Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-04-11 · Civilinė byla Nr. 2-1091-818/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2020-03-12Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2020-05-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-05-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-07-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. T-856-1033/2020Nutartis · 2020-08-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-11-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-12-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  8. T-101-806/2021Nutartis · 2021-01-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  9. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-05-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  10. ApeliacijaNutartis · 2021-06-03Vilniaus apygardos teismas
  11. T-695-1057/2021Nutartis · 2021-06-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  12. T-793-1122/2021Nutartis · 2021-08-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  13. KasacijaNutartis · 2021-10-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  14. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-10-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  15. ApeliacijaNutartis · 2021-10-28Vilniaus apygardos teismas
  16. T-1242-1058/2021Nutartis · 2021-11-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  17. T-58-298/2022Nutartis · 2022-01-17Vilniaus regiono apylinkės teismas
  18. T-242-1155/2022Nutartis · 2022-02-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  19. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-04-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  20. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-05-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  21. T-634-486/2022Nutartis · 2022-06-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  22. T-612-1155/2022Nutartis · 2022-06-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  23. T-990-1057/2022Nutartis · 2022-09-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  24. T-187-927/2023Nutartis · 2023-04-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
  25. Atskirasis skundasNutartis · 2023-05-31Vilniaus apygardos teismas
  26. T-919-1201/2023Nutartis · 2023-07-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  27. Atskirasis skundasNutartis · 2023-08-23Vilniaus apygardos teismas
  28. T-263-1157/2024Nutartis · 2024-03-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  29. T-559-1170/2024Nutartis · 2024-03-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  30. T-973-1017/2024Nutartis · 2024-07-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  31. T-976-1202/2025Nutartis · 2025-08-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-11
Bylos Nr.
2-1091-818/2022
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00070-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Atsakovas
R. N.
Ieškovas
V. G., T. G., G. B.
Advokatai
Karolis Merkevičius, Artūras Jucevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1091-818/2022Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00070-2009-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.7; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Linai Laniauskienei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,atsakovui R. N., jo atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. G., V. G., T. G. ir G. B. (toliau visi kartu - Ieškovai) patikslintą ieškinį atsakovui R. N. (toliau - Atsakovas) dėl turtinės žalos, padarytos nusikaltimu atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovų atstovas patikslintame civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad R. N. neteisėti veiksmai veikiant kartu su A. G. ir A. T. epizode dėl B. Š. buto neteisėto užvaldymo yra konstatuoti įsiteisėjusiu 2019-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019. R. N. liko nenuteistas tik dėl to, jog suėjo apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Teismas nuosprendyje nurodė, jog dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo S. B. turi teisę kreiptis civilinio proceso tvarka. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas užbaigus baudžiamosios bylos Nr. 1-77-806/2020 nagrinėjimą iškėlė civilinę bylą Nr. 2-22204-818/2021 dėl civilinio ieškinio A. T. atžvilgiu išnagrinėjimo, ieškovų vertinimu, atsižvelgiant į civilinio proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus (CPK 7 str.), taip pat į tai, jog asmeniui padaryta žala turi būti visiškai atlyginta (CK 6.251 str.), Ieškovai tikslindami ikiteisminiame tyrime pareikštą civilinį ieškinį į šią civilinę bylą kaip atsakovą gali įtraukti ir todėl traukia R. N.. Ieškovų vertinimu, prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai turinčiame 2019-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019 yra konstatuotos visos būtinosios R. N. civilinės atsakomybės taikymo sąlygos - neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės (CK 6.246-6.249 str.). Teismas konstatavo, jog jo veiksmuose (epizode dėl B. Š. buto užvaldymo apgaule) yra nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d. objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, tačiau byla jo atžvilgiu yra nutrauka suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju deliktinės civilinės atsakomybės taikymo prasme yra nustatyti ir įrodyti R. N. neteisėti veiksmai (CK 6.246), kurių Ieškovams nereikia papildomai įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str. 1 d. 3 p.). Kaltė, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.248 str. 1 d. yra preziumuojama. Tad kaltės prezumpciją šiuo atveju privalo paneigti atsakovas R. N.. Ieškovų patirtos turtinės žalos dydis taip pat yra nustatytas įsiteisėjusiu 2019-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019, kur S. B. naudai iš A. G. jau yra priteista 45.173,94 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškovai aukščiau jau pateikė paaiškinimą dėl šios žalos dydžio apskaičiavimo. Baudžiamosiose bylose priimtų nuosprendžių turinys patvirtina, jog R. N. epizode dėl B. Š. veikė bendrai su A. G. ir A. T., todėl sukeltą turtinę žalą jis privalo atlyginti kaitų su A. G. ir A. T. kaip solidarusis bendraskolis (CK 6.6 str. 3 d.). R. N. neteisėti veiksniai yra akivaizdžiai susiję su turtine žala, t. y. jo neteisėtus veiksmus ir padarytą turtinę žalą sieja faktinis ir teisinis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kadangi jis savo aktyviais ir tyčiniais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš R. N. Ieškovams lygiomis dalimis (po 1/4 dalį) yra priteistina 45173,94 Eur turtinei žalai atlyginti kartu (solidariai) su A. T., ir šią prievolę pripažįstant solidariąją su A. G. prievole dėl 45.173,94 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuri yra nustatyta įsiteisėjusiu 2019-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019. Nurodė, kad Ieškovai, atsižvelgdami į 2019-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019 konstatuotas aplinkybes ir padarytas išvadas, šio civilinio ieškinio reikalavimo taip pat atsisako (CPK 42 str. 1 d., 140 str.). Ieškovai šiuo kartu patvirtina, jog šio reikalavimo atsisakymo teisinės pasekmės jiems yra žinomos ir suprantamos, t. y. kad antrą kartą į teismą su tuo pačiu reikalavimu nebebus galima kreiptis. Prašo pripažinti Ieškovus S. B. procesinių teisių perėmėjais ir priimti nagrinėti šį patikslintą ieškinį pagal jame nurodomą reikalavimų apimtį; priteisti solidariai iš atsakovų A. T. ir R. N. Ieškovams lygiomis dalimis (po 1/4 dalį) 45.173,94 Eur turtinės žalos atlyginimo šias atsakovų A. T. ir R. N. prievoles pripažįstant solidariosiomis prievolėmis kartu su A. G. prievole dėl 45.173,94 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuri yra nustatyta įsiteisėjusiu 2019-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019; priteisti solidariai iš atsakovų A. T. ir R. N. Ieškovams lygiomis dalimis (po 1/4 dalį) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. T. ir R. N. Ieškovams lygiomis dalimis (po 1/4 dalį) šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui; priimti Ieškovų atsisakymą nuo likusios dalies pradinio civilinio ieškinio reikalavimų (dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo).

Atsiliepimas

Atsakovo R. N. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Ieškovai kreipėsi į teismą nurodydami, kad 2009-02-21 neaiškiomis aplinkybėmis mirė S. B. tėvas B. Š., kuriam nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas). Butas, o taip pat bet koks kitas turtas, kuris priklausytų jam mirties dieną, pagal 1999-01-27 testamentą, turėjo atitekti S. B.. Apie B. Š. mirties faktą S. B. sužinojo tik 2009-03-04 iš policijos, kai kelis kartus neradusi B. Š. jo namuose kreipėsi pagalbos į policiją. Sužinojusi apie tėvo mirties faktą S. B. nusprendė nuvykti į jo Butą, bet paaiškėjo, kad Butas už tariamą B. Š. įsiskolinimą buvo parduotas antstolės Daivos Milevičienės skolininko pasiūlytam pirkėjui T. L.. Buto vertė buvo nustatyta 170.000,00 Lt (49.235,40 Eur), tačiau jis naujajai savininkei buvo parduotas tik už 120.000,00 Lt (34,754,40 Eur). Iš šios sumos 46.023,37 Lt buvo pervesti A. G.; - 45.000,00 Lt buvo pervesti A. T., 8.573,22 Lt atiteko antstolei Daivai Milevičienei kaip vykdymo išlaidos; 20.403,41 Lt pervesti į B. Š. banko sąskaitą. Ši suma iš karto po pervedimo buvo per tris mokėjimus išimta per SEB banko Naujamiesčio filialo skyrių. Taip pat po B. Š. mirties S. B. pavyko išsiaiškinti, jog 2008-12-02 jam buvo nupirkta 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi S. B. dėl B. Š. mirties ir Buto pardavimo aplinkybių kilo pagrįstų įtarimų, S. B. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2009-04-23 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl B. Š. priklausančio Buto užvaldymo apgaulės būdu. 2012-03-08 nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) S. B. buvo pripažinta nukentėjusiąją. 2012-05-03 S. B. ikiteisminiame tyrime pateikė civilinį ieškinį, kuriuo reikalavo iš nusikalstamas veikas įvykdžiusių asmenų solidariai priteisti 164.382,49 Lt (47.608,46 Eur) turtinės ir 100.000,00 Lt (28.962,00 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. 2012-05-28 nutarimu S. B. buvo pripažinta civiline ieškove. 2019-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019 (toliau - Nuosprendis) A. G. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d. bei 182 str. 2 d.. Ieškovai teigia, kad Nuosprendyje teismas taip pat konstatavo, jog byloje (epizode su B. Š.) buvo nustatyti ir jam (R. N.) inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, tačiau byla jo atžvilgiu buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Tuo pačiu Nuosprendžiu iš dalies buvo patenkintas ir ikiteisminio tyrimo metu S. B. pareikštas civilinis ieškinys, t. y. S. B. naudai iš A. G. yra priteista 45.173,94 Eur turtinei žalai atlyginti, o R. N. atžvilgiu civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu. 2020-07-23 Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-806/2020 atsakovas A. T. yra pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. (epizode su B. Š..) Minėtu nuosprendžiu nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. B. A. T. atžvilgiu yra pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo patenkinimą, civilinio ieškinio klausimą paliekant spręsti civilinio proceso tvarka, paaiškėjus S. B. procesinių teisių perėmėjams. Nurodė, kad Ieškovai prašo priteisti jiems žalą solidariai iš atsakovo A. T. ir jo (R. N.). Nurodo, kad jis veikė bendrai su A. G. ir A. T., tai neva patvirtina „nuosprendžių turinys , todėl sukeltą turtinę žalą privalo atlyginti kartu su jais, kaip solidarus bendraskolis. Pareiškė, kad su patikslintu ieškiniu dalyje dėl žalos atlyginimo R. N. atžvilgiu su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Savo nesutikimą argumentuoja taip: Nuosprendyje buvo analizuojami ir vertinami jo (R. N.), A. G., o vėliau ir A. T. veiksmai. Teismas padarė išvadą, kad nėra įrodymų, jog jis žinojo „apie A. G. pagamintą netikrą aktualų vekselį ir vėliau apgaulės būdu įgytą teisę į B. Š. didelės vertės turtą“ (Nuosprendžio 216 psl.). Todėl teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad jis susitarė su A. G. ir A. T. apgaule įsigyti teisę į didelės vertės turtą - 90.000 Lt. Teismas padarė išvadą, kad nėra įrodymų, kad jis ką nors žinojo apie pagamintą netikrą vekselį, kad su juo bus kreiptasi į antstolius ir bus uždėtas areštas Butui, B. Š. išvaržomo turto vertę, jo pardavimą, gautą piniginių lėšų dydį (Nuosprendžio 216 psl.). Šios Nuosprendyje padarytos išvados paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad jis veikė bendrai su A. G. ir A. T., užvaldydamas B. Š. priklausantį Butą. Priešingai, Nuosprendyje nurodyta, kad jam apie tai nieko nebuvo žinoma užvaldymo metu, apie tai sužinojo tik vėliau ir jokios naudos iš Buto užvaldymo negavo, tik vėliau, jau realizavus Butą priverstine tvarka (prie ko taip pat neprisidėjo), gavo dalį pinigų iš parduoto Butą, tačiau už juos B. Š. perleido kitą nekilnojamą turtą. Nuosprendyje nurodyta, kad jis pasinaudodamas banko kortele nuėmė nuo B. Š. banko sąskaitos 20,380 Lt. Šios aplinkybės neginčija, tačiau ši suma yra pardavimo kaina dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ši buto dalis atiteko B. Š. nuosavybėn. Atkreipė dėmesį, jog buto dalies pardavimo kaina sutartyje nurodyta didesnė, tai yra 30.000 Lt., kas ir yra rinkos kaina, tai yra vėliau nukentėjusioji S. B. galėjo parduoti buto dalį būtent už tokią kainą. Jam nėra žinoma dalies buto pardavimo kaina, tačiau buto kaimynai teigė, kad S. B. jo dalį pardavė už didesnę kainą, nei 20.380 Lt. Prie patikslinto ieškinio nebuvo pridėta šio buto dalies pirkimo pardavimo sutartis, baudžiamojoje byloje ji taip pat nebuvo pateikta. Nurodė, kad net ir padarius prielaidą, kad nukentėjusioji pardavė buto dalį už 14.000 Lt, kaip tai nurodyta patikslintame ieškinyje, negalima teigti, kad ji pardavė už rinkos kainą, nes nėra jokių to įrodymų. Tik įrodžius šią aplinkybę, būtų galima skaičiuoti žalą taip, kaip tai daro Ieškovai, tačiau ir tokiu atveju jie neturi teisės iš jo reikalauti jos atlyginimo. Todėl nesant būtinų sąlygų kilti jo civilinei atsakomybei, patikslintas ieškinys jo atžvilgiu turi būti atmestas. Kaip nurodyta Nuosprendyje, S. B. apklausta teismo posėdyje nurodė, kad jai buvo padaryta žala yra tokia: „164 382,49 Lt yra turtinė žala, o 100 000 Lt. neturtinė žala, bendra civilinio ieškinio suma yra 264 382,49 Lt, ieškinys reiškiamas A. G. ir A. T., nes jie abu apgavo jos tėvą, pardavę butą ir paėmė pinigus“ (Nuosprendžio 199 psl.). Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, CPK 48 str. 1 d. nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisimo santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas ar kt.) teismas ją pakeičia kita šalimi. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad teisių perėmėjui visi veiksmai atlikti procese iki jo įstojimo yra privalomi tiek, kiek būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas. Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Reikalavimams atlyginti žalą taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 9 d.). Ieškinio senaties termino pradžia siejama ne su Ieškovų, bet su S. B. sužinojimo apie neteisėtų veiksmų atlikimą, tai yra Buto pardavimą. Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, sužinojusi apie savo tėvo mirtį bei Buto pardavimo aplinkybes, ji 2009-04-16 kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas. 2012-03-08 ji prašė pripažinti nukentėjusiąją dėl „tėvui B. Š. priklausančio buto užvaldymo apgaulės būdu“, vėliau pateikė civilinį ieškinį, reikalaudama žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, tačiau kaltais dėl „buto užvaldymo“ pripažinti tik A. T. ir A. G., o jis (R. N.) ne. Net ir nagrinėjant baudžiamą bylą S. B. jo nekaltino ir nereikalavo jokios žalos atlyginimo iš jo, o teismo posėdžio metu ji reikalavo tik iš A. G. ir A. T.. Teisę reikalauti žalos atlyginimo iš jo (R. N.) ji galėjo per 3 metus nuo sužinojimo, tačiau to nepadarė. S. B. patikslintą ieškinį pateikė 2012-03-08, tačiau nei juo, nei vėliau nagrinėjant bylą žalos iš jo nereikalavo. Patikslintas ieškinys buvo surašytas 2021-08-06, tai yra praėjus daugiau kaip 9 metams po S. B. civilinio ieškinio pateikimo, tai yra akivaizdžiai praleidus 3 metų terminą, todėl prašo taikyti ieškinio senatį. Tai yra savarankiškas pagrindas, kodėl patikslintas ieškinys turi būti atmestas.

Atsakovas R. N. teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Taikyti senatį ir ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinį tenkinti iš dalies

Motyvuojamoji dalis

Faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, surinktais ir ištirtais įrodymais, epizode, susijusiame su nukentėjusiuoju B. Š., (nuosprendžio 213-216 psl.) nurodė, kad R. N. šiame epizode prokuratūros pareikštame kaltinime buvo kaltinamas tuo, jog apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą ir apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, R. N., 2008 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su kitu asmeniu ir A. G. apgaule įgyti teisę į didelės vertės B. Š. turtą bei užvaldyti šį turtą, o A. G. tam tikslui pagamino netikrą dokumentą – užpildė paprastąjį vekselį 90 000 Lt sumai. Po ko A. G., manipuliuodamas nukentėjusiojo B. Š. priklausomybe alkoholiui ir pasinaudodamas įgytu nukentėjusiojo pasitikėjimu, 2008-09-27, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, pateikė B. Š. pasirašyti paprastąjį vekselį 90 000 litų sumai, kuriame B. Š., būdamas suklaidintas, ties tekstu „Vekselio davėjas“ įrašė savo vardą, pavardę bei asmens kodą, ties tekstu „Adresas“ savo gyvenamąją vietą, o ties tekstu „Parašas“ pasirašė. Tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, A. G. žinomai netikrą vekselį 90 000 litų sumai 2008-10-31 pateikė Vilniaus m. 4-ojo notaro biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarei A. A., kuri buvo suklaidinta, ir gavo vykdomąjį įrašą. Tokiu būdu jis, R. N., veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu ir A. G., A. G. pagaminus netikrą dokumentą, apgaule, A. G. naudai įgijo teisę į nukentėjusiajam B. Š. priklausantį didelės vertės turtą – 90 000 litų. Tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, A. G. 2008-10-31 gautą vykdomąjį įrašą pateikė antstolių V. M. ir Daivos Milevičienės kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), antstolei Daivai Milevičienei. Antstolė Daiva Milevičienė, būdama suklaidinta, 2008-11-04 užvedė vykdomąją bylą Nr. 0012/08/03906 dėl 90 458 litų išieškojimo, po ko A. G. naudai areštavo nukentėjusiajam B. Š. priklausantį butą, 170 000 litų vertės, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, R. N., žinodamas, jog bus paskelbtos B. Š. priklausančio turto varžytinės, kad nukentėjusysis netrukdytų parduodamą butą aprodyti potencialiems pirkėjams, veikdamas kartu su kitu asmeniu, išvežė B. Š. iš pastarojo buto pas L. J., adresu (duomenys neskelbtini). Po to, 2008-11-17 antstolė D. Milevičienė paskelbė minėto nekilnojamo turto pirmąsias varžytines. Kitam asmeniui minėtą butą pasiūlė įsigyti ir jį aprodė S. B., ir, šiam sutikus įsigyti butą, A. G. įtikino B. Š. pasirašyti 2008-11-19 prašymą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo pasiūlytam pirkėjui, t. y. S. B. uošvienei T. L. už 120 000 litų. 2008-11-19 antstolė D. Milevičienė surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kurį patvirtino teismas ir kurio pagrindu 2008-11-19 antstolė D. Milevičienė už 120 000 litų pardavė T. L. B. Š. nuosavybės teise priklausantį butą, 170 000 litų vertės, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Po buto pardavimo antstolė D. Milevičienė, remdamasi A. G. prašymu, išieškotus iš B. Š. 45 000 litų pervedė kitam asmeniui į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 46 023,37 litų pervedė A. G. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, o likusius 20 403 litus pervedė B. Š. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, R. N., veikdamas kartu su kitu asmeniu ir A. G., laikotarpiu nuo 2008-12-12 iki 2008-12-14 per keletą kartų AB SEB banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodami B. Š. priklausančią mokėjimo kortele, nuo B. Š. sąskaitos nuėmė 20 380 litų. Tokiu būdu, jis, R. N., veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu ir A. G., apgaule užvaldė didelės vertės B. Š. turtą, padarydami nukentėjusiajam 111 426,37 litų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Įvertinęs šioje situacijoje aktualių bylos įrodymų visumą, ją išanalizavęs, teismas sprendė, jog A. G. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje pasitvirtino, o R. N. veiksmai šiame epizode atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. N., išgrynindamas bankomatuose B. Š. priklausančias pinigines lėšas, prisidėjo prie vykdomo sukčiavimo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad pastarasis žinojo apie A. G. pagamintą netikrą aktualų vekselį ir vėliau apgaulės būdu įgytą teisę į B. Š. didelės vertės turtą. Byloje aukščiau aptartais R. N. parodymais nustatyta, šiems parodymams neprieštarauja ir kaltinamojo A. G. parodymai, kad jis apie A. G. veiksmus B. Š. atžvilgiu sužinojo tik tada, kai B. Š. antrą kartą buvo atvežtas pas L. J. ir A. G. jam paaiškino savo planą B. Š. atžvilgiu. Todėl iš kaltinimo pašalintinos aplinkybės, kad R. N. susitarė su A. G. ir kitu asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, apgaule įgyti teisę į didelės vertės B. Š. turtą bei įgijo teisę į nukentėjusiajam B. Š. priklausantį didelės vertės turtą - 90000 Lt. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad R. N. žinojo apie tai, kad su vekseliu bus kreiptasi į anstolius, bus uždėtas areštas butui (duomenys neskelbtini) ir pagal netikrą dokumentą vekselį bus vykdomos varžytinės ir tuo metu B. Š. bus išvežtas pas L. J.. Vėlgi bylos įrodymai nepatvirtina, kad R. N. ką nors žinojo apie B. Š. išvaržomo turto vertę, jo pardavimą, gautą piniginių lėšų dydį pardavus aktualų butą iš varžytinių. Minėti A. G. nusikalstami veiksmai neapėmė R. N. tyčios. Tarp pastarųjų buvo tik susitarimas bendrais veiksmais apgauti B. Š. dėl buto (duomenys neskelbtini), t. y., B. Š. apgaulės būdu buvo įtikintas, kad minėtą butą perka A. G., tik butas užrašomas jo vardu, juo labiau, akivaizdu, kad B. Š. nieko nežinojo apie tai, kad už butą mokama R. N. B. Š. pinigais, gautas apgaulės būdu. Byloje nustatyta, kad pinigus iš bankomato laikotarpiu nuo 2008-12-12 iki 2008-12-14 nuėmė R. N. gavęs iš A. G. B. Š. mokėjimo kortelę, todėl ši kaltinimo dalis tikslintina atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes. Pašalinant aplinkybę, kad minėtą pinigų sumą iš banko bendrai veikdamas nuėmė ir A. G.. R. N. veiksmai dėl aukščiau jau aptartų aplinkybių ir atsižvelgiant į neteisėtai apgaulės būdu įgyto turto vertę (20380 Lt), vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu (aktuali redakcija veikos padarymo metu, vienas MGL buvo lygus 130 Lt), viršija ribą, iki kurios turtas pripažįstamas turinčiu nedidelę vertę (5 MGL), tačiau neviršija ribos, nuo kurios turtas laikytinas didelės vertės (250 MGL), todėl R. N. veika nustatytomis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Konstatavo, kad byloje buvo nustatyti R. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, tačiau bylą nutraukė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Objektyviais duomenimis patvirtintas nukentėjusiojo B. Š. mirties faktas (mirė (duomenys neskelbtini)), nukentėjusiąją ir civiline ieškove byloje pripažinta B. Š. dukra (paveldėtoja) S. B..

Įsiteisėjusiu 2020-07-23 Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1 -77-806/2020 A. T. yra pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. (epizode su B. Š.), ir S. B. yra pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 164 382,49 Lt (47608,46 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir 100 000 Lt (28962 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 39-56). Dėl turtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodyta, jog jos tėvui B. Š. priklausęs butas (duomenys neskelbtini), kuris buvo užvaldytas apgaulės būdu, įvertintas 170 000 Lt (49235,40 Eur) (pridedama turto vertės nustatymo pažyma). Iš šios sumos atimtina suma, t. y. 14 000 Lt (4654,68), už kurią ji, sutvarkiusi paveldėjimo klausimus, pardavė B. Š. nupirktą 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tvarkant palikimo priėmimo klausimus patyrė išlaidas už VĮ „Registrų centras" išrašus, kadastro bylos kopijas - viso 45,49 Lt (13,17 Eur) (kvitai pridedami). Dar 903 Lt (261,53 Eur) davė kitos 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei skoloms už komunalinius mokesčius padengti (susiję rašytiniai duomenys pridedami). Civilinė ieškovė nurodo, jog tokiu būdu jos patirta žala dėl B. Š. buto užvaldymo apgaulės būdu yra 156 948,49 Lt (45455,42 Eur). S. B. taipogi prašo priteisti patirtas B. Š. laidojimo išlaidas, kurios sudaro 6414 Lt (1857,62 Eur) (susiję dokumentai pridedami). Civilinė ieškovė taip pat nurodo 2010 m. sausio 19 d. padengusi skolą UAB „(duomenys neskelbtini)" už B. Š. priklausiusio buto (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas t. y. 1020,06 Lt (295,43 Eur) (pridedamas mokėjimo kvitas), atkreipdama dėmesį į tai, kad nuo 2008-12-11 visas išlaidas, susijusias su minėtu butu turėjo dengti jo naujoji savininkė T. L.. Viso civilinė ieškovė prašo priteisti 164 382,49 Lt (47608,46 Eur) turtinei žalai atlyginti (kreiptinas dėmesys, jog sudėjus ieškovės nurodytas prašomas priteisti sumas, bendra suma iš tiesų yra 164382, 55 Lt (47608,48 Eur). Dalyje dėl neturinės žalos, S. B. nurodė patyrusi sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus dėl netikėtos tėvo B. Š. mirties ir tai vertina 100 000 Lt (28962 Eur), kuriuos prašo priteisti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019 dalyje dėl S. B. pareikšto civilinio ieškinio teismas konstatavo, jog A. G., veikdamas su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, apgaule įgijo teisę į didelės vertės nukentėjusiojo B. Š. turtą ir apgaule užvaldė didelės vertės jo turtą. Kaltinamojo R. N. atžvilgiu baudžiamoji byla šiame epizode pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Byloje konstatuota, jog A. G., manipuliuodamas B. Š., pasinaudodamas jo asmeninėmis savybėmis, patiklumu, pateikė šiam pasirašyti vekselį 90 000 Lt sumai, kurį B. Š., būdamas suklaidintas, pasirašė, nors realiai tokios pinigų sumos iš A. G. negavo. Vėliau A. G. inicijavo nebūtos skolos išieškojimo procesą netikro vekselio pagrindu, buvo areštuotas nukentėjusiajam B. Š. priklausantis butas, 170 000 litų vertės, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris parduotas varžytinėse už 120 000 litų trečiajam asmeniui. Po buto pardavimo antstolė D. Milevičienė, remdamasi A. G. prašymu, išieškotus iš B. Š. 45 000 litų pervedė į kito asmens banko sąskaitą, 46 023,37 litų pervedė į A. G. banko sąskaitą, atskaičiavus 8573,22 Lt vykdymo išlaidų, likusius 20 403,41 litus pervedė B. Š. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Nusikalstamų veikų tąsoje – nuo B. Š. sąskaitos nuimta 20 380 litų. Neginčytina, jog nukentėjusiojo B. Š. turto pardavimas iš varžytinių buvo nulemtas A. G. neteisėtų veiksmų, o ir piniginės lėšos, gautos nukentėjusiojo turtą pardavus, neteisėtai pasisavintos beveik visa apimtimi. Sprendžiant dėl prašomos priteisti sumos turtinei žalai atlyginti, pažymėjo, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B. su ieškiniu pateikė B. Š. priklausiusio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo areštuotas ir išvaržytas išieškojimo pagal netikrą vekselį procese, turto vertės pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad buto rinkos vertė 2008-11-05 yra 170 000 Lt, kai tuo tarpu varžytinėse jis buvo parduotas už 120 000 Lt. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktą aktualaus buto vertės apskaičiavimą, teismas sprendžia, kad priežastiniu ryšiu su neteisėtais kaltinamojo A. G. veiksmais susijusi atlygintina turtinė žala – 169976,59 Lt (49228,62 Eur) (įskaičius 8573,22 Lt vykdymo išlaidų, kurios šiuo konkrečiu atveju laikytinos nuostoliu, kilusiu aptartos nusikalstamos veikos pasėkoje, atskaičius 23, 41 Lt – likutį, kuris, pervedus B. Š. likusius pinigus po varžytinių iš jo sąskaitos nebuvo išgrynintas). Iš nurodytos sumos taipogi išskaičiuotina ieškovės nurodyta suma t. y. 14 000 Lt (4654,68 eurų), už kurią ji, sutvarkiusi paveldėjimo klausimus, pardavė B. Š. A. G. nupirktą ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas vertina, jog nurodyto turto pardavimo kaina proporcinga rinkos kainai. Tvarkant palikimo priėmimo klausimus patirtos išlaidos - 45,49 Lt (13,17 Eur), taip pat išlaidos, apmokant kitos ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės skolas - 903 Lt (261,53 Eur), šiuo atveju nėra delikto dalykas, jos su padaryta nusikalstama veika tiesiogiai niekaip nesietinos, todėl nepriteistinos. Patirtos B. Š. laidojimo išlaidos, kurios ieškovės teigimu sudaro 6414 Lt (1857,62 Eur), nepriteistinos, kadangi jos priežastiniu ryšiu su padaryta nusikalstama veika (sukčiavimu) nesusijusios. Civilinė ieškovė taip pat nurodo 2010 m. sausio 19 d. padengusi skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už B. Š. priklausiusio buto (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas t. y. 1020,06 Lt (295,43 Eur) (pridedamas mokėjimo kvitas), atkreipdama dėmesį į tai, kad nuo 2008-12-11 visas išlaidas, susijusias su minėtu butu turėjo dengti jo naujoji savininkė T. L.. Pažymėtina, jog S. B. 2009-04-16 pareiškime nurodyta, kad 2009-03-03 ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą dėl tėvo paieškos, kitą dieną ją informavo, kad tėvas miręs. Mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už butui (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas atliktas tik 2010 m. sausio 19 d., t. y. praėjus dešimt mėnesių nuo tada, kai S. B. tapo žinomas B. Š. mirties faktas. Teismas vertina, jog per minėtą laikotarpį pastarajai turėjo tapti žinoma ir tai, kad B. Š. priklausęs aktualus butas parduotas trečiajam asmeniui. Reikalavimas, susijęs su aptariamu mokėjimu nelaikytinas šios bylos dalyku, ši ieškinio dalis paliktina nenagrinėta, išaiškinant ieškovei teisę dėl konkretaus reikalavimo kreiptis atskirai civilinio proceso tvarka. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo A. G. jos naudai priteisė 155976,59 Lt (45173,94 Eur) turtinei žalai atlyginti. Ieškinį dalyje dėl 100 000 Lt (28962 Eur) neturinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į R. N. šiame epizode pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ieškinys R. N. atžvilgiu paliktas nenagrinėtu. Nukentėjusiajai išaiškinta, kad ji, turint pretenzijų dėl žalos atlyginimo R. N. atžvilgiu su ieškiniu gali kreiptis civilinio proceso tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. kovo 12 d., civilinis ieškinys nurodytoje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo iš R. N. toliau nagrinėtinas civilinio proceso tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso nuostatas.

Nustatyta, kad civilinė ieškovė S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, Vilniaus 16 notaro biure užvesta paveldėjimo byla, nustatyti keturi palikimą priimantys paveldėtojai - V. G., V. G., T. G., G. B.. Palikimo perėjimo ieškovams liudijimas dėl S. B. palikimo išduotas 2020-06-04 Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro notaro D. J..

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytas procesinis teisių perėmimas. Pradinė ieškovė S. B. pakeista į V. G., V. G., T. G. ir G. B..

Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo R. N.civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už ieškovams padarytą žalą (CK 6.245–6.249 straipsniai). Teismas konstatavo, jog jo veiksmuose (epizode dėl B. Š. Buto užvaldymo apgaule) yra nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d. objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, dėl kurių ieškovei buvo padaryta 20380 Lt žala, tačiau byla jo atžvilgiu yra nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. R. N. neteisėti veiksniai yra akivaizdžiai susiję su turtine žala, t. y. jo neteisėtus veiksmus ir padarytą turtinę žalą sieja faktinis ir teisinis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kadangi jis savo aktyviais ir tyčiniais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo.

Nagrinėjamu atveju Ieškovai siekia, kad jiems nusikalstamais veiksmais padaryta žala būtų atlyginta solidariai iš A. T. ir R. N., tai neva patvirtina „nuosprendžių turinys“, todėl sukeltą turtinę žalą privalo atlyginti kartu su jais, kaip solidarus bendraskolis. Ieškovai nurodo žalos dydį 45173,94 Eur. Teismo vertinimu ieškovų atstovo nurodyti teiginiai bei pareikštas civilinis ieškinys dėl 45173,94 Eur R. N. atžvilgiu yra nepagrįstas. Iš nuosprendžio aprašomosios (Nuosprendžio 216 psl.), matyti, kad nebuvo įrodyta, jog buvo įvykdyta apgaulė dideliu mastu, pakeičiant R. N. kvalifikaciją į BK 182 str. 1 d.. Teismas nuosprendyje nustatė, kad kaltinamasis R. N., išgrynindamas bankomatuose B. Š. priklausančias pinigines lėšas, prisidėjo prie vykdomo sukčiavimo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad pastarasis žinojo apie A. G. pagamintą netikrą aktualų vekselį ir vėliau apgaulės būdu įgytą teisę į B. Š. didelės vertės turtą. Byloje aukščiau aptartais kaltinamojo R. N. parodymais nustatyta, šiems parodymams neprieštarauja ir kaltinamojo A. G. parodymai, kad jis apie A. G. veiksmus B. Š. atžvilgiu sužinojo tik tada, kai B. Š. antrą kartą buvo atvežtas pas L. J. ir A. G. jam paaiškino savo planą B. Š. atžvilgiu. Todėl iš kaltinimo teismas pašalino aplinkybes, kad R. N. susitarė su A. G. ir kitu asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, apgaule įgyti teisę į didelės vertės B. Š. turtą bei įgijo teisę į nukentėjusiajam B. Š. priklausantį didelės vertės turtą - 90000 Lt. Taip pat teismas konstatavo, kad nėra jokių įrodymų, jog R. N. žinojo apie tai, kad su vekseliu bus kreiptasi į antstolius, bus uždėtas areštas butui (duomenys neskelbtini) ir pagal netikrą dokumentą vekselį bus vykdomos varžytinės ir tuo metu B. Š. bus išvežtas pas L. J.. Teismas nurodė, kad bylos įrodymai nepatvirtina, kad R. N. ką nors žinojo apie B. Š. išvaržomo turto vertę, jo pardavimą, gautą piniginių lėšų dydį pardavus aktualų butą iš varžytinių. Minėti A. G. nusikalstami veiksmai neapėmė R. N. tyčios. Tarp pastarųjų buvo tik susitarimas bendrais veiksmais apgauti B. Š. dėl buto (duomenys neskelbtini), t. y., B. Š. apgaulės būdu buvo įtikintas, kad minėtą butą perka A. G., tik butas užrašomas jo vardu, juo labiau, akivaizdu, kad B. Š. nieko nežinojo apie tai, kad už butą mokama R. N. B. Š. pinigais, gautas apgaulės būdu. Byloje nustatyta, kad pinigus iš bankomato laikotarpiu nuo 2008-12-12 iki 2008-12-14 nuėmė R. N. gavęs iš A. G. B. Š. mokėjimo kortelę, todėl šią kaltinimo dalį teismas tikslino atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes. Pašalino aplinkybę, kad minėtą pinigų sumą iš banko bendrai veikdamas nuėmė ir A. G.. R. N. veiksmus dėl aukščiau jau aptartų aplinkybių ir atsižvelgiant į neteisėtai apgaulės būdu įgyto turto vertę (20380 Lt), R. N. veiką nustatytomis aplinkybėmis kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Taigi minėtu nuosprendžiu nustatyta, jog R. N. apgaulės būdu įgijo viso 20380 Lt (5945,16 Eur). Taip pat nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nukentėjusiajai išaiškinta, kad ji, turint pretenzijų dėl žalos atlyginimo R. N. atžvilgiu su ieškiniu gali kreiptis civilinio proceso tvarka.

Teismo posėdžio metu atsakovo advokatas, neginčijo teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas pasinaudodamas banko kortele nuėmė nuo B. Š. banko sąskaitos 20,380 Lt, paaiškino, kad ši suma yra pardavimo kaina dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) . Ši buto dalis atiteko B. Š. nuosavybėn. Nurodė, kad nukentėjusioji buto dalį pardavė.

Iš byloje esančios pirkimo – pardavimo sutarties (2 tomas, b. l. 17-19), matyti, kad turtas (butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) parduotas už 28 000 Lt, iš kurių 14000 Lt pirkėjai grynais pinigais sumokėjo pardavėjai S. B., likusias dalis sumokėjo kitiems pardavėjams.

Pagal šias konkrečias bylos aplinkybes, teismas pripažįsta, jog tokiu būdu atsakovo R. N. nusikalstamais veiksmais padaryta 5945,16 Eur dydžio žala, ieškovams yra atlyginta 4054,68 Eur (14 000 Lt) suma, likusi neatlyginta žala yra 1890,48 Eur. Todėl iš atsakovo ieškovų naudai priteistina 1890,48 Eur suma, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl senaties

Atsakovas ir jo atstovas advokatas, taip pat prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), kurį atsakovas skaičiuoja nuo 2012-03-08. Nurodė, kad Ieškinio senaties termino pradžia siejama ne su Ieškovų, bet su S. B. sužinojimo apie neteisėtų veiksmų atlikimą, tai yra Buto pardavimą. Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, sužinojusi apie savo tėvo mirtį bei Buto pardavimo aplinkybes, ji 2009-04-16 kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas. 2012-03-08 ji prašė pripažinti nukentėjusiąją dėl „tėvui B. Š. priklausančio buto užvaldymo apgaulės būdu“, vėliau pateikė civilinį ieškinį, reikalaudama žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, tačiau kaltais dėl „buto užvaldymo“ pripažinti tik A. T. ir A. G., o jis (R. N.) ne. Net ir nagrinėjant baudžiamą bylą S. B. jo nekaltino ir nereikalavo jokios žalos atlyginimo iš jo, o teismo posėdžio metu ji reikalavo tik iš A. G. ir A. T.. Teisę reikalauti žalos atlyginimo iš jo (R. N.) ji galėjo per 3 metus nuo sužinojimo, tačiau to nepadarė. S. B. patikslintą ieškinį pateikė 2012-03-08, tačiau nei juo, nei vėliau nagrinėjant bylą žalos iš jo nereikalavo. Patikslintas ieškinys buvo surašytas 2021-08-06, tai yra praėjus daugiau kaip 9 metams po S. B. civilinio ieškinio pateikimo, tai yra akivaizdžiai praleidus 3 metų terminą, todėl prašo taikyti ieškinio senatį. Tai yra savarankiškas pagrindas, kodėl patikslintas ieškinys turi būti atmestas.

Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties terminų nustatymas taip pat skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų; 9 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjos skundo teismui padavimo dienos.

Išanalizavęs pateiktą ieškinį bei byloje esančius įrodymus teismas laiko, kad trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Pažymėtina, kad nukentėjusioji savo teisę pateikti civilinį ieškinį dėl jai nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo realizavo dar ikiteisminio tyrimo metu, tad ieškinio senatis nebuvo praleista. 2019 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriame buvo konstatuota R. N. kaltė dėl apgaulės būdu įgyto turto, tačiau nukentėjusiosios ieškinys R. N. atžvilgiu paliktas nenagrinėtu. Nukentėjusiajai išaiškinta, kad ji, turint pretenzijų dėl žalos atlyginimo R. N. atžvilgiu su ieškiniu gali kreiptis civilinio proceso tvarka. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. kovo 12 d.. Nustatyta, kad civilinė ieškovė S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, Vilniaus 16 notaro biure užvesta paveldėjimo byla, nustatyti keturi palikimą priimantys paveldėtojai - V. G., V. G., T. G., G. B.. Palikimo perėjimo ieškovams liudijimas dėl S. B. palikimo išduotas 2020-06-04 Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro notaro D. J.. Taigi nagrinėjamu atveju ieškinio senatis skaičiuojama nuo minėto nuosprendžio priėmimo dienos - 2019 m. gegužės 6 d., t. y. nuo susižinojimo dienos. Ieškovai ieškinį padavė 2021 m. spalio 8 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, patirtos išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, jog kreipdamasis į teismą patyrė 1667,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė.

Patenkinus ieškinį iš dalies (12,55 proc.), ieškovams iš atsakovo priteistinas 209,26 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d. 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.) (1667,40 Eur x 12,55 proc. / 100 proc.), kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl yra pagrįstos.

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 57 EUR (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas; CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259-260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovų V. G., V. G., T. G. ir G. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. N. dėl turtinės žalos, padarytos nusikaltimu atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams V. G., V. G., T. G. ir G. B. iš atsakovo R. N., lygiomis dalimis, tai yra, po 472,62 Eur kiekvienam, pripažįstant, kad tokiu būdu ieškovams yra atlyginta atsakovo R. N. nusikalstamais veiksmais padaryta 1890,48 Eur žala, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2021 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovams V. G., V. G., T. G. ir G. B. iš atsakovo R. N. 209,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, lygiomis dalimis, tai yra, po 69,75 Eur kiekvienam.

Priteisti iš atsakovo R. N. – 57 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius