Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-885/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-03
Bylos Nr.
1A-25-885/2021
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00070-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Bartkus, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Paulius Veršekys
Nuteistasis
A. T.
Nukentėjusysis
R. K., H. S., J. G., A. L., M., B. Š., S. B., O. A., D. I., V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-885/2021Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00070-2009-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.2; (S) 1.2.29.1.1; 2.4.6.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,

Žemesnės instancijos teismas

nuteistojo A. T. gynėjui advokatui D. F.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (epizodas su nukentėjusiuoju R. K.), 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo; BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas su nukentėjusiuoju H. S.), 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo; BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas su nukentėjusiuoju J. G.), 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo; BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas su nukentėjusiąja A. L.), 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo; BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas su nukentėjusiaisiais M.), 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo; BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas su nukentėjusiuoju B. Š.), 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo; BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas su nukentėjusiąja S. B.), 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo; BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas su nukentėjusiuoju O. A.), 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes tarpusavyje subendrinus dalinio sudėjimo būdu, A. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė 4 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusi įstatymo redakcija), bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiųjų R. K., H. S., J. G., A. L., atlyginti ne mažiau kaip 1/3 nukentėjusiajam R. K. priteistos turtinės žalos, ne mažiau kaip 1/3 nukentėjusiajai A. L. priteistos turtinės žalos ir ne mažiau kaip 1/3 nukentėjusiajam J. G. priteistos turtinės žalos. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas A. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2012 m. liepos 27 d.

A. T. pagal: BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas su nukentėjusiąja D. I.), BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas su L. J.), BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su L. J.) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

A. T. baudžiamoji byla pagal: BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su nukentėjusiuoju V. V.), BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su nukentėjusiuoju J. G.), BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su nukentėjusiuoju O. A.), BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su nukentėjusiuoju H. S.), BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su nukentėjusiaisiais M.), BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas su nukentėjusiuoju V. V.) nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Iš nuteistojo A. T. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. naudai priteista 17 377,20 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui O. A. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą A. T. atžvilgiu, civilinio ieškinio klausimą spręsti civilinio proceso tvarka, paaiškėjus O. A. procesinių teisių perėmėjams.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. B. A. T. atžvilgiu pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo patenkinimą, civilinio ieškinio klausimą spręsti civilinio proceso tvarka, paaiškėjus S. B. procesinių teisių perėmėjams.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. civilinis ieškinys A. T. atžvilgiu paliktas nenagrinėtas. Nukentėjusiosios ir civilinio ieškovo D. I. civilinis ieškinys A. T. atžvilgiu paliktas nenagrinėtas.

A. T. pripažintas solidariai atsakingu nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. G. už žalą – 14 754,69 Eur kartu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (baudž. byla Nr. 1-33-806/2019) nuteistu asmeniu A. G..

A. T. pripažintas solidariai atsakingu nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K. už žalą – 24 018,80 Eur kartu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (baudž. byla Nr. 1-33-806/2019) nuteistu asmeniu R. T..

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą A. T. atžvilgiu, o klausimas dėl tokio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

A. T. pripažintas solidariai atsakingu kartu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (baudž. byla Nr. 1-33-806/2019) nuteistu asmeniu R. N. dėl proceso išlaidų valstybės naudai – 366,51 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms (atstovaujant nukentėjusiąją S. B.) apmokėti.

A. T. pripažintas solidariai atsakingu kartu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (baudž. byla Nr. 1-33-806/2019) nuteistu asmeniu R. N. dėl advokato išlaidų V. B. naudai – 3 700 Eur advokato išlaidoms (atstovaujant nukentėjusįjį V. B.) apmokėti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, skirtas A. T. nuosavybės teise priklausančioms piniginėms lėšoms – 254,32 Lt (73,66 Eur), saugomoms Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB bankas, terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių, priimtų A. T. atžvilgiu, įvykdymo, paliekant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant A. T. disponuoti, valdyti, naudotis minėtu turtu.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, skirtas A. T. nekilnojamajam turtui: 0,0300 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); ½ 0,7216 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių priimtų A. T. atžvilgiu, įvykdymo, paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, t. y. uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, skirtas A. T. vardu registruotam turtui – automobiliui BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių, priimtų A. T. atžvilgiu, įvykdymo, paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, apribojant teisę disponuoti šiuo turtu.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, skirtas A. T. nekilnojamajam turtui – 5850/9900 žemės sklypo 0,9900 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių priimtų A. T. atžvilgiu įvykdymo, paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, apribojant teisę disponuoti šiuo turtu.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, skirtas A. T. kilnojamam turtui: televizoriui „Samsung“, modelis LE37M87BDX1XEL, televizoriui „Samsung“, modelis LE32D559K1WXBT, baltos spalvos trijų dalių odiniams svetainės baldams, esantiems bute ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių, priimtų A. T. atžvilgiu, įvykdymo, paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, apribojant teisę disponuoti šiuo turtu.

Laikinas nuosavybės apribojimas, skirtas V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui – piniginėms lėšoms, esančioms jo asmeninėje sąskaitoje Swedbank AB banke (duomenys neskelbtini), taikomo ieškinio užtikrinimui, neviršijant 39 098,70 Eur (kas atitinka 135 000 Lt) sumos, terminas pratęstas, iki kol bus išspręstas O. A. pareikšto civilinio ieškinio klausimas civilinio proceso tvarka, paliekant visišką nuosavybės teisių apribojimą ir uždraudžiant V. N. disponuoti, valdyti, naudotis minėto dydžio lėšomis, taip pat šiam laikotarpiui nutraukti visas kitas operacijas su indėliu, taip pat užblokuoti galimybę valdyti sąskaitą nuotoliniu būdu (elektronine bankininkyste).

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, A. T., veikdamas bendrininkų grupėje su R. T. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (atskirai išnagrinėta baudž. byla Nr. 1-33-806/2019) R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju R. K.)), siekdami apgaule užvaldyti svetimą didelės vertės turtą, pasinaudodami įgytu nukentėjusiojo R. K. pasitikėjimu, žadėdami padėti atstatyti nuosavybės teises į R. K. priklausančius žemės sklypus bei padėti juos parduoti, pasinaudodami tuo, kad R. K. 2007 m. gegužės 4 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu patikėjo jam, A. T., atlikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), matavimus, pasirašyti planus, pirkti iš valstybės ankščiau minėtus žemės sklypus, sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį su Vilniaus apskrities viršininko administracija, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure ir perdavimo-priėmimo aktą, pasirašyti už jį Notarinių veiksmų registracijos knygoje, sumokėti turto pardavėjui pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą, sutartį įregistruoti, daryti jo vardu pareiškimus ir atlikti kitus veiksmus susijusius su šiuo pavedimu, 2007 m. lapkričio 27 d. jis, A. T., pasirašė valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atstatė nukentėjusiojo nuosavybės teises į 30 000 kv. m. bendro ploto 5 žemės sklypus, t. y. 0,9700 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,7400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,6400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,6000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei užregistravo juos R. K. vardu;

tęsdami nusikalstamą veiką, jis, A. T., ir R. T., pareikšdami R. K., kad suras pirkėjus ir padės parduoti žemės sklypus, pasinaudodami nukentėjusiojo patiklumu, įtikino jį 2007 m. lapkričio 30 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu R. K. patikėjo R. T., parduoti pastarajam nuosavybes teise priklausančius ankščiau paminėtus 5 žemės sklypus, savo nuožiūra aptariant esmines ir neesmines sutarties sąlygas, sudaryti preliminarią sutartį, užsakyti ir gauti visus reikiamus dokumentus iš Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro tarnybos ir kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų, sumokėti reikiamus mokesčius, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure ir perdavimo-priėmimo aktą, gauti pinigus už parduotą turtą, pasirašyti už jį Notarinių veiksmų registracijos knygoje, tuo tikslu atstovauti jo interesus notarų biuruose ir kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, gauti ir pateikti reikalingus dokumentus, daryti jo vardu pareiškimus, pateikti prašymus, už jį pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Po ko, R. T. 2007 m. gruodžio 13 d. Vilniaus r. 5-ajame notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3538, kuria R. T., būdamas R. K. įgaliotas, N. B. ir S. B. bendrosios jungtinės nuosavybes teise už 1 000 Lt (289,62 Eur) pardavė nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantį 0,0500 ha, 3 973 Lt (1 150,66 Eur) vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pinigų nukentėjusiajam nesumokėjo;

tęsdamas nusikalstamą veiką, R. T., apgaule, nukentėjusiajam nežinant, 2007 m. gruodžio 13 d. Vilniaus r. 5-ajame notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3548, kuria R. T., būdamas R. K. įgaliotas, T. J. už 50 000 Lt (14 481 Eur) pardavė nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausančius 0,6000 ha, 33 903 Lt (9 818,99 Eur) vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 0,7400 ha, 41 108 Lt (11 905,70 Eur) vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pinigų nukentėjusiajam nesumokėjo;

tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, jis, A. T., kartu su R. T. nuolat meluodami nukentėjusiajam, kad pirkėjų vis dar ieško, 2008 m. vasario 1 d. Vilniaus r. 5-ajame notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 441, kuria R. T., būdamas R. K. įgaliotas, J. K. už 33 000 Lt (9 557,46 Eur) pardavė nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantį 0,9700 ha, 58 616 Lt (16 976,37 Eur) vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pinigų nukentėjusiajam nesumokėjo;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, A. T., kartu su R. T. nuolat meluodami nukentėjusiajam, kad pirkėjų vis dar ieško, 2008 m. vasario 5 d. Vilniaus r. 5-ajame notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 502, kuria R. T., būdamas įgaliotas R. K., N. B. ir S. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 10 000 Lt (2 896,2 Eur) pardavė nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantį 0,6400 ha, 38 084 Lt (11 029,89 Eur) vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pinigų nukentėjusiajam nesumokėjo. Tokiu būdu jis, A. T., veikdamas bendrininkų grupėje su R. T., apgaule savo ir R. T. naudai užvaldė didelės vertės R. K. turtą.

2. A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą ir užvaldė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, A. T., 2007 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su R. N. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (atskirai išnagrinėta baudž. byla Nr. 1-33-806/2019) R. N. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja S. B.); R. N. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja S. B.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui)) apgaule įgyti teisę į didelės vertės S. B. turtą bei užvaldyti šį turtą, o R. N. tam tikslui pagamino netikrą dokumentą – užpildė paprastąjį vekselį 112 000 Lt (32 437,44 Eur) sumai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, R. N., pasinaudodamas įgytu S. B. pasitikėjimu, žinodamas, kad nukentėjusioji nemoka lietuvių kalbos, 2007 m. liepos 24 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, S. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė S. B. pasirašyti užpildytą paprastąjį vekselį 112 000 Lt (32 437,44 Eur) sumai, kuriame S. B., būdama R. N. suklaidinta, ties tekstu „vekselio gavėjas“ įrašė savo asmens kodą, vardą, pavardę, ties tekstu „adresas“ įrašė gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašė;

tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, R. N. žinomai netikrą vekselį 112 000 Lt sumai 2007 m. rugsėjo 5 d. pateikė Vilniaus m. 4-ojo notaro biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarei A. A., kuri buvo suklaidinta, ir gavo vykdomąjį įrašą. Tokiu būdu jis, A. T., veikdamas bendrininkų grupėje su R. N., apgaule, R. N. naudai įgijo teisę į nukentėjusiajai S. B. priklausantį didelės vertės turtą – 112 000 Lt (32 437,44 Eur);

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, A. T., veikdamas kartu su R. N. ir I. K. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (atskirai išnagrinėta baudž. byla Nr. 1-33-806/2019), nuosprendis įsiteisėjęs, I. K. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja S. B.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui)), pasinaudodami nukentėjusiosios pasitikėjimu, žinodami, jog S. B. nemoka lietuvių kalbos, įtikindami pastarąją, kad sutvarkys žemės dokumentus ir suras žemės sklypo pirkėjus, ir liepdami S. B. į notaro užduodamus klausimus atsakinėti teigiamai, 2007 m. liepos 24 d. kartu su S. B. nuvyko į Vilniaus m. 21-ąjį notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame S. B., būdama jo, A. T., I. K. ir R. N. suklaidinta, pasirašė įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu patikėjo R. N. atstovauti ją notaro biure, būti jos atstovu, užsakyti bei gauti atgaunamos žemės sklypo detaliuosius planus, parduoti savo nuožiūra, už aptartą kainą ir sąlygas, už kainą ne mažesnę kaip 112 000 Lt bet kuriam fiziniam ir juridiniam asmeniui žemės sklypą, už ją pasirašyti bei atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, A. T., veikdamas kartu su R. N. ir I. K., R. N. ir A. T. nuolat meluodami S. B., kad pirkėjų vis dar ieško, 2008 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus m. 21-ajame notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią pirkimo pardavimo sutartį Nr. VŠ 3151, kuria R. N., būdamas įgaliotas S. B., A. V. už 50 000 Lt (14 481 Eur) pardavė nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausantį 0,7400 ha, 116 332 Lt (33 692,08 Eur) vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pinigų nukentėjusiajai nesumokėjo. Ta pačia sutartimi jis, A. T., veikdamas kartu su R. N. ir I. K., fiktyviai įformino sandorį, kad neva R. N., būdamas įgaliotas S. B., jam, A. T., už 50 000 Lt (14 481 Eur) pardavė 0,5600 ha, 104 000 Lt (30 120,48 Eur) vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir I. K., už 50 000 Lt (14 481 Eur) pardavė 0,6500 ha, 110 000 Lt (31 858,20 Eur) vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau jokie pinigai nei R. N., nei nukentėjusiajai S. B. sumokėti nebuvo. Tokiu būdu jis, A. T., veikdamas kartu su R. N. ir I. K. (pastarajai baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja S. B.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui), apgaule užvaldė didelės vertės S. B. turtą.

3. A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, A. T., 2007 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su A. G. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (atskirai išnagrinėta baudž. byla Nr. 1-33-806/2019) A. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju H. S.), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju H. S.). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis, kurioje A. G. pripažintas kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir A. G. baudžiamoji byla BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su nukentėjusiąja H. S.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui) apgaule įgyti didelės vertės H. S. ir H. S. turtą. Vykdant bendrą sumanymą, jis, A. T., pagamino netikrą dokumentą – užpildė paprastąjį vekselį 125 000 Lt (36 202,50 Eur) sumai, o A. G. pagamino netikrą dokumentą – surašė paprastąjį vekselį 100 000 Lt (28 962 Eur) sumai;

tęsdami bendrą nusikalstamą veiką, jis, A. T., kartu su A. G., žadėdami sutvarkyti žemės sklypo dokumentus bei manipuliuodami H. S. ir H. S. priklausomybe alkoholiui ir pasinaudodami įgytu nukentėjusiųjų pasitikėjimu, 2007 m. gruodžio 20 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, jis, A. T., pateikė H. S. pasirašyti užpildytą paprastąjį vekselį 125 000 Lt (36 202,50 Eur) sumai, kuriame H. S., būdamas jo, A. T., ir A. G. suklaidintas, ties tekstu „vekselio davėjas“ įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą, ties tekstu „adresas“, įrašė gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašė. Po ko, 2007 m. gruodžio 20 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, A. G. pateikė H. S. pasirašyti užpildytą paprastąjį vekselį 100 000 Lt (28 962 Eur) sumai, kuriame H. S., būdama jo, A. T., ir A. G. suklaidinta, ties tekstu „vekselio davėjas“ įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą, ties tekstu „adresas“, įrašė gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašė;

tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, jis, A. T., žinomai netikrą vekselį 125 000 Lt (36 202,50 Eur) sumai 2008 m. sausio 29 d. pateikė Vilniaus m. 4-ojo notaro biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarei A. A., kuri buvo suklaidinta, ir gavo vykdomąjį įrašą. Tokiu būdu jis, A. T., veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., apgaule savo naudai įgijo teisę į nukentėjusiajam H. S. priklausantį didelės vertės turtą – 125 000 Lt (36 202,50 Eur);

tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, A. G. žinomai netikrą vekselį 100 000 Lt (28 962 Eur) sumai 2008 m. kovo 18 d. pateikė Vilniaus m. 4-ojo notaro biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarei A. A., kuri buvo suklaidinta, ir gavo vykdomąjį įrašą. Tokiu būdu jis, A. T., veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., apgaule, A. G. naudai įgijo teisę į nukentėjusiajai H. S. priklausantį didelės vertės turtą – 100 000 Lt (28 962 Eur).

4. A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, už tai, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą didelės vertės turtą, pasinaudodamas tuo, kad A. L. įgaliojimo pagrindu patikėjo jam, A. T., atstatyti jos nuosavybės teises į turtą – 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atstatė nukentėjusiosios nuosavybės teisę į šį sklypą, užregistravo jį A. L. vardu ir pareiškė, kad nupirks iš jos minėtą žemės sklypą. Taip įtikindamas nukentėjusiąją ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, nurodęs A. L. notarui patvirtinti, jog pinigus ji gavo prieš sutarties pasirašymą, jis, A. T., 2008 m. sausio 3 d. kartu su A. L. nuvyko į Vilniaus r. 5-ąjį notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo jo, A. T., tėvas L. T., ir sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 27, kuria A. L. už 80 000 Lt (23 169,60 Eur) pardavė L. T. jai nuosavybes teise priklausantį 3,0000 ha žemės sklypą, 150 652 Lt (43 631,83 Eur) vertės, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pinigų nukentėjusiajai nei A. T., nei L. T. nesumokėjo. Tokiu būdu, jis, A. T., apgaule užvaldė didelės vertės A. L. turtą.

5. A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, už tai, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo teisę į svetimą turtą bei apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, A. T., 2008 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su A. G. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (atskirai išnagrinėtoje byloje Nr. 1-33-806/2019) A. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. G.)) apgaule įgyti teisę į didelės vertės J. G. turtą ir užvaldyti šį turtą, o tam tikslui jis, A. T., pagamino netikrą dokumentą – užpildė paprastąjį vekselį 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumai. Po ko, jis, A. T., veikdamas kartu su A. G., pasinaudodami įgytu nukentėjusiojo J. G. pasitikėjimu, 2008 m. sausio 6 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, pateikė J. G. pasirašyti užpildytą paprastąjį vekselį 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumai, kuriame J. G., būdamas jo, A. T., ir A. G. suklaidintas, ties tekstu „vekselio davėjas“ įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą, ties tekstu „adresas“, įrašė gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašė;

tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, jis, A. T., žinomai netikrą vekselį 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumai 2008 m. gegužės 13 d. pateikė Vilniaus m. 4-ojo notaro biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarei A. A., kuri buvo suklaidinta, ir gavo vykdomąjį įrašą. Tokiu būdu jis, A. T., veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., apgaule savo naudai įgijo teisę į nukentėjusiajam J. G. priklausantį turtą – 30 000 Lt (8 688,60 Eur);

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, A. T., 2008 m. gegužės 13 d. gautą vykdomąjį įrašą pateikė antstolių I. K., N. L., G. B., A. B. ir R. K. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), antstoliui R. K.. Antstolis R. K., būdamas suklaidintas, užvedė vykdomąją bylą Nr. 0055/08/01095 dėl 30 152, 00 Lt (8732,62 Eur) ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo. Antstolis R. K., vykdydamas dar 2 vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš J. G., areštavo nukentėjusiajam priklausantį 0,0572 ha žemės sklypą, 73 100 Lt (21 171,22 Eur) vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pastatą-sodo namą, 39 700 Lt (11 497,91 Eur) vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nuskalstamą veiką, A. G., pasinaudodamas tuo, kad J. G. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu patikėjo pastarajam atstovauti jo interesus antstolių kontorose, daryti jo vardu pareiškimus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, įtikino J. G., kad šis už parduodamą varžytinėse jam nuosavybės teise priklausantį ir antstolio areštuotą nekilnojamąjį turtą gali gauti daugiau nei numatytus 50 000 Lt (14 481 Eur). Antstolis R. K. 2008 m. gegužės 26 d. paskelbė minėto žemės sklypo ir sodo namo pirmąsias varžytines, kurioms įvykus, 2008 m. gegužės 26 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. K. už 69 200 Lt (20 041,70 Eur) J. G. nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypą ir sodo namą. Po ko, antstolis R. K. 30 305 Lt (8 776,93 Eur) pervedė jo, A. T., naudai, o likusius po išieškojimo pinigus pervedė į J. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, A. T., veikdamas kartu su A. G., manipuliuodami J. G. patiklumu, nukentėjusiajam pareiškė, kad 2008 m. gegužės 26 d. varžytinės neįvyko ir, žinodami, kad už varžytinėse parduotą turtą pinigai buvo pervesti į J. G. banko sąskaitą, piktnaudžiaudami pasitikėjimu, nurodė J. G. nuimti nuo banko sąskaitos pinigus bei įtikino tuos pinigus atiduoti jiems. J. G., būdamas suklaidintas, nuėmė nuo savo banko sąskaitos 21 500 Lt (6 226,83 Eur), kuriuos atidavė jam, A. T., ir A. G.. Tokiu būdu jis, A. T., veikdamas kartu su A. G., apgaule užvaldė nukentėjusiojo J. G. turtą.

6. A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, už tai, kad apgaule savo naudai įgijo teisę į didelės vertės turtą ir įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, A. T., turėdamas tikslą įgyti didelės vertės svetimą turtą, manipuliuodamas nukentėjusiojo O. A. priklausomybe alkoholiui ir pasinaudodamas įgytu nukentėjusiojo pasitikėjimu, pareiškė, kad paskolins O. A. pinigų skolom apmokėti, ir 2008 m. rugsėjo 3 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiajam pasirašyti paprastąjį vekselį 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sumai, kuriame O. A., būdamas jo, A. T., suklaidintas ir negavęs skolinamų pinigų, ties tekstu „vekselio davėjas“ įrašė savo vardą, pavardę, ir asmens kodą, ties tekstu „adresas“ įrašė savo gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašė;

tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, jis, A. T., tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 9 d., žinodamas, kad tekstas melagingas, suklastojo minėtą vekselį, eilutėje „suma žodžiais ir valiutos pavadinimas“ prie sumos „dešimt tūkstančių“ prirašydamas žodį „šimtas“, kitoje eilutėje prie skaičių „10 000“ prirašydamas skaičių „1“. Po ko, jis, A. T., 2008 m. gruodžio 9 d. pateikė žinomai suklastotą vekselį Vilniaus m. 4-ojo notaro biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarei A. A., kuri buvo suklaidinta, ir gavo vykdomąjį įrašą. Tokiu būdu jis, A. T., apgaule savo naudai įgijo teisę į nukentėjusiajam O. A. priklausantį didelės vertės turtą – 110 000 Lt (31 858,20 Eur);

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, A. T., 2008 m. gruodžio 9 d. gautą vykdomąjį įrašą pateikė antstolių V. M. ir D. M. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), antstolei D. M.. Antstolė D. M., būdama suklaidinta, 2009 m. sausio 12 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0012/09/00219 dėl 110 558 Lt (32 019,81 Eur) išieškojimo ir jo, A. T., naudai areštavo nukentėjusiajam O. A. priklausantį 44.60 kv. m. butą su rūsiu, 160 000 Lt (46 339,20 Eur) vertės, esantį (duomenys neskelbtini). 2009 m. kovo 19 d. antstolė D. M. paskelbė minėto buto pirmąsias varžytines, o varžytinėms neįvykus pasiūlė šį turtą perimti jam, A. T.. 2009 m. kovo 23 d. jis, A. T., sutiko perimti minėtą butą, dėl ko 2009 m. kovo 23 d. antstolė D. M. turto perdavimo išieškotojui aktu pardavė jam, A. T., už 128 000 Lt (37 071,36 Eur) O. A. nuosavybes teise priklausiusį 44.60 kv. m. butą su rūsiu, 160 000 Lt (46 339,20 Eur) vertės, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu, jis, A. T., apgaule savo naudai užvaldė didelės vertės O. A. turtą.

7. A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, už tai, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą ir apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, A. T., 2008 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su A. G. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (atskirai išnagrinėta baudž. byla Nr. 1-33-806/2019) A. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Š.), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Š.); Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu panaikinta 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis ir A. G. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su nukentėjusiuoju B. Š.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui) apgaule įgyti teisę į didelės vertės B. Š. turtą bei užvaldyti šį turtą, o A. G. tam tikslui pagamino netikrą dokumentą – užpildė paprastąjį vekselį 90 000 Lt (26 065,80 Eur) sumai. Po ko A. G., manipuliuodamas nukentėjusiojo B. Š. priklausomybe alkoholiui ir pasinaudodamas įgytu nukentėjusiojo pasitikėjimu, 2008 m. rugsėjo 27 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, pateikė B. Š. pasirašyti paprastąjį vekselį 90 000 Lt (26 065,80 Eur) sumai, kuriame B. Š., būdamas suklaidintas, ties tekstu „Vekselio davėjas“ įrašė savo vardą, pavardę bei asmens kodą, ties tekstu „Adresas“ savo gyvenamąją vietą, o ties tekstu „Parašas“ pasirašė;

tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, A. G. žinomai netikrą vekselį 90 000 Lt (26 065,80 Eur) sumai 2008 m. spalio 31 d. pateikė Vilniaus m. 4-ojo notaro biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarei A. A., kuri buvo suklaidinta, ir gavo vykdomąjį įrašą. Tokiu būdu jis, A. T., veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., A. G. pagaminus netikrą dokumentą, apgaule, A. G. naudai įgijo teisę į nukentėjusiajam B. Š. priklausantį didelės vertės turtą – 90 000 Lt (26 065,80 Eur);

tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, A. G. 2008 m. spalio 31 d. gautą vykdomąjį įrašą pateikė antstolių V. M. ir D. M. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), antstolei D. M.. Antstolė D. M., būdama suklaidinta, 2008 m. lapkričio 4 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0012/08/03906 dėl 90 458 Lt (26 198,45 Eur) išieškojimo, po ko A. G. naudai areštavo nukentėjusiajam B. Š. priklausantį butą, 170 000 Lt (49 235,40 Eur) vertės, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, jis, A. T. ir A. G., žinodami, jog bus paskelbtos B. Š. priklausančio turto varžytinės, kad nukentėjusysis netrukdytų parduodamą butą aprodyti potencialiems pirkėjams, išvežė B. Š. iš pastarojo buto pas L. J., adresu (duomenys neskelbtini). Po to, 2008 m. lapkričio 17 d. antstolė D. M. paskelbė minėto nekilnojamo turto pirmąsias varžytines. A. G. minėtą butą pasiūlė įsigyti ir jį aprodė S. B., ir, šiam sutikus įsigyti butą, A. G. įtikino B. Š. pasirašyti 2008 m. lapkričio 19 d. prašymą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo pasiūlytam pirkėjui, t. y. S. B. uošvienei T. L. už 120 000 Lt (34 754,40 Eur). 2008 m. lapkričio 19 d. antstolė D. M. surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kurį patvirtino teismas ir kurio pagrindu 2008 m. lapkričio 19 d. antstolė D. M. už 120 000 Lt (34 754,40 Eur) pardavė T. L. B. Š. nuosavybės teise priklausantį butą, 170 000 Lt (49235,40 Eur) vertės, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Po buto pardavimo antstolė D. M., remdamasi A. G. prašymu, išieškotus iš B. Š. 45 000 Lt (13 032,90 Eur) pervedė jam, A. T., į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 46 023,37 Lt (13 323,29 Eur) pervedė A. G. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, o likusius 20 403 Lt (5 909,12 Eur) pervedė B. Š. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke;

tęsdamas nusikalstamą veiką, R. N. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (atskirai išnagrinėta baudž. byla Nr. 1-33-806/2019) R. N. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Š.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui), laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2008 m. gruodžio 14 d. per keletą kartų AB SEB banko bankomatuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini) pasinaudodami B. Š. priklausančia mokėjimo kortele, nuo B. Š. sąskaitos nuėmė 20 380 Lt (5 902,46 Eur). Tokiu būdu, jis, A. T., veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., su R. N. (pastarajam baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Š.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui) apgaule užvaldė didelės vertės B. Š. turtą.

8. A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą ir užvaldė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, A. T., 2009 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su M. V. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (atskirai išnagrinėta baudž. byla Nr. 1-33-806/2019) M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiaisiais M.); pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su M.); Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu panaikinta minėto 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis M. V. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui) apgaule įgyti didelės vertės V. M. ir V. M. turtą;

tęsdami bendrą nusikalstamą veiką, jis, A. T., kartu su M. V., manipuliuodami V. M. ir V. M. priklausomybe alkoholiui ir pasinaudodami įgytu nukentėjusiųjų pasitikėjimu, 2009 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė V. M. ir V. M. pasirašyti – 3 (tris) paprastojo vekselio blankus, melagingai juose nurodydami ir dokumento (vekselio) turinyje įtvirtindami tikrovės neatitinkančius duomenis, kad V. M. M. V. skolinga 100 000 Lt (28 962 Eur) ir iki 2009 m. balandžio 6 d. įsipareigoja grąžinti pinigus, kad V. M. M. V. skolingas 100 000 Lt (28 962 Eur) ir iki 2009 m. gruodžio 3 d. įsipareigoja grąžinti pinigus bei kad V. M. M. V. skolingas 50 000 Lt (14 481 Eur) ir iki 2009 m. balandžio 1 d. įsipareigoja grąžinti pinigus, kuriuose V. M. ir V. M., būdami suklaidinti jo, A. T., ir M. V., ties tekstu „Vekselio davėjas“ įrašė savo vardus, pavardes bei asmens kodus, ties tekstu „Adresas“ savo gyvenamąsias vietas, o ties tekstu „Parašas“ pasirašė, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus;

tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, M. V., 2009 m. balandžio 28 ir 29 dienomis, V. M. ir V. M. pasirašytus vekselius 100 000 Lt (28 962 Eur) sumoms pateikė Vilniaus m. 4-ojo notaro biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarei A. A., kuri buvo suklaidinta, ir gavo vykdomuosius įrašus;

tęsdamas nusikalstamą veiką, M. V., 2009 m. balandžio 29 d., gautus vykdomuosius įrašus pateikė antstolių V. M. ir D. M. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), antstoliui V. M., prašydamas, kad išieškojimas būtų nukreiptas į nukentėjusiesiems priklausantį turtą. Antstolis V. M., būdamas suklaidintas, 2009 m. balandžio 29 d. užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0013/09/01420 ir Nr. 0013/09/01421 bei 2009-05-13 vykdomojoje byloje Nr. 0013/09/01420 M. V. naudai areštavo nukentėjusiesiems priklausantį butą, 310 000 Lt vertės (89 782,21 Eur), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą su pastatais, 21 000 Lt (6 082,02 Eur) vertės, esančius (duomenys neskelbtini). 2009 m. rugpjūčio 4 d. antstolis V. M. paskelbė žemės sklypo su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytines ir 2009 m. rugsėjo 15 d. minėtą turtą pardavė A. I. už 30 000 Lt (8 688,60 Eur), iš kurių 26 959,73 Lt (7 808,08 Eur) pervedė į M. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“;

tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, M. V., 2009 m. gruodžio 8 d. V. M. pasirašytą vekselį 50 000 Lt sumai pateikė Vilniaus r. 6-ojo notaro biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarui D. T., kuris buvo suklaidintas, ir gavo vykdomąjį įrašą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, M. V., 2010 m. liepos 7 d. gautą vykdomąjį įrašą pateikė antstolių V. M. ir D. M. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), antstoliui V. M., prašydamas, kad išieškojimas būtų nukreiptas į nukentėjusiajam priklausantį turtą. Antstolis V. M., būdamas suklaidintas, 2010 m. liepos 7 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0013/10/01862. Tokiu būdu jis, A. T., veikdamas bendrininkų grupėje su M. V., apgaule M. V. naudai įgijo teisę į nukentėjusiesiems priklausantį didelės vertės turtą – 250 000 Lt (72 405 Eur);

toliau I. K. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. (atskirai išnagrinėtoje baudž. byloje Nr. 1-33-806/2019), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinta (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja V. M.) nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių), nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, A. V. ir A. T. paprašius, siekdama, kad nukentėjusiesiems priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebūtų parduotas iš varžytinių, antstoliui V. M. 2010 m. rugpjūčio 17 d. paskelbus minėto buto pirmąsias varžytines, užsiregistravo varžytinėse, 2010 m. rugsėjo 27 d. sumokėdama 24 800 Lt (7 182,58 Eur) varžytinių dalyvio mokestį, kuriose 2010 m. rugsėjo 28 d. laimėjo, pasiūliusi didžiausią kainą, t. y. 278 000 Lt (80 514,37 Eur). Tačiau per 5 dienas I. K. nesumokėjo likusios pinigų sumos, dėl ko antstolio patvarkymu varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Tokiu būdu, varžytinėms neįvykus, antstolis V. M. 2010 m. spalio 4 d. I. K. sumokėtą 24 800 Lt (7 182,58 Eur) varžytinių dalyvio mokestį pervedė į M. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, bei, M. V. sutikus, butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė M. V.. M. V. 2010 m. spalio 24 d. pervedus į antstolio V. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 62 805,87 Lt (18 189,84 Eur) kaip skolos skirtumą, antstolis V. M. minėtą pinigų sumą 2010 m. lapkričio 2 d. pervedė į V. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Po ko, M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d. per keletą kartų bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo V. M. sąskaitos nuėmė 62 750 Lt (18 173,66 Eur). Tokiu būdu jis, A. T., veikdamas bendrininkų grupėje su M. V., apgaule M. V. naudai užvaldė didelės vertės V. M. ir V. M. turtą.

9. A. T. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, kad jis pagamino netikrą dokumentą ir apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo teisę į svetimą turtą ir apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, A. T., 2006 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su R. N. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (atskirai išnagrinėta baudž. byla Nr. 1-33-806/2019) R. N. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su L. J.) išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių) apgaule įgyti teisę į didelės vertės L. J. turtą ir užvaldyti šį turtą, o jis, A. T., tam tikslui pagamino netikrą dokumentą – užpildė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 30 000 Lt (8 588,60 Eur) sumai. Po ko, jis, A. T., veikdamas kartu su R. N., pasinaudodami įgytu nukentėjusiosios L. J. pasitikėjimu, žinodami, kad nukentėjusioji nemoka lietuvių kalbos, 2006 m. rugsėjo 11 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, pateikė L. J. pasirašyti užpildytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį 30 000 Lt sumai, kuriame L. J., būdama jo, A. T., ir R. N. suklaidinta, ties tekstais „vekselio davėjas“ ir „vekselio davėjo parašas“ įrašė savo vardą ir pavardę;

tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, jis, A. T., žinomai netikrą vekselį 30 000 Lt sumai 2006 m. lapkričio 8 d. pateikė Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro, esančio(duomenys neskelbtini) , notarei D. M., kuri buvo suklaidinta, ir gavo vykdomąjį įrašą. Tokiu būdu jis, A. T., veikdamas bendrininkų grupėje su R. N., apgaule savo naudai įgijo teisę į nukentėjusiajai L. J. priklausantį turtą – 30 000 Lt (8 688,60 Eur);

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, A. T., veikdamas kartu su R. N., pasinaudodami įgytu nukentėjusiosios L. J. pasitikėjimu ir patiklumu, nuvežė pastarąją į Vilniaus r. 5-ąjį notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kur L. J., nesuprasdama, pasirašė 2007 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2547, kuria už 50 000 Lt (14 481,00 Eur) pardavė J. K. 1/3 dalį, o L. T. 2/3 dalis: pastato – gyvenamojo namo, 27 700 Lt (8 022,47 Eur) vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato, 627 Lt (181,59 Eur) vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – stoginės, 108 Lt (31,27 Eur) vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto 3 530 Lt (1 022,35 Eur) vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato, 245 Lt (70,95 Eur) vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto, 676 Lt (195,78 Eur) vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvės, 604 Lt (174,93 Eur) vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinio, 62 Lt (17,95 Eur) vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualeto, 25 Lt (7,24 Eur) vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), tačiau pinigų už parduotą turtą negavo. Tokiu būdu jis, A. T., veikdamas bendrininkų grupėje su R. N., apgaule užvaldė didelės vertės L. J. turtą.

10. A. T. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, jog pagamino netikrą dokumentą ir, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo teisę į svetimą turtą ir apgaule užvaldė svetimą turtą, o būtent:

jis, A. T., 2007 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su R. T. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (atskirai išnagrinėta baudž. byla Nr. 1-33-806/2019) R. T. baudžiamoji byla dalyje pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju V. V.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui) apgaule įgyti teisę į V. V. turtą ir užvaldyti šį turtą, o jis, A. T., tam tikslui pagamino netikrą dokumentą – užpildė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 30 000 (8688,60 Eur) Lt sumai. Po ko, jis, A. T., veikdamas kartu su R. T., pasinaudodami įgytu nukentėjusiojo V. V. pasitikėjimu, žinodami, kad pastarasis nemoka lietuvių kalbos, 2007 m. vasario 2 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, pateikė V. V. pasirašyti užpildytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumai, kuriame V. V., būdamas jo, A. T., ir R. T. suklaidintas, ties tekstu „vekselio gavėjas“ įrašė savo vardą, pavardę, o ties tekstu „parašas“ pasirašė;

tęsdamas nusikalstamą veiką, R. T., veikdamas V. V. 2007 m. kovo 21 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuriuo V. V. patikėjo R. T. atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), matavimus, pasirašyti planus, išpirkti iš valstybės aukščiau minėtą žemės sklypą, sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su Vilniaus apskrities viršininko administracija, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį notaro biure ir perdavimo-priėmimo aktą, pasirašyti už jį Notarinių veiksmų registracijos knygoje, sumokėti turto pardavėjui pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą, sutartį įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir gauti pažymėjimą apie nekilnojamąjį daiktą ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, 2008 m. sausio 29 d. pasirašė valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atstatė nuosavybės teises į turtą – 0,06400 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0600 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1,4000 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,9000 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir užregistravo juos V. V. vardu;

tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, jis, A. T., žinomai netikrą vekselį 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumai 2007 m. balandžio 5 d. pateikė Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarei D. M., kuri buvo suklaidinta, ir gavo vykdomąjį įrašą. Tokiu būdu jis, A. T., pagamino netikrą dokumentą ir, veikdamas bendrininkų grupėje su R. T., apgaule, savo naudai įgijo teisę į nukentėjusiajam V. V. priklausantį turtą – 30 000 Lt (8 688,60 Eur);

tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, jis, A. T., 2008 m. kovo 20 d. gautą vykdomąjį įrašą pateikė antstolių V. M. ir D. M. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), antstoliui V. M.. Antstolis V. M., būdamas suklaidintas, 2008 m. kovo 20 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0013/08/00638 dėl 30 153 Lt (8 732,91 Eur) išieškojimo. Po ko, antstolis V. M. jo, A. T., naudai areštavo nukentėjusiajam priklausantį 1,4000 ha, 110 000 Lt (31 858,20 Eur) vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2008 m. gegužės 13 d. antstolis V. M. paskelbė minėto žemės sklypo pirmąsias varžytines, o varžytinėms neįvykus pasiūlė šį turtą perimti jam, A. T.. Tačiau jam, A. T., neperėmus siūlomo turto, 2008 m. liepos 1 d. antstolis V. M. paskelbė minėto žemės sklypo antrąsias varžytines, o varžytinėms neįvykus pasiūlė šį turtą perimti jam, A. T., tačiau jis 2008 m. liepos 23 d. pranešimu atsisakė perimti turtą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, A. T., veikdamas kartu su R. T., pasinaudodamas įgytu nukentėjusiojo pasitikėjimu, žadėdami iš V. V. nupirkti 1,4000 ha žemės sklypą ir 0,90000 ha žemės sklypą už 30 000 Lt (8 688,60 Eur), 2008 m. liepos 28 d. kartu su R. T., V. V. ir G. V. nuvyko į Vilniaus m. 37-ajį notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis, A. T., nurodė V. V. sūnui G. V. neiti pas notarą ir su pastaruoju pasiliko automobilyje, o R. T. kartu su V. V. nuvyko pas notarą ir sudarė pirkimo pardavimo sutartis Nr. SK-5314, kuria V. V., įtikintas patvirtinti notarui, kad su juo iš anksto atsiskaityta, už 28 000 Lt (8 109,36 Eur) pardavė R. T. 1,4000 ha, 114 095 Lt (33 044,20 Eur) vertės, žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir Nr. SK-5315, kuria V. V. už 18 000 Lt (5 213,16 Eur) pardavė R. T. 0,9000 ha, 79 717 Lt (23 087,64 Eur) vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pinigų nukentėjusiajam nesumokėjo.

11. A. T. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, jog, veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, A. T., veikdamas bendrininkų grupėje su A. G. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (atskirai išnagrinėta baudž. byla Nr. 1-33-806/2019) A. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja D. I.) išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių), siekdamas apgaule užvaldyti svetimą didelės vertės turtą, pareiškė D. I., kad pirks iš jos 0,6137 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 27 000 Lt. Taip, kartu su A. G., įtikindamas nukentėjusiąją ir jos vyrą J. I. bei pasinaudodamas tuo, kad D. I. žemės sklypo dokumentų sutvarkymui atidavė jam, A. T., namo knygą, jis, A. T., 2007 m. balandžio 4 d. kartu su A. G., D. I. ir J. I. atvyko į Vilniaus rajono 5-ajį notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini). A. G. pasilikus automobilyje, jis, A. T., kartu su D. I. ir J. I. užėjo į notaro biurą, kur, žinodamas, kad D. I. ir J. I. blogai moka lietuvių kalbą ir dėl to jiems pasirašomų dokumentų turinys nėra aiškiai suprantamas, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 759, kuria jis, A. T., iš D. I. už 100 000 Lt įsigijo ne tik jų sutartą turtą – 0,6137 ha žemės sklypą, 122 931 Lt vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bet ir 65,43 kv. m. gyvenamąjį namą, 40 148 Lt vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-tvartą, 1 051 Lt vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-daržinę, 2 230 Lt vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-kiemo rūsį, 856 Lt vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas), 179 Lt vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), tačiau pinigų už įsigytą turtą nukentėjusiajai nesumokėjo;

tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, A. G. automobilyje išėjusiai iš notarinės kontoros D. I. padavė neva 27 000 Lt už parduotą žemės sklypą. Dėl patiklumo D. I., perskaičiavusi pinigus tik vėliau, pamatė, kad jai buvo sumokėta tik 14 000 Lt. Tokiu būdu, jis, A. T., veikdamas kartu su A. G., apgaule užvaldė didelės vertės D. I. turtą.

12. A. T. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kad pagamino netikrą dokumentą, o būtent:

jis, A. T., 2007 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su A. G. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (atskirai išnagrinėta baudž. byla Nr. 1-33-806/2019) A. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju H. S.), Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis, kurioje A. G. pripažintas kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir A. G. baudžiamoji byla BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su nukentėjusiąja H. S.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui) apgaule įgyti didelės vertės H. S. ir H. S. turtą. Vykdant bendrą sumanymą, jis, A. T., pagamino netikrą dokumentą – užpildė paprastąjį vekselį 125 000 Lt (36 202,50 Eur) sumai, o A. G. pagamino netikrą dokumentą – surašė paprastąjį vekselį 100 000 Lt (28 962 Eur) sumai;

tęsdami bendrą nusikalstamą veiką, jis, A. T., kartu su A. G., žadėdami sutvarkyti žemės sklypo dokumentus bei manipuliuodami H. S. ir H. S. priklausomybe alkoholiui ir pasinaudodami įgytu nukentėjusiųjų pasitikėjimu, 2007 m. gruodžio 20 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, jis, A. T., pateikė H. S. pasirašyti užpildytą paprastąjį vekselį 125 000 Lt (36 202,50 Eur) sumai, kuriame H. S., būdamas jo, A. T., ir A. G. suklaidintas, ties tekstu „vekselio davėjas“ įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą, ties tekstu „adresas“, įrašė gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašė. Po ko, 2007 m. gruodžio 20 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, A. G. pateikė H. S. pasirašyti užpildytą paprastąjį vekselį 100 000 Lt (28 962 Eur) sumai, kuriame H. S., būdama jo, A. T., ir A. G. suklaidinta, ties tekstu „vekselio davėjas“ įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą, ties tekstu „adresas“, įrašė gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašė.

13. A. T. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties priėmimo terminui, kad pagamino netikrą dokumentą, o būtent:

jis, A. T., 2008 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su A. G. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (atskirai išnagrinėtoje byloje Nr. 1-33-806/2019) A. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. G.) apgaule įgyti teisę į didelės vertės J. G. turtą ir užvaldyti šį turtą, o tam tikslui jis, A. T., pagamino netikrą dokumentą – užpildė paprastąjį vekselį 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumai. Po ko, jis, A. T., veikdamas kartu su A. G., pasinaudodami įgytu nukentėjusiojo J. G. pasitikėjimu, 2008 m. sausio 6 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, pateikė J. G. pasirašyti užpildytą paprastąjį vekselį 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumai, kuriame J. G., būdamas jo, A. T., ir A. G. suklaidintas, ties tekstu „vekselio davėjas“ įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą, ties tekstu „adresas“, įrašė gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašė.

14. A. T. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kad turėdamas tikslą įgyti didelės vertės svetimą turtą, manipuliuodamas nukentėjusiojo O. A. priklausomybe alkoholiui ir pasinaudodamas įgytu nukentėjusiojo pasitikėjimu, pareiškė, kad paskolins O. A. pinigų skolom apmokėti, ir 2008 m. rugsėjo 3 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiajam pasirašyti paprastąjį vekselį 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sumai, kuriame O. A., būdamas jo, A. T., suklaidintas ir negavęs skolinamų pinigų, ties tekstu „vekselio davėjas“ įrašė savo vardą, pavardę, ir asmens kodą, ties tekstu „adresas“ įrašė savo gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašė;

tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, jis, A. T., tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 9 d., žinodamas, kad tekstas melagingas, suklastojo minėtą vekselį, eilutėje „suma žodžiais ir valiutos pavadinimas“ prie sumos „dešimt tūkstančių“ prirašydamas žodį „šimtas“, kitoje eilutėje prie skaičių „10 000“ prirašydamas skaičių „1“.

15. A. T. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, pagamino netikrus dokumentus, o būtent:

jis, A. T., 2009 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su M. V. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (atskirai išnagrinėta baudž. byla Nr. 1-33-806/2019) M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiaisiais M.); Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu panaikinta minėto 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis M. V. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui) apgaule įgyti didelės vertės V. M. ir V. M. turtą;

tęsdami bendrą nusikalstamą veiką, jis, A. T., kartu su M. V., manipuliuodami V. M. ir V. M. priklausomybe alkoholiui ir pasinaudodami įgytu nukentėjusiųjų pasitikėjimu, 2009 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė V. M. ir V. M. pasirašyti – 3 (tris) paprastojo vekselio blankus, melagingai juose nurodydami ir dokumento (vekselio) turinyje įtvirtindami tikrovės neatitinkančius duomenis, kad V. M. M. V. skolinga 100 000 Lt (28 962 Eur) ir iki 2009 m. balandžio 6 d. įsipareigoja grąžinti pinigus, kad V. M. M. V. skolingas 100 000 Lt (28 962 Eur) ir iki 2009 m. gruodžio 3 d. įsipareigoja grąžinti pinigus bei kad V. M. M. V. skolingas 50 000 Lt (14 481 Eur) ir iki 2009 m. balandžio 1 d. įsipareigoja grąžinti pinigus, kuriuose V. M. ir V. M., būdami suklaidinti jo, A. T., ir M. V., ties tekstu „Vekselio davėjas“ įrašė savo vardus, pavardes bei asmens kodus, ties tekstu „Adresas“ savo gyvenamąsias vietas, o ties tekstu „Parašas“ pasirašė, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

16. A. T. apeliaciniame skunde prašo skundžiamą 2020 m. liepos 23 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, o civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, arba, panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (kitam teisėjui).

16.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kadangi nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, o teismas, anot apelianto, neteisingai įvertino surinktus įrodymus, nepagrįstai kriminalizavo jo veiksmus, juos traktuodamas kaip sukčiavimą ir dokumentų klastojimą, o ne kaip civilinius teisinius santykius.

16.2. Apeliantas skunde, remdamasis kasacinio teismo praktika sukčiavimo baudžiamosiose bylose, nurodė, kad visuose epizoduose, kuriuose teismas pripažino jį kaltu, jis elgėsi sąžiningai, jokios apgaulės nenaudojo, niekas iš byloje pripažintų nukentėjusiųjų iki tol, kol pas juos atvažiavo policijos pareigūnai ir pradėjo reikalauti dėl jo rašyti pareiškimus, jam pretenzijų neturėjo.

16.3. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas su nukentėjusiuoju R. K.), pasak apelianto, priešingai negu sprendė teismas, jis nepadarė jam inkriminuotos veikos. Apeliantas nurodė, kad nukentėjusįjį R. K. pažįsta jau 20 metų, kuris dirbo pas jo tėvą ūkyje ne vienerius metus. R. K. surašė jam įgaliojimą, o jis (apeliantas) sutvarkė nuosavybės į žemę atkūrimo dokumentus iš savo lėšų, su juo vėliau už tai atsiskaitė. Tuo jo dalyvavimas ir pasibaigė. Toliau visus reikalus tvarkė nukentėjusysis su R. T.. Apie tai, kas apeliantui buvo žinoma, davė nuoseklius parodymus pirmos instancijos teisme.

16.3.1. Kiti byloje apklausti liudytojai (S. I., S. V., V. G., jo mama T. J.) jokių parodymų apie tai, kad jis (apeliantas) padarė nusikalstamą veiką nedavė, be to, rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad nukentėjusiojo žemės sklypus pardavinėjo ne apeliantas, o nukentėjusiojo įgaliotas R. T.. Jokios finansinės naudos iš šių sandorių apeliantas neturėjo.

16.3.2. Apelianto teigimu, priešingai negu nurodė pirmos instancijos teismas, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje ir sujungus į vieningą visumą, jo kaltė apgaule savanaudiškais motyvais įgijus didelės vertės R. K. priklausantį turtą, nepasitvirtino. Vien R. K. parodymų, kad neva jis jį apgavo nepakanka apelianto kaltei įrodyti. Nesant kitų įrodymų, pasak apelianto, teismo išvados paremtos tik prielaidomis.

16.3.3. Esant ankščiau nurodytiems argumentams, apeliantas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, o esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių yra draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

16.3.4. Apelianto teigimu, šiame epizode suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis. Kaip matyti iš pateikto kaltinimo ir skundžiamo nuosprendžio, jis nuteistas už sukčiavimą, kuris buvo baigtas 2008 m. liepos 5 d. Pagal BK 95 straipsnį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) už sunkius nusikaltimus buvo nustatytas 10 metų senaties terminas.

16.4. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas su nukentėjusiuoju H. S.), pasak apelianto, priešingai negu nurodė teismas, jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo. Pažymėjo, kad H. S. apeliantui pretenzijų niekada neturėjo.

16.4.1. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis H. S. paaiškino, kad buvo susitarimas, jog už parduodamą žemę jam bus suremontuotas namas, nupirktas traktorius, kultivatorius, suremontuotas garažas, taip ir buvo padaryta. Jokio pareiškimo policijai jis nerašė, policija pati atvažiavo, išvežė jį į policijos komisariatą, kad parašytų pareiškimą. Pareiškimą rašė ne jis, o jo pusbrolis V., pareiškime parašyta netiesa. Paaiškino, kad apeliantas pirko priekabą, trimerį, buvo keistas stogas, pastatytas židinys, padarytas vandentiekis, kanalizacija. Pareigūnai pas jį važiavo gal keturis kartus. Jis jiems sakė, kad nieko nerašys.

16.4.2. Kiti byloje apklausti liudytojai P. N., A. A., jokių parodymų apie neva jo (apelianto) padarytą nusikalstamą veiką nedavė. Kitas nuteistasis A. G., taip pat nedavė jokių parodymų, kad neva apeliantas su jais susitarė daryti nusikaltimus, kad būtų koks kitas nusikalstamas susitarimas.

16.4.3. Apelianto teigimu, vertindamas įrodymus, pirmos instancijos teismas turėjo įvertinti į bylą pateiktą ir Vilniaus rajono apylinkės teismo patvirtintą taikos sutartį, pagal kurią nei jis H. S., nei pastarasis jam jokių pretenzijų neturi, turėjo įvertinti pateiktus pakvitavimus dėl pinigų gavimo, bet to nepadarė, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnį.

16.4.4. Esant nurodytiems 16.3.3. punkte argumentams, anot apelianto, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Taip pat, apelianto teigimu, šiame epizode suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis. Kaip matyti iš pateikto kaltinimo, sukčiavimas baigtas 2008 m. sausio 29 d. Pagal BK 95 straipsnį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) už sunkius nusikaltimus buvo nustatytas 10 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, už nesunkius tyčinius – 5 metų.

16.5. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas su nukentėjusiuoju J. G.), skunde nurodo, kad jo kaltės įrodymais teismas laikė nukentėjusiojo J. G. parodymus, liudytojo A. M. parodymus, perskaitytus teisminio nagrinėjimo metu, liudytojo P. N. (tyrėjo) parodymus. Tuo tarpu jo, paaiškinimais teismas nepatikėjo, laikė juos gynybine versija. Taip pat, kaip jo nekaltumo įrodymus, teismas nelaikė kitų apklaustų byloje liudytojų parodymus.

16.5.1. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas neteisingai vertino nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, nes jie ne taip kalbėjo posėdžių metų, kaip nuosprendyje išdėstyta: 2016 m. lapkričio 12 d. teisiamojo posėdžio metu J. G. į apelianto klausimus atsakė, kad neva vertė jį pasirašyti vekselį 2008 metais, bet policijoje, kai jį (J. G.) apklausinėjo, jis nieko nenurodė. 2009 m. Kosciuškos g. buvo policijoje. Dėl ko jį apklausinėjo nepamena, dabar policijoje viską nurodė. VPK kai apklausinėjo, tada nurodė pretenzijas. 2009 m. neparašė pareiškimo, nes nenorėjo ir bijojo. Jam sakė, kad apeliantas buvo atvažiavęs. Jis (J. G.) sakė, kad palauks ir dabar nerašys, laukė kol į VPK pakvietė. Gal 2011 m. buvo, 3 metus laukė, nenurodė nieko. Į apelianto klausimą atsakė: „Tu buvai sulaikytas policijoje, man taip sakė“. Teisminio nagrinėjimo metu 2018 m. gegužės 11 d. apklaustas liudytojas P. N. parodė, kad 2009 metais vasarą, bendravo su J. G. telefonu, jis (J. G.) pats į policiją nesikreipė. Nukentėjusiajam buvo siūloma atvykti į policiją ir parašyti pareiškimą. Taip pat nukentėjusysis J. G. skambino į jo kabinetą, o liudytojas sakė atvykti parašyti.

16.5.2. Apelianto teigimu, iš užfiksuotų parodymų akivaizdu, kad nukentėjusysis J. G. 2009 m. buvo apklaustas policijoje, bet tada pretenzijų niekam neturėjo. Pažymėjo, kad šios apklausos protokolas dingo, nebuvo įdėtas į bylą. Nukentėjusysis kreipėsi ne pats į policiją, o policijos pareigūnams jį suradus ir pranešus, kad yra sulaikytas kitas asmuo. Tik po 4 metų J. G. parašė pareiškimą policijai (2011 m. balandžio 15 d.) ir 2012 m. gegužės 30 d. nutarimais buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Taip pat pirmos instancijos teisme nukentėjusysis J. G. parodė, kad, jei policijos pareigūnai pas jį nebūtų atvažiavę, jis niekur nesikreiptų, nes iki tol apie 4 metus niekur nesikreipė. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs, keitėsi. Teisme jis aiškino, kad apeliantas su kitu asmeniu darė jam spaudimą, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad spaudimas nebuvo daromas, į policiją po neva apelianto įvykdyto nusikaltimo beveik 4 metus nesikreipė, kreipėsi tik įkalbėtas policijos pareigūnų.

16.5.3. Antstolis R. K., apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, paneigė aplinkybes, kad buvo kažkieno suklaidintas, jis civilinio proceso tvarka vykdė išieškojimą iš J. G., J. G. apie vykdomosios bylos eigą žinojo, jokių skundų nerašė. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad J. G. jokių pretenzijų neturėjo iki tol, kol jį susirado policijos pareigūnai ir įkalbėjo parašyti pareiškimą.

16.5.4. Apeliantas teigia, kad teismų praktikoje itin dažnos civilinės bylos dėl vekselių negaliojimo. Šioje byloje vekselio tikrumas ir vėlesni su tuo susiję civiliniai santykiai kvestionuojamas baudžiamajame procese. Todėl, anot apelianto, sprendžiant, ar šiame epizode yra nusikaltimo sudėtis ar egzistuoja tiesiog civiliniai teisiniai santykiai, būtina atsižvelgti į šiuos aspektus: 1) civilinės teisės teorijoje yra išskiriami sandoriai su valios trūkumais, pvz., sandoriai sudaryti dėl suklydimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis), dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryti sandoriai (CK 1.91 straipsnis) ir pan. Tačiau tokie sandoriai, yra ginčijami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, pareiškiant ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; 2) baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (BK 182 straipsnis) apžvalga Nr. AB-36- 1, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-388/2007 ir pan.); 3) jei nukentėjusysis iš tiesų klydo (buvo suklaidintas/apgautas) sudarydamas sandorį (pasirašydamas vekselį), jis savo teises be jokių kliūčių gali apginti pareikšdamas ieškinį. Pabrėžė, kad nukentėjusiojo galimybės ginti savo teises civiline tvarka nėra kaip nors apsunkintos – galimų atsakovų gyvenamosios vietos yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, varžytinėse parduotu nukentėjusiosios butu yra uždrausta naudotis ir disponuoti, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl nukentėjusysis turi visas sąlygas savo teises ginti CPK nustatyta tvarka ir šios galimybės nėra niekaip apsunkintos ar panaikintos.

16.5.5. Esant nurodytiems 16.3.3. punkte argumentams, anot apelianto, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Taip pat, apelianto teigimu, šiame epizode suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.

16.6. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas su nukentėjusiąją A. L.), apelianto teigimu, jis jokio nusikaltimo nepadarė. Pažymėjo, kad iš pradžių nukentėjusioji aiškino, kad nesuprato, kokius dokumentus pasirašinėjo, neva nežinojo lietuvių kalbos. Bet akistatos metu ji prisipažino, kad kalbą žino. Ji, pardavus žemę, matė, kad jos buvusiame sklype kiti asmenys statosi namą, bet pretenzijų neturėjo, kol neatvažiavo policijos pareigūnai ir įkalbėjo ją parašyti pareiškimą.

16.6.1. Kiti byloje apklausti liudytojai (R. Z., I. A., R. Ž., A. Ž.) nedavė parodymų, kad jis darė kokią nors nusikalstamą veiką.

16.6.2. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje teismas pasisakė, kad teismas sprendžia, jog nei oficialus žemės sklypo įgijėjas L. T., nei A. T. su nukentėjusiąją A. L. pagal sudarytą sandorį tinkamai neatsiskaitė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pirmiau aptartų įrodymų kontekste leistų daryti priešingą išvadą. Pažymėjo, kad jo tėvas nebuvo apklaustas byloje (miręs), jam nebuvo pateikti jokie kaltinimai, o sprendžiant pagal tokią teismo formuluotę, jis yra bendrininkas. Pasak apelianto, negalima grįsti nuosprendį prielaidomis. Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija ir visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, jei teismas abejojo dėl tinkamo atsiskaitymo su nukentėjusiąja, o kitų objektyvių įrodymų, kad su ja neatsiskaityta nėra, vadinasi šios abejonės traktuotinos jo naudai.

16.6.3. Esant nurodytiems 16.3.3. punkte argumentams, anot apelianto, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Taip pat, apelianto teigimu, šiame epizode suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.

16.7. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas su nukentėjusiaisiais M.), apelianto teigimu, teismo išvados, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą ir užvaldė didelės vertės svetimą turtą, paremtos vien prielaidomis.

16.7.1. Apeliantas teigia, kad byloje jis, kitas nuteistasis M. V., davė išsamius parodymus, kad jokio susitarimo apgaule įgyti M. turtą, nebuvo. M. V. nuosekliai aiškino, kad tik tarp jo ir M. buvo civiliniai santykiai, apeliantas jokiuose veiksmuose nedalyvavo, apskritai nieko nedarė. Apie neva būtą susitarimą, kitų byloje įrodymų nėra.

16.7.2. Byloje buvo apklausta daug liudytojų (S. Š., A. A., J. S., D. V., R. M., L. M., D. K., B. D., A. B., J. M., A. M., V. D., A. R., J. V.), kurie jokių parodymų apie jį nedavė, jo nepažinojo. Liudytojai, kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, bet neapklausti teisme, taip pat jokių parodymų, apie jo neva padarytą nusikalstamą veiką, nedavė.

16.7.3. Liudytojas A. I. iš esmės davė parodymus tik apie jo žinomą faktinę situaciją, kad jis nuvažiavo su apeliantu pas notarą, nes M. V. negalėjo, tuo metu mašinos neturėjo, jis nežino, ar apeliantas žinojo visas aplinkybes, galbūt, nes M. žinojo, kad sodyba pirkta iš varžytinių. Patarimų dėl sklypo pardavimo iš Marek ir apelianto negavo. Pirkėjas sakė, kad susitars su notaru. Pas notarą A. T. bendravo su pirkėju, kuris su jais pasisveikino. Kodėl jie bendravo, nežino. Negali pasakyti, ar jie vienas kitą pažinojo.

16.7.4. Pasak apelianto, tai, kad jis kelis kartus buvo atvažiavęs su M. V. pas M., neduoda jokio pagrindo manyti, jog jo veiksmuose buvo tyčia padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėjo, kad su nuteistuoju M. V. pas nukentėjusiuosius M. kartu atvažiuodavo liudytojas R. N., buvo duomenų, kad pastarasis neva įkalbėdavo nukentėjusiuosius atsiimti pareiškimus, bet šiam liudytojui kaltinimai dėl šio nusikaltimo nebuvo pareikšti. Apeliantas klausia, kuo skiriasi jo važiavimas kartu su M. V. pas nukentėjusiuosius, kad tai užtraukė apeliantui baudžiamąją atsakomybę, ir R. N. važiavimas pas tuos pačius nukentėjusiuosius, bet tai neužtraukė baudžiamosios atsakomybės. Galiausiai, byloje nėra jokio įrodymo, kad apeliantas turėjo kokią nors finansinę naudą dėl M. turto realizavimo. Kaip minėta, tuos reikalus tvarkė tik M. V..

16.7.5. Esant nurodytiems 16.3.3. punkte argumentams, anot apelianto, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

16.8. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas su nukentėjusiuoju B. Š.), apelianto teigimu, priešingai negu nurodė pirmos instancijos teismas, jo veiksmuose nėra šių inkriminuotų nusikaltimų sudėties.

16.8.1. Jis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme davė išsamius parodymus, kad neturėjo nieko bendra su nukentėjusiojo B. Š. turto pardavimu. Iš esmės jo parodymus patvirtino kiti nuteistieji atskirtoje byloje – A. G. ir R. N.. Pastarasis be kita ko parodė, kad dėl B. Š. reikalų – apgyvendinimo pas L. J. bei buto Didžiųjų Kabiškių kaime pirkimo B. Š. vardu, bendravo tik su A. G.. Dėl vekselio surašymo ir pasirašymo, buto Vilniuje varžytinių aplinkybių ir A. T. vaidmens šiame procese iš esmės nieko nežino. Tokius R. N. parodymus patvirtina ir į bylą pateiktas pateis R. N. padarytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad dėl buto savininko (S.) dingimo neformaliai jį (R. N.) apklausinėjo kriminalinės policijos pareigūnas M. S.. Įraše matyti, kad R. N. aiškina, jog jokių nusikaltimų nėra padaręs. Kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino tik faktines aplinkybes dėl nekilnojamojo turto pardavimo.

16.8.2. Byloje apklaustas antstolio padėjėjas S. Š. davė išsamius parodymus, nurodydamas, kad pradėjus vykdomąją bylą, B. Š. atvyko į antstolių kontorą, pateikė asmens dokumentą. B. Š. teiravosi kaip bus išieškoma skola, domėjosi savo teisėmis. Jis pranešė, kad, jeigu skolos nesugrąžins, išieškojimas gali būti nukreiptas į jo butą. Šią žinią B. Š. priėmė ramiai. Jis B. Š. pateikė pasirašyti dokumentus, kuriuos buvo atspausdinusi R. M. ir kurių turinį jis B. Š. aiškino. Dokumentus B. Š. peržiūrėjo, ar skaitė pasakyti negali. Ar B. Š. kilo klausimų, nepamena. Įteikus dokumentus, B. Š. išėjo, jokių pretenzijų nepareiškė.

16.8.3. Apelianto teigimu, priešingai negu nurodė pirmos instancijos teismas, liudytojos S. B. parodymai negali būti laikomi jo kaltės įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ši liudytoja su savo tėvu B. Š., jam esant gyvam, praktiški visiškai nebendraudavo, jai jo gyvenimas nerūpėjo, nes pastarasis daug gerdavo. Tik tėvui mirus, ji pradėjo ieškoti jo turtų.

16.8.4. Nukentėjusysis B. Š. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, jokių pareiškimų, pretenzijų niekam neteikė, nors iš antstolio sužinojęs apie savo buto pardavimą, tai galėjo padaryti bet kuriuo metu. Byloje yra duomenų, kad dar anksčiau iš B. Š. buvo pavogta mokėjimo kortelė, jis kreipėsi į policiją, kuri greitai rado vagis. Todėl B. Š. buvo budrus pilietis, kuris žinojo ką daryti, jei būtų sukčiauta su jo turtu, bet, kaip minėta pirmiau, B. Š. apskritai niekada niekur nesikreipė ir niekam neturėjo pretenzijų dėl savo turto pardavimo.

16.8.5. Esant nurodytiems 16.3.3. punkte argumentams, anot apelianto, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Taip pat, apelianto teigimu, šiame epizode suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.

16.9. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas su nukentėjusiąją S. B.), apelianto teigimu, priešingai negu nurodė pirmos instancijos teismas, jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo.

16.9.1. S. B. apklausta teisme nurodė, kad jokių pretenzijų jam neturi. Pasak apelianto, nors pirmos instancijos teismas į nuosprendį įrašė nukentėjusiosios S. B. parodymus, duotus bylą nagrinėjant teisme, bet, vertindamas įrodymus, į juos neatsižvelgė. Apklaustas liudytojas H. S. taip pat pretenzijų jam neturi, nurodė, kad apeliantas savo įsipareigojimus įvykdė, remontavo namą, pirko traktorių, visokiausius įrankius, sutvarkė vandentiekį.

16.9.2. Apelianto teigimu, teismas iš esmės rėmėsi nuteistojo R. N. parodymais, kad jis kaltę pripažįsta. Pažymėjo, kad įtariamasis ir kaltinamasis neatsako už melagingų parodymų davimą, todėl jų parodymai turi būti vertinami labai detaliai. R. N. prisipažino savo kaltę vien dėl to, kad žinojo, jog dėl šio nusikaltimo suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis, ir siekė palengvinti savo atsakomybę dėl kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių dar nebuvo suėjusi senatis. Kitų byloje apklaustų liudytojų duoti parodymai nepatvirtina jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

16.9.3. Taip pat apelianto teigimu, teismas nuosprendyje pasisakė, kad nors visi dokumentai, susiję su S. B. nekilnojamuoju turtu buvo tvirtinami pas notarus, bet neva tai ydingi sandoriai. Pažymėjo, kad nei vienas sandoris nėra pripažintas negaliojančiu, o kol to nepadaryta, visos šalių pasirašytos sutartys turi įstatymo galią. Todėl tokie teismo argumentai prieštarauja civiliniame kodekse reglamentuotoms sutarčių aiškinimo taisyklėms.

16.9.4. Taip pat, apelianto teigimu, šiame epizode suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.

16.10. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas su nukentėjusiuoju O. A.), apelianto teigimu, priešingai negu nurodė pirmos instancijos teismas, jis jokio nusikaltimo nepadarė. Anot apelianto, visi santykiai tarp O. A. ir jo buvo civiliniai, patvirtinti tinkamais dokumentais.

16.10.1. Apelianto teigimu, byloje nustatyta, kad O. A. ir iki apelianto kelis kartus norėjo pardavinėti butą, paimdavo rankpinigius, bet vėliau savo įsipareigojimų nevykdė. Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad O. A. beveik nepažįsta. Tuo metu su A. T. ir Ž. Š. užsiėmė butų pardavimu. O. A. pažadėjo jiems parduoti butą, bet, kaip paaiškėjo, jis žadėjo ir kitiems asmenims. Buvo sudarytos kažkokios sutartys. Negali pasakyti, kiek sandorių dėl buto pardavimo buvo sudaryta. Rankpinigius paėmė ne tik iš jų, bet ir iš kitų asmenų. Jis mėgo išgerti. Suprato, kad O. A. su kuo gėrė, iš to ir ėmė pinigus. Prisimena, kad buvo kalba, jog O. A. imdavo užstatus ne iš vieno asmens, todėl toliau nieko nedarė. Kai sužinojo, kad O. A. ir iš kitų ima pinigus, nutraukė ryšius. Kaip viskas baigėsi, nepamena. Su butu kažkas buvo ne taip, buvo uždėtas areštas. Dėl skolos už butą jau neprisimena, skolos sumų neprisimena. A. T. gal matė, bet jo nepažinojo. Nežino, ar O. A. turėjo daug pinigų. O. A. matė 3-4 kartus, kai buvo atvažiavęs pas notarą. Dar pažinojo A., kuris gyveno pas A.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

16.10.2. Panašius parodymus davė liudytojas A. T., kuris apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad norėjo pirkti jo butą, bet paaiškėjo, kad jau buvo kitas pirkėjas. O. A. už šį butą turėjo skolų, todėl atsisakė pirkti. O. A. buvo geriantis, bute vykdavo baliai. Negali pasakyti, kiek jis turėjo pinigų. O. A. taip pat davė pinigų, bet paaiškėjo, kad butas jau parduotas. Gali būti, kad D. K. jam pasakė, jog butas jau parduotas. Nors butas buvo parduotas, O. A. dar ne vienam žmogui siūlė pirkti butą. O. A. kažkam buvo skolingas. Turėjo įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Gauti pinigų galbūt norėjo ir asmuo pravarde „kolobokas“. Apie vekselius nieko nežino. D. K. ir Ž. Š. pasiūlė pirkti butą ir važiavo. Galbūt buvo duotas avansas, neprisimena. Labiau galbūt norėjo pasipelnyti Saulius.

16.10.3. Liudytojas Ž. Š. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad O. A. sugyventinis jo draugui C. pasiūlė pirkti butą Žirmūnuose. Gyveno su tuo savininku. Jie planavo tą butą pirkti. Neatsimena, ar su tuo buto savininku jie kartu gyveno. Jie buvo prisiūlę, prisiėmę avanso ir pradingę. Butas buvo su didelėmis skolomis. Šeimininkas, matyti, pagerdavo. Jis minėjo, kad turi skolą už komunalines paslaugas ir dar didesnę skolą, kai buvo paėmę avansą. Jis net nežinojo, kokia skola, viską tvarkė jo sugyventinis. Tas, kuris kartu gyveno, pasižymėjęs. Buvo apžiūrėti buto, ne vieną kartą. Buvo sudarytos sutartys, paėmę avansą. Sumų neatsimena. Žino, kad turėjo skolų. Šeimininkas pats minėjo, kad turi virš 60 000. Davė avansą ir išlindo areštai, ir viskas, taip liko. Butą pardavė dar kažkam, butą siūlė vieniems ir kitiems. Buvo paimti 5 000 Lt, o ne 500 Lt, kaip užrašyta ikiteisminio tyrimo metu. O. A. neminėjo, kad vekselis suklastotas. Minėjo, kad suma labai didelė.

16.10.4. Pasak apelianto, sugretinus šių liudytojus parodymus, matyti, kad nukentėjusysis O. A. puikiai suprasdavo, kas yra preliminari sutartis, ne iš vieno potencialaus pirkėjo imdavo avansus ir pinigų negrąžindavo. Pažymėjo, kad O. A. nebuvo informuotas apie teismo posėdį, nedalyvavo nė viename posėdyje, nesidomėjo procesu, todėl akivaizdu, kad jis neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

16.10.5. Apelianto teigimu, teismo argumentai, kad „Teismas, vertindamas visų byloje surinktų įrodymų kontekstą, neturi pagrindo abejoti, kad būtent O. A., o ne A. T. teisingai nurodė 2008 m. rugsėjo 3 d. paprastojo vekselio surašymo aplinkybes: kad iš pradžių buvo surašytas vekselis žymiai mažesnei sumai, o jau po to vekselis papildomai buvo suklastotas prie jame nurodytos sumos įrašant papildomą vienetą ir 10 000 Lt skolą paverčiant 110 000 Lt suma, tokiu būdu padidinant neva egzistuojančio įsiskolinimo sumą ir įgyjant teisę reikalauti iš nukentėjusiojo žymiai didesnės sumos nei buvo aptarta, bei užsitikrinant, kad neva esamo įsiskolinimo dydis neįvykus varžytinėms suteiks galimybę vietoj skolos perimti patį butą“ neparemti jokiais objektyviais įrodymais, nes byloje esančios specialistų išvados tokių duomenų nepateikė, todėl tai yra tik prielaidos, kuriais negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

16.10.6. Taip pat, apelianto teigimu, šiame epizode suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.

16.11. Dėl teismo šališkumo, apeliantas mano, kad buvo pažeistas BPK 44 straipsnis, nes byla buvo išnagrinėta per labai ilgą laikotarpį ir pirmos instancijos teismas jo atžvilgiu buvo šališkas – skundžiamame nuosprendyje jis dėl įrodymų vertinimo visuose epizoduose pasisakydavo, kad „teismas vertindamas surinktus įrodymus kaltinamojo A. T. atžvilgiu, analizuodamas A. T. veiksmus neturi jokio teisinio pagrindo jų vertinti kitaip kaip jie išanalizuoti ir įvertinti apkaltinamajame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019“. Nors šis nuosprendis įsiteisėjęs su tam tikrais pakeitimais, bet atkreipia dėmesį į tai, kad toje byloje nuteistieji teikė apeliacinius skundus tik savo atžvilgiu, skundų dėl teismo argumentų jo atžvilgiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019 jis įvardintas kaip „kitas asmuo“, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta) nebuvo, todėl teismo išankstiniai pasisakymai, kad įrodymai vertinti tik taip, o ne kitaip pažeidžia jo teisę į nešališką teismą.

2. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. T. gynėjas advokatas D. F. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmetamas

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo dėl visų epizodų jį visiškai išteisinti, kadangi nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apelianto teigimu, teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, nepagrįstai kriminalizavo jo veiksmus, juos traktuodamas kaip sukčiavimą ir dokumentų klastojimą, o ne kaip civilinius teisinius santykius. Taip pat apeliantas mano, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas, suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis ir kad buvo pažeistas BPK 44 straipsnis, nes byla buvo išnagrinėta per labai ilgą laikotarpį ir pirmos instancijos teismas jo atžvilgiu buvo šališkas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniu skundu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai padarė išvadą dėl nuteistojo A. T. kaltės. Nors apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio įtvirtintų reikalavimų, nesilaikė BPK 44 straipsnio reikalavimų, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Šiuo atveju apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto teiginius, jog jis nėra kaltas dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnis ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Esminių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Tuo tarpu teismo posėdyje nuteistojo išdėstyti argumentai, tame tarpe ir dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo, nepaneigia teismo išvadų dėl A. T. kaltės.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BK 182 straipsnio 2 dalies taikymu

5. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo, argumentuojant civiliniu teisiniu sandorių pobūdžiu, apgaulės nebuvimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

7. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu, pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

8. Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis yra pasunkintas. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą.

9. Šios bylos kontekste svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklostė civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamą. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Pažymėtina, kad paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, pripažinti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Dėl to teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo).

10. Be to, tokiais atvejais gana svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais (bonus pater familias principas). Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo. Tačiau kai bylose nustatoma, kad įtrauktas į civilinį teisinį sandorį nukentėjusysis dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties, gyvenimo būdo, fizinių ar psichinių savybių, priklausomybių, kitų aplinkybių yra silpnoji (pažeidžiama) šalis, t. y. toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti, jam civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus (bonus pater familias) visa apimtimi netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-895/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl nusikalstamos veikos su nukentėjusiuoju R. K.

11. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje pakanka įrodymų nustatyti, kad A. T. su R. T. (kuris šiame epizode nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendis)) veikė kryptingai, turėdamas aiškų siekį, t. y. panaudojant apgaulę, savanaudiškais motyvais savo ir kitų asmenų naudai užvaldė didelės vertės svetimą, nukentėjusiojo R. K., turtą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad tarp nukentėjusiojo R. K. ir A. T. bei R. T. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl jo žemės pardavimo. A. T. tuo tikslu buvo išduotas 2007 m. geužės 4 d. įgaliojimas Nr. 1005, susijęs su R. K. žemės išpirkimu iš valstybės (11 t., b. l. 22, 23), o vėliau R. T. – 2007 m. lapkričio 30 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu jam suteikta teisė nukentėjusiojo turtą realizuoti (11 t., b. l. 34-36). A. T. pagal jam išduotą nukentėjusiojo įgaliojimą sutvarkė nuosavybės į žemę atkūrimo dokumentus iš savo lėšų ir su nukentėjusiuoju vėliau už tai atsiskaitė, tuo jo dalyvavimas ir pasibaigė. Toliau visus reikalus nukentėjusysis R. K. tvarkė su R. T.. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad vien R. K. parodymų, neva jis jį apgavo, nepakanka apelianto kaltei įrodyti, tačiau minėtas teiginys išsamiau nemotyvuotas, teisėjų kolegija su tokia pozicija sutikti negali.

13. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. T. ir R. T. suvokdami, kad daro nusikalstamą veiką bendrai, naudojo apgaulę, turėdami tikslą suklaidinti turto savininką R. K.. Jie R. K. atžvilgiu naudojo vieną iš apgaulės formų – piktnaudžiavimą (manipuliavimą) pasitikėjimo santykiais, susiklosčiusiais tarp R. K. ir A. T. dėl tarpusavio ryšių (tiek nukentėjusysis, tiek A. T. patvirtino, jog jie yra pažįstami nuo seno, R. K. yra dirbęs ūkyje pas A. T. tėvą, o R. T. jam buvo žinomas iš matymo). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti ryšiai neabejotinai turėjo įtakos tam, kad nukentėjusysis pasitikėjo A. T. ir R. T., dėl kurių ketinimų buvo nuolat klaidinamas, pasinaudota jo patiklumu, gauti atitinkami įgaliojimai, susiję su nukentėjusiojo turtu, o galiausiai, turtą realizavus, pasirašė ir dokumentus, kad su nukentėjusiuoju buvo neatsiskaityta.

Žemesnės instancijos teismas

14. R. K. buvo suklaidintas dėl aplinkybės, susijusios su jo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu, turint tikslą atkūrus šias nuosavybės teises, parduoti nekilnojamąjį turtą (aplinkybės (tikrojo A. T. ir R. T. ketinimo), kad R. K. gaus visus pinigus už parduotus žemės sklypus). Apgaulė pasireiškė: A. T. tiksliai nenustatytu būdu įtikino R. K. pasirašyti 2007 m. gegužės 4 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) tam, kad jis galėtų 2007 m. lapkričio 27 d. pasirašyti valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį (ja atstatyti nuosavybės teisės į 5 žemės sklypus), užregistruoti jas R. K. vardu (kitaip tariant, įgaliojimą, susijusį su R. K. žemės išpirkimu iš valstybės) (11 t., b. l. 26-31). R. T. veikdamas kartu su A. T. tiksliai nenustatytu būdu įtikino R. K. pasirašyti 2007 m. lapkričio 30 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. K. įgaliojo R. T. atlikti su žemės sklypų pardavimu susijusius veiksmus (įgaliojimą, kurio pagrindu jam suteikta teisė nukentėjusiojo turtą realizuoti). A. T. ir R. T. išankstinį sumanymą apgaule išgauti iš R. K. minėtus įgaliojimus rodo tai, kad, R. T. pardavus R. K. priklausančius žemės sklypus, gauti pinigai nebuvo perduoti R. K..

15. Pirmosios instancijos teismas vertino ir tą aplinkybę, jog R. K. 2008 m. balandžio 7 d. pareiškime (88 t., b. l. 190) patvirtino, kad su juo R. T. atsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo S. I. parodymais apie susitikimą su A. T. ir R. T. dėl pinigų grąžinimo, kurį jie neigė įvykus. Taip pat vadovavosi ir nuosekliais nukentėjusiojo R. K. parodymais apie tai, kad R. K. tikėjo A. T. ir R. T. pažadais galiausiai tinkamai atsiskaityti, o sužinojus, kad visi jam priklausantys žemės sklypai parduoti bei pareikalavus grąžinti pinigus už parduotą nuosavybę, R. T. tuoj pat davė jam 3 000 Lt, žadėdamas likusius pinigus atiduoti vėliau, vedamas būtent šio pasitikėjimo, pasirašė ir dokumentus, patvirtinančius, kad su juo neva yra visiškai atsiskaityta. Apylinkės teismas padarė pagrįstą vertinimą, kad tokioje situacijoje nukentėjusiuoju buvo lengva manipuliuoti, įtikinant jį pasirašyti byloje aktualų 2008 m. balandžio 7 d. pareiškimą (pakvitavimą).

16. Be to, R. K. nurodė, kad teisėsaugos įstaigai pateikė melagingą pareiškimą dėl R. T. neva suteiktos 97 000 Lt paskolos bei davė tikrovės neatitinkančius su tuo susijusius paaiškinimus, kuriuose taip pat nurodė, kad po žemės pardavimo sandorių su juo buvo tinkamai atsiskaityta ir jis būtent tuos pinigus paskolino R. T.. Nei R. T., nei A. T. negalėjo paaiškinti aplinkybių, nurodytų R. K. 2010 m. rugsėjo 28 d. pareiškime dėl 2008 m. balandžio 20 d. R. T. suteiktos 97 000 Lt paskolos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, kad R. K. nurodytas motyvas pateikti pareiškimą teisėsaugos institucijoms dėl R. T. neva suteiktos 97 000 Lt paskolos bei duoti su tuo susijusius paaiškinimus yra logiškas ir pateisinamas suinteresuotumu atgauti pinigus, kadangi nukentėjusysis, tikėdamas jam pateikta išgalvota versija, pagrįstai tikėjosi, kad įsikišus teisėsaugos institucijoms jis greičiau atgaus jam priklausančius pinigus.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. T. ir R. T. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką R. K. apsisprendimui atlikti veiksmus – pasirašyti 2007 m. gegužės 4 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. lapkričio 30 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini). Abu nuteistieji pasinaudojo R. K., piktnaudžiaujančiu alkoholiu, pasitikėjimu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad piktnaudžiaujant R. K. pasitikėjimu buvo lengva juo manipuliuoti, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog R. K. elgėsi itin nerūpestingai.

Žemesnės instancijos teismas

18. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad pripažįstant asmenį vykdytoju pakanka, kad jis bent iš dalies realizuotų objektyvius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Taikant šią nuostatą sukčiavimui, vykdytoju laikytinas tas, kuris atlieka veiksmus, realizuojančius turtinės naudos gavimo ir / ar apgaulės požymius. Iš anksčiau aptartų A. T. ir R. T. veiksmų (žodinių susitarimų, pritarimo vienas kito veiksmams, bendrai dalyvaujant įtikinant R. K. pasirašyti įgaliojimą parduoti žemės sklypus, piktnaudžiaujant įgytu pasitikėjimu, meluojant, kad sklypai vis dar pardavinėjami, nors jie jau buvo parduoti, žinant, kad pinigai R. K. nebus perduoti, o atvirkščiai jie, panaudojant apgaulę, bus užvaldyti), akivaizdu, kad A. T. iš dalies realizavo objektyvius nusikalstamos veikos sudėties požymius.

19. Teisėjų kolegija vertina, kad A. T., veikdamas su nuteistuoju R. T., sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. A. T. suvokė, kad, apgaule esmingai suklaidinęs R. K., neteisėtai ir neatlygintinai savo ir R. T. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, numatė, kad atsiras BK 182 straipsnyje numatyti padariniai ir norėjo taip veikti. A. T. norėjimas taip veikti buvo aiškiai išreikštas nuo pat nusikalstamos veikos sumanymo pradžios, nes jis sąmoningai buvo nukreipęs savo pastangas tam, kad atsirastų minimi nusikalstami padariniai. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai.

Dėl nusikalstamos veikos su nukentėjusiąja S. B.

20. A. T. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (teisės į didelės vertės svetimą turtą įgijimo ir apgaule savo ir kitų asmenų naudai užvaldžius didelės vertės svetimą turtą), padarymo S. B. atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu R. N. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja S. B.); R. N. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja S. B.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. I. K. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja S. B.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Žemesnės instancijos teismas

21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendyje konstatuotos faktinės aplinkybės, kaip įrodytos, kad R. N. ir A. T. buvo susitarę apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą ir A. T. taip pat buvo žinomos visos S. B. žemės sklypų užvaldymo aplinkybės, o I. K. buvo žinomos visos S. B. turto užvaldymo aplinkybės po S. B. išrašyto įgaliojimo R. N. (21 t., b. l. 43-45). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir A. T., veikdamas kartu su R. N., veikė jau prieš sudarant 2007 m. liepos 24 d. sutartį, 2007 m. tikslesnis susitarimo tarp A. T. ir R. N. laikas nenustatytas, įgijo didelės vertės turtinę teisę į S. B. turtą, o nuo įgaliojimo pasirašymo apie didelės vertės svetimo turto užvaldymo aplinkybes žinojo ir I. K. (veikdami visi kartu įtikino S. B., kad sutvarkys žemės dokumentus ir suras žemės sklypo pirkėjus, liepdami šiai į notaro užduodamus klausimus atsakinėti teigiamai, dėl ko būdama suklaidinta pasirašė aktualų įgaliojimą), todėl dėl tolesnių veiksmų buvo sudarytas 2008 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sandoris ir S. B. neteko savo didelės vertės turto. A. T., veikiančio kartu su R. N. ir I. K., apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką S. B. apsisprendimui atlikti veiksmus – 2007 m. liepos 24 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, pasirašyti užpildytą paprastąjį vekselį 112 000 Lt sumai. Pagal šį vekselį S. B. piniginių lėšų negavo. Aktualus vekselis sudarytas piktnaudžiaujant nukentėjusiosios S. B. pasitikėjimu, vekselį suklastojant. S. B. į 2007 m. liepos 24 d. sandorio – vekselio sudarymą buvo įtraukta neteisėtais R. N. veiksmais, piktnaudžiaujant S. B. pasitikėjimu. S. B., kaip parodė R. N., nieko nesuprato, kas tai yra vekselis, sandorio sudarymo metu buvo garbaus amžiaus, socialiai menkai išprususi, silpnoji (pažeidžiama) santykių šalis, nesuprato lietuvių kalbos, šis vekselis neatitiko šalių valios. R. N., pasinaudodamas S. B. pasitikėjimu ir pateikdamas pasirašyti paties užpildytą aktualų 2007 m. liepos 24 d. vekselį, suvokė, jog, apgaule suklaidindamas nukentėjusiąją S. B. pasirašyti paprastąjį vekselį 112 000 Lt sumai, S. B. prisiėmė nesamus turtinius įsipareigojimus, o R. N. kartu su A. T. taip įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą. A. T. dalyvavo susitarime su R. N. dėl teisės į nurodytą turtą įgijimo. Toliau R. N. siekdamas įgyvendinti šią apgaulės būdu gautą turtinę teisę, pateikė suklastotą vekselį – Vilniaus miesto 4 notaro biuro notarui ir R. N. buvo išduotas vykdomasis įrašas (21 t., b. l. 41). Tokiu būdu buvo padarytas sudėtingas pažeistos S. B. teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka, kadangi sandoriai sąmoningai sudaryti taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jų tikrojo turinio (šalių tikrųjų ketinimų, tikrosios valios).

22. Apeliantas skunde nurodė, kad nukentėjusioji S. B. nurodė, jog jokių pretenzijų jam neturi. Pasak apelianto, nors pirmos instancijos teismas į nuosprendį įrašė nukentėjusiosios S. B. parodymus, duotus bylą nagrinėjant teisme, bet, vertindamas įrodymus, į juos neatsižvelgė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie argumentai nepaneigia esminės apgaulės požymio A. T. veiksmuose, kuris buvo nustatytas vadovaujantis kitais, ankščiau išanalizuotais įrodymais. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas vertino nukentėjusiosios S. B. parodymus. Nukentėjusioji S. B., kuri yra mirusi, apklausta ikiteisminio tyrimo metu (teisme parodymai buvo perskaityti) nurodė, kad ji norėjo parduoti savo iš valstybės neišpirktą žemę, šiuos veiksmus patikėjo atlikti, t. y., žemės sklypo nuosavybės dokumentus sutvarkyti ir nekilnojamąjį turtą parduoti R. N. ir A. T.. Nukentėjusiosios S. B. didelės vertės nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo parduoti, tačiau su nukentėjusiąja S. B. nebuvo atsiskaityta, buvo padaryti nežymūs S. B. namo dalies remonto darbai (namas apkaltas plastikinėmis dailylentėmis ir įstatyti 4 langai), atliekant šiuos darbus darbininkams ji mokėjo iš savo pinigų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu 2014 m., apklausiant nukentėjusiąją S. B. ir atsakant į kaltinamojo A. T. klausimus, S. B. patvirtino, kad apie sklypų pardavimą ji nežinojo, pinigų už juos negavo, tik A. T. jos namą apmušė lentomis, įstatė langus, paaiškino, kad A. T. žino ką su ja kalbėjęs, kad 66 arų žemės gabalas jam, ir sakė, kad kai galės, tada A. T. jai pridės. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į S. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad ji kartu su A. ir R. nuvažiavo į Vilnių pas kažkokį notarą, kur pasirašė dokumentus, kad A. ir R. galėtų parduoti žemes ar patys jas nusipirkti. Liudytoja notarė V. Š. patvirtino, jog R. N., A. T. ir I. K. dalyvavo jau S. B. išrašant įgaliojimą, dar I. K. sukonfliktavo dėl to, kad ji pareikalavo vertėjos. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja V. Š. atpažino I. K., kaip tą merginą, kuri buvo su R. N. ir S. B. pas ją notarų biure, o vėliau pirkusią S. B. sklypą (21 t., b. l. 74-77). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pasirašant įgaliojimą pas notarę dalyvavo ir A. T.. Akivaizdu, kad I. K. veikdama bendrininkų grupėje pasinaudojo lietuvių kalbos nemokančia, garbaus amžiaus S. B., o piktnaudžiaujant S. B. pasitikėjimu buvo lengva ja manipuliuoti. Atkreiptinas dėmesys, kaip ir paminėta skundžiamame nuosprendyje, kad A. T. ir R. N., I. K. buvo geri pažįstami, o I. K. ir A. T. aktualiu laikotarpiu buvo sugyventiniai. Nukentėjusioji S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. T. ir R. N. pasisiūlė šiai padėti išpirkti iš valstybės ir parduoti arba nusipirkti jai priklausančius žemės sklypus. R. N. šioje byloje nurodė, kad po įgaliojimo pasirašymo susitarė su A. T. pasidalinti S. B. žemės sklypus ir patvirtino, kad dokumentus sutvarkė iš asmeninių piniginių lėšų. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, bet kuriuo atveju akivaizdu, kad ir A. T. dalyvavo S. B. žemės sklypo dokumentų sutvarkyme, buvo suinteresuotas dėl aktualaus turto. Todėl nėra pagrindo netikėti R. N. parodymais, kad jis buvo susitaręs apgauti S. B., tačiau kažkiek siekdami imituoti savo veiksmų teisėtumą, S. B. naudai atliko minėtą gyvenamojo namo dalies remontą, kuris, įvertinus S. B. parodymus, buvo minimalus (buvo įstatyti plastikiniai langai, apkaltas namas), už darbininkų darbą S. B. mokėjo pati.

Žemesnės instancijos teismas

23. Taip pat apelianto teigimu, teismas nuosprendyje pasisakė, kad nors visi dokumentai, susiję su S. B. nekilnojamuoju turtu buvo tvirtinami pas notarus, bet neva tai ydingi sandoriai. Pažymėjo, kad nei vienas sandoris nėra pripažintas negaliojančiu, o kol to nepadaryta, visos šalių pasirašytos sutartys turi įstatymo galią, todėl tokie teismo argumentai prieštarauja civiliniame kodekse reglamentuotoms sutarčių aiškinimo taisyklėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie argumentai nepaneigia esminės apgaulės požymio A. T. veiksmuose, kuris buvo nustatytas vadovaujantis anksčiau išanalizuotais įrodymais. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje šiame epizode, kaip ir kituose epizoduose byloje yra eilė dokumentų, kurie buvo sudaromi notarų kontorose, tačiau jie gali būti vertinami kaip ydingi sandoriai.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. T., veikdamas bendrai su R. N. ir I. K. sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog neatlygintinai ir apgaulės būdu su kitais asmenimis užvaldo svetimą turtą ir dėl šių veiksmų S. B. patirs didelę turtinę žalą ir to norėjo. Skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota S. B. atžvilgiu A. T., veikiančio bendrai su R. N. ir I. K., padaryto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl nusikalstamos veikos su nukentėjusiaisias Heronim ir H. S.

25. A. T. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (teisės į didelės vertės svetimą turtą įgijimo apgaule savo ir kitų asmenų naudai veikiant bendrininkų grupėje), padarymo H. ir H. S. atžvilgiu. A. T. veiksmuose nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (pagaminęs netikrą dokumentą), objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, bet baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

26. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad A. T. pagrįstai buvo kaltinamas pagaminęs netikrą dokumentą ir byloje įrodyta, kad jis siekdamas turtinės naudos, panaudodamas apgaulę suklaidino kartu su A. G. nukentėjusiuosius H. S. ir jo motiną H. S. ir pastarieji pasirašydami 2007 m. gruodžio 20 d. paprastuosius vekselius (22 t., b. l. 71, 72, 77, 78) prisiėmė nesamus turtinius įsipareigojimus, o A. T. ir A. G. įgyjo teisę į svetimą turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju H. S.), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju H. S.). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis, kurioje A. G. pripažintas kaltu padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (epizodas, susijęs su nukentėjusiąja H. S.) ir A. G. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su nukentėjusiąja H. S.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

27. A. T. ir A. G. suvokdami, kad daro nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarę apgaule įgyti didelės vertės H. S. ir jo motinos H. S. turtą, bendrai naudojo apgaulę turėdami tikslą suklaidinti turto savininkus H. ir H. S. bei asmenį, turintį teisę priimti teisinę reikšmę turintį sprendimą dėl nukentėjusiųjų H. ir H. S. turto – Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarę A. A. (pastarosios atžvilgiu tarpinę (procesinę) apgaulę).

28. A. T., A. G. naudojo H. S. atžvilgiu vieną iš apgaulės formų – piktnaudžiavimą (manipuliavimą) pasitikėjimu tarp H. ir H. S. ir A. T., A. G. dėl tarpusavio ryšių (dalykinio bendravimo, alkoholinių gėrimų atvežimo, darbinio pobūdžio (remonto atlikimo) santykių) susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais – kaip turtinės teisės į pinigines lėšas įgijimo būdą. Be to, A. G. su A. T. naudojo notarės A. A. atžvilgiu kitą apgaulės būdą – notarę A. A. suklaidino, pateikdami suklastotus dokumentus (paprastuosius vekselius), kur pastariesiems 2008 m. sausio 29 d., 2008 m. kovo 18 d., buvo išduoti vykdomieji įrašai (22 t., b. l. 69, 76), tokiu būdu oficialioje valstybės įstaigoje panaudojo netikrus dokumentus ir įtvirtino nesamus jų skolinius įsipareigojimus.

29. H. ir H. S. buvo suklaidinti dėl fakto, susijusio su A. T. ir A. G. turtinės teisės įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais A. T., A. G. veiksmais – abu suklaidino H. ir H. S. žadėdami sutvarkyti žemės sklypo dokumentus. A. T. pateikė H. S. 2007 m. gruodžio 20 d. užpildytą paprastąjį vekselį 125 000 Lt sumai jame ties tekstu „vekselio davėjas“ įrašyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, ties tekstu „adresas“ įrašyti gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašyti (22 t., b. l. 71, 72). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu priimtu A. G. atžvilgiu nustatyta, kad H. S. į 2007 m. gruodžio 20 d. sandorio – vekselių sudarymą buvo įtraukta neteisėtais A. G. veiksmais, piktnaudžiaujant H. S. pasitikėjimu. A. G. pateikė H. S. 2007 m. gruodžio 20 d. užpildytą paprastąjį vekselį 100 000 Lt sumai, jame ties tekstu „vekselio davėjas“ įrašyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, ties tekstu „adresas“ įrašyti gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašyti (22 t., b. l. 77, 78). O notarė A. A. buvo suklaidinta dėl aplinkybės, susijusios su A. T. ir A. G. turtinės teisės į didelės vertės H. S. ir jo motinos H. S. turtą įgijimu, nes A. T. su A. G. pateikė notarei A. A. paprastuosius vekselius.

30. Apeliantas skunde teigia (pastebėtina, kad apelianto skundo argumentai analogiški A. G. apeliacinio skundo argumentams išskirtoje ir išnagrinėtoje byloje), kad su nukentėjusiuoju H. S. buvo susitarimas, jog už parduodamą žemę jam bus suremontuotas namas, nupirktas traktorius, kultivatorius, suremontuotas garažas. Apeliantas pirko priekabą, trimerį, buvo keistas stogas, pastatytas židinys, padarytas vandentiekis, kanalizacija, o A. G. darė namo remontą, sutvarkė žemės sklypų teisinę registraciją. Visi įsipareigojimai įvykdyti. H. S. apeliantui pretenzijų niekada neturėjo. Pasak apelianto, teismas, vertindamas įrodymus, turėjo įvertinti į bylą pateiktą ir Vilniaus rajono apylinkės teismo patvirtintą taikos sutartį bei pateiktus pakvitavimus dėl pinigų gavimo.

31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu, kad H. S. ir jo motina H. S. pagal 2007 m. gruodžio 20 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius pinigų negavo, priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad minėti vekseliai buvo sudaryti piktnaudžiaujant jų pasitikėjimu, vekseliuose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

32. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. B. nurodė, kad 2013 m. spalio 8 d. jis girdėjo policijos pareigūnų pokalbį su H. S., tuo pačiu pastarasis buvo apklaustas apie vekselius. H. S. nieko negalėjo paaiškinti, sakė, niekam nei šis, nei šio motina nebuvo skolingi, tiek pinigų nėra turėję. Pareigūnams išvažiavus, liudytojas aiškinosi su H. S., kuris apie vekselius nieko nežino, nežino, kada pasirašė, pinigų nei šis, nei šio motina negavo. Tiek H. S. 2013 m. spalio 10 d. pareiškime nurodyta, tiek jį apklausus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad nei H. S., nei jo motina H. S. tokių piniginių lėšų iš A. T. ir A. G. niekada nėra gavę ir mano, kad minėti vekseliai suklastoti. Taip pat jam nebuvo nupirktas traktorius. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į H. S. parodymus, pagal kuriuos dalį darbų, įrankių, technika rūpinosi A. T. tėvas, su kuriuo H. S. taip pat turėjo finansinių reikalų dėl parduoto ūkinio pastato, be to, H. S. dalį technikos gavo jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui (22 t., b. l. 52, 53-56). Kita vertus, H. S. teisiamajame posėdyje pakeitė parodymus nurodydamas, kad jokių pretenzijų neturi, parodė, kad, ką jis tarėsi su A. G. ir A. T. už žemę – padarys jam namo remontą, padarys dokumentus, nupirks traktorių, kultivatorių ir suremontuos garažą, tą ir gavo. Už viską gal ir galėjo būti 125 000 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nuomone, kad H. S. teisme pakeitė parodymus, A. T. ir A. G., pagal nukentėjusįjį, su juo visiškai atsiskaičius.

33. Apylinkės teismas, atmesdamas A. T. argumentus dėl nurodytų įsipareigojimų H. S., pagrįstai vadovavosi proceso dalyvių neginčijama aplinkybe, jog pagal H. S. parodymus, pagal 2013 m. spalio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9376, kuria H. S. už 19 000 Lt pardavė A. ir V. A. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jis gavo tik 1 000 Lt, kitus pinigus paėmė A. G., tai prieštarauja jau paties nuteistojo A. G. parodymams, kad vekselis buvo pasirašytas apsidraudimui dėl jų atliktų darbų. Be to, teisingai pastebėta, kad 2010 m. liepos mėnesį H. S. buvo surašęs testamentą, kuriuo savo turtą palieka A. T., A. G.. Pasak H. S., jis manė, kad būtent to užtenka jiems atsilyginti už darbą. O teisiamojo posėdžio metu pateiktos taikos sutartys, pakvitavimai dėl gautų pinigų ir kiti apelianto nurodyti argumentai, šiuo atveju nepaneigia padarytų išvadų.

34. Apeliantas, ginčydamas esminės apgaulės požymį, skunde taip pat nurodė, kad jokio pareiškimo policijai nukentėjusysis nerašė, policijos pareigūnai patys atvažiavo gal keturis kartus, išvežė jį į policijos komisariatą, kad parašytų pareiškimą. Pareiškimą rašė ne H. S., o jo pusbrolis V. B., pareiškime parašyta netiesa. H. S. pareigūnams sakė, kad nieko nerašys. Teisėjų kolegija pastebi, kaip ir nurodyta išskirtoje ir išnagrinėtoje byloje, kad apklaustas nukentėjusysis H. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog Lionginas už tai, kad H. S. nerašė pareiškimo, nupirko jam pjūklą. Taigi matyti, kad H. S. nerašė pareiškimo ne dėl tos priežasties, kad neturėjo pretenzijų A. T. ir A. G., o dėl to, kad jam buvo nupirktas pjūklas. Taigi nėra ir pagrindo nepasitikėti H. S. pusbrolio pateiktame pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į V. B. parodymus, jog 2013 m. spalio 10 d. jis su H. S. atvyko į Vilniaus AVPK, kur liudytojas padėjo nukentėjusiajam surašyti pareiškimą dėl suklastotų vekselių ir pasisavintų pinigų, nes H. S. nerašo lietuviškai (22 t., b. l. 62-65). Patį pareiškimą pasirašė pats H. S. (22 t., b. l. 52).

35. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. T. ir A. G. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką H. ir H. S. apsisprendimui atlikti veiksmus – 2007 m. gruodžio 20 d. užpildytuose paprastuosiuose vekseliuose 125 000 Lt sumai ir 100 000 Lt sumai, įrašyti savo vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus ir pasirašyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad buvo žodiniai jau nuteistojo A. G. ir A. T., kaip bendrininko, ankščiau išanalizuoti susitarimai, pritarimas vienas kito veikmams, bendrai dalyvaujant ir žadant sutvarkyti žemės sklypų dokumentus, manipuliuojant nukentėjusiųjų priklausomybe alkoholiu ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu, pateikti pasirašyti užpildyti vekseliai, kuriuos suklaidinti nukentėjusieji pasirašė bei vėliau vekselius pateikiant notarei, kuri suklaidinta išdavė vykdomuosius įrašus. Tad akivaizdu, kad A. T. iš dalies realizavo objektyvius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tokiu būdu A. T. veikdamas kartu su A. G. sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. A. T. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs H. S. ir jo motiną H. S. neteisėtai ir neatlygintinai savo ir A. G. naudai įgijo turtinę teisę, numatė, kad dėl jo veiksmų H. S. ir jo motina H. S. patirs turtinę žalą, o jis sau ir kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tuos pačius objektus bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai.

Dėl nusikalstamos veikos su nukentėjusiąja A. L.

36. A. T. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (apgaule savanaudiškais tikslais įgijo (užvaldė) didelės svetimmą turtą), padarymo A. L. atžvilgiu. Apeliantas teigia, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė. Tačiau šie apelianto teiginiai nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nusoprendyje padarytu faktinių aplinkybių įvertinimu bei padaryta išvada, kad A. T. apgaule savanaudiškais motyvais (objektyviai pagal bylos aplinkybes ir savo tėvo L. T. naudai) įgijo (užvaldė) svetimą – nukentėjusiosios A. L. turtą, t. y., pasinaudodamas A. L. suteiktu įgaliojimu ir atkūręs jos nuosavybės teises į žemės sklypą, pažadėjo, jog pastarąjį pirks bei piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu, A. L. įtikino, kad su ja atsiskaitys po šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio, tačiau tinkamai su ja taip niekada ir neatsiskaitė nei A. T., nei oficialusis pirkėjas – L. T..

37. Byloje nustatyta, kad A. T. ir nukentėjusioji A. L. susitarė dėl to, kad ji A. T. parduos turimus 3 ha žemės, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pradžių konkreti kaina nebuvo aptarta. Buvo susitarta ir dėl to, kad A. T. savo lėšomis tvarkys aktualaus sklypo išpirkimo iš valstybės klausimus, kadangi A. L. tąsyk turėjo tik teisę į minėtą nuosavybę. Šiuo tikslu A. L. surašė A. T. įgaliojimą. A. T., veikdamas A. L. vardu, už 5 998 Lt 2007 m. lapkričio 20 d. išpirko iš Lietuvos Respublikos valstybės aktualų žemės sklypą. A. L. netrukus pasirašė įsipareigojimą, kuriuo įsipareigojo parduoti A. T. aktualų žemės sklypą už 20 000 Lt, tačiau toks susitarimas ilgainiui pasikeitė, kadangi A. L. išreiškė norą žemės sklypą parduoti brangiau. Sutarė ir dėl to, kad A. L. A. T. sumokėjo 700 Lt avansą/rankpinigius (iš parodymų). Pagal 2008 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį A. L. už 80 000 Lt pardavė žemės sklypą L. T., A. T. tėvui.

38. Apeliantas teigia, kad nukentėjusioji, pardavus žemę, matė, jog jos buvusiame sklype kiti asmenys statosi namą, bet pretenzijų neturėjo, kol neatvažiavo policijos pareigūnai ir įkalbėjo ją parašyti pareiškimą. Kiti byloje apklausti liudytojai (R. Z., I. A., R. Ž., A. Ž.) nedavė parodymų, kad jis darė kokią nors nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek nukentėjusiosios A. L., tiek liudytojų parodymus, o apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti skundžiamo nuosprendžio išvadomis. Teisėjų kolegija susipažinusi su A. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, esminių prieštaravimų juose nenustatė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme A. L. nurodė analogiškas aplinkybes, kad A. T., veždamas A. L. pas notarą pasirašyti sutarties įtikino, jog notarui ji turi patvirtinti, kad už parduodamą žemės sklypą jai yra sumokėta (80 000 Lt), tikino pinigus atiduosiąs vėliau; po sutarties pasirašymo, A. T. iš jos paėmė sutarties egzempliorių, ir nei pats A. T., nei jo tėvas L. T. likusių pinigų iš sklypo pardavimo kainos, atskaičiavus žemės išpirkimo išlaidas ir periodiškai iš A. T. gautą naudą, nukentėjusiajai nesumokėjo, toliau bendrauti vengė, nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusioji A. L. neneigė aplinkybių, jog išlaidos, susijusios su žemės išpirkimu turėjo būti užskaitytos į žemės sklypo kainą; jog A. T. iki 2008 m. sausio 3 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties jai davė pinigų, pirko tam tikrus daiktus, tačiau tikino, jog visa tai nesudarė daugiau nei 8 000 Lt, šią sumą ji taip pat nurodė kaip išskaitytiną iš pirkimo-pardavimo sandorio sumos. Tarp A. T. ir nukentėjusiosios ilgainiui susiklostė pasitikėjimo santykiai ir pastarasis jais pasinaudojo. Akivaizdu, kad sandoriu labiausiai suinteresuotas buvo būtent A. T., kuris visų pirma rūpinosi žemės sklypo statusu iki sandorio (su šiomis aplinkybėmis sutiko ir apeliantas), ir, kaip minėta, nukentėjusiąją vežė pas notarą sandorio sudarymui.

39. Kita vertus, nukentėjusiosios versijai pagrįsti, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, svarbūs ir netiesioginiai įrodymai. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, susijusias su A. T. veiksmais, patvirtino ir jos dukra liudytoja T. L., jog nurodytas aplinkybes ji žino iš motinos pasakojimų. Liudytojai I. A. ir R. Z. teigė girdėję A. L. užsimenant, jog pardavus žemę, ji buvo apgauta, su ja nebuvo atsiskaityta. Liudytojas A. Ž., kuris A. V. vardu vėliau derino byloje aktualaus žemės sklypo įsigijimo iš L. T. klausimus, tyrimo metu paminėjo, jog A. L. jam sakė, kad šis sklypas anksčiau buvo jos, ir po pardavimo jai visi pinigai nebuvo sumokėti. Teisme nurodė, kad tokias aplinkybes jis girdėjo iš kitų asmenų. Pastebėtina, jog perkelti kaltę nukentėjusiajai (neva ji neturėjo nuteistajam pretenzijų), atsižvelgiant į jos socialinį išprusimą (menką išsilavinimą), kad ji buvo patikli, nepakankamai įžvalgi dėl nusikalstamos veikos ir kilusių pasekemių, negalima, nes nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmus atliko nuteistasis, o ne nukentėjusioji. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad nei oficialus žemės sklypo įgijėjas L. T., nei A. T. su nukentėjusiąja A. L. pagal sudarytą sandorį tinkamai neatsiskaitė.

40. Apeliantas skunde nurodė, kad jo tėvas byloje nebuvo apklaustas, kadangi miręs, jam nebuvo pateikti jokie kaltinimai, o sprendžiant pagal teismo formuluotę, jis yra bendrininkas. Pasak apelianto, negalima nuosprendį grįsti prielaidomis, o baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija ir visos abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai, jei teismas abejojo dėl tinkamo atsiskaitymo su nukentėjusiąja, o kitų objektyvių įrodymų, kad su ja nebuvo atsiskaityta nėra. Apygardos teismas šiame kontekste pažymi, kad pats nuteistasis nurodė, jog jo tėvas žemės sklypo įsigijimu buvo suinteresuotas dėl vykdomos ūkinės veiklos, bet, vėliau aktualus žemės sklypas buvo parduodamas. Liudytojai A. Ž. ir R. Ž. nurodė, kad pardavimo klausimus derino būtent su A. T.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sandorio detalės L. T. buvo žinomos, tačiau jo vaidmuo šiuo atveju buvo labiau formalus, o esminis naudos lūkestis iš sklypo pirkimo-pardavimo sandorio buvo būtent A. T., todėl nuteistojo atžvilgiu taikyti nekaltumo prezumpciją taip pat nėra pagrindo.

41. A. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi jis apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Dėl nusikalstamos veikos su nukentėjusiuoju J. G.

42. A. T. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (teisės į svetimą turtą įgijimo ir didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule savo ir kitų asmenų naudai), padarymo J. G. atžvilgiu. A. T. veiksmuose nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (pagaminęs netikrą dokumentą), objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, bet baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

43. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad šiame epizode A. T. pagrįstai buvo kaltinamas pagaminęs netikrą dokumentą ir byloje įrodyta, kad A. T. veikdamas su A. G. (kuris šiame epizode nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendis) apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo teisę į svetimą, nukentėjusiojo J. G., turtą ir galiausiai apgaule užvaldė pastarojo didelės vertės turtą.

44. A. T. ir A. G. suvokdami, kad daro nusikalstamą veiką, bendrai naudojo apgaulę turėdami tikslą suklaidinti turto savininką J. G. bei asmenis, turinčius teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens J. G. turto – Vilniaus miesto 4–ojo notaro biuro notarę A. A. ir antstolių I. K., N. L., G. B., A. B. ir R. K. kontoros antstolį R. K. (pastarųjų atžvilgiu tarpinę (procesinę) apgaulę). A. T. ir A. G. naudojo J. G. atžvilgiu vieną iš apgaulės formų – piktnaudžiavimą (manipuliavimą) pasitikėjimu tarp J. G. ir A. T., A. G. dėl tarpusavio ryšių (bendravimo, išvežimo į kaimą ir apgyvendinimo pas E. R. ir F. B., periodiško (sistemingo) atvežimo pinigų, alkoholinių gėrimų ir maisto) susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais – kaip turtinės teisės į minėtas pinigines lėšas įgijimo būdą. Be to, A. T. ir A. G. naudojo notarės A. A. ir antstolio R. K. atžvilgiu kitą apgaulės būdą – A. T. notarę A. A. suklaidino pateikdamas netikrą dokumentą (paprastąjį neprotestuotiną vekselį (20 t., b. l. 149)), o antstolį R. K. suklaidino pateikdamas neteisingus duomenis (suklaidintos notarės A. A. išduotą vykdomąjį įrašą).

45. J. G. buvo suklaidintas dėl fakto, susijusio su kito asmens turtinės teisės įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais A. T., veikusio kartu su A. G., veiksmais: A. T. ir A. G. tiksliai nenustatytu būdu įtikino J. G., kad pastarasis yra jam skolingas 30 000 Lt. Nukentėjusysis J. G. nurodė, kad jis jokio vekselio 30 000 Lt sumai, tam, kad būtų padegtas įsiskolinimas ir atšauktos varžytinės, tikrai neišrašinėjo, nebent jam galėjo būti pakištas pasirašyti vekselis, kadangi pasirašinėjo nemažai dokumentų, pasitikėdamas A. T. ir A. G., tačiau tokių pinigų nėra gavęs. A. T. neneigė, jog parengė aktualų vekselį. Nustatydamas išankstinį A. T. ir A. G. sumanymą apgaule įgyti teisę į didelės vertės J. G. turtą apylinkės teismas teisingai nurodė, kad byloje pakanka įrodymų, jog A. T. įtakojo J. G. pasirašyti aktualų vekselį, veikė siekdamas jam palankių teisiškai reikšmingų pasekmių – neva neapmokėto vekselio pagrindu pradėtas išieškojimas iš J. G. turto. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog vekselio mokėjimo terminas – 2008 m. gegužės 6 d., tik šiam suėjus, 2008 m. gegužės 9 d. J. G. buvo pasirašyti įgaliojimai A. G. (5 t., b. l. 64, 65), kurių vienu jis įgaliojo pastarąjį atstovauti antstolių kontorose, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, tuo tarpu A. T. naudai dėl neapmokėto vekselio jau 2008 m. gegužės 13 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. 2-5923 (20 t., b. l. 148), tą pačią dieną A. T. vykdomąjį įrašą pateikė antstolių kontorai ir buvo užvesta vykdomoji byla (20 t., b. l. 139-141). Netrukus buvo suorganizuotos J. G. turto varžytynės.

Žemesnės instancijos teismas

46. Taip pat J. G. buvo suklaidintas dėl fakto, susijusio su jo piniginių lėšų įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais A. T., veikusio kartu su A. G., veiksmais – A. T. ir A. G. nurodė J. G., kad 2008 m. gegužės 26 d. pirmosios turto varžytynės neįvyko, tokiu būdu nuslėpdami, kad jau tą pačią dieną (pirmosiose varžytinėse) jo turtas realizuotas (2008 m. gegužės 26 d. pardavimo iš varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (20 t., b. l. 58) patvirtina, kad varžytinės įvyko ir J. G. turtas parduotas), ir įtikino J. G. 2008 m. birželio 26 d. išgryninti ir atiduoti A. G., A. T. į J. G. banko sąskaitą antstolio R. K. pervestus 21 500 Lt (už neva pakeltą iš varžytinių parduodamo turto kainą) (įtikindami, kad turėti tokius pinigus pavojinga, jie jį patį paslėps, o pinigus lyg skolinasi, pasaugos, padės „ant paso“ ir pan.). Nustatydamas išankstinį A. T. ir A. G. sumanymą apgaule įgyti didelės vertės J. G. turtą, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo J. G. parodymais, kuriuos patvirtino liudytojas A. M., pagal kuriuos jiems su J. G. atvykus į varžytynes, čia atvažiavęs A. G. pasirūpino, kad pastarieji jose nedalyvautų (davė pinigų alkoholiui) ir vėliau nurodė, jog varžytynės neįvyko.

47. Apelianto A. T. teigimu, teismas neteisingai vertino nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus; nukentėjusysis 2009 m. buvo apklaustas policijoje, tačiau tada pretenzijų niekam neturėjo. Pažymėjo, kad šios apklausos protokolas dingo, nebuvo įdėtas į bylą; ir tik policijos pareigūnams įtikinus J. G. rašyti pareiškimą, šis pareiškimą policijai parašė 2011 m. balandžio 15 d. Taip pat apeliantas skunde nurodė, kad nukentėjusysis J. G. teisme aiškino, kad A. T. su A. G. darė jam spaudimą, nors, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, J. G. nurodė, jog spaudimo A. T. ir A. G. jam nedarė. Todėl apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad nukentėjusiojo J. G. parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs, keitėsi.

48. Teisėjų kolegijos, atsakant į šiuos apelianto argumentus, kaip ir akcentavo apeliacinės instancijos teismas minėtoje išskirtoje byloje, vertinimu, A. T. veikdamas kartu su A. G. apgauti J. G. galėjo ir nedarydami jam tokio spaudimo, kokį supranta J. G., tačiau įtakoti J. G. veiksmus kitais veiksmais, ką nuosekliai ir darė. Kiti nurodyti apelianto argumentai (kurie, kaip ir pirmiau paminėti bei vėliau aprašyti, pastebėtina analogiški A. G. apeliacinio skundo argumentams išskirtoje ir išnagrinėtoje byloje) nepaneigia esminės apgaulės požymio, tuo labiau, kad J. G. vis dėlto 2011 m. balandžio 15 d. savo noru pateikė pareiškimą policijai. Atkreipiamas dėmesys į J. G. parodymus, pagal kuriuos jis 2009 metais nerašė pareiškimo, nes bijojo. Skundžiamame nuosprendyje taip pat teisingai pastebėta, kad J. G. apskritai nesuvokė, kad tokį dokumentą (paprastąjį vekselį) yra pasirašęs. Nukentėjusiojo parodymais, jis suvokė esąs apgautas tik po kurio laiko supratęs, kad sąskaitoje neturi jokių pinigų, iki tol A. G. buvo paėmęs jo banko kortelę. Apylinkės teismas taip pat teisingai pastebėjo, jog atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo veiksmus, buvo užfiksuota, kad 2009 m. gruodžio 31 d. tel. numerio naudotojui (duomenys neskelbtini) A. G. skambina Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas vardu J. (G.), iš pokalbio suvestinės turinio matyti, jog J. G. reiškia pretenzijas A. G. dėl pinigų, kaltina jį apgavyste (58 t., b. l. 27-31). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo J. G. parodymai išsamūs ir dėl reikšmingiausių įvykio aspektų nuoseklūs viso proceso metu – analogiškas aplinkybes nukentėjusysis dėstė tiek pirminėje apklausoje tyrimo metu, tiek apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, šių parodymų laikėsi ir juos dar kartą patvirtino teisminiame nagrinėjime. Jo parodymai atitinka ir kitus bylos įrodymus, todėl nėra pagrindo vertinti juos kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti.

Žemesnės instancijos teismas

49. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai kritiškai vertino A. T. parodymus apie tai, kad J. G. pagal vekselį pasiskolino 30 000 Lt, kadangi siekė sumokėti skolą ir tokiu būdu būtų atšauktos jo turto varžytynės. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad J. G. susitarė su A. G. ir A. T., kad šie parduos J. G. nekilnojamąjį turtą brangiau nei varžytynėse ir J. G. teks 100 000 Lt, o jiems likusioji dalis, ir patikėjo šiems rūpintis šiuo klausimu, tuo tikslu A. G. davė ir oficialius įgaliojimus (šias aplinkybės nuosekliai tvirtino J. G., liudytojas A. K., taip pat liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu). Apylinkės teismas visiškai pagrįstai vertino, jog vekselyje nurodyta suma J. G. nebuvo perduota.

50. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. T. ir A. G. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką J. G. apsisprendimui atlikti veiksmus – A. T. pagamintame netikrame dokumente – 2008 m. sausio 6 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje, ties tekstu „vekselio davėjas“ įrašyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, ties tekstu „adresas“ įrašyti gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašyti (20 t., b. l. 149). Pažymėtina tai, kad A. T. ir A. G. pasinaudojo socialiai neišprususiu, piktnaudžiaujančiu alkoholiu J. G.. Kaip ir teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad J. G. elgėsi itin nerūpestingai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. T. veikdamas su nuteistuoju A. G. savo veiksmus atliko tiesiogine tyčia, t. y. A. T. ir A. G. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinę J. G. neteisėtai ir neatlygintinai savo ir A. G. naudai įgijo teisę į svetimą turtą ir didelės vertės svetimą turtą, numatė, kad dėl jų veiksmų J. G. patirs turtinę žalą, o A. T. sau ir A. G. gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

51. Notarė A. A. buvo suklaidinta dėl aplinkybės, susijusios su kito asmens turtinės teisės į J. G. turtą įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais A. T., apie kuriuos žinojo ir A. G., veiksmais – A. T. pateikė notarei A. A. 2008 m. sausio 6 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (20 t., b. l. 149), todėl notarė A. A. buvo suklaidinta, kad vekselio davėjas J. G. laisva valia, turėdamas ketinimą besąlygiškai sumokėti kitam asmeniui atitinkamą sumą pinigų, pasirašė 2008 m. sausio 6 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Kaip minėta, A. T. užpildė paprastąjį vekselį ir J. G. jį pasirašė. Sprendžiant dėl paprastojo vekselio tikrumo, svarbūs ne formalūs šio dokumento rekvizitai, daug svarbesnė vekselio davėjo ir gavėjo tikroji valia, ar išties siekiama sukurti tokį civilinį teisinį santykį, kuris atsispindi vekselyje. Išrašydamas paprastąjį vekselį asmuo turi suvokti, jog šiuo dokumentu jis įsipareigoja besąlygiškai sumokėti kitam asmeniui atitinkamą sumą pinigų. Šiuo atveju, vadovaujantis nuosekliais nukentėjusiojo J. G. parodymais, ir aukščiau aptartomis aplinkybėmis, nėra pagrindo spręsti, kad J. G., kaip vekselio davėjo tikroji valia buvo išreikšta. Nėra ir pagrindo laikyti vekselį tikru. Kaip minėta, J. G. nevengė piktnaudžiauti alkoholiu, socialiai nebuvo tiek išprusęs. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad tokios būklės asmuo nebuvo adekvačiai rūpestingas, todėl juo buvo lengva manipuliuoti ir įgyti pasitikėjimą. Šiuo atveju jis jau buvo įtikintas dėl pagalbos brangiau parduoti varžytinėse jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, buvo vedamas pasitikėjimo. Taigi, šiuo atveju tokia situacija pasinaudota, nukentėjusiajam pateiktas pasirašyti vekselis, kurio esmės ir sukuriamų teisinių, jam nenaudingų, pasekmių J. G. neįvertino, apskritai nesuvokė, kad tokį dokumentą yra pasirašęs.

52. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, kito asmens apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką notarės A. A., suklaidintos dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, apsisprendimui atlikti veiksmą – priimti A. T. ir A. G. palankų sprendimą paprastajame neprotestuotiname vekselyje 2008 m. gegužės 13 d. padarant vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (20 t., b. l. 148). Tokiu būdu A. T. ir A. G. sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. abu suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinę asmenį, turintį teisę priimti teisinę reikšmę turintį sprendimą dėl nukentėjusio asmens J. G. turto – notarę A. A. – neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai realizavo turtinę teisę, numatė, kad dėl jų veiksmų J. G. patirs turtinę žalą, o jie sau gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

53. Antstolis R. K. buvo suklaidintas dėl aplinkybės, susijusios su J. G. turtinės teisės suteikimu kitam asmeniui. Apgaulė pasireiškė tokiais A. T., apie kuriuos žinojo ir A. G., veiksmais – A. T. pateikė antstoliui R. K. 2008 m. gegužės 13 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (20 t., b. l. 148), todėl antstolis R. K. buvo suklaidintas, kad 2008 m. sausio 6 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis gali būti vykdytinas vykdomasis dokumentas CPK 587 straipsnio 8 punkto prasme. Apeliantas skunde teigia, kad antstolis R. K., apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, paneigė aplinkybes, jog buvo kažkieno suklaidintas. Jis civilinio proceso tvarka vykdė išieškojimą iš J. G.. J. G. apie vykdomosios bylos eigą žinojo, jokių skundų nerašė. Todėl apelianto teigimu, J. G. jokių pretenzijų neturėjo iki tol, kol jį surado policijos pareigūnai ir įkalbėjo parašyti pareiškimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog netgi ir po varžytinių J. G. atidavė A. T., A. G. 21 500 Lt, rodo, kad J. G. nesuprato, jog jis yra apgautas. Antstolis R. K. pradėdamas ir vykdydamas išieškojimą nežinojo apie vekselio sudarymo aplinkybes. J. G., o tuo pačiu ir antstolio R. K. apgaulės faktas paaiškėjo jau atlikus vykdymo veiksmus. Todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. T., A. G. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką antstolio R. K., suklaidinto dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, apsisprendimui atlikti veiksmą – užvesti vykdomąją bylą Nr. 0055/08/01095 dėl 30 152,00 Lt išieškojimo ir nukentėjusiajam J. G. priklausančio turto arešto (20 t., b. l. 139-141). Dėl šios priežasties antstolis R. K., suklaidintas dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, priėmė A. T., A. G. palankius sprendimus – 2008 m. gegužės 13 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0055/08/01095 dėl 30 152,00 Lt išieškojimo, areštavo nukentėjusiajam J. G. priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą–sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priėmė 2008 m. gegužės 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirstė gautas lėšas 30 305 Lt pervedant A. T., o 21 500 Lt J. G., kurie vėliau atiduoti A. T. ir A. G.. Dėl šių sprendimų A. T. įgijo turtinės naudos ir buvo padarytas sudėtingas pažeistos J. G. teisės atkūrimas.

54. Apeliantas skunde akcentuoja, kad nukentėjusiojo J. G. galimybės ginti savo teises civiline tvarka nėra kaip nors apsunkintos. Galimų atsakovų gyvenamosios vietos yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, varžytynėse parduotu nukentėjusiojo butu yra uždrausta naudotis ir disponuoti, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl nukentėjusysis J. G. turi visas sąlygas savo teises ginti CPK nustatyta tvarka ir šios galimybės nėra niekaip apsunkintos ar panaikintos. Kaip minėta, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo padarytas sudėtingas pažeistos J. G. teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka be baudžiamosios justicijos įsikišimo, kadangi sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio (šalių tikrųjų ketinimų, tikrosios valios). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Dėl nusikalstamos veikos su nukentėjusiuoju O. A.

55. A. T. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (teisės į svetimą turtą įgijimo ir didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule savo naudai), padarymo O. A. atžvilgiu. A. T. veiksmuose nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (pagaminęs netikrą dokumentą), objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, bet baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

56. Byloje nustatyta, kad A. T. 2008 m. rugsėjo 3 d. vekselyje iki pataisymo nurodytos sumos – 10 000 Lt (vėliau nurodytos 110 000 Lt) sumos nukentėjusiajam O. A. neperdavė, t. y. nurodytų lėšų nukentėjusiajam A. T. realiai niekada nei neskolino, nei mokėjo jos, kaip avanso už perkamą butą. Tokiu būdu, šalių nesiejo civilinis santykis, kurį atspindėjo 2008 m. rugsėjo 3 d. vekselis, jame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, o O. A., kaip vekselio davėjo, tikroji valia jame nebuvo išreikšta, todėl minėtas vekselis nelaikytinas tikru. Dėl savo priklausomybės alkoholiui, socialiai neorientuotas nukentėjusysis šiuo dokumentu jam sukuriamų teisinių pasekmių iki galo nesuvokė. Tokia situacija pasinaudojo A. T., iš pradžių sukurdamas netikrą dokumentą, vėliau jį suklastodamas ir suklastoto vekselio pagrindu įgydamas teisę į 110 000 Lt vertės O. A. turtą. Vėliau A. T. suklastotą vekselį panaudojo, pateikdamas jį notarui dėl vykdomojo įrašo gavimo ir kreipdamasis į antstolį dėl priverstinio nesamos skolos išieškojimo iš nukentėjusiojo turto, tokiu būdu apgaule savo nuosavybėn įgydamas nukentėjusiojo O. A. didelės vertės turtą – butą.

57. Apeliantas teigia, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, visi santykiai tarp O. A. ir jo buvo civiliniai, patvirtinti tinkamais dokumentais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu, kad O. A. pagal 2008 m. rugsėjo 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį pinigų negavo, priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šis vekselis buvo sudarytas piktnaudžiaujant O. A. pažeidžiamumu ir išnaudojant jo priklausomybę alkoholiui, netinkamą gyvenimo būdą, dėl kurio buvo paprasta juo manipuliuoti, vekselyje įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis. Nukentėjusysis nurodė, kad kai A. T. norėdavo, kad jis pasirašytų kokius nors dokumentus, jam visą laiką buvo atvežamas alkoholis ir pirmiausiai duodama išgerti. Šito nebūdavo kitų susitikimų metu, pavyzdžiui susitinkant perduoti nedideles pinigų sumas, kol būdavo žadama pervesti į sąskaitą vekselyje nurodytą sumą. Liudytojai A. T., H. Č. ir E. M. taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis būdavo specialiai girdomas prieš pateikiant pasirašyti dokumentus, t. y. specialiai sudaroma situacija, kad jis negalėtų adekvačiai orientuotis situacijoje, blaiviai įvertinti pasirašomų dokumentų turinio ir jų sukeliamų nukentėjusiajam nenaudingų teisinių pasekmių. Liudytojas A. A. nurodė suvokęs, kad O. A. norima apgauti, išvilioti butą, mėgino įspėti nukentėjusįjį, kad šis nepasirašinėtų jam teikiamų dokumentų.

58. Apylinkės teismas, atmesdamas tik paties A. T. nurodytas aplinkybes dėl pinigų (100 000 Lt) perdavimo, pagrįstai vadovavosi neginčijama aplinkybe, kad, nors šios pinigų sumos gavimo patvirtinimas yra užfiksuotas 2008 m. rugsėjo 3 d. preliminariojoje buto pirkimo-pardavimo sutartyje, kurioje įtvirtinta, jog tarp šalių buvo susitarta dėl buto pardavimo ir už butą O. A. buvo perduota grynaisiais ženkliai pusę buto kainos viršijanti pinigų suma, tačiau preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis notarine tvarka sudaroma nebuvo, pinigų perdavimas prie liudininkų arba notarės akivaizdoje neįvyko, nors tam nebuvo jokių objektyvių kliūčių. Pagal nukentėjusiojo parodymus, jis apskritai nesuvokė, kad tokį dokumentą yra pasirašęs, jis negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, kada ir kaip jam galėjo būti pateikta pasirašyti ši sutartis, spėjo, kad kažkada buvo pasinaudota jo girtumu. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo būdą, gyvenamą aplinką (nukentėjusiojo namai liudytojo H. Č. apibūdinami kaip landynė), vertino, jog neįtikėtina, kad jam be liudininkų, grynaisiais pinigais iki pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo būtų buvusi perduota didelė suma, kurią dėl savo vedamo asocialaus gyvenimo būdo šis bet kuriuo momentu galėjo negrįžtamai prarasti. Teisėjų kolegija pritaria tokiam apylinkės teismo vertinimui. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, jog nukentėjusysis per tris mėnesius iki vekselio pateikimo vykdyti būtų ieškojęsis kito būsto, įsigijęs vertingų daiktų ar padengęs turimo būsto skolas, kas liudytų netikėtą praturtėjimą. Be to, apie jokias perduotas dideles pinigų sumas nežinojo ir su nukentėjusiuoju bylai aktualiu laikotarpiu kartu bute gyvenęs A. A..

59. Nors apeliantas akcentuoja liudytojų D. K., Ž. Š., A. T. parodymus, jog O. A. ir iki apelianto kelis kartus norėjo pardavinėti butą, paimdavo rankpinigius, bet vėliau savo įsipareigojimų nevykdė, tačiau vien ši aplinkybė negali paneigti esminės apgaulės požymio A. T. veiksmuose. Liudytojai D. K., A. T., Ž. Š., kurie taip pat buvo suinteresuoti O. A. butu, teisiamojo posėdžio metu aiškino, jog O. A. žadėjo butą parduoti ir kitiems asmenims, ėmė iš jų rankpinigius ar avansą, dėl to jie nutraukė derybas dėl buto. Tačiau tokių aplinkybių jie nenurodė duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu. O. A. nurodė, jog parduoti butą norėjo tuomet, kai reikėjo spręsti situaciją su A. T. išduotu vekseliu ir sutvarkyti šį reikalą pasisiūlė D. K. su savo pažįstamais, žadėdami išspręsti skolų problemą, anuliuoti vekselį, parduoti butą ir nupirkti vietoj jo mažesnį už 10 proc. atlygį nuo buto kainos. Nukentėjusysis O. A. apie 110 000 Lt vertės vekselio egzistavimą sužinojo tik pradėjęs derybas su D. K., A. T., Ž. Š. dėl buto pardavimo ir kartu su šiais apsilankęs antstolio kontoroje, kurioje buvo užvesta vykdomoji byla dėl skolos priverstinio išieškojimo. Tik supažindinamas su vykdomosios bylos dokumentais nukentėjusysis pamatė, kad vekselyje figūruoja nebe 10 000 Lt, o 110 000 Lt suma. D. K., Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad bendraujant su O. A. dėl buto pardavimo, šis neminėjo apie jokią kitą preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį su A. T., teigdamas, kad iš pastarojo yra tik pasiskolinęs pinigų. Šie liudytojai iš esmės patvirtino, kad O. A. nieko nežinojo apie 110 000 Lt dydžio vekselį ir jo pagrindu butui uždėtą areštą butui. Apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojų D. K., Ž. Š. parodymus dalyje, kad jiems apskritai iki apsilankymo pas antstolį nebuvo žinoma apie jokius O. A. pasirašytus vekselius, įsiskolinimų dydį, kadangi O. A. teigė, jo derybas su minėtais asmenimis jis pradėjo būtent todėl, kad pastarieji žadėjo išspręsti jo problemas anuliuodami vekselį, tik po apsilankymo pas antstolį ir pokalbio su pačiu A. T., pasakė, kad to padaryti nebėra galimybės ir atsitraukė. Tuo tarpu, O. A. buvo įsitikinęs, jog tarp A. T. ir pastarųjų įvyko kažkoks susitarimas netrukdyti A. T.. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog iki apsilankymo pas antstolį D. K., Ž. Š. buvo tikimasi, kad O. A. įsiskolinimai nebus tokie dideli, kad sutrukdytų parduoti butą ir gauti pelną, tuo tikslu intensyviai ir rimtai buvo ruošiamasi buto pardavimui: rengiamos sutartys (tarpininkavimo, preliminarioji buto pirkimo-pardavimo), išsiimtas notarinis įgaliojimas, preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis (tarp D. K. ir O. A.), netgi įregistruota Registrų centre. Šios aplinkybės leido teismui tikėti, kad O. A. nieko nežinojo apie 110 000 Lt vertės vekselį ir interesantams jo nurodomos įsiskolinimo A. T. sumos buvo ženkliai mažesnės.

60. A. T. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką O. A. apsisprendimui atlikti veiksmus – 2008 m. rugsėjo 3 d. užpildytame paprastajame vekselyje 10 000 litų sumai (vėliau suklastojęs – prie skaičių „10 000 Lt“ prirašęs skaičių „1“) ties tekstu „vekselio davėjas“ įrašyti savo vardą, pavardę, ir asmens kodą, ties tekstu „adresas“ įrašyti savo gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašyti. A. T., turėdamas tikslą įgyti didelės vertės svetimą turtą, pasinaudojo piktnaudžiaujančiu alkoholiu nukentėjusiojo pasitikėjimu (A. T. pažadas paskolinti O. A. pinigų skoloms apmokėti), dėl ko buvo lengva juo manipuliuoti, todėl nėra pagrindo ir pripažinti, jog O. A. elgėsi itin nerūpestingai. Dėl šio sprendimo A. T. įgijo turtinės naudos ir buvo padarytas sudėtingas pažeistų O. A. teisių atkūrimas, kadangi vekselis sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio (šalies tikrojo ketinimo, tikrosios valios).

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu A. T. sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs O. A. (negavo skolinamų pinigų) neteisėtai savo naudai įgijo turtinę teisę, numatė, kad dėl jo veiksmų O. A. patirs turtinę žalą, o jis sau gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

62. Notarė A. A. buvo suklaidinta dėl aplinkybės, susijusios su A. T. turtinės teisės į didelės vertės O. A. turtą įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais O. T. veiksmais – suklastojęs minėtą vekselį, eilutėje „suma žodžiais ir valiutos pavadinimas“ prie sumos „dešimt tūkstančių“ prirašęs žodį „šimtas“, kitoje eilutėje prie skaičių „10 000 Lt“ prirašęs skaičių „1“, pateikė notarei A. A. šį vekselį, todėl notarė A. A. buvo suklaidinta, kad vekselio davėjas O. A. laisva valia, turėdamas ketinimą besąlygiškai sumokėti A. T. atitinkamą sumą pinigų, pasirašė minėtą vekselį.

63. Antstolė D. M. buvo suklaidinta dėl aplinkybės, susijusios su turtinių teisių perleidimu A. T.. Apgaulė pasireiškė tokiais A. T. veiksmais – pateikė antstolei 2008 m. gruodžio 9 d. vykdomąjį įrašą, todėl antstolė buvo suklaidinta, kad minėtas paprastasis vekselis gali būti vykdytinas vykdomasis dokumentas CPK 587 straipsnio 8 punkto prasme. A. T. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką antstolės D. M., suklaidintos dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, apsisprendimui atlikti veiksmus – užvesti vykdomąją bylą Nr. 0012/09/00219 ir areštuoti nukentėjusiajam priklausantį turtą. Dėl šios priežasties antstolė, suklaidinta dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, priėmė A. T. palankius sprendimus – 2009 m. sausio 12 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0012/09/00219; areštavo nukentėjusiajam O. A. priklausantį 44,60 kv. m. butą su rūsiu, 160 000 Lt (46 339,20 Eur) vertės, esantį (duomenys neskelbtini); 2009 m. kovo 19 d. paskelbė minėto buto pirmąsias varžytines, o varžytinėms neįvykus pasiūlė šį turtą perimti A. T.; 2009 m. kovo 23 d. A. T. sutiko perimti minėtą butą, dėl ko 2009 m. kovo 23 d. šį butą pardavė A. T. už 128 000 Lt (37 071,36 Eur). Dėl šių antstolės sprendimų, A. T. įgijo turtinės naudos ir buvo padarytas sudėtingas pažeistos O. A. teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka.

64. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota O. A. atžvilgiu A. T. padaryto nusikaltimo – BK 182 straipsnio 2 dalies – sudėtis.

Dėl nusikalstamos veikos su nukentėjusiuoju B. Š.

65. A. T. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (teisės į didelės vertės svetimą turtą įgijimo ir apgaule savo ir kitų asmenų naudai užvaldžius didelės vertės svetimą turtą), padarymo B. Š. atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Š.), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Š.); R. N. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Š.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis, kurioje A. G. pripažintas kaltu padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Š.) ir jam baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas su nukentėjusiuoju B. Š.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

66. Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktinės aplinkybės teisingai konstatuotos kaip įrodytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendyje R. N. ir A. G. atžvilgiu ir sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad B. Š. epizode nėra jokių objektyvių įrodymų, jog B. Š. gavo pinigines lėšas pagal 2008 m. rugsėjo 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (1 t., b. l. 140). Šis dokumentas yra netikras ir neatitinka šalių valios, kurio pagrindu buvo įgyta didelės vertės turtinė teisė į B. Š. didelės vertės svetimą turtą. Po to, neva neapmokėto vekselio pagrindu pradėtas išieškojimas iš B. Š. turto ir užvaldytas didelės vertės B. Š. turtas – lėšos, gautos už antstolio parduotą butą (duomenys neskelbtini). Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad didžiąją dalį veiksmų, panaudojant B. Š. atžvilgiu apgaulę, tikslu įgyti teisę į jo turtą ir vėliau jį užvaldyti atliko A. G., kadangi šis pagamino netikrą dokumentą – surašė ir B. Š. pateikė pasirašyti 90 000 Lt vekselį, vėliau su šiuo vekseliu kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo gavimo, po to – į antstolį dėl priverstinio neegzistuojančios skolos išieškojimo, inicijuodamas B. Š. didelės vertės turto – buto – varžytines, surasdamas buto pirkėją, paskirstydamas už butą gautas lėšas, įtikindamas R. N. (kuris prie vykdomo sukčiavimo prisidėjo tik paskutinėje jo stadijoje, tačiau dėl apgaulės būdu (pagaminant ir panaudojant netikrą vekselį) turtinės teisės įgijimo į B. Š. didelės vertės turtą R. N. buvo išteisintas) dalyvauti apgaulėje B. Š. atžvilgiu, įtikinant pastarąjį, kad buto dalis (duomenys neskelbtini) perkama tik formaliai pastarojo vardu, nors iš tiesų ji buvo perkama už paties B. Š. lėšas, gautas pardavus šio butą Vilniuje iš varžytinių, o tai reikėjo nuo B. Š. nuslėpti. Tokiu būdu A. G. tiesiogiai realizavo didžiąją dalį nusikalstamos veikos (didelės vertės turtinės teisės įgijimo ir svetimo turto užvaldymo apgaulės būdu) objektyviosios pusės požymius. Tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šios aplinkybės nepaneigia, kad A. G. veikė bendrininkaudamas kartu su A. T..

67. Apeliantas skunde nurodė, kad jis neturėjo nieko bendra su nukentėjusiojo B. Š. turto pardavimu ir kad jo parodymus patvirtino kiti nuteistieji – A. G. ir R. N.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai, kurių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai (jų nenurodo ir apeliantas), nepaneigia apylinkės teismo išvados, kad nėra pagrindo R. N. parodymus vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti. R. N. teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam joks spaudimas dėl parodymų davimo darytas nebuvo. Todėl jo parodymais buvo pagrįstai vadovaujamasi.

68. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į A. G. parodymus bei pagrįstai abejojo jo nurodomoms aplinkybėms, kad realizuodamas vekselį ir išieškodamas skolą iš B. Š. turto, jis visą laiką veikė vienas, tai buvo tik jo vieno asmeninių sandorių su B. Š. reikalai. Vertinant šią A. G. versiją kitų bylos įrodymų visumos kontekste, apylinkės teismas teisingai nurodė, jog A. T. veikimą kartu su A. G. rodo tai, kad A. T. kartu su A. G. išvežė B. Š. į L. J. namus, siekiant, jog nebūtų trukdoma varžytinių procesui ir būsimų pirkėjų buto apžiūrai. Liudytoja L. J. (mirusi), apklausta ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad B. Š. į jos namus atvežė du jaunuoliai, iš kurių vienas Albert (A. T.), kurie aiškino, kad Borisas bus jos sklype norimo statyti namo sargu. Be to, šie jaunuoliai jai vežiojo produktus, kuriais ši maitino B. Š.. Vėliau šie jaunuoliai ją informavo, kad B. Š. ligoninėje mirė (2 t., b. l. 135-137; 3 t., b. l. 175, 176). R. N. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino B. Š. atsiradimo L. J. namuose aplinkybes, kuri jam paaiškino, jog turi svečią, kurį jai paliko A. T. su A. G.. Taigi, L. J. du kartus nurodė, jog A. T. dalyvavo perkraustant B. Š. iš šio buto Vilniuje į jos namus. Apylinkės teismas dėl reikšmingiausių įvykio aspektų vadovavosi nuosekliais viso proceso metu išlikusiais R. N. parodymais, nukentėjusiosios S. B. parodymais, kitų liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

69. Liudytoja I. A. (UAB (duomenys neskelbtini) turto vertintojo asistentė) nurodė, kad būtent A. T. (ruošiant varžytinių procesą) ją pasitiko ir į B. Š. butą įleido apžiūrai (3 t., b. l. 154-156); liudytoja I. A. atpažino A. T. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu (3 t., b. l. 157-159). L. T. L. (B. Š. buto pirkėja) ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai kartu su žentu ir dukra nuvykus pas antstolį dėl buto pirkimo dokumentų įforminimo, be jų ir antstolio dar buvo du jauni apie 30 metų amžiaus vyrai (3 t., b. l. 107-109). R. N., pasakodamas apie savo vaidmenį B. Š. epizode, taip pat nurodė, jog nors jis B. Š. buto pardavime nedalyvavo, nieko apie tai nežinojo, tačiau matė, kad kartu su A. G. važinėja ir A. T., tik jam nebuvo žinoma, koks pastarojo vaidmuo ir kokį pelną pastarasis iš to turės. Taip pat ir nukentėjusioji S. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai pradėjus domėtis tėvo buto praradimo aplinkybėmis, buvę tėvo kaimynai jai pasakojo, kad pas tėvą važinėjo du jaunuoliai su džipu, kurie vežiojo jam į namus degtinę, kažkur išsiveždavo. Šie parodymai patvirtina, kad iki R. N. įtraukimo į B. Š. turto užvaldymą, A. G. veikė ne vienas. Kaip ir teisingai nurodė apylinkės teismas, A. T. veiksmai (B. Š. išvežimas iš Vilniaus miesto varžytinių laikotarpiui, bendravimas su turto vertintoja, B. Š. buto jai aprodymas, lankymas B. Š. pas L. J., maisto vežimas, greitosios pagalbos mirštančiam B. Š. kvietimas ir jo vežimas į ligoninę), rodo, kad A. T. vaidmuo šiuose įvykiuose nebuvo atsitiktinis, jis veikė kryptingai kartu su A. G., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą B. Š. atžvilgiu. Šie įvykiai rodo, kad A. T. visą laiką stebėjo ir reagavo į B. Š. situaciją, imdamasis reikalingų veiksmų konkrečiai situacijai spręsti. B. Š. atžvilgiu, organizuojant jo buto užvaldymo ir pardavimo procesą, veikė, kaip nustatyta iš aptartų parodymų, bent du asmenys, lėšų, gautų pardavus B. Š. butą Vilniaus mieste ir likusių po atsikaitymo su antstoliu ir R. N. už pastarojo B. Š. parduotą apleisto buto dalį, daugmaž tolygus pasidalinimas tarp A. G. ir A. T. rodo, kad tarp A. G. ir A. T. buvo išankstinis susitarimas veikti kartu ir abu asmenys buvo suinteresuoti užvaldyti B. Š. turtą. Taigi, A. T. iš dalies realizavo objektyvius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teisėjų kolegija, visiškai pritardama apylinkės teismo atliktam įrodymų vertinimui, argumentų nekartoja, bet jiems iš esmės pritaria.

70. Apelianto nuomone, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojos S. B. parodymai negali būti laikomi jo kaltės įrodymais, nes ši liudytoja su savo tėvu B. Š., jam esant gyvam, praktiški visiškai nebendraudavo, jai jo gyvenimas nerūpėjo, nes pastarasis daug gerdavo, ir tik tėvui mirus ji pradėjo ieškoti jo turtų. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tokios apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo netikėti liudytojos S. B. parodymais ir laikyti juos nepatikimais. Atkreiptinas dėmesys, kad A. G. ir A. T. pasinaudojo garbaus amžiaus, vedusio netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiaujančiu alkoholiu B. Š.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad piktnaudžiaujant B. Š. pasitikėjimu buvo lengva juo manipuliuoti, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog B. Š. elgėsi itin nerūpestingai.

71. Taip pat apeliantas skunde nurodė, kad antstolio padėjėjas S. Š. davė išsamius parodymus, nurodydamas, jog pradėjus vykdomąją bylą, B. Š. atvyko į antstolių kontorą, pateikė asmens dokumentą. B. Š. teiravosi, kaip bus išieškoma skola, domėjosi savo teisėmis. Jis pranešė, kad, jeigu skolos nesugrąžins, išieškojimas gali būti nukreiptas j jo butą. Šią žinią B. Š. priėmė ramiai. Jis B. Š. pateikė pasirašyti dokumentus, kuriuos buvo atspausdinusi R. M., ir kurių turinį jis B. Š. aiškino. Ar dokumentus B. Š. peržiūrėjo, ar skaitė, pasakyti negali. Ar B. Š. kilo klausimų, nepamena. Įteikus dokumentus, B. Š. išėjo, jokių pretenzijų nepareiškė.

72. Apylinkės teismas sprendė, kad esminę reikšmę turi R. N. parodymai viso proceso metu, kuriais nustatyta, kad B. Š. nieko nežinojo apie iš varžytynių parduodamą pastarojo butą, esantį(duomenys neskelbtini), o butas (duomenys neskelbtini) tik formaliai, kaip įvardino R. N., kaip „legenda“ buvo „apiformintas“ B. Š. vardu ir B. Š. manė, kad butas perkamas A. G., jo vardu tik laikinai perrašomas, kad jam nebus kliūčių grįžti gyventi atgal į Vilnių. Iš apklaustų teisme liudytojų L. B. ir M. A. (B. Š. kaimynų) parodymų matyti, kad B. Š. niekada nebuvo minėjęs, kad ruošiasi pardavinėti savo butą, B. Š. pinigų neturėjo, skolindavosi vieną, kitą litą. Pagal nukentėjusiosios S. B. parodymus, tėvas B. Š. savo turto pardavinėti neketino, buvo griežtas požiūris dėl jo buto, tačiau dėl vedamo netinkamo būdo galėjo nesuprasti pasirašomų dokumentų prasmės ir nesigilinti į jų turinį. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamajame nuosprendyje išdėstytu vertinimu, jog nukentėjusiuoju buvo sistemingai manipuliuojama, jis buvo klaidinamas, sąmoningai buvo sudaromos tokios situacijos, kad pastarasis negalėtų adekvačiai orientuotis aplinkoje ir sekti savo turto likimo. B. Š. neabejotinai buvo nuolatinėje A. G. įtakoje, juo buvo nesudėtinga manipuliuoti, todėl logiška, jog nukentėjusysis jautė ir tam tikrą spaudimą, lėmusį jo apsisprendimus, kurie buvo palankūs A. G. ir A. T. (B. Š. vykimas į antstolių kontorą, parašai).

73. Apeliantas taip pat nurodo, kad B. Š. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, pretenzijų niekam neteikė, nors, iš antstolio sužinojęs apie savo buto pardavimą, tai galėjo padaryti bet kuriuo metu. Be to, byloje yra duomenų, kad dar anksčiau iš B. Š. buvo pavogta mokėjimo kortelė, jis kreipėsi į policiją, kuri greitai rado vagis. Todėl B. Š. buvo budrus pilietis, kuris žinojo, ką daryti, jei būtų sukčiauta su jo turtu, bet, kaip minėta pirmiau, B. Š. apskritai niekada niekur nesikreipė ir niekam neturėjo pretenzijų dėl savo turto pardavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie argumentai nepaneigia esminės apgaulės požymio A. T. veiksmuose, kuris buvo nustatytas vadovaujantis kitais, ankščiau išanalizuotais įrodymais. Šiuo atveju atitinkami B. Š. veiksmai ar neveikimas negali šalinti nusikalstamų A. T. veiksmų.

74. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. T., anksčiau aptartus veiksmus, veikdamas su kaltinime nurodytais asmenimis, atliko tiesiogine tyčia. Skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai konstatuota B. Š. atžvilgiu A. T., veikiančio bendrai su A. G., padaryto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Dėl nusikalstamos veikos su nukentėjusiaisiais M.

75. A. T. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (teisės į didelės vertės svetimą turtą įgijimo ir didelės vertės svetimo turto užvaldymo apgaule savo ir kitų asmenų naudai), padarymo V. M. ir V. M. atžvilgiu. A. T. veiksmuose nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (pagaminęs netikrą dokumentą), objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, bet baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiaisiais V. M. ir V. M.); pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiaisiais V. M. ir V. M.). I. K. šiame epizode išteisinta, nepadariusi veikos, turinčios BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis, kurioje M. V. pripažintas kaltu padaręss BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir M. V. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

76. Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktinės aplinkybės teisingai konstatuotos kaip įrodytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendyje M. V. atžvilgiu ir sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad V. ir V. M. būkle (buvo priklausomi nuo alkoholio, bylai aktualiu metu vedė būtent tokį gyvenimo būdą, tokios būklės asmenys nebuvo socialiai orientuoti, adekvačiai rūpestingi, jais buvo lengva manipuliuoti ir įgyti pasitikėjimą) pasinaudojo A. T. ir M. V., įgijo jų pasitikėjimą bei juo piktnaudžiaujant, pateikė jiems pasirašyti aktualius vekselius po 100 000 Lt, vėliau – 50 000 Lt sumai, kurių esmės ir sukuriamų teisinių, jiems nenaudingų, pasekmių M. dėl savo būklės ir manipuliacijų negalėjo tinkamai suvokti, įvertinti ir numatyti. M. V. vekselyje nurodytos sumos, kurią pagal vekselį (kaip neva skolos garantą) jam įsipareigojo sumokėti M., pastarajam realiai niekuomet neskolino. Akivaizdu, kad apie tokias tikrąsias aplinkybes žinojo ir vekselių pasirašyme aktyviai dalyvavęs A. T., nes, pasak V. M., abu atvykę asmenys teikė pasirašyti dokumentus dėl automobilio pardavimo, skubino, nurodė aplinkybes dėl ko vekseliai turi būti pasirašomi. Todėl nėra pagrindo teigti, jog M. patys elgėsi nepateisinamai neapdairiai ir nerūpestingai.

77. Byloje nustatyta, kad M. V. grynųjų pinigų pasirašant aktualius vekselius iš tiesų neperdavė, o V. ir V. M. vekselius pasirašė iš esmės nesuvokdami, kokias teisines pasekmes jiems vekseliai gali sukelti, ko ir siekė juos suklaidindami M. V. ir A. T.. V. M. sodybą (duomenys neskelbtini), jos net neapžiūrėjęs nupirko M. V. sesers sugyventinis A. I., sodyboje ir toliau gyveno M., nors sodyba ir buvo parduota. Analogiškai butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pardavinėjamas pasitelkiant per dalyvavimą varžytinėse M. V. gerą pažįstamą, o A. T. sugyventinę I. K.. I. K. (kaip minėta šiame epizode išteisinta), nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, A. V. ir A. T. paprašius (A. T. dalyvavo ir pateikė M. pasirašyti aktualius vekselius, akivaizdu, kad jis žinojo, jog jokie pinigai M. pagal vekselius perduoti nebuvo, t. y. žinojo varžytinių vykimo aplinkybes ir ko jomis yra siekiama), siekdama, kad nukentėjusiesiems minėtas priklausantis butas nebūtų parduotas iš varžytinių, antstoliui V. M. 2010 m. rugpjūčio 17 d. paskelbus minėto buto pirmąsias varžytines, užsiregistravo varžytinėse, 2010 m. rugsėjo 27 d. sumokėdama 24 800 Lt (7 182,58 Eur) varžytinių dalyvio mokestį, kuriose 2010 m. rugsėjo 28 d. laimėjo, pasiūliusi didžiausią kainą, t. y. 278 000 Lt (80 514,37 Eur). Tačiau per 5 dienas I. K. nesumokėjo likusios pinigų sumos, dėl ko antstolio patvarkymu varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Tokiu būdu, varžytinėms neįvykus, antstolis V. M. 2010 m. spalio 4 d. I. K. sumokėtą 24 800 Lt (7 182,58 Eur) varžytinių dalyvio mokestį pervedė į M. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, bei M. V. sutikus, butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė M. V.. Šiam 2010 m. spalio 24 d. pervedus į antstolio V. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 62 805,87 Lt (18 189,84 Eur), kaip skolos skirtumą, antstolis V. M. minėtą pinigų sumą 2010 m. lapkričio 2 d. pervedė į V. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Po ko, M. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d. per keletą kartų bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo V. M. sąskaitos nuėmė 62 750 Lt (18 173,66 Eur). Šis galėjo prieiti prie V. M. PIN kodo ir, nors V. M. nurodė, jog banko kortelę laikė prie savęs, piniginėje, tačiau, įvertinant tas aplinkybes, kad V. M. piktnaudžiavo alkoholiu, spręsta, kad būtent M. V. tai nebuvo kliūtis gauti reikalingas priemones M. pinigams nuo kortelės nuimti.

78. A. T. ir M. V., suvokdami, kad daro nusikalstamą veiką, 2009 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarę apgaule įgyti didelės vertės V. M. ir V. M. turtą, pagamino netikrus dokumentus veikdami tiesiogine tyčia, kadangi suprato, jog gamina netikrus dokumentus, ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius A. T. apgaule savo ir kito asmens naudai įgyjant teisę į didelės vertės svetimą, V. M. ir V. M. priklausantį, turtą bei didelės vertės svetimo turto, priklausančio V. M. ir V. M., įgijimą apgaule savo ir kito asmens naudai. Nekyla abejonių, kad A. T. ir M. V. suvokdami, kad daro nusikalstamą veiką, 2009 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarę apgaule įgyti didelės vertės V. M. ir V. M. turtą, bendrai naudojo apgaulę turėdami tikslą suklaidinti turto savininkus V. M. ir V. M. bei asmenis, turinčius teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusių asmenų V. M. ir V. M. turto – Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarę A. A., Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notarą D. T. ir antstolių V. M. ir D. M. kontoros antstolį V. M. (pastarųjų atžvilgiu tarpinę (procesinę) apgaulę).

79. Šiuo atveju A. T. su M. V. naudojo V. M. ir V. M. atžvilgiu vieną iš apgaulės formų – kaip minėta, manipuliavimą dėl priklausomybės alkoholiui ir piktnaudžiaujant įgytu pasitikėjimu tarp M. ir M. V. bei A. T. dėl tarpusavio ryšių (susidraugavo dėl parduodamo automobilio, A. T. ir M. V. kartu lankydavosi bute (duomenys neskelbtini), pastarasis buvo jų asmeninis patikėtinis sprendžiamais klausimais, vykdė jų priežiūrą, jiems vežė maisto produktus, alkoholio, cigarečių, V. M. M. V. buvo davusi savo buto raktus, kad palaistyti gėles ir pan.) susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais – kaip turtinės teisės į minėtas pinigines lėšas įgijimo būdą. A. T. ir M. V. taip pat naudojo notarų A. A., D. T. atžvilgiu kitą apgaulės būdą – notarus A. A., D. T. suklaidino pateikdami suklastotus dokumentus (paprastuosius vekselius), o antstolį V. M. suklaidino pateikdami neteisingus duomenis (suklaidintų notarų A. A., D. T. išduotus vykdomuosius įrašus).

80. V. M. ir V. M. buvo suklaidinti dėl fakto, susijusio su M. V. turtinės teisės įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais M. V. ir A. T. veiksmais – 2009 m., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bute, (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu būdu įtikino M. pasirašyti 3 paprastojo vekselio blankus, o būtent, ties tekstu „Vekselio davėjas“ įrašyti savo vardus, pavardes bei asmens kodus, ties tekstu „Adresas“ savo gyvenamąsias vietas, o ties tekstu „Parašas“ pasirašyti.

81. Notarė A. A. buvo suklaidinta dėl aplinkybės, susijusios su M. V. turtinių teisių į didelės vertės V. M. ir V. M. turtą įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais M. V. ir A. T. veiksmais – M. V. pateikė notarei A. A. 2009 m. balandžio 28 d. ir 2009 m. balandžio 29 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius, todėl notarė A. A. buvo suklaidinta, kad vekselio davėjai V. M. ir V. M. laisva valia, turėdami ketinimą sumokėti M. V. atitinkamas sumas pinigų, pasirašė minėtus vekselius.

82. Notaras D. T. buvo suklaidintas dėl aplinkybės, susijusios su M. V. turtinės teisės į didelės vertės V. M. turtą įgijimu. Apgaulė pasireiškė tokiais M. V. ir A. T. veiksmais – M. V. pateikė notarui D. T. 2009 m. gruodžio 8 d. paprastąjį vekselį, todėl notaras D. T. buvo suklaidintas, kad vekselio davėjas V. M. laisva valia, turėdamas ketinimą sumokėti M. V. atitinkamą sumą pinigų, pasirašė minėtą vekselį.

83. Antstolis V. M. buvo suklaidintas dėl aplinkybės, susijusios su V. M. ir V. M. turtinių teisių perleidimu M. V.. Apgaulė pasireiškė tokiais M. V., apie kuriuos žinojo ir A. T., veiksmais – M. V. pateikė antstoliui V. M. 2009 m. balandžio 29 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. vykdomuosius įrašus, todėl antstolis V. M. buvo suklaidintas, kad 2009 m. balandžio 28 d., 2009 m. balandžio 29 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. paprastieji vekseliai gali būti vykdytini vykdomieji dokumentai CPK 587 straipsnio 8 punkto prasme. Apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką antstolio V. M., suklaidinto dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, apsisprendimui atlikti veiksmus – užvesti vykdomąsias bylas Nr. 0013/09/01420, 0013/09/01421, 0013/10/01862 ir nukentėjusiesiems V. M. ir V. M. priklausančio turto arešto bei paskelbti pirmąsias varžytines ir atlikti 80 punkte aprašytus veiksmus. Dėl šių ir vėlesnių antstolio V. M. sprendimų (pradėtas išieškojimas nukreiptas į V. M. ir V. M. turtą), M. V. ir A. T. įgijo turtinės naudos ir buvo padarytas sudėtingas pažeistos V. M. ir V. M. teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka.

84. Apelianto teigimu, tai, kad jis kelis kartus buvo atvažiavęs su M. V. pas M., neduoda jokio pagrindo manyti, jog jo veiksmuose buvo tyčia padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą. Nors apeliantas skunde teisingai nurodė, kad M. V., duodamas papildomus parodymus teisme, nurodė, jog A. T. jokiuose veiksmuose nedalyvavo, nieko nedarė, tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo M. V. parodymus ir vertino, jog A. T., kaip ir teisme apklausto M. V. pateikta versija didžiąja dalimi neatitinka objektyviosios tiesos. Šioje byloje apklausto M. V. atžvilgiu, kurio byla išnagrinėta atskirai jas išskyrus ir, kaip minėta, yra priimtas 2019 m. gegužės 6 d. apkaltinamasis nuosprendis, todėl teismas, vertindamas surinktus įrodymus A. T. atžvilgiu, analizuodamas jo veiksmus, pagrįstai jų nevertino kitaip, kaip jie išanalizuoti ir įvertinti minėtame apkaltinamajame M. V. atžvilgiu priimtame nuosprendyje. A. T., žinojo tikrąsias vekselių pasirašymo aplinkybes ir vekselių pasirašyme aktyviai dalyvavo, kaip ir žinojo varžytinių vykimo aplinkybes ir ko jomis yra siekiama. V. M. nurodė vekselių ar kitų dokumentų pasirašymo aplinkybes, kad su A. T. ir M. V. susipažino ir bendravo dėl parduodamo automobilio, pinigai jai ir vyrui buvo duodami dėl automobilio, jie pasirašinėjo kažkokius dokumentus, kad minėtus pinigus gavo, A. T. ir M. V. atvažiuodavo vėlai vakare ir skubindavo pasirašyti dokumentus, aiškino, kad jiems reikia pagrįsti automobilio pirkimą. Taip pat apylinkės teismas motyvavo, kad nurodytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad M. V. su A. T. pagalba siekė gauti M. turtą ir tam buvo panaudoti paprastieji neprotestuoti vekseliai, kurie tam ir buvo pasirašyti, kad įgyvendinti sumanymą. Tolimesni A. T. veiksmai (nuvežimas A. I. į M. sodybą, prašymas I. K. (M. V. geros pažįstamos, o apeliantui sugyventinės) sudalyvauti varžytinėse, po kurios „nesėkmingo“ sudalyvavimo varžytinėse (neįnešus pinigų už perkamą butą), apsaugojo butą nuo kitų pirkėjų ir butą apgaulės būdu įgijo M. V. (įnešus papildomą pinigų sumą)) bei minėti M. V. veiksmai patvirtina apie tikruosius jų ketinimus iš M. įgyti minėtą turtą apgaulės būdu, ko akivaizdžiai siekė ir A. T.. V. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. T. buvo kaip koks vadas, kai sutvarkė reikalus jis dingo, jis ištraukdavo dokumentus iš „papkės“ ir duodavo M. V., o šis duodavo pasirašyti. Teisėjai perskaičius nukentėjusiosios V. M. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (27 t., b. l. 28-30, 32-34, 37-44, 57; 31 t., b. l. 114, 115), ji juos patvirtino. Nors apeliantas ir kelia abejonę, kad byloje nėra jokio įrodymo, jog jis turėjo kokią nors finansinę naudą dėl M. turto realizavimo, tačiau iš aptartų ir apylinkės teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad A. T. su M. V. veikė kartu ir užvaldė nukentėjusiųjų V. M. ir V. M. turtą, o kokiu būdu jie gautą pelną iš to turto pasidalijo neturi reikšmės šios nusikalstamos veikos kvalifikacijai.

85. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. T. ir M. V. apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką V. M. ir V. M. apsisprendimui atlikti veiksmus – paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose, ties tekstu „Vekselio davėjas“, įrašyti savo vardus, pavardes bei asmens kodus, ties tekstu „Adresas“ savo gyvenamąsias vietas, o ties tekstu „Parašas“ pasirašyti. Kaip byloje nustatyta, M. V. grynųjų pinigų pasirašant vekselius iš tiesų neperdavė, o V. ir V. M. vekselius pasirašė iš esmės nesuvokdami, kokias teisines pasekmes jiems vekseliai gali sukelti, ko ir siekė juos suklaidindami M. V. ir A. T.. Dėl šio sprendimo M. V. ir A. T. įgijo turtinės naudos ir buvo padarytas problemiškas pažeistų V. M. ir V. M. teisių atkūrimas, kadangi sandoriai (vekseliai) sąmoningai sudaryti taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jų tikrojo turinio (šalių tikrųjų ketinimų, tikrosios valios). Atkreitinas dėmesys į tai, kad M. V. ir A. T. pasinaudojo socialiai neorientuotais ir adekvačiai nerūpestingais, prastos sveikatos, piktnaudžiaujančiais alkoholiu V. M. ir V. M.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad piktnaudžiaujant V. M. ir V. M. pasitikėjimu buvo lengva jais manipuliuoti, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog V. M. ir V. M. elgėsi itin nerūpestingai.

86. Teisėjų kolegija, vertina, kad tokiu būdu A. T. ir M. V., sukčiavo tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinę V. M. ir V. M., vėliau ir atitinkamų įstaigų darbuotojus, neteisėtai ir neatlygintinai M. V. naudai įgis turtines teises, numatė, kad dėl jų veiksmų V. M. ir V. M. patirs turtinę žalą, o jie gaus turtinės naudos, ir to norėjo bei siekė.

Dėl teismo šališkumo

87. Apeliantas teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Šis argumentas iš esmės siejamas su tuo, kad bylą pirmąja instancija išnagrinėjo ta pati teisėja, kuri priėmė nuosprendį byloje, iš kurios buvo išskirta ši baudžiamoji byla. Todėl teismo išankstiniai pasisakymai, kad įrodymai vertinti tik taip, kaip jie išanalizuoti ir įvertinti apkaltinamajame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019, o ne kitaip, pažeidžia jo teisę į nešališką teismą.

88. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017). Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014 ir kt.).

89. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. T. baudžiamąją bylą, turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo šališkas. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Vien aplinkybė, jog tos pačios sudėties teismas nagrinėja bylą, kuri yra išskirta iš kitos bylos, kurioje jau yra priimtas nuosprendis (įsiteisėjęs), negali būti pakankamas pagrindas proceso dalyviams ir visuomenei abejoti proceso objektyvumu. Pažymėtina, kad BPK 58 straipsnyje atvejis, kai teisėjas dėl nurodytos priežasties negalėtų dalyvauti procese, nėra numatytas. Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, jau buvo susidaręs išankstinę nuomonę dėl A. T. kaltumo, bylos duomenų pripažinimo įrodymais, yra nepagrįsti ir spekuliatyvūs. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuoti apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios teisėjos šališkumą ar daryti išvadą dėl nešališkumo principo pažeidimo objektyviuoju ar subjektyviuoju aspektais nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso trukmės

90. Apeliantas taip pat teigia, kad buvo pažeistas BPK 44 straipsnis, nes byla buvo išnagrinėta per labai ilgą laikotarpį.

91. Pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2009, 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-269-719/2019). Tačiau, pagal EŽTT sprendimus ir jų išaiškinimų nuostatomis formuojamą Lietuvos teismų praktiką, galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne tik su proceso ilgumu, bet ir su konkrečių bylos aplinkybių, nulėmusių nepagrįstą pernelyg ilgą proceso trukmę, nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-54/2014). Todėl sprendimas dėl bausmės švelninimo, atsižvelgiant į proceso trukmę, priimamas tik nuosekliai įvertinus šios trukmės pagrįstumą pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (Jakumas prieš Lietuvą, Jakumas v. Lithuania no. 6924/02, judgement of 18 July 2006).

92. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai pasisakė dėl proceso trukmės, svarstė BK 54 straipsnio 3 dalies pritaikymo nuteistajam galimybę. Byloje nustatyta, kaip ir nurodė apylinkės teismas, kad procesas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje trunka 10 metų, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. balandžio 16 d., 2014 m. gegužės 29 d. byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui. 2016 m. kovo mėn. pasikeitė bylą nagrinėjantis teisėjas, byla buvo nagrinėjama iš naujo, baigiamųjų kalbų metu teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi A. T. atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta. Teisme byla buvo nagrinėjama iki 2020 m. liepos mėnesio. Kita vertus, baudžiamoji byla yra sudėtinga ir labai didelės apimties (108 tomai). Buvo tiriama ir nagrinėjama daug sudėtingų sukčiavimo mechanizmų, bendrininkaujant, susijusių su nekilnojamu turtu (žemėmis, butais, namais), atlikta labai didelis kiekis ikiteisminio tyrimo veiksmų, specialistų tyrimai ir kt., vėliau tai buvo tiriama teisme. Taip pat bylos tyrimą bei veliau nagrinėjimą teisme įtakojo kaltinamųjų skaičius (dar neišskirtoje byloje – 9 kaltinamieji, o tik teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamoji byla A. T. atžvilgiu buvo išskira), kaltinimų apimtis, proceso dalyvių skaičius, nukentėjusiųjų ir liudytojų paieška siekiant juos apklausti, pačių kaltinamųjų bei jų gynėjų prašymai, kaltinamųjų, gynėjų ligos, pasitaikė atvejų, kai kaltinamieji objektyviomis aplinkybėmis nedalyvavimo teisme nepateisino, dėl gynėjų užimtumo kitose bylose, dėl specialistų tyrimo ir kt. Teismas išimtinių aplinkybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nenustatė, tačiau nurodytas aplinkybes teismas vertino, kaip pagrindą skirti A. T. mažesnes laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai.

93. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo proceso trukmė šioje byloje pagrįsta BPK nustatyta tvarka priimtais procesiniais sprendimais, bylos apimtimi bei proceso metu atliktų procesinių veiksmų sudėtingumu, kurį lėmė iš esmės A. T. labai dažnas nedalyvavimas teisiamuosiuose posėdžiuose ne tik dėl pateisinamų svarbių priežasčių, bet ir nesant svarbių nedalyvavimo priežasčių, be to, pagrindinių proceso dalyvių – nukentėjusiųjų ir liudytojų paieška siekiant juos apklausti, įvairūs tiek kaltinamųjų, tiek jų gynėjų prašymai (neišskirtoje baudžiamojoje byloje), bei pasikeitusi teismo sudėtis. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės neleidžia pripažinti, kad proceso trukmė pažeidė nuteistojo teisę į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis.

94. Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui mažesnes už sankcijoje numatytą vidurkį bausmes už padarytas nusikaltimas vaikas, ir galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėdamas, buvo šališkas.

Dėl BK 95 straipsnio taikymo

95. A. T. apeliaciniame skunde teigė, kad epizoduose (su nukentėjusiaisiais R. K., J. G., H. S., B. Š., S. B., A. L., O. A.) suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.

96. Nagrinėjamai bylai aktuali BK 95 straipsnio, 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, galiojusio nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 29 d., redakcija, nes vėlesnių ir dabartinės redakcijos atitinkami punktai nustato ilgesnius terminus ir atsižvelgiant į BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, netaikytini.

97. Nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktį asmeniui, padariusiam tokią nusikalstamą veiką, nustatytas dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Pagal nuosprendį A. T. veikos padarytos 2007-2009 m., o paskutinė veika padaryta 2010 m. lapkričio 5 d. (M. epizodas). Šią dieną dėl kitų anksčiau A. T. padarytų nusikalstamų veikų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dar nebuvo suėję, todėl, 2010 m. lapkričio 5 d. padarius naują nusikalstamą veiką, senaties terminų eiga dėl pirmiau padarytų veikų nutrūko ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl visų nusikaltimų turi būti skaičiuojami nuo paskutinės veikos padarymo momento, tačiau dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai (BK 95 straipsnio 4 dalis). Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl visų sunkių nusikaltimų baigėsi 2020 m. lapkričio 5 d., tačiau apkaltinamsis nuosprendis priimtas 2020 m. liepos 23 d., t. y. nesuėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

Dėl proceso išlidų

98. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. (12.32) PT-5277 dėl garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (104 t., b. l. 68). Pažymoje nurodyta, kad A. T. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 103,50 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

99. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad advokatas D. F. 2020 m. lapkričio 3 d. pateikė orderį, kad gina nuteistąjį A. T. pagal susitarimą (104 t., b. l. 56). Šis advokatas ir dalyvavo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą A. T. atžvilgiu. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. T. nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl prašomos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

N. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš A. T. garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Teisėjai Arūnas BartkusJulita Dabulskytė-RaizgienėPaulius Veršekys