Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. T. (R. T.) gynėjo advokato Dariaus Ališausko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties, kuria nuteistojo R. T. prašymas dėl bausmės sušvelninimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019, tenkintas iš dalies,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu) pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju A. G.) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. P.) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju R. K.) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiais O. Ž. ir V. Ž.) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes tarpusavyje subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, R. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. T. atidėtas 3 (trims) metams skiriant įpareigojimus bei BK 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

R. T. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju A. G.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

R. T. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. P.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

R. T. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju V. V.) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. kovo 12 d.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo R. T. kasacinį skundą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo R. T. prašymas peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir nutraukti dėl senaties. Šio teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi nuteistojo R. T. prašymas tenkintas iš dalies. Apylinkės teismas R. T. padarytas nusikalstamas veikas 3 epizoduose (susijusiuose su nukentėjusiaisiais A. G., R. K. ir O. Ž. bei V. Ž.) iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikavo į BK 182 straipsnio 3 dalį, už kiekvieną epizodą paliekant tas pačias 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmes, nustatęs, jog pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 190 straipsnio 1 dalį šių nusikalstamų veikų padarymo atveju apgaule įgyto svetimo turto vertė (kiekvienu atveju) viršija 900 MGL. Taip pat apylinkės teismas R. T. padarytą nusikalstamą veiką, susijusią su nukentėjusiuoju J. P., perkvalifikavo iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 1 dalį ir atleido R. T. nuo jam paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės. Tokį sprendimą teismas priėmė vadovaudamasis BK 95 straipsnyje reglamentuotais apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminais ir motyvuodamas tuo, kad nuo R. T. paskutinės nusikalstamos veikos padarymo (2009 m. birželio 16 d.) pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu buvo suėjęs už nesunkų nusikaltimą numatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl sprendė, jog nuteistasis, vadovaujantis BPK 362¹ straipsnio 4 dalimi, turi būti atleistas nuo jam už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės. Žemesnysis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu) R. T. paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kad skundžiama nutartimi teismas priėmė sprendimą atleisti R. T. nuo bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), įvertinęs pirmosios instancijos teismo bausmių bendrinimo metu pridėtas bausmių dalis, nustatė naują subendrintą – 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skundu nuteistojo R. T. gynėjas advokatas Darius Ališauskas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį byloje Nr. T-919-1201/2023 ir bylą nuteistojo R. T. atžvilgiu nutraukti. Mano, jog skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis sutinka su 2023-07-04 teismo nutarties motyvais, išdėstytais šios nutarties 10-14 punktuose dėl R. T. padarytos nusikalstamos veikos (veika susijusi su nukentėjusiuoju J. P.) perkvalifikavimo iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 1 dalį ir, taikant BPK 362¹ str. nuostatas, atleidimo nuo bausmės, atsižvelgiant į suėjusią penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą.

4.2. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis sutinka ir su 2023-07-04 teismo nutarties motyvais, išdėstytais nutarties 15 punkte, dėl kitų trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (epizodai su nukentėjusiaisiais Želobovskiais, A. G., R. K.), perkvalifikavimu iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

4.3. Skunde pažymima, jog nuteistasis nesutinka su 2023-07-04 teismo nutarties dalimi, kurioje jis (R. T.) nebuvo atleistas nuo bausmės už tris nusikalstamas veikas (epizodai su nukentėjusiaisiais Želobovskiais, A. G., R. K.), už jų padarymą paliekant tą pačią 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę ir šių bausmių subendrinimu.

4.4. Gynėjas nurodo, jog vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d) papunkčiu (taikytina nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas.

4.5. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas 2019-05-06 priimdamas nuosprendį, vadovavosi nuostata, kad vėliausia nusikalstama veika (epizodas su nukentėjusiuoju J. P.) yra padaryta 2009-06-16, t.y. dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nebuvo pasibaigęs. Gynėjo nuomone, skundžiama 2023-07-04 teismo nutartimi šią nusikalstamą veiką (su nukentėjusiuoju J. P.) perkvalifikavus į BK 182 str. 1 d. ir atleidus nuo bausmės, vertintina, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl šios veikos nuteistojo atžvilgiu nebuvo priimtas ir, skaičiuojant senaties terminą už kitas veikas, į jį negali būti atsižvelgiama.

4.6. Skunde pažymima, kad nuo visų trijų nusikalstamų veikų, dėl kurių nuteistojo atžvilgiu yra priimtas 2019 m. gegužės 6 d. apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (epizodai su nukentėjusiaisiais Želobovskiais, A. G., R. K.) iki teismo nuosprendžio priėmimo buvo praėję daugiau kaip dešimt metų, nes, gynėjo teigimu, vėliausias epizodas su nukentėjusiaisiais Želobovskiais baigtas 2009 m. kovo 20 d. Todėl buvo suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d) papunktį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Dėl to daroma išvada, kad nuteistasis R. T. turi būti atleistas nuo bausmės dėl suėjusio dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino dėl visų jo padarytų veikų, o byla jo atžvilgiu nutraukta.

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. T. gynėjo advokato Dariaus Ališausko skundas tenkinamas iš dalies.

6. Kaip matyti iš nuteistojo R. T. gynėjo advokato D. Ališausko skundo, gynėjas nesutinka su skundžiama nutarties dalimi dėl bausmių paskyrimo, perkvalifikavus nuteistojo R. T. nusikalstamas veikas (epizoduose su nukentėjusiaisiais Želobovskiais, A. G., R. K.), ir šių bausmių subendrinimu. Mano, jog nagrinėjamu atveju baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas neteisingai ir vertina, kad nuteistasis R. T. turi būti atleistas nuo bausmės dėl suėjusio dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino dėl visų jo padarytų veikų, o byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su gynėjo skundu, skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino ne visas reikšmingas aplinkybes prašymui išspręsti, ne visais atvejais tinkamai aiškino baudžiamojo įstatymo nuostatas ir pakeitimus švelnindamas nuteistojo teisinę padėtį, perkvalifikuodamas nusikalstamas veikas, todėl 2023 m. liepos 4 d. nutartis keičiama.

8. Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo.

9. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo 1) nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, 2) atliekantiems bausmę bei 3) turintiems teistumą asmenims.

10. Iš nuteistojo prašymo turinio apylinkės teismui bei nuteistojo gynėjo skundo turinio matyti, kad vadovaujantis BPK 362¹ straipsnio nuostatomis, prašoma R. T. atžvilgiu taikyti BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (toliau – 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) nuostatas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio (pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtų bausmių sušvelninimo ir tik 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 nuostatų pagrindu. Todėl nagrinėjant nuteistojo R. T. prašymą dėl bausmės sušvelninimo tiek žemesnysis teismas, tiek nuteistojo gynėjas nepagrįstai remiasi BK 95 straipsniu, reglamentuojančiu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį.

11. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas yra įtvirtintas baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Taigi BK 95 straipsnis draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus šiame straipsnyje nustatytam terminui. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju baudžiamosios bylos, kurios procesas jau yra pasibaigęs (yra įsiteisėjęs galutinis procesinis sprendimas ir išnaudota galimybė įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą skųsti kasacine tvarka (pastaba – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo R. T. kasacinį skundą, kuris be kita ko buvo grindžiamas ir teiginiais dėl BK 95 straipsnio pažeidimų)), kuomet nuosprendžio vykdymo stadijoje įsiteisėjęs nuosprendis privalo būti netrukdomai vykdomas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis), intervencija į nuosprendį galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtų bausmių sušvelninimo ir tik 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 nuostatų pagrindu, sprendžiama, kad apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovaujantis BK 95 straipsnio nuostatomis nustatinėti naujų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų, o priimant sprendimą perkvalifikuoti R. T. padarytą nusikalstamą veiką (veika su nukentėjusiuoju J. P.) iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 1 dalį, atleisti jį nuo paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis argumentais susijusiais su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu. Todėl šioje dalyje skundžiama nutartis yra naikinama ir priimamas naujas sprendimas (dėl kurio motyvai bus išdėstyti žemiau), o gynėjo skundo teiginiai, susiję su BK 95 straipsnio nuostatų taikymu šiuo konkrečiu atveju, yra atmestini kaip nepagrįsti.

12. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio (pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu) R. T. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už keturias nusikalstamas veikas, epizoduose susijusiuose su 1) nukentėjusiuoju A. G.; 2) su nukentėjusiuoju J. P.; 3) su nukentėjusiuoju R. K. ir 4) su nukentėjusiais Želobovskiais.

13. BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę <...>, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją, turtas buvo laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

14. MGL sampratos ir dydžio baudžiamasis įstatymas nepateikia, tai reglamentuojama atitinkamu įstatymu ir poįstatyminiu aktu. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal įstatymo 4 straipsnio 2 dalį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ galiojančią redakciją nuo 2018 m. sausio 1 d., bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur.

15. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XII-1925 (įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.) BK 190 straipsnio 1 dalis yra pakeista išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20000 Eur), bet neviršija 900 MGL (45000 Eur), taip pat nustatyta, jog turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL, t. y. 45000 Eur.

16. Taip pat pažymėtina, kad MGL yra ekonominis rodiklis. Kadangi ekonominių rodiklių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami, atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-120-895/2020, 2K-88-303/2020 ir kt.).

17. Nustatyta, kad nuteistojo nusikalstama veika 1 epizode su nukentėjusiuoju A. G. padaryta 2008-12-01; 2 epizode su nukentėjusiuoju J. P. – 2009-06-16; 3 epizode su nukentėjusiuoju R. K. – 2008-02-05 ir 4 epizode su nukentėjusiais Želobovskiais – 2009-03-20. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, be kita ko, yra diferencijuojama ir pagal turto vertę. Nuo 2007-01-01 iki 2018-01-01 buvo nustatytas 130 litų MGL (2006-12-07 Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas Nr. X-963, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031), kas nebuvo vertinta apylinkės teismui peržiūrint Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendį (pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu), todėl šia nutartimi nuteistojo veikos įvertinamos ta turto verte, kurią išreiškiantis MGL dydis galiojo šių nusikaltimų padarymo metu, t. y. 130 litų.

18. Nuo 2023 m. birželio 1 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą, ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

19. Be to, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XII-1925 (įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.) BK 182 straipsnio 2 dalis pakeista, įtvirtinant, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, t. y. įstatymų leidėjas tokio pobūdžio nusikalstamą veiką priskyrė nebe prie sunkių, o prie apysunkių nusikaltimų ir įtvirtino sankcijoje alternatyvias bausmes.

20. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XII-1925 (įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.) BK 182 straipsnio 3 dalis taip pat buvo pakeista, įvirtinant, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

21. Analizuojant R. T. teistumą 1 epizode su nukentėjusiuoju A. G. – jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dviems) metams. Teismų nustatytomis ir ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis įrodyta, kad šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinės (reikalavimo) teisės į didelės vertės R. T. svetimą, A. G. priklausantį, turtą (pinigines lėšas) – 170 000 Lt (tai atitinka 49 235,40 Eur) – įgijimas apgaule savo naudai. Kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, be kita ko, yra diferencijuojama pagal įgyto turto vertę. Nusikaltimo padarymo metu (2008-12-01) 1 MGL buvo 130 Lt. Taigi, sukčiaujant įgyto turto vertė sudaro 1307,69 MGL. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija numato baudžiamąją atsakomybę už labai didelės vertės svetimo turto sukčiavimą, kurio vertė viršija 900 MGL. Už šio nusikaltimo padarymą yra numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. R. T. veika atitinka dabar galiojančią BK 182 straipsnio 3 dalies redakciją. Teismo vertinimu, ji nustato švelnesnę atsakomybę, lyginant su nusikaltimo padarymo metu galiojusia BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233) redakcija, nes numato alternatyvią baudos bausmės rūšį, kurios anksčiau už šį nusikaltimą nebuvo. Įstatymas, švelninantis nuteistojo padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl R. T. nusikalstama veika dėl sukčiavimo A. G. atžvilgiu žemesniojo teismo pagrįstai perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalies 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją, paliekant tą pačią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu) paskirtą laisvės atėmimo 2 metams bausmę, kurios maksimalus sankcijoje numatytas dydis (8 metai laisvės atėmimo) tiek anksčiau galiojusioje, tiek ir šiuo metu galiojančiose redakcijoje nekito, juolab, kad paskirta bausmė yra ženkliai mažesnė šiuo metu galiojančios BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (vidurkis yra 4 metai ir 1,5 mėnesio laisvės atėmimo bausmė), todėl jos keisti ar mažinti nėra pagrindo. Todėl šioje dalyje žemesniojo teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

22. Analizuojant R. T. teistumą 2 epizode su nukentėjusiuoju J. P. žemesnysis teismas, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymo, netinkamai išsprendė nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir bausmės švelninimo klausimą ir nepagrįstai jį šiame epizode atleido nuo paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės (motyvai dėl BK 95 straipsnio nuostatų išdėstyti šios nutarties 10,11 punktuose). Kaip matyti iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių, šiame epizode R. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams dėl didelės vertės požymio. Teismų nustatytomis ir ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis įrodyta, kad šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinės (reikalavimo) teisės į didelės vertės R. T. svetimą, J. P. priklausantį, turtą (pinigines lėšas) – 65 000 Lt (tai atitinka 18 825,30 Eur), bei dalies jo turto, įvertinto 4 800,00 Lt (tai atitinka 1390,18 Eur), įgijimas apgaule savo naudai, kas sudaro BK 182 straipsnio 2 dalies sudėtį, apimančią ir BK 182 straipsnio 1 dalies požymius. Nusikaltimo padarymo metu (2009-06-16) 1 MGL buvo 130 Lt. Taigi, sukčiaujant įgyto turto vertė sudaro 536,92 MGL. Pagal dabar galiojančią BK 190 straipsnio redakciją turtas yra pripažįstamas didelės vertės, kai jis viršija 400 MGL bet neviršija 900 MGL. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, yra pagrindas padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurią R. T. nuteistas nuosprendžiu perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į dabartinę BK 182 straipsnio 2 dalį, nes lyginant nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233) ir nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 182 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) redakcijas, matyti, kad didelės vertės turto sukčiavimas iš sunkaus nusikaltimo kategorijos tapo apysunkiu nusikaltimu, nes didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 4 dalis).

23. Analizuojant R. T. teistumą 3 epizode su nukentėjusiuoju R. K. žemesnysis teismas, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymo, netinkamai išsprendė nusikalstamos veikos perkvalifikavimo klausimą. Kaip matyti iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių, šiame epizode R. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams dėl didelės vertės požymio. Teismų nustatytomis ir ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis įrodyta, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dalykas yra didelės vertės R. T. ir kitam asmeniui svetimo, R. K. priklausančio, turto (piniginių lėšų, gautų pardavus R. K. žemės sklypus) – ne daugiau kaip 89 000 Lt (10 000 Lt + 33 000 Lt + 50 000 Lt + 1 000 Lt – 5 000 Lt) (tai atitinka 25 776,18 Eur (289,62 Eur + 14 481 Eur + 9 557,46 Eur + 2 896,20 Eur – 1 448,10 Eur) – įgijimas apgaule savo ir kito asmens naudai. Nusikaltimo padarymo metu (2008-02-05) 1 MGL buvo 130 Lt. Taigi, sukčiaujant įgyto turto vertė sudaro 684,61 MGL. Pagal dabar galiojančią BK redakciją turtas yra pripažįstamas didelės vertės, kai jis viršija 400 MGL bet neviršija 900 MGL. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, yra pagrindas padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurią jis nuteistas nuosprendžiu perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į dabartinę BK 182 straipsnio 2 dalį, nes lyginant nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233) ir nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 182 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) redakcijas, matyti, kad didelės vertės turto sukčiavimas iš sunkaus nusikaltimo kategorijos tapo apysunkiu nusikaltimu, nes didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 4 dalis).

24. Analizuojant R. T. teistumą 4 epizode su nukentėjusiais Želobovskiais, jis šiame epizode taip pat nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dviems) metams dėl didelės vertės požymio. Teismų nustatytomis ir ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis įrodyta, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dalykas yra didelės vertės R. T. svetimo, O. Ž. ir V. Ž. nuosavybės teise priklausančio, turto (piniginių lėšų, gautų pardavus O. Ž. ir V. Ž. žemės sklypus) – 47 000 Lt (40 000 Lt + 7 000 Lt) (tai atitinka 13 612,14 Eur (11 584,80 Eur + 2 027,34 Eur) – įgijimas apgaule savo naudai. Nusikaltimo padarymo metu (2009-03-20) 1 MGL buvo 130 Lt. Taigi, sukčiaujant įgyto turto vertė sudaro 361,54 MGL. Naujosios nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios BK 182 straipsnio 1 dalies ir BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijos numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto sukčiavimą, kurio minimali riba yra 10 MGL, o maksimali riba 400 MGL. Už šio nusikaltimo padarymą yra numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Taigi turto vertės nuo 10 MGL iki 400 MGL sukčiavimas tapo nesunkiu nusikaltimu, nes už tai didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, yra pagrindas padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurią R. T. nuteistas nuosprendžiu perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į dabartinę BK 182 straipsnio 1 dalį.

25. Šia Vilniaus apygardos teismo nutartimi perkvalifikavus R. T. nusikalstamas veikas 2, 3 ir 4 epizoduose yra pagrindas pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir iš naujo spręsti dėl bausmių už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje švelninimo. Kaip minėta, dabartinėje BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Įvertinus nuosprendyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo švelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu) paskirtas laisvės atėmimo bausmes šiuose epizoduose, kadangi bausmė buvo paskirta įvertintus visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistajam šiuose epizoduose paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną epizodą, kurios patenka į šiuo metu galiojančios BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijos ribas. Be to, atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendyje (pakeistame Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu) nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą matyti, jog skiriant bausmes buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytas veikas. Vertinta, kad R. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė keturis baigtus nusikaltimus, padaryta žala neatlyginta, tik O. Ž. epizode R. T. susitarus su O. Ž. ir atlyginus jai žalą, ji ieškinio atsisakė. Įvertinta ir tai, kad nenustatyta R. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgta ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išimtinių aplinkybių taikyti nuteistajam BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę – nenustatė, tačiau nurodytos aplinkybės suponavo pagrindą skirti nuteistajam ženkliai mažesnes laisvės atėmimo bausmes. Be to, apkaltinamuoju nuosprendžiu bausmės tarpusavyje buvo subendrintos nuteistajam palankesniu būdu, prie skirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant po 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną atskirą nusikalstamos veikos epizodą, kurio terminas yra neženkliai didesnis nei įstatyme nustatytas minimalus terminas, kuris pagal BK 50 straipsnio 2 dalį yra 3 (trys) mėnesiai. Taip pat teismai, apsvarstę galimybę taikyti R. T. BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėjo taikydami, vėl gi, švelnesnę šio straipsnio redakciją, galiojusią nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 3 (trejų) metų laikotarpiui, paskiriant tam tikrus įpareigojimus ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl įvertinus aptartas aplinkybes bei tai, jog šios nutarties priėmimo metu nuteistasis R. T. 2023 m. liepos 11 d. yra išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu) paskirta galutinė subendrinta bausmė laikytina teisinga bausme, kuri neturėjo būti mažinama, nepriklausomai nuo to, kad perkvalifikavus nusikalstamas veikas pasikeitė nusikaltimų kategorijos. Tuo pačių, įvertinus tai, kad šioje dalyje dėl subendrintos bausmės mažinimo skundo nebuvo gauta, teismas neturi galimybės, nagrinėdamas advokato skundą, griežtinti apylinkės teismo paskirtos subendrintos bausmės.

26. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuteistojo prašymas dėl jo atžvilgiu priimto nuosprendžio peržiūrėjimo yra tenkintinas iš dalies, nes yra perkvalifikuotinos veikos, susijusios su labai didelės vertės svetimo turto ir turtinės teisės įgijimu apgaule, tačiau nešvelninant nuosprendžiu paskirtų bausmių. Šia nutartimi nuteistojo teisinė padėtis nepasunkėja lyginant su ta, kokia buvo vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu) paskirtą bausmę ir kurią nuteistasis atliko (kaip minėta – R. T. 2023 m. liepos 11 d. yra išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punktais, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. T. (R. T.) gynėjo advokato Dariaus Ališausko skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria R. T. (R. T.) padaryta nusikalstama veika (veika su nukentėjusiuoju J. P.) perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir R. T. (R. T.) atleistas nuo jam paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

R. T. (R. T.) padarytą nusikalstamą veiką (veika su nukentėjusiuoju J. P.) perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 2 dalį (įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) paliekant tą pačią 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties dalį dėl šių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu) nustatytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir:

R. T. (R. T.) padarytą nusikalstamą veiką (veika su nukentėjusiuoju R. K.) perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 2 dalį, paliekant tą pačią 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

R. T. (R. T.) padarytą nusikalstamą veiką (veika su nukentėjusiaisiais Želobovskiais) perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 1 dalį, paliekant tą pačią 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Likusioje dalyje gynėjo prašymą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.