Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. T. (R. T.) prašymą dėl švelninančio įstatymo taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme dėl to, kad jis apgaule savo naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, o būtent: R. T. 2008 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, siekdamas apgaule įgyti teisę į didelės vertės A. G. (A. G.) turtą ir užvaldyti šį turtą, užpildęs paprastąjį vekselį 170 000 litų (49 235,40 Eur) sumai, manipuliuodamas nukentėjusiojo A. G. priklausomybe alkoholiui ir pasinaudodamas pastarojo pasitikėjimu, 2008 m. liepos 10 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, (duomenys neskelbtini), pateikęs A. G. pasirašyti užpildytą paprastąjį vekselį 170 000 litų (49 235,40 Eur) sumai, kuriame A. G., būdamas R. T. suklaidintas, ties tekstu „vekselio davėjas“ įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą, ties tekstu „adresas“ įrašė savo gyvenamosios vietos adresą, o ties tekstu „parašas“ pasirašė, 2008 m. lapkričio 10 d. pateikė minėtą vekselį nukentėjusiajam, kuris būdamas R. T. suklaidintas, kitoje vekselio pusėje įrašė „apmokėjimui gavau“, datą, vardą, pavardę ir pasirašė, ir tęsdamas nusikalstamą veiką R. T. žinomai netikrą vekselį 170 000 litų (49 235,40 Eur) sumai 2008 m. gruodžio 1 d. pateikė (duomenys neskelbtini) notaro biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarei A. A., kuri buvo suklaidinta, ir gavo vykdomąjį įrašą. Tęsdamas nusikalstamą veiką R. T. 2008 m. gruodžio 1 d. gautą vykdomąjį įrašą pateikė antstolių V. M. ir D. M. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), antstolei D. M.. Antstolė D. M., būdama suklaidinta, 2008 m. gruodžio 2 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 170 858 litų (49 483,90 Eur) išieškojimo ir areštavo nukentėjusiajam A. G. priklausantį turtą – namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Kadangi nukentėjusysis A. G. 2008 m. lapkričio 23 d. mirė, antstolė D. M. išieškojimą nukreipė į A. G. paveldėtojų J. G., J. G. ir G. G. turtą – 0,1400 ha, 406 000 litų (117 585,73 Eur) vertės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą, 153 000 litų (44 311,86 Eur) vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą, 15 500 litų (4 489,11 Eur) vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą sandėlį, 765 litų (221,56 Eur) vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžinieriniai-kiemo statiniai), 541 litų (156,68 Eur) vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu R. T. apgaule savo naudai įgijo teisę į nukentėjusiajam A. G. priklausantį didelės vertės turtą – 170 000 litų (49 235,40 Eur).

2. Taip pat R. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme dėl to, kad apgaule savo naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą ir apgaule užvaldė dalį svetimo turto, o būtent: jis 2006 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, siekdamas apgaule įgyti teisę į didelės vertės J. P. turtą ir užvaldyti šį turtą, užpildęs neprotestuotiną paprastąjį vekselį 65 000 litų (18 825,30 Eur) sumai, pasinaudodamas įgytu nukentėjusiojo J. P. pasitikėjimu, 2006 m. rugpjūčio 1 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, (duomenys neskelbtini), pateikęs pastarajam pasirašyti užpildytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį 65 000 litų (18 825,30 Eur) sumai, kuriame J. P., būdamas R. T. suklaidintas, ties tekstu „vekselio davėjas“ įrašė savo vardą, pavardę, o ties tekstu „parašas“ pasirašė, ir 2006 m. rugpjūčio 25 d. ir 2006 m. rugpjūčio 29 d. pateikęs nukentėjusiajam pasirašyti pranešimus dėl skolos apmokėjimo, kuriuose ties tekstu „gavėjas“ J. P. įrašė savo pavardę, vardą ir pasirašė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinomai netikrą vekselį 65 000 litų (18 825,30 Eur) sumai 2006 m. lapkričio 2 d. pateikė (duomenys neskelbtini) notarų biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarei D. M., kuri buvo suklaidinta, ir gavo vykdomąjį įrašą. Tokiu būdu R. T. apgaule savo naudai įgijo teisę į nukentėjusiajam J. P. priklausantį didelės vertės turtą – 65 000 litų (18 825,30 Eur).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. T. 2008 m. sausio 9 d. gautą vykdomąjį įrašą pateikė antstolių V. M. ir D. M. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), antstoliui V. M.. Antstolis V. M., būdamas suklaidintas, 2008 m. sausio 9 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0013/08/00183 dėl 65 328 litų (18 920,30 Eur) išieškojimo. Kadangi J. P. 2007 m. gruodžio 21 d. mirė, antstolis V. M. išieškojimą nukreipė į J. P. paveldėtojams priklausančią (duomenys neskelbtini) dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6 000 litų (1 737,72 Eur) vertės, ir turtą areštavo. Po ko, antstolis V. M. paskelbė šio nekilnojamo turto pirmąsias varžytines, o varžytinėms neįvykus pasiūlė šį turtą perimti išieškotojui R. T. ir pagal 2009 m. birželio 16 d. turto perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dalį gyvenamojo namo perdavė R. T. už 4 800 litų (1 390,18 Eur), taip R. T. apgaule užvaldė dalį svetimo turto.

3. Taip pat R. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme dėl to, kad veikdamas su kitu asmeniu, kurio baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, bylas išskyrus (toliau – kitas asmuo), apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: R. T. su kitu asmeniu, siekdami apgaule užvaldyti svetimą didelės vertės turtą, pasinaudodami įgytu nukentėjusiojo R. K. pasitikėjimu, žadėdami padėti atstatyti nuosavybės teises į R. K. priklausančius žemės sklypus bei padėti juos parduoti, pasinaudodami tuo, kad R. K. 2007 m. gegužės 4 d. įgaliojimo Nr. 1005 pagrindu patikėjo kitam asmeniui atlikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), matavimus, pasirašyti planus, pirkti iš valstybės aukščiau minėtus žemės sklypus, sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį su Vilniaus apskrities viršininko administracija, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure ir perdavimo-priėmimo aktą, pasirašyti už jį Notarinių veiksmų registracijos knygoje, sumokėti turto pardavėjui pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą, sutartį įregistruoti, daryti jo vardu pareiškimus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, 2007 m. lapkričio 27 d. kitas asmuo pasirašė valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atstatė nukentėjusiojo nuosavybės teises į 30 000 kv. m. bendro ploto 5 žemės sklypus, t. y. 0,9700 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,7400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,6400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,6000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei užregistravo juos R. K. vardu.

Tęsdami nusikalstamą veiką, R. T. ir kitas asmuo, pareikšdami R. K., kad suras pirkėjus ir padės parduoti žemės sklypus, pasinaudodami nukentėjusiojo patiklumu, įtikino jį 2007 m. lapkričio 30 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. 3413, kurio pagrindu R. K. patikėjo R. T. parduoti pastarajam nuosavybes teise priklausančius aukščiau paminėtus 5 žemės sklypus, savo nuožiūra aptariant esmines ir neesmines sutarties sąlygas, sudaryti preliminarią sutartį, užsakyti ir gauti visus reikiamus dokumentus iš Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro tarnybos ir kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų, sumokėti reikiamus mokesčius, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure ir perdavimo-priėmimo aktą, gauti pinigus už parduotą turtą, pasirašyti už jį Notarinių veiksmų registracijos knygoje, tuo tikslu atstovauti jo interesus notarų biuruose ir kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, gauti ir pateikti reikalingus dokumentus, daryti jo vardu pareiškimus, pateikti prašymus, už jį pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Po ko, R. T. 2007 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. T., būdamas R. K. įgaliotas, N. B. ir S. B. bendrosios jungtinės nuosavybes teise už 1 000 litų (289,62 Eur) pardavė nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantį 0,0500 ha, 3 973 litų (1 150,66 Eur) vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pinigų nukentėjusiajam nesumokėjo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką R. T. apgaule, nukentėjusiajam nežinant, 2007 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3548, kuria R. T., būdamas R. K. įgaliotas, T. J. už 50 000 litų (14 481 Eur) pardavė nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausančius 0,6000 ha, 33 903 litų (9 818,99 Eur) vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 0,7400 ha, 41 108 litų (11 905,70 Eur) vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pinigų nukentėjusiajam nesumokėjo.

Tęsdami nusikalstamą veiką, R. T. su kitu asmeniu, nuolat meluodami nukentėjusiajam, kad pirkėjų vis dar ieško, 2008 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. T., būdamas R. K. įgaliotas, J. K. už 33 000 litų (9 557,46 Eur) pardavė nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantį 0,9700 ha, 58 616 litų (16 976,37 Eur) vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pinigų nukentėjusiajam nesumokėjo.

Tęsdami nusikalstamą veiką, R. T. su kitu asmeniu, nuolat meluodami nukentėjusiajam, kad pirkėjų vis dar ieško, 2008 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini) notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. 502, kuria R. T., būdamas įgaliotas R. K., N. B. ir S. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 10 000 litų (2 896,2 Eur) pardavė nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantį 0,6400 ha, 38 084 litų (11 029,89 Eur) vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pinigų nukentėjusiajam nesumokėjo. Tokiu būdu R. T., veikdamas su kitu asmeniu, apgaule savo ir kito asmens naudai užvaldė didelės vertės R. K. turtą.

4. Taip pat R. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme dėl to, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, siekdamas apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, žadėdamas O. Ž. surasti jos turimiems žemės sklypams pirkėjus ir padėti juos parduoti, įtikino O. Ž. 2008 m. birželio 2 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. 1821 ir V. Ž. 2008 m. birželio 3 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. 1830, kurių pagrindu O. Ž. ir V. Ž. patikėjo R. T. parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą: 2,4000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 0,6000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savo nuožiūra aptariant esmines ir neesmines sutarties sąlygas, sudaryti preliminarią sutartį, užsakyti ir gauti visus reikiamus dokumentus iš Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro tarnybos ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, sumokėti reikiamus mokesčius, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure ir perdavimo-priėmimo aktą, gauti pinigus už parduotą turtą, pasirašyti už juos Notarinių veiksmų registracijos knygoje, tuo tikslu atstovauti jų interesus notarų biuruose, pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. T. 2008 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. T., būdamas įgaliotas O. Ž. ir V. Ž., I. D. už 40 000 litų (11 584,8 Eur) pardavė nukentėjusiesiems nuosavybės teise priklausantį 2,4000 ha ploto, 153 663 litų (44 503,88 Eur) vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pinigų nukentėjusiesiems nesumokėjo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. T., nuolat meluodamas nukentėjusiesiems, kad pirkėjų žemės sklypams vis dar ieško, 2009 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. T., būdamas įgaliotas O. Ž. ir V. Ž., Ž. Z. už 7 000 litų (2 027,34 Eur) pardavė nukentėjusiesiems nuosavybės teise priklausantį 0,6000 ha ploto, 52 600 litų (15 234,01 Eur) vertės, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-1555-1021), tačiau pinigų nukentėjusiesiems nesumokėjo. Tokiu būdu R. T. apgaule savo naudai užvaldė didelės vertės O. Ž. ir V. Ž. turtą.

5. Taip pat tuo pačiu nuosprendžiu R. T. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 182 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir R. T. paskirta galutinė subendrinta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusi įstatymo redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. T. atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiųjų, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, atlyginti ne mažiau kaip pusę nukentėjusiajam R. K. priteistos turtinės žalos bei visą T. P. (A. P. ir I. P. naudai) priteistą turtinę žalą. Paskirta BK 70 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas R. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2013 m. sausio 17 d.

7. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo R. T. prašymas peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir nutraukti dėl senaties.

8. Prašyme nurodoma, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, susijusi su J. P., tapo apysunkiu nusikaltimu, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis suėjo 2017 m.

9. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

10. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo.

11. Nusikalstamų veikų, dėl kurių R. T. yra pripažintas kaltu, padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Įstatymų leidėjas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., naujai išaiškino didelės vertės turto sąvoką – kai jo vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Palyginus BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją turtas, neviršijantis 400 MGL, nelaikytinas didelės vertės turtu.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, nustatyta, kad R. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis apgaule savo naudai įgijo teisę į didelės vertės (65 000 litų (18 825,30 Eur) svetimą turtą ir apgaule užvaldė dalį svetimo turto (6 000 litų (1 737,72 Eur) vertės) (pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nutarties 2 punktas, nukentėjusysis J. P.), t. y. šiuo atveju nei įgytos svetimos turtinės teisės, nei užvaldyto svetimo turto dalies vertė neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos ir nuo 2023 m. birželio 1 d. nėra laikoma didelės vertės turtu. Kadangi svetimos turtinės teisės ir svetimo turto įgijimas yra savarankiški BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymiai, R. T. buvo inkriminuoti abu šie požymiai, šiuo atveju tiek apgaule įgytos svetimos turtinės teisės vertė, tiek apgaule įgyto svetimo turto vertė BK 190 straipsnio 1 dalies kontekste yra skaičiuojamos atskirai (nesumuojamos). Pažymėtina, kad būtent pagal tokį kaltinimą R. T. yra nuteistasis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

13. BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę <...>, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. BK 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę <...>, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Taigi konstatuotina, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (didelės vertės turto sąvokos pasikeitimas) lengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl šiuo atveju taikytinos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos ir R. T. padaryta nusikalstama veika (nutarties 2 punktas) perkvalifikuotina iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

14. BK 95 straipsnyje reglamentuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. BK 11 straipsnio 3 dalis numato, kad nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2 papunktį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kai buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, yra penkeri metų. Nuo R. T. paskutinės nusikalstamos veikos padarymo (2009 m. birželio 16 d.) pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu buvo suėjęs už nesunkų nusikaltimą numatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl nuteistasis, vadovaujantis BPK 362¹ straipsnio 4 dalimi, turi būti atleistas nuo jam už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės. Kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nustatyti visi šios nusikalstamos veikos, susijusios su nukentėjusiuoju J. P., sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, o teismas šiuo atveju tik sprendžia klausimą dėl BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, kaltės klausimu nepasisakoma.

15. Be nutarties 2 punkte numatyto nusikaltimo, R. T. tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs dar tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (nutarties 1, 3, 4 punktai), už kurias, kaip jau minėta, straipsnio sankcijoje buvo numatyta tik laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Šių nusikalstamų veikų padarymo atveju apgaule įgyto svetimo turtė vertė (kiekvienu atveju) viršija 900 MGL. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija numato, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą <...>, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis. Palyginus BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 182 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją yra numatyta viena nauja alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – bauda, todėl šiuo metu galiojanti BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija laikytina švelninančia bausmę. Šiuo atveju taip pat taikytinos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos ir R. T. padarytos nusikalstamos veikos (nutarties 1, 3, 4 punktai) perkvalifikuotinos iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

16. Vis dėlto, kaip numato BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi, bausmės individualizavimo metu yra įvertinama baudžiamajame įstatyme numatytų aplinkybių visuma, kas reiškia, kad naujai priimtas bausmę švelninantis įstatymas savaime konkretaus asmens teisinės padėties švelninti negali. Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo skiriant R. T. bausmes įvertintas aplinkybes, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jų skaičių, padarytą žalą, R. T. asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju R. T. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (trys nusikaltimai, nutarties 1, 3, 4 punktai) skirti baudos bausmės nėra jokio pagrindo, taip pat nėra pagrindo švelninti nuteistajam už šiuos nusikaltimus paskirtų laisvės atėmimo bausmių, nes sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydis nesikeitė.

17. Kaip numatyta BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje, jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. T. paskirtos bausmės buvo subendrintos, priėmęs sprendimą atleisti R. T. nuo bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo bausmių bendrinimo metu pridėtas bausmių dalis, nustato naują subendrintą bausmę.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendis, pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, keistinas, perkvalifikuojant R. T. padarytas nusikalstamas veikas (tris veikos, nutarties 1, 3, 4 punktai) iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paliekant tas pačias už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taip pat perkvalifikuojant R. T. padarytą nusikalstamą veiką (nutarties 2 punktas) iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir atleidžiant R. T. nuo už šią nusikalstamą veiką jam paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės, taip pat nustatant nuteistajam naują subendrintą bausmę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 1–4, 6 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. T. (R. T.) prašymą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, pakeisti.

R. T. (R. T.) padarytą nusikalstamą veiką (veika su nukentėjusiuoju A. G. (A. G.)) perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį, paliekant tą pačią 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

R. T. (R. T.) padarytą nusikalstamą veiką (veika su nukentėjusiuoju R. K.) perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį, paliekant tą pačią 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

R. T. (R. T.) padarytą nusikalstamą veiką (veika su nukentėjusiaisiais Ž.) perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį, paliekant tą pačią 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

R. T. (R. T.) padarytą nusikalstamą veiką (veika su nukentėjusiuoju J. P.) perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 1 dalį ir atleisti R. T. (R. T.) nuo jam paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės.

R. T. (R. T.) nustatyti naują subendrintą 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.