- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-04
- Bylos Nr.
- 2K-64/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Albinas Sirvydis, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- R. A.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. nuteistas:
- pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (kyšio paėmimas 2003 m. vasario 5 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;
- pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (kyšio paėmimas 2003 m. kovo 13 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (aktų Nr. 00259 ir Nr. 009231 suklastojimas) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (aktų Nr.00262, Nr. 009233, Nr.00263 ir Nr. 009234 suklastojimas) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;
- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.
Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė R. A. paskirta treji metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos – 2009 m. liepos 25 d.
Iš R. A. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos priteista 6267,53 Lt proceso išlaidų (R. A. ekstradicija).
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendis pakeistas: remiantis BK 66 straipsniu, į R. A. paskirtą bausmę įskaitytas kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2003 m. kovo 13 d. iki 2003 m. gegužės 15 d.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
R. A. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju ir vykdydamas savo įgaliojimus, tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą, taip pat suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis:
R. A., dirbdamas Tardymo poskyrio prie Kalvarijos policijos komisariato tardytoju ir būdamas cigarečių naikinimo komisijos pirmininku, patvirtino cigarečių naikinimo komisijos sudėtį dėl baudžiamojoje byloje Nr. 04-1002-02 esančių daiktinių įrodymų – 234045 pakelių cigarečių „Superkings“ be banderolių – sunaikinimo, kurias turėjo sunaikinti pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. paties priimtą nutarimą, vykdant Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 8 str. 7 d., Policijos generalinio komisaro 2001-12-19 įsakymu Nr. 622 patvirtintos „Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos“ 45 punktą, 1999-10-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1116 patvirtintos „Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų gaminių sunaikinimo laikinosios tvarkos“ 4 punktą, susitarė su J. P. šių cigarečių nesunaikinti ir jas neteisėtai perleisti T. G. ir D. A., po to 2003 m. vasario 5 d. šias cigaretes neteisėtai išgabeno iš Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto ir perdavė minėtiems asmenims bei už tokį neteisėtą veikimą, vykdant savo įgaliojimus, 2003 m. vasario 6 d., apie 12 val. 30 min., Kalvarijos policijos komisariato patalpose, esančiose Kalvarijoje, Laisvės g. 14, iš T. G. per J. P. perduotų valstybės pareigūnų papirkimui 34000 JAV dolerių, savo naudai tiesiogiai priėmė 10000 JAV dolerių, kas sudarė 31431 Lt, kyšį.
R. A. vykdydamas bendrą susitarimą su J. P., turėdamas tikslą cigarečių nesunaikinti ir jas neteisėtai perduoti T. G., veikdamas bendrai iš anksto susitaręs su komisijos nariais J. R., D. Š. ir K. P., savo parašais patvirtino ir tokiu būdu suklastojo du tikrus dokumentus – aktą Nr. 000259 dėl turto sutikrinimo ir aktą Nr. 009231 dėl turto sunaikinimo, kuriuose įrašė netikras žinias apie 2002 m. lapkričio 21 d. Kazlų Rūdoje AB „Kazlų Rūdos metalas“ sutikrintas ir tą pačią dieną ten pat sunaikintas cigaretes „Superkings“ – 234045 pakelių ir medžio plokštes, 2519 vnt., nors iš tikrųjų minėtas kiekis cigarečių ir medžio plokščių sunaikintas nebuvo, ir šiuos dokumentus perdavė į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą tolimesnį parengtinį tyrimą baudžiamojoje byloje atliekančiam prokurorui.
Be to, R. A. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju ir vykdydamas savo įgaliojimus, dar kartą tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą, suklastojo tikrus dokumentus ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas jų neteisėtos veikos vykdant įgaliojimus. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis:
R. A. dirbdamas tardymo poskyrio prie Kalvarijos policijos komisariato tardytoju ir būdamas tabako gaminių naikinimo komisijos pirmininku, patvirtino cigarečių naikinimo komisijos sudėtį baudžiamojoje byloje Nr. 04-1002-02 esančių daiktinių įrodymų – 911463 pakelių cigarečių „Sovereign“ be banderolių – sunaikinimo, kurias turėjo sunaikinti pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. paties priimtą nutarimą, vykdant Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 8 str. 7 d., Policijos generalinio komisaro 2001-12-19 įsakymu Nr. 662 patvirtintos „Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos“ 45 punktą, 1999-10-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1116 patvirtintos „Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų gaminių sunaikinimo laikinosios tvarkos“ 4 punktą, neteisėtai sudarė sąlygas iš Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto išgabenti D. A. 25000 vienetų ir G. A. 460915 vienetų pakelių cigarečių „Sovereign“ ir 2003 m. kovo 13 d., apie 9 val., Kalvarijos policijos komisariato patalpose, esančiose Kalvarijoje, Laisvės g. 14, už tokį neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, iš G. A. pareigūnų papirkimui skirtų 5450 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, sudarančių 27404,24 Lt, 1700 eurų, sudarančių 5869,76 Lt, 16500 JAV dolerių, sudarančių 51640,05 Lt, ir 11750 Lt, bendrai 96664,05 Lt sumai, iš D. A. perduotų pareigūnų papirkimui skirtų 28400 eurų, sudarančių 98059,52 Lt ir 800 JAV dolerių, sudarančių 2503,76, bendrai 100563,28 Lt sumai, savo naudai priėmė 9400 eurų, kas sudarė 32430 Lt, kyšį.
R. A. vykdydamas bendrą susitarimą su J. P., turėdamas tikslą nesunaikinti cigarečių bei jas neteisėtai parduoti T. G., veikdamas bendrai iš anksto susitarus su komisijos nariais J. R., L. G., V. M. ir D. Š., patvirtindami savo parašais, suklastojo 2003 m. kovo 5 d. sutikrinimo aktą Nr. 000262, turto sunaikinimo aktą Nr. 009233, kuriuose melagingai nurodė, kad AB „Kazlų Rūdos metalas“ sutikrinta ir sunaikinta 450000 pakelių cigarečių „Sovereign“ be banderolių, nors iš tikrųjų minėtą dieną buvo sunaikinta tik 100000 cigarečių pakelių bei suklastojo 2003 m. kovo 10 d. turto sutikrinimo aktą Nr. 000263 ir turto sunaikinimo aktą Nr. 009234, kuriuose melagingai nurodė, kad AB „Kazlų Rūdos metalas“ sutikrinta ir sunaikinta 461463 pakeliai cigarečių „Sovereign“ be banderolių, nors iš tikrųjų minėtą dieną buvo sunaikinta tik 100000 pakelių cigarečių.
R. A. tiesiogiai bei padedant J. P., 2003 m. kovo 12 d., savo automobiliu nuvežus į vietą, siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veikos, vykdant įgaliojimus, t. y. cigarečių „Sovereign“ be banderolių minėtų sutikrinimo ir sunaikinimo aktų suklastojimo, siekdami šias cigaretes neteisėtai perduoti G. A. ir D. A., papirko cigarečių naikinimo komisijos narius: Marijampolėje, Matulaičių gatvėje, prie namo Nr. 58, Marijampolės visuomenės sveikatos centro higienos gydytojo padėjėjai J. R. davė 1000 JAV dolerių, kas sudaro 3129,10 Lt, kyšį ir Marijampolėje, Ramybės gatvėje, prie namo Nr. 38, Marijampolės rajono agentūros vyresniajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui L. G. davė 3100 Lt kyšį.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde nuteistasis R. A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nuosprendį, išskyrus dalį dėl BK 66 straipsnio taikymo, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius šį prašymą motyvuoja tuo, kad tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimų. Kasatoriaus teigia, kad teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes jis buvo nubaustas antrą kartą už tuos pačius nusikaltimus. Pasak kasatoriaus, Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 22 d. nuosprendyje jau yra pasisakęs dėl jo kaltės ir dalyvavimo nusikalstamose veikose. Iš šio nuosprendžio, anot nuteistojo, matyti, kad jis yra kaltas dar iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, todėl teismas, nuteisdamas jį už tuos pačius nusikaltimus, pažeidė BK 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 6 dalį, BPK 1 straipsnio 1 dalį, 44 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis teigia, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendis turėjo įtakos šališkai priimtam Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendžiui. Kasatoriaus manymu, pagal teismų praktiką, siekiant, kad nebūtų pažeista nekaltumo prezumpcija, Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendyje neturėjo būti minima jo pavardė ir dalyvavimas nusikalstamoje veikoje. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo šį pažeidimą ir dėl jo visiškai nepasisakė.
Kasatorius skunde nurodo, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelis (toliau - NVIM) jo atžvilgiu buvo taikytas neteisingai. Nuteistojo teigimu, duomenys gauti naudojant NVIM, negali būti laikomi įrodymais, nes remiantis BPK 159 straipsniu, veiksmai yra neteisėti ir duomenys, surinkti atliekant šiuos veiksmus, yra gauti neteisėtais būdais, jeigu atliekant operatyvinius veiksmus asmenys buvo kurstomi ar provokuojami daryti nusikalstamą veiką. Remdamasis Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu, Europos žmogaus teisių teismo didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 sprendimu Ramanauskas prieš Lietuvą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi Nr. 2A-P-6/2008, kasatorius teigia, kad NVIM gali būti taikomas tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką turima duomenų, nes vien tik gandų ar panašios nepatikrintos informacijos tam nepakanka, kadangi tik tokiu atveju yra pagrindas daryti išvadą apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, pasak kasatoriaus, yra prieštaringas, nes jame tvirtinama, kad NVIM patvirtino teismas, tačiau pagal bylą jį patvirtino generalinis prokuroras. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, neteisus konstatuodamas, kad iki MVIM sankcionavimo jau buvo pirminė informacija apie nusikalstamą veiką, kadangi 2003 m. sausio 17 d. R. K. pranešimas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas taisykles, yra tik gandas, o ne patikrinta informacija. Pasak nuteistojo, pranešime minimo J.P. išreikštos nuomonės, samprotavimų nepakanka NVIM sankcionavimui R.A. atžvilgiu, be to, šie samprotavimai buvo paneigti paties J.P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Kasatorius skunde pažymi, kad nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iki 2003 m. sausio 30 d. modelio sankcionavimo jis atliko tęstinius, trunkamuosius ar kitokius besitęsiančius nusikaltimus, tai parodo, kad teismai nesilaikė Konstitucinio teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime pateikto išaiškinimo. Kasatorius manymu, iš nuosprendyje minimų 2003 m. sausio 17 d. ir 2003 m. sausio 21 d. protokolų apie techninių priemonių naudojimą, atliekant operatyvinius veiksmus, analizės matyti, kad nėra jokių neginčijamų tiesioginių įrodymų apie jo nusikalstamą veiką, kadangi tai tik J.P. samprotavimai. Priešingai, negu nurodoma apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kasatorius teigia, kad jis iki NVIM sankcionavimo nesirengė atlikti jokių nusikalstamų veikų. Tai, anot kasatoriaus, patvirtina minėti protokolai, bei faktas, kad pats R.K. norėjo nuteistąjį įtraukti į NVIM, tačiau vėliau persigalvojo. Visa tai, kasatoriaus teigimu, parodo, kad teismai klaidingai vertino įrodymus, pripažindami juos tinkamais, nes jie neatitiko BPK 20 straipsnio 3 dalyje, 4 dalyje įrodymams keliamų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų. Kasatorius skunde pažymi, kad viena apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis prieštarauja kitai, nes vienoje vietoje pasisakoma, kad iš pradžių neva įvyko cigarečių vežimas, o po to NVIM sankcionavimas, o kitoje pasisakoma, kad iš pradžių įvyko NVIM sankcionavimas, o po to neva cigarečių vežimas. Nuteistasis skunde pažymi, kad teismai neatsižvelgė į faktą, jog R.K. buvo jo viršininkas, pareigūnas, ne privatus asmuo; R.K. kaip viršininko pozicija automatiškai sudarė sąlygas provokacijai atsirasti, nes būtent R.K. sukurstė paimti kyšį. Pasak nuteistojo, R.K., būdamas tiesioginis viršininkas, kaip NVIM subjektas turėjo būti pasyviu stebėtoju, o ne aktyviu dalyviu, kurstančiu savo pavaldinius nusikalsti.
Kasaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeistos Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, nes sankcionuojant NVIM jau buvo įrašyta nuteistojo pavardė, nors jokių patvirtintų duomenų apie jo nusikalstamą veiką nebuvo. Taip pat, kasatoriaus manymu, buvo pažeista OVĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostata, kadangi R.K., perduodamas 5000 JAV dolerių komisijos narių papirkimui, peržengė modelyje nurodytų konkrečių veiksmų ribas, nes jam nebuvo leista atlikti papirkinėjimo veiksmų. Be to, kasatorius nurodo, kad R.K. įtraukdamas E.B. pažeidė OVĮ 12 straipsnio nuostatas, nes E.B. dalyvavo NVIM, tačiau apie tai 2003 m. sausio 30 d. sankcionuotame modelyje nebuvo pasisakyta.
Kasaciniame skunde nuteistasis ginčija jo nuteisimą pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, nurodydamas, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasatorius teigia, kad vertinant MGL dydį ne visose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra vadovaujamasi MGL dydžiu, nustatytu veikos padarymo metu. Pasak nuteistojo, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, teismas turėjo vadovautis nuo 2007 m. sausio 1 d. 2006 m. gruodžio 7 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 963 nustatytu130 Lt MGL dydžiu ir jo veikas kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus manymu, neišnagrinėjo ir apeliacinio skundo argumentų dėl neaiškumo, susijusio su JAV dolerio kursu, nes teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentą, koks buvo lito ir JAV dolerio santykis. Anot nuteistojo, apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino 10000 JAV dolerių paėmimo faktą, nes dar prieš minėto kyšio priėmimą, R. K. nurodymu buvo nuspręsta, kad dalis kyšio sumos bus sumokėta komisijos nariams papirkti, todėl prieš priimdamas 10000 JAV dolerių R. A. suprato, kad ne visi šie pinigai yra skirti jam kaip kyšis. Nuteistasis teigia, kad jis savo naudai priėmė tik 5000 JAV dolerių. Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų, pasak kasatoriaus, nenagrinėjo, pasisakė tik dėl 5000 JAV dolerių, kuriuos davė R. K. komisijos nariams papirkti dėl pirmųjų cigarečių „Superkings“ nesunaikinimo, o ne dėl 5000 JAV dolerių, kuriuos R. K. nurodymu R. A. skyrė komisijos narių papirkimui dėl kitų cigarečių „Sovereign“ nesunaikinimo. Be to, kasatoriaus manymu, teismas kvalifikuodamas jo 2003 m. kovo 13 d. padarytą veiką pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad tą dieną jis būtų paėmęs kyšį. Anot kasatoriaus, jo veiksmai, atlikti aptariamu laiku, galėjo būti kvalifikuoti tik pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.
Apibendrindamas savo skundo argumentus, kasatorius teigia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsni reikalavimus, dėl to buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta griežta bausmė.
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arūnas Verenius prašo nuteistojo R. A. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasacinio skundo teiginiai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo yra nepagrįsti, kadangi apeliaciniame skunde nuteistasis nekaltumo prezumpcijos pažeidimo klausimo nekėlė ir šią poziciją išsakė tik baigiamosiose kalbose. Be to, prokuroras pažymi, kad dėl R. A. padarytų veikų baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjo kita teismo sudėtis, kuri iš naujo atliko įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, pasisakė dėl kasatoriaus kaltės ir jam skiriamos bausmės. Todėl, pasak prokuroro, nėra pagrindo teigti, kad nustatinėjant R. A. kaltumo klausimą šioje byloje turėjo įtakos Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendis. Prokuroras atsiliepime teigia, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas savo išvadas, jog nuteistasis padarė nusikalstamas veikas, pagrindė ištirtų įrodymų visuma, juos vertindamas laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad kasacinio skundo motyvai, kuriuose prašoma iš naujo vertinti baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, yra nepagrįsti, be to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų ir juos motyvuotai atmetė. Atsiliepime nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“, prokuroras pažymi, kad reikalavimo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti, kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas itin kruopščiai išnagrinėjo nuteistojo argumentus dėl NVIM taikymo teisėtumo ir pateikė motyvuotas išvadas, paneigiančias R. A. teiginius. Pasak prokuroro, nuteistasis kasaciniame skunde nurodo tik išrinktus teiginius, patvirtinančius jo nekaltumą, atsietai vertina juos nuo kitų įrodymų ir pateikia savo nuomonę, kad apeliacinės instancijos teismo išvados yra prieštaringos. Prokuroro teigimu, kasatoriaus teiginys, kad NVIM dalyviu negalėjo būti R. K., kadangi jam R. A. buvo pavaldus, yra klaidingas, nes veikos padarymo metu galiojusio OVĮ nuostatos nenumatė išimčių, kokie asmenys negali būti modelių dalyviais. Be to, kaip atsiliepime nurodo prokuroras, teismas įvertinęs įrodymus, pasisakė, kad R. A. ir kitų nuteistųjų nusikalstamos veikos būtų įvykę ir be teisėsaugos institucijų įsikišimo, nes nusikalstamų veikų iniciatoriai buvo J. P., T. G. ir pats R. A.. Taip pat, anot prokuroro, nėra pagrindo teigti, kad R. K. peržengė modelio veiksmų ribas, nes sukurstė atlikti papirkimo veiksmus, kadangi teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad R. K. papirkimo veiksmų neatliko. Prokuroro manymu, nepagrįstas ir nuteistojo motyvas, kad E. B. buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką, nes jo veiksmai nebuvo sankcionuoti atlikti NVIM. Prokuroras pažymi, kad pareigūnas E. B. neatliko jokių nusikalstamų veiksmų ir neįtakojo nuteistojo ar kitų nusikalstamos veikos dalyvių atlikti neteisėtus veiksmus, be to, E. B. veiksmų teisinis įvertinimas negali būti aplinkybe, kuri pašalintų kasatoriaus baudžiamąją atsakomybę.
Atsiliepimas
Atsiliepime, prokuroras teigia, kad kasacinio skundo argumentai dėl MGL dydžio nustatymo ir veikos kvalifikavimo pagal šį kriterijų aiškiai prieštarauja suformuotai teisminei praktikai. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad kyšio priėmimo veika laikoma baigta nuo susitarimo priimti kyšį, arba jo priėmimo momento, o R. A. 10000 JAV dolerių kyšį paėmė ir gautais pinigais disponavo. Šiuo atveju vėlesnis pinigų panaudojimas, kad ir kitiems asmenims papirkti, įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Be to, prokuroras, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. vasario 4 d. apžvalgos „Dėl teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams baudžiamosiose bylose“ 13 punktu, nurodo, kad, jeigu kyšininkavimas padarytas bendrininkų grupe, kvalifikuojant veiką atsižvelgiama į visą kyšio vertę, o ne į tai, kuri dalis teko kiekvienam iš bendrininkų. Analogiškai prokuroras vertina ir kasacinio skundo motyvus dėl veikos kvalifikavimo 2003 m. kovo 13 d. epizode. Prokuroras nurodo, kad pinigų palikimas pas bendrininką J. P. negali būti vertinamas kaip aplinkybė, pašalinanti baudžiamąją atsakomybę, kadangi tokią situaciją nulėmė ne R. A. valia atsisakyti priimti kyšį, o kitos aplinkybės.
Pasak prokuroro, taip pat nepagrįstas nuteistojo argumentas dėl jam paskirtos per griežtos laisvės atėmimo bausmės, nes individualizuodamas bausmę teismas laikėsi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio, 41 straipsnio nuostatų ir R. A. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, neviršijančią BK 225 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkio.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų apie R. A. nubaudimą už tuos pačius nusikaltimus antrą kartą
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo R. A. kasacinio skundo teiginys, jog už tuos pačius nusikaltimus skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nubaustas antrą kartą, prieštarauja bylos medžiagai. Kasatorius skunde tvirtina, kad jo kaltumo klausimas buvo išspręstas jau Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 22 d. nuosprendyje, tačiau šie teiginys prieštarauja paminėto nuosprendžio turiniui. Iš šio nuosprendžio matyti, kad jame buvo sprendžiami J. P., T. G., D. A., G. A., L. G., D. S. Š., J. R., V. M. ir K. P. kaltumo klausimai. Dėl kasatoriaus R. A. tame nuosprendyje jokie klausimai nebuvo keliami, o tu pačiu dėl jo nebuvo priimta jokių sprendimų. Kasatorius teisingai pastebi, kad jo pavardė be pagrindo minima, aprašant kitų kaltinamųjų nusikalstamas veikas, tačiau ši aplinkybė vertintina tik kaip Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžio trūkumas, nedarantis įtakos skundžiamo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendžio teisėtumui. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. A. priimant apkaltinamąjį 2010 m. kovo 1 d. nuosprendį BK 2 straipsnio 6 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti. Apeliacinės instancijos teismas aptariamo klausimo svarstyti neturėjo pagrindo, nes savo apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. jo nekėlė, o bylos medžiaga taip pat neduoda pagrindo jo kelti.
Dėl nusikalstamos veikos imitavimo modelio teisėtumo ir įrodymų vertinimo
Nuteistasis R. A. kasaciniame skunde teigia, kad jam pritaikytas nusikalstamos veikos imitavimo modelis (toliau tekste – NVIM) yra neteisėtas, nes: prieš patvirtinant NVIM pareigūnai neturėjo jokių duomenų apie jo galimai nusikalstamą veiką; padaryti nusikalstamas veikas jį išprovokavo R. K.; papirkdamas kitus pareigūnus R. K. peržengė modelyje nurodytų veiksmų ribas. Teisėjų kolegija pažymi, jog šie kasatoriaus argumentai prieštarauja bylos medžiagai. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kalvarijos policijos komisariato komisaras R. K. 2003 m. sausio 17 d. išsiuntė pranešimą Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONTT vyriausiajam komisarui, kuriame nurodė, kad J. P. siūlo jam sunaikinimui skirtas cigaretes už 100 000 Lt atiduoti ,,rimtiems“ žmonėms. Siekiant patikrinti šią informaciją buvo pradėta operatyvinė byla. Šio pirminio patikrinimo metu buvo gauta informacija apie tai, kad J. P. siūlo R. K. priimti pinigus iš T. G. už cigarečių nesunaikinimą, o perleidimą jam, kad dalis pinigų bus skirta ir tardytojui R. A., t. y. buvo gauta informacija apie tai, kad atliekamas 1961 m. BK 282 straipsnyje numatytas sunkus nusikaltimas. Tai ir buvo pagrindas sankcionuoti NVIM. Byloje nustatyta, kad joje tirtų nusikalstamų veikų iniciatoriais buvo J. P., T. G., ir pats R. A., o ne R. K.; R. K. atliko tik sankcionuotus veiksmus, t. y. modelio ribų neperžengė. Kasaciniame skunde nuteistasis R. A. neigia paminėtas teismo nustatytas aplinkybes, teigdamas, kad jų nepatirtina byloje surinkti įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie argumentai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius bei nutartis tik teisės taikymo aspektu. Teismo išvadų apie faktines aplinkybes pagrįstumas gali būti skundžiamas tik apeliacine tvarka. Pagal nuteistojo R. A. skundą ši byla apeliacine tvarka jau išnagrinėta. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamai. Siekdamas pagrįsti savo argumentus kasatorius teigia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, tirdami ir vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes dalį savo išvadų grindė neteisėtais būdais gautais duomenimis, prielaidomis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir šis kasatoriaus teiginys yra nepagrįstas. Iš teismo posėdžio protokolų, skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinio bei iš visos kitos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai patikrino, ar įrodymai byloje buvo renkami įstatymo nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, išsamiai jus ištyrė ir įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiriant ir vertinant įrodymus pirmosios instancijos teisme BPK 20 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, nebuvo padaryta ir kitų procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančių BPK normų reikalavimų pažeidimų. Apeliacinėje instancijoje įrodymų tyrimas ir vertinimas nebuvo atliekami. Apeliacinė instancija tik patikrino, ar tinkamai buvo įvertinti įrodymai pirmosios instancijos teisme. Įrodymų vertinimo trūkumų apeliacinė instancija nenustatė, nustatė tik baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, kurią ištaisė, pakeisdama pirmosios instancijos teismo nuosprendį (BK 66 straipsnio pagrindu į R. A. paskirtą bausmę įskaitydama jo kardomajame kalinime išbūtą laikotarpį). Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl visų esminių nuteistojo R. A. apeliacinio skundo argumentų, t. y. tinkamai įvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalyje reglamentuotą pareigą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde; apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašytas, laikantis BPK 331 straipsnio reikalavimų.
Dėl BK 225 straipsnio 3 dalies taikymo ir dėl nuteistajam R. A. paskirtos bausmės
Byloje nustatyta, kad R. A. būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Tardymo poskyrio prie Kalvarijos policijos komisariato tardytoju – du kartus tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus:
už sunaikinimui skirtų daiktinių įrodymų (234045 pakelių cigarečių „Superkings“ be banderolių) neteisėtą perleidimą kitiems asmenims iš tų asmenų 2003 m. vasario 6 d. savo naudai tiesiogiai priėmė 10000 JAV dolerių, kas sudarė 31431 Lt, kyšį;
už sunaikinimui skirtų daiktinių įrodymų (911463 pakelių cigarečių „Sovereign“ be banderolių) neteisėtą perleidimą kitiems asmenims iš tų asmenų 2003 m. kovo 13 d. savo naudai tiesiogiai priėmė 9400 eurų, kas sudarė 32430 Lt, kyšį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes abi nuteistojo R. A. paminėtas veikas kvalifikuojant pagal BK 225 straipsnio 3 dalį baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nes teismo nustatytos aplinkybės visiškai atitinka pritaikytos BK normos dispoziciją.
Teiginį, jog paminėti jo veiksmai buvo netinkamai teisiškai įvertinti, kasatorius grindžia tuo, kad: 1) teismas neteisingai nustatė MGL dydį. Pasak nuteistojo, taikydamas BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turėjo vadovautis nuo 2007 m. sausio 1 d. 2006 m. gruodžio 7 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 963 nustatytu130 Lt MGL dydžiu ir jo veikas kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį; 2) antrasis pinigų priėmimo faktas apskritai nėra įrodytas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie abu kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti.
Nusikaltimų padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 382 nustatytas taikomasis minimalus gyvenimo lygis per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui 125 Lt. Todėl 250 NGL sumą tuo metu sudarė 31 250 Lt ; abejais kyšio priėmimo atvejais ši suma buvo viršyta. MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Minimalių ekonominių-socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos; MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu. Tokios nuostatos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 7-3/2006, 2K-7-495/2007 ir kt.)
Kasacinio skundo argumentai, skirti pagrįsti teiginiui, kad antrasis pinigų priėmimo faktas nėra įrodytas, paliekami nenagrinėti, nes, kaip šioje nutartyje jau minėta, tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Teismo išvadų apie bylos aplinkybes pagrįstumas jau patikrintas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, kad už atskirus nusikaltimus bausmes paskirdamas ir jas subendrindamas teismas bausmės skyrimą reglamentuojančių BK nuostatų nepažeidė.
Iš to kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo R. A. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. A. kasacinį skundą atmesti.