Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. T. (R. T.) gynėjo advokato Dariaus Ališausko skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria buvo atisakyta priimti skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. T-187-927/2023, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo R. T. gynėjo advokato D. Ališausko apeliacinį skundą. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog minėtas skundas apylinkės teismui buvo pateiktas naudojantis „E. pristatymo“ sistema ir yra nepasirašytas nei fiziniu nei elektroniniu parašu, todėl neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme jam keliamų reikalavimų. Taip pat teismas pažymėjo ir BPK 312 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog nuteistojo gynėjas gali paduoti apeliacinį skundą esant raštu išreikštai nuteistojo valiai. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė, jog nuteistojo R. T. gynėjas advokatas D. Ališauskas neturėjo teisės paduoti apeliacinio skundo. Nors minėtas gynėjas advokatas ir buvo atvykęs į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus bei pateikė advokato orderį, tačiau jame nurodytas pavedimas ginti baudžiamojoje byloje (dėl teikimo) klientą R. T., pavedimo pagrindas – susitarimas. Tokiu būdu gynėjas advokatas pažeidė BPK 312 straipsnio 5 dalį ir skundas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas neišsireiškus nuteistojo R. T. valios (pavedimo) dėl apeliacinio skundo surašymo jo vardu.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.4. Skunde nesutinkama su teismo padaryta išvada, jog gynėjas advokatas, teismui teikdamas apeliacinį skundą, nepateikė nuteistojo R. T. valios (pavedimo) dėl apeliacinio skundo, kadangi toks teismo motyvas yra nepagristas ir neteisėtas. Teismas pripažino, kad į bylą advokatas pateikė orderį, kuriame buvo nurodytas pavedimo pagrindas – susitarimas. Todėl gynėjas advokatas skunde kelia klausimą, kokiu dar tikslu nuteistasis, kuriam 2023 m. balandžio 18 d. buvo įteikta teismo nutartis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, sudarinėtų 2023 m. balandžio 19 d. teisinių paslaugų sutartį su advokatu, anksčiau nedalyvavusiu šioje byloje, jei ne dėl šios nutarties apskundimo? Pažymėta, kad iš skundo motyvų matyti, jog nuteistasis atliko ir kitus veiksmus (atsiskaitė su nukentėjusiaisiais), patvirtinančius jo siekį įvykdyti teismo įpareigojimus, lemiančius bausmės vykdymo atidėjimo nepanaikinimą. Todėl nuteistojo valia apskųsti teismo nutartį yra visiškai aiški, o teismo nutarties motyvas, neva tokia valia nėra išreikšta, yra absoliučiai formalus. Gynėjo advokato manymu, teismas kuria dirbtines kliūtis skundo padavimui, siekdamas nuslėpti gausius procesinius pažeidimus, kuriuos padarė nagrinėdamas teikimą (nutartis buvo priimta bloginančiais nuteistojo padėtį pagrindais, tinkamai jo neinformavus ir neįsitikinus, kad jis žino apie bylos nagrinėjimą).

4.6. Teismas nepagrįstai vertino ir tai, kad skundą teismui pateikė nuteistojo gynėjas, kadangi BPK 312 straipsnis nustato teisę apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka tiek pačiam nuteistajam, tiek jo gynėjui (atskirai). Iš skundo matyti, kad jį pateikė ne gynėjas, o pats nuteistasis, nes skundo pradžioje ji paduodančiu asmeniu nurodytas nuteistasis R. T., taip pat skundas surašytas trečiuoju asmeniu. Tokia kreipimosi stilistika (būtent nuteistojo apie save, o ne gynėjo apie nuteistąjį) formaliuose administracinio turinio tekstuose yra dažnai pasitaikanti ir priimtina. Skundo reikalavimas suformuluotas nuteistojo vardu – nuteistasis (o ne gynėjas) prašo panaikinti teismo nutartį bei pasirašomas ne gynėjo, o nuteistojo vardu. Advokatas pasirašė ne už save, kaip skundą paduodantis asmuo, o už nuteistąjį, kaip jo atstovas, įgyvendinantis teisę pasirašyti už klientą jo teikiamus procesinius dokumentus, todėl teismas nepagrįstai sutapatino skundą pateikiantį ir skundą pasirašantį asmenį.

4.7. Šiuo atveju laikytina, kad skundą teismui pateikė pats nuteistasis, todėl joks papildomas dokumentas su nuteistojo valios išreiškimu nebuvo būtinas (netgi negalėtų būti teikiamas). Nuteistasis tik vėliau, teismui atsisakius priimti skundą ir jį įvertinus kaip „gynėjo pateiktą“, teismui papildomai pateikė pranešimą, kad pritaria „gynėjo pateiktam skundui“ – siekdamas kuo greičiau išspręsti nesusipratimus dėl skundo priėmimo. Advokato D. Ališausko įsitikinimu, teismas neturi teisės nepriimti apeliacinio skundo remiantis tuo, kad prie skundo nepridėtas nuteistojo valios išreiškiantis dokumentas (tokia valią galima išsiaiškinti ir vėliau, apeliacinio proceso metu). Pažymėta, kad BPK 313 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienintelis apeliacinio skundo grąžinimo pagrindas – termino praleidimas, todėl visi kiti apeliacinio skundo trūkumai gali būti ištaisomi vėliau. Skunde nurodoma, kad tokios praktikos (trūkumų šalinimo, o ne skundo grąžinimo) laikosi ir aukštesnės instancijos teismai.

4.8. Skunde akcentuota, jog BPK net nenumato pareigos pateikti tokią nuteistojo valią patvirtinantį dokumentą teismui – toks reikalavimas BPK normose, reglamentuojančiose apeliacinio skundo pateikimą, apskritai nenurodomas. BPK 312 straipsnio 5 dalis, kuria remiasi teismas, nustato, kad nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai turi teise paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valiai. T. y. nustatoma pareiga gynėjui teikti skundą tik tada, kai jam (o ne teismui) tokią valią raštu yra išreiškęs nuteistasis. Pažymėta, kad nuteistasis kreipėsi į advokatą ir jam tokią valią išreiškė raštu, sudarydamas susitarimą dėl teismo nutarties apskundimo ir atstovavimo, todėl advokatui nuteistojo valia buvo aiški ir žinoma. Teismas, reikalaudamas taip pat ir jam, kartu su skundu pateikti šios valios išreiškimo įrodymus, minėtą teisės normą nepagrįstai aiškina plečiamai, nes nėra nurodyta, kad tokią valios išraišką patvirtinantį įrodymą būtina pateikti ir teismui (tai patvirtina BPK 313 straipsnio 1 dalis). Gynėjo vertinimu, tokiu būdu teismas nepagrįstai kišasi į gynėjo ir ginamojo tarpusavio santykius, nepagrįstai tikrindamas advokato įgaliojimus, nors tai turėtų būti palikta spręsti pačiam gynėjui.

4.9. Skunde atkreiptas dėmesys į BPK 312 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad jei byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai gali paduoti apeliacinį skundą, jeigu nėra raštu išreikštos nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios. Šiuo atveju skundas paduodamas dėl teikimo išnagrinėjimo. Apie šį procesą nuteistasis nebuvo tinkamai informuotas ir jame nedalyvavo, todėl laikytina, kad tokiu atveju gynėjas galėtų paduoti skundą ir be raštu išreikštos nuteistojo valios. Taigi, grąžinus gynėjui apeliacinį skundą, nuteistojo teisė į gynybą suvaržyta nepagristai (1N-37/2008).

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas.

6. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo gynėjo advokato skundą, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai išsprendė nuteistojo R. T. gynėjo advokato skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nutarties priėmimo klausimą.

7. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nutarties matyti, jog buvo atsisakyta priimti nuteistojo R. T. gynėjo advokato skundą, nustačius, kad skundas pateiktas naudojantis „e.pristatymo“ sistema ir yra nepasirašytas nei fiziniu, nei elektroniniu parašu, todėl neatitinka įstatymo nustatytų jo turiniui keliamų reikalavimų (BPK 313 straipsnio 1 dalis). Be to, skundžiamojo nutartyje pažymėta, kad nuteistojo gynėjas gali apeliacinį skundą paduoti esant raštu išreikštai nuteistojo valiai (BPK 312 straipsnio 5 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. T. nedalyvavo teismo posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (teismo šaukimai neįteikti, susisiekti telefonu su nuteistuoju taip pat nepavyko nei teismui, nei probacijos atstovei). Apylinkės teismas padarė išvadą, jog nuteistasis vengia dalyvauti teikimo nagrinėjime ir išnagrinėjo teikimą pastarajam nedalyvaujant. Po ko, buvo priimta 2023 m. balandžio 3 d. nutartis, kuria R. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju nuteistasis nebuvo informuotas apie vykstantį teikimo nagrinėjimą, jam nebuvo taikytas atvesdinimas, t. y. teismas nesiėmė visų priemonių tam, kad užtikrinti jo dalyvavimą, todėl būtų neproporcinga apriboti dar ir nuteistojo teisę apskųsti jo atžvilgiu priimtą nutartį. Iš bylos duomenų matyti, kad įteikus skundžiamą nutartį nuteistajam, jis kreipėsi į advokatą, kuris ir pateikė per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus skundą aukštesniajam teismui, nepraleidus įstatyme numatyto apskundimo termino, tačiau kaip nustatyta byloje, pateiktas skundas buvo su trūkumais (netinkamai pasirašytas, neišreikšta nuteistojo valia).

9. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį (nutartį) kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų sistema suponuoja, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą, kuris turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas (BPK 313 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ši baudžiamojo proceso įstatymo nuostata pagal analogiją taikoma ir skundams dėl žemesniųjų teismų nutarčių.

10. Byloje nustatyta, jog gynėjas advokatas pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams per „E. pristatymo“ sistemą ir laikė, kad minėtas skundas yra pasirašytas, kadangi pastarojo vertinimu, ši sistema užtikrina siunčiamų el. dokumentų originalumo patvirtinimą. Nurodo, kad prie sistemos yra jungiamasi saugiai, patvirtinant prisijungimą el. parašu, todėl ir dokumento siuntėjo tapatybė laikoma patikimai identifikuota. Aukštesnysis teismas, įvertinęs šiuos skunde pateiktus argumentus, iš dalies sutinka su gynėjo advokato išreikšta pozicija. Sutiktina, jog prisijungiant prie minėtos sistemos yra patvirtinama dokumento siuntėjo tapatybė, t. y., jis yra identifikuojamas (ginčo dėl to nėra), tačiau nėra pagrindo sutikti su advokato pateiktu argumentu, jog tokiu būdu yra automatiškai pasirašomas skundas, teikiamas pirmosios instancijos teismui (skundo priėmimo klausimui nagrinėti). BPK 313 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas, todėl prisijungimas prie minėtos sistemos ir dokumentų siuntimas (jų nepasirašius elektroniniu parašu) negali būti prilyginamas pasirašyto skundo pateikimui.

11. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarime dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, kad „E. pristatymo“ sistemos tikslas – identifikavus elektroninių siuntų siuntėjus, elektroninių siuntų gavėjus, jų atstovus, teikti elektroninio pristatymo paslaugas. Minėto nutarimo 63 punkte įtvirtinta, jog „E. pristatymo“ sistemos valdytojas, paslaugų teikėjas ir e. siuntų fizinio pristatymo paslaugos teikėjas neatsako už paslaugų gavėjo į „E. pristatymo“ sistemą pateikiamų duomenų, elektroninių siuntų turinį, kitą informaciją ir (ar) pasirinktą elektroninės siuntos nuorašo spausdinimo ir fizinio pristatymo būdą. Taigi, kaip matyti ši sistema padeda lengviau pateikti dokumentus teismui, tačiau teikiant tokiu būdu dokumentus turi būti laikomasi nustatyto reglamentavimo (skundas turi būti pasirašytas). Nors aukštesniajam teismui pateiktame skunde akcentuota Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, jog asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad BPK nenumato galimybės plečiamai aiškinti įtvirtintą teisinį reglamentavimą. BPK 313 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad apelianto skundas turi būti pasirašytas, kas reiškia, kad procesiniai dokumentai, siunčiami į teismą, turi būti pasirašyti fiziniu ar elektroniniu parašu (patikrinant metaduomenyse esančią informaciją apie pasirašiusį asmenį). Nagrinėjamu atveju pateikus skundą per „E. pristatymas“ sistemą, byloje nebuvo duomenų apie tai, jog skundas buvo pasirašytas elektroniniu parašu.

12. Nustačius šį netikslumą pirmosios instancijos teismas susisiekė su skundą pateikusiu gynėju advokatu, kuris nurodė, kad skundas yra pasirašytas, tačiau pakartotinai per „E. pristatymo“ sistemą 2023 m. balandžio 26 d. teismui „pdf“ formatu pateikė tą patį skundą tik su parašu (b. l. 22-27). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes aukštesnysis teismas pažymi, jog esant neaiškumams dėl skundo pasirašymo, apylinkės teismas turėjo galimybę pareikalauti pateikti į bylą skundą su originaliu parašu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teikiant minėtą skundą įvyko nesusikalbėjimas, dėl kurio nebuvo pašalintas (apylinkės teismo gynėjui nurodytas) trūkumas, nors komunikacija tarp teismo ir advokato vyko, kadangi apylinkės teismui buvo pateiktas skundas pakartotinai „pdf“ formatu su parašu. Dėl šios priežasties, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas įvykdė formalų teisingumą. Pastebėtina, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai teisingai pažymėjo, kad nuteistojo gynėjas turi teisę paduoti apeliacinį skundą dėl teismo nuosprendžio tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo valiai (BPK 312 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas atsisakė priimti nuteistojo R. T. gynėjo apeliacinį skundą motyvuodamas tuo, kad prie skundo apylinkės teismui nebuvo pridėta nuteistojo R. T. raštiško valios išreiškimo dėl apeliacinio skundo padavimo. Teismas sprendė, kad byloje pateiktas advokato orderis, šiuo atveju nėra laikytinas nuteistojo raštu išreikšta valia pavesti advokatui jo vardu paduoti skundą, nes dokumento turinys nebuvo tikslus, t. y. nenurodyta kokį veiksmą buvo pavesta atlikti advokatui, o nurodytas bendro pobūdžio teiginys – ginti baudžiamojoje byloje (dėl teikimo) (b. l. 21). Kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti nuteistojo valią pateikti skundą dėl skundžiamos nutarties byloje taip pat nebuvo nustatyta.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors kartu su skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties nebuvo pateiktas nuteistojo sutikimas dėl skundo pateikimo, tačiau minėtas sutikimas yra pateiktas byloje 2023 m. balandžio 28 d. (b. l. 80). Be to, byloje yra pateiktas išrašas iš sutarties dėl teisinės pagalbos, kuriame nurodyta, kad „advokatas įsipareigoja paruošti Kliento skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019, atstovauti klientą teisme“ (b. l. 77). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėti duomenys byloje buvo pateikti vėliau, o būtent priėmus skundžiamą nutartį, tačiau pirmosios instancijos teismui nustačius advokato pateiktame orderyje netikslumą nebuvo imtasi veiksmų jį pašalinti, dėl ko padaryta nepagrįsta išvada, jog nebuvo išreikšta nuteistojo valia dėl skundo pateikimo aukštesnės instancijos teismui. Visgi, iš byloje esančių duomenų, t. y. R. T. sutikimo ir išrašo iš sutarties matyti, kad nuteistasis sutinka, jog gynėjas advokatas D. Ališauskas jo vardu paruoštų skundą dėl skundžiamos nutarties ir atstovautų jį teisme, todėl teigti, kad nuteistojo valia nebuvo visiškai išreikšta (pateiktas byloje advokato orderis) nėra pagrindo. Kadangi nuteistojo sutikimas dėl skundo padavimo byloje yra pateiktas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis trūkumas pašalintas ir nuteistojo gynėjas turi teisę paduoti skundą dėl teismo priimtos 2023 m. balandžio 3 d. nutarties nuteistojo vardu ir tai neprieštarauja jo valiai (BPK 312 straipsnio 5 dalis).

15. Taigi, aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, kad 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakius priimti gynėjo advokato pateiktą skundą, atstovaujant nuteistojo R. T. valią, apylinkės teismas be pagrindo užkirto kelią nuteistajam pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise į pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka. Apylinkės teismas gana formaliai įvertino susiklosčiusias skundo dėl skundžiamos nutarties padavimo aplinkybes. Pažymėtina, kad nuteistojo teisė apskųsti jo atžvilgiu priimtą nuosprendį (nutartį), yra viena iš esminių, o ją apriboti galima tik išimtiniais atvejais, ši teisė negali būti suvaržoma vien formaliai laikantis įstatymo nuostatų. Nagrinėjamu atveju nustatyti trūkumai galėjo būti pašalinti susisiekus su nuteistojo gynėjo advokatu ir suteikus jam galimybę pateikti papildomus duomenis reikalingus spręsti klausimą dėl skundo priėmimo.

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti nuteistojo R. T. gynėjo advokato D. Ališausko apeliacinį skundą, todėl ši skundžiama nutartis naikintina. Atsižvelgiant į BPK 313 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad apeliacinis skundas paduodamas per skundžiamą nuosprendį priėmusį teismą, kuris ir sprendžia tokio skundo priėmimo klausimą, apeliacinis skundas perduodamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nutartį ir grąžinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams iš naujo spręsti nuteistojo R. T. (R. T.) gynėjo advokato Dariaus Ališausko skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutarties priėmimo klausimą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.