Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo R. T. (R. T.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžio, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai vertino bylos įrodymus (pakvitavimus, liudytojų parodymus, rašysenos ekspertizę ir kt.). Pasak nuteistojo, byloje nenustatytas esminis juridinę reikšmę turinčio dokumento (vekselių) suklastojimas, netinkamai taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 95 straipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Paduotame kasaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, jog buvo padaryti BPK pažeidimai, pateikiami deklaratyvūs teiginiai dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK nustatytiems reikalavimams. Teiginiai dėl BK 95 straipsnio pažeidimų grindžiami ne teisiniais argumentais, o tik selektyviai nurodant veikų datas, apie kitas neužsimenant. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinis skundas išimtinai susijęs tik su įrodymų vertinimu ir savu jų interpretavimu, neišdėstant teisinių argumentų, pagrindžiančių apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo. Kartu pažymėtina ir tai, kad teisė apskųsti teismų baigiamuosius aktus kasacine tvarka turi būti realizuojama laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos. Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi atitikti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytus jų turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK nustatytų kasaciniam skundui keliamų formos ir turinio reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo R. T. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.