Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria kreditoriaus J. J. skundas dėl 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 4–uoju ir 6–uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo netenkintas; civilinė byla dalyje dėl 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimo 5–uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo nutraukta; patvirtinta likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ galutinė bankroto ataskaita likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2026 m. birželio 23 d. įvyko likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiama dėl: 1) kreditorių susirinkimo darbotvarkės patvirtinimo; 2) kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio rinkimų; 3) likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ turto nurašymo; 4) likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ debitorinių skolų nurašymo; 5) likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ galutinės bankroto ataskaitos; 6) likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ pabaigos. Kreditorių balsų dauguma nutarimai pagal nemokumo administratorės pateiktus pasiūlymus darbotvarkės 1–6 klausimais buvo priimti.

Galutinėje bankroto ataskaitoje negali būti tiksliai nurodyta bankroto proceso pajamų suma, kol nėra galutinai išspręstas teisminis klausimas dėl atsakovės piniginių sumų atgavimo iš skolininkės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Vilniaus universitetas“, dėl to kreditorių susirinkime negalėjo būti priimamas sprendimas dėl likviduojamos Jokūbausko įmonės „Jonas“ debitorinių skolų nurašymo, galutinės bankroto proceso ataskaitos tvirtinimo. Debitorinių skolų pripažinimas beviltiškomis reiškia galutinį atsisakymą siekti jų išieškojimo, todėl toks sprendimas gali būti priimamas tik visiškai įsitikinus, kad nėra realių teisinių galimybių šias skolas susigrąžinti, o šiuo atveju yra inicijuotas teisminis procesas dėl proceso atnaujinimo, kurio baigtis gali lemti papildomų piniginių lėšų grąžinimą, todėl sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Nurašius debitorines skolas, kreditoriams gali būti padaryta žala. Be to, galutinė bankroto proceso ataskaita negali būti tvirtinama ir dėl to, kad nėra galutinai išspręstas ir kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimas. Kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimas darbotvarkės 4–uoju, 5–uoju klausimais pažeidžia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) reikalavimus, nes šioje galutinėje bankroto ataskaitoje turi atsispindėti galutinė ir tiksli bei tikrovę atitinkanti informacija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Vien aplinkybė, kad tam tikrų civilinių bylų nagrinėjimas gali užtrukti, savaime nėra pakankamas pagrindas atsisakyti siekti galimo įmonės turto padidėjimo. Kreditorių interesas bankroto procese yra ne tik kuo greitesnis proceso užbaigimas, bet ir kuo didesnis jų finansinių reikalavimų patenkinimas. Jeigu egzistuoja reali galimybė, kad tęsiant veiksmus dėl debitorinių reikalavimų bus gauta papildomų lėšų, tokios galimybės atsisakymas taip pat gali turėti neigiamą poveikį kreditorių interesams, nes sumažėtų lėšų, iš kurių būtų tenkinami jų reikalavimai, masė. Priešingas aiškinimas sudarytų situaciją, kai vien proceso sudėtingumas ar trukmė taptų pagrindu atsisakyti potencialiai vertingo turto, nors galutinis ginčas dėl tokio turto dar nėra išspręstas. Debitorinių skolų pripažinimas beviltiškomis reiškia galutinį atsisakymą siekti jų išieškojimo, todėl toks sprendimas gali būti priimamas tik visiškai įsitikinus, kad nėra realių teisinių galimybių šias skolas susigrąžinti.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo kasacinio teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2026 suformuota teisės aiškinimo taisykle (JANĮ 99 straipsnio 5 dalis) ir, užuot įvertinęs kreditoriaus nurodytas aplinkybes dėl galutinės ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo, bylą nutraukė. Galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo tvarka buvo pažeista – teismas patvirtino galutinę bankroto ataskaitą, nors kreditorių susirinkimo sprendimas buvo apskųstas, dėl to buvo pažeista JANĮ 99 straipsnio 5 dalies nuostata. Be to, teismas pavirtino galutinę bankroto ataskaitą, nors ji yra pasirašyta tik nemokumo administratorės, o ne nemokumo administratorės ir kreditorių susirinkimo pirmininko, kaip tai numato JANĮ 99 straipsnio 4 dalis.

Panaikinus kreditorių susirinkimo sprendimus 4–uoju darbotvarkės klausimu (dėl debitorinių skolų nurašymo) ir 5–uoju darbotvarkės klausimu (dėl galutinės bankroto proceso ataskaitos), taip pat turi būti panaikinamas ir sprendimas darbotvarkės 6–uoju klausimu (dėl likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ pabaigos). Sprendimas kreiptis į teismą dėl juridinio asmens pabaigos yra išvestinis iš sprendimų dėl debitorinių skolų nurašymo ir galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo.

Nurašyti nuspręsta debitorių reikalavimus kurie: 1) nebuvo teisminiame procese priteisti (VšĮ „Vilniaus universitetas“ 578 610,35 Eur), 2) debitoriai išregistruoti, 3) nenustatyti apskaitomo reikalavimo pagrindai (nenustatyti įsiskolinimai). Be to, pareiškėjas, balsuodamas prieš įmonės debitorinių skolų pripažinimą beviltiškomis, nenurodė argumentų ir motyvų, nepateikė alternatyvių siūlymų, pastabų.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nėra galutinai išspręsti teisminiai ginčai, tiesiogiai susiję su įmonės turtine padėtimi. Iš pareiškėjo įvardytų bylų matyti, kad teismai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus, tai patvirtina, jog šiuo metu nėra nagrinėjamų teisminių ginčų, kurie galėtų turėti įtakos likviduojamos dėl bankroto įmonės „Jonas“ turtinei padėčiai. Tai, kad pareiškėjas nuolat teikia teismams prašymus dėl proceso atnaujinimo, o teismai atmeta (arba atsisako priimti) jo prašymus ir kitus reikalavimus, nesudaro pagrindo vertinti, jog yra neišspręstų teisminių ginčų, kurie tiesiogiai susiję su likviduojamos dėl bankroto įmonės „Jonas“ turtine padėtimi. Be to, pareiškėjas nekvestionuoja skundžiamoje nutartyje išdėstytų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad pateikta galutinė bankroto ataskaita atitinka visus JANĮ jai keliamus reikalavimus.

Netenkinus pareiškėjo prašymų panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimus 4–uoju ir 5–uoju darbotvarkės klausimais, nepagrįstas ir prašymas panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą 6–uoju darbotvarkės klausimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi Jokūbausko įmonei „Jonas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Top Consult“; nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d., 2020 m. sausio 27 d., 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. gegužės 3 d., 2021 gegužės 10 d. ir 2022 m. liepos 20 d. teismo nutartimis.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi pripažino Jokūbausko įmonę „Jonas“ likviduojama dėl bankroto.

2026 m. birželio 23 d. įvyko likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiama dėl: 1) kreditorių susirinkimo darbotvarkės patvirtinimo; 2) kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio rinkimų; 3) likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ turto nurašymo; 4) likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ debitorinių skolų nurašymo; 5) likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ galutinės bankroto ataskaitos; 6) likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ pabaigos. Kreditorių balsų dauguma nutarimai pagal nemokumo administratorės pateiktus pasiūlymus darbotvarkės 1–6 klausimais buvo priimti.

Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 4–uoju, 5–uoju ir 6–uoju darbotvarkės klausimais.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą dėl 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 4–uoju ir 6–uoju darbotvarkės klausimais atmetė, bylą dalyje dėl 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 5–uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo nutraukė bei patvirtino likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ galutinę bankroto ataskaitą. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, kad nemokumo administratorės nurodytos pastabos dėl debitorių skolų nurašymo yra objektyvios, padarytos faktiškai įvertinus debitorinių skolų išieškojimo ir (ar) pardavimo galimybes, o vien tai, jog pareiškėjas yra kreipęsis dėl civilinių bylų atnaujinimo, neįrodo, kad bankroto proceso metu gauta pajamų suma padidės. Taip pat teismas nurodė, kad galutinė bankroto ataskaita atitinka JANĮ reikalavimus (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai), dėl to nusprendė ją patvirtinti, o bylą dalyje dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 5–uoju darbotvarkės klausimu dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo panaikinimo, nutraukti. Teismui netenkinus skundo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 4–uoju darbotvarkės klausimu, taip pat nutraukus bylą dalyje dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 5–uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir kreditoriaus skundo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 6–uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Apelianto manymu, jis nurodė konkrečias civilines bylas, kuriose jis prašo atnaujinti procesą, bei kitas bylas, kuriose sprendžiami klausimai ir jose priimti procesiniai sprendimai tiesiogiai darytų įtaką įmonės turto masei. Kita vertus, turi baigti visi teisminiai procesai ir būtų sprendžiama dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo. Atitinkamai dėl to negali būti priimamas sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos. Be to, pasak apelianto, teismas patvirtindamas galutinę bankroto ataskaitą ir bylą dalyje dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo pritarta galutinei bankroto ataskaitai, nutraukdamas, pažeidė galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo tvarką.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju esminis ginčas yra kilęs dėl kreditorių susirinkimo pritarimo galutinei bankroto ataskaitai, kartu nesutinkant su debitorinių skolų nurašymu bei sprendimu kreiptis į teismą dėl likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo pritarta įmonės debitorinių skolų nurašymui, (ne)teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo dalies dėl 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 4–uoju darbotvarkės klausimu, nemokumo administratorės nurodytas pastabas dėl debitorių skolų nurašymo laikė objektyviomis, padarytomis faktiškai įvertinus debitorinių skolų išieškojimo ir (ar) pardavimo galimybes. Pasak teismo, tai, kad pareiškėjas yra kreipęsis dėl civilinių bylų atnaujinimo, neįrodo, jog bankroto proceso metu gauta pajamų suma padidės.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jis nurodė konkrečias civilines bylas, kuriose siekiama atnaujinti procesą, bei kitas bylas, kuriose sprendžiami klausimai ir jose priimti procesiniai sprendimai tiesiogiai darytų įtaką įmonės turto masei bei galimybei kuo didesne apimti patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kreditorių susirinkimo 4–uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo turinį ir pirmosios instancijos teismo išvadas dėl šio nutarimo, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovės nemokumo administratorė, teikdama 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimui nutarimo projektą dėl debitorinių skolų nurašymo, jį atitinkamai pagrindė ir įvertino debitorinių skolų išieškojimo ir (ar) pardavimo galimybes. Tokias išvadas patvirtina tai, kad iš VšĮ „Vilniaus universitetas“ 578 610,35 Eur skola nėra priteista; UAB „Sidonos statybinės medžiagos“, UAB „Kintenis“, antstoliams G. Badikoniui ir R. Vižainiškiui, UAB „Charlot LT“, UAB „Enifas“ įsiskolinimai nenustatyti; debitorės UAB „SUXI“, UAB „Remava“ išregistruotos iš Juridinių asmenų registro; 12 Eur skolininkas neidentifikuotas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, nesutikdamas su nemokumo administratorės pasiūlytu nutarimo projektu dėl debitorinių skolų nurašymo ir balsavęs kreditorių susirinkime „prieš“ tokį sprendimą, tik deklaratyviai teigia, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas neatitinka atsakovės ir jos kreditorių interesų, tačiau nenurodo (nepagrindžia), kaip konkrečiai toks kreditorių susirinkime priimtas sprendimas pažeidžia atsakovės bei jos kreditorių (ir paties pareiškėjo) teises ir teisėtus interesus, atskirajame skunde neteikia duomenų, jog nurašomos debitorinės skolos nėra beviltiškos.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įvertinimu ir išvadomis, kad vien aplinkybė, jog apeliantas nurodo kreipęsis išvardytose civilinėse bylose dėl proceso atnaujinimo ir dėl to siekia tęsti įmonės bankroto procesą iki įsiteisės procesiniai sprendimai įvairiose civilinėse bylose pagal jo nuolat teikiamus skundus ar kitus prašymus, niekaip neįrodo, kad bankroto proceso metu gauta pajamų suma padidės ir atsiras galimybė didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad teismai, pasisakydami bylose dėl sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos, yra pabrėžę, jog toks sprendimas neatima teisės iš apelianto reikšti ieškinį teisme, jei jis mano, kad jo, kaip bankrutavusios bendrovės kreditoriaus, interesai buvo pažeisti. Kreditorių teisė į teisminę gynybą (finansinių reikalavimų patenkinimą) yra užtikrinama ir po sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo, t. y. pasibaigusio juridinio asmens kreditoriai, esant atitinkamiems pagrindams, turi teisę reikšti ir tiesioginius ieškinius dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusių juridinių asmenų vadovų ir (ar) dalyvių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą, kadangi tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012). Vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose likviduojama dėl bankroto įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-220-567/2023, 29 punktas). Taigi, vien pats faktas, kad kreditorius teikia įvairius skundus ir prašymus išnagrinėtose civilinėse bylose, kuriuose vienu ar kitu statusu dalyvauja (dalyvavo) ir atsakovė, savaime nesuponuoja išvados, jog jo reikalavimai nurodytose bylose bus patenkinti ir dėl to padidės įmonės turto masė. Juo labiau kad kreditorių teisė į teisminę gynybą (finansinių reikalavimų patenkinimą) yra užtikrinama net ir po sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, jog skundžiamas 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas 4–uoju darbotvarkės klausimu, yra teisėtas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti šią skundžiamą teismo nutarties dalį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo pritarta galutinei bankroto ataskaitai, (ne)teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi, įvertinęs galutinės bankroto ataskaitos atitikimą JANĮ reikalavimams (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 1–4 punktams), nusprendė ją patvirtinti, o bylą dalyje dėl apelianto skundo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo pritarta galutinės ataskaitos patvirtinimui, panaikinimo nutraukti.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad neišsprendus klausimų dėl debitorių ir kreditorių skolų pagrįstumo, darančių tiesioginę įtaką įmonės turto masei, galutinėje bankroto ataskaitoje nurodyti duomenys negali būti laikomi galutiniais ir tiksliais, dėl to kreditorių susirinkimo nutarimas pritarti galutinei bankroto ataskaitai yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patvirtindamas galutinę bankroto ataskaitą ir bylą dalyje dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo pritarta galutinei bankroto ataskaitai, panaikinimo, nutraukdamas, pažeidė galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo tvarką.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nemokumo administratorės pateiktos galutinės bankroto ataskaitos bei dėl kreditorių pritarimo jai, skundžiamoje nutartyje vadovavosi JANĮ nuostatomis.

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis), tačiau JANĮ 155 straipsnyje, kuriame reglamentuojamos pereinamosios nuostatos dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras nurodytas šio įstatymo nuostatas.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad likvidavimo dėl bankroto ir juridinio asmens pabaigos procedūras sieja juridinio asmens likvidacinis tikslas, tai nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą juridinio asmens likvidavimo etapą, kuris pradedamas juridinio asmens pripažinimu likviduojamu dėl bankroto ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1730-781/2020; 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-750-407/20221).

Byloje nustatyta, kad Jokūbausko įmonei „Jonas“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto. Taigi, bankroto byla įmonei iškelta ir likvidavimo etapas pradėtas iki įsigaliojant JANĮ (galiojant ĮBĮ), o JANĮ 99 straipsnis reglamentuoja galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimą iki sprendimo dėl pabaigos priėmimą likvidavimo dėl bankroto procedūrose, pradėtose po 2020 m. sausio 1 d. Vadinasi, iki JANĮ įsigaliojimo pradėtas bankrutavusios įmonės likvidavimo etapas yra vykdomas ir užbaigiamas pagal ĮBĮ nuostatas, nes juridinio asmens pabaigos procedūra laikytina ne savarankiška procedūra, o likvidacinių veiksmų, pradėtų, pripažinus įmonę bankrutavusia, užbaigimas. Tai reiškia, kad likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ nemokumo administratorės pateikta galutinė bankroto ataskaita neturėjo atitikti JANĮ 99 straipsnio nuostatų, nes įmonės likvidavimo etapas turėjo būti užbaigtas pagal ĮBĮ nuostatas, nenustatančias nemokumo administratorei pareigos pateikti galutinę bankroto ataskaitą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-205-567/2022, 41 punktas).

Tai lemia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė vadovaudamasis netaikytinu byloje teisės norminiu aktu, nes skundžiamoje nutartyje spręsdamas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo pritarta galutinei bankroto ataskaitai, teisėtumo ir galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo nepagrįstai vadovavosi JANĮ, o ne ĮBĮ nustatytu reglamentavimu, taip nukrypdamas nuo suformuotos ir nuoseklios teismų praktikos, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtas bankrutavusios įmonės likvidavimo etapas yra vykdomas ir užbaigiamas pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-567/2022; 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-980-933/2022).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą šiam ginčui taikytiną teisinį reglamentavimą ir teismų praktikos išaiškinimus, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl nemokumo administratorės pateiktos galutinės bankroto ataskaitos neatitikimo JANĮ normoms.

Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, pažymi, kad ginčui aktualiame ĮBĮ galutinės bankroto ataskaitos rengimas ir tvirtinimas nenumatytas, todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nemokumo administratorės teikiama galutinė bankroto ataskaita neturi atitikti JANĮ 99 straipsnio nuostatų (žr. šios nutarties 45 punktą). Kita vertus, nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 5–uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo ir vertindamas pateiktą galutinę bankroto ataskaitą, ir rėmėsi JANĮ 99 straipsniu, tačiau skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad teismas nemokumo administratorės kreditorių susirinkimui pateiktą ataskaitą iš esmės vertino ir ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkto kontekste. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pateiktoje ataskaitoje nurodyta, jog bankroto proceso metu gautos lėšos sudaro 340452,63 Eur, visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma – 180 582,98 Eur, taip pat, jog ataskaitoje numatyta pirmosios eilės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti skirta 97 239,14 Eur suma ir 15 350,79 Eur kintamojo atlyginimo už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui piniginių lėšų suma.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, kreditorių susirinkimo 5–uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo turinį, pirmosios instancijos teismo motyvus dėl šio nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo, daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, viena vertus, nemokumo administratorės kreditorių susirinkimui pateiktą ataskaitą (galutinę bankroto ataskaitą) iš esmės įvertino ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkto kontekste ir konstatavo, jog egzistuoja pagrindas ją patvirtinti, tam iš esmės skundžiamu nutarimu pritarė ir įmonės kreditoriai. Kita vertus, teismas konstatavo, kad kreditoriai negali teisme atskiros procedūros tvarka ginčyti tarpinių galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo veiksmų, t. y. kreditorių susirinkimo sprendimų dėl pritarimo galutinei bankroto ataskaitai bei nusprendė ją patvirtinti.

Remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkto ir 23 straipsnio 4 punkto nuostatomis nemokumo administratoriaus ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti būtent kreditorių susirinkimas, o tokia teisė teismui yra suteikta tik įstatymo nustatytu atveju, t. y. kreditoriams nepatvirtinus pakartotinai teikiamos ataskaitos. ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte numatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, nemokumo administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Jeigu teismas nurodo nemokumo administratoriui pašalinti ataskaitos trūkumus, bet nemokumo administratorius per teismo nustatytą protingą terminą jų nepašalina ir (ar) teismas nepatvirtina jam pakartotinai pateiktos ataskaitos, teismas priima motyvuotą nutartį atstatydinti nemokumo administratorių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirti kitą nemokumo administratorių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2026 yra pateikęs išaiškinimus, kad kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimai gali būti skundžiami teismui, išskyrus įstatyme konkrečiai nurodytas išimtis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad ĮBĮ nėra įtvirtinta jokios išimties, kuri leistų daryti išvadą, kad kreditorių susirinkimo sprendimas pritarti nemokumo administratorės pateiktai bankroto ataskaitai nėra skundžiamas teismui, daro išvadą, jog kreditorius J. J. turėjo teisę pirmosios instancijos teismui skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5–uoju darbotvarkės klausimu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pareiškėjo J. J. skundo dalį, kuria buvo prašoma panaikinti likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5–uoju darbotvarkės klausimu, nepagrįstai nutarė nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą ir patvirtinti pateiktą ataskaitą. Nagrinėjamu atveju teismui iš esmės įvertinus nemokumo administratorės kreditorių susirinkimui pateiktą ataskaitą, kuris atitinka ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkto reikalavimams ir nustačius, kad egzistuoja pagrindas ją patvirtinti, bei įstatyme esant suteiktai kompetencijai nemokumo administratoriaus ataskaitą pirmiausia tvirtinti būtent kreditorių susirinkimui, o ne teismui, pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjo J. J. skundo dalį, kuria buvo prašoma panaikinti likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5–uoju darbotvarkės klausimu, atmesti kaip nepagrįstą. Dėl to skundžiamos nutarties dalis, kuria byla dalyje dėl 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 5–uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo nutraukta bei patvirtinta likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ bankroto proceso ataskaita, panaikinama ir išsprendžiamas klausimas iš esmės, nurodant, kad pareiškėjo J. J. skundo dalis, kuria jis prašė panaikinti likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5–uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nuspręsta pritarti nemokumo administratorės pateiktai ataskaitai, atmestina kaip nepagrįsta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo pritarta kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos, (ne)teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkinęs pareiškėjo skundo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 4–uoju darbotvarkės klausimu, taip pat nutraukęs bylą dalyje dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 5–uoju darbotvarkės klausimu, nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir kreditoriaus skundo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 6–uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

Kaip jau išdėstyta pirmiau šioje nutartyje, sprendžiant klausimus, kurie siejami su įmonės veiklos pabaiga ir jos išregistravimu, taikytinos ĮBĮ nuostatos. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad po to, kai nemokumo administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalies nuostatą, savo praktikoje yra nurodęs, kad bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl įmonės pabaigos, teismas turi išanalizuoti visas sprendimo priėmimui galinčias turėti reikšmės faktines aplinkybes, ištirti ir įvertinti tokio sprendimo priėmimo galimybę patvirtinančius įrodymus ir jais remiantis pagrįsti savo išvadas. Teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės administratoriaus dokumentus, formaliai būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti atitinkamą sprendimą tuo atveju, kada nelieka abejonių, jog išnaudotos visos galimybės, kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Šios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013; 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1182-881/2019; 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-980-933/2022, 41.4 papunktį).

Sprendimą dėl įmonės pabaigos priima teismas (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nemokumo administratoriaus pareiga kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos įvykdžius tam visus būtinus veiksmus, kyla iš įstatymo imperatyvo, o ne iš kreditorių susirinkimo nutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-433-450/2021). ĮBĮ nenumato nemokumo administratoriui pareigos pateikti pavieniams kreditoriams ar teismui veiklos ataskaitą arba gauti kreditorių susirinkimo pritarimą kreiptis į teismą sprendimui dėl įmonės veiklos pabaigos priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-798-241/2019; 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-980-933/2022, 41.5 papunktis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 6–uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, suinteresuotiems asmenims nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Teisės į kreditorių susirinkimo rekomendacinio pobūdžio nutarimo apskundimą įgyvendinimas negali būti savitikslis, jis turi sukurti materialiuosius teisinius padarinius (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-175-553/2022).

Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos arba turi atsisakyti priimti ieškinį (skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad panaikinti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 6–uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė, tačiau toks pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu. Kadangi pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti, tokiu atveju teismas turėjo šią bylos dalį nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą. Dėl to ši skundžiamos nutarties dalis panaikinama ir išsprendžiamas klausimas iš esmės, civilinės bylos dalis dėl pareiškėjo J. J. skundo reikalavimo panaikinti likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 6–uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nutraukiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindamas pirmiau šioje nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 4–uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nuspręsta pritarti debitorinių skolų nurašymui, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, dėl to ši skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias kreditorių skundų nagrinėjimo tvarką ir sąlygas, spręsdamas dėl 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų 5–uoju ir 6–uoju darbotvarkės klausimais. Kadangi teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 5–uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo bei patvirtino likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ bankroto proceso ataskaitą, ši skundžiamos nutarties dalis panaikinama ir išsprendžiamas klausimas iš esmės, pareiškėjo J. J. skundo dalis, kuria jis prašė panaikinti likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5–uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nuspręsta pritarti nemokumo administratorės pateiktai ataskaitai, atmestina kaip nepagrįsta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamos nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 6–uoju darbotvarkės klausimu, panaikinama ir išspręstinas klausimas iš esmės, civilinės bylos dalis dėl pareiškėjo J. J. skundo reikalavimo panaikinti likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 6–uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nutraukiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apelianto (pareiškėjo) atskirojo skundo iš esmės netenkinus, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo atsakovė, kuri atsiliepime į atskirąjį skundą prašė tokias išlaidas priteisti jos naudai iš apelianto (pareiškėjo). Tačiau atsakovei, atstovaujamai nemokumo administratorės, nepateikus tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kuria kreditoriaus J. J. skundo reikalavimas dėl likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 4–uoju darbotvarkės klausimu, atmestas, palikti nepakeistą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kuria bylos dalis dėl kreditoriaus J. J. skundo reikalavimo dėl likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 5–uoju darbotvarkės klausimu, nutraukta bei patvirtinta likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ galutinė bankroto ataskaita, ir išspręsti klausimą iš esmės, kreditoriaus J. J. skundo reikalavimą dėl likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 5–uoju darbotvarkės klausimu, atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kuria kreditoriaus J. J. skundo reikalavimas dėl likviduojamos dėl bankroto Jokūbausko įmonės „Jonas“ 2026 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 6–uoju darbotvarkės klausimu, atmestas, ir išspręsti klausimą iš esmės, civilinės bylos dalį pagal kreditoriaus J. J. skundą nutraukti.