Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditoriaus V. P. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties, kuria kreditoriaus V. P. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atskirojo skundo netenkinimo

10. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditoriaus V. P. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

11. CPK 306 straipsnyje yra nurodyta, kad apeliacinis skundas (nagrinėjamu atveju atskirasis skundas) turi atitikti bendrus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, o taip pat ir nurodytus šiame straipsnyje keliamus reikalavimus. Apeliacinio skundo (nagrinėjamu atveju atskirojo skundo) argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo (nagrinėjamu atveju atskirojo skundo) dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Be kitų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų atskirajame skunde privaloma nurodyti kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

12. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi, spręsdamas kreditoriaus V. P. J. patikslinto atskirojo skundo priėmimo klausimą, nurodė, kad jame dėstomos iš esmės tos pačios, kaip ir pradiniame atskirajame skunde, aplinkybės apie tai, kad kreditorius V. P. J. 2019 m. lapkričio 14 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu buvo pateikęs reikalavimus, kurie į 2019 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimo protokolą nebuvo įtraukti, taip pat apie tai, kad bankroto administratorius nepateikia paruoštų ir bankroto administratoriui pateiktų ieškinių teismui. Minėtos aplinkybės nėra susijusios su teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Jokių kitų aplinkybių ir argumentų, pagrindžiančių skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, kreditorius patikslintame atskirajame skunde taip ir nenurodė.

13. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentacija, apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesį, jog atskirasis skundas buvo papildytas argumentais apie tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1441-866/2019 pagal ieškovės J. įmonės „JONAS“ ieškinį dėl 77 137,56 Eur skolos priteisimo iš atsakovo Vilniaus universiteto už bendrabutyje atliktus darbus.

14. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo papildymas viena papildoma aplinkybe, kurią pirmosios instancijos teismas turi galimybę nustatyti patikrindamas duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, negali būti laikomas tinkamu teismo nustatytų atskirojo skundo trūkumų pašalinimu. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria jo pateiktam atskirajam skundui nustatytas terminas trūkumų pašalinimui, neskundė, tačiau jos taip pat ir nevykdė.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso principų yra proceso koncentracija ir ekonomiškumas. Šis principas įtvirtintas CPK 7 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas dalyvaujantiems byloje asmenims rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Kreditoriaus procesinis elgesys, t. y. nepateikimas teismui argumentų, kuriais jis grindžia savo atskirąjį skundą, pagrindžiančių skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, neatitinka aptarto reikalavimo proceso dalyviui (šiuo atveju – kreditoriui). Toks kreditoriaus elgesys taip pat neatitinka ir CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos principo, kuris reiškia, kad dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu. Kreditorius, teikiantis atskirąjį skundą, turi užtikrinti, kad jo teikiamas dokumentas atitiks visus tokiam procesiniam dokumentui CPK keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, kreditoriui kyla su tuo susijusios teisinės pasekmės.

16. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nutartimi nustatė 7 dienų terminą trūkumams pašalinti, kuris apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamu atveju yra vertinamas kaip pakankamas. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu. Taigi, pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria nustatė kreditoriui terminą trūkumų pašalinimui, tinkamai išaiškino kreditoriui teisines pasekmes, susijusias su teismo nurodytų kreditoriaus pateikto procesinio dokumento trūkumų nepašalinimu.

17. Susipažinęs su 2019 m. gruodžio 31 d. pateiktu patikslintu atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo neįvykdė ir nenurodė aplinkybių ir argumentų, pagrindžiančių skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto atskirajame skunde dėstomos aplinkybės nėra susijusios su teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditoriaus atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties priėmimo klausimą, tinkamai įvertino reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

19. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė kreditoriaus atskirąjį skundą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, apelianto prašymas sprendimą dėl J. įmonės „JONAS“ likvidavimo dėl bankroto priimti pasibaigus bankrutuojančios J. įmonės „JONAS“ ir Vilniaus universiteto teisminiams procesams, nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.