- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-30
- Bylos Nr.
- 2-1127-577/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00225-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi J. įmonei „J.“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Top Consult“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d., 2020 m. sausio 27 d., 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. gegužės 3 d., 2021 gegužės 10 d. ir 2022 m. liepos 20 d. nutartimis.
3. 2025 m. lapkričio 3 d. teisme gautas pareiškėjo (kreditoriaus) J. J. prašymas dėl įrodymų, patvirtinančių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą, išreikalavimo, kuriame pareiškėjas prašė įpareigoti likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ nemokumo administratorę UAB „Top consult“ pateikti: UAB „Peri“ 44 486,21 Eur finansinį reikalavimą patvirtinančius įrodymus; UAB „Rasmitas“ 709 Eur finansinį reikalavimą patvirtinančius įrodymus; UAB „Plati sfera“ 60 454,65 Eur finansinį reikalavimą patvirtinančius įrodymus; UAB „Bikuvos prekyba“ 71 551,14 Eur finansinį reikalavimą patvirtinančius įrodymus; UAB „Gelsauga“ 10 405,73 Eur finansinį reikalavimą patvirtinančius įrodymus; akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ 75 429,60 Eur finansinį reikalavimą patvirtinančius įrodymus; viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Vilniaus universitetas“ finansinį reikalavimą pagrįstumą įrodančius dokumentus.
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė priimti, nes įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjo nurodytų kreditorių reikalavimų tikslinimo reikalingumo klausimas išspręstas.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas J. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties ir, atsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratorė nepateikė teismo patvirtintų kreditorių UAB „Peri“, UAB „Rasmitas“, UAB „Plati sfera“, UAB „Bikuvos prekyba“, UAB „Gelsauga“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir VšĮ „Vilniaus universitetas“ finansinių reikalavimų pagrįstumą įrodančių dokumentų, prašė panaikinti likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ nemokumo administratorės UAB „Top consult“ pateiktus negaliojančius finansinius reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui J. J. 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties gavimo pašalinti atskirojo skundo, pateikto dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties, trūkumus – sumokėti 57 Eur žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas išaiškino, kad, nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
7. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalimi, pateikdamas atskirąjį skundą bankroto byloje, pareiškėjas turėjo sumokėti 57 Eur žyminį mokestį, kuris apskaičiuotas pagal formulę: 50 Eur x 152 / 100) x 75 proc. / 100.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo prašymą dėl įpareigojimo pateikti patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą įrodančius dokumentus likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ bankroto byloje, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog yra sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis.
9. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 4 dalies reikalavimų, ir nustatė pareiškėjui terminą šiam trūkumui pašalinti – sumokėti 57 Eur žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą (CPK 316 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Apeliantas J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Remiantis teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2110/2013; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-289-178/2018), kreditorius, pareiškiantis netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, laikomas ginančiu ne tik savo, bet ir kitų įmonės kreditorių interesus. Tokiu atveju kreditorius yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
10.2. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas taikomas ne tik tada, kai ieškinį pareiškia pati bankrutuojanti įmonė, bet ir kai jos vardu ieškinį pateikia įmonės kreditorius. Todėl netiesioginiai ieškiniai, reiškiami bankrutuojančios įmonės vardu, nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, o pareiškėjas negali būti įpareigotas tokį mokestį sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).
13. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.
14. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas J. J. jau ne vieną kartą teikė prašymą patikslinti kreditorių sąrašą, nurodydamas kreditorius (tuos pačius kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme), kurių teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai pareiškėjui kėlė abejonių, bei prašė išreikalauti atitinkamus įrodymus dėl šių kreditorių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo prašymas jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi palikta nepakeista, 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė tokį pareiškėjo prašymą priimti. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas apeliantui nustatė terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti, sumokėti už jį žyminį mokestį.
16. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 4 dalimi, reglamentuojančia apeliacinio skundo turinį, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis, arba nurodyta, jog apeliantas nuo jo yra atleistas ar kad mokesčio sumokėjimas atidėtas. Kaip jau minėta, atskiriesiems skundams taikomos apeliacinės instancijos proceso taisyklės, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, nustatytas CPK skirsnyje „Atskirieji skundai“ (CPK 338 straipsnis).
17. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami juridiniai asmenys, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, taip pat juridiniai asmenys, kurių bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ir fiziniai asmenys, kuriems iškelta bankroto byla. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius bei kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik tais atvejais, kai CPK ar kituose įstatymuose numatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai. Pavyzdžiui, atskirąjį skundą gali paduoti bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir kt.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), taip pat kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimus netenkina visiškai arba iš dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai gali būti nustatyti kituose įstatymuose (pavyzdžiui, asmenims, turintiems teisę į antrinę teisinę pagalbą). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus ginčus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir kt.), nemokumo administratorius, kai ginčas susijęs su jo statusu ir (ar) interesais (pavyzdžiui, dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-645-407/2024).
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartimi išspręstą atskirą procesinį klausimą (kai apeliantas nėra priskirtas CPK 83 straipsnyje nurodytiems subjektams ir skundžia nemokumo bylose priimtą nutartį, kuria išspręstas atskiras procesinis klausimas), toks klausimas patenka į CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąvoką „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“. Tai paaiškinama tuo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atskirųjų skundų apmokestinimą žyminiu mokesčiu bankroto ir restruktūrizavimo bylose pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį, siekė užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus atskiruosius skundus, kurie ilginančiai veikia nemokumo procesus, ypač dėl nutarčių, kuriomis išsprendžiami atskiri procesiniai klausimai. Todėl, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį yra taikomas ir pirmosios instancijos teismo išspręstiems atskiriems procesinio pobūdžio klausimams, nes šie klausimai tiesiogiai susiję su nemokumo proceso efektyvumu ir trukme. Taigi, atskiri procesiniai veiksmai (sprendimai) patenka į sąvoką „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“, nes jie yra nemokumo proceso dalis, ir tokiu būdu, teikiant atskirąjį skundą, turi būti apmokestinami pagal CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-567/2024).
20. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, apeliantas, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorius, negali pasinaudoti CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatytais atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindais, nes pateiktas ginčas nesusijęs su jo paties pareikštu reikalavimu. Apeliantas teikė prašymą dėl kitų kreditorių reikalavimų panaikinimo (patikslinimo), tačiau šis ginčas nepatenka į atleidimo nuo žyminio mokesčio taikymo sritį. Todėl pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį apeliantui atsirado pareiga sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, pateiktą bankroto byloje. Tokia formuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika siekiama užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą bei apriboti nepagrįstus skundus, tai visiškai atitinka nemokumo proceso tikslą – sudaryti sąlygas veiksmingam bei efektyviam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnis).
21. Kadangi apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties, nesumokėjo žyminio mokesčio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 2 dalimi ir 306 straipsnio 4 dalimi, nustatė apeliantui terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį.
22. Apelianto argumentai dėl netiesioginio ieškinio (ne)apmokestinimo žyminiu mokesčiu nesusiję su nagrinėjamam ginčui aktualiomis aplinkybėmis. Apskųstoje nutartyje nurodyta sumokėti žyminį mokestį už apelianto atskirąjį skundą (kuriame, be kita ko, prašoma panaikinti kitų likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kreditorių finansinius reikalavimus), paduotą bankroto byloje, o ne už apelianto pateiktą netiesioginį ieškinį.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą, bankroto ar restruktūrizavimo bylose sumokėtas žyminis mokestis yra grąžinamas. Taigi, bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens kreditorius, pateikęs pagrįstą atskirąjį skundą dėl patvirtinto kito kreditoriaus finansinio reikalavimo, nepatiria finansinių praradimų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, nes, patenkinus atskirąjį skundą, sumokėtas žyminis mokestis jam grąžinamas. Be to, CPK nuostatos, esant sunkiai turtinei padėčiai ir negalint sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio bei siekiant užtikrinti teisę į teisminę gynybą, numato galimybę atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė atskirojo skundo trūkumų šalinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir ją aiškinančią teismų praktiką bei pagrįstai įpareigojo apeliantą pašalinti atskirojo skundo, pateikto dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties, trūkumus – sumokėti 57 Eur žyminį mokestį.
25. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kadangi šios nutarties priėmimo metu skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodytas terminas atskirojo skundo, pateikto dėl 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties, trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliantui nustatomas naujas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo šios nutarties priėmimo dienos, atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 57 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjui J. J. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, atskirojo skundo, paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties, trūkumams pašalinti – sumokėti 57 Eur žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.