Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. J. pareiškimą dėl darbo santykių nutraukimo datos pakeitimo ir kreditorinio reikalavimo padidinimo atsakovės bankrutavusios J. įmonės „J.“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi nutarė iškelti J. įmonei „J.“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirti UAB „Top Consult“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d. (civilinė byla Nr. B2-668-340/2021, CPK 179 str. 3 d.).

2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi nutarė patvirtinti J. įmonės „J.“ kreditorių reikalavimų sąrašą, įskaitant pirmos eilės kreditoriaus V. P. J. reikalavimą 1 635,25 Eur sumai.

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi, atsižvelgdamas į nemokumo administratoriaus UAB „Top Consult“ prašymą, nutarė patikslinti bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių sąrašą, sumažinant kreditoriaus V. P. J. reikalavimą iki 619,43 Eur, nes iš Garantinio fondo jam buvo išmokėta 1 015,82 Eur suma.

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 1 d. ir 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi nutarė patikslinti J. įmonės „J.“ kreditorių reikalavimų sąrašą, kuriame V. P. J. kreditorinis reikalavimas nesikeitė (CPK 179 str. 3 d.).

5.1. nustatyti jo darbo santykių su J. įmone „J.“ nutraukimo datą 2019 m. birželio 1 d.

5.2. padidinti jo kreditorinį reikalavimą bankrutavusios J. įmonės „J.“ bankroto byloje 1 826,40 Eur suma, galutinį finansinį reikalavimą nustatant 2 445,83 Eur ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su Vilniaus apygardos teismo nutartimis, kuriomis patvirtintas ir patikslintas kreditorių reikalavimų sąrašas bankrutavusios J. įmonės „J.“ bankroto byloje, nebuvo supažindintas. Pareiškėjas įmonėje dirbo iki 2019 m. birželio 1 d., todėl į teismo patvirtintą kreditorių reikalavimų sąrašą nepagrįstai nebuvo įtrauktas jam išmokėtinas 1 826,40 Eur dydžio darbo užmokestis, susidaręs už darbo santykių laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. Buvęs įmonės vadovas ir savininkas J. J. pripažįsta, kad pareiškėjas įmonėje dirbo iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo. Pareiškėjui nežinomi jokie darbo santykių tarp jo ir įmonės nutraukimo pagrindai, nes jam nebuvo pateikti darbo sutarties nutraukimą patvirtinantys dokumentai (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 62 str.).

6. Atsakovė bankrutavusi J. įmonė „J.“, atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Top Consult“, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo V. P. J. pareiškimą, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bankroto bylos J. įmonei „J.“ iškėlimo metu įmonėje apdraustųjų (darbuotojų) nebuvo. Pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo laikotarpis įmonėje baigėsi 2018 m. gruodžio 1 d., draudimo pabaigos priežastis – draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva. Pareiškėjo kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas pagal įmonės savininko pateiktus duomenis. Pareiškėjas neginčijo Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas.

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-327-407/2021 nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį atmesti V. P. J. pareiškimą dėl darbo santykių nutraukimo datos nustatymo ir kreditorinio reikalavimo padidinimo ir klausimą dėl kreditoriaus V. P. J. finansinio reikalavimo tvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą iš naujo, turi nustatyti bylai reikšmingą aplinkybę, ar pareiškėjas V. P. J. atliko darbo funkcijas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. ir spręsti dėl ginčo laikotarpiu jam priklausančio darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, pastebėjo, kad, nepaisant to, jog SODRA turi teisę įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimą dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, tačiau suinteresuotas asmuo nepraranda teisės įrodinėti, kad ginčijamu laikotarpiu atliko darbo funkcijas ir gavo (turėjo gauti) su darbo santykiais susijusias pajamas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbo teisiniai santykiai, visų pirma, yra sutartiniai teisiniai santykiai, jų atsiradimą lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, kuri yra išreikšta ir įforminta darbo sutartyje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnis). Darbo teisinius santykius reglamentuoja Darbo kodeksas, kuriame taip pat numatyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Nors Darbo kodekso 53 str. 1 d. 7 p. nurodyta, kad darbo sutartis gali pasibaigti ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, tačiau iš teisinio reglamentavimo lingvistinio ir sisteminio aiškinimo nėra pagrindo daryti išvados, kad SODROS iniciatyva nustatyta apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos data gali būti tapatinama su darbo teisinių santykių pasibaigimu.

8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 12 d. nutartimi nutarė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, nustatant 14 dienų terminą atsiliepimui į kreditoriaus V. P. J. pareiškimą pateikti, kartu pateikiant patvirtintas nustatyta tvarka kopijas visų dokumentų, kurių pagrindu nustatyta kreditoriaus V. P. J. socialinio draudimo pabaiga, ir įrodymus, kad kreditoriui V. P. J. buvo pranešta apie tai.

9. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo V. P. J. pareiškimą, prašydamas V. P. J. pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 str. 2 d. draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas veiklos nevykdo. Laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, kai: 1) socialinio draudimo įmokų nesumoka 3 mėnesius iš eilės ir ilgiau, 2) nesikreipia dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas, 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų. Nustačius, kad draudėjas veiklos nevykdo, pagal šio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą nėra įrašomi nuo draudėjo veiklos nevykdymo pradžios. Šie duomenys gali būti įrašomi nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. Apdraustieji asmenys yra informuojami apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą. Pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 119¹ p. nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašoma apdraustojo asmens socialinio draudimo pabaigos data, kai, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 str., konstatuojama, kad draudėjas nevykdo veiklos ir apdraustasis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus gavimo nesikreipė į Valstybinę darbo inspekciją dėl įrodinėjimo sumų, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimo už darbo funkcijų vykdymą. Šiuo atveju apdraustojo asmens socialinio draudimo pabaigos data nustatoma, laikantis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 119.5 p. nuostatų. J. įmonė „J.“ 2019 m. sausio 15 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pranešimus apie apdraustuosius už 2018 m. gruodžio mėn., kurie buvo sustabdyti dėl įmonės veiklos nevykdymo fakto vertinimo pagal Socialinio draudimo įstatymo 13 str. Įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui 2019 m. vasario 1 d. sudarė 1 543,50 Eur socialinio draudimo įmokų už 2018 m. rugpjūčio – lapkričio mėn., todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019 m. sausio 16 d. išsiuntė įmonei reikalavimą pateikti veiklos vykdymo faktą pagrindžiančius dokumentus. Įmonė žinutę perskaitė 2019 m. sausio 24 d., tačiau dokumentų vykdomai veiklai įrodyti ar prašymo dėl susidariusio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimo nepateikė, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019 m. vasario 1 d. išvada konstatavo įmonės veiklos nevykdymą ir 2019 m. vasario 5 d. sprendimu neįrašė į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą penkių įmonės apdraustųjų, įskaitant ir pareiškėją, pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir socialinio draudimo įmokų už 2018 m. gruodžio mėn. bei nusprendė neįrašyti kitų nuo šio sprendimo priėmimo dienos įmonės „J.“ teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenų, kol draudėjas neįvykdys duotų nurodymų ir neišnyks aplinkybės, dėl kurių laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo arba apdraustieji įrodys, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jiems apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Įmonė žinutę apie priimtą sprendimą perskaitė 2019 m. vasario 6 d. V. P. J. apie neįrašytus duomenis ir galimybę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl įrodymo, kad sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra gautos už darbo funkcijų vykdymą, buvo pranešta 2019 m. vasario 11 d. registruotu paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau korespondencija buvo grąžinta su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Įmonė 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. kovo 15 d. teikė Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriui pranešimus apie apdraustuosius už 2019 m. sausio – vasario mėnesius, kurie nebuvo įrašyti, vadovaujantis 2019 m. vasario 5 d. sprendimu. Neišnykus aplinkybėms, dėl kurių nustatytas įmonės veiklos nevykdymas ir neturint informacijos apie apdraustųjų, tarp kurių ir apdraustasis V. P. J., kreipimąsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl įrodinėjimo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, jiems buvo apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą, 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyrius nusprendė Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre įrašyti keturių apdraustųjų, tarp jų ir apdraustojo V. P. J., socialinio draudimo pabaigą įmonėje 2018 m. gruodžio 1 d. Įmonė ir V. P. J. apie priimtą sprendimą informuoti 2019 m. kovo 28 d. elektroninėmis žinutėmis atitinkamai per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą ir Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, tačiau nei įmonė, nei pareiškėjas žinučių neperskaitė.

10. Teismui nustačius aplinkybę, kad V. P. J. 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. gegužės mėn. atliko darbo funkcijas įmonėje ir jo nurodyta suma jam buvo priskaičiuota už darbo funkcijų vykdymą, pareiškėjo duomenys Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, būtų tikslinami Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Atitinkamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus kreditorinis reikalavimas įmonės bankroto byloje būtų tikslintinas, atsižvelgiant į nuo pareiškėjui priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų nesumokėtų socialinio draudimo įmokų sumas (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str., 13 str.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių nuostatos; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-681/EV-410 patvirtinto Socialinio draudimo pranešimų duomenų neįrašymo į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas nevykdo veiklos, tvarkos aprašo nuostatos).

Pareiškimas tenkintinas.

11. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 str. 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai: 1) Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; 4) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. įmonei „J.“ bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi, kreditorių sąrašas, įskaitant pirmos eilės kreditoriaus V. P. J. reikalavimą 1 635,25 Eur sumai, patvirtintas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi, įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi, t. y. esminės bankroto procedūros buvo atliktos, galiojant Įmonių bankroto įstatymui. V. P. J., siekdamas kreditorinio reikalavimo padidinimo, įrodinėja, kad jis J. įmonėje „J.“ dirbo iki 2019 m. birželio 1 d. Vadinasi, klausimas dėl V. P. J. kreditorinio reikalavimo patikslinimo turi būti sprendžiamas pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, kadangi Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 str. prie išimčių, kurioms taikomas Įmonių bankroto įstatymas, priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka.

13. Lietuvos teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad kreditoriaus reikalavimo tikslinimo klausimas yra išvestinis iš pagrindinio, jau kartą išspręsto, klausimo, t. y. kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, todėl kreditoriaus reikalavimo tikslinimas turi būti vertinamas, kaip tapatus kreditorinio reikalavimo tvirtinimo procedūrai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1330-585/2020).

14. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d. kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tai reiškia, kad iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo gali būti patvirtinami kreditoriniai reikalavimai.

15. Teismų praktikoje, aiškinant Įmonių bankroto įstatymo ir Civilinio proceso kodekso normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir/arba teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

16. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo V. P. J. kreditorinio reikalavimo, kildinamo iš darbo teisinių santykių J. įmonėje „J.“, padidinimo, kuriam esminę reikšmę turi aplinkybės apie pareiškėjo darbo santykių pabaigą įmonėje nustatymas. Pareiškėjas nurodė, kad įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas per mažas kreditorinis reikalavimas, nes pareiškėjas įmonėje dirbo iki 2019 m. birželio 1 d., todėl kreditorinis reikalavimas turi būti padidintas jam mokėtina 1 826,40 Eur darbo užmokesčio dalimi už 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. gegužės mėn. Įmonės nemokumo administratorės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus teigimu, pareiškėjo darbo santykiai įmonėje buvo nutraukti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 28 d. sprendimu nuo 2018 m. gruodžio 1 d., nes neišnyko aplinkybės, dėl kurių nustatytas įmonės „J.“ veiklos nevykdymas (draudėjas nepateikė veiklą įrodančių dokumentų, nesumokėjo socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo ir nepateikė prašymo dėl įsiskolinimo atidėjimo) ir neturint informacijos apie V. P. J. kreipimąsi į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įrodinėjimo, jog sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, jam buvo apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą.

17. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 p. pagal darbo sutartis dirbantys asmenys yra draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. To paties įstatymo 13 str. 1–3 d. nurodyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas veiklos nevykdo. Laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, kai: 1) socialinio draudimo įmokų nesumoka 3 mėnesius iš eilės ir ilgiau, 2) nesikreipia dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas, 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų. Nustačius, kad draudėjas veiklos nevykdo, pagal šio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą nėra įrašomi nuo draudėjo veiklos nevykdymo pradžios. Šie duomenys gali būti įrašomi nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. Apdraustieji asmenys yra informuojami apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą. Pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą.

18. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-681/EV-410 patvirtintas Socialinio draudimo pranešimų duomenų neįrašymo į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas nevykdo veiklos, tvarkos aprašas reglamentuoja draudėjo teikiamų pranešimų duomenų apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir įmokas neįrašymo į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas nevykdo veiklos, tvarką, draudėjo veiklos nevykdymo nustatymo tvarką, apdraustųjų asmenų informavimo apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų ir įmokų sumų neįrašymą į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, apdraustųjų asmenų įrodinėjimo, kad sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jiems apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Socialinio draudimo pranešimų duomenų neįrašymo į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas nevykdo veiklos, tvarkos aprašo 6 p. nurodyta, kad pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų sumas į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą gali būti įrašomi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu, jeigu apdraustasis asmuo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka įrodo, kad sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. To paties aprašo 16–17 p. nurodyta, kad jeigu apdraustasis asmuo kreipiasi į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu dėl sumų, apskaičiuotų už darbo funkcijų vykdymą, įrodinėjimo, Valstybinė darbo inspekcija pateikia Valstybinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui išvadą dėl įrodinėjimo rezultatų, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius priima sprendimą dėl apdraustojo asmens duomenų įrašymo/neįrašymo į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, atsižvelgiant į veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus ir Valstybinės darbo inspekcijos pateiktą informaciją apie laikotarpius, už kuriuos įrodytas apdraustojo asmens sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimas už darbo funkcijų vykdymą.

19. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 119¹ p. nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašoma apdraustojo asmens socialinio draudimo pabaigos data, kai, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 str., konstatuojama, kad draudėjas nevykdo veiklos ir apdraustasis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus gavimo nesikreipė į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įrodinėjimo sumų, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimo už darbo funkcijų vykdymą. Šiuo atveju apdraustojo asmens socialinio draudimo pabaigos data nustatoma laikantis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 119.5 p. nuostatų, t. y. kaip valstybinio socialinio draudimo pabaigos data nurodoma kita diena, einanti po laikotarpio, už kurį Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre buvo nurodytos apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos arba jeigu Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre iš viso nėra duomenų apie apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, kaip valstybinio socialinio draudimo pabaigos data įrašoma valstybinio socialinio draudimo pradžios diena.

20. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

21. Teismas pažymi, kad šios nutarties 17–19 p. nurodytas teisinis reglamentavimas suteikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui teisę priimti sprendimą dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, jei nustatytas įmonės veiklos nevykdymas (draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų, nesumoka socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, nepateikia prašymo dėl įsiskolinimo atidėjimo) ir nėra informacijos apie įmonės darbuotojo kreipimąsi į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siekiant įrodyti, jog sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, darbuotojui buvo apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Nagrinėjamu atveju būtent ir susiklostė tokia situacija, kadangi J. įmonės „J.“ 2019 m. sausio 15 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikti pranešimai apie apdraustuosius už 2018 m. gruodžio mėn. buvo sustabdyti dėl įmonės veiklos nevykdymo fakto vertinimo pagal Socialinio draudimo įstatymo 13 str. nuostatas. Įmonės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondui 2019 m. vasario 1 d. sudarė 1 543,50 Eur socialinio draudimo įmokų už 2018 m. rugpjūčio – lapkričio mėn., todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019 m. sausio 16 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą išsiuntė įmonei reikalavimą pateikti veiklos vykdymo faktą pagrindžiančius dokumentus. J. įmonė „J.“ žinutę perskaitė 2019 m. sausio 24 d., tačiau dokumentų vykdomai veiklai įrodyti ar prašymo dėl susidariusio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimo nepateikė, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019 m. vasario 1 d. išvada konstatavo įmonės veiklos nevykdymą ir 2019 m. vasario 5 d. sprendimu nusprendė neįrašyti į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą pareiškėjo V. P. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir socialinio draudimo įmokų už 2018 m. gruodžio mėn. bei nusprendė neįrašyti kitų nuo šio sprendimo priėmimo dienos J. įmonės „J.“ teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenų, kol draudėjas neįvykdys duotų nurodymų ir neišnyks aplinkybės, dėl kurių laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo arba apdraustasis įrodys, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jiems apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Įmonė žinutę apie 2019 m. vasario 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priimtą sprendimą perskaitė 2019 m. vasario 6 d.

22. V. P. J. apie neįrašytus duomenis ir galimybę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įrodymo, kad sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra gautos už darbo funkcijų vykdymą, buvo siekiama informuoti 2019 m. vasario 11 d. registruotu paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau korespondencija buvo grąžinta siuntėjui su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. J. įmonė „J.“ 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. kovo 15 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriui pranešimus apie apdraustuosius už 2019 m. sausio–vasario mėnesius, kurie, vadovaujantis tuo pačiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 5 d. sprendimu, taip pat nebuvo įrašyti Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą. Kadangi neišnyko aplinkybės, dėl kurių nustatytas J. įmonės „J.“ veiklos nevykdymas ir neturint informacijos apie apdraustojo V. P. J. kreipimąsi į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įrodinėjimo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, jam buvo apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą, 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. VRE–SP1E-4383 Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyrius nusprendė Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre įrašyti apdraustojo V. P. J. socialinio draudimo pabaigą J. įmonėje „J.“ 2018 m. gruodžio 1 d.

23. J. įmonė „J.“ ir V. P. J. apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 28 d. priimtą sprendimą buvo informuoti elektroninėmis žinutėmis atitinkamai per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą ir Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, tačiau nei įmonė, nei pareiškėjas žinučių neperskaitė.

24. Teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas V. P. J. realiai nebuvo tinkamai informuotas apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 5 d. ir 2019 m. kovo 28 d. priimtus sprendimus (atitinkamai dėl duomenų apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2018 m. gruodžio 1 d. neįrašymo į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą ir socialinio draudimo pabaigą nuo 2018 m. gruodžio 1 d.), nes deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsta korespondencija pareiškėjui nebuvo įteikta, o 2019 m. kovo 28 d. elektroninės žinutės Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemoje pareiškėjas neperskaitė.

25. Teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje pareiškėjui negali būti užkirsta galimybė teismine tvarka nustatyti, kad jo nurodomu laikotarpiu, t. y. po Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 28 d. sprendime nustatyto pareiškėjo socialinio draudimo pabaigos J. įmonėje „J.“ jis faktiškai atliko darbo funkcijas įmonėje ir gavo ar turėjo gauti su darbo santykiais susijusias pajamas, juolab, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių ir Socialinio draudimo pranešimų duomenų neįrašymo į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas nevykdo veiklos, tvarkos aprašo nuostatas pareiga pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti, pirmiausia kyla draudėjui, t. y. darbdaviui. J. įmonė „J.“, 2019 m. sausio 15 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikusi socialinio draudimo pranešimus apie apdraustuosius už 2018 m. gruodžio mėn., dar 2019 m. sausio 16 d. pranešimu buvo informuota apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus reikalavimą pateikti veiklos vykdymo faktą pagrindžiančius dokumentus. Pranešimas J. įmonei „J.“ buvo įteiktas (perskaitytas informacinėje sistemoje) 2019 m. sausio 24 d., tačiau įmonė ne tik nepateikė reikalaujamų dokumentų, tačiau net ir po Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 5 d. sprendimo neįrašyti į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įmonės apdraustojo V. P. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir socialinio draudimo įmokų už 2018 m. gruodžio mėn. bei nusprendė neįrašyti kitų nuo šio sprendimo priėmimo dienos J. įmonės „J.“ teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenų, kol draudėjas neįvykdys duotų nurodymų ir neišnyks aplinkybės, dėl kurių laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, gavimo (perskaitymo informacinėje sistemoje) 2019 m. vasario 6 d., įmonė 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. kovo 15 d. pateikė pranešimus apie apdraustuosius socialiniu draudimu. Akivaizdu, kad J. įmonė „J.“ buvo žinomi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus iškelti reikalavimai dėl dokumentų pateikimo, tačiau įmonė jų nevykdė, teikė pranešimus apie apdraustąjį V. P. J. už kitus laikotarpius, žinodama, jog teikiamuose pranešimuose nurodyta informacija apie apdraustąjį, jo darbo užmokestį, nebus įrašyta į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kol įmonė neįvykdys duotų nurodymų ir neišnyks aplinkybės, dėl kurių laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo arba apdraustasis įrodys, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą.

26. Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-327-407/2021 taip pat išaiškino, kad darbo teisiniai santykiai yra sutartiniai teisiniai santykiai, jų atsiradimą lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, kuri yra išreikšta ir įforminta darbo sutartyje (Darbo kodekso 32 str.). Darbo teisinius santykius reglamentuoja Darbo kodeksas, kuriame numatyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Aplinkybė, kad pagal Darbo kodekso 53 str. 1 d. 7 p. darbo sutartis gali pasibaigti ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, nereiškia, jog SODROS iniciatyva nustatyta apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos data gali būti tapatinama su darbo teisinių santykių pasibaigimu. Vadinasi, pareiškėjui įrodžius, jog jis 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. gegužės mėn. realiai atliko darbo funkcijas J. įmonėje „J.“ ir jo nurodoma suma jam buvo priskaičiuota už darbo funkcijų vykdymą, pareiškėjo kreditorinis reikalavimas galėtų būti tikslinamas, nes vien Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 28 d. formaliais pagrindais priimtas sprendimas dėl socialinio draudimo pabaigos savaime neįrodo darbo teisinių santykių pabaigos datą ir neužkerta pareiškėjui galimybės patenkinti reikalavimus, susijusius su neišmokėtu darbo užmokesčiu.

27. J. įmonės „J.“ savininko ir buvusio vadovo J. J. pasirašyti 2018 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis, 2019 m. sausio – gegužės mėn. atlyginimo lapai patvirtina, jog 2018 m. gruodžio mėn.–2019 m. gegužės mėn. pareiškėjui V. P. J. buvo priskaičiuotas neišmokėtas 1 826,40 Eur darbo užmokestis (191,10 Eur + (5 x 327,06)). Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas bankrutavusios J. įmonės „J.“ savininkas ir buvęs vadovas J. J. patvirtino, kad jo pasirašytuose 2018 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštyje, 2019 m. sausio – gegužės mėn. atlyginimo lapuose nurodyta informacija apie neišmokėtą darbo užmokestį pareiškėjui V. P. J. yra teisinga, nes tuo metu pareiškėjas įmonėje atliko darbo funkcijas, susijusias su statybos projektų inžinerija ir statybų dokumentų tvarkymu ir kopijavimu. Įmonės 2018 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštyje, 2019 m. sausio – vasario mėn. atlyginimo lapuose nurodyta informacija apie pareiškėjo darbo užmokestį sutampa su įmonės 2019 m. sausio – kovo mėn. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius už 2018 m. gruodžio mėn.–2019 m. vasario mėn. laikotarpius nurodyta informacija.

28. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog J. įmonė „J.“ 2019 m. sausio – kovo mėn. teikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pranešimus apie apdraustuosius už 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. vasario mėn., o pateikti duomenys sutampa su įmonės 2018 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštyje, 2019 m. sausio–vasario mėn. atlyginimo lapuose pateiktais duomenimis, akivaizdžiai patvirtina, jog V. P. J. darbo funkcijas vykdė ir po 2018 m. gruodžio 1 d., t. y. po Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 28 d. sprendimo konstatuoti pareiškėjo socialinio draudimo pabaigą įmonėje.

29. J. įmonės „J.“ savininko ir buvusio vadovo J. J. bei pareiškėjo V. P. J. parodymai apie V. P. J. darbo funkcijų atlikimą yra nuoseklūs, patvirtinantys, kad V. P. J. įmonėje atliko darbo funkcijas, susijusias su statybos projektų inžinerija ir statybų dokumentų tvarkymu ir kopijavimu.

30. Teismas pažymi, kad 2018 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis ir 2019 m. sausio – gegužės mėn. atlyginimo lapai yra nenuginčyti ir galiojantys, patvirtinantys, jog pareiškėjas V. P. J. nurodytais laikotarpiais faktiškai atliko darbo funkcijas įmonėje, tačiau už atliktą darbą su juo nebuvo atsiskaityta.

31. Teismas pažymi, kad visi šiai bylai aktualūs J. įmonės „J.“ savininko ir buvusio vadovo J. J. pasirašyti 2018 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis (b. l. 15), 2019 m. sausio – gegužės mėn. atlyginimo lapai (b. l. 16–20) yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti, nes juose užfiksuota informacija atitinka liudytojo J. J. ir V. P. J. teismo posėdžio metu pateiktiems nuosekliems ir bylos medžiagą atitinkantiems parodymams.

32. Pareiškėjo pateiktas J. įmonės „J.“ buvusio vadovo ir savininko raštas (b. l. 14) taip pat patvirtina, kad pareiškėjas dirbo įmonėje iki 2019 m. birželio 1 d. Akivaizdu, kad J. įmonės „J.“ 2018 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis, 2019 m. sausio–gegužės mėn. atlyginimo lapai, taip pat 2019 m. sausio–kovo mėn. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikti pranešimai apie apdraustąjį už 2018 m. gruodžio mėn.–2019 m. vasario mėn., yra galiojantys, nenuginčyti teisme, todėl teismas jais remiasi, nes neturi teisinio pagrindo jais abejoti. Teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos dalykas nėra susijęs su J. įmonės „J.“ savininko ir buvusio vadovo veiksmais dėl Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus reikalavimų vykdymo tinkamumo, todėl, nustačius, jog 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. gegužės mėn. V. P. J. įmonėje atliko darbo funkcijas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas padidinti 1 826,40 Eur suma kreditorinį reikalavimą yra teisėtas ir pagrįstas.

33. Teismas pažymi, kad nei šios bylos nagrinėjimo metu, nei J. įmonės „J.“ bankroto byloje nekilo ginčas, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintą V. P. J. 1 635,25 Eur kreditorinį reikalavimą sudarė apskaičiuotas ir nesumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 1 d. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas būtent dėl pareiškėjui priklausančio darbo užmokesčio nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Vadinasi, aplinkybės, kad pareiškėjas neginčijo dar 2019 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtinto reikalavimo, su kuriuo (procentine išraiška) turėjo teisę dalyvauti, priimant sprendimus įmonės kreditorių susirinkime, nereiškia, kad pareiškėjas neturi teisės reikalauti padidinti savo kreditorinį reikalavimą už nurodytą laikotarpį.

34. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo V. P. J. reikalavimas patikslinti jo kreditorinį reikalavimą, papildomai patvirtinant 1 826,40 Eur sumą, susijusią su negautu darbo užmokesčiu už 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. gegužės mėn. laikotarpiu, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas pažymi, kad pareiškėjui įrodžius aplinkybę, kad jis 2018 m. gruodžio mėn.–2019 m. gegužės mėn. atliko darbo funkcijas J. įmonėje „J.“, už kurių atlikimą jam nebuvo išmokėta 1 826,40 Eur suma, pareiškėjo duomenys po šios nutarties įsiteisėjimo turi būti patikslinti Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių nuostatas. Tai sudaro teisinį pagrindą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo bankroto byloje, atsižvelgiant į nuo pareiškėjui priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų nesumokėtų socialinio draudimo įmokų sumų. Teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio tikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus kreditorinį reikalavimą J. įmonės „J.“ bankroto byloje, atsižvelgiant į nuo pareiškėjui priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų nesumokėtų socialinio draudimo įmokų sumų.

35. Teismas pažymi, kad bankrutavusios įmonės kreditorinių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo) procedūra yra susijusi su viešuoju interesu, todėl įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga bankroto bylai reikšmingus klausimus spręsti savo iniciatyva. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog apdraustojo V. P. J. socialinio draudimo pabaiga J. įmonėje „J.“ yra 2019 m. birželio 1 d., t. y. kad realiai V. P. J. įmonėje dirbo iki 2019 m. gegužės 31 d., yra pagrindas pakeisti apdraustojo V. P. J. socialinio draudimo pabaigą ir darbo santykių pabaigą pagal Darbo kodekso 53 straipsnio 1 d. 7 punktą J. įmonėje „J.“ 2019 m. birželio 1 d. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (Darbo kodekso 53 str. 1 d. 7 p.; Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 153 str., 155 str.; Įmonių bankroto įstatymo 19 str.; 26 str.; Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str., 13 str.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių nuostatos; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-681/EV-410 patvirtinto Socialinio draudimo pranešimų duomenų neįrašymo į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas nevykdo veiklos, tvarkos aprašo nuostatos; CPK 12 str., 178 str. 185 str.).

36. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nebepalaikė savo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įrodymų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

38. Teismas atmeta atsakovės bankrutavusios J. įmonės „J.“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo, nes bylą iš esmės laimėjo pareiškėjas ir teismui nėra pateikti įrodymai apie atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 26 str., 30 str., Civilinio proceso kodekso 290–292 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti V. P. J. socialinio draudimo pabaigą J. įmonėje „J.“: vietoj 2018 m. gruodžio 1 d. nurodant, jog apdraustojo V. P. J. socialinio draudimo pabaiga ir darbo santykių pabaiga pagal Darbo kodekso 53 straipsnio 1 d. 7 punktą J. įmonėje „J.“ yra 2019 m. birželio 1 d.

Padidinti bankrutavusios J. įmonės „J.“ pirmos eilės kreditoriaus V. P. J. 619,43 Eur kreditorinį reikalavimą 1 826,40 Eur suma, nustatant bendrą 2 445,83 Eur sumą, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Išsiųsti nutartį: kreditoriui V. P. J., atsakovės bankrutavusios J. įmonės „J.“ nemokumo administratoriui UAB „Top Consult“ (EPP būdu) ir advokatui V. N. (EPP būdu), trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (EPP būdu).

Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją pateikti į bankrutavusios J. įmonės „J.“ bankroto bylą, civilinės bylos Nr. B2-668-340/2021.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.