- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- eB2-4055-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00225-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- J. J.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.5.4. 3.4.3.7; 3.4.3.10; 3.4.3.11
2020 m. lapkričio 19 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. J. skundą dėl bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ kreditorių komiteto 2020 m. birželio 30 d. nutarimų teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ kreditorių komiteto 2020 m. birželio 30 d. posėdžio nutarimams apskųsti bei pripažinti bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ kreditorių komiteto 2020 m. birželio 30 d. posėdžio nutarimus neteisėtais. Skunde pareiškėjas nurodė, kad yra bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ savininkas. Paaiškino, kad bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ kreditorių komitetas 2020 m. birželio 30 d. posėdžio metu nutarė bankrutavusiai įmonei priklausantį turtą, kurį sudaro, be kita ko, 313,36 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitas J. J. priklausantis turtas, pardavinėti visą kartu iš varžytynių, turto pradinę pardavimo kainą pirmosioms varžytinėms nustatant 231 000 EUR.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. birželio 15 d. jam buvo pranešta apie organizuojamą kreditorių susirinkimą, tačiau susirinkimas faktiškai nevyko, nes kreditorių susirinkime dalyvavo tik nemokumo administratorius, kuris informavo, kad posėdžio nebus, nes visi susirinkimo dalyviai balsavo elektroniniu būdu. Pareiškėjas pažymėjo, kad nemokumo administratorius informacijos apie sprendimų projektus nesuteikė, o taip pat neparodė balsavimo elektroniniu būdu rezultatų, be to, pareiškėjo vertinimu, akivaizdžiai buvo pažeistas JANĮ 54 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad 2020 m. birželio 30 d. priimtas kreditorių komiteto nutarimas pareiškėjui buvo persiųstas 2020 m. liepos 2 dieną, o pareiškėjas su nutarimo turiniu susipažino tik 2020 m. liepos 7 d. Pareiškėjas nurodė nežinojęs apie tai, jog kreditorių komiteto nutarimai skundžiami per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą,
3. Pareiškėjas, be kita ko, paaiškino, kad, sužinojęs apie kreditorių komitete 2020 m. birželio 30 d. pareiškėjui priklausančio turto įvertinimą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas skirti naują turto vertinimo ekspertizę, taip pat nurodė, kad turtas įvertintas nepagrįstai žema kaina (turtas įvertintas neapskaičiuojant žemės sklypo vertės), dėl ko nukentės pareiškėjo ir kitų kreditorių interesai. Nurodė, kad tik 2020 m. rugpjūčio 13 dieną, kada gavo Vilniaus apygardos teismo nutartį, sužinojo apie savo teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti kreditorių komiteto sprendimus teismui. Pareiškėjas pabrėžė, kad, sprendžiant iš kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 3, vykusio 2020 m. birželio 30 d. 10:00, nei vienas iš kreditorių komiteto narių kreditorių komiteto posėdyje nedalyvavo, todėl kreditorių komiteto posėdžio nutarimai, nurodyti protokole Nr. 3, yra neteisėti.
Atsiliepimas
4. Bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ nemokumo administratorius į pareiškėjo skundą pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su skunde išdėstytais argumentais; prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą palikti nenagrinėtą arba skundą atmesti; priteisti bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ naudai iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. liepos 2 d. pareiškėjui išsiuntė bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ kreditorių komiteto protokolą, iš ko spręstina, kad paskutinė termino suinteresuoto asmens skundui dėl 2020 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pateikti diena buvo 2020 m. liepos 17 d. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja savarankiškas pagrindas skundą atmesti dėl ieškinio senaties pabaigos. Atsakovas paaiškino, kad nesutinka, jog ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, nes pareiškėjas terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, be to, praleido jį beveik 3 mėnesiais. Be to, atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo argumentais dėl pareiškėjui priklausančio turto įkainojimo: nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl, pareiškėjo manymu, pareiškėjui priklausantis žemės sklypas kaip atskiras vienetas, kuriame yra pastatytas pastatas, yra vertas 100 000 EUR; pažymėjo, kad pareiškėjas klaidingai vadovaujasi 2017 metais atliktu vertinimu. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, užuot ginčijęs kreditorių komiteto nutarimą, turėtų ginčyti turto įvertinimą, tačiau turimais duomenimis atsakovas neturi pagrindo manyti, kad pareiškėjui priklausantis turtas UAB „Negrita“ vertinimu buvo įvertintas nepagrįstai žema kaina. Nurodė, kad tai, jog kreditorių komiteto nariai fiziškai nedalyvavo komiteto posėdyje, o balsavo raštu, nesudaro pagrindo panaikinti kreditorių komiteto priimtus nutarimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
6. Bankroto procese viešasis interesas operatyviai patenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, garantuoti bankroto teisinių santykių stabilumą bei užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą reikalauja bankroto procese kilusius ginčus tarp kreditorių spręsti nedelsiant. Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 1 dalimi, bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią JANĮ 55 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Tokiu teisiniu reguliavimu užtikrinama, kad kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas neužtęs bankroto proceso ilgiau nei būtina ir, esant trumpiems apskundimo terminams, suteikia realias galimybes ginti savo teisėtus interesus visiems kreditoriams, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo kreditorių susirinkime.
7. Įmonei iškėlus bankroto bylą teisme, keičiasi subjektai, kurie yra atsakingi už įmonės valdymą. Tačiau įmonės savininkas (dalininkai), pakitus įmonės teisiniam statusui, t. y. bendrovei tapus bankrutuojančia (bankrutavusia), dėl to nepraranda teisių į įmonės dalį. Kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, jos savininkas bankroto byloje patraukiamas bendraatsakoviu, nes jis yra subsidiariai atsakingas už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), o tai reiškia, kad jis turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-445/2011). Taigi nors pareiškėjas nėra bankrutavusios bendrovės kreditorius, vertintina, kad pareiškėjas yra suinteresuotas bankroto bylos baigtimi ir pagal JANĮ 55 straipsnio 3 dalį yra tinkamas subjektas ginčyti kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtus nutarimus. Be to, nagrinėjamu atveju kreditorių komiteto priimti nutarimai yra tiesiogiai susiję su pareiškėjo turto, kuris gali būti realizuojamas bankroto procese, įvertinimu, todėl pareiškėjas turi materialinį suinteresuotumą atlikti JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.
8. Neretai sužinojimo apie kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtą sprendimą diena būna priimto sprendimo (nutarimo) gavimo diena, jeigu pagal bylos aplinkybes negalima daryti išvados, kad realiai apie bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtą sprendimą kreditorius sužinojo anksčiau nei nutarimo gavimo dieną. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas kreditorių nutarimų apskundimo terminus, įtvirtina ir pareigą kreditoriui elgtis apdairiai, domėtis procesu ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Todėl nutarimo apskundimo termino pradžia siejama su momentu, kai kreditorius turėjo sužinoti apie priimtą ginčo nutarimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-294/2012).
9. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti yra ieškinio senaties terminas, todėl jam taikomos visos ieškinio senaties terminams būdingos taisyklės. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo terminą, šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – šio termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1280-381/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-290-823/2018).
10. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, laikydamas save suinteresuotu asmeniu nemokumo byloje, apie kreditorių komiteto priimą sprendimą turėjo sužinoti 2020 m. liepos 2 d., elektroniniu paštu gavęs iš nemokumo administratoriaus 2020 m. birželio 30 d. kreditorių komiteto protokolą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas neneigia aplinkybės, jog nemokumo administratoriaus siųstą kreditorių komiteto protokolą gavo, o tinkamai su juo susipažino 2020 m. liepos 7 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas dėl kreditorių komiteto priimtų sprendimų Vilniaus apygardos teisme gautas tik 2020 m. spalio 12 d., konstatuotina, kad JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas. Be to, pastarasis terminas būtų pripažintas praleistu net ir tuo atveju, jei būtų skaičiuojamas nuo momento, kai pareiškėjas nurodė faktiškai susipažinęs su protokolo turiniu (t. y. 2020 m. liepos 7 d.).
12. Nors pareiškėjas prašo atnaujinti terminą kreditorių komiteto priimtiems sprendimams ginčyti, pastebėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas JANĮ 55 straipsnyje nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir kad nustatytą terminą reikėtų atnaujinti. Be to, šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad pareiškėjas procesinio dokumento pateikimo terminą praleido daugiau nei 3 mėnesiais. Praėjus tokiam laikotarpiui po kreditorių komiteto priimtų sprendimų, nemokumo administratorius bei kreditorių komiteto nariai galėjo pagrįstai tikėtis, kad pareiškėjas pretenzijų dėl kreditorių komiteto priimtų sprendimų nereikš, nemokumo procesas vyks efektyviai, skaidriai ir koncentruotai.
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai dėl išsilavinimo, teisinių žinių stokos, kas neleido pareiškėjui įstatyme nustatytais terminais ginti savo galimai pažeistų teisių ir interesų, atmestini, nes byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra beveik 30 metų veikusios įmonės savininkas, kuris bankroto bylos iškėlimo metu aktyviai dalyvavo nemokumo bylos nagrinėjimo procese, iš ko matyti, kad pareiškėjo nurodomos priežastys (kaip kad žinių stoka) iš esmės netrukdo aktyviai dalyvauti bankroto procese ir ginti savo galimai pažeistas teises ar interesus.
14. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo atsiliepime prašo taikyti ieškinio senaties terminą, o teismas neturi duomenų, patvirtinančių ieškinio senaties termino praleidimą dėl svarbių priežasčių, dėl kurių egzistuotų pagrindas atnaujinti terminą ginčyti kreditorių komiteto nutarimus, spręstina, jog egzistuoja savarankiškas pagrindas atmesti pareiškėjo skundą dėl ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1. 131 straipsnio 1 dalis).
Dėl skunde pareikšto reikalavimo pripažinti kreditorių komiteto nutarimus neteisėtais pagrįstumo
15. Nors ieškinio senaties termino praleidimas gali būti savarankišku pagrindu ieškiniui (šiuo atveju - skundui) atmesti, jei terminas praleistas be svarbių priežasčių ir neatnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys), vertintina, kad kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo turėtų būti įvertintas skunde pareikšto reikalavimo pagrįstumas iš esmės, t. y. ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumas; įvertinti, ar egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti kreditorių komiteto priimtus nutarimus negaliojančiais. Nustačius imperatyvių bankroto procedūras reglamentuojančių normų pažeidimą, prioritetas teiktinas bankroto procedūrų teisėtumui bei šio teisinio gėrio gynimui. Be to, bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu ir teismas, pripažinęs, kad kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ex officio (pagal pareigą) tokį nutarimą gali panaikinti.
16. Pirma, pareiškėjas, prašydamas pripažinti neteisėtais kreditorių komiteto nutarimus, skunde nurodo, jog kreditorių komiteto posėdis yra neteisėtas. Pareiškėjo vertinimu, buvo nesilaikoma įstatyme nustatytos kreditorių komiteto organizavimo tvarkos: posėdis faktiškai nevyko, nes jame dalyvavo tik nemokumo administratorius; posėdyje nedalyvavo kreditorių komiteto nariai, o pats pareiškėjas nebuvo supažindintas su balsavimo rezultatais; buvo akivaizdžiai nesilaikyta įstatyme nustatyto kreditorių komiteto sušaukimo termino, reikalaujančio pranešti apie šaukiamą kreditorių komiteto posėdį likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių komiteto posėdžio dienos. Su šia pareiškėjo pozicija teismas nesutinka dėl toliau nurodytų priežasčių.
17. JANĮ 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešimas apie šaukiamą kreditorių komiteto posėdį skelbiamas informacinėje sistemoje likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių komiteto posėdžio dienos. Kreditorių komiteto posėdžius šaukia kreditorių komiteto pirmininkas arba nemokumo administratorius (JANĮ 54 straipsnio 1 dalis).
18. Nustatyta, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie 2020 m. birželio 29 d. kreditorių komiteto posėdį, nes informaciją apie šaukiamą posėdį pareiškėjas gavo 2020 m. birželio 15 d., t. y. nepraleidus JANĮ 54 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Aplinkybę, kad pareiškėjas informaciją apie šaukiamą kreditorių komiteto posėdį gavo 2020 m. birželio 15 d., nurodo pats pareiškėjas; be to, pareiškėjas šios aplinkybės neginčija.
19. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nėra numatyta ribojimų kreditorių susirinkime (komitete) balsuoti iš anksto raštu. Kaip antai JANĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš anksto balsuojama raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi vien ta aplinkybė, kad į kreditorių komiteto posėdį fiziškai nebuvo atvykę kreditorių komiteto nariai, nesudaro pagrindo pripažinti kreditorių komiteto nutarimo negaliojančiu. Be to, nors pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nesupažindino pareiškėjo su balsavimo rezultatais, nustatyta, kad pareiškėjas apie balsavimo rezultatus buvo informuotas 2020 m. liepos 2 d., t. y. praėjus vos kelioms dienoms po kreditorių komiteto posėdžio. Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kreditorių komiteto posėdžio organizavimo tvarkos atmestini.
20. Antra, pareiškėjas ginčija 2020 m. birželio 30 d. nutarime nustatytą pareiškėjui priklausančio turto vertę ir pardavimo tvarką, nurodydamas, kad tai taip pat yra pagrindas pripažinti kreditorių komiteto posėdžio nutarimus neteisėtais. Pareiškėjo teigimu, turtas įvertintas per žema kaina, dėl ko nukentės ne vien pareiškėjo, bet ir kitų kreditorių interesai, nes turtas bus parduotas žemesne nei rinkos kaina. Savo teiginius pareiškėjas grindžia 2017 metais atliktu UAB „CAPITAL“ turto vertinimu, iš kurio matyti, kad pareiškėjui priklausantis gyvenamasis namas su kiemo statiniais buvo įvertintas 229 000 EUR. Pareiškėjo vertinimu, jeigu vien statiniai vertintini 229 000 EUR, tai parduodant šiuos statinius kartu su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, kuris 2017 metais UAB „CAPITAL“ nebuvo vertintas, turto kaina turi siekti 339 000 EUR.
21. Tačiau teismas pastebi, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl, jo vertinimu, žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, vertintini būtent 100 000 EUR suma. Kaip antai, UAB „CAPITAL“ 2017 metais atliktame pareiškėjui priklausančio turto vertinime nenurodyta žemės sklypo kaina; žemės sklypas nebuvo vertintas. Taip pat byloje nėra duomenų apie žemės sklypo be statinių galimą vertę, todėl pareiškėjo argumentai, kad žemės sklypo be ant jo esančių statinių vertė yra 100 000 EUR, laikytini neįrodytais.
22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
23. Nustatyta, kad UAB „Negrita“ pareiškėjui priklausantį turtą (sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais sklype esančiais statiniais), kuris ketina būti realizuojamas bankroto procese, įvertino 231 000 EUR. Teismas neturi duomenų, dėl kurių galėtų nesutikti su minėto turto vertintojo atliktu turto vertinimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Negrita“ turto vertinimas apima ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, ir gyvenamojo namo su kitais statiniais, esančiais ant žemės sklypo, vertės nustatymą, skirtingai nei pareiškėjo nurodytas 2017 metais atliktas turto vertinimas, iš kurio matyti, kad buvo vertintas vien gyvenamasis namas su kitais statiniais, tačiau be žemės sklypo. Taigi ieškovas, norėdamas pagrįsti, kad jo turto vertė yra didesnė, turėjo pateikti viso jam priklausančio realizuotino turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo su statiniais) vertinimą, o ne remtis prielaidomis, jog žemės sklypas be gyvenamojo namo ir statinių galėtų būti vertas bent 100 000 EUR. Taip pat pabrėžtina, kad, kadangi turtas bankroto procese realizuojamas iš varžytinių, vien aplinkybė, kad turtas įkainotas 231 000 EUR suma, nereiškia, kad turtas bus parduotas būtent už tokią kainą – atvirkščiai, bankroto procese parduodamo turto kaina yra už parduodamą iš varžytynių turtą pasiūlyta didžiausia varžytynių dalyvio kaina (Turto pardavimo iš varžytinių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo 36 punktas), taigi egzistuoja tikimybė, kad turtas gali būti parduotas ir už didesnę, nei turto vertintojas įvertino, turto kainą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjo teiginiai dėl per mažos pareiškėjui priklausančio turto vertės nustatymo laikytini neįrodytais; taip pat deklaratyvia vertintina ir pareiškėjo gynybinė pozicija, jog tokiu turto vertinimu gali būti pažeisti kreditorių bei kitų proceso dalyvių interesai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Atsakovas atsiliepime prašė iš pareiškėjo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovas nepateikė jo patirtą bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
.
25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nustatytų aplinkybių visuma tiek dėl ieškinio senaties pabaigos, tiek dėl pareiškėjo reikalavimo iš esmės nepagrįstumo sudaro pagrindą pareiškėjo skundą dėl bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ kreditorių komiteto 2020 m. birželio 30 d. nutarimų pripažinimo neteisėtais (negaliojančiais) atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo J. J. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.