- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- 2-240-881/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00225-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- J. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties, kuria pareiškėjo J. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi individualiai įmonei J. įmonei „JONAS“ (toliau – ir įmonė, J. įmonė „JONAS“) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TOP CONSULT“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas teismo 2019 m. lapkričio 29 d., 2020 m. sausio 27 d., 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. gegužės 3 d., 2021 gegužės 10 d. ir 2022 m. liepos 20 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi bankrutuojanti J. įmonė „JONAS“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 20 d.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas (kreditorius) J. J. 2024 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų panaikinimo (užregistruotas 2024 m. lapkričio 11 d., dokumento registracijos Nr. DOK-39055), kuriame prašoma panaikinti šiuos likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „JONAS“ kreditorių finansinius reikalavimus: UAB „PERI“; UAB „Rasmitas“; UAB „Plati sfera“; UAB „Bikuvos prekyba“; UAB „Gelsauga“; akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“; viešosios įstaigos Vilniaus universiteto.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų panaikinimo.
5. Dėl šios nutarties pareiškėjas 2024 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. lapkričio 29 d. nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 55 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad nepašalinus atskirojo skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas (kreditorius) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-86-467/2025 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė pareiškėjui 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, pareiškėjo 2024 m. lapkričio 16 d. atskirojo skundo, paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, trūkumams pašalinti – sumokėti 55 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti pasibaigė 2025 m. sausio 16 d., į tai, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų, nutarė pareiškėjo atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Pareiškėjas J. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Remiantis teismų praktika (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2110/2013; 2018 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-289-178/2018), kreditorius, pareiškęs netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, kaip ginantis ne tik savo, bet ir kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
11.2. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas yra taikomas ne tik tuomet, kai ieškinį pareiškia bankrutuojanti įmonė, bet ir tais atvejais, kai jos vardu ieškinį pareiškia įmonės kreditorius. Todėl netiesioginiai ieškiniai, reiškiami už bankrutuojančią įmonę, žyminiu mokesčiu neapmokami, atitinkamai, pareiškėjas, pareiškęs netiesioginį ieškinį, negali būti įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už tokio pobūdžio ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, pareiškėjui J. J. nepašalinus nutartimi nustatytų trūkumų, jo pateiktą atskirąjį skundą nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nustatė, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų. Šia nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas sumokėti 55 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
14. Atkreipiamas dėmesys, kad paminėtos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties teisėtumas bei pagrįstumas jau yra įvertintas apeliacinės instancijos teismo. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-86-467/2025 konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą sumokėti 55 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Įvertinus tai, kad nutarties priėmimo metu nutartyje nurodytas terminas trūkumams pašalinti buvo pasibaigęs, apeliantui buvo nustatytas naujas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
15. Pareiškėjas atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties teigdamas, kad netiesioginiai ieškiniai, reiškiami už bankrutuojančią įmonę, žyminiu mokesčiu neapmokami, iš esmės kvestionuoja apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs ir iš naujo negali būti nagrinėjamas (CPK 339 straipsnį).
16. Jokių kitų argumentų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu (pvz., kad žyminis mokestis buvo sumokėtas, kad nutartis priimta nesuėjus nustatytam terminui atskirojo skundo trūkumams pašalinti ar pan.), apeliantas nenurodė.
17. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
18. Pareiškėjui nepašalinus Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartyje, kurios teisėtumas bei pagrįstumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme, nustatyto atskirojo skundo trūkumo (nesumokėjus nutartyje nurodyto žyminio mokesčio), pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti apelianto išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.