- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- eB2-2639-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00225-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- J. J.
Civilinės bylos Nr. eB2-2639-340/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00225-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.3.11 (S)
2022 m. rugsėjo 22 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. skundą dėl bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių 2022-07-11 susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas (kreditorius) J. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių 2022-07-11 susirinkimo nutarimus neteisėtais ir niekiniais. Pareiškimą grindžia argumentais:
1.1. Pareiškėjo gautame pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą: 1) nenurodytas darbotvarkės klausimų iniciatorius, jeigu klausimo svarstymą inicijavo ne nemokumo administratorius; 2) nepasiūlyti sprendimų projektai; 3) nepateikta papildoma medžiaga, 4) nenurodyta balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos aprašas, 5) balsavimo iš anksto dokumento forma.
1.2. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 51 straipsnio 4 d. numato, kad iš anksto balsuojama raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau balsuoti iš anksto elektroninių ryšių priemonėmis galima tik tada, jeigu kreditorių susirinkimas nustatė balsavimo elektroninėmis priemonėmis tvarką – JANĮ 44 str. 1 d. 3 p.. Tokios tvarkos kreditorių susirinkimas nenustatė, todėl laikytina, kad bankrutuojančios J. įmonės „J.“ kreditorių susirinkimas 2022-07-11 nutarimai neteisėti, nes pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nenurodytas nei balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos aprašas, nei nuoroda į interneto svetainę, nei kreditorių susirinkimas sprendimas tokią tvarką nustatyti.
1.3. Kreditorių susirinkimas nevyko JANĮ 52 straipsnio 3 d. numatyta tvarka, nes posėdžio nebuvo fiziškai – nebuvo pirmininkaujančio, nebuvo balsų skaičiavimo, nebuvo pačio susirinkimo - pažeidus kreditorių susirinkimo posėdžio procedūrą, t. y. faktiškai nevykus kreditorių susirinkimui, jo sprendimų laikyti teisėtais negalima.
1.4. Pagal JANĮ 90 straipsnio 1 d. 1 punktą, likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas turi būti parduodamas iš varžytynių. Tai imperatyvi teisės norma ir jos ignoruoti negalima – turtas privalo būti parduodamas tik iš varžytinių. Be to, visuotinai žinoma aplinkybė, kad nuo 2021 m. sausio 27 d. bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių komiteto sprendimo parduoti turtą už tam tikrą kainą priėmimo nekilnojamasis turtas ženkliai pabrango.
1.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2022 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 panaikinus 2021 m. sausio 27 d. bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių komiteto sprendimą, priimtą 2-uoju klausimu, išnyko teisinis pagrindas 2021-02-19 turto pardavimo be varžytinių sutarties sudarymo pagrindui, dėl šios priežasties yra pareikštas ieškinys dėl 2021-02-19 turto pardavimo be varžytinių sudarytą tarp Bankrutavusios J. įmonė „J.“, juridinio asmens kodas 120545468, ir UAB „Consilium optimum“, juridinio asmens kodas 300049915, negaliojančia.
1.6. Leidimas parduoti turtą už mažesnę negu rinkos kainą akivaizdžiai pažeidžia kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus ir grubiai nepaisoma įtvirtinto reikalavimo parduoti turtą kuo brangiau, kad būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į pareiškėjo skundą nemokumo administratorė prašo atmesti J. J. skundą dėl 2022-07-11 likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kreditorių susirinkimo nutarimų; priteisti likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ naudai iš pareiškėjo J. J. 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindžia argumentais:
2.1. Susirinkime raštu prabalsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro net 86,28 proc. nuo visos bankroto byloje patvirtintos finansinių reikalavimų sumos (duomenys nurodyti susirinkimo Protokole). Skunde nenurodoma, kokios JANĮ 52 straipsnio normos pažeistos tuo, kad susirinkime kreditoriai prabalsavo raštu. Tai, kad visi balsavusieji kreditoriai prabalsavo raštu, kad į susirinkimo vietą neatvyko nei vienas kreditorius, nesudaro pagrindo patį kreditorių susirinkimą ar jame priimtus nutarimus vertinti esant neteisėtais.
2.2. Kreditoriams pateikta išsami informacija apie pareiškėjo minimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022-02-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022. Susirinkime balsuojant pritarti 2021-01-27 bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių komiteto darbotvarkės 2.2 nutarimu patvirtintai turto pardavimo tvarkai, kreditoriai pritarė veiksmams, kuriais siekiama išvengti galinčių kilti neigiamų pasekmių Sutarties nutraukimo atveju. Kadangi absoliuti dauguma kreditorių balsavo pritariant administratoriaus pozicijai, tai sudaro pagrindą teigti, kad kreditoriai pritarė Pranešime išdėstytai administratoriaus pozicijai, kad sutarties nutraukimas turėtų ženklias neigiamas pasekmes ne tik įmonės bankroto procesui, bet ir įmonės ir jos kreditorių materialiniams interesams.
2.3. Įmonės turto pirkėjas UAB „Consilium optimum“ laikosi pozicijos, kad sutarties nutraukimo atveju patirtinų nuostolių preliminari suma viršytų 2 mln. eurų. Administratorius kreditoriams pateikė nuomonę, kad net ir nesutinkant su kuriais nors pirkėjo nurodytų nuostolių pagrindais ar sumomis, tikėtinai pagrįstų nuostolių suma gali viršyti sumą, kuri yra gauta už parduotą turtą. Administratorius laikėsi ir dabar laikosi pozicijos, kad sutarties nutraukimas ne tik užvilkintų įmonės bankroto procesą bet ir ženkliai padidintų įmonės kreditorių reikalavimų sumą tiek dėl atlygintinų nuostolių, tiek ženkliai padidėsiančių bankroto proceso sąnaudų.
2.4. Iš susirinkimo medžiagos yra aišku, kad administratorius nesiūlė ir kreditoriai nepriiminėjo sprendimų dėl įmonei nebepriklausančio turto pardavimo. Įmonės kreditorių susirinkimas sušauktas ir jame balsuodami kreditoriai išreiškė poziciją dėl susidariusios situacijos, kai praėjus daugiau nei metams po įmonei priklausiusios turto pardavimo kasacinis teismas sprendė, kad nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos turėjo priimti ne komitetas, o kreditorių susirinkimas, palaikant administratoriaus poziciją teisminiame ginče siekti, kad sutartis nebūtų nutraukta.
2.5. Šioje skundo dalyje pareiškėjas teigia, kad per laikotarpį, kai turtas nebepriklauso įmonei, jis pabrango. Dėl tokio argumento panaikinti susirinkimo nutarimus pasisakytina, kad ir sutinkant su tuo, kad prieš daugiau nei metus (t. y. 2021-02-19) parduotas nekilnojamasis turtas pabrango dėl visuotinio turto pabrangimo, tai nebūtų pagrindu kvestionuoti sandorio, pagal kurį pirkėjas dar prieš metus sumokėjo pilną turto kainą, kurios dydžio pagrįstumas nėra nuginčytas.
2.6. Turto kainos dydžio pagrindu reiškiami reikalavimai vertinami sandorio sudarymo laikotarpiu, o ne duomenimis po daugiau nei metų bei esant aplinkybėms, paties Pareiškėjo įvardinamomis kaip visuotinai žinomomis, apie ženklų nekilnojamojo turto kainų pasikeitimą (padidėjimą). Tai, kad turto kainos ženkliai pakito (padidėjo/sumažėjo) visuotinai, o ne kokio nors atskiro (teisminio ginčo dalyko) objekto, Administratoriaus nuomone, negalėtų būti pagrindu kvestionuoti sandorį kainos pasikeitimo pagrindu.
Skundas netenkinamas
3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų sprendimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų sprendimų priėmimą, kreditorių susirinkimo sprendimus panaikina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
4. Kitas kreditorių susirinkimo sprendimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).
5. Bankrutavusios J. įmonės „J.“ 2022 m. liepos 11 d. kreditorių susirinkime buvo svarstomi klausimai: 1) Kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas; 2) Dėl pritarimo 2021-01-27 kreditorių komitete darbotvarkės 2.2. nutarimu klausimu patvirtintai turto pardavimo tvarkai; 3) Dėl 2021-02-19 turto pardavimo be varžytynių sutarties patvirtinimo; 4) Dėl turto pardavimo.
Dėl bankrutavusios J. įmonės „J.“ 2022-07-11 kreditorių susirinkimo sušaukimo procedūrinių (ne)pažeidimų
6. Patikrinus, ar buvo laikytasi nustatytos 2022 m. liepos 11 d. bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių pakartotinio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, procesinių pažeidimų nenustatyta.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas nurodo, kad jo gautame pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą: 1) nenurodytas darbotvarkės klausimų iniciatorius, jeigu klausimo svarstymą inicijavo ne nemokumo administratorius; 2) nepasiūlyti sprendimų projektai; 3) nepateikta papildoma medžiaga, 4) nenurodyta balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos aprašas, 5) balsavimo iš anksto dokumento forma.
8. Pagal 47 straipsnio 5 dalį pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi būti nurodyta ši informacija: 1) juridinio asmens pavadinimas, buveinė ir kodas; 2) kreditorių susirinkimo data, laikas ir vieta; 3) kreditorių susirinkimo darbotvarkė, nurodant darbotvarkės klausimų iniciatorius, jeigu klausimo svarstymą inicijavo ne nemokumo administratorius; 4) siūlomi sprendimų projektai; 5) papildoma medžiaga, jeigu tokia yra pateikta, arba nuoroda į interneto svetainę, kur galima su ja susipažinti; 6) balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos aprašas arba nuoroda į interneto svetainę, kur galima su šiuo tvarkos aprašu susipažinti, jeigu kreditorių susirinkimas tokią tvarką nustatė; 7) balsavimo iš anksto dokumento forma.
9. Teismas, susipažinęs su kreditoriams skirtu 2022-06-21 pranešimu bankrutavusios J. įmonės „J.“ susirinkimą, nustatė, kad pranešime nurodyta, jog susirinkimą inicijuoja nemokumo administratorė, nurodyta susirinkimo darbotvarkė ir joje svarstomi klausimai, pasiūlyti sprendimo projektai. Taip pat kartu su pranešimu pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-02-21 nutartis, 2021-02-19 turto be varžytinių sutartis, UAB „Consilium optimum“ raštas dėl 2021-02-19 sutarties nutraukimo pasekmių. Pranešime nurodyta, kad kreditoriai iki 2022-07-11 15 val. balsuoti paštu ar elektroniniu būdu (užpildytą balsavimo raštu biuletenį prašė atsiųsti adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius arba el. adresu: (duomenys neskelbtini)). Balsavimas bus įskaitytas į kreditorių komiteto posėdžio metu priimamus sprendimus. Iš bylos duomenų matyti, kad susirinkime balsavę kreditoriai balsavo raštu. Iš byloje pateiktų balsavimo biuletenių matyti, kad susirinkime dalyvavę kreditoriai ties kiekvienu klausimu pareiškė savo poziciją balsuojamu klausimu. Susirinkime raštu balsavo 11 kreditorių, kurių kreditorių finansinių reikalavimų suma sudarė 808499,19 Eur (kas sudaro 86,28 proc. nuo visos patvirtintos finansinių reikalavimų sumos). Taigi, kreditorių teisės balsuoti kreditorių susirinkime dėl su pranešimu neatsiųsto balsavimo dokumento formos, kreditorių interesų nepažeidė.
10. Pastebėtina, kad pareiškėjas į bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių sąrašą įtrauktas Vilniaus apygardos teismo 2022-07-20 nutartimi. Pagal JANĮ 45 straipsnis kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dieną esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas. Taigi, kreditoriams skirto 2022-06-21 pranešimo apie bankrutavusios J. įmonės „J.“ susirinkimą dieną, taip pat ir 2022-07-11 kreditorių susirinkimo dieną pareiškėjas nebuvo teismo nutartimi patvirtintas kreditorius, todėl pranešimas apie šaukiamą susirinkimą jo teisėtų interesų pažeisti negalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pažymėtina ir tai, kad panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus nustačius procedūrinius pažeidimus teismas gali tik tuo atveju, jei šie pažeidimai yra esminiai ir jie galėjo lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kurie galimai prieštarauja imperatyviosioms JANĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams. Šiuo atveju esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo nustatyti. Visi susirinkime dalyvavę kreditoriai tinkamai įgyvendino savo teisę balsuoti susirinkimo darbotvarkėje nurodytais klausimais.
12. Konstatuojama, kad šaukiant bankrutavusios J. įmonės „J.“ 2022 m. liepos 11 d. kreditorių susirinkimą (2022 m. birželio 21 d. informuojant kreditorius) nebuvo pažeistos JANĮ 47 straipsnyje įtvirtintos imperatyvios teisės normos, nustatančios įteiktinam pranešimui apie šaukiamą kreditorių susirinkimą keliamus jame nurodytinos informacijos reikalavimus (JANĮ 47 straipsnio 5 dalis).
Šalies argumentai
13. Pareiškėjas skunde nurodo, kad JANĮ 51 straipsnio 4 d. numato, kad iš anksto balsuojama raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau balsuoti iš anksto elektroninių ryšių priemonėmis galima tik tada, jeigu kreditorių susirinkimas nustatė balsavimo elektroninėmis priemonėmis tvarką – JANĮ 44 str. 1 d. 3 p.. Tokios tvarkos, pasak pareiškėjo, kreditorių susirinkimas nenustatė, todėl laikytina, kad bankrutuojančios J. įmonės „J.“ kreditorių susirinkimo 2022-07-11 nutarimai neteisėti, nes pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nenurodytas nei balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos aprašas, nei nuoroda į interneto svetainę, nei kreditorių susirinkimas sprendimas tokią tvarką nustatyti. Su tokiu pareiškėjo argumentu nėra jokio pagrindo sutikti.
14. JANĮ 51 straipsnio 3 ir 4 dalyse expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta, kad kreditoriai turi teisę balsuoti iš anksto raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis; įstatyme nėra numatyta ribojimų kreditorių susirinkime (komiteto posėdyje) balsuoti iš anksto raštu, vien ta aplinkybė, jog į kreditorių komiteto posėdį fiziškai nebuvo atvykę kreditorių susirinkimo nariai, nesudaro pagrindo pripažinti kreditorių susirinkimo posėdžio nutarimų negaliojančiais. Esminis aspektas yra ne susirinkimo organizavimo forma, o tai, ar kreditoriai buvo tinkamai apie jį informuoti ir turėjo galimybę laiku ir tinkamai išreikšti savo nuomonę, prašymus ir pastabas tiek dėl jo organizavimo, tiek dėl svarstomų klausimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1236-450/2021). Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo pareiškėjas kreditoriams buvo sudarytos sąlygos dalyvauti kreditorių susirinkime ne tik balsuojant raštu, tačiau ir galimybė pasirinkti vieną iš dviejų balsavimo raštu biuletenių pateikimo formų (būdų). Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, tokia balsavimo praktika kreditoriams buvo įprasta – raštu buvo balsuojama ir ankstesniuose susirinkimuose.
Dėl 2022-07-11 kreditorių susirinkime priimtų sprendimų (ne)teisėtumo
Motyvuojamoji dalis
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių susirinkimas 10-uoju darbotvarkės klausimu nutarė kreditorių komitetui perduoti visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių susirinkimo pirmininko ir komiteto narių rinkimus.
16. 2021 m. sausio 27 d. įvyko bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių komiteto posėdis, jame 5 kreditorių komiteto nariai vienbalsiai 2-uoju klausimu priėmė sprendimą įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavinėti visą kartu be varžytynių laisvu pardavimu ir nustatė turto pardavimo kainą.
17. Pareiškėjas, skųsdamas 2021 m. sausio 27 d. bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių komiteto sprendimą įmonei priklausantį turtą pardavinėti visą kartu be varžytynių laisvu pardavimu, teigė, kad kreditorių komitetas išsprendė jo kompetencijai nepriskirtą klausimą, nes tokį sprendimą turėjo priimti tik kreditorių susirinkimas. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 konstatavo, kad bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių susirinkimas 2019 m. perdavė visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių susirinkimo pirmininko ir komiteto narių rinkimus kreditorių komitetui, tačiau skundžiamas kreditorių komiteto sprendimas buvo priimtas 2021 m. sausio 27 d., t. y. jau galiojant JANĮ. Todėl kreditorių komitetas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo įvertinti, ar jis turi kompetenciją tokį sprendimą priimti, remiantis jo priėmimo metu galiojančiomis JANĮ nuostatomis. Atsižvelgdama į šioje nutartyje aptartą kreditorių komiteto esmę, jo atliekamas funkcijas, santykį su kreditorių susirinkimu, kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių komitetas neturėjo teisės priimti sprendimų, kurie pagal savo esmę nemokumo (bankroto) procese yra priskiriami kreditorių susirinkimo kompetencijai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas panaikino 2021 m. sausio 27 d. bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių komiteto sprendimą, priimtą 2-uoju klausimu, kuriuo nustatyta J. įmonei „J.“ priklausančio turto: 313,36 kv. m. bendro ploto pastato gyvenamojo namo, ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir J. J. priklausantį įkeistą turtą: 0,0713 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 15 dienų nuo pranešimo apie pardavimą pardavinėti visą kartu be varžytynių laisvu pardavimu, turto pardavimo kainą nustatyti – 194040 EUR; apie turto pardavimą skelbti internete viešai prieinamame skelbimų portale; turto nepardavus šaukti komitetą, kuriame bus siūloma svarstyti tolimesnio Turto pardavimo kainą ir tvarką.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-02-19 tarp bankrutuojančios įmonės, atstovaujamos nemokumo administratorės, ir bankrutuojančios įmonės turto pirkėjo UAB „Consilium optimum“, 2021-01-27 kreditorių komiteto 2.2 darbotvarkės klausimu priimto sprendimo pagrindu buvo parduotas įmonės turtas. 2021-02-19 tarp pirkėjo ir pardavėjo pasirašytas nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktas. Atkreiptinas dėmesys, kad turto pardavimo metu dar nebuvo inicijuotas kasacinis procesas dėl 2021-01-27 komiteto priimto sprendimo. Kasacinis skundas pateiktas 2021-06-10. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iki civilinės bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka uždrausta bankrutavusios J. įmonės „J.“ nemokumo administratorei UAB „TOP Consult“ realizuoti šiai įmonei priklausantį turtą, tačiau nurodytos nutarties priėmimo dieną sandoris tarp pirkėjo ir pardavėjo jau buvo visiškai įvykdytas, o turtas realizuotas.
19. Nemokumo administratorė nurodo, kad procedūrinis pažeidimas konstatuotas tik kasacinės instancijos procese, praėjus daugiau nei metams po 2021-02-19 Sutarties sudarymo, o prieš tai dviejų instancijų teismai sprendė, kad įmonės turto pardavimo tvarka yra tinkama, tai yra įmonės kreditorių komitetas turėjo kompetenciją patvirtinti turto pardavimo tvarką. Kaip matyti iš nemokumo administratorės 2021-06-21 pranešimo apie susirinkimą kreditoriams, skundžiamo kreditorių susirinkimo tikslas pritarti 2021-01-27 bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių komiteto darbotvarkės 2.2 nutarimu patvirtintai turto pardavimo tvarkai. Nemokumo administratorė nurodė, kad panaikinus sutartį akivaizdžiai ne dėl pirkėjo kaltės, sąžiningas pirkėjas įgytų teisę reikalauti ne tik į visą sumokėtą pagal sutartį kainos sumą, bet ir patirtų nuostolių atlyginimą iš bankrutuojančios įmonės. Administratoriaus nuomone, net nesutinkant su kuriais nors pirkėjo nurodytų nuostolių pagrindais ar sumomis, tikėtinai pagrįstų nuostolių suma gali viršyti sumą, kuri sutarties pagrindu gauta už parduotą turtą.
20. Įvertinus 2022-07-11 kreditorių susirinkimo metu svarstytus klausimus ir faktinę situaciją dėl parduoto bankrutuojančios įmonės turto, spręstina, kad nebuvo sprendžiama dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos, nebuvo nustatoma jo kaina. Bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto kaina buvo nustatyta 2020-06-30 kreditorių komiteto metu, kurio sprendimai nėra panaikinti. 2021-01-27 kreditorių komiteto priimto sprendimo pagrindu nustatyta turto pardavimo tvarka, pagal šią tvarką turtas realizuotas. Pareiškėjas civilinėje byloje yra pareiškęs ieškinį dėl 2021-02-19 turto pardavimo be varžytinių sudarytą tarp bankrutavusios J. įmonė „J.“ ir UAB „Consilium optimum“ negaliojančia civilinėje byloje Nr. e2-2362-340/2022. Ieškovas šioje byloje ieškiniu prašo pripažinti sutartį negaliojančia iš esmės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 21 d. nutarties pagrindu. Taigi, sandorio teisėtumas bus patikrintas nurodytoje byloje.
21. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad pagal JANĮ 90 straipsnio 1 d. 1 punktą, likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas turi būti parduodamas iš varžytynių. Tai imperatyvi teisės norma ir jos ignoruoti negalima – turtas privalo būti parduodamas tik iš varžytinių. Be to, pareiškėjas nurodo, kad nuo 2021 m. sausio 27 d. bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių komiteto sprendimo parduoti turtą už tam tikrą kainą priėmimo nekilnojamasis turtas ženkliai pabrango.
22. Kaip minėta, šiuo atveju nei turto pardavimo tvarka, nei turto kaina kreditorių susirinkime negali būti nustatinėjama, nes kreditorių susirinkimo metu turto įmonė jau neturėjo. Nemokumo administratorė pasiūlė kreditorių susirinkimui pritarti 2021-01-27 komiteto susirinkimo priimtiems sprendimams dėl turto pardavimo sudarytos sutarties išsaugojimo, kadangi šios sutarties ginčijamas bankrutuojančiai įmonei nebūtų ekonomiškai naudingas. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad kreditorių susirinkime buvo balsuojama dėl parduodamo turto vertės ir pardavimo tvarkos. Kaip minėta, kasacinis teismas sprendė, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, viršijo savo kompetenciją, nes klausimo dėl galimybės juridinio asmens nekilnojamąjį turtą parduoti ne iš varžytynių sprendimas yra priskirtas kreditorių susirinkimui. Tie patys klausimai, kurie buvo pateikti svarstyti komitetui, jie buvo pateikti 2022-07-11 kreditorių susirinkimui, tam, kad kompetenciją turintis kreditorių susirinkimas pareikštų poziciją, ar pritaria komiteto priimtiems sprendimams. Atsižvelgiant į nurodytą susiklosčiusią situaciją dėl parduoto bankrutuojančios įmonės turto, nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad priimti sprendimai, kaip nurodo pareiškėjas, yra teisiškai niekiniai ir nesukeliantys jokių teisinių pasekmių. Kreditorių susirinkimui pritarus 2021-01-27 komiteto priimtiems sprendimams, iš esmės buvo nuspręsta dėl jiems ekonomiškai naudingesnio sprendimo patvirtinti kreditorių komiteto priimtus sprendimus nei inicijuoti ginčus išreikalaujant turtą iš sąžiningo įgijėjo.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
23. Byloje esantys duomenys sudaro pakankamą pagrindą kaip nepagrįstus vertintini pareiškėjo argumentus dėl bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių 2022-07-11 susirinkimo nutarimų neteisėtumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmetamas.
24. Nemokumo administratorė pateikė prašymą dėl J. įmonės „J.“ patirtų 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžia prie prašymo pridėti rašytiniai įrodymai (sąskaita ir mokėjimo nurodymas), priteisimo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pareiškėjo skundą atmetus, bankrutuojančiai įmonei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo J. J. skundą dėl bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių 2022-07-11 susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Iš pareiškėjo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti bankrutuojančiai J. įmonei „J.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 850 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.