- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- 2-138-934/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00225-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- J. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo (kreditoriaus) J. J. prašymą dėl įrodymų, patvirtinančių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą išreikalavimo likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi J. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Top Consult“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas 2019 m. lapkričio 29 d., 2020 m. sausio 27 d., 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. gegužės 3 d., 2021 gegužės 10 d. ir 2022 m. liepos 20 d. nutartimis.
3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi bankrutuojanti J. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta likviduojama dėl bankroto. Ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 20 d.
4. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. sausio 2 d. gautas J. J. prašymas dėl įrodymų, patvirtinančių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą, išreikalavimo, kuriuo prašoma: 1) įpareigoti bankrutavusios J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, nemokumo administratorių uždarąją akcinę bendrovę UAB „TOP CONSULT“ pateikti UAB „PERI“ finansinį reikalavimą (44 486,21 Eur) patvirtinančius įrodymus; UAB „Rasmitas“ finansinį reikalavimą (709 Eur) patvirtinančius įrodymus; UAB „Plati sfera“ finansinį reikalavimą (60 454,68 Eur) patvirtinančius įrodymus; UAB „Bikuvos prekyba“ kreditorinį reikalavimą (71 551,14 Eur) patvirtinančius įrodymus; UAB „Gelsauga“ finansinį reikalavimą (10 405,73 Eur) patvirtinančius įrodymus; akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Lietuvos geležinkeliai“ finansinį reikalavimą (75 429,6 Eur) patvirtinančius įrodymus; viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Vilniaus Universitetas“ įrodymus dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo; 2) nepateikus finansinių reikalavimų pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, panaikinti nurodytų kreditorių reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo (kreditoriaus) J. J. prašymą. Taip pat, skyrė pareiškėjui (kreditoriui) J. J. 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
6. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo (kreditoriaus) J. J. 2023 m. spalio 16 d. prašymą patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus ir išreikalauti įrodymus. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas, nenurodydamas naujų aplinkybių, tiesiog siekia dar kartą peržiūrėti finansinius reikalavimus, remdamasis tais pačiais duomenimis, kurių pagrindu buvo priimta ir jau įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus. Pažymėjo, kad vien subjektyvus pareiškėjo vertinimas ir nesutikimas su teismų procesiniais sprendimais dėl patvirtinto kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų ir (ar) jo reiškiamų prašymų išnagrinėjimo rezultatų – niekaip nepagrindžia apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties galimo nepagrįstumo.
7. Nurodė, kad 2024 m. sausio 2 d. pareiškėjas penktą kartą iš eilės byloje pareiškė analogiško turinio reikalavimą dėl tų pačių bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų, prašydamas įpareigoti bankrutavusios J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, nemokumo administratorių uždarąją akcinę bendrovę UAB „TOP CONSULT“ pateikti UAB „PERI“ finansinį reikalavimą (44 486,21 Eur) patvirtinančius įrodymus; UAB „Rasmitas“ finansinį reikalavimą (709 Eur) patvirtinančius įrodymus; UAB „Plati sfera“ finansinį reikalavimą (60 454,68 Eur) patvirtinančius įrodymus; UAB „Bikuvos prekyba“ kreditorinį reikalavimą (71 551,14 Eur) patvirtinančius įrodymus; UAB „Gelsauga“ finansinį reikalavimą (10 405,73 Eur) patvirtinančius įrodymus; akcinės bendrovės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ finansinį reikalavimą (75 429,6 Eur) patvirtinančius įrodymus; viešosios įstaigos VšĮ „Vilniaus Universitetas“ įrodymus dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo.
8. Pažymėjo, kad įsiteisėjusia nutartimi pareiškėjo nurodytų kreditorių reikalavimų tikslinimo reikalingumo klausimas išspręstas. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyse ne kartą nurodė, kad pareiškėjas pakartotinai teikia skundus dėl įsiteisėjusių teismo nutarčių, tačiau nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis tuos skundus pagrindžia, t. y. nurodo argumentus, kurie yra subjektyvus apelianto nepasitenkinimas kreditorių sąrašu ir byloje dalyvaujančiais kreditoriais, pirmosios instancijos teismo priimtomis nutartimis.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo 2024 m. sausio 2 d. paduotas prašymas dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo yra išnagrinėtas, todėl nėra pagrindo įpareigoti nemokumo administratorę pateikti pareiškėjo nurodytų kreditorių reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, nes jau yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėjas (kreditorius) J. J. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jam buvo suteikta galimybė įstatymo nustatyta tvarka apskųsti patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, su kuriais jis nesutinka. Taip pat, kad neapskundus nutarčių, kuriomis buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, per nustatytą terminą, jis nebegali to padaryti.
10.2. Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditoriai gali ginčyti kitų kreditorių finansinius reikalavimus dviem būdais – apeliacinės instancijos teismui apskųsdami neįsiteisėjusią nutartį, kuria buvo patvirtinti konkrečių kreditorių reikalavimai, arba pateikdami teismui prašymą patikslinti kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiomis nutartimis, sąrašą, prašyme nurodant naujas (iki tol nežinomas) aplinkybes, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi. Taigi, minėta teismo išvada yra neteisinga.
10.3. Nėra pagrindo sutikti ir su teismo išvada, kad apeliantas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti jau patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašu. Prašyme apeliantas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą. Taip pat, kad tik susipažinus su bylos medžiaga paaiškėjo, jog byloje nėra nei prašymų dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo, nei įrodymų, pagrindžiančių jų pagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.
10.4. Esant pagrįstoms abejonėms, tačiau jų nepatikrinus, būtų užkirstas kelias išsiaiškinti kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą, taip pat, būtų paneigti bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo (kreditoriaus) J. J. prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje ir išreikalauti įrodymus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas 5 kartą byloje pareiškė analogiško turinio reikalavimą dėl tų pačių bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų, prašydamas įpareigoti bankrutavusios J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorių UAB „TOP CONSULT“ pateikti: UAB „PERI“ kreditorinį reikalavimą 44486,21 Eur sumai patvirtinančius įrodymus; UAB „Rasmitas“ kreditorinį reikalavimą 709,00 Eur sumai patvirtinančius įrodymus; UAB „Plati sfera“ kreditorinį reikalavimą 60454,68 Eur sumai patvirtinančius įrodymus; UAB „Bikuvos prekyba“ kreditorinį reikalavimą 71551,14 Eur sumai patvirtinančius įrodymus; UAB „Gelsauga“ kreditorinį reikalavimą 10405,73 Eur sumai patvirtinančius įrodymus; AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreditorinį reikalavimą 75429,6 Eur sumai patvirtinančius įrodymus; VŠĮ „Vilniaus Universitetas“ įrodymus dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo. Pažymėjo, kad įsiteisėjusia nutartimi pareiškėjo nurodytų kreditorių reikalavimų tikslinimo reikalingumo klausimas išspręstas. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyse ne kartą nurodė, kad pareiškėjas pakartotinai teikia skundus dėl įsiteisėjusių teismo nutarčių, tačiau nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis tuos skundus grindžia, t. y. nurodo argumentus, kurie yra subjektyvus apelianto nepasitenkinimas kreditorių sąrašu ir byloje dalyvaujančiais kreditoriais bei pirmosios instancijos teismo priimtomis nutartimis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apelianto 2024 m. sausio 2 d. prašymas dėl įrodymų, patvirtinančių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą, išreikalavimo yra tapatus anksčiau pareiškėjo teiktiems prašymams.
14. Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, kad apeliantas iš esmės kartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti teikiant 2023 m. spalio 23 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarties panaikinimo ir kuris buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1121-577/2023. Tačiau atskirajame skunde nenurodo argumentų, galinčių paneigti, kad prašymas nėra tapatus bei aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą aptariamą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis). Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad J. J. 2023 m. spalio 16 d. teisme gautas prašymas (išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą) ir 2024 m. sausio 2 d. pateiktas prašymas dėl įrodymų, patvirtinančių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą, išreikalavimo, yra tapatūs (pakeistas tik procesinio dokumento pavadinimas ir papildomai nurodant, kad nepateikus įrodymų, panaikinti bendrovių finansinius reikalavimus). Tiek jau išnagrinėtame 2023 m. spalio 16 d. prašyme, tiek ir naujai pateiktame 2024 m. sausio 2 d. prašyme apeliantas kelia abejones dėl UAB „PERI“, UAB „Rasmitas“, UAB „Plati sfera“, UAB „Bikuvos prekyba“, UAB „Gelsauga“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir VšĮ ,,Vilniaus universitetas“ finansinių reikalavimų pagrįstumo, prašydamas išreikalauti iš nemokumo administratorės įrodymus, kuriais remiantis būtų galima patikrinti finansinių reikalavimų pagrįstumą.
15. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apelianto 2024 m. sausio 2 d. prašymas iš esmės yra tapatus anksčiau pareiškėjo teiktiems prašymams. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismų procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai ir netenkinti jo pakartotinai teikti nepagrįsti prašymai dėl finansinių reikalavimų tikslinimo ir įrodymų išreikalavimo, savaime nepagrindžia apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo. Apeliantas nenurodė naujų argumentų ir aplinkybių, kurių pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti panaikinta ar pakeista.
16. Papildomai išaiškinti apeliantui, kad asmuo, kaip ir bet kuria savo teise, taip pat ir teise kreiptis į teismą, privalo naudotis sąžiningai, laikydamasis CPK nustatytos tvarkos bei teisminį procesą naudoti pagal paskirtį – kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CPK 5 straipsnis, 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Nesąžiningas akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių, prašymų, skundų teikimas, naudojimasis teismine gynyba ne pagal paskirtį, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Viena iš reakcijos formų į piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – atsisakymas ją ginti ir (ar) 5000,00 Eur baudos skyrimas (CK 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 95 straipsnis). Asmuo, nesugebantis tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, gali prašyti advokato teisinės pagalbos (CPK 51 straipsnis, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.