- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- 2-86-467/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00225-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo (kreditoriaus) J. J. 2024 m. lapkričio 10 d. prašymo dėl atsakovės likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų panaikinimo, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi individualiai įmonei J. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir įmonė, ir J. įmonė „(duomenys neskelbtini)“) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „TOP CONSULT“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas teismo 2019 m. lapkričio 29 d., 2020 m. sausio 27 d., 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. gegužės 3 d., 2021 gegužės 10 d. ir 2022 m. liepos 20 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi bankrutuojanti J. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 20 d.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas (kreditorius) J. J. 2024 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų panaikinimo (užregistruotas 2024 m. lapkričio 11 d., dokumento registracijos Nr. DOK-39055), kuriame prašoma panaikinti šiuos likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinius reikalavimus: UAB „PERI“, UAB „Rasmitas“, UAB „Plati sfera“, UAB „Bikuvos prekyba“, UAB „Gelsauga“, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. J. 2024 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų panaikinimo.
5. Dėl šios nutarties pareiškėjas 2024 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą (užregistruotas 2024 m. lapkričio 18 d., dokumento registracijos Nr. DOK-40164).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui J. J. terminą iki 2024 m. lapkričio 29 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties trūkumams pašalinti – sumokėti 55 Eur žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad nepašalinus atskirojo skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
7. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalimi, teikdamas teismui atskirąjį skundą bankroto byloje, pareiškėjas turėjo būti sumokėjęs 55 Eur ((50 Eur x 146,5 / 100) x 75 proc. / 100) dydžio žyminį mokestį.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų panaikinimo likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, nėra pateikęs duomenų apie tai, kad už teikiamą atskirąjį skundą yra sumokėtas nurodyto dydžio žyminis mokestis, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir pareiškėjui nustatė terminą atskirojo skundo trūkumas pašalinti – sumokėti 55 Eur žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą (CPK 316 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėjas (kreditorius) J. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Remiantis teismų praktika (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2110/2013; 2018 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-289-178/2018), kreditorius, pareiškęs netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, kaip ginantis ne tik savo, bet ir kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
9.2. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas yra taikomas ne tik tuomet, kai ieškinį pareiškia bankrutuojanti įmonė, bet ir tais atvejais, kai jos vardu ieškinį pareiškia įmonės kreditorius. Todėl netiesioginiai ieškiniai, reiškiami už bankrutuojančią įmonę, žyminiu mokesčiu neapmokami, atitinkamai, pareiškėjas, pareiškęs netiesioginį ieškinį, negali būti įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už tokio pobūdžio ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
11. Apeliantas (pareiškėjas (kreditorius)) J. J. skundžia 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas turi sumokėti žyminį mokestį už jo teikiamą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, priimtos sprendžiant apelianto 2024 m. lapkričio 10 d. prašymo dėl atsakovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų panaikinimo, priėmimo klausimą. Apelianto nuomone, jis yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, kadangi yra J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius, kuris teikia netiesioginį ieškinį (2024 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl jau patvirtintų kreditorių reikalavimų panaikinimo).
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nesprendė apelianto 2024 m. lapkričio 10 d. prašymo priėmimo klausimo (prašymo priėmimo klausimas išspręstas pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi), tačiau išsprendė tai, ar teikdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, apeliantas laikėsi tokio pobūdžio nutartims taikomos apskundimo tvarkos.
13. Taigi šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektu yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis, o ne 2024 m. lapkričio 12 d. nutartis, kuria buvo sprendžiamas apelianto 2024 m. lapkričio 10 d. prašymo priėmimo klausimas, apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su tuo, koks yra apelianto 2024 m. lapkričio 10 d. prašymo pobūdis ir kokie reikalavimai taikomi jam pateikti, t. y. nevertina, ar minėtas 2024 m. lapkričio 10 d. prašymas kvalifikuotinas netiesioginiu ieškiniu ir ar atitinka jam keliamus reikalavimus. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė apeliantui terminą atskirojo skundo, pateikto dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, trūkumams pašalinti – sumokėti 55 Eur žyminį mokestį.
14. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022 25 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023 19 punktas). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
15. Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti pateiktą procesinį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019 21 punktas).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų dalyvaujantiems byloje asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).
17. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 4 dalimi ir CPK 338 straipsniu, kartu su atskiruoju skundu turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį, asmenys, pateikdami atskiruosius skundus bankroto bylose, turi pareigą sumokėti 50 Eur žyminį mokestį. Remiantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi, CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.
18. Apelianto nurodomame CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis).
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs su jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.) ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 20 punktas, 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-645-407/2024 15 punktas).
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad, skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartimi išspręstą atskirą procesinį klausimą (apeliantui, kuris nėra priskirtas CPK 83 straipsnyje nurodytiems subjektams, skundžiant nemokumo bylose priimtą nutartį, kuria išspręstas atskiras procesinis klausimas), šis procesinio pobūdžio klausimas patenka į CPK 80 straipsnio 2 dalies sąvokos „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“ apimtį, nes įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nemokumo procesus ilginančius nepagrįstus atskiruosius skundus dėl nutarčių, kuriomis išsprendžiami atskiri procesiniai klausimai. Siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus atskiruosius skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas už pirmosios instancijos teismo išspręstus atskirus procesinio pobūdžio klausimus, nes jie tiesiogiai susiję su nemokumo (tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo) proceso efektyvumu ir trukme. Taigi, atskiri procesiniai veiksmai (procesiniai sprendimai) patenka į sąvokos „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“ apimtį, nes tai sudedamoji nemokumo proceso dalis, kuri, teikiant atskirąjį skundą, turi būti apmokestinta CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-164-567/2024 19–20 punktai).
21. Byloje nėra ginčo ir bylos medžiaga patvirtina, kad ši byla, kurioje apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties, yra pradėta pagal E. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei J. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, taigi tai yra bankroto byla. Apeliantas tiek 2024 m. lapkričio 10 d. prašymą, tiek ir 2024 m. lapkričio 16 d. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties pateikė toje pačioje, t. y. bankroto byloje. Kadangi atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties apeliantas pateikė bankroto byloje ir už tokio pobūdžio atskirąjį skundą, apeliantas, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorius, nėra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, jam kilo pareiga už atskirąjį skundą sumokėti 55 Eur ((50 Eur x 146,10) / 100) x 75 proc.)) žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 2, 7 dalys, 82 straipsnio 1 dalis).
22. Apeliantas neginčija ir bylos medžiaga patvirtina tai, kad teikdamas 2024 m. lapkričio 16 d. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, jis nesumokėjo žyminio mokesčio. Taigi, nustatęs, kad apeliantas turėjo pareigą už 2024 m. lapkričio 16 d. atskirąjį skundą, pateiktą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, sumokėti 55 Eur žyminį mokestį, tačiau šios pareigos neįvykdė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 2 dalimi ir 306 straipsnio 4 dalimi, nustatė apeliantui terminą aptartiems atskirojo skundo, pateikto dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, trūkumams pašalinti.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė atskirojo skundo trūkumų šalinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir ją aiškinančią teismų praktiką bei pagrįstai įpareigojo apeliantą pašalinti 2024 m. lapkričio 16 d. atskirojo skundo, pateikto dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, trūkumus – sumokėti 55 Eur žyminį mokestį.
24. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Atskirai pastebėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog apeliantas ne pirmą kartą teikia atskirąjį skundą remdamasis tapačiais (analogiškais) kaip ir šioje byloje pateikto atskirojo skundo argumentais (t. y. kad jis, kaip netiesioginį ieškinį reiškiantis kreditorius, yra atleistinas nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą bankroto byloje sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu). Analogiškas apelianto atskirasis skundas jau buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-665-516/2024. Vadinasi, apeliantui yra (turi būti) žinoma, kad už tokio pobūdžio atskiruosius skundus bankroto byloje jis turi prievolę sumokėti žyminį mokestį.
26. Atsižvelgiant į tai, kad šios nutarties priėmimo metu skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodytas terminas atskirojo skundo, pateikto dėl 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliantui nustatomas naujas 7 dienų terminas, skaičiuotinas nuo šios nutarties priėmimo dienos, atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 55 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjui J. J. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, pareiškėjo 2024 m. lapkričio 16 d. atskirojo skundo, paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties, trūkumams pašalinti – sumokėti 55 Eur žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.