Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-02-27 · Civilinė byla Nr. 2-523-450/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-06-06Lietuvos apeliacinis teismas
  2. eB2-4236-340/2019Nutartis · 2019-11-06Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-02-20Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-02-20Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-02-27Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-03-05Lietuvos apeliacinis teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-07-07Lietuvos apeliacinis teismas
  8. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-07-27Lietuvos apeliacinis teismas
  9. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-10-14Lietuvos apeliacinis teismas
  10. eB2-4055-340/2020Nutartis · 2020-11-19Vilniaus apygardos teismas
  11. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-12-03Lietuvos apeliacinis teismas
  12. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-02-25Lietuvos apeliacinis teismas
  13. B2-1840-567/2021Nutartis · 2021-04-15Vilniaus apygardos teismas
  14. eB2-1699-340/2021Nutartis · 2021-04-16Vilniaus apygardos teismas
  15. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-05-27Lietuvos apeliacinis teismas
  16. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-08-19Lietuvos apeliacinis teismas
  17. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-09-09Lietuvos apeliacinis teismas
  18. KasacijaNutartis · 2021-12-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  19. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-02-17Lietuvos apeliacinis teismas
  20. KasacijaNutartis · 2022-02-21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  21. eB2-1721-340/2022Nutartis · 2022-04-07Vilniaus apygardos teismas
  22. eB2-2639-340/2022Nutartis · 2022-09-22Vilniaus apygardos teismas
  23. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-09-29Lietuvos apeliacinis teismas
  24. B2-570-340/2022Nutartis · 2022-10-20Vilniaus apygardos teismas
  25. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-11-10Lietuvos apeliacinis teismas
  26. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-12-06Lietuvos apeliacinis teismas
  27. B2-571-340/2022Nutartis · 2022-12-13Vilniaus apygardos teismas
  28. Pirmoji instancijaPapildoma nutartis · 2022-12-13Lietuvos apeliacinis teismas
  29. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-01-19Lietuvos apeliacinis teismas
  30. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-08-24Lietuvos apeliacinis teismas
  31. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-11-30Lietuvos apeliacinis teismas
  32. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-02-15Lietuvos apeliacinis teismas
  33. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-08-13Lietuvos apeliacinis teismas
  34. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-09-19Lietuvos apeliacinis teismas
  35. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-01-09Lietuvos apeliacinis teismas
  36. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-02-13Lietuvos apeliacinis teismas
  37. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-05-08Lietuvos apeliacinis teismas
  38. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-12-30Lietuvos apeliacinis teismas
  39. Pirmoji instancijaNutartis · 2026-03-05Lietuvos apeliacinis teismas
  40. Pirmoji instancijaNutartis · 2026-05-27Lietuvos apeliacinis teismas
  41. Pirmoji instancijaNutartis · 2026-11-05Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
2-523-450/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00225-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Procesas nutrauktas.
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
J. J.
Civilinė byla Nr. 2-523-450/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00225-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.5.4; 3.3.1.17 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo J. J. prašymas dėl administratorės atstatydinimo bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi J. įmonei „Jonas“ iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TOP CONSULT“. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su prašymu atstatydinti bankroto administratorę UAB „TOP CONSULT“ iš J. įmonės „Jonas“ bankroto administratorės pareigų.

3. Nurodė, jog administratorės įgaliotam asmeniui E. S. 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo įteikti 4 paruošti ieškiniai dėl Vilniaus universiteto objektų: bendrabutis Nr. 4, Saulėtekio al. – 184 962,24 Eur vertei, bendrabutis Nr. 6, Saulėtekio al. – 165 790,31 Eur vertei, bendrabutis Nr. 8, Saulėtekio al. – 98 529,52 Eur vertei, bendrabutis Nr. 12, Saulėtekio al. – 102 518,51 Eur vertei dėl neapmokėtų pinigų už atliktus darbus ir patirtus nuostolius, iš viso – 551 800, 58 Eur vertei. Ieškiniai iki šios dienos nepateikti teismui, tuo padaryta didelė žala kreditoriams ir įmonei. Taip pat nurodė, kad bankroto administratorė nepateikė atskirojo skundo Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. B2-4353-467/2019, kad J. įmonė „Jonas“ būtų pripažinta UAB „ENIFAS“ kreditore 275 000 Eur sumai.

4. Bankroto administratorė UAB „TOP CONSULT“ su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad prašymas pateiktas atstatydinimo iniciatyvos teisės neturinčio subjekto. Teisminio ginčo inicijavimo veiksmai vyksta, administratorė pateikė visus turimus duomenis advokatui, ieškinio senatis reikalavimams pareiškėjo minimu skolos pagrindu, nesueis. Pareiškėjas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios vertintinos kaip netinkamas nemokumo administratoriaus funkcijų vykdymas ar bankroto teisės normų pažeidimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo J. J. prašymo dėl bankroto administratorės atstatydinimo iš bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ bankroto administratorės pareigų.

Šalies argumentai

6. Teismas nurodė, kad šiuo atveju buvęs J. įmonės „Jonas“ vadovas ir savininkas J. J. neteisėtai kreipėsi į teismą su prašymu dėl bankroto administratorės atstatydinimo, tačiau teismas turi galimybę spręsti klausimą dėl bankroto administratorės tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, atsižvelgiant į buvusio vadovo ir savininko teismui pateiktą informaciją.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad bankroto administratorė neteikia teismui pareiškėjo paruoštų ir pateiktų ieškinių, o taip pat neteikia atskirojo skundo Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. B2- 4353-467/2019, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo paskirta bankroto administratorė savo funkcijas atlieka netinkamai.

8. Teismas konstatavo, jog pati bankroto administratorė yra laisva pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt., ir nei pareiškėjas, kaip buvęs įmonės vadovas ir savininkas, nei įmonės kreditoriai ar jų susirinkimas negali įpareigoti bankroto administratorės kreiptis į teismą dėl šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo nurodytų ieškinių pareiškimo ir civilinių bylų jų pagrindu iškėlimo.

9. Teismas darė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pareiškėjo J. J. prašyme nurodytus bankroto administratorės veiksmus (neveikimą) pripažinti netinkamais. Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog paskirta administratorė būtų netinkama atlikti bankroto procedūras J. įmonės „Jonas“ bankroto byloje ir turi būti atstatydinta, todėl pareiškėjo J. J. prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Atskirajame skunde pareiškėjas J. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pareiškėjas yra bankrutavusios įmonės savininkas, todėl turi glaudų materialių teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) bankroto procedūromis ir gali teikti prašymus dėl administratorės atstatydinimo.

10.2. Bankroto administratorė savo veikloje neužtikrina profesionalumo, nepriklausomumo, nešališkumo ir nesuinteresuotumo standartų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis.

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. J. savo teisę pateikti prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo įgyvendino galiojant ĮBĮ, todėl ir klausimas dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas pagal ginčijamos nutarties priėmimo metu galiojusio ĮBĮ normas.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

14. Aptariamu atveju į teismą dėl bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ bankroto administratorės atstatydinimo kreipėsi pareiškėjas J. J., kuris, bylos duomenimis, yra bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ buvęs vadovas ir savininkas. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, specialius teismines bankroto procedūras reguliuojantis įstatymas nesuteikia pareiškėjui teisės, juolab tiesioginės, teisme inicijuoti administratorės tinkamumo eiti paskirtas pareigas vertinimo procedūros. Kita vertus, pagal aktualią teismų praktiką ir atsižvelgiant į bankroto proceso tikslą, tokių bylų nagrinėjimo principus, pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, jos savininkų, kreditorių turtinių interesų ir teisėtų lūkesčių gynimą (CPK 5 straipsnis, 7 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis), teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, turi prerogatyvą bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo, nepaisant to, kad nei vienas iš ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje paminėtų subjektų šio klausimo nekėlė. Pažymėtina, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo turi bendro pobūdžio procesinę teisę reikšti teismui prašymus, o teismas turi šiuos prašymus svarstyti, kol tokia teise nėra piktnaudžiaujama (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 95 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Todėl asmens, neturinčio anksčiau aptartos savarankiškos iniciatyvos teisės, kreipimasis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo yra traktuotinas kaip procesinis prašymas, informacijos (duomenų) teismui pateikimas apie jo paskirto administratoriaus galimą netinkamumą, kurį teismas, nenustatęs, kad tokia subjektine teise piktnaudžiaujama, ex officio (pagal pareigas) privalo išnagrinėti ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo kreipimąsi į teismą pagrįstai laikė informacijos dėl administratorės tinkamumo eiti pareigas pateikimu, o ne prašymu dėl administratorės atstatydinimo.

15. Aptariamu atveju pareiškėjas J. J., kaip bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ buvęs vadovas ir savininkas (bet ne kreditorius), neturįs savarankiškos teisės kreiptis į teismą dėl bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ bankroto administratorės atstatydinimo, pasinaudojo teise informuoti teismą apie savo abejones dėl paskirtos administratorės galimo (ne) tinkamumo, o teismas jo prašymą išsamiai išnagrinėjo ir nenustatė pagrindo administratorei atstatydinti. Tačiau aptariamu atveju pareiškėjas J. J. neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorę, kadangi ji (nutartis) neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui, proceso dalyviams toliau dalyvauti bankroto bylos procese. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kilus pagrįstų abejonių dėl administratoriaus nešališkumo, suinteresuotumo ar tinkamo pareigų vykdymo dėl to, jog jo veiksmai prieštarauja bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, jos kreditorių interesams ar viešajam interesui, teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo, neužkerta kelio kreditoriams teikti tokią informaciją teismui ar įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kartu su kitais kreditoriais, teisme inicijuoti jo nušalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).

16. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo nutartis, kuria atmestas kreditorių tiesiogiai teismui pateiktas prašymas (pareiškimas) dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl yra neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412-330/2018; 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888-407/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907-381/2017; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-286-330/2017, 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1008-450/2019 ir kt.).

17. Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųsta nutartis, kuria atmestas pareiškėjo J. J. prašymas dėl bankroto administratorės atstatydinimo bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ bankroto byloje, pagal įstatymą negali būti apeliacinio skundo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tuo pagrindu apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties.

Teisėja Asta Radzevičienė