Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ nemokumo (bankroto) administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Top Consult“ prieštaravimus dėl dalies pareiškėjos viešosios įstaigos „Vilniaus universitetas“ pateikto reikalavimo įtraukimo į kreditorių sąrašą civilinėje byloje Nr. B2-302-340/2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

10. JANĮ 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 2,3 dalys).

11. Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą, arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi J. įmonei „J.“ iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė UAB „Top Consult“, nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d. Nutartyje nustatytas 45 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos kreditoriams pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos, paskirtai nemokumo administratorei pateikti jų pagrindimo dokumentus, taip pat nurodyti kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas, pavesta nemokumo administratorei po termino pabaigos ne vėliau kaip per 30 dienų pateikti teismui tvirtinti kreditorių sąrašą, pateikiant savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Taigi pareiškėja savo reikalavimą turėjo pareikšti iki 2019 m. birželio 6 d., tačiau pateikė tik 2022 m. sausio 19 d., tai yra praleido įstatymo nustatytą terminą.

14. Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

15. Nei CPK, nei JANĮ nedetalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą nustatytina, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar restruktūrizuojamos įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012).

16. Administratorės nuomone, nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dalyje dėl nuostolių atlyginimo, nes pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių termino atnaujinimui, nesikreipė sąmoningai, turėdama tikslą išvengti bylinėjimosi išlaidų, taip pat nurodė, kad teismo sprendimas priimtas byloje, kurioje buvo nagrinėtos tik vienos iš 4 sutarčių nutraukimo aplinkybės, nėra pagrindas spręsti ar VšĮ „Vilniaus universitetas“ reikalavimas yra pagrįstas dalyje dėl nuostolių atlyginimo pagal 3 teisme nenagrinėtas sutartis.

17. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2017 m. liepos 7 d. kreipėsi ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr. e2-1441-866/2019) dėl skolos už atsakovės atliktus, pareiškėjos bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus priteisimo, todėl pareiškėjai tapo žinoma, kad atsakovės finansinės galimybės atlyginti visus dėl nutrauktų sutarčių nutraukimo pareiškėjos patirtus nuostolius yra ribotos ir siekdama nedidinti išlaidų žyminiam mokesčiui bei sumažinti bylinėjimosi išlaidas, pareiškėja pateikė teismui priešieškinį tik dėl pastarosios patirtų nuostolių, pareiškėjai dėl atsakovės kaltės nutraukus vieną iš nutrauktų sutarčių, in concreto rangos sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo sutartis) dėl bendrabučių modernizavimo, atlyginimo priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1441- 866/2019 ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: sprendimu įskaičius atsakovei iš pareiškėjos priteistiną 77 137,56 Eur sumą, teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovės ir subsidiariai iš atsakovės savininko J. J. 412 521,42 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 11 293 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs atsakovės administratorės apeliacinį skundą 2021 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-39-1120/2021 (toliau – Nutartis) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 pakeitė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 15 d. išnagrinėjęs pareiškėjos kasacinį skundą nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 201 m. birželio 3 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi pripažino, jog pareiškėjos dėl Ginčo sutarties nutraukimo patirtų nuostolių apskaičiavimo būdas buvo pasirinktas tinkamai ir teisingai.

18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors pareiškėjai VšĮ „Vilniaus universitetas“ priežastys reikšti finansinį reikalavimą atsakovei tapo žinomos ankščiau, tačiau galutinis dėl nutrauktų sutarčių nutraukimo patirtų nuostolių dydis (viena iš sutartinei atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtinų esminių sąlygų) pareiškėjai tapo žinomas tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį, todėl, teismo nuomone, ši diena laikytina ieškinio senaties termino kreditoriaus reikalavimui atlyginti nutrauktų sutarčių, išskyrus Ginčo sutartį, nutraukimu pareiškėjos patirtus nuostolius, taikant pareiškėjos dėl nutrauktų sutarčių nutraukimo patirtų nuostolių apskaičiavimo būdą, pradžia. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja VšĮ „Vilniaus universitetas“ dėl savo finansinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi 2022 m. sausio 19 d., sprendžia, kad terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą šiuo atveju praleistas dėl svarbių priežasčių. Byloje nesant duomenų, kad dėl pareiškėjos praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti bus užvilkintos bankroto procedūros bei nenustačius pareiškėjos akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, taip pat siekdamas užtikrinti CPK 5 straipsnyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę savo teises ir teisėtus interesus ginti teismine tvarka, teismas atnaujina pareiškėjai ieškinio senaties ir kreditorinio reikalavimo pateikimo terminus kreditoriniam reikalavimui pareikšti (CPK 7 straipsnis, JANĮ 41 straipsnio 4 dalis, CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, sutiktina su pareiškėjos nurodytu argumentu, jog atsakovė finansiškai galimai bus nepajėgi de facto atlyginti visų keturių bylos šalių sudarytų identiškų rangos sutarčių nutraukimu sąlygotų pareiškėjos patirtų nuostolių, apskaičiuotų taikant pareiškėjos pasirinktą nuostolių apskaičiavimo būdą.

Dėl pareikšto kreditorinio reikalavimo.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

20. Pažymėtina, jog dėl reikalavimo pagrįstumo teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (CPK 12, 178 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

21. Sprendžiant dėl prašymo dalies dėl 459 650,58 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1441- 866/2019 ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: sprendimu įskaičius atsakovei iš pareiškėjos priteistiną 77 137,56 Eur sumą, teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovės ir subsidiariai iš atsakovės savininko J. J. 412 521,42 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 11 293 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 201 m. birželio 3 d. sprendimą. Ginčo dėl šio kreditorinio reikalavimo nėra, todėl pagal minėtą nutartį ir sprendimą yra pagrindu patvirtinti 459 650, 58 Eur dydžio kreditorės VšĮ „Vilniaus universitetas“ finansinį reikalavimą atsakovei ir įtraukti VšĮ „Vilniaus universitetas“ su kreditoriniu reikalavimu į atsakovės J. įmonės „J. kreditorinių reikalavimų sąrašą.

22. Administratorė nesutinka ir ginčija kreditorės VšĮ „Vilniaus universitetas“ prašymo dalį dėl 1 583 162,68 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Nurodė, kad teismo sprendimas priimtas civilinėje byloje e2-1441-866/2019, kurioje buvo nagrinėtos tik vienos iš 4 sutarčių nutraukimo aplinkybės, nėra pagrindas spręsti, ar kreditorės reikalavimas yra pagrįstas dalyje dėl nuostolių atlyginimo pagal 3 teisme nenagrinėtas sutartis; nemokumo administratorius taip pat prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir atmesti kreditoriaus reikalavimą ir šiuo pagrindu.

23. 2022-01-19 pareiškime dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo kreditorius nurodė, jog reikalavimo teisė dalyje dėl nuostolių sumos patvirtinimo kildina iš rangos sutarčių, kurias 2016-07-28 ir 2016-07-29 VU sudarė su naujais rangovais dėl likviduojamos įmonės kaltės bei 2017-01-25 surašytomis ataskaitomis apie darbų pabaigą; pareiškime taip pat buvo nurodyta, kad kreditorius patyrė nuostolių dėl visų su likviduojama įmone nutrauktų sutarčių, o dėl galimai patirtų nuostolių prisiteisimo nesikreipė sąmoningai, turėdamas tikslą išvengti bylinėjimosi išlaidų. Kreditorius civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo vedamas inicijavo tik vieną civilinę bylą dėl Ginčo sutarties nutraukimu sąlygotų Kreditoriaus patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo. Tokiu būdu Kreditorius išvengė atskirų keturių civilinių bylų inicijavimo ir jų nagrinėjimo teismuose, taip taupydamas tiek teismų laiką, tiek ir bylinėjimosi išlaidas.

24. Sutiktina su nemokumo administratorės argumentais, kad vertinant ieškinio dalyką byloje taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

25. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

26. Sutiktina, kad kreditorius apie nuostolius sužinojo 2017-01-25, kaip jam buvo pateiktos naujų rangovų ataskaitos apie darbų pabaigą; per 3 metus nuo sužinojimo apie patirtus nuostolius reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nepareiškė, todėl sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas suėjo ne vėliau kaip 2020 m. sausio 25 d.

27. Nuo 2020m. sausio 25 d. (teisės ieškiniui dėl nuostolių atlyginimo pareikšti vėliausias terminas) iki 2022 m. sausio 19 d. ( kreditoriaus pateikto prašymo gavimo diena) praėjo daugiau kaip du metai, todėl sutiktina su nemokumo administratorės teiginiu, kad Pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą kreditoriniam reikalavimui (ieškiniui) dalyje dėl nuostolių atlyginimo pareikšti.

28. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog bankrutuojančios bendrovės administratorė Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus apylinkės teismui pateikė keturis ieškinius civilinėse bylose Nr. e2-685-603/2022, Nr. e2-798-465/2022, Nr. e2-801-1089/2022 ir e2-987-603/2022, bendra reikalavimų suma sudaro 163 049,60 Eur. Visos sutartys, iš kurių bankrutuojanti bendrovė kildina savo reikalavimus, buvo nutrauktos analogiškomis sąlygomis ir pakeistos naujomis viešojo pirkimo būdu sudarytomis sutartimis analogiškai, kaip ir sutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019.

29. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad kreditorius laiku kreipėsi į teismus su analogiškais ieškiniais patvirtina, kad kreditorius žinojo apie savo pažeistą teisę, objektyvių kliūčių kreiptis į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo nebuvo; reikia, terminas kreditoriniam reikalavimui (ieškiniui) pareikšti nagrinėjamoje byloje buvo praleistas be svarbių priežasčių ir nėra prielaidų jį atmaujinti.

30. Apibendrinant aptartas aplinkybes ir įrodymus teismas konstatuoja, kad nemokumo administratorės prašymas atmesti VšĮ „Vilniaus universitetas“ prašymą įtraukti į likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ kreditorių sąrašą 1 583 162,68 Eur dalyje tenkinamas, pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o pareiškėjo prašymas tvirtinti jo 1 583 162,68 Eur finansinį reikalavimą civilinėje byloje Nr. B2-302-340/2022 atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32. Pažymėtina, jog šiuo atveju bankroto administratorės ginčijamas kreditorės VšĮ „Vilniaus universitetas“ kreditorinis reikalavimas atmetamas, kas reiškia nemokumo administratorės prieštaravimų patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratorės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, o kreditorės VšĮ „Vilniaus universitetas“ prašymas atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

33. Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniu, atsižvelgdamas į priimamą teismo procesinį sprendimą, į tai, kad likviduojamos įmonės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (1500 Eur) yra protingo dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos iš kreditoriaus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1, 4–5 punktais, 15, 41–42 straipsniais, 94 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalimi, 73–74 straipsniais, 185 straipsniu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

atsakovės bankrutuojančios J. įmonės „J.“ nemokumo administratorės UAB „Top Consult“ prieštaravimus tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai VšĮ „Vilniaus universitetas“ terminą prašymui dėl kreditorinio reikalavimo pateikti.

Patvirtinti pareiškėjos VšĮ „Vilniaus universitetas“ 459 650,58 Eur kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios J. įmonės bankroto byloje Nr. B2-302-340/2022; kitą kreditorinio reikalavimo dalį atmesti.

Priteisti iš VšĮ „Vilniaus universitetas“ atsakovės likviduojamos J. įmonės „J.“ naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų ) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.