Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens I. M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-132-254/2018, kuriuo individualios įmonės „Teisinės veiklos biuras“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo bankrutavusios individualios įmonės veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

11. Teismų praktikoje pažymėta, kad bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, bankroto administratoriui pateikus teismui minėtus dokumentus (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (iš pirmo žvilgsnio pakankamų) įrodymų apie realios galimybės egzistavimą tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).

12. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl atsakovės pabaigos nustatęs, kad yra užbaigtos visos bankrutavusios IĮ „Teisinės veiklos biuras“ bankroto procedūros, bankrutavusi įmonė neturi turto ir piniginių lėšų, atsakovės kreditorių patvirtintomis kainomis ir tvarka buvo parduotas buvusiai atsakovės savininkei E. R. priklausantis turtas; įmonė yra atsiskaičiusi su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos teisėtumu ir pagrįstumu.

13. Nesutikimą su teismo sprendimu dėl atsakovės pabaigos apeliantė grindžia tuo, kad toks sprendimas negalėjo būti priimtas, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. priėmė nutartį, kurią apeliantė per 3 mėnesius skųs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui; bankroto administratorė neteikė pranešimo dėl įmonės pabaigos, nesušaukė kreditorių susirinkimo, nepateikė dokumentų, kur ir kaip panaudotos lėšos, duomenų apie atlyginimą, dauguma išlaidų apeliantei kelia abejonių. Akivaizdu, kad apeliaciniu skundu apeliantė neginčija procesinio pobūdžio sąlygų pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia dėl bankroto. Apeliantė taip pat neteigia ir neįrodinėja, kad BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ ar jos savininkė turi dar nerealizuoto turto ar nerealizuotų reikalavimo teisių, kurias realizavus kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai iš esmės susiję su bankroto administratorės atliktų veiksmų įmonės bankroto procese tinkamumu. Taigi, apeliantės reikalavimai nukreipti ne į bankrutavusią įmonę, o į jos bankroto administratorę.

14. Pagal ĮBĮ 22 straipsnio 2 dalį iškėlus bankroto bylą, pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu – administratorius. Pagal šio straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktą, bankroto administratorius teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. Kaip minėta, ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą. ĮBĮ nenumato administratoriui pareigos pateikti pavieniams kreditoriams ar teismui veiklos ataskaitą arba gauti kreditorių susirinkimo pritarimą kreiptis į teismą sprendimui dėl įmonės veiklos pabaigos priimti.

15. Bylos duomenimis, 2015 m. vasario 9 d. įvykusio BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ kreditorių susirinkimo metu (t. 2, b. l. 64–65) kreditoriai antruoju darbotvarkės klausimu patvirtino administratorės veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2015 m. vasario 9 d. (Priedas Nr. 1 (t. 2, b. l. 76–80); trečiuoju darbotvarkės klausimu patvirtino administratorės pasiūlytą kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką (Priedas Nr. 2); ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą patvirtinti administratorės pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą bei atlyginimą bankroto administratorei pagal priedą Nr. 3; šeštuoju darbotvarkės klausimu nusprendė patvirtinti administratorės pasiūlytą informacijos teikimo kreditoriams tvarką (Priedas Nr. 4); septintuoju darbotvarkės klausimu nusprendė siūlyti teismui bankrutuojančiai IĮ „Teisinės veiklos biuras“ taikyti likvidavimo procedūrą. Šio kreditorių susirinkimo protokolo priede Nr. 3 numatyta bendra užmokesčio administratorei sąmata – 4 500 Eur plius PVM visam laikotarpiui, nuo bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo iki įmonės pabaigos (1 punktas); 2 punkte numatyta administravimo išlaidas tvirtinti atskirai, administratoriui pateikus išlaidų pagrindimą, tačiau ne daugiau kaip 1 000 Eur; išlaidas įmonės dokumentų sutvarkymui (tuo atveju, jei dokumentai bus perduoti) tvirtinti atskirai, priduodant dokumentus į archyvą (3 punktas) (t. 2, b. l. 60–61). 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusio BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ kreditorių susirinkimo metu (t. 3, b. l. 18-19) antruoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta patvirtinti administratorės veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. (Priedas Nr. 1 (t. 3, b. l. 12–15).

16. Byloje nenustatyta, kad iki bankroto administratorės kreipimosi į teismą dėl įmonės pabaigos BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ kreditoriai būtų reiškę reikalavimus administratorei pateikti kitas savo veiklos ataskaitas. Vykusiuose kituose BIĮ „teisinės veiklos biuras“ kreditorių susirinkimuose buvo iš esmės sprendžiami tik klausimai dėl likvidacinio termino atnaujinimo ir pratęsimo, įmonės savininkei priklausančio turto pardavimo (2017 m. gegužės 8 d. susirinkimas t. 4, b. l. 33–34; 2017 m. rugpjūčio 28 d., t. 4, b. l. 84–85; 2017 m. spalio 30 d. t. 4, b. l. 124–125; 2018 m. vasario 19 d. t. 4, b. l. 164; 2018 m. balandžio 20 d. t. 5, b. l. 20 (patikslintas t. 5, b. l. 77); 2018 m. gegužės 25 d. t. 5, b. l. 75). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog prašymą dėl bankrutavusios IĮ „Teisinės veiklos biuras“ pabaigos bankroto administratorė buvo pateikusi teismui 2018 m. birželio 29 d., Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi netenkinęs prašymo, įpareigojo bankroto administratorę sušaukti kreditorių susirinkimą spręsti klausimą dėl termino pratęsimo likvidavimo procedūroms pabaigti. 2018 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkime nutarta įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į teismą dėl likvidacinio termino atnaujinimo ir pratęsimo (t. 5, b. l. 115). 2018 m. rugsėjo 27 d. vykęs kreditorių susirinkimas taip pat įpareigojo bankroto administratorę kreiptis į teismą dėl likvidacinio termino atnaujinimo ir pratęsimo (t. 5, b. l. 137). Susirinkimuose kreditoriai nenustatė bankroto administratorei pareigos prieš kreipiantis į teismą dėl įmonės pabaigos sušaukti kreditorių susirinkimą šiuo klausimu ar, kaip minėta, pateikti kreditorių susirinkimui savo veiklos ataskaitą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų siekusi gauti iš bankroto administratorės tokią informaciją ar tuo pasidomėjusi bankroto bylą nagrinėjančiame teisme (pranešimas apie teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos specialiame interneto tinklapyje buvo paskelbtas 2018 m. gruodžio 12 d.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad administratorė nepateikė jokio pranešimo dėl įmonės pabaigos, nesušaukė kreditorių susirinkimo, nepateikė dokumentų, kur ir kaip buvo panaudotos įmonės lėšos. Priešingai, bylos duomenys leidžia spręsti, kad toks įpareigojimas bankroto administratorei kreditorių nebuvo nustatytas, o pati apeliantė tokios informacijos iš bankroto administratorės nepareikalavo.

18. Byloje esantys duomenys apie administravimo išlaidas patvirtina, kad BIĮ ,,Teisinės veiklos biuras“ bankroto administratorė UAB „Lexuna“ veikė neviršydama pirmajame kreditorių susirinkime patvirtintos bankroto administravimo išlaidų sąmatos ribų. Apeliantės abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo viena vertus yra abstraktaus pobūdžio, kita vertus nesudaro pakankamo pagrindo atidėti klausimo dėl įmonės veiklos pabaigos išsprendimą.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, manydama, jog bankroto administratorės veiksmai, administruojant bankrutavusią IĮ „Teisinės veiklos biuras“, yra neteisėti, konkrečiai, kad administratorės veiksmais jai, kaip įmonės kreditorei, buvo padaryta žala, apeliantė turi teisę ginčo teisenos tvarka reikšti įrodymais pagrįstumus atitinkamus reikalavimus bankroto administratorei (ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalis). Tokiai apeliantės teisei realizuoti įmonės veiklos pripažinimas pasibaigusia neturi jokios įtakos, todėl formaliai tęsti BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ bankroto procedūras vien dėl galimo tokio pobūdžio ginčo nėra pagrindo.

20. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nurodė, kad civilinės bylos, kuriose dalyvaujančiu asmeniu buvo atsakovė, yra baigtos. Apeliacinio skundo padavimo šioje byloje metu dar nebuvo suėjęs trijų mėnesių terminas kasaciniam skundui dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1911-330/2018 pateikti (CPK 345 straipsnio 1 dalis), tačiau įrodymų, pagrindžiančių tokio skundo pateikimą nei su apeliaciniu skundu, nei vėliau pati apeliantė nepateikė. Teisėjų kolegija patikrinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad visų instancijų Lietuvos teismuose nagrinėjamų civilinių bylų, kurių procese dalyvaujančiu asmeniu būtų BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ (išskyrus nagrinėjamą bylą), nėra.

21. Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bankrutavusios atsakovės pabaigos, tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Atsakovės bankroto administratorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo paskirti apeliantei I. M. R. 2 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

23. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

24. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreditorės I. M. R. apeliacinio skundo pateikimas šioje byloje nevertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes kreipimasis į teismą su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos savaime nelaikytinas bylos vilkinimu, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nors apeliacinis skundas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo pripažintas nepagrįstu, tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad apeliantė yra nesąžininga, sąmoningai siekia veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorės prašymas netenkinamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.