Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės E. R. atstovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, priimtos individualios įmonės „Teisinės veiklos biuras“ bankroto byloje (Nr. B2-250-254/2017),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi individualiai įmonei „Teisinės veiklos biuras“ iškėlė bankroto bylą, įtraukė įmonės savininkę E. R. bendraatsakove bankroto byloje, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Lexuna“.Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė priimti I. M. R., veikiančios pagal įgaliojimą atsakovės E. R. vardu, prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo. Teismas konstatavo, kad prašymą atsakovės vardu pateikė asmuo, kuris negali būti jos atstovu.2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teisme gautas I. M. R., veikiančios pagal įgaliojimą atsakovės E. R. vardu, atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties.

Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – įpareigojo pateikti procesinį dokumentą, pasirašytą pačios atsakovės E. R., arba asmens, galinčio būti jos atstovu pagal pavedimą, arba pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad atskirąjį skundą pasirašiusi I. M. R. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teismas pažymėjo, jog atsakovės E. R. vardu atskirąjį skundą pasirašė jos motina I. M. R., kuri teismui pateikė notariškai patvirtintą įgaliojimą, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šį skundą pasirašiusi atsakovės motina turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teismas nurodė, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą atskirąjį skundą turi surašyti advokatas, o pasirašyti – skundą paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Tuo atveju, jeigu asmuo turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, atskirąjį skundą gali surašyti jis pats.

Atsakovę E. R. įgaliojimo pagrindu atstovaujanti I. M. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį, nušalinti bankroto administratorę UAB „Lexuna“ ir paskirti naują administratorių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priimdamas nutartį, buvo šališkas ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalies normą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnio 1 dalies ir 111 straipsnio nuostatas.Teismui buvo pateiktas įgaliojimas, atstovei leidžiantis E. R. vardu pateikti visus skundus, prašymus ir juos pasirašyti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi pagrįstai įpareigojo šalį pašalinti pateikto procesinio dokumento – atskirojo skundo trūkumus.Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos.Kaip išaiškino kasacinis teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Be to, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7, 12, 17 straipsniai). Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, todėl nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismai spręsdami ieškinio priėmimo klausimą turi užtikrinti proporciją tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo ir tam tikslui įgyvendinti gali pasinaudoti įstatyme numatytais būdais. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751 pakeistos kai kurios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme norminės nuostatos. Šiuo įstatymu CPK 306 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad „Apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo“. Minėtu įstatymu CPK papildytas 320¹ straipsniu, kuris reglamentuoja atstovavimo apeliacinės instancijos teisme tvarką. Taigi, šiais pakeitimais nustatyta, kad tik advokatas gali surašyti apeliacinį skundą ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme, išskyrus minėtose kodekso normose nurodytas išimtis.CPK 338 straipsnyje įtvirtinta norma, nustatanti, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis. Sprendžiant klausimą, ar minėtos naujai įsigaliojusios teisės normos taip pat mutatis mutandis taikomos ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui, būtina atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimus dėl asmens teisės kreiptis į teismą vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) nuostatomis. Pagal EŽTT praktiką teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes jo pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Užtikrinant bylos šalims efektyvią teisę kreiptis į teismus dėl „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ klausimo išsprendimo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje valstybei suteikta galimybė pasirinkti taikytinas priemones šiame kontekste, pabrėžiant, kad yra svarbu tai, jog taikomi apribojimai nesuvaržytų ar nesumažintų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų teisės į teismą esmę. Taikomi apribojimai suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Golder v. United Kingdom, Nr. 4451/70, 1975 m. vasario 21 d. sprendimas).Bylose pagal atskiruosius skundus nagrinėjami procesiniai klausimai, kurie susiję išimtinai su bylos nagrinėjimo procesu pirmosios instancijos teisme (pvz., dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trūkumų šalinimo instituto, civilinės bylos sustabdymo ir kt.), todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė pirmosios instancijos teismui, sutinkančiam su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pačiam panaikinti skundžiamą nutartį (išskyrus atvejus, kai skundas paduodamas dėl nutarties, priimtos CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais). Atsižvelgiant į bylų pagal atskiruosius skundus prigimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokių apeliacijos teisės apribojimų taikymas ir atskirųjų skundų padavimui nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, o tokių ribojimų taikymas, lyginant juos su siekiamais tikslais, neatitiktų proporcingumo kriterijaus. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties galėjo surašyti ir pasirašyti ne tik pati atsakovė E. R., bet jos vardu atskirąjį skundą tiek surašyti, tiek pasirašyti turėjo teisę ir I. M. R., veikianti pagal atsakovės įgaliojimą, tačiau tokią teisę ši atstovė savarankiškai įgyvendinti galėjo tik kartu egzistuojant dviem papildomoms sąlygoms, nurodytoms CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte (atstovavimas artimiesiems giminaičiams ir aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimas). CPK 56 straipsnio 1 dalis reglamentuoja asmenis, kuries gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą, fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka (CPK 57 straipsnio 2 dalis). Minėtų normų visuma leidžia daryti išvadą, kad teismui privalo būti pateiktas tiek įgaliojimas, tiek duomenys, pagrindžiantys asmens teisę būti atstovu, nagrinėjamu atveju tiek giminystės ryšį, tiek ir aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo įgijimą patvirtinantys dokumentai. Atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties paduotas byloje dalyvaujančio asmens – atsakovės E. R. vardu. Atskirąjį skundą atsakovės vardu jos išduoto ir notariškai patvirtinto įgaliojimo pagrindu pasirašė atsakovės motina I. M. R.. Taigi, nėra abejonių, kad egzistuoja viena iš CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų galėjimo būti atstovu teisme sąlygų – atstovavimas savo artimiesiems giminaičiams.E. R. vardu pasirašydama ir pateikdama atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties, jos motina I. M. R. nepateikė įgytą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento. Pripažintina, kad toks procesinis dokumentas (atskirasis skundas) turi trūkumą, kurio nepašalinus jis negali būti priimtas (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Atskirajame skunde dėl 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties (šios apeliacijos objekto) apeliantė neneigia aplinkybės, jog teismui nebuvo pateikti nurodytą (būtiną) išsilavinimą patvirtinantys duomenys. Priešingai, ji tvirtina, kad tinkamam atstovavimui teisme pakanka atsakovės išduoto ir notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo. Apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo arba pateikti trūkstamą įrodymą, patvirtinantį, kad procesinį dokumentą atsakovės vardu pasirašiusi artima jos giminaitė turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, arba pateikti asmens, galinčio būti atsakovės atstovu, arba pačios atsakovės pasirašytą procesinį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pažymi, jog apeliantė rašytiniais įrodymais nepagrindė visų savo teisėto atstovavimo sąlygų, t. y. ji nepateikė teismui įrodymų, kad turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 12, 178 straipsniai, CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus. Akcentuotina, jog asmuo jam suteiktą teisę privalo įgyvendinti pagal tam tiktas įstatymuose nustatytas taisykles. Apeliantės įsitikinimas, jog teisę atsakovės vardu teikti ir pasirašyti skundus bei prašymus teismui visiškai suteikia notariškai patvirtintas atsakovės įgaliojimas, nesudaro pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju proceso įstatyme numatytos sąlygos buvo įvykdytos, o pirmosios instancijos teismas atsakovės teisę procesinius dokumentus teikti per atstovę apribojo esą nepagrįstai.Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, įpareigodamas pašalinti atskirojo skundo trūkumus. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti (10 dienų nuo nutarties įteikimo), nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra pasibaigęs, skirtinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti I. M. R. terminą iki 2018 m. vasario 12 d. pašalinti pateikto atskirojo skundo trūkumus, nurodytus Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje.