Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės E. R. atstovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti, priimtos individualios įmonės „Teisinės veiklos biuras“ bankroto byloje (Nr. B2-250-254/2017),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi individualiai įmonei „Teisinės veiklos biuras“ iškėlė bankroto bylą, įtraukė įmonės savininkę E. R. bendraatsakove bankroto byloje, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Lexuna“.2017 m. lapkričio 24 d. IĮ „Teisinės veiklos biuras“ bankroto byloje gautas I. M. R., pagal įgaliojimą veikiančios E. R. vardu, prašymas IĮ „Teisinės veiklos biuras“ bankroto administratorei UAB „Lexuna” paskirti 1 500 Eur baudą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą prašymo dėl baudos paskyrimo trūkumams pašalinti – įpareigojo pateikti procesinį dokumentą, pasirašytą pačios atsakovės E. R. arba asmens, galinčio būti jos atstovu pagal pavedimą, arba pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad prašymą pasirašiusi I. M. R. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teismas pažymėjo, jog atsakovės E. R. vardu prašymą pasirašė jos motina I. M. R., kuri teismui pateikė notariškai patvirtintą atsakovės įgaliojimą, tačiau nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad prašymą pasirašiusi atsakovės motina turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Atskirojo skundo argumentai

Atsakovę E. R. įgaliojimo pagrindu atstovaujanti I. M. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį (atskirajame skunde klaidingai nurodoma apskųstosios nutarties priėmimo data – 2017 m. lapkričio 30 d.) ir bankroto administratorei UAB „Lexuna“ paskirti 1 500 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, buvo šališkas ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalies normą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnio 1 dalies ir 111 straipsnio nuostatas.Teismui buvo pateiktas įgaliojimas, atstovei leidžiantis E. R. vardu pateikti visus skundus, prašymus ir juos pasirašyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi pagrįstai įpareigojo šalinti pateikto procesinio dokumento – prašymo dėl baudos paskyrimo trūkumus.Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos.Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Be to, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su civilinio procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7, 12, 17 straipsniai). Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, todėl nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismai spręsdami ieškinio priėmimo klausimą turi užtikrinti proporciją tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo ir tam tikslui įgyvendinti gali pasinaudoti įstatyme numatytais būdais. Tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo bylas teisme vesti patiems arba per atstovus. CPK 56 straipsnio 1 dalyje išvardinti asmenys, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka (CPK 57 straipsnio 2 dalis). Minėtų normų visuma leidžia daryti išvadą, kad teismui privalo būti pateiktas tiek įgaliojimas, tiek kiti duomenys, pagrindžiantys asmens teisę būti atstovu, nagrinėjamu atveju – giminystės ryšį bei aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo įgijimą patvirtinantys dokumentai. Procesinio pobūdžio prašymą IĮ „Teisinės veiklos biuras“ bankroto byloje atsakovės E. R. vardu pasirašė jos motina I. M. R., kuri pateikė 2017 m. spalio 16 d. įgaliojimą, tačiau nepateikė aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento, todėl apskųstąja nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pateiktas procesinis dokumentas (prašymas teismui) turi trūkumą, kurio nepašalinus, toks procesinis dokumentas negali būti priimtas (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Atskirajame skunde apeliantė neneigia aplinkybės, jog teismui nebuvo pateikti nurodytą išsilavinimą patvirtinantys duomenys. Priešingai, ji tvirtina, kad tinkamam atstovavimui byloje pakanka atsakovės išduoto ir notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo. Apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo arba pateikti trūkstamą įrodymą, patvirtinantį, kad procesinį dokumentą atsakovės vardu pasirašiusi artima jos giminaitė turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, arba pateikti pačios atsakovės pasirašytą procesinį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pažymi, jog apeliantė rašytiniais įrodymais nepagrindė savo teisėto atstovavimo sąlygų, t. y. apeliantė nepateikė teismui įrodymų, kad ji yra įgijusi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 12, 178 straipsniai, CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus. Akcentuotina, jog asmuo jam suteiktą teisę privalo įgyvendinti pagal tam tiktas įstatymuose nustatytas taisykles. Vien bendri teiginiai, jog teisę atsakovės vardu pasirašyti skundus ir prašymus bei teikti juos teismui numato notariškai patvirtintas įgaliojimas, nesudaro pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju proceso įstatyme nurodytos sąlygos būtų įvykdytos, o pirmosios instancijos teismas atsakovės teisę procesinius dokumentus teikti per atstovę būtų apribojęs neteisėtai.Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją keisti arba naikinti.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti (10 dienų nuo nutarties įteikimo), nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra pasibaigęs, skirtinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti I. M. R. terminą iki 2018 m. vasario 12 d. pašalinti pateikto prašymo trūkumus, nurodytus Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje.