Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bendraatsakės E. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal E. R. prašymą stabdyti turto pardavimą civilinėje byloje Nr. B2-250-254/2017 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovėms individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Teisinės veiklos biuras“ ir E. R. dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi iškėlė IĮ „Teisinės veiklos biuras“ bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Lexuna“.Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1935/2014 palikta nepakeista. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsakovės savininkė E. R. įtraukta bendraatsake bankroto byloje. 2015 m. kovo 17 d. nutartimi tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės savininkės turtui.Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi leido vykdyti išieškojimą iš BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ savininkei E. R. nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. 2381/10000 dalies pastato gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio, (duomenys neskelbtini).Bendraatsakė E. R. pareiškė prašymą sustabdyti buto pardavimą iš varžytynių iki ikiteisminio tyrimo pabaigos. Nurodė, kad butas yra vienintelė jos nuosavybė, o Vilniaus miesto prokuratūroje vyksta ikiteisminis tyrimas dėl nuomos sutarties, kurios pagrindu yra bankroto byloje patvirtintas L. G. finansinis reikalavimas, teisėtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi bendraatsakės E. R. prašymą sustabdyti turto pardavimą iš varžytinių atmetė.Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad bendraatsakė prašymą sustabdyti buto pardavimą iš varžytynių grindžia Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2016 m. spalio 3 d. raštu Nr. 2.S-2083-43138. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, raštas tik patvirtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas E. R. pareiškimas dėl L. G. veiksmų nuomojant patalpas ir prokuroras šiuo raštu tik informavo E. R., kad būtina atlikti pareiškimo patikslinimo veiksmus dėl procesinio sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimo. Duomenų, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas arba yra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai bendraatsakė nepateikė.Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad varžytynės nėra vykdomos, nes savininkė E. R. nesudaro galimybių bankroto administratorei turto apžiūrėti, turto vertintojui atlikti turto vertinimo procedūrų. Be to, iki 2016 m. gruodžio 21 d. E. R. nėra perdavusi įmonei priklausančio turto ir dokumentų, nors Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ir paskirta bauda už įpareigojimų nevykdymą.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra proceso, kurio atžvilgiu galėtų būti taikoma bendraatsakės prašoma laikinoji apsaugos priemonė – Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-250-254/2017 vykdymo sustabdymas. Kadangi nėra teisinio pagrindo sustabdyti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties vykdymą, laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymas nesiderintų su teismo procesinio sprendimo privalomumo principu, neatitiktų viešojo intereso užtikrinimo tikslų bankroto procese, be teisėto pagrindo pažeistų kreditorių teises bankroto procese ir suteiktų nepagrįstą pranašumą bendraatsakei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Bendraatsakė E. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Bendraatsakė buvo suklaidinta Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria buvo leista nukreipti išieškojimą į butą, rezoliucinėje dalyje įrašu, kad nutartis yra neskundžiama. Teismas klaidą privalėjo ištaisyti.Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nuomos sutarties su kreditore L. G.Atsakovė BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo bendraatsakės skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2016 m. spalio 3 d. raštas Nr. 2.S-2083-43138 nepatvirtina, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.Net ir esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl vieno kreditoriaus reikalavimų, tai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes byloje patvirtinti ir kitų kreditorių finansiniai reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

Bendraatsakė E. R. kartu su atskiruoju skundu pateikė Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties kopiją, 2013 m. spalio 10 d. ieškinio kopijos pirmą lapą, nuomos sutarties kopiją, 2016 m. gegužės 19 d. nutarties paskutinio lapo kopiją, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2016 m. spalio 3 d. rašto Nr. 2.S-2083-43138 kopiją, Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo už akių kopiją.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi, išskyrus 2013 m. spalio 10 d. ieškinio kopijos pirmą lapą, bendraatsakės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai yra bankroto byloje, todėl nėra pagrindo spręsti jų pakartotinio pridėjimo prie bylos klausimą. 2013 m. spalio 10 d. ieškinio kopijos pirmą lapą atsisakytina pridėti prie bylos, nes jis neturi tiesioginės sąsajos su nagrinėjamu klausimu, yra tik įrodymo ištrauka ir bendraatsakė nepagrindė, kodėl šio įrodymo neteikė pirmosios instancijos teismui teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl naujai pateiktą įrodymą atsisakytina priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti E. R. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti turto pardavimą iš varžytinių.Pagal CPK 144 straipsnio 3 dalį, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, įskaitant ir vykdymo procesą, vadovaujantis bendromis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostatomis (CPK 144-152 str.). Laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiamas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo išimtinumas, atsižvelgiant į tai, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 str.). Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015).Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir turi netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-450-196/2017). Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį leisti išieškoti iš bendraatsakei priklausančio buto, padarė klaidą nenurodydamas apskundimo tvarkos bei tuo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nuomos sutarties su L. G.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klaidingai nurodyta apskundimo tvarka pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartyje būtų pagrindas spręsti dėl praleisto termino nutartį apskųsti atnaujinimo, tačiau tai nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendraatsakės pateikti įrodymai apie kreipimąsi dėl ikiteisminio tyrimo taip pat nesuponuoja, kad kyla grėsmė sprendimo įvykdymui. Iš pateiktų įrodymų negalima vienareikšmiškai spręsti, ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pagrindinis įrodymas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą yra pranešimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 str. 4 d.), o tokio įrodymo byloje nėra.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, jeigu ikiteisminis tyrimas ir yra pradėtas, tai nagrinėjamu atveju savaime nėra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti išieškojimą. Bylos duomenys patvirtina, kad gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu 2015 m. rugsėjo 21 d., yra 42 600 Eur (b. l. 12). Bendraatsakei E. R. priklauso 2381/10000 dalis gyvenamojo namo (23,81 proc.). Pagal šiuos duomenis jai tenkančio turto vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą būtų 10 143,06 Eur. Pažymėtina, kad nurodyta suma nereiškia tikrosios rinkos vertės, nes pagal 2016 m. gegužės 20 d. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, 2011 m. sausio 31 d. gyvenamojo namo fizinis nusidėvėjimas buvo 67 proc., atkūrimo sąnaudos – 113 531 Eur, o atkuriamoji vertė – 37 361 Eur, todėl, preliminariai vertinant minėtus duomenis, reali turto vertė gali būti mažesnė.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bankroto byloje be L. G. finansinio reikalavimo, kylančio iš nuomos sutarties, dėl kurios bendraatsakė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo, yra ir kitų kreditorių patvirtinti finansiniai reikalavimai, inter alia: valstybės įmonės Turto banko 2 035,52 Eur finansinis reikalavimas, BUAB „NUOVA 5“ 393,57 Eur finansinis reikalavimas, A. B. 4 966,78 Eur finansinis reikalavimas, Kauno arkivyskupijos kredito unijos 5 805,09 Eur finansinis reikalavimas, J. M. 1 287,36 Eur finansinis reikalavimas, akcinės bendrovės „Kauno energija“ 2 783,25 Eur finansinis reikalavimas. Kaip matyti iš anksčiau nurodytų duomenų, kitų kreditorių finansiniai reikalavimai viršija tiek L. G. pareikštą finansinį reikalavimą (12 209,66 Eur), dėl kurio pagrindo (nuomos sutarties) ieškovė siekia inicijuoti arba iniciavo ikiteisminį tyrimą, tiek ir bendraatsakės turto (buto) vidutinę rinkos vertę, nustatytą pagal masinį vertinimą.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad L. G. yra trečiosios eilės kreditorė, o butas jau yra įkeistas kreditorei Kauno arkivyskupijos kredito unijai, todėl pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnį, šios kreditorės (Kauno arkivyskupijos kredito unijos) reikalavimai būtų / bus tenkinami pirmiausia, o tada tenkinami likusių kreditorių reikalavimai pagal 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Atsižvelgiant į bendraatsakės kreditorius ir jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą, nėra pagrindo stabdyti išieškojimą dėl inicijuoto ikiteisminio tyrimo, kuris susijęs tik su vienu trečiosios eilės kreditoriaus reikalavimu, kai iš šiuo metu esamų bylos duomenų matyti, kad šio kreditoriaus reikalavimai tikėtina nebus patenkinti (ar patenkinta tik nedidelė dalis) vykdant išieškojimą iš įkeisto turto.Įvertinęs šiuo metu turimus aktualius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymas nesiderintų su teismo procesinio sprendimo privalomumo principu, neatitiktų viešojo intereso užtikrinimo tikslų bankroto procese, be teisėto pagrindo pažeistų kitų kreditorių teises bankroto procese ir suteiktų nepagrįstą pranašumą bendraatsakei. Remiantis išdėstytais motyvais, nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.