Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nord master“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1243-467/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nord master“ ieškinį atsakovams S. F. ir R. F. dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovės UAB „Nord master“ ieškinį tenkino; priteisė solidariai iš atsakovų S. F. ir R. F. ieškovės UAB „Nord master“ naudai 139 838,62 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 5 034,19 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2016 m. gruodžio 5 d. išduotas vykdomasis raštas.Vilniaus apygardos teisme 2016 m. gruodžio 8 d. gautas atsakovų S. F. ir R. F. prašymas atidėti Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį dėl 53 500 Eur priteisimo ir 1 437,68 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo vykdymą iki 2017 m. birželio 1 d. Atsakovai kartu su prašymu atidėti sprendimo vykdymą pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties vykdymą iki bus išspręstas atsakovų prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsakovų S. F. ir R. F. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies; sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties dalies dėl 53 500 Eur išieškojimo ieškovės UAB „Nord master“ naudai ir 1 437,68 Eur išieškojimo valstybei vykdymą iki įsiteisės teismo nutartis, kuria bus išspręstas klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Teismas nustatė, kad atsakovai prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti įsiteisėjusių Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties vykdymą iki bus išspręstas atsakovų prašymas atidėti sprendimo vykdymą. Teismas, įvertinęs atsakovų prie prašymo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, atsižvelgdamas į atsakovų šeiminę ir finansinę padėtį – atsakovai yra motinystės (tėvystės) atostogose, jiems 2016 m. balandžio 3 d. gimė trynukai, atsakovai veda derybas su ieškovu dėl teismo sprendimo įvykdymo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai prašo atidėti sprendimo dalies, t. y. ieškovui 53 500 Eur (priteista 139 838,62 Eur skola, 5 034,19 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų), valstybei 1 437,68 EUR (priteista 2 875,36 Eur) vykdymą, siekdamas užtikrinti, kad sprendimas būtų vykdomas kuo ekonomiškiau, nesudarant ypatingai nepalankių sąlygų vienai iš šalių, laikė esant tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties dalies dėl 53 500 Eur išieškojimo ieškovės UAB „Nord master“ naudai ir 1 437,68 Eur išieškojimo valstybei vykdymą iki įsiteisės teismo nutartis, kuria bus išspręstas klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Teismas konstatavo, kad taip išieškotojų interesai nebus esmingai pažeisti, nes laikinosios apsaugos priemonės taikytos sustabdant tik dalies sprendimo vykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Nord master“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Dėl preliminaraus prašymo pagrįstumo

Atsakovų prašymas atidėti įsiteisėjusių sprendimo ir nutarties vykdymą yra prima facie nepagrįstas, be to, nesąžiningas ir klaidinantis teismą dėl realios atsakovų turtinės padėties, tuo siekiant nesąžiningai užvilkinti įsiteisėjusių, privalomų ir vykdytinų sprendimo ir nutarties vykdymą. Atsakovai neįrodė (nepateikė jokių teisiškai reikšmingai įrodymų) savo ypač blogos finansinės padėties ieškovei ir valstybei priteistų sumų sumokėjimui, be to, iš byloje esančių duomenų galima spręsti, jog atsakovų finansinė padėtis visuomet buvo labai gerai. Net jei hipotetiškai būtų nustatyta ypač bloga finansinė atsakovų padėtis (su kuo nėra pagrindo sutikti), atsakovai neįrodė ir neįrodinėjo, kad ateityje jų finansinė padėtis galėtų tiek pasikeisti, kad jie galėtų iš karto sumokėti ieškovei ir valstybei priteistą sumą, dėl ko sprendimo ir nutarties vykdymo atidėjimas būtų tikslingas, kas prima facie leidžia daryti išvadą, jog atsakovų prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas.Atsakovai prašymą atidėti sprendimo ir nutarties vykdymą grindžia tuo, jog jie yra motinystės (tėvystės) atostogose ir dėl to negauna ir kurį laiką negaus jokių kitų pajamų, išskyrus socialines išmokas už vaikų auginimą, deklaratyviai teigia, esą neturi santaupų, vertybinių popierių, kito vertingo kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto (išskyrus butą, namą su žemės sklypu, vieną automobilį), dėl ko šiuo metu tariamai negali sumokėti ieškovei bei valstybei sprendimu ir nutartimi priteistų sumų.Nors atsakovams esant motinystės (tėvystės) atostogose, jų, kaip ir daugumos kitų asmenų, darbinių pajamų gavimas yra laikinai ar iš dalies apribojamas, tačiau tai nepaneigia, jų pareigos pateikti jų turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Atsakovams nepateikus visiškai jokių duomenų apie kredito įstaigose atsakovų vardu atidarytose sąskaitose esančias lėšas, atsakovų prašymas jau prima facie yra vertintinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.Atsakovai bylos nagrinėjimo metu teismą bandė įtikinti, kad jų finansinė padėtis buvo ypač gera, pateikė rašytinius įrodymus, jog atsakovės motina per trumpą laiką padovanojo net 250 000 Lt piniginių lėšų. Tai papildomai įrodo, kad atsakovai be jų neatskleistų tikėtinų turimų lėšų banke, vertybinių popierių ir kita, tikėtinai turi sukaupę ir šimtatūkstantinį biudžetą grynais pinigais, kurio teismui šiuo atveju nesąžiningai neatskleidžia. Aplinkybes dėl prašymo akivaizdaus nepagrįstumo patvirtina ir atsakovų elgesys. Atsakovai turi kelis gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektus, tačiau jų nenuomoja. Tai rodo arba akivaizdų atsakovų nesąžiningumą bei pajamų slėpimą arba kaip tik ypatingai gerą finansinę padėtį, leidžiančią laikyti laisvą ir nenuomojamą gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą Lietuvos sostinėje.Atsakovai nepateikia visiškai jokių duomenų apie jų turimo nekilnojamojo turto Lietuvoje rinkos kainą, nors privalėtų įrodyti, kad pardavus nekilnojamąjį turtą ar net jo dalį, šios sumos nepakaktų teismo sprendimui įvykdyti bei atsakovų būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Dėl grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovų prašymo įvykdymas galėtų pasunkėti ir (ar) pasidaryti neįmanomas

Atsakovai taip pat neįrodė ir neįrodinėjo grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo nutarties, kuria hipotetiškai būtų patenkintas atsakovų prašymas, įvykdymas gali pasunkėti ir (arba) pasidaryti neįmanomas.Nagrinėjamu atveju tai, kad nėra jokio rizikos, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, hipotetinės atsakovams palankios teismo nutarties dėl atsakovų prašymo patenkino įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas, per se pagrindžia paties ieškovo (išieškotojo) sąžiningas elgesys bandant su atsakovais geranoriškai susitarti dėl skolos grąžinimo tvarkos, taip bandant išspręsti susidariusią situaciją be priverstinių veiksmų atlikimo.Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovų pageidavimą šioje byloje sudaryti taikos sutartį, taip pat į atsakovų situaciją, tai yra jog jiems prieš mažiau nei metus gimė trynukai, geranoriškai pateikė pasiūlymą atsakovams dėl skolos sumokėjimo tvarkos, kuriuo, inter alia, ne tik sutiko skolos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiu, tačiau taip pat sutiko padaryti 20 proc. nuolaida skolos likučiui, kuris liks po to, kai atsakovai parduos butą, esantį adresu Sausio 13-osios g. 133-134, Vilnius, ir už šį butą gautą sumą perduos ieškovei. Tačiau šis ieškovės pasiūlymas atsakovams netiko ir vietoj to, kad toliau tęstų konstruktyvias derybas bendru sutarimu išsprendžiant esamos skolos mokėjimo ją išdėstant klausimą, derybų dėl taikos vykdymo procese laiką jie naudoja kreipimuisi į teismą su aiškiai nepagrįstu ir, ieškovo vertinimu, nesąžiningai pateiktu prašymu dėl sprendimo bei nutarties vykdymo atidėjimo, taip siekiant vilkinti teismų procesinių sprendimų įvykdymą ir išvengti net išdėstytos skolos padengimo. Taigi ieškovė yra pasirengusi ir atvira deryboms dėl skolos mokėjimo tvarkos nustatymo, taip pat daryti nuolaidą, tačiau tokias konstruktyvias derybas stabdo pačių atsakovų netinkamas ir nesąžiningas elgesys, kas parodo, kad šiuo atveju nėra jokios rizikos, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, hipotetinės atsakovams palankios teismo nutarties dėl prašymo patenkinimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas, kas sudaro atskirą pagrindą skundžiamos nutarties panaikinimui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir paskirties

Teismas, skundžiama nutartimi iš dalies tenkinęs atsakovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės išsprendė ir paties atsakovų prašymo reikalavimus – tam tikram laikui atidėti sprendimo ir nutarties vykdymą. Taip susiklostė teisiškai ydinga situacija, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, paties prašymo tenkinimo klausimas faktiškai buvo išspręstas dėl to nepriėmus galutinio teismo procesinio sprendimo.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai R. F. ir S. F. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį procesą nutraukti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

Dėl atsakovų turtinės padėties

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose.Atsakovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas argumentas, kad ieškovė praleido apskundimo terminą, nepagrįstas, nes skundžiama nutartis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale paskelbta 2016 m. gruodžio 14 d. o ieškovės atskirasis skundas pateiktas 2016 m. gruodžio 21 d. Be to, pirmosios instancijos teismas, kurio kompetencijai priskirtas atskirojo skundo priėmimo klausimas, skundą priėmė (CPK 335 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjami iš esmės (CPK 336 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskirties

Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto) taikymo galimybę, kartu nustato bendrąsias visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir esminius apribojimus – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (skundo) reikalavimą ir jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šios priemonės, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 144 straipsnio 3 dalį, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, įskaitant ir vykdymo procesą, vadovaujantis bendromis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostatomis (CPK 144–152 straipsniai). Laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir turi netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas užtikrino atsakovų reikalavimą atidėti įsitesėjusių procesinių sprendimų dalies vykdymą ir sustabdė išieškojimą vykdymo procese iki įsiteisės teismo nutartis, kuria bus išspręstas klausimas dėl įsiteisėjusių procesinių teismo sprendimų vykdymo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, kad ne visada vykdymo veiksmai gali būti atliekami nepertraukiamai iki tol, kol bus įvykdytas vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsni) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-2013).Iš nagrinėjamos bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovės UAB „Nord master“ ieškinį tenkino; priteisė solidariai iš atsakovų S. F. ir R. F. ieškovės UAB „Nord master“ naudai 139 838,62 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 5 034,19 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2016 m. gruodžio 5 d. išduotas vykdomasis raštas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi atidėjo atsakovams R. F. ir S. F. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties dalies dėl 53 500 Eur sumos išieškojimo ieškovės UAB „Nord master“ naudai ir 1 437,68 Eur sumos išieškojimo valstybės naudai vykdymą iki 2017 m. birželio 1 d., o likusios dalies – iki 2018 m. balandžio 3 d. Minėta nutartis apskųsta apeliacinės instancijos teismui ir neįsiteisėjusi.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų dalies vykdymą iki kol bus priimta ir įsiteisės nutartis dėl minėtų procesinių sprendimų dalies vykdymo atidėjimo. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo (nagrinėjamu atveju ieškovės) veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina, kad nei atsakovų prašyme, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė priežasčių, kad netaikius išieškojimo veiksmų sustabdymo gali kilti grėsmė būsimos nutarties, kuria gali būti tenkintas atsakovų prašymas, vykdymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant pradėtam vykdymo procesui skolininkas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, reikšti prašymus, apskųsti antstolio veiksmus ir kt. (CPK 643 straipsnio 1, 5, 6 punktai). Taigi atsakovai vykdymo procese turi teisę kreiptis į antstolį su prašymais, taip pat skųsti antstolio veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų argumentai dėl turtinės ir šeiminės padėties nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo taikyti atsakovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes nenustatyta priežasčių, kad netaikius išieškojimo veiksmų sustabdymo gali kilti grėsmė nutarties, kuria tenkintas atsakovų prašymas, vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 662 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarką, o CPK 663 straipsnis numato apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto. Kaip minėta, vykdymo veiksmus atlieka antstolis. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju antstolis turi imtis visų teisėtų priemonių išieškotojos interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikęs teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepagrįstai skundžiama nutartimi vykdymo procese skolininkų interesams suteikė prioritetą prieš kreditorės, neįvertino, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės procesinio teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi nėra grėsmės procesinio teismo sprendimo įvykdymui, atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovų prašymas sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties vykdymą iki bus išspręstas atsakovų prašymas atidėti sprendimo vykdymą atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovų S. F. ir R. F. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.