Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1428-855/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-07-28
Bylos Nr.: e2-1428-855/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01416-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Volodko
Ieškovas: J. J.
Atsakovas: viešosios įstaigos „Vilniaus universitetas“

Civilinė byla Nr. e2-1428-855/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01416-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2.; 2.6.8.11.1.; 3.2.6.1.; 3.2.8.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko,sekretoriaujant Daivai Šuopienei,dalyvaujant ieškovui J. J.,atsakovo viešosios įstaigos „Vilniaus universitetas“ atstovui advokatui A. J.,

atsakovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Top Consult“, atstovui advokatui Č. D. K,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišria forma (betarpiškai ir nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ ir likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „J.“ dėl skolos, baudos, negautų pajamų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovėms viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) ,,Vilniaus universitetas“ (toliau – VU) ir likviduojamai dėl bankroto J. J. įmonei „J.“ (toliau – įmonė „J.“), atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Top Consult“, prašydamas priteisti iš atsakovės VšĮ „Vilniaus universitetas“ atsakovei likviduojamai dėl bankroto J. J. įmonei „J.“ 234 624,05 Eur skolą, kurią sudaro: 17 845,14 Eur skola už statybos užbaigimui nupirktas medžiagas, 547,63 Eur skola už inventoriaus nuomą, 189,40 Eur skola už atliktus lietaus vandens latakų ir lietvamzdžių montavimo darbus, 21 208,47 Eur sulaikytas 5 proc. dydžio nuo atliktų darbų vertės (417 003,75 Eur) mokėjimas, 62 149,52 Eur bauda, 132 683,89 Eur negautos pajamos (nebaigtų darbų vertė) prieš terminą nutraukus rangos sutartį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad tarp įmonės „J.“ (rangovo) ir VU (užsakovo) buvo sudaryta 2014-11-19 Rangos sutartis Nr. RanS-50000-2666 dėl bendrabučio Vilniuje, Saulėtekio al. 12, modernizavimo darbų atlikimo (toliau – Sutartis), kuri vėliau buvo nutraukta prieš terminą, o atsakovė VU 2016-07-28 sudarė naują sutartį su UAB „Rofolis“ dėl darbų objekte užbaigimo.

1.2. Ankščiau ieškovo inicijuotas bylas tarp įmonės „J.“ ir VU nagrinėję teismai nevertino priežasčių, lėmusių, kad darbai pagal Sutartį nebuvo baigti iki sutartos 2015-08-31 datos. Užsakovas turėjo teisę nutraukti Sutartį, jei rangovas daugiau nei mėnesį vėluoja užbaigti darbų etapą arba galutinai baigti darbus ar kitaip aiškiai rodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį, tačiau vėlavimas užbaigti darbus nėra esminis Sutarties pažeidimas, todėl Sutartis su įmone „J.“ buvo prieš terminą nutraukta neteisėtai, nesant jokios įmonės „J.“ kaltės. Vertinant įmonės „J.“ įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą atsakovės VU teismams buvo pateikti negaliojantys, vienašališkai surašyti neįgaliotų asmenų pasitarimų protokolai, teismų sprendimuose nepagrįstai nurodyta, tarsi įmonė „J.“ būtų padariusi esminius Sutarties pažeidimus, ne laiku pateikusi techninį darbo projektą ir t.t. Pats užsakovas ilgą laiką nebuvo perdavęs statybvietės, reikalingų projektiniams pasiūlymams parengti dokumentų, nepagrįstai atsisakinėjo pasirašyti dokumentus ir laiku apmokėti už darbus, komplektavo melą skleidžiančius dokumentus, nepagrįstai stabdė darbus.

1.3. Įmonei „J.“ 2016-10-03 buvo išduotas energetinio naudingumo sertifikatas, o tai reiškia, kad įmonė darbus atliko labai gerai. Įmonė „J.“ įteikė VU visų keturių bendrabučių atliktų darbų aktus nuo 2015-06-25 iki 2015-07-05 ir sąskaitas faktūras apmokėjimui, pirktų, bet nepanaudotų medžiagų sąskaitas faktūras apmokėjimui, pastolių ir pagalbinio inventoriaus nuomos sąskaitas faktūras apmokėjimui bei sulaikytų 5 proc. atliktų darbų kainos sąskaitas faktūras apmokėjimui. Užsakovas turėjo per 10 darbo dienų dokumentus patvirtinti, tačiau atsakovė VU tik 2016-11-02 mokėjimo dokumentus grąžino įmonei „J.“, atsisakydama apmokėti sąskaitas faktūras ir nurodydama tikrovės neatitinkančius teiginius, skirtus įmonės juodinimui ir atliekamų darbų žlugdymui pateisinti. Kontrolinis atliktų ir atsakovės priimtų darbų be jokių pastabų matavimas kiekių dydžiui patikslinti, kontrolinis matavimas įmonės „J.“ pradėtų darbų, bet nutraukus Sutartį, nebaigtų darbų dydžiui nustatyti, papildomai atliktų darbų kokybės vertinimas nebuvo atlikti.

1.4. Atsakovės VU ir UAB „Rofolis“ 2016-07-28 sudaryta Rangos sutartis Nr. Rans-50000-1008 yra nauja sutartis, kurios negalima vadinti pakeičiančiąja sutartimi, pakeitusia atsakovės VU ir įmonės „J.“ sudarytą 2014-11-19 Rangos sutartį Nr. RanS-50000-2666.

1.5. Atsakovė VU dėl sutarties su UAB „Rofolis“ patyrė nuostolius, nes darbų vertė padidėjo 188261,44 Eur, ir tą lėmė ne tik techninio – darbo projekto versijos „B“ parengimas, bet ir techninių specifikacijų nuoroda darbus atlikti pagal jų III dalies reikalavimus. Dėl UAB „Rofolis“ nepagrįstai padidintų baigiamų darbų vieneto kainos baigiamieji darbai pabrango viso 258 795,60 Eur. Dėl naujo techninio darbo projekto parengimo atlikti nauji darbai, kurie nebuvo patvirtinti, 19 105,69 Eur sumai. Dėl tariamų defektų taisymo užsakovo nuostoliai padidėjo 72 212,28 Eur. Darbų defektų taisymui, kurį atliko vėliau UAB „Rofolis“, nebuvo jokio pagrindo, nes tai nebuvo įmonės „J“ kaltė. Defektų nustatymui užsakovė net neorganizavo komisijos, kuri galėtų vertinti atliktus ir neapmokėtus darbus, nepagrįstos taisytinų darbų vertės ir kiekiai, dėl ko užsakovė VU patyrė nuostolius ne dėl įmonės „J“ kaltės, sumokėdamas UAB „Rofolis“ padidintą vertę. UAB „Rofolis“ darbus vykdė ne pagal VU rektoriaus patvirtintą techninį darbo projektą Nr. SN-14-026-TDP-AJ, bet pagal naują projektą, už kurio parengimą sumokėta 8 591 Eur, kurio bendroji privalomoji ekspertizė nedaryta, projektas su institucijomis (priešgaisrine sauga) nederintas, projekto užsakovo netvirtintas. VU surašyta 2017-01-25 ir UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūrai“ pateikta Projekto ataskaita neatitinka tikrovės. UAB „Rofolis“ nesilaikė sutarties su VU, nėra aišku, ar jos darbai buvo pilnai priimti ir apmokėti, ar atliktų darbų kiekiai sutampa su nurodytais žiniaraščiuose. Visas šis valstybinių lėšų švaistymas stambiu mastu „nurašytas“ kaltinant įmonę „J“, lėšos neteisėtai įsisavintos ne dėl įmonės „J“ kaltės.

2. Atsakovė VšĮ „Vilniaus universitetas“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti; civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų priteisti iš atsakovės VU įmonės „J“ naudai 20 198,79 Eur sulaikytos pinigų sumos nutraukti; ieškovo reikalavimams priteisti iš atsakovės VU įmonės „J“ naudai 62 149,52 Eur dydžio baudą, 17 845,14 Eur sumą už medžiagas, 547,63 Eur sumą už inventoriaus nuomą ir 132 683,89 Eur negautų pajamų taikyti ieškinio senatį; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui 5 000 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos skiriant atsakovės VU naudai; pašalinti iš civilinės bylos atsakovo procesiniu statusu dalyvaujančią įmonę „J“ ir ją laikyti trečiuoju asmeniu; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodė, kad įmonei „J“ laimėjus atsakovės VU skelbtą viešąjį konkursą, 2014-11-19 tarp šalių buvo sudarytos 5 identiškos rangos sutartys dėl bendrabučių, esančių Didlaukio g. 59 ir Saulėtekio al. 4, 6, 8 ir 12, Vilniuje, modernizavimo darbų atlikimo, įskaitant ieškovo nurodomą sutartį Nr. Rans-50000-2666 dėl bendrabučio Saulėtekio al. 12, Vilniuje, modernizavimo darbų, pagal kurią įmonė „J“ įsipareigojo parengti projektinę dokumentaciją, atlikti projekto vykdymo priežiūrą, atskirų statybos objekto dalių bendrastatybinius ir elektrotechnikos darbus, pateikti statybos techninę dokumentaciją ir organizuoti statybos užbaigimo procedūras. Darbai turėjo būti užbaigti iki 2016-08-31, tačiau laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki 2026-03-21 išimtinai dėl įmonės „J“ nesugebėjimo tinkamai ir laiku parengti techninį darbo projektą, dalis darbų statybvietėje dėl klimatinių sąlygų nebuvo vykdomi. Įmonė „J“ akivaizdžiai vėlavo atlikti darbus, nekreipė dėmesio į nuolatinius VU raginimus didinti statybvietėse dirbančių darbuotojų skaičių ir taip paspartinti darbų vykdymą, po ko atsakovė suprato, kad darbai nebus baigti iki numatyto termino. Esant situacijai, kuomet atsakovė dėl įmonės „J“ vėlavimo ir akivaizdaus negebėjimo laiku atlikti darbus galėjo prarasti darbų finansavimą, vykdomą UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, siekdama sumažinti galimų nuostolių dydį, atsakovė nusprendė pagal Sutarties 11.1.3 p. nutraukti dalį sutarčių (4 iš 5), įskaitant Sutartį, dėl įmonės „J“ padaryto esminio pažeidimo, prieš terminą ir tikėjosi nebaigtų sutarčių vykdymą perduoti tretiesiems asmenims, įtraukė įmonę „J“ į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Nors įmonė „J“ kvestionavo įrašymą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje (toliau – c. b.) Nr. e2-708-345/2017 atsakovės veiksmus pripažino teisėtais ir nustatė, kad ji pagrįstai ir teisėtai dėl įmonės įvykdyto esminio sutarčių pažeidimo sutartis nutraukė.

2.2. Nenorėdama prarasti darbų apmokėjimui skirtą finansavimo, atsakovė, remdamasi teismo eksperto 2016-07-22 išvada skubos tvarka įvykdė naują viešą pirkimą, kuriuo nupirko įmonės „J“ neužbaigtos Sutartimi darbų dalies užbaigimo darbus ir įmonės „J“ netinkamai ir nekokybiškai atliktų darbų dalies defektų ištaisymo darbus, 2016-08-28 ir 2016-08-01, dalyvaujant antstoliui S.Mulevičiui ir teismo ekspertui, naujųjų rangovų atstovams perdavė statybvietes ir įmonės „J“ atliktų darbų rezultatą naujiems rangovams. Įmonė „J“ ilgą laiką vengė perduoti atliktų darbų dalį dokumentuojančią statybos techninę dokumentaciją, taip apsunkindama galimybes naujų rangovų pagalbai užbaigti darbus ir ištaisyti įmonės „J“ atliktų darbų trūkumus. Gavusi iš įmonės „J“ atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat dalį ieškinio reikalavimų grindžiančias PVM sąskaitas faktūras Nr. JOM2016/048 ir Nr. JOM2016/055, kuriuos atsakovė vis grąžindavo įmonei, 2016-11-02 raštu atsakovė pakartotinai grąžino įmonei „J“ visus galutinius atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodydama tokio elgesio motyvus, taip pat informavo apie dėl sutarčių patirtus ne mažesnius nei 1 700 000 Eur nuostolius, stabdė visų piniginių prievolių vykdymą iki įmonė „J“ pateiks atsakovei visus dokumentus ir paaiškės atsakovės dėl nutrauktų sutarčių patirtų nuostolių dydis.

2.3. Nauji rangovai tinkamai ir laiku atliko naujose pakeičiančiose sutartyse numatytus darbus. Nauja rangos sutartimi Nr. RanS-50000-1008 su UAB „Rofolis“, pakeičiančia Sutartį, atsakovė įsipareigojo sumokėti 669 925,97 Eur už atliktus darbus - įmonės „J“ nekokybiškai atliktų darbų dalies rezultato ištaisymą ir neatliktų darbų užbaigimą bendrabutyje Saulėtekio al. 12, Vilniuje, o faktiškai sumokėjo 666 477,47 Eur, tuo tarpu Sutartimi už visų darbų atlikimą ir kokybišką rezultatą atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti įmonei „J“ 621 495,22 Eur, faktiškai buvo sumokėjusi 488 811,33 Eur. Taigi, dėl Sutarties vienašališko nutraukimo rangos darbų kaina padidėjo 533 793,58 Eur (666 477,47 Eur + 488 811,33 Eur) – 621 495,22 Eur). Įmonei „J“ kreipusis į teismą dėl skolos už atliktus darbus Didlaukio g. 59, Vilniuje bendrabutyje priteisimo, atsakovės VU priešieškinis dėl patirtų nuostolių atlyginimo, atsakovei nutraukus sutartį dėl darbų bendrabutyje Saulėtekio al. 6, Vilniuje, Vilniaus apygardos teismo 2019-06-03 sprendimu c. b. Nr. e2-1441-866/2019 buvo patenkintas iš dalies, ir įskaičius įmonei „J“ iš atsakovės VU priteistą 77 137,56 Eur sumą, teismas galutiniai priteisė VU iš įmonės „J“ ir subsidiariai iš ieškovo J. J. 412 521,42 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. palūkanas ir 11 293 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir nors Lietuvos apeliacinis teismas 2021-01-07 nutartimi sprendimą pakeitė, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-12-15 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

2.4. Nurodė, kad ieškinyje netinkamai nurodytas dalyvaujančių byloje asmenų statusas, kadangi reiškiant bankrutuojančios įmonės vardu netiesioginį ieškinį, pati įmonė turėtų būti įtraukta trečiojo asmens, o ne atsakovo statusu, nes jai nėra reiškiami jokie reikalavimai.

2.5. Ieškovas apskritai neturi teisės dėl dalies ieškiniu keliamų reikalavimų reikšti netiesioginį ieškinį. Netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas, kai skolininkas pats neįgyvendina turimų reikalavimo teisių savo skolinikui, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2019-03-29 nutartimi iškėlus įmonei „J“ bankroto bylą, jos administratorė UAB „Top Consult“ kreipėsi į teismą dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo, ir šio ieškinio ir nagrinėjamo ieškinio pagrindas dalyje dėl VU sulaikytų pinigų sumų pagal įmonės „J“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus yra identiškas, ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-17 sprendimu c. b. Nr. e2-798-465/2022 buvo atmestas. Taigi, ieškinio reikalavimas dalyje dėl sulaikytos 20 198,79 Eur pinigų sumos priteisimo pagal atitinkamas PVM sąskaitas faktūras jau yra išspręstas pagal pačios įmonės „J“ ieškinį, tad nėra sąlygos netiesioginiam ieškiniu pareikšti ir tenkinti. Be to, kadangi šioje dalyje reikalavimas jau yra išspręstas, pagal LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalį 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 293 straipsnio 3 dalį, byla dalyje dėl šio reikalavimo apskritai nutrauktina. Ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes apie minėtą bylą žino.

2.6. Ieškovas ir pati įmonė „J“ nepateikė atsakovei VU PVM sąskaitų faktūrų, dokumentuojančių ieškovo nurodomos 417 003,75 Eur vertės darbų atlikimą. Įmonė pateikė PVM sąskaitas faktūras, dokumentuojančias bendrai 403 976,35 Eur, neįskaitant PVM, darbų atlikimą, pateikimą apmokėjimui atsakovei VU. Ieškinio priede Nr. 35 esančios PVM sąskaitos faktūros patvirtina faktą, kad atsakovė bendrai sulaikė ir įmonei nesumokėjo 21775,56 Eur sumą, kas neatitinka ieškinyje nurodytą sumą.

2.7. Remiantis Sutarties 8.5.2. p. atsakovė VU iš kiekvieno Sutarties pagrindu įmonei „J“ atliktino mokėjimo turėjo teisę sulaikyti 5 procentų atitinkamoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų atliktų darbų kainos dalies dydžio pinigų sumą ir sulaikytą sumą įsipareigojo sumokėti dviem etapais lygiomis dalimis: gavus statybos užbaigimo aktą ir pasibaigus pranešimo apie defektus laikotarpiui arba įmonei pateikus sulaikomų pinigų garantiją. Šalys 11.4 p. susitarė, kad jog nutraukus sutartį dėl įmonės kaltės atsakovė privalo sumokėti įmonei už iki sutarties nutraukimo įmonės atliktus darbus iš mokėtinos sumos išskaičiavęs netesybas ir nuostolius, kiek jų nepadengia sutarties įvykdymo garantija. Atsakovė VU informavo įmonę apie tai, kad nuo pranešimo įteikimo įmonei dienos atsakovė sustabdė visų piniginių prievolių įmonei pagal sutartį vykdymą (pasinaudojo savigyna) iki įmonė pateiks atsakovei visus dokumentus, nurodytus pranešime bei paaiškės atsakovės dėl įmonės netinkamo nutrauktų sutarčių, inter alia Sutarties, vykdymo patirtų nuostolių dydis. Remiantis minėtais teismų procesiniais sprendimais darbų kaina dėl įmonės „J“ kaltės padidėjo 533 793,58 Eur pinigų suma, ši suma buvo pripažinta atsakovės nuostoliais, patirtais dėl įmonės „J“ prievolės statybos darbus atlikti per nustatytus terminus esminio pažeidimo. Šalių susitarimo dėl mokėtino atlyginimo sulaikymo tikslas ir yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Kadangi atsakovės VU dėl esminio Sutarties pažeidimo patirti nuostoliai ženkliai viršijo sulaikytą pinigų sumą, atsakovė iš įmonei mokėtinos sumos išskaičiavo pastarojo patirtus tiesioginius nuostolius ir jokių pinigų sumų, įskaitant sulaikytas pinigų sumas, mokėti įmonei „J“ neprivalėjo ir neprivalo. Sutarties 11.4 p. nustatyta atsiskaitymo tvarka atsakovės VU buvo pritaikyta dar iki bankroto bylos įmonei „J“ iškėlimo. Tad ieškinio reikalavimas dėl 21 208,47 Eur dydžio atsakovės sulaikytos sumos priteisimo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

2.8. Ieškovo reikalavimas priteisti 10 procentų dydžio baudą pagal Sutarties 11.5 p., t. y. 62 149,52 Eur yra nepagrįstas ir atmestinas, nes tokia bauda gali būti priteisiama, tik jei Sutartis nutraukiama be pagrindo ir neteisėtai. Atsakovei teisėtai nutraukus Sutartį su ieškove, jos reikalavimai dėl baudos už nepagrįstą Sutarties nutraukimą ir nuostolių, atsiradusių dėl tariamai nepagrįsto Sutarties nutraukimo, atmestini.

2.9. Ieškovo reikalavimai priteisti 17 845,14 Eur sumą už įmonės pirktas medžiagas (balkono apdailos plokštes), 547,63 Eur sumą už inventoriaus nuomą yra nepagrįsti, nes tokių prekių ar paslaugų atsakovė VU iš įmonės „J“ niekada nepirko, ieškinyje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų JOM 2016/048 ir 2016/055 niekuomet nėra patvirtinusi. Tikėtina, kad šios sąskaitos apskritai nėra įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą ir įmonė į valstybės biudžetą nėra sumokėjusi šiose sąskaitose nurodyto ir mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, jų nepavyko rasti ir nurodomame ieškinio priede Nr. 35, tikėtina, jos apskritai buvo surašytos jau po atsakovės vienašališko Sutarties nutraukimo (2016-07-05) ir statybvietės perdavimo naujam rangovui (2016-07-28).

2.10. Jei teismas spręstų, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį, ieškovo reikalavimams priteisti baudą, sumas už medžiagas, nuomą ir negautų pajamų atlyginimą turėtų būti taikoma ieškinio senatis, nes ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudų) išieškojimo ir 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų terminą ieškiniams dėl žalos atlyginimo pareikšti, kuris prasidėjo kitą dieną po Sutarties nutraukimo (2016-07-21).

2.11. Ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes ieškovui kaip įmonės kreditoriui, yra žinoma arba turėjo būti žinoma, kad dalis ieškinio reikalavimų yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu pagal įmonės, atstovaujamos nemokumo administratoriaus, ieškinį atsakovei. Taigi, reikšdamas ieškinį šia apimtimi, ieškovas neabejotinai žinojo, jog pastarasis neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio tokių reikalavimų apimtyje. Ieškovas ieškinį pareiškė tyčia, siekdamas vilkinti įmonės bankroto procesą ir taip dirbtinai atidėti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 iš ieškovo, kaip subsidiaraus su įmone skolininko, atsakovės naudai priteistų 412 521,42 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 11 293 Eur bylinėjimosi išlaidų priverstinį išieškojimą iš ieškovo. Įmonei neužbaigus bankroto proceso, atsakovė neturi teisės gauti vykdomojo rašto dėl ženklios pinigų sumos išieškojimo, todėl prašė teismo skirti ieškovui maksimalią baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ir šios baudos 50 proc. dydį skirti atsakovės naudai.

3. Atsakovė likviduojama dėl bankroto įmonė „J“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Top Consult“, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir civilinę bylą nutraukti.

3.1. Nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį, nes nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su ieškiniu VU dėl skolos pagal Sutartį priteisimo, ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-05-17 sprendimu c. b. Nr. e2-798-465/2022 ieškinį atmetė, t. y. teismas jau išnagrinėjo bylą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, sprendimas įsiteisėjo, įgijo res judicata galią, o tai sudaro pagrindą apskritai nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

4. Atsakovų atstovų paaiškinimais (ieškovas J. J. dalyvavo 2025 m. liepos 17 d. vykusio žodinio teismo posėdžio pradžioje, tačiau vėliau savo valia iš teismo posėdžio salės pasišalino, duoti žodinius paaiškinimus atsisakė) bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VšĮ „Vilniaus universitetas“ 2014 metais paskelbė viešąjį konkursą (pirkimo Nr. 154238) siekiant atlikti bendrabučių, esančių Didlaukio g. 59, Vilniuje, ir Saulėtekio al. 4, 6, 8, 12, Vilniuje, modernizavimo darbus, o J. įmonei „J.“ laimėjus šį konkursą, 2014 m. lapkričio 19 d. tarp šalių buvo sudarytos penkios (5) identiško turinio Rangos sutartys Nr. RANS-50000-2662, Nr. RANS-50000-2663, Nr. RANS-50000-2664, Nr. RANS-50000-2665 ir nagrinėjamai bylai aktuali Rangos sutartis RANS-50000-2666, kuria J. įmonė „J“ (rangovė) įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, per sutartyje nustatytą terminą atlikti VšĮ „Vilniaus universitetas“ (užsakovės) bendrabučio, esančio Saulėtekio al. 12, Vilniuje, modernizavimo rangos darbus, o VšĮ „Vilniaus universitetas“ įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti J. įmonės „J.“ atliktus minėtų pastatų modernizavimo rangos darbus bei sumokėti jų kainą. Sutarties 1.2 ir 2.1 punktais įmonė „J“ įsipareigojo parengti projektinę dokumentaciją, reikalingą rangos darbų vykdymui, atlikti projekto vykdymo priežiūrą, atskirų statybos objekto dalių bendrastatybinius ir elektrotechnikos darbus, pateikti statybos techninę dokumentaciją ir organizuoti statybos užbaigimo procedūrą. Byloje nustatyta, ir tarp šalių ginčo nėra, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2016 d. kovo 21 d. dalis darbų dėl klimatinių sąlygų (neigiamos paros oro temperatūros) statybvietėje nebuvo vykdomi. 2016 m. birželio 27 d. įvykusio gamybinio pasitarimo metu, iš įmonės „J“ ir ieškovo J. J. elgesio per visą Sutarties vykdymo laikotarpį supratusi, kad darbai nebus baigti iki pratęsto termino, t. y. iki 2016 m. liepos 30 d., atsakovė VU, vadovaudamasi Sutarties 11.1.3 punkte numatyta užsakovo teise vienašališkai nutraukti Sutartį, jei rangovas daugiau nei mėnesį vėluoja užbaigti Darbų etapą arba galutinai pabaigti darbus arba kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį, 2016 m. liepos 5 d. raštu Sutartį Nr. Rans-50000-2666 vienašališkai nutraukė prieš terminą bei pareikalavo, kad įmonė „J“ grąžintų statybvietę, o taip pat įmonę „J“ įtraukė į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Nutraukusi sutartį su įmone „J“, atsakovė VU skubos tvarka įvykdė naują viešąjį pirkimą, kuriuo viešojo pirkimo būdu buvo nupirkti įmonės „J“ neužbaigti pagal Sutartį darbai bei nekokybiškai atliktų darbų dalies ištaisymo rangos darbai. Bylos duomenimis, įmonė „J“ 2016 m. liepos 28 d. ir 29 d. bei rugpjūčio 1 d., dalyvaujant antstoliui Sauliui Mulevičiui, teismo ekspertui ir naujųjų rangovų atstovams statybvietės priėmimo – perdavimo aktais perdavė statybvietes ir atliktų rangos darbų dalies rezultatą VU, o pastarasis tuo pačiu metu statybvietės priėmimo – perdavimo aktų objektus atitinkamai perdavė naujai rangovei – UAB „Rofolis“. Atsakovė su UAB „Rofolos“ sudaryta Rangos sutartimi Nr. Nr. RanS-50000-1008 įsipareigojo sumokėti naujai rangovei 669 925,97 Eur už šios atliktus rangos darbus J. įmonės „J“ nekokybiškai atliktų darbų dalies rezultato ištaisymą bei šios neatliktų darbo dalies užbaigimą), už darbų atlikimą VU naujai rangovei UAB „Rofolis“ faktiškai sumokėjo 666 477,47 Eur. Pagal ginčo Sutartį VU įmonei „J“ už visų darbų tinkamą ir kokybišką rezultatą buvo įsipareigojusi sumokėti 621 495,22 Eur (2 145 898,70 Lt), iki Sutarties nutraukimo įmonei „J“ už atliktų darbų dalį buvo faktiškai sumokėta 488 811,33 Eur. Taigi, dėl Sutarties nutraukimo buvusių sulygtų su įmone „J“ darbų kaina padidėjo 533 793,58 Eur [(666477,47 Eur sumokėti UAB „Rofolis“ + 488 811,33 Eur sumokėti įmonei „J“) – 621 495,22 Eur turėję būti sumokėti įmonei „J“ tinkamo ir visiško Sutarties įvykdymo ir galiojimo atveju).

5. Nagrinėjamoje byloje pareikštu netiesioginiu ieškiniu ieškovas J. J., kaip likviduojamos dėl bankroto įmonės „J“ dalyvis (savininkas) ir tuo pačiu kreditorius, prašo priteisti iš atsakovės VU likviduojamai įmonei „J“ tam tikras iš minėtos Sutarties dėl bendrabučio Saulėtekio al. 12, Vilniuje modernizavimo darbų atlikimo kylančias pinigų sumas, viso - 234 624,05 Eur bei 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo šios priteistinos sumos, kurią sudaro:

- 62 149,52 Eur bauda neteisėtai nutraukus Sutartį;

- 21 208,47 Eur skola už darbus, atsakovės nesumokėta ir sulaikyta (5 proc. nuo atliktų darbų vertės - 417003,75 Eur);

- 132 683,89 Eur nuostoliai - negautos dėl neteisėto Sutarties nutraukimo pajamos (nebaigtų darbų vertė);

- 17 845,14 Eur suma už statybos darbų užbaigimui nupirktas medžiagas;

- 547,63 Eur suma už inventoriaus nuomą;

- 189,40 Eur skola už atliktus lietaus vandens latakų ir lietvamzdžių montavimo darbus.

6. Teismas plačiau nepasisako ir nevertina ieškovo J. J. ieškinyje ir dublike nurodytų aplinkybių ir argumentų, susijusių su ieškovo nuomone, neteisėtu ir nepagrįstu vienašališku Sutarties nutraukimu prieš terminą iš atsakovės VU pusės, įmonės „J“ esminių Sutarties pažeidimų ir kaltės dėl darbų savalaikio neatlikimo ir Sutarties nutraukimo nebuvimo, nepagrįsto įmonės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pačios atsakovės VU netinkamo Sutarties vykdymo ir pan., kadangi tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Visi šie klausimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo Sutarties šalys, todėl nebegali būti iš naujo keliami, peržiūrimi, kvestionuojami ir kitaip vertinami. Būtent dėl šios priežasties teismo 2025 m. liepos 17 d. posėdyje priimta protokoline nutartimi, be kita ko, buvo atmestas ieškovo J. J. prašymas dėl jo nurodytų liudytojų, kurių parodymais jis norėjo įrodinėti su Sutarties vykdymu ir nutraukimu susijusias minėtas aplinkybes, apklausos. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, J. įmonė „J“ teismine tvarka savo inicijuotoje civilinėje byloje jau ginčijo su atsakovu VU 2014 m. lapkričio 19 d. sudarytų identiško turinio rangos sutarčių dėl VU bendrabučių, įskaitant ir esančio Saulėtekio al. 12, Vilniuje, projektavimo ir modernizavimo darbų 2016 m. liepos 5 d. raštu atliktą vienašališką nutraukimą dėl esminio rangovės padaryto pažeidimo ir 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštu atliktą jos įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ir šalių ginčas dėl šių sutarčių nutraukimo teisėtumo jau buvo teismų išspręstas. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu c. b. Nr. e2-708-345/2017, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi c. b. Nr. 2A-679-236/2017, ieškovo J. įmonės „J“ ieškinys buvo atmestas, ir teismų, be kita ko, buvo konstatuota, jog:

Žemesnės instancijos teismas

- keturios iš penkių tarp šalių sudarytų Sutarčių iki jų galiojimo pabaigos nebuvo rangovės įvykdytos; tarp šalių vyko nuolatiniai susirašinėjimai, gamybiniai pasitarimai, dalyvaujant šalių atstovams, kurių metu buvo sprendžiami su Sutarčių vykdymu susiję klausimai, kadangi nuo pat Sutarčių sudarymo momento ieškovė nesilaikė Sutartyse prisiimtų įsipareigojimų; ieškovė įmonė „J“ techninius darbo projektus rengė nesavalaikiai, su trūkumais; ieškovė buvo nuolat raginama nustatytu terminu taisyti, papildyti techninių projektų neatitikimus, atnaujinti laidavimo draudimo galiojimo terminus; laiku neparengus projektų, atsakovė buvo priversta nukelti rangos darbus šaltuoju žiemos laikotarpiu, nuolat ragino ieškovę padidinti darbininkų skaičių tam, kad darbai būtų atliekami sparčiau ir laiku;

- darbų atlikimo terminas buvo viena iš esminių Sutarčių sąlygų; Sutartyse nurodyti darbai buvo finansuojami UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūros“ suteiktos paskolos lėšomis, kurių panaudojimo terminas buvo 2016 m. liepos 30 d., o vėlesni darbai nebus finansuojami ir atsakovė juos privalės vykdyti savo lėšomis;

- ieškovė visą Sutarčių galiojimo terminą pažeidinėjo jose nustatytus terminus atskiriems darbams atlikti; nuolatinis rangovės atliktas darbų įvykdymo terminų praleidimas buvo esminis Sutarčių pažeidimas, kuris ginčo atveju sudarė pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti Sutartis, taigi atsakovė teisėtai bei pagrįstai nutraukė Sutartis ir paskelbė informaciją apie ieškovės įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

7. Taigi, aukščiau teismų nagrinėtoje civilinėje byloje priimtais įsiteisėjusiais galutiniais procesiniais sprendimais jau įvertinus su J. įmone „J“ sudarytų rangos sutarčių, įskaitant ir nagrinėjamoje byloje aktualios Sutarties dėl bendrabučio Saulėtekio al. 12, Vilniuje, projektavimo ir modernizavimo darbų, nutraukimo teisėtumą bei teismui konstatavus, jog Sutartis buvo atsakovės – užsakovės VU teisėtai ir pagrįstai nutraukta dėl rangovės padaryto jos esminio pažeidimo, dėl ko pastaroji vėliau buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, darytina išvada, kad šiuo aspektu šalių ginčas yra galutiniai išspręstas, ir jis nebegali būti keliamas bei nagrinėjamas iš naujo, t. y. įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais teismų nustatytos aplinkybės ir išspręsti reikalavimai nebegali būti vertinami (juo labiau, kitaip) ir peržiūrimi iš naujo (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Dėl šių priežasčių ieškovo J. J. pirminiame nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nurodytą ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovo VU atliktą Rangos sutarties Nr. Rans - 50000-2666 nutraukimą neteisėtu, atliktu ne dėl J įmonės „J“ kaltės, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti, kaip tapatų jau išnagrinėtam kitoje civilinėje byloje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ieškovas šiuo aspektu nutarties neskundė, ji šioje dalyje įsiteisėjo, todėl toliau ir daugiau apie Sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą nepasisakoma.

Dėl 62 149,52 Eur baudos

8. Ieškinio reikalavimą dėl 62 149,52 Eur baudos priteisimo ieškovas grindžia Sutarties 11.5 punktu, kuris numato, jog be pagrindo nutraukus Sutartį šalis privalo kitos šalies reikalavimu sumokėti 10 procentų baudą nuo bendros rekonstrukcijų darbų kainos. Šis ieškinio reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi:

a) kaip jau buvo minėta šiame sprendime aukščiau, Sutartis su įmone „J“, kaip rangove, buvo atsakovės VU, kaip užsakovės nutraukta būtent dėl rangovės netinkamo sutarties vykdymo ir esminių pažeidimų, nutraukta teisėtai, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, todėl atsakovės VU pareiga sumokėti įmonei „J“ minėtą baudą, atitinkamai įmonės „J“ teisė reikalauti baudos sumokėjimo šiuo pagrindu neatsirado;

b) šioje ieškinio reikalavimo dalyje ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo pareikšti, kadangi apie galimą įmonės „J“ teisių pažeidimą ieškovas, būdamas įmonės savininku ir vadovu, žinojo ir negalėjo nežinoti nuo pat užsakovės VU 2016 m. rugpjūčio 26 d. pranešimo / rašto apie Sutarties nutraukimą dėl jos esminio pažeidimo gavimo, tuo tarpu ieškinio reikalavimas dėl baudos priteisimo nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas tik 2024 m. gruodžio 23 d., t. y. ženkliai praleidus dar 2017 m. vasario pabaigoje pasibaigusį ieškinio senaties terminą, kas savo ruožtu sudaro CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatytą savarankišką pagrindą ieškinį šiuo aspektu atmesti.

Dėl 21 208,47 Eur užsakovo sulaikytos sumos

9. Civilinė byla dalyje dėl ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės VU sulaikytas ir nesumokėtas nuo atliktų ir perduotų užsakovei darbų pagal atskiras sąskaitas faktūras vertės sumas, viso – 21 208,47 Eur nutrauktina CPK 279 straipsnio 4 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi teisme jau buvo išnagrinėtas tapatus ieškinio reikalavimas, tad jis negali būti iš naujo keliamas bei reiškiamas kitame teismo procese.

10. Kaip matyti iš atsakovų atstovų paaiškinimų, nagrinėjamoje bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu c. b. Nr. e2-798-465/2022 ieškovės – pačios įmonės „J“, kuriai tuo metu jau buvo iškelta bankroto byla ir kuri buvo atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Top Consult“, ieškinys atsakovei VU dėl sulaikytos ir nesumokėtos pagal Sutarties Nr. RanS-50000-2666 8.5.2. punktą už atliktus statybos darbus 20 198,79 Eur sumos, taip pat 727,16 Eur delspinigių ir 6 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo buvo atmestas, teismui, be kita ko, konstatavus, jog atsakovės VU skola už pagal Sutartį atliktus statybos darbus, kurios mokėjimą atsakovė sulaikė vadovaudamasi Sutarties 8.5.2. punktu, yra 20 198,79 Eur, tačiau ieškovei įmonei „J“ pažeidus esminius savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovė VU patyrė 533 793,58 Eur žalą (kaip padidėjusi rangos darbų kaina, sudarius sutartį su nauja rangove UAB „Rofolis“), todėl jai nekyla pareiga mokėti sulaikytą skolos sumą, kuri yra ženkliai mažesnė, nei atsakovės patirti nuostoliai, ir šiuo atveju taikytina Sutarties 11.4 punkte nustatyta atsiskaitymo su ieškove tvarka (kuri pritaikyta dar iki bankroto bylos įmonei „J“ iškėlimo), pagal kurią užsakovas gali iš mokėtinos rangovui sumos išskaičiuoti netesybas ir nuostolius, kiek jų nepadengia sutarties įvykdymo garantija, kai sutartis nutraukiama dėl rangovo kaltės; atsakovės prievolės sumokėti darbų kainą vykdymas sietinas su tinkama darbų kokybe, o neįvykdžiusi pareigos tinkamai perduoti darbus atsakovei, neįrodžiusi, kad nustatyti darbų trūkumai neegzistavo ir buvo pašalinti, ieškovė negalėjo tikėtis, kad galės gauti apmokėjimą už faktinį darbų rezultatą, neatitinkantį jam keliamų kokybės reikalavimų.

11. Pažymėtina ir tai, kad aiškindamas CK 6.68 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas yra nurodęs, jog netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015). Kadangi kaip jau teismo konstatuota šiame sprendime aukščiau, nagrinėjamu atveju pati įmonė „J“, atstovaujama nemokumo administratorės, buvo įgyvendinusi savo procesines teises ir reiškusi teismine tvarka reikalavimus dėl sulaikytų už atliktus darbus sumų priteisimo, darytina išvada, jog šiuo atveju neegzistuoja viena būtinųjų sąlygų ieškovui J. J., kaip įmonės „J“ kreditoriui, reikšti netiesioginį ieškinį įmonės interesais, o atitinkamai teismui ir tokį ieškinį tenkinti.

Dėl sumų už nupirktas ir nepanaudotas medžiagas, inventoriaus nuomą ir atliktus darbus

12. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės VU įmonei „J“ 17 845,14 Eur sumą už statybos užbaigimui nupirktas medžiagas pagal jo nurodomą PVM sąskaitą faktūrą JOM2016/046, 547,63 Eur sumą už inventoriaus nuomą pagal nurodomą PVM sąskaitą faktūrą JOM2016/055 ir 189,40 Eur sumą už įmonės „J“ už atliktus lietaus vandens latakų ir lietvamzdžių montavimo darbus. Šie ieškinio reikalavimai atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

13. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Tokia pati įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

14. Teismas pažymi, kad dar 2025 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams šioje ieškinio reikalavimų dalyje pašalinti, teismui atkreipiant ieškovo dėmesį į tai, kad prašydamas priteisti atitinkamas pinigų sumas už statybos užbaigimui nupirktas ir nepanaudotas medžiagas pagal sąskaitą faktūrą Nr. JOM 2016/048 – 17 845,14 Eur, taip pat už pagalbinio inventoriaus nuomą pagal sąskaitą – faktūrą Nr. JOM 2016/055 – 547,63 Eur, ieškovas turėtų pateikti teismui šias sąskaitas faktūras ir/ar kitus dokumentus, kurie patvirtintų jo nurodomą aplinkybę dėl tam tikrų statybinių medžiagų įsigijimo bei inventoriaus nuomos būtent objektui Saulėtekio al. 12, Vilniuje, ir būtent ieškovo nurodomoms sumoms, atsiskaitymo už įsigytas medžiagas ir nuomą faktus ir pan., tačiau nepaisant to, ieškovas, net ir po šios nutarties pateikdamas patikslintą ieškinį (2025-01-13 DOK-1352), aukščiau minėtų, savo paties nurodytų PVM sąskaitų faktūrų Nr. JOM 2016/049 ir Nr. JOM 2016/055, kuriomis ir grindžia ieškinio reikalavimus dėl 547,63 Eur ir 17 845,14 Eur priteisimo, ir/ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų jo nurodomą aplinkybę dėl tam tikrų statybinių medžiagų (balkoninių apdailos plokščių) įsigijimo bei inventoriaus nuomos ir panaudojimo būtent objektui Saulėtekio al. 12, Vilniuje, būtent Sutarties vykdymui ir būtent ieškovo nurodomoms sumoms, atsiskaitymo už įsigytas medžiagas ir nuomą faktų, atsakovės minėtų medžiagų, paslaugų ir darbų užsakymo, pirkimo iš įmonės „J“, atsakovės galimo nepagrįsto neatsiskaitymo šioje dalyje ir pan., teismui nepateikė. Nors ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad šie dokumentai pateikti ieškinio priede Nr. 35, tačiau teismui patikrinus šį priedą nustatyta, kad jame nei pačių sąskaitų faktūrų, nei kitų juos lydinčių dokumentų (pvz., atliktų darbų aktų, pažymų apie darbų vertę), nepateikta ir nerasta, tokie dokumentai nebuvo pateikti teismui ir vėlesnėse proceso stadijose, įskaitant ir teismui pasiūlius tą padaryti 2025 m. birželio 20 d. nutartimi.

15. Kaip matyti iš byloje esančio atsakovės VU 2016-11-02 rašto „Dėl mokėjimų sustabdymo“, adresuoto įmonei „J“ (patikslinto ieškinio priedas Nr. 40), jame minimos PVM sąskaitos faktūros JOM 2016/048 ir JOM 2016/055, ir jos abi, kaip dar 13-a kitų PVM sąskaitų faktūrų, buvo užsakovės grąžintos rangovei įmonei „J“, kadangi rangovo nebuvo pateikti statybos rangos darbų rezultato kokybę ir kiekybę pagrindžiantys dokumentai, dokumentai, įgalinantys naujuosius rangovus ateityje organizuoti statybos užbaigimą ir kiti dokumentai, kurie leistų patikrinti bendrabučiuose atliktų darbų rezultatą ir įsitikinti atliktų darbų apimtimis ir kokybe, t. y. kurie yra būtini rangovo atliktų darbų priėmimui bei paprašyta pateikti užsakovui Sutarčių vykdymo metu pildytus dokumentus, įgalinančius užsakovą konstatuoti rangovo atliktų statybos rangos darbų tinkamą užbaigimą bei priimti tokių darbų rezultatą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vėliau įmonė „J“ užsakovei VU adresuotame 2016-12-29 „Priede prie Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto 2016.11.30 dienai – Paaiškinime“, tik nurodė, kad VU nėra įtraukęs į apskaitą tam tikrų įmonės „J“ PVM sąskaitų faktūrų, tarp kurių ir sąskaitos JOM2016/048 – 17 845,14 Eur sumai už nupirktas medžiagas Saulėtekio al. 12, bei JOM2016/055 – 547,63 Eur sumai už pagalbinio inventoriaus nuomą Saulėtekio al. 12, tačiau byloje nėra įrodymų dėl tolimesnės situacijos išsprendimo, nėra įrodymų, jog galiausiai atsakovė buvo minėtas sąskaitas ir darbus / medžiagas, kurių pagrindu jos buvo išrašytos, priėmusi, už juos neatsiskaičiusi ir pan., tuo tarpu nesant byloje pačių sąskaitų faktūrų ir jokių kitų duomenų teismas neturi objektyvios galimybės nustatyti nei jų išrašymo datos, nei jų turinio, nei jokių su jų apmokėjimu susijusių aplinkybių, kurios būtų reikšmingos atitinkamo ieškinio reikalavimo patenkinimui.

16. Be to, nurodomos sąskaitos, iš kurių ieškovas kildina reikalavimus, buvo pateiktos, iš tikėtina, išrašytos jau po atsakovės atlikto Sutarties nutraukimo ir statybvietės perdavimo kitam rangovui UAB „Rofolis“. Byloje nėra duomenų, už kokį laikotarpį šios sąskaitos išrašytos, todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad jose nurodytos išlaidos gali būti susijusios su Sutarties vykdymu dar jos galiojimo metu. Itin tikėtina, šios sąskaitos faktūros jau buvo išrašytos po Sutarties nutraukimo, nes kaip matyti iš atsakovės VU kartu su atsiliepimu pateikto VU Įsiskolinimo tiekėjams iššifravimo (atsiliepimo priedas Nr. 17), įmonės „J“ 2016-07-29 PMV sąskaitos faktūros numeris yra JOA2016/019, tuo tarpu ieškovo nurodomų PVM sąskaitų faktūrų numeriai yra JOA2016/048 ir JOA2015/055, t. y. ženkliai vėlesni, tad tikėtina, jos išrašytos ženkliai vėliau, t. y. jau po Sutarties nutraukimo. Pastebėtina ir tai, kad paties ieškovo parengtoje „Bendrabutis Nr. 12 priimti darbai“ suvestinėje lentelėje (patikslinto ieškinio priedas Nr. 45) nėra duomenų dėl tokio pobūdžio ir vertės darbų ir medžiagų perdavimo – priėmimo užsakovei, t. y. pats ieškovas neįtraukia šių darbų ir medžiagų į užsakovo priimtų ir jam perduotų darbų ir medžiagų sąrašą (įtrauktas pvz., pastolių sumontavimas ir demontavimas).

17. Pagaliau, ieškovo reikalavimai dėl pirktų medžiagų, nuomoto inventoriaus ir kt., kaip matyti iš ieškinio turinio, yra susiję su ieškovo vertimu, jog atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį, dėl ko įmonė „J“, galimai įsigijusi ir nepanaudojusi medžiagas / inventorių kitiems (taip ir neatliktiems dėl Sutarties nutraukimo) darbams atlikti, patyrė nuostolius, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutartis šiuo atveju buvo nutraukta atsakovės teisėtai (t. y. jokių neteisėtų veiksmų VU neatliko), ji buvo nutraukta dėl įmonės „J“ padarytų jos esminių pažeidimų, ieškovas nepateikė jokių kitų atsikirtimų į atsakovės teiginį, jog nurodytos PVM sąskaitos – faktūros nėra įtrauktos į įmonės „J“ buhalterinę apskaitą, todėl ieškinio reikalavimai šioje dalyje laikyti neįrodytais, nepagrįstais, tad teismo atmetami (CPK 182 straipsnis).

18. Dėl prašomos priteisti 189,40 Eur nesumokėtos sumos už įmonės „J“ atliktus lietaus vandens latakų ir lietvamzdžių montavimo darbus pažymėtina, kad ieškovas apskritai nenurodė (nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei davė žodinius paaiškinimus – juos duoti teismo posėdyje jis atsisakė, pasišalindamas iš teismo posėdžio salės), kada ir kokio pobūdžio, apimties ir vertės darbai buvo atlikti, ar ir kada jie buvo perduoti užsakovui, ar už šiuos darbus buvo išrašytos atitinkamos PMV sąskaitos faktūros, ar šie darbai įtraukti į darbų priėmimo – perdavimo aktus, pažymas apie atliktų darbu vertes ir kokias būtent, kada, nenurodė jokių dokumentų, kurie pagrįstų tokių darbų atlikimo dar galiojant Sutarties, tinkamos kokybės, perdavimo – priėmimo bei atsakovės VU neatsiskaitymo už šiuos darbus faktus, todėl šioje dalyje ieškinys taip pat negali būti laikomas pagrįstu ir įrodytu (CPK 182 straipsnis). Atsakovų atstovai teismo posėdžio metu pažymėjo, kad buvo perduoti ir priimti tik tie darbai, atitinkamai apmokėta už tuos darbus, kurie buvo faktiškai įmonės „J“ atlikti, užfiksuoti šalių pasirašytuose darbų priėmimo – perdavimo aktuose ir pan. Dublike pats ieškovas nurodė, kad šie darbai nei atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktuose, nei atsakovei išrašytose ir pateiktose sąskaitose faktūrose neatsispindi, teigdamas, jog jie atlikti įmonės „J“ sąskaita, ir tik kai UAB „Rofolis“ ėmė šalinti parapetų skardinimo trūkumus, atsakovei buvo pateiki mokėjimui ir lietais nuvedimo sistemos darbai 189,40 Eur sumai. Taigi, pats ieškovas pripažino, jog minėtus darbus (jeigu tokie ir buvo realiai atlikti – o kaip minėta, teismui nėra pateikta šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų), Sutarties galiojimo metu nebuvo perdavęs priėmimui atsakovei, atitinkamai jie nebuvo atsakovės patikrinti kokybės, atlikimo fakto, vertės prasme, jos priimti, už šiuos darbus nebuvo pateiktos apmokėti sąskaitos faktūros. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ieškovo ieškinio reikalavimas šioje dalyje taip pat laikytas neįrodytu, nepagrįstu, tad teismo atmetamas (CPK 182 straipsnis).

Dėl nuostolių - negautų pajamų už likusius neatliktus darbus

19. Ieškovas netiesioginiu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės VU likviduojamai dėl bankroto įmonei „J“ 132 683,89 Eur nuostolius, kaip negautas dėl neteisėto ir nepagrįsto Sutarties nutraukimo prieš terminą pajamas - nebaigtų atlikti darbų vertę, tačiau šis ieškovo reikalavimas atmestinas, kadangi:

a) šioje ieškinio reikalavimo dalyje ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti, nes apie galimą įmonės „J“ teisių pažeidimą ir netektas dėl Sutarties nutraukimo, pagal ją planuotas gauti pajamas ieškovas, būdamas įmonės savininku ir vadovu, žinojo ir negalėjo nežinoti nuo pat užsakovės VU 2016 m. rugpjūčio 26 d. pranešimo / rašto apie Sutarties nutraukimą dėl jos esminio pažeidimo gavimo, tuo tarpu ieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas tik 2024 m. gruodžio 23 d., t. y. ženkliai praleidus dar 2019 m. rugpjūtį pasibaigusį ieškinio senaties terminą, kas savo ruožtu sudaro CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatytą savarankišką pagrindą ieškinį atmesti;

b) kaip jau ne kartą pažymėta šiame sprendime aukščiau ir konstatuota teismų kitose civilinėse bylose priimtuose ir įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose, šiuo atveju Sutartis su įmone „J“ buvo atsakovės VU vienašališkai nutraukta dėl esminio jos pažeidimo teisėtai ir pagrįstai, rangovei neatlikus visų ja sulygtų darbų per Sutartyje numatytą terminą, dalį darbų atlikus nekokybiškai ir pan., tuo tarpu jokių neteisėtų atsakovės veiksmų nutraukiant Sutartį, taip pat ir sudarant ją pakeičiančią sutartį su UAB „Rofolis“ nenustatyta, todėl nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, kad būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, joks žalos priteisimas ir civilinės atsakomybės užsakovės atžvilgiu taikymas už galimai įmonės „J“ patirtą žalą / nuostolius negautų pajamų forma negalimas; priešingai, būtent įmonė „J“ padarė tam tikrą žalą atsakovei VU, kuri buvo minėtais teismų procesiniais sprendimais konstatuota;

c) ieškovas nepagrindė nurodomo ir prašomo priteisti nuostolių dydžio, kadangi kaip buvo nustatyta šiame sprendime aukščiau, pagal Sutartį VU įmonei „J“ už visų darbų tinkamą ir kokybišką rezultatą buvo įsipareigojusi sumokėti 621 495,22 Eur (2 145 898,70 Lt), o iki Sutarties nutraukimo įmonei „J“ už atliktų darbų dalį buvo faktiškai sumokėta 488 811,33 Eur, ir nors skirtumas tarp šių sumų ir sudaro 132 683,89 Eur, tačiau kaip jau buvo minėta, dalį darbų, už kuriuos buvo atsakovės VU sumokėta, ieškovė atliko su defektais ir trūkumais, kuriuos vėliau šalino kitas / naujas rangovas, t. y. tinkamai ir kokybiškai atliktų darbų vertė buvo mažesnė, nei atsakovės faktiškai apmokėta.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

20. Atsakovė VU prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumos priteisiant atsakovės VĮ ,,Vilniaus universitetas“ naudai. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, kt.) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškimo pateikimo ir jo priėmimo procesinėje stadijoje šis pareiškimas būtų pateiktas aiškiai nesąžiningai, netinkamai vykdant savo įrodinėjimo pareigą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų. Tai, kad teismo vertinimu, ieškovas nepagrindė ir neįrodė atsakovės įmonei „J“ neįvykdytos prievolės ir kitų reikalavimų realumo, dar nereiškia, kad ieškovo pateiktas netiesioginis ieškinys turi būti vertinamas kaip sąmoningas tyčinis veiksmas. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl ieškovas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu. Pažymėtina ir tai, kad nors Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi buvo nutaręs ieškovo ieškinį, jam neištaisius visos eilės trūkumų, laikyti nepaduotu ir grąžinti, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 24 d. šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir nurodė, jog aplinkybė, jog ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių jo ieškinio reikalavimą, gali būti pagrindas atmesti ieškinį, o ne pagrindas užkirsti kelią ieškovui kreiptis į teismą. Dėl nurodytų argumentų atsakovės prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Civilinę bylą dalyje dėl sulaikyto mokėjimo priteisimo nutraukus, o kitus ieškinio reikalavimus atmetus, iš ieškovo atsakovių naudai priteistinos pastarųjų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

22. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė VU patyrė procese viso 5 374,42 Eur, o atsakovė – likviduojama dėl bankroto įmonė „J“ – 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, todėl šios sumos priteistinos atsakovėms iš ieškovo J. J..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 3 punktu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Civilinę bylą dalyje dėl ieškovo J. J. ieškinio reikalavimo priteisi iš atsakovės viešosios įstaigos „Vilniaus universitetas“ atsakovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonės naudai 21 208,47 Eur sulaikytų ir nesumokėtų už darbus lėšų nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. J. (a. k (duomenys neskelbtini) atsakovės viešosios įstaigos „Vilniaus universitetas“ (į. k. 211950810) naudai 5 374,42 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus 42 euro centus), o atsakovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J“ naudai 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Renata Volodko