- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2-798-465/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Atsakovas
- Viešajai įstaigai Vilniaus universitetas
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Vilniaus universitetas dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-2725-340/2019 iškėlė bankroto bylą J. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, o nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „TOP CONSULT“. Ieškovę atstovaujantis nemokumo administratorius, tikrindamas bankrutuojančios įmonės sandorius nustatė, jog atsakovė neatsiskaitė su ieškove pagal statybos rangos sutartį, sudarytą 2014 m. lapkričio 19 d. Nr.RANS-50000-2666 dėl bendrabučio esančio (duomenys neskelbtini) modernizavimo ir projektavimo darbų atlikimo. Nurodė, jog rangos sutartis atsakovės buvo nutraukta, 2016 m. liepos 29 d. statybvietė buvo perduota užsakovui bei išsiųstos sąskaitos apmokėjimui. 2019 m. liepos 11 d. administratoriui išsiuntus raginimą apmokėti skolą, tai nebuvo padaryta. Administratorius nurodo, jog pagal Rangos sutarties 8.5.2 punktą užsakovas pasinaudojo teise sulaikyti 5 procentus dydžio sumą nuo užsakovui pateiktų sąskaitose nurodytų sumų. Teigia, jog nutraukus sutartį, pareiga sumokėti sulaikytas sumas neišnyko, nes atsakovė nepareiškė pretenzijų dėl darbų kokybės. Iš ieškovės apskaitos duomenų administratorius nustatė, jog sulaikytų apmokėti už atliktus statybos darbus ieškovui suma sudaro 20 198,79 Eur, todėl šią skolą prašo priteisti iš atsakovės. Taip pat ieškovė reikalauja priteisti ir 0,02 proc. dydžio delspinigius, numatytus Rangos sutarties 12.1 p., kurie ieškovės paskaičiavimu sudaro 727,16 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Dublike nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-2783-340/2020, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos ir sulaikytų sumų už atliktus statybos darbus pagal 2014 m. lapkričio 19 d. Rangos sutartį Nr. RANS-50000-2664 priteisimo atsakovei priklausančiame bendrabutyje esančiame adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo, 2020 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą priteisti ieškovei iš atsakovės 35 766, 96 Eur skolos, 1 882,47 Eur sulaikytos sumos, 1 899,32 Eur delspinigių. Ieškovei vykdant darbus, o vėliau nutraukus tarp šalių sudarytą Rangos sutartį ir atsakovei priėmus darbus, vadovaujantis teisiniu reguliavimu bei Sutarties sąlygomis (4.2.6 punktas) bei nenustačius trūkumų laikytina, kad ieškovės atlikti darbai atitiko keliamus reikalavimus ir laikytini tinkamai atliktais. Rangovas perdavė darbus atsakovei, nes darbų perdavimo akto nepasirašymas yra prilyginamas tinkamam darbų perdavimui. Ir nutraukus Rangos sutartį, iki Rangos sutarties nutraukimo ieškovės atlikti ir atsakovės priimti darbai, už kuriuos nebuvo tinkamai atsiskaityta, laikytini tinkamai pagal Rangos sutarties sąlygas ieškovės atliktais ir perduotais darbais. Rangovas darbus pagal Rangos sutartį atliko, atsakovė naudojasi Rangovo atliktų darbų rezultatu, bet su Rangovu neatsiskaito. Jei atsakovei kilo abejonių dėl atliktų darbų kokybės, tai atsakovė privalėjo apie pastebėtus trūkumus iš karto informuoti ieškovę, ir tuo labiau, nusprendus atlikti ekspertizę, pakviesti ieškovės atstovą dalyvauti atliekant ekspertizę, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė apie tai, jog bus nustatinėjami trūkumai (defektai) ir bus atliekama ekspertizė, informuota nebuvo. Po Rangos sutarties nutraukimo atsakovė privalėjo sumokėti sulaikytas sumas ieškovei, nes išnyko pagrindas šių sumų sulaikymui, o ne todėl, kad Rangos sutartis buvo nutraukta.
Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-39-1120/2021 nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos ir sulaikytų sumų už atliktus statybos darbus pagal 2014 m. lapkričio 19 d. Rangos sutartį Nr. RANS-50000-2664 priteisimo atsakovei priklausančiame bendrabutyje esančiame adresu (duomenys neskelbtini) priteisimo, 2021 m. sausio 7 d. priėmė nutartį, kurios pagrindu ieškovei iš atsakovės priteisė 77 072,43 Eur sumą už ieškovės faktiškai atliktus darbus bei konstatavo, jog atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovės tik nuostolių, susijusių su ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimu, atlyginimo – 56 675,51 Eur, tačiau neturi teisės reikalauti Pradinės sutarties (nutrauktos) ir Naujosios sutarties (pakeičiančiosios) kainų skirtumo (420 483,47 Eur). Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, atsakovės sudaryta su kitu Rangovu Naujoji sutartis negali būti kriterijumi nustatant atsakovės tiesioginius nuostolius, patirtus dėl vėlavimo užbaigti Pradine sutartimi sulygtus darbus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nukreipiant išieškojimą iš bankrutuojančios individualios įmonės J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ administravimui skirtų lėšų. Nurodo, jog ieškovei laimėjus atsakovės paskelbtą viešąjį konkursą, 2014 m. lapkričio 19 d. šalys sudarė penkias identiškas rangos sutartis, kuriomis ieškovė įsipareigojo sutartyse nurodytomis sąlygomis ir tvarka atlikti atsakovės bendrabučių, esančių (duomenys neskelbtini), modernizavimo rangos darbus, o atsakovė – priimti darbus bei už juos atsiskaityti. Ieškovė ieškiniu keliamus reikalavimus kildina iš 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutarties Nr. RANS-50000-2666, kuria bylos šalys susitarė dėl atsakovės bendrabučio (duomenys neskelbtini), rangos darbų atlikimo. Teigia, jog ieškovei uždelsus parengti techninius – darbo projektus pagal visas sudarytas sutartis, inter alia Sutartį, ir atitinkamai terminui nusikėlus, darbus ieškovė buvo priversta atlikti šaltuoju metų laiku, kai pradinis galutinis darbų atliko terminas turėjo baigtis 2015 m. rugpjūčio 31 d. Pažymi, jog ieškovė nekreipė dėmesio į nuolatinius atsakovės raginimus padidinti statybvietėse dirbančių darbuotojų skaičių ir paspartinti darbų vykdymą. Susidarius situacijai, kad dėl ieškovės darbų vėlavimo atsakovė galėjo prarasti darbų finansavimą, vykdomą UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, atsakovė nusprendė pasinaudoti sutarčių, inter alia Sutarties 11.1.3 punkte numatyta teise nutraukti dalį sutarčių, inter alia Sutartį, paliekant ieškovei baigti vieną iš sutarčių. Atsakovei nutraukus keturias iš penkių sutartis, tame tarpe ginčo sutartį, atsakovė įtraukė ieškovę į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Nepaisant to, kad ieškovė kvestionavo šio veiksmo pagrįstumą ir teisėtumą, Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas tokius atsakovės veiksmus pripažino teisėtais ir nustatė šiai bylai prejudicinį faktą, jog nutrauktas sutartis, inter alia Sutartį, atsakovė vienašališkai nutraukė pagrįstai ir teisėtai. Tuomet atsakovė skubos tvarka įvykdė naują viešąjį pirkimą, kuriuo viešojo pirkimo būdu nupirko ieškovės neužbaigtus sutartimis, inter alia Sutartimi, sulygtos darbų dalies užbaigimui darbus bei netinkamai ir nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo darbus.
Tripliku atsakovė prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2783-340/2020, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-39-1120/2021, išspręstose bylose ir civilinės bylos, kurioje teikiamas šis procesinis kreipimasis, įrodinėjimo dalykai yra skirtingi. Nepaisant to, kad visos šalių sudarytos sutartys sąlygų prasme yra panašios, šių sutarčių dalykas yra skirtingas, taip pat kaip skirtingos įvykdymo apimtys. Minėtu sprendimu ir nutartimi nebuvo nustatytos aplinkybės, sukuriančios prejudicinius faktus šiai civilinei bylai. Sprendimo ir Nutarties išvados prieštarauja vienos kitoms ir nepatvirtina ieškovo ieškinio pagrįstumo. Atsakovės dėl netinkamo ieškovės rangos sutartimi priimtų prievolių vykdymo patirtų nuostolių dydis atsakovei paaiškėjo tik 2016 m. lapkričio 21 d., kai naujasis rangovas užbaigė rangos sutartį pakeičiančia sutartimi sulygtus darbus. Remiantis Civilinio kodekso 6.221 straipsnio 2 ir 3 dalimi bei Sutarties 8.5.2. ir 11.4. punktais Sutarties sąlygos nustatančios atsakovo sulaikymo teisę, priešingai nei teigia ieškovė dublike, liko galioti ir po Sutarties nutraukimo. Sutarties nutraukimas neturėjo jokios įtakos ir ieškovės naudotos savigynos Civilinio kodekso 1.139 straipsnio bei 6.46 straipsnio 2 dalimi galiojimui. Atsakovei Sutarties 11.4. punkto pagrindu pagrįstai ir teisėtai išskaičiavus iš atsakovės sulaikytų pinigų sumų bei kitų atsakovės pagal rangos sutartį ieškovei mokėtinų pinigų sumų atsakovės dėl rangos sutarties vienašališko nutraukimo dėl ieškovės kaltės patirtus nuostolius, atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei bet kokias pinigų sumas pagal Sutartį. Papildomai nurodė, kad dėl rangos sutarčių nutraukimo atsakovė patirtų nuostolių dydį apskaičiavo vadovaudamasi CK 6.258 straipsnio 5 dalimi. Atsakovė nuostolius dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, t. y. nutrauktos ir pakeičiančiosios rangos sutarčių kainų skirtumą, apskaičiavo prie naujajai rangovei sumokėtos pinigų sumos pridėjusi ieškovei sumokėtą pinigų sumą bei atėmusi pradinės sutarties kainą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 pripažino, kad atsakovės pasirinktas dėl vienos iš keturių identiškų rangos sutarčių vienašališko nutraukimo patirtų nuostolių apskaičiavimo būdas yra teisingas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai priteisė iš ieškovės atsakovės naudai nutrauktos ir pakeičiančiosios rangos sutarčių kainų skirtumą. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė dėl Sutarties vienašališko nutraukimo patyrusi 533 793,58 Eur dydžio nuostolius. Patirtus nuostolius atsakovė apskaičiavo minėtoje nutartyje kasacinio teismo pripažintu tinkamu būdu. Tai reikštų, kad dėl Sutarties vienašališko nutraukimo patirtų nuostolių dydį atsakovė apskaičiavo tinkamai ir atsakovės patirtų nuostolių dydis turėtų būti teismo laikomas įrodytu. Kasaciniam teismui pripažinus ieškovės su nauju rangovu sudarytą rangos sutartį pakeičiančia sutartimi, o skirtumą tarp šios sutarties bei nutrauktos sutarties atsakovės patirtais nuostoliais dėl bylos šalių sudarytos sutarties nutraukimo, nulemto ieškovės įvykdytu esminiu bylos šalių sudarytos sutarties pažeidimu, Sutarties 11.4. punkto pagrindu atsakovė turėtų būti teismo pripažintas teisėtai išskaičiavusi dalies jos patirtų nuostolių atlyginimą, atitinkantį ieškovės ieškinio reikalavimus dėl sulaikytos pinigų sumos priteisimo, iš ieškovei po Sutarties nutraukimo atsakovės mokėtinų pinigų sumų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovei laimėjus atsakovės paskelbtą viešąjį konkursą 2014 m. lapkričio 19 d. šalys sudarė penkias identiškas (skyrėsi tik jose numatytų darbų atlikimo vietos) rangos sutartis Nr.RANS-5000-2662, RANS-50000-2663, RANS-50000-2664, RANS-50000-2665 ir RANS-50000-2666, kuriomis ieškovė įsipareigojo per Sutartyse nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti ir perduoti atsakovės bendrabučių, esančių (duomenys neskelbtini), modernizavimo (kartu su projektavimu) darbus kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti defektus, o atsakovė (Užsakovas) įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyse numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir pateikti dokumentus agentūrai sąskaitų apmokėjimui. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimus kildina iš 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutarties Nr.RANS-50000-2666 (toliau – Rangos sutartis), kuria ieškovė (rangovas) įsipareigojo per Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti ir perduoti VU bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo (kartu su projektavimu) darbus kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti defektus, o atsakovė (užsakovas) įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir pateikti dokumentus agentūrai sąskaitų apmokėjimui (sutarties 2.1 p.).
Atsakovė darbų, numatytų Rangos sutartyje, įsigijimą finansavo paskolos, gautos iš UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros, lėšomis. Ieškovė neginčija, kad iki Sutartyje numatyto termino pabaigos (2015 m. rugpjūčio 31 d.) darbų neatliko ir kad darbų atlikimo terminas, Viešųjų pirkimų tarnybai pritarus, buvo pratęstas – 35 dienoms po „šlapių“ darbų atnaujinimo. UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra 2016 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 2016/2-437 pateikė atsakovei pretenziją, kad bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbai turi būti baigti iki 2016 m. liepos 30 d. Taip pat UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra nurodė, kad, jei nustatytu laiku nebus pasiekti numatyti rezultatai ar bus nustatyti teisės aktų pažeidimai, iš atsakovės bus pareikalauta grąžinti netinkamai panaudotas paskolos lėšas. Atsakovė 2016 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 50000-SR-790 nurodė ieškovei, kad visi darbai pagal Rangos sutartį turi būti baigti iki 2016 m. liepos 30 d. 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. 13400-SR-1012 atsakovė, matydama, kad iki pratęsto termino darbai nebus atlikti, pranešė ieškovei, jog Rangos sutartį dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus nutraukia vienašališkai vadovaudamasi Sutarties 11.1 ir 11.1.3 punktais. Tai, jog atsakovė teisėtai nutraukė rangos sutartį, t.y. dėl esminio sutartinių įsipareigojimų pažeidimo (vėlavimo užbaigti darbus daugiau nei numatyta sutartyje nustatyta) konstatuota teismų sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-679-236/2017 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Siekdama neprarasti UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros skirto finansavimo ir užbaigti bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimą iki šildymo sezono pradžios, atsakovė 2016 m. liepos 11 d. raštu Nr. 50000-SR-1037 nurodė, kad nusprendė skubos tvarka parinkti naują rangovą. Nauju rangovu supaprastinto pirkimo apklausos būdu atrinkta UAB „Rofolis“, su kuria atsakovė 2016 m. liepos 28 d. pasirašė Rangos sutartį Nr. Rans-50000-1008, kurios pagrindu UAB „Rofolis” įsipareigojo užbaigti bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus ir ištaisyti ieškovės, vykdant Rangos sutartį, atliktų statybos rangos darbų defektus.
2016 m. liepos 28 d. tarp ieškovės, atsakovės ir naujo rangovo UAB „Rofolis“ buvo pasirašytas Statybvietės priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo ieškovė perdavė statybvietę ir faktinį darbų rezultatą atsakovei, o pastaroji statybvietę perdavė UAB „Rofolis“. Antstolio S. M. 2016 m. rugpjūčio 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 170-16-17 patvirtina, kad 2016 m. liepos 28 d. pasirašant Statybvietės priėmimo–perdavimo aktą dalyvavo ne tik bylos šalių ir naujojo rangovo atstovai, bet ir atsakovės pasitelktas statybos ekspertas D. K.. Antstolis užfiksavo, kad buvo įvykdyta ieškovės atliktų bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų rezultato apžiūra, jog būtų nustatyta, kokie darbai yra neatlikti ir (ar) atlikti darbai yra kokybiški. Iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad bylos šalių atstovai kartu su ekspertu apžiūrėjo ieškovės atliktų darbų rezultatą, teismo ekspertas nurodė pastebėjimus dėl darbų kokybės. Apžiūros rezultatus ir išvadą dėl darbų kokybės ekspertas D. K. išdėstė 2016 m. rugpjūčio 5 d. Vertinimo akte, kuriame nurodyta, kokius darbus ieškovė atliko, kokių ne ir kokie iš atliktų darbai netenkina jiems keliamų kokybės reikalavimų. Vertinimo akte nustatyta, kad atlikti fasado šiltinimo darbai netenkinta statybos techniniame reglamente nustatytų fasado šiltinimo nuokrypių reikalavimų. Nurodyti duomenys paneigia ieškovės teiginius, jog ji nebuvo pakviesta dalyvauti įvertinant atliktų darbų kokybę. Atsakovė 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 13400-SR-1547 grąžino ieškovei jos su 2016 m. rugsėjo 6 d. lydraščiu pateiktus dokumentus, nurodydama, kad sustabdo savo prievolių, kylančių iš Rangos sutarties, vykdymą, kadangi ieškovė nepateikė dokumentų, reikalingų darbų rezultatui priimti (panaudotų produktų eksploatacinių savybių deklaracijų, statybinių ir griovimo atliekamų išvežimo iš statybvietės dokumentų, atliktų projekto pakeitimų ir papildymų), ir todėl, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovė patyrė nuostolius ir šia aplinkybe remiasi kaip pagrindu pasinaudoti savigyna kaip tai numatyta CK 1.139 straipsnyje. Atsakovė nurodė, kad patirtus nuostolius sudaro statybos darbų pabrangimas ir defektų ištaisymo kaštai.
Byloje esantys UAB „Rofolis“ 2016 m. rugsėjo 16 d. pasirašyti Statybos objekto taisytinų darbų ir patikslintų darbų kiekių įvertinimo aktas Nr. 1, 2016 m. spalio 7 d. pasirašytas Protokolas Nr. 1 prie 2016 m. liepos 28 d. Rangos sutarties Nr. Rans-50000-1008, UAB „Rofolis“ parengti atliktų darbų aktai ir jų pagrindu išrašytos sąskaitos, taip pat atsakovės atsiskaitymų suvestinė patvirtina, kad atsakovė už bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų užbaigimą, ieškovės atliktų darbų defektų ištaisymą naujajam rangovui UAB „Rofolis“ sumokėjo 666 477,47 Eur. Iš šios sumos ne mažesnė kaip 72 212,28 Eur suma pagal protokolo priedo Nr. 2 sąmatą Taisytini darbai turėjo būti sumokėta už ieškovės atliktų darbų defektų, fiksuotų eksperto D. K., ištaisymą.
Atsakovės skola už pagal Rangos sutartį atliktus statybos darbus, kurios mokėjimą atsakovė sulaikė vadovaudamasi Rangos sutarties 8.5.2 punktu, yra 20 198,79 Eur. Atsakovė šios aplinkybės neginčija, tačiau pažymi, kad dėl ieškovės padaryto esminio Rangos sutarties pažeidimo ir jos nutraukimo patyrė 533 793,58 Eur ((666 477,47 Eur + 488 811,33 Eur) – 621 495,22 Eur) dydžio nuostolius, kuriuos sudaro Rangos sutartyje nustatytos darbų kainos padidėjimas. Tai yra, Sutartimi už visų darbų tinkamą ir kokybišką rezultatą atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti ieškovei 621 495,22 Eur (2 145 898,70 Lt), už iki Sutarties nutraukimo ieškovės atliktų darbų dalį, atsakovė sumokėjo ieškovei 488 811,33 Eur. Todėl, dėl Sutarties vienašališko nutraukimo ją sulygtų atlikti rangos darbų kaina padidėjo 533 793,58 Eur ((666 477,47 Eur + 488 811,33 Eur) – 621 495,22 Eur) dydžio pinigų suma. Atsakovė teigia, kad ieškiniu prašoma priteisti suma pagal Rangos sutarties 11.4 punktą buvo įskaičiuota į atsakovės patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimą ir dėl to atsakovei negali kilti pareiga sumokėti sulaikytos sumos. Ieškovė prašo bylą spręsti atsižvelgiant į tai, kaip buvo išnagrinėtos civilinės bylos, kuriose nagrinėti ieškovės atsakovei pareikšti reikalavimai dėl skolų už atliktus statybos rangos darbus, atliktus pagal šalių 2014 m. lapkričio 19 d. sudarytas rangos sutartis dėl bendrabučių (įskaitant bendrabutį (duomenys neskelbtini)) modernizavimo, o būtent remtis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2783-340/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-39-1120/2021. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimas buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-430-781/2021 ir byla buvo nutraukta. Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022.
Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-1120/2021 buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021, kuria paliktas nepakeistas byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šioje nutartyje kasacinio teismo išdėstytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės nagrinėjamoje byloje turi precedentinę reikšmę. Tiek ieškovė, tiek atsakovė dalyvavo nurodytos bylos nagrinėjime, o joje spręsti priešpriešiniai šalių reikalavimai dėl skolos už bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus priteisimo ir atsakovės nuostolių, patirtų nutraukus rangos sutartį ir sudarius ją pakeičiančią, atlyginimo priteisimo. Abi situacijos yra betarpiškai susijusios. Tiek sutarties dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini), tiek sutarties dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų atlikimo vykdymo eiga buvo iš esmės tapati, abi sutartis, kurios teisiniu požiūriu savo turiniu buvo analogiškos, atsakovė nutraukė tokiais pačiais pagrindais, taip pat dėl abiejų sutarčių sudarė pakeičiančias sutartis su naujais rangovais. Taigi ši byla faktinių aplinkybių požiūriu iš esmės analogiška bylai Nr. e3K-3-325-378/2021. Siekiant laikytis teismo precedento taisyklės, ši byla turi būti nagrinėjama taip pat, kaip yra išnagrinėta analogiška byla.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 42 punkte konstatavo, kad atsakovės veiksmus, skubiai ieškant naujo rangovo, kuris atliktų neužbaigtus bendrabučio modernizavimo darbus, pateisina aplinkybės, jog egzistavo grėsmė prarasti UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros skirtą finansavimą. Taip pat kasacinis teismas nurodė, kad didelė pakeičiančios sutarties kaina yra ieškovės veiksmų padarinys, nes įmonė laiku neinformavo atsakovės, jog nespės užbaigti darbų per sutartą terminą. Dėl to, kasacinio teismo vertinimu, atsakovės pasirinktas viešųjų pirkimų būdas (viešojo konkurso neskelbiamų derybų būdu, o ne viešojo konkurso skelbiamų derybų būdu) dėl naujos rangos sutarties sudarymo atitiko protingumo kriterijų. Tos pačios 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties 46 ir 47 punktuose kasacinis teismas pripažino, kad ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovės patirtus nuostolius, kuriuos sudaro nutrauktos rangos sutarties ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Rangos sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė dėl ieškovės kaltės. Poreikis rasti naują rangovą, kaip jau buvo minėta aukščiau, atsirado dėl galimybės prarasti UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros skirtą darbų finansavimą bei būtinumas užbaigti bendrabučio modernizavimo darbus iki šildymo sezono pradžios taip pasiekiant darbų tikslą bei tuo pačiu išvengiant žalos, kuri galėjo kilti ieškovės atliktiems darbams ir panaudotoms medžiagoms. Šios priežastys yra pakankamos ir pateisinančios atsakovės sprendimą naują rangovą pasirinkti taikant ne mažiausios kainos, o rangos darbų atlikimo termino kriterijų, o kartu ir nevienodą rangovo atrinkimo būdą. Dėl to atsakovės su UAB „Rofolis“ 2016 m. liepos 28 d. pasirašyta Rangos sutartis Nr. Rans-50000-1008 atitinka Rangos sutartį pakeitusios sutarties požymius, kurie nurodyti CK 6.258 straipsnio 5 dalyje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovė patyrė nuostolius, kuriuos sudaro Rangos ir ją pakeitusios sutarties kainų skirtumas. Remiantis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 pirmosios instancijos teismo taikyta skaičiavimo metodika, išdėstyta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo 63 ir 77 punktuose, teismas laiko, kad atsakovė tinkamai skaičiuoja dėl poreikio sudaryti pakeičiančią sutartį patirtų papildomų išlaidų dydį.
Kaip jau minėta aukščiau, atsakovė naujajam rangovui UAB „Rofolis“ sumokėjo 666 477,47 Eur. Tuo tarpu Rangos sutartimi už visų darbų tinkamą ir kokybišką rezultatą atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti ieškovei 621 495,22 Eur (2 145 898,70 Lt), o de facto už iki Sutarties nutraukimo ieškovės atliktų darbų dalį, atsakovė sumokėjo ieškovei 488 811,33 Eur. Taigi, dėl Sutarties vienašališko nutraukimo ją sulygtų atlikti rangos darbų kaina padidėjo 533 793,58 Eur ((666 477,47 Eur + 488 811,33 Eur) – 621 495,22 Eur) dydžio pinigų suma. Ši suma laikytina atsakovės nuostoliais, patirtais dėl ieškovės prievolės statybos darbus atlikti per nustatytus terminus esminio pažeidimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties 11.4. punktu šalys susitarė, jog nutraukus Sutartį dėl ieškovės kaltės atsakovė privalo sumokėti ieškovei už iki Sutarties nutraukimo ieškovės atliktus Sutartimi sulygtus darbus iš mokėtinos sumos išskaičiavusi netesybas ir nuostolius, kiek jų nepadengia sutarties įvykdymo garantija.
Pripažinus, kad, ieškovei pažeidus esminius savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovė patyrė 533 793,58 Eur žalą, teismas sprendžia, jog atsakovė turi pagrindą laikyti, kad jai nekyla pareiga sumokėti ieškovei 20 198,79 Eur sulaikytos sumos skolos. Ieškovei mokėtina suma yra ženkliai mažesnė negu atsakovės patirti nuostoliai, todėl taikytina Rangos sutarties 11.4 punkte nustatyta atsiskaitymo su ieškove tvarka. Ši tvarka pritaikyta dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo (2019 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2725-340/2019 įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d.), taigi ieškovei buvo žinomas atsakovės gynimosi nuo ieškovės reikalavimo pagrindas, nustatytas Rangos sutarties 11.4.p.
Ieškovė neginčija, kad atsakovė, vadovaudamasi Rangos sutarties 8.5.2 punktu, turėjo teisę sulaikyti 20 198,79 Eur sumos mokėjimą. Byloje nepaneigta, kad atsakovei suteikta sulaikymo teisė yra vienas iš Rangos sutartyje nustatytų ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Rangos sutarties 8.5.2 punkto sąlyga dėl sulaikymo teisės liko galioti ir po Rangos sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis), taigi atsakovė pagrįstai sustabdė sulaikytos sumos išmokėjimą iki įvyks 2026 m. lapkričio 2 d. rašte nurodytos sąlygos.
Remiantis Rangos sutarties 8.5.1 ir 8.8 punktais atsakovės prievolės sumokėti darbų kainą vykdymas siejamas su tinkama darbų kokybe. Taigi, sudariusi Rangos sutartį, ieškovė negalėjo tikėtis, kad galės gauti apmokėjimą už faktinį darbų rezultatą, neatitinkantį jam keliamų kokybės reikalavimų. Priimdama faktiškai atliktus darbus atsakovė turėjo teisę patikrinti darbų kokybę (Rangos sutarties 6.5 ir 6.6 punktai). Darbų rezultato perdavimas atsakovei nėra tapatus jų priėmimui kaip tai suprantama pagal Rangos sutarties 6.6 punktą, CK 6.662 ir 6.671 straipsnių nuostatas. Vien tik tai, kad darbų rezultatas buvo perduotas atsakovei, dar nereiškia, kad jai kilo pareiga atsiskaityti su ieškove. Neįvykdžiusi pareigos tinkamai perduoti darbus atsakovei, ieškovė negalėjo tikėtis apmokėjimo už darbus. Statybvietės priėmimo–perdavimo akto surašymo metu atsakovės pasitelktas ekspertas įvertino ieškovės perduodamų darbų faktinio rezultato kokybę, nustatė jų trūkumus, kuriuos išdėstė Vertinimo akte. Ieškovės atstovai dalyvavo darbų apžiūroje. Ieškovė neįrodė, kad akte nurodyti trūkumai neegzistavo, taip neįrodė, kad juos pašalino (CPK 185 straipsnis), todėl neįgijo ir teisės reikalauti, kad atsakovė atsiskaitytų už kokybės reikalavimų neatitinkantį darbų rezultatą (Rangos sutarties 8.8 punktas, CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Įvertinus byloje esančius įrodymus, aukščiau paminėtus teismų išaiškinimus, turinčius byloje prejudicinę galią, teismas daro išvadą, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės priteisti jos prašomą 20 198,79 Eur sulaikytų apmokėti už atliktus statybos darbus ieškovei sumą bei atitinkamai iš to sekančius delspinigių bei procesines palūkanas. Ieškovei neįrodžius bei teismui byloje nenustačius, kad atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, sulaikydama prašomą priteisti sumą ir atsisakydama ją sumokėti dėl savo pačios patirtų nuostolių nutraukus sutartį dėl esminio ieškovės sutarties sąlygų pažeidimo, ieškinys atmestinas (CK 1.139 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.46 straipsnio 2 dalis).
Ieškinį atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nurodo, kad byloje patyrė iš viso 3 218,60 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurias sudaro: už atsiliepimo į ieškinį surašymą atsakovė advokatui sumokėjo 1 815 Eur (2021 m. gegužės 13 d. sąskaita Serija AJ Nr. 21038), už tripliko parengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje - 544,50 Eur (2021 m. rugpjūčio 10 d. sąskaita Serija AJ Nr. 21066), už atsiliepimų į prašymus atidėti teismo posėdį, atsiliepimo į prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, už rašytinių paaiškinimų, vykdant teismo įpareigojimą byloje, parengimą – 859,10 Eur (2022 m. balandžio 20 d. sąskaita Serija AJ Nr. 22031). Prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu pateikė ne ieškovė, o J. J.. Iš ieškovės teikto atsiliepimo į jo prašymą matyti, kad ieškovė nesutiko su J. J. prašymu, todėl jos procesinis elgesys negali būti laikomas ieškovės išlaidų dėl atsiliepimo į prašymą įtraukti byloje trečiuoju asmeniu, parengimą, susidarymo priežastimi. Šiam dokumentui parengti atsakovės atstovas sugaišo 3 val., taigi už jo parengimą atsakovė sumokėjo 363 Eur (121 Eur × 3). Šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, tačiau atsakovė turi teisę šių išlaidų atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka reikalauti iš J. J.. Kita dalis atsakovės patirtų išlaidį advokato pagalbai apmokėti dalis yra 2855,60 Eur (3218,60 Eur-363 Eur), šios išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš ieškovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 30 punktas). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, kadangi neviršija įstatymų nustatytos minimalios priteistinos sumos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetas (j.a.k. 211950810) iš ieškovės bankrutavusios individualios J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (j.a.k. 120545468) 2855,60 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, išieškant jas iš ieškovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.