Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-13-449/2026Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00003-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.8.14; 1.2.19.4.2; 1.1.4.4.5; 2.1.14.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 15 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Audronei Rasiulienei, Gretai Versockytei, Anastasijai Adamonytei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,nuteistajai J. B., jos gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,civilinio ieškovo viešosios įstaigos N. atstovui advokatui Pauliui Gutauskui,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. B. gynėjo advokato M. B., nuteistojo A. P. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus ir civilinio ieškovo viešosios įstaigos N. atstovo advokato Pauliaus Gutausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 700 MGL dydžio (35 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į J. B. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. balandžio 19 d., vieną suėmimo ir laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 672 MGL dydžio (33 600 Eur) bauda.A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 500 MGL dydžio (25 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į A. P. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., vieną suėmimo ir laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 444 MGL dydžio (22 200 Eur) bauda.Iš J. B. priteista 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo viešajai įstaigai N. SIA „B“ (toliau – ir SIA „B.“) civilinis ieškinys dėl 15 045,39 Eur turtinės žalos atlyginimo ir viešosios įstaigos N.civilinio ieškinio dalis dėl 1 390,06 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.Iš J. B. ir A. P. priteista po 5 000 Eur civilinio ieškovo viešosios įstaigos N. (toliau – ir VšĮ N., N.) patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,n u s t a t ė :Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsJ. B. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, padedant A. P., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo, o būtent:J. B., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama viešosios įstaigos N. (toliau – ir N.), iš valstybės turto įsteigtos, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros ne pelno viešosios įstaigos, kurios savininkas ir vienintelis dalininkas yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM), direktore, pasinaudodama užimamomis pareigomis ir įgaliojimais organizuoti šios įstaigos veiklą ir veikti įstaigos vardu santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis bei atsakyti už įstaigos veiklą, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. balandžio 6 d., padedant A. P., kuriam, siekiant rūpintis jo įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės UAB „S.“ (toliau – ir UAB) interesais, suteikiant įgaliojimus faktiškai vadovauti Bendrovės veiklai, spręsti personalo įdarbinimo reikalus, priimti sprendimus dėl Bendrovės veiklos strategijos ir ateityje organizuoti, dalyvauti ir vadovauti Bendrovės susirinkimuose dėl svarbių sprendimų priėmimo, taip pat materialiai atsidėkojant už tokią veiklą ir žadant užtikrinti jos materialinę gerovę ir veiklą Bendrovėje ateityje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos, veikdama priešingai savo vadovaujamos įstaigos interesais, veikė UAB „S.“ ir Bendrovės vienintelio akcininko A. P. interesais bei atliko šiuos veiksmus:J. B., žinodama, kad bendrovė UAB „S.“ nėra licencijuota farmacinei veiklai, t. y. neturi įstatymų numatyta tvarka Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (toliau – ir VVKT) išduotų licencijų nei vienai licencijuojamai farmacinės veiklos rūšiai, nurodytai Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 straipsnyje (Farmacinės veiklos licencijavimas), veikė bendrovės UAB „S.“ ir jos vienintelio akcininko A. P. interesais, pastarojo padedama, priėmė sprendimus jo ir jo Bendrovės naudai, siekdama sudaryti išimtines sąlygas šiai Bendrovei Lietuvos Respublikos teritorijoje dominuoti įgyjant ir surenkant kraujo plazmą, 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B-282 nutraukė sutarties su Latvijos kompanija SIA „B“ (toliau – ir SIA „B.“), atstovaujamos A. C., 2017 m. gegužės 8 d. laimėjusios N. organizuotą perteklinės, gydymo tikslams nepanaudotos šviežiai šaldytos plazmos pardavimo konkursą, derinimo procedūras, o 2017 m. birželio 30 d., neskelbdama ir neorganizuodama N. šviežiai šaldytos plazmos pardavimo konkurso, pasirašė su bendrove UAB „S.“ Kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-217, pagal kurią N. įsipareigojo išimtinai tik bendrovei UAB „S.“ 5 metų laikotarpiui perduoti visą N. turimą paruoštą gydymui nepanaudotą šviežiai šaldytą plazmą – apie 12 000 litrų per kiekvienus sutarties galiojimo metus, po ko Bendrovė turėtų perduoti ją kompetentingam plazmos frakcionuotojui/gamintojui.J. B., žinodama, kad bendrovė UAB „S.“ nėra licencijuota farmacinei veiklai ir negali būti Austrijos bendrovės K. International GmbH (toliau – ir K.) verslo partnere bei atstove, t. y. negalėtų būti pasirinkta frakcionuotojo/vaistinių preparatų gamintojo kaip plazmos, skirtos vaistinių preparatų gamybai, tiekėju, 2017 m. birželio 29 d., 10.45 val., būdama N. Administracijos posėdžio pirmininke, posėdžio dalyviams R. O., P. N., M. W., Z. B., siekdama pastarųjų pritarimo, pateikė faktinių aplinkybių neatitinkančius, todėl neteisingus ir žinomai melagingus duomenis apie tai, kad bendrovė UAB „S.“ pagal 2017 m. birželio 13 d. sudarytą su kompanija K. bendradarbiavimo sutartį veiks kaip partneriai įskaitant, bet neapsiribojant plazmos surinkimo organizavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, plazmos įsigijimą bei kraujo preparatų platinimą.J. B., žinodama, kad bendrovė UAB „S.“ nėra sudariusi rašytinių sutarčių su kompanija K. , o N. nepradėjo su kompanija K. sutarties pasirašymo procedūrų, 2017 m. rugsėjo 8 d. N. rašte Nr. 7-633 „Dėl SIA „B. “, - Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministrui A. V. atsakė į 2017 m. rugpjūčio 30 d. SAM paklausimą Nr. (1.1.21-60)10-7040, nurodydama faktinės tikrovės neatitinkančius, t. y. neteisingus ir žinomai melagingus duomenis apie tai, kad bendrovė UAB „S.“ sudarė ilgalaikę sutartį su kompanija K.ir kad N. pradėjo bendradarbiavimo sutarties su kompanija K. pasirašymo procedūras.J. B., žinodama, kad bendrovė UAB „S.“ nėra sudariusi rašytinių sutarčių su kompanija K. dėl jos atstovavimo ar tarpininkavimo jai, 2017 m. gruodžio 4 d. N. rašte „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ Nr. 7-799“ SAM atsakė į 2017 m. lapkričio 21 d. SAM viceministrės A. B.-M. paklausimą Nr. (1.1.20-60)10-9310, nurodydama faktinės tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad bendrovė „S.“ yra kompanijos K. įgaliotasis atstovas ir partneris Baltijos šalyse, įgaliotas veikti kompanijos vardu Lietuvoje.J. B., žinodama, kad bendrovė UAB „S.“ nėra licencijuota farmacinei veiklai, t. y. neturi įstatymų numatyta tvarka VVKT išduotų licencijų nei vienai licencijuojamai farmacinės veiklos rūšiai, nurodytai Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatyme ir negali verstis farmacine veikla, pradėjo ir vykdė pardavimo procesą, kad bendrovė UAB „S.“ įgytų apie 3 000 litrų šviežiai šaldytos plazmos, už kurią Bendrovės direktorė R. S. pagal 2017 m. lapkričio 16 d. išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. N.-IŠ1 sumokėjo 100 000 Eur avansą iš Bendrovės lėšų. Siekiant įvykdyti šviežiai šaldytos plazmos pardavimo Bendrovei procesą, J. B., žinodama, kad 2017 m. lapkričio 18 d. bendrovės UAB „S.“ raštu Nr. 1 „Dėl kraujo plazmos pardavimo“ buvo prašoma išrūšiuoti N. parduodamą plazmą, atskirai supakuojant pirmakarčių donorų plazmą ir garantuojant apmokėjimą pagal 2017 m. birželio 30 d. Kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutartį, per N. direktorės patarėją ir teisininkę M. W., duodama šiai nurodymus 2017 m. lapkričio 21 d., davė neteisėtą nurodymą N. Vaistinių preparatų sandėlio sandėlininkei L. K. ir Plazmos saugyklos vedėjai J. P. išrūšiuoti ir atskirai supakuoti pirmakarčių donorų plazmą. Po to, 2018 m. sausio 29 d. N. darbuotojai S. B., J. Z., R. J., K. U., vykdydami šį neteisėtą nurodymą, 3 456,230 litrų kraujo plazmos, supakuotos 581 dėžėje, iš N. Plazmos saugyklos perkėlė į bendrovei UAB „S.“ priklausantį krovininį automobilį – autošaldiklį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame be jokio teisinio pagrindo kraujo plazma buvo laikoma iki 2018 m. balandžio 6 d. J. B., veikdama ne N., o A. P. ir UAB „S.“ interesais, turėdama administracinius įgaliojimus sau pavaldiems darbuotojams, pasinaudodama savo užimamomis pareigomis ir įgaliojimais naudoti N. žmogiškuosius išteklius ir materialinius išteklius, nurodė N. direktorės patarėjai ir teisininkei M. W. rengti dokumentaciją bendrovės UAB „S.“ vardu, konsultuoti A. P., R. S. ir kitus su Bendrovės veikla susijusius asmenis teisiniais klausimais; nurodė N. Informacinių technologijų skyriaus vyriausiajam specialistui A. T. padėti bendrovės UAB „S.“ darbuotojams įsigyti kompiuterinę techniką, kurios sąrašą jis pateikė UAB „K.“, o ją įsigijus pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija EMJ Nr. 0004460, išrašytą UAB „S.“ 4 514 Eur sumai, pristatė į šios bendrovės patalpas. Taip pat J. B. jam nurodė įdiegti interneto ryšį bendrovės „S.” patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukurti elektroninio pašto paskyrą (duomenys neskelbtini). ir juos naudojančių asmenų elektroninius paštus: (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei elektroninius paštus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).J. B. bendrovės UAB „S.“ interesais vykdė veiksmus, kurių vykdymo teisė suteikiama tik jos vadovui, t. y. tiesiogiai sprendė personalo klausimus ieškodama darbuotojų ir taip padėdama asmenims įsidarbinti Bendrovėje. Tokiu būdu J. B., neturėdama tam teisės ir nedeklaravusi viešųjų ir privačių interesų, faktiškai vadovavo bendrovei UAB „S.“ ir taip veikdama:2017 metais (tiksliau tyrimo nenustatytu metu) pasiūlė R. S. įsidarbinti bendrovėje UAB „S.“, kurios vadove ji buvo paskirta nuo 2017 m. rugsėjo 11 d.; 2017 m. spalio 22 d., 17.58 val., telefoninio pokalbio metu pasiūlė A. K.-V. dirbti bendrovėje UAB „S.“; 2017 m. lapkričio 20 d., 11.30 val., įvykusio susitikimo restorane „La Pasta – Makaronų namai“, esančiame Verkių g. 29, Vilniuje, pasiūlė R. M. įsidarbinti Bendrovėje, o V. J. užimti bendrovės UAB „S.“ direktoriaus pareigas; 2017 metais (tiksliau tyrimo nenustatytu metu) pasiūlė N. transporto vadybininkui J. Z. įsidarbinti Bendrovėje, po ko jis 2017 m. rugpjūčio 11 d. pradėjo dirbti Bendrovės logistikos konsultantu; 2018 m. sausio mėnesio viduryje pasiūlė G. T. dirbti UAB „S.“, po ko, 2018 m. vasario 5 d. ji buvo įdarbinta Bendrovės vadybininke; 2018 m. sausio 4 d., 9.53 val., susitikimo, vykusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje metu, nurodė R. S. įdarbinti N. Informacinių technologijų skyriaus vyriausiąjį specialistą A. T., kartu spartino R. S. ieškoti darbuotojų; 2018 m. sausio 10 d., 9.57 val., vykusio telefoninio pokalbio metu su D. Š. siūlė darbą Bendrovėje asmenims, įgijusiems inžinieriaus specialybę; 2018 m. kovo 18 d., 13.59 val., susitikimo, vykusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu nurodė A. P. ir R. S. S. B., kaip asmenį, kuris neoficialiai kontroliuotų bendrovės nuomojamų patalpų remonto darbus;rūpindamasi bendrovės UAB „S.“ transporto ir vairuotojų paieška bei krovinio gabenimu į Baltarusiją, 2017 m. gruodžio 13 d., 15.05 val., telefoninio pokalbio metu paprašė D. S. parvaryti krovininį automobilį iš Lenkijos į Lietuvą, taip pat nurodė, kad ieško vairuotojo, turinčio teisę vairuoti C kategorijos automobilius; taip pat 2017 m. gruodžio 15 d., 11.35 val., telefoninio pokalbio metu prašė V. S. jos įmonėje UAB „T.“ dirbančio vairuotojo, parvairuoti krovininį automobilį iš Lenkijos į Lietuvą, o po to į Baltarusiją;rūpindamasi bendrovės UAB „S.“ patalpų nuoma, 2017 m. lapkričio 14 d., 12.05 val., telefoninio pokalbio metu nurodė UAB „C. T.“ nekilnojamojo turto tarpininkei J. P., jog Bendrovė nori išsinuomoti komercinės paskirties patalpas Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje, įrengti sales plazmos rinkimui iš donorų kraujo; 2017m. lapkričio 14 d., 14.14 val., telefoninio pokalbio metu N. Klaipėdos filialo direktorei R. O. nurodė, kad partneriui – kompanijai K. ieško patalpų Klaipėdoje, po to ši, vykdydama J. B. nurodymą, ieškojo patalpų Klaipėdos mieste; 2018 m. sausio 4 d., apie 11 val., susitikimo, įvykusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, davė nurodymą R. S. greičiau išsinuomoti patalpas, o Ž. Ž. greičiau parengti patalpų nuomos sutartis; 2018 m. sausio 9 d., apie 12 val., ir 2018 m. sausio 16 d., apie 11 val., susitikimų, įvykusių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu pakartojo savo nurodymą dėl spartesnės patalpų paieškos nuomai; 2018 m. sausio 9 d., 21.10 val., telefoninio pokalbio metu su UAB „S.“ konsultantu M. A. derino klausimą dėl patalpų, esančių Vytauto pr., Kaune, nuomos; 2018 m. sausio 11 d., 11.52 val., ir, 15.16 val., telefoninio pokalbio metu su UAB „T.“ vadovu Ž. D. derino klausimą dėl patalpų, skirtų kraujo plazmai sandėliuoti, po to, tyrimo nenustatytu metu šis J. B. parodė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Alytuje; 2018 m. sausio mėnesio pabaigoje J. B. kartu su P. N. vyko apžiūrėti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, ir derino patalpų nuomos klausimus su UAB „P.“ nekilnojamojo turto skyriaus vadovu M. A.. J. B., neturėdama teisinio pagrindo, t. y. nesant nustatytų tokio pobūdžio veiksmų atlikimą numatančių prievolių ar sutartinių sąlygų, nurodė P. N. ieškoti bei rūpintis bendrovės UAB „S.“ patalpų nuoma, reikalingų donorinei veiklai Kaune ir Šiauliuose bei derinti patalpų nuomos klausimus su R. S., o 2018 m. sausio 10 d., 9.49 val., telefoninio pokalbio metu nurodė P. N. nuvykti 2018 m. sausio 11 d., 9.30 val., į Kauną, (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėti patalpas bei rūpintis patalpų nuomos klausimais. Taip pat J. B. nurodė N. Infrastruktūros skyriaus vedėjui S. B. parengti kraujo plazmos paėmimo punktų patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), ir Alytuje, (duomenys neskelbtini), brėžinius, kuriuos derinimui jis 2018 m. kovo 20 d., 21.40 val., siuntė elektroniniu paštu R. S., advokatų profesinės bendrijos „A.“ advokato padėjėjai ir Ž. Ž., atstovaujančiai Bendrovę, o 2018 m. kovo 21 d., 16.53 val., elektroniniu paštu siuntė R. S., Ž. Ž., J. Z., O. L., M. B., A. P., V. V., taip pat nurodė pastarajam vykti į Alytaus miestą apžiūrėti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini);2018 m. sausio 9 d., apie 12 val., ir 2018 m. sausio 16 d., apie 11 val., susitikimų, įvykusių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu, siekdama nuslėpti aplinkybę, kad UAB „S.“ nėra oficialus kompanijos K. atstovas, derino su R. S. ir Ž. Ž. 2018 m. sausio 24 d. bendrovės atsakymą Nr. 01/25-2 į 2018 m. sausio 5 d. SAM viceministrės K. G. paklausimą Nr. (1.1.20)10-100 „Dėl informacijos ir dokumentų kopijų gavimo“. Taip veikdama bendrovės UAB „S.“ ir A. P. interesais, J. B. savo naudai iš A. P. gavo ir tikėjosi gauti asmeninę ir turtinę naudą:laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. balandžio 4 d. neatlygintinai naudojosi iš UAB „S.“ lėšų apmokamomis Bendrovės darbuotojos G. T. ne mažiau 15 kartų atliktomis valymo ir tvarkymo paslaugomis, šias teikiant J. B. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Trakų r.;taip pat tikėjosi gauti 2018 m. sausio 14 d., apie 15 val., restorane „Gan bey city“, esančiame Saltoniškių g. 9, Vilniuje, A. P. pažadėtą asmeninę naudą – ateityje būti įdarbintai į A. P. priklausančią bendrovę UAB „S.“ ir vadovauti šiai Bendrovei.Tokiais savo neteisėtais veiksmais, tai yra siekdama ir neatlygintinai gaudama iš A. P. ir bendrovės UAB „S.“ turtinę naudą ir kitokią savanaudišką naudą, veikdama šios Bendrovės interesais ir priešingai savo tarnybos interesais, pažeidė:Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs;Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 punkto, 5 punkto, 9 punkto nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba;Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3 punkto reikalavimus, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;VšĮ N. darbuotojų elgesio kodekse, patvirtintame 2014 m. gegužės 13 d. N. direktoriaus įsakymu Nr. B-230, įtvirtintą teisingumo ir nešališkumo principą – neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo priimant sprendimus; nesavanaudiškumo principą – nesinaudoti N. nuosavybe ne darbinei veiklai, siekiant asmeninės naudos; dorovinio principingumo ir padorumo principą – būti nepaperkamam, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš fizinių ar juridinių asmenų ar organizacijų; sąžiningumo principą – nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepriimti jokių tiesioginių ar netiesioginių dovanų, kai esama pagrindo manyti, kad dovana siekiama paveikti darbuotojo veiksmus ar sprendimus ir nenaudoti darbuotojo veiklai nustatyto laiko, N. darbo priemonių, finansinių, žmogiškųjų ir materialinių išteklių ne N. poreikiams tenkinti;J. B. taip sistemingai ilgą laiką, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. balandžio 6 d., padedama A. P., siekdama turtinės ar kitokios asmeninės naudos, pasinaudodama savo, kaip VšĮ N. direktorės pareigomis, vadovaudamasi ne valstybės, bet savo asmeniniais interesais, menkino tiek užimamų pareigų prestižą, tiek ir įstaigos, kurioje dirbo, autoritetą, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams bei poįstatyminiams aktams, pažemino ir diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, sumenkino VšĮ N. autoritetą ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo.A. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad atliko padėjėjo vaidmenį, kai J. B., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, padedant A. P., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo.A. P. laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. balandžio 6 d., siekdamas neteisėto valstybės tarnautojui prilyginto asmens – Viešosios įstaigos N. – iš valstybės turto įsteigtos, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros ne pelno viešosios įstaigos, kurios savininkas ir vienintelis dalininkas yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, direktorės J. B. veikimo, kad ji, pasinaudodama užimamomis pareigomis ir įgaliojimais, organizuotų šios įstaigos veiklą ir veiktų įstaigos vardu santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis bei, būdama atsakinga už įstaigos veiklą, veiktų uždarosios akcinės bendrovės „S.” ir jo, kaip šios bendrovės vienintelio akcininko interesais, priešingai savo vadovaujamos įstaigos interesais, duodamas šiai nurodymus rūpintis jo įsteigtos bendrovės aprūpinimu, suteikdamas įgaliojimus faktiškai vadovauti bendrovės veiklai, spręsti personalo įdarbinimo reikalus, priimti sprendimus dėl bendrovės veiklos strategijos ir ateityje, organizuoti, dalyvauti ir vadovauti bendrovės susirinkimuose dėl svarbių sprendimų priėmimo, o taip pat, materialiai atsidėkodamas už tokią veiklą ir žadėdamas užtikrinti J. B. materialinę gerovę ir veiklą bendrovėje ateityje, padėjo šiai piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl to J. B. atliko šiuos veiksmus:J. B., žinodama, kad bendrovė UAB „S.“ nėra licencijuota farmacinei veiklai, t. y. neturi įstatymų numatyta tvarka Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduotų licencijų nei vienai licencijuojamai farmacinės veiklos rūšiai, nurodytai Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 straipsnyje (Farmacinės veiklos licencijavimas), veikė bendrovės UAB „S.“ ir jos vienintelio akcininko A. P. interesais, pastarojo padedama, priėmė sprendimus jo Bendrovės naudai, siekdama sudaryti išimtines sąlygas šiai Bendrovei Lietuvos Respublikos teritorijoje dominuoti įgyjant ir surenkant kraujo plazmą, 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B-282 nutraukė sutarties su Latvijos kompanija SIA „B“, atstovaujamos A. C., 2017 m. gegužės 8 d. laimėjusios N. organizuotą perteklinės, gydymo tikslams nepanaudotos šviežiai šaldytos plazmos pardavimo konkursą, derinimo procedūras, o 2017 m. birželio 30 d., neskelbdama ir neorganizuodama N. šviežiai šaldytos plazmos pardavimo konkurso, pasirašė su bendrove UAB „S.“ Kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-217, pagal kurią N. įsipareigojo išimtinai tik bendrovei UAB „S.“ 5 metų laikotarpiui perduoti visą N. turimą paruoštą gydymui nepanaudotą šviežiai šaldytą plazmą – apie 12 000 litrų per kiekvienus sutarties galiojimo metus, po ko Bendrovė turėtų perduoti ją kompetentingam plazmos frakcionuotojui/gamintojui.J. B., žinodama, kad bendrovė UAB „S.“ nėra licencijuota farmacinei veiklai ir negali būti Austrijos bendrovės K. verslo partnere bei atstove, t. y. negalėtų būti pasirinkta frakcionuotojo/vaistinių preparatų gamintojo kaip plazmos, skirtos vaistinių preparatų gamybai, tiekėju, 2017 m. birželio 29 d., 10.45 val., būdama N. Administracijos posėdžio pirmininke, posėdžio dalyviams R. O., P. N., M. W., Z. B., siekdama pastarųjų pritarimo, pateikė faktinių aplinkybių neatitinkančius, todėl neteisingus ir žinomai melagingus duomenis apie tai, kad bendrovė UAB „S.“ pagal 2017 m. birželio 13 d. sudarytą su kompanija K. bendradarbiavimo sutartį, veiks kaip partneriai įskaitant, bet neapsiribojant plazmos surinkimo organizavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, plazmos įsigijimą bei kraujo preparatų platinimą.J. B., žinodama, kad bendrovė UAB „S.“ nėra sudariusi rašytinių sutarčių su kompanija K. , o N. nepradėjo su kompanija K. sutarties pasirašymo procedūrų, 2017 m. rugsėjo 8 d. N. rašte Nr. 7-633 „Dėl SIA „B.“, - Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministrui A. V. atsakė į 2017 m. rugpjūčio 30 d. SAM paklausimą Nr. (1.1.21-60)10-7040, nurodydama faktinės tikrovės neatitinkančius, t. y. neteisingus ir žinomai melagingus duomenis apie tai, kad bendrovė UAB „S.“ sudarė ilgalaikę sutartį su kompanija K. ir kad N. pradėjo bendradarbiavimo sutarties su kompanija K. pasirašymo procedūras.J. B., žinodama, kad bendrovė UAB „S.“ nėra sudariusi rašytinių sutarčių su kompanija K. dėl jos atstovavimo ar tarpininkavimo jai, 2017 m. gruodžio 4 d. N. rašte „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ Nr. 7-799“ SAM atsakė į 2017 m. lapkričio 21 d. SAM viceministrės A. B.-M. paklausimą Nr. (1.1.20-60)10-9310, nurodydama faktinės tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad bendrovė UAB „S.“ yra kompanijos K. įgaliotasis atstovas ir partneris Baltijos šalyse, įgaliotas veikti kompanijos vardu Lietuvoje.J. B., žinodama, kad bendrovė UAB „S.“ nėra licencijuota farmacinei veiklai, t. y. neturi įstatymų numatyta tvarka VVKT išduotų licencijų nei vienai licencijuojamai farmacinės veiklos rūšiai, nurodytai Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatyme ir negali verstis farmacine veikla, pradėjo ir vykdė pardavimo procesą, kad bendrovė UAB „S.“ įgytų apie 3 000 litrų šviežiai šaldytos plazmos, už kurią Bendrovės direktorė R. S. pagal 2017 m. lapkričio 16 d. išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. N.-IŠ1 sumokėjo 100 000 Eur avansą iš Bendrovės lėšų. Siekiant įvykdyti šviežiai šaldytos plazmos pardavimo Bendrovei procesą, J. B., žinodama, kad 2017 m. lapkričio 8 d. bendrovės UAB „S.“ raštu Nr. 1 „Dėl kraujo plazmos pardavimo“ buvo prašoma išrūšiuoti N. parduodamą plazmą, atskirai supakuojant pirmakarčių donorų plazmą ir garantuojant apmokėjimą pagal 2017 m. birželio 30 d. Kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutartį, per N. direktorės patarėją ir teisininkę M. W., duodama šiai nurodymus 2017 m. lapkričio 21 d., davė neteisėtą nurodymą N. Vaistinių preparatų sandėlio sandėlininkei L. K. ir Plazmos saugyklos vedėjai J. P. išrūšiuoti ir atskirai supakuoti pirmakarčių donorų plazmą. Po to, 2018 m. sausio 29 d. N. darbuotojai S. B., J. Z., R. J., K. U., vykdydami šį neteisėtą nurodymą, 3 456,230 litrų kraujo plazmos, supakuotos 581 dėžėje iš N. Plazmos saugyklos perkėlė į bendrovei UAB „S.“ priklausantį krovininį automobilį – autošaldiklį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame be jokio teisinio pagrindo kraujo plazma buvo laikoma iki 2018 m. balandžio 6 d.J. B., veikdama ne N., o A. P. ir UAB „S.“ interesais, turėdama administracinius įgaliojimus sau pavaldiems darbuotojams, pasinaudodama savo užimamomis pareigomis ir įgaliojimais naudoti N. žmogiškuosius išteklius ir materialinius išteklius, nurodė N. direktorės patarėjai ir teisininkei M. W. rengti dokumentaciją bendrovės „S.“ vardu, konsultuoti A. P., R. S. ir kitus su Bendrovės veikla susijusius asmenis teisiniais klausimais; nurodė N. Informacinių technologijų skyriaus vyriausiajam specialistui A. T. padėti bendrovės UAB„S.” darbuotojams įsigyti kompiuterinę techniką, kurios sąrašą jis pateikė UAB „K.“, o ją įsigijus pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija EMJ Nr. 0004460, išrašytą UAB „S.“ 4 514 Eur sumai, pristatė į šios bendrovės patalpas. Taip pat J. B. jam nurodė įdiegti interneto ryšį bendrovės UAB „S.” patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukurti elektroninio pašto paskyrą (duomenys neskelbtini) ir juos naudojančių asmenų elektroninius paštus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei elektroninius paštus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).J. B. bendrovės UAB „S.“ interesais vykdė veiksmus, kurių vykdymo teisė suteikiama tik jos vadovui, t. y. tiesiogiai sprendė personalo klausimus ieškodama darbuotojų ir taip padėdama asmenims įsidarbinti Bendrovėje. Tokiu būdu J. B., neturėdama tam teisės ir nedeklaravusi viešųjų ir privačių interesų, faktiškai vadovavo bendrovei UAB „S.“ ir taip veikdama:2017 metais (tiksliau tyrimo nenustatytu metu) pasiūlė R. S. įsidarbinti bendrovėje UAB „S.“, kurios vadove ji buvo paskirta nuo 2017 m. rugsėjo 11 d.; 2017 m. spalio 22 d., 17.58 val., telefoninio pokalbio metu pasiūlė A. K.-V. dirbti bendrovėje UAB „S.“; 2017 m. lapkričio 20 d., 11.30 val., įvykusio susitikimo restorane „La Pasta – Makaronų namai“, esančiame Verkių g. 29, Vilniuje, pasiūlė R. M. įsidarbinti Bendrovėje, o V. J. užimti bendrovės UAB „S.“ direktoriaus pareigas; 2017 metais (tiksliau tyrimo nenustatytu metu) pasiūlė N. transporto vadybininkui J. Z. įsidarbinti Bendrovėje, po ko jis 2017 m. rugpjūčio 11 d. pradėjo dirbti Bendrovės logistikos konsultantu; 2018 m. sausio mėnesio viduryje pasiūlė G. T. dirbti UAB „S.“, po ko, 2018 m. vasario 5 d. ji buvo įdarbinta Bendrovės vadybininke; 2018 m. sausio 4 d., 9.53 val., susitikimo, vykusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje metu, nurodė R. S. įdarbinti N. Informacinių technologijų skyriaus vyriausiąjį specialistą A. T., kartu spartino R. S. ieškoti darbuotojų; 2018 m. sausio 10 d., 9.57 val., vykusio telefoninio pokalbio metu su D. Š. siūlė darbą Bendrovėje asmenims, įgijusiems inžinieriaus specialybę; 2018 m. kovo 18 d., 13.59 val., susitikimo, vykusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu nurodė A. P. ir R. S. S. B., kaip asmenį, kuris neoficialiai kontroliuotų bendrovės nuomojamų patalpų remonto darbus;rūpindamasi bendrovės UAB „S.“ transporto ir vairuotojų paieška bei krovinio gabenimu į Baltarusiją, 2017 m. gruodžio 13 d., 15.05 val., telefoninio pokalbio metu paprašė D. S. parvaryti krovininį automobilį iš Lenkijos į Lietuvą, taip pat nurodė, kad ieško vairuotojo, turinčio teisę vairuoti C kategorijos automobilius; taip pat 2017 m. gruodžio 15 d., 11.35 val., telefoninio pokalbio metu prašė V. S. jos įmonėje UAB „T.“ dirbančio vairuotojo, parvairuoti krovininį automobilį iš Lenkijos į Lietuvą, o po to į Baltarusiją;rūpindamasi bendrovės UAB „S.“ patalpų nuoma, 2017 m. lapkričio 14 d., 12.05 val., telefoninio pokalbio metu nurodė UAB „C. T.“ nekilnojamojo turto tarpininkei J. P., jog Bendrovė nori išsinuomoti komercinės paskirties patalpas Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje, įrengti sales plazmos rinkimui iš donorų kraujo; 2017 m. lapkričio 14 d., 14.14 val., telefoninio pokalbio metu N. Klaipėdos filialo direktorei R. O. nurodė, kad partneriui – kompanijai K. ieško patalpų Klaipėdoje, po to ši, vykdydama J. B. nurodymą, ieškojo patalpų Klaipėdos mieste; 2018 m. sausio 4 d., apie 11 val., susitikimo, įvykusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, davė nurodymą R. S. greičiau išsinuomoti patalpas, o Ž. Ž. greičiau parengti patalpų nuomos sutartis; 2018 m. sausio 9 d., apie 12 val., ir 2018 m. sausio 16 d., apie 11 val., susitikimų, įvykusių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu pakartojo savo nurodymą dėl spartesnės patalpų paieškos nuomai; 2018 m. sausio 9 d., 21.10 val., telefoninio pokalbio metu su UAB „S.“ konsultantu M. A. derino klausimą dėl patalpų, esančių Vytauto pr., Kaune, nuomos; 2018 m. sausio 11 d., 11.52 val., ir, 15.16 val., telefoninio pokalbio metu su UAB „T.“ vadovu Ž. D. derino klausimą dėl patalpų, skirtų kraujo plazmai sandėliuoti, po to, tyrimo nenustatytu metu šis J. B. parodė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Alytuje; 2018 m. sausio mėnesio pabaigoje J. B. kartu su P. N. vyko apžiūrėti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, ir derino patalpų nuomos klausimus su UAB „P.“ nekilnojamojo turto skyriaus vadovu M. A.. J. B., neturėdama teisinio pagrindo, t. y. nesant nustatytų tokio pobūdžio veiksmų atlikimą numatančių prievolių ar sutartinių sąlygų, nurodė P. N. ieškoti bei rūpintis bendrovės UAB „S.“ patalpų nuoma, reikalingų donorinei veiklai Kaune ir Šiauliuose bei derinti patalpų nuomos klausimus su R. S., o 2018 m. sausio 10 d., 9.49 val., telefoninio pokalbio metu nurodė P. N. nuvykti 2018 m. sausio 11 d., 9.30 val., į Kauną, (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėti patalpas bei rūpintis patalpų nuomos klausimais. Taip pat J. B. nurodė N. Infrastruktūros skyriaus vedėjui S. B. parengti kraujo plazmos paėmimo punktų patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), ir Alytuje, (duomenys neskelbtini), brėžinius, kuriuos derinimui jis 2018 m. kovo 20 d., 21.40 val., siuntė elektroniniu paštu R. S., advokatų profesinės bendrijos „A.“ advokato padėjėjai ir Ž. Ž., atstovaujančiai Bendrovę, o 2018 m. kovo 21 d., 16.53 val., elektroniniu paštu siuntė R. S., Ž. Ž., J. Z., O. L., M. B., A. P., V. V., taip pat nurodė pastarajam vykti į Alytaus miestą apžiūrėti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini);2018 m. sausio 9 d., apie 12 val., ir 2018 m. sausio 16 d., apie 11 val., susitikimų, įvykusių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu, siekdama nuslėpti aplinkybę, kad UAB „S.“ nėra oficialus kompanijos K. atstovas, derino su R. S. ir Ž. Ž. 2018 m. sausio 24 d. bendrovės atsakymą Nr. 01/25-2 į 2018 m. sausio 5 d. SAM viceministrės K. G. paklausimą Nr. (1.1.20)10-100 „Dėl informacijos ir dokumentų kopijų gavimo“.Taip veikdama bendrovės UAB „S.“ ir A. P. interesais, J. B. savo naudai iš A. P. gavo ir tikėjosi gauti asmeninę ir turtinę naudą:laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. balandžio 4 d. neatlygintinai naudojosi iš UAB „S.“ lėšų apmokamomis Bendrovės darbuotojos G. T. ne mažiau 15 kartų atliktomis valymo ir tvarkymo paslaugomis, šias teikiant J. B. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Trakų r.;taip pat tikėjosi gauti 2018 m. sausio 14 d., apie 15 val., restorane „Gan bey city“, esančiame Saltoniškių g. 9, Vilniuje, A. P. pažadėtą asmeninę naudą – ateityje būti įdarbintai į A. P. priklausančią bendrovę UAB „S.“ ir vadovauti šiai Bendrovei.Tokiais savo neteisėtais veiksmais, tai yra siekdama ir neatlygintinai gaudama iš A. P. ir bendrovės UAB „S.“ turtinę naudą ir kitokią savanaudišką naudą, veikdama šios Bendrovės interesais ir priešingai savo tarnybos interesais, pažeidė:Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs;Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 punkto, 5 punkto, 9 punkto nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba;Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3 punkto reikalavimus, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;VšĮ N. darbuotojų elgesio kodekse, patvirtintame 2014 m. gegužės 13 d. N. direktoriaus įsakymu Nr. B-230, įtvirtintą teisingumo ir nešališkumo principą – neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo priimant sprendimus; nesavanaudiškumo principą – nesinaudoti N. nuosavybe ne darbinei veiklai, siekiant asmeninės naudos; dorovinio principingumo ir padorumo principą – būti nepaperkamam, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš fizinių ar juridinių asmenų ar organizacijų; sąžiningumo principą – nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepriimti jokių tiesioginių ar netiesioginių dovanų, kai esama pagrindo manyti, kad dovana siekiama paveikti darbuotojo veiksmus ar sprendimus ir nenaudoti darbuotojo veiklai nustatyto laiko, N. darbo priemonių, finansinių, žmogiškųjų ir materialinių išteklių ne N. poreikiams tenkinti;J. B. taip sistemingai ilgą laiką, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. balandžio 6 d., padedama A. P., siekdama turtinės ar kitokios asmeninės naudos, pasinaudodama savo, kaip VšĮ N. direktorės pareigomis, vadovaudamasi ne valstybės, bet savo asmeniniais interesais, menkino tiek užimamų pareigų prestižą, tiek ir įstaigos, kurioje dirbo, autoritetą, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams bei poįstatyminiams aktams, pažemino ir diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, sumenkino VšĮ N. autoritetą ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo.Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymaiNuteistosios J. B. gynėjas advokatas Mindaugas Barkauskas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti J. B. naują – išteisinamąjį nuosprendį.Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, jog J. B. nepagrįstai ir neteisėtai pripažinta kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes šioje baudžiamojoje byloje buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai – teismas nepripažino, kad kaitinamojo akto turinys neatitiko BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, taip pat pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės, nesilaikyta in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamo asmens naudai) principo, įtvirtinto BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Šie BPK pažeidimai suvaržė įstatymu garantuotas J. B., kaip kaltinamosios, teises bei sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Be to, dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų buvo padarytos išvados, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių apie nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą ir dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas konstatuojant, kad J. B. padarė šią nusikalstamą veiką. Taip pat nepagrįstai tenkintas N. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vienas iš įtariamojo ar kaitinamojo teisės į gynybą ir į teisingą teismą (BPK 10 straipsnis) užtikrinimo aspektų yra susijęs su BPK 21 straipsnio 4 dalies nuostata, be kitų įtariamojo teisių numatančia ir įtariamojo teisę žinoti, kuo jis įtariamas, BPK 22 straipsnio 3 dalimi, nurodančia, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą. Šios garantijos taip pat numatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies a punkte, 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese 6 straipsnyje, be kita ko įgyvendinančiu Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuotą teisę į veiksmingą gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių – teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2008).Asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybes ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, Nr. 2K- 532/2010, Nr. 2K-339/2010). Tinkamas BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytų reikalavimų įgyvendinimas užtikrina kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir kartu apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Kadangi surašant kaltinamąjį aktą yra suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, kasacinio teismo praktikoje plėtojami išsamumo ir tikslumo reikalavimai tiek išdėstant pavojingos veikos faktines aplinkybes, tiek ir pateikiant šių aplinkybių teisinį vertinimą. Tai reiškia, jog iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, Nr. 2K-223/2012, Nr. 2K-222/2013, Nr. 2K-254/2013, Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-88-942/2016). Taip pat kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, Nr. 2K-435/2013, Nr. 2K-319/2014, Nr. 2K-161-511/2016).BPK 219 straipsnio reikalavimai pažeidžiami, jei kaltinamajame akte svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai), nenurodytos arba nurodytos prieštaringai, neteisingai, netiksliai, neapibrėžtai ir dėl to šio dokumento turinio trūkumas suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2005, Nr. 2K-105/2007, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-351/2013, Nr. 2K-254/2013, Nr. 2K-435/2013, Nr. 2K-222/2013, Nr. 2K-319/2014, Nr. 2K-111-677/2016). Taigi kaltinamojo akto tikslumas ir aiškumas svarbus ne tik užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą, bet ir turi esminę reikšmę bylos nagrinėjimui ir, galiausiai, teismo sprendimo priėmimui. Pagal BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų nuostatas kaltinamajame akte turi būti nurodytos ne bet kokios, o būtent inkriminuojamų veikų padarymo aplinkybės veikų aprašymas negali būti prieštaringas, jis turi atitikti inkriminuojamų BK straipsnių dispozicijas. Nesuprantamas, nelogiškas ir prieštaringas veikų aprašymas kaltinamajame akte ne tik neatitinka BPK, bet ir akivaizdžiai trukdo teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2013).Apeliantas nurodo, jog šioje baudžiamojoje byloje J. B. kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas, kuris nežymiai buvo pakeistas pagal prokuroro prašymą teisminio bylos nagrinėjimo pabaigoje, išliko ypatingai neaiškus, dėl savo turinio apimties pernelyg platus ir dviprasmiškas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kilusius neaiškumus dėl pranešimuose apie įtarimą ir kaltinamajame akte išdėstytų jiems inkriminuotų veikų turinio, veiksmų, kurių padarymu kaltinami, apimties ir vaidmens darant nusikalstamą veiką, kaltinimo esmę kaltinamieji gali aiškintis ir teisiamajame posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-689/2020). J. B. gynyba bylos nagrinėjimo teisme metu prašė, jog būtų paaiškinti suformuluoto kaltinimo teiginiai, tačiau valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras tai padaryti atsisakė, tai reiškia, kad joks kitas būdas išsiaiškinti kaltinimo teiginius tapo neįmanomas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad ir pirmosios instancijos teismas įžvelgė kaltinamojo akto trūkumus bei tiesiogiai nurodė nuosprendyje. Iš kaltinimo dėl veiksmo, susijusio su Sutarties sudarymu, pašalino aplinkybę „nors žinojo, kad tokio pobūdžio sandoris nėra galimas“ taip pat konstatavo, kad kaltinimas, susijęs su 2017 m. rugpjūčio 1 d. N. ir UAB „S.“ bendradarbiavimo sutarties Nr. 8-245 (toliau – ir Bendradarbiavimo sutartis) sudarymu „suformuotas nevisiškai tiksliai, yra perteklinis ir nepasitvirtino“. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio dalyje „Didelė žala“ nurodė, kad „nors kaltinime nėra išskirta kokio pobūdžio didelę žalą padarė J. B., padedama A. P., tačiau iš aprašytų galimai nusikalstamų veiksmų pobūdžio galima suprasti, kad tai yra neturtinio pobūdžio žala“. Tai rodo, kad net ir teismui nebuvo aišku kokio pobūdžio didelės žalos padarymas buvo inkriminuotas J. B., nes greta neturtinės žalos, kuri ne tik teismui, tačiau ir kitiems proceso dalyviams buvo tik numanoma, J. B. buvo inkriminuotas ir 1 390,06 Eur turtinės žalos padarymas N., ar ši turtinė žala kaltinime buvo laikoma didele BK 228 straipsnio 2 dalies prasme, liko neaišku. Tačiau šių, paties teismo nurodytų, taip pat ir kitų kaltinamojo akto trūkumų, teismas nevertino kritiškai, nesprendė dėl tokiu būdu padaryto esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, kuris atitinkamai sąlygojo ir kaltinamosios teisių į gynybą ir teisingą teismą pažeidimą. Šalindamas akivaizdžius kaltinimo trūkumus teismas sukūrė dar didesnį neaiškumą dėl aplinkybių, kurios tariamai pagrindė J. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, kadangi net ir apkaltinamajame nuosprendyje liko formuluotė apie galimai nusikalstamą veiksmų pobūdį. Nesant vienareikšmės kaltinimo formuluotės, eliminuojant kaltinamosios teisę tinkamai pasiruošti gynybai ir gintis ne nuo menamo ar, kaip nurodė teismas, „galimo suprasti“ kaltinimo, o tokio, kuris atitiktų BPK 219 straipsnio reikalavimus, teismui nebuvo jokios galimybės tinkamai ir teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti abejonių nekeliantį nuosprendį.Apeliantas nurodo ir tai, kad šioje byloje teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir su jų taikymu susijusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, dėl to padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kuris sukliudė teismui priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nors apkaltinamajame nuosprendyje teismas pakankamai išsamiai išdėstė byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, tačiau juos vertino tendencingai, nepagrįstai vieniems įrodymams suteikdamas prioritetą prieš kitus įrodymus, neaptarė ir nesiėmė priemonių esantiems prieštaravimams bei abejonėms šalinti, bet priešingai – prielaidomis ir abejonėmis grindė savo apkaltinamąsias išvadas, taip pažeidė in dubio pro reo principą, ir nuosprendį grindė motyvais, kurie tiesiogiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, padarė išvadas, logiškai prieštaraujančias tiek atskiriems įrodymams, tiek jų visetui. Dėl šių priežasčių nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagristu, o ypač teisingu, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais nusikalstamos veikos buvimą ir tokią veiką padariusio kaltininko kaltumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-719/2023). Pagrindžiant beveik kiekvieną J. B. inkriminuotą veiką, teismas ypatingą ir lemiamą reikšmę suteikė kriminalinės žvalgybos duomenims, iš daugybės per ilgą laiką fiksuotų susitikimų, pokalbių telefonu, žinučių išrenkant atskirus momentus, frazes ir jas interpretuojant kaip įrodančias nusikalstamos veikos padarymą, nors tos frazės ir jų kontekstas galėjo (ir turėjo) būti suprantami visiškai kitaip, atskirais atvejais netgi priešingai. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-648/2023). Šioje baudžiamojoje byloje viso proceso metu kaltinamieji teikė išsamius ir nuoseklius parodymus, juos pagrįsdami tyrimo metu ir teismui teiktais dokumentais, kiek įmanoma išsamiau paaiškindami UAB „S.“ ir N. bendradarbiavimo priežastis, eigą ir perspektyvas, savo veiksmų motyvus ir kitas reikšmingas aplinkybes, aiškindami vos ne kiekvieną kriminalinės žvalgybos metu pasakytą savo ir kitų asmenų frazę, taisydami akivaizdžius neatitikimus kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose. Tačiau nuosprendyje paminėta tik apibendrinta kaltinamųjų pozicija dėl keleto kaltinimų aspektų. Teismas šių įrodymų nevertino, nenurodė motyvų, kodėl šiuos įrodymus atmeta ir net nepasisakė dėl tokių įrodymų egzistavimo, jų turinio sąsajumo su kitais duomenimis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, atsižvelgiant į BPK nustatytą teisinį reguliavimą, pareigą įrodyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, ir kad ją padaręs asmuo yra kaltas, turi prokuroras, įtariamasis (kaltinamasis) neprivalo įrodinėti ir įrodyti, kad nusikalstama veika nėra padaryta ir kad jis nėra kaltas ją padaręs, bet, įgyvendindamas teisę į gynybą, turi teisę tai daryti. Teismas, laikydamasis inter alia (be kita ko) nešališkumo, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos principų, kitų BPK reikalavimų, yra įpareigotas išsamiai išnagrinėti bylą, įvertinti įrodymus ir jais pagrįsti nuosprendį (Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju teismas, abstrakčiai paminėdamas kaltinamųjų pozicijas, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, o taip pat nepagrįstai ir neteisėtai įrodinėjimo naštą perkėlė patiems kaltinamiesiems. Pasak apelianto, šioje baudžiamojoje byloje teismo nustatytos aplinkybės yra pagrįstos prielaidomis, o ne objektyviais byloje surinktais įrodymais. Byloje surinkti ir teisme patikrinti faktiniai duomenys, kurie pripažinti įrodymais, akivaizdžiai rodo, kad visi tirti įvykiai vyko visiškai kitomis aplinkybėmis nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o šias kitas aplinkybes kaip tik ir pagrindžia byloje surinkti įrodymai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams jos veiklos principams, esmei ir turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-7-128-699/2017, Nr. 2K-7-84-489/2018, Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-69-648/2021, Nr. 2K-176-489/2022, Nr. 2K-7-38-1073/2023ir kt.). Kvalifikuojant veiką kaip piktnaudžiavimą, įtvirtintą BK 228 straipsnyje, būtina nustatyti ir valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) tyčinę kaltę. Ji gali pasireikšti tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-335/2013, Nr. 2K-100/2014, Nr. 2K-28-489/2019, Nr. 2K-127-689/2020). Kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs vieningam įstatymo taikymui reikšmingą taisyklę, kad kvalifikuotojo piktnaudžiavimo normoje (BK 228 straipsnio 2 dalis) nurodytas motyvas (tiek turtinės, tiek kitokios asmenines naudos siekimas) visais atvejais turi būti aiškiai nustatytas, motyvuotas, o ne menamas, numanomas ar spėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-489/2022). BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoje kvalifikuotoje piktnaudžiavimo sudėtyje nurodytos šio nusikaltimo pavojingumą didinančios aplinkybės turi būti aiškios įrodytos ir akivaizdžiai išplaukiančios iš byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176- 489/2022). Pasak apelianto, atsižvelgiant į tai, o taip pat vertinant nuosprendyje išdėstytus argumentus bei pagal juos padarytas išvadas, paminėtų BK 228 straipsnyje, o ypač šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kvalifikuojančių požymių egzistavimas konstatuotas nepagrįstai.Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad pagrindinis ir pats svarbiausias klausimas šioje byloje, ar pagrįstai ir teisėtai prasidėjo N. ir UAB „S.“ bendradarbiavimas. Atsakydamas į šį klausimą teismas nurodė, kad N. galėjo sudaryti sutartį su UAB „S.“, net ir šiai neturint licencijų sutarties sudarymo metu ir jeigu jos (Sutartis bei Bendradarbiavimo sutartis) būtų tinkamai vykdomos ir sudarytos teisėtai, jose buvo įtvirtinta didesnė galima nauda N.. Pasak apelianto, tai rodo, kad teismas nustatė, jog tiek Sutartis, tiek Bendradarbiavimo sutartis buvo sudarytos teisėtai laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, neviršijant N. direktoriaus įgaliojimų, o taip pat konstatavo, jog jomis akivaizdžiai siekta tenkinti N. interesus. Nepaisant to, teismas nusprendė, kad J. B., būdama naudą gausiančio N. direktore ir pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise, kalta dėl piktnaudžiavimo už tai, kad pasirašė su bendrove UAB „S.“ Kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-217. Nuosprendyje daug dėmesio skirta ir po šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo pradžios vykusiam civiliniam procesui dėl Sutarties nutraukimo, tačiau civilinio proceso metu teismai nekonstatavo sutarčių neteisėtumo (teismo proceso Nr. 2-68-3-24674-2018-3) (toliau – ir Civilinė byla), taip pat nekonstatavo, kad ginčo sutartys yra niekiniai sandoriai ir negalioja nuo sudarymo momento. Šioje baudžiamojoje byloje teismas konstatavo, kad pagal galiojusį N. veiklos teisinį reglamentavimą: a) nebuvo nustatyti reikalavimai, kaip turi būti ieškoma plazmos pirkėjų, b) N. galėjo pasirinkti bet kokį būdą kaip parduoti plazmą ir c) tai turėjo teisę nuspręsti N. direktorius, tuo pačiu ieškodamas būdų, kurie būtų patys palankiausi ir naudingiausi N.. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis sutinka ir jų neginčija. Tačiau teismas sprendė, kad tikrasis motyvas J. B. sudaryti ir pasirašyti Sutartį su UAB „S.“ buvo veikimas ne N., o A. P. ir UAB „S.“ interesais siekiant sudaryti išimtines sąlygas UAB „S.“ dominuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyjant ir surenkant kraujo plazmą. Konstatavęs tokią aplinkybę teismas pripažino, kad tokiu būdu J. B. piktnaudžiavo tarnyba, nes veikė ne N., o kitų asmenų interesais. Apeliantas nurodo, jog J. B. veiksmų vertinimas kaip piktnaudžiavimas nėra pagrįstas, nes visi jos atlikti veiksmai tiek pagal išorinį atspindį realybėje, tiek pagal vidines paskatas atlikti tokius veiksmus yra susiję su akivaizdžia nauda jos atstovautam N..Sutarčių sudarymo metu galiojusių N. įstatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-91090 „Dėl Viešosios įstaigos N. įstatų patvirtinimo“ (toliau – ir įstatai) 9 punkte buvo numatyta, kad pagrindinis įstaigos veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą aprūpinant sveikatos priežiūros įstaigas krauju, kraujo komponentais ir vaistiniais preparatais. Kaip viena įstaigos veiklos sričių nurodyta įstaigoje surinktos ir klinikiniams tikslams nepanaudotos plazmos pardavimas sveikatos apsaugos ministro tvarka.Šioje byloje nustatyta, kad per ilgametį N. veiklos laikotarpį gydymui nepanaudotos šviežiai šaldytos kraujo plazmos pirkėjai nebuvo aktyvūs, nes parduodamos plazmos sąlyginai mažas kiekis nedomindavo stambių vaistinius preparatus iš plazmos gaminančių ūkio subjektų. Vienintelis tokios kraujo plazmos pirkėjas buvo Slovakijos bendrovė I. P.. 2017 m. kovo mėnesį paskelbtame N. konkurse dėl perteklinės, gydymo tikslais nepanaudotos šviežiai šaldytos plazmos pardavimo, sudalyvavo tik dvi įmonės – SIA „B.“ ir I. P.. Tai reiškia, kad N. turima iš Lietuvos donorų surinkta ir gydymui nepanaudota plazma nebuvo itin rinkoje paklausi prekė, dėl kurios vyktų konkurencinė kova, kurios pagrindu N. galėtų išsiderėti sau maksimaliai palankiausią sandorį bent jau dėl kainos. Taigi Sutartis N. garantavo dar didesnę gautiną kainą už parduodamą kraujo plazmą, tai neabejotinai yra palankiau J. B. atstovautai įstaigai, o, kaip ir nurodė teismas, SIA „B.“ turėjo visas galimybes nutrauktą plazmos pardavimo sutarties derinimo procedūrą skųsti civilinio proceso tvarka, tačiau to nepadarė. Šioje baudžiamojoje byloje yra duomenų apie tai, kad SIA „B.“ vienas savininkų ir vadovas A. C. savo interesų tariamos gynybos klausimais aktyviai bendravo su Latvijos teisėsaugos pareigūnais ir Lietuvoje kriminalinės žvalgybos tyrimą atlikusiu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnu.Vertindamas šios baudžiamosios bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė civilinėje byloje priimtuose teismų sprendimuose nustatytoms aplinkybėms, tačiau nuosprendyje nebuvo atsižvelgta teismų, nagrinėjusių šią civilinę bylą, išaiškinimus. Civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2020 m. liepos 28 d. sprendimą, kuris aukštesnės instancijos – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas, o ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d nutartimi. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi tik kasacines instancijos teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, tačiau ne mažiau svarbūs ir pirmosios instancijos teismo išaiškinimai. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą ir vertindamas atsakovo N. argumentus, kad sutartimi ieškovui UAB „S.“ iš esmės suteiktos išskirtinės teisės veikti plazmos pirkimo-pardavimo rinkoje Lietuvos Respublikoje ir eliminuota kitų potencialių plazmos pirkėjų galimybė įsigyti plazmą, sprendė dėl šalių veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatoms ir atkreipė dėmesį į tai, kad ūkinė veikla susijusi su kraujo, kraujo komponentų (įskaitant plazmą) rinkimu – išgavimu, pardavimu ir pan., Lietuvos Respublikoje nėra ribojama, ir kad atsakovas (N.) nėra išimtinis plazmos pardavėjas rinkoje. Teismas nurodė neturintis pagrindo konstatuoti, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutartis būtų pažeidusi imperatyviąsias Konkurencijos įstatymo nuostatas, be kita ko, kad ginčo sutartimi būtų apribota konkurencija (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-241- 905/2020). Taigi civilinę bylą išnagrinėję teismai nenustatė N. ir UAB „S.“ konkurenciją ribojančių ar nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Įsiteisėjusiais ir iš dalies prejudicinę reikšmę turinčiais sprendimais paneigta, kad J. B. Sutartį pasirašė siekdama sudaryti išimtines sąlygas UAB „S.“ Lietuvos Respublikos teritorijoje dominuoti įgyjant ir surenkant kraujo plazmą, nes Sutartimi ir ją vykdant sekusiais veiksmais tokios sąlygos UAB „S.“ nebuvo ir net teoriškai negalėjo būti sudarytos.Nuosprendyje nurodyta, kad buvo siekiama (neįvardijant koks asmuo ar asmenys konkrečiai to siekė) sudaryti išimtines sąlygas UAB „S.“ dominuoti Lietuvos kraujo plazmos rinkoje, tačiau tokia išvada padaryta vertinant 2018 m. sausio 4 d. UAB „S.“ patalpose vykusio susirinkimo metu pasakytas mintis apie patalpų nuomą ir N. darbuotojų papildomą apmokamą darbą. Apeliantas nurodo, jog šioje nuosprendžio dalyje pacituotos J. B. pasakytos atskiros frazės yra išimtos iš bendro konteksto, jos be konteksto gali būti suprantamos nevienareikšmiškai, tai reiškia, jog iš tokių pavienių frazių galima daryti tik spėjimą, o ne konstatuoti konkrečią faktinę aplinkybę. Be to, minėtas susitikimas vyko po Sutarties pasirašymo praėjus daugiau nei pusei metų, cituojamose frazėse kalbama apie galimus, bet nebūtinai įvyksiančius veiksmus ateityje, todėl tokiais įrodymais teismas negalėjo grįsti vieno iš kaltinimo teiginių, kad „J. B. <...> siekdama sudaryti išimtines sąlygas šiai Bendrovei (UAB „S.") Lietuvos Respublikos teritorijoje dominuoti, įgyjant ir surenkant kraujo plazmą, <...> 2017 m birželio 30 d., pasirašė su bendrove UAB „S.“ Kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-217“. Pasak apelianto, darydamas išvadą apie veiksmo motyvus pagal frazes, pasakytas praėjus daugiau nei pusei metų po veiksmo, teismas padarė loginę klaidą dėl sumanymo ir tokio sumanymo pasekmes sukeisdamas šiuos eigos elementus vietomis. Be šios įrodymų vertinimo klaidos, kuri BPK 20 straipsnio prasme turi būti vertinama kaip įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, teismas, siekdamas konstatuoti tikruosius Sutarčių sudarymo tikslus, padarė ir kitų analogiškų įrodymų vertinimo esminių klaidų. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog „akivaizdu, kad ką tik įsteigta įmonė (UAB „S.“), neturėdama jokios ankstesnės patirties kraujo plazmos rinkoje, niekaip negalėjo žinoti apie galimybę įsigyti kraujo plazmą iš N.“. Pasak apelianto, tokia teismo išvada nepagrįsta, nes kraujo plazmos pardavimas yra viena iš N. veiklos sričių, nurodytų viešai paskelbtuose N. įstatuose. Pranešimas apie planuojamą kraujo plazmos pardavimą 2017 m. pradžioje buvo paskelbtas viešai N. internetiniame puslapyje, informaciją apie jį N. siuntė visoms žinomoms užsienio farmacijos įmonėms, taip pat ir UAB „S.“ veiklos partneriui K. . Teisme apklaustas A. P., kuris buvo UAB „S.“ akcininkas, nurodė, jog jis kaip verslininkas domisi biotechnologijomis, į jas investavo, nuo 2017 m. jam priklausė du plazmos centrai Vienoje, Austrijos Respublikoje. Siekdamas Lietuvoje vystyti su biotechnologijomis susijusį verslą, jis įgijo naujai įsteigtą UAB „S.“. Be to, A. P. buvo užmezgęs tiesioginį kontaktą su kompanijos K. vadovais, pats tiesiogiai tarėsi dėl bendradarbiavimo ir šios ypatingai didelės kompanijos vadovams nekilo tokių abejonių kaip pirmosios instancijos teismui dėl bendradarbiavimo su tik ką įsteigta UAB „S.“. Nuosprendyje teismas nurodė, kad atskleidžiant neviešus ryšius tarp A. P. ir J. B. šie „padarė klaidą“, nes jau 2017 m birželio 13 d. UAB „S.“ nurodė bendrovei K. , kad turi galimybę pirkti plazmą iš N.“. Apeliantas nurodo, jog UAB „S.“ nedisponavo jokia konfidencialia ar viešai nepaskelbta informacija. Skirtingai, nei nurodė teismas, informacija apie N. parduodamą kraujo plazmą 2017 m. ir vėliau yra vieša. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta kokiai veiklai buvo įsteigta UAB „S.“, dėl to teismo išvada apie formalios įsteigimo datos santykį su ketinimais ir informacijos sklaida galimiems verslo parneriams yra abejotina. Aplinkybė apie UAB „S.“ informacijos pateikimą bendrovei K. būtent 2017 m. birželio 13 d. niekaip nerodo nei kaltinamųjų klaidos padarymą, nei neviešų ryšių tarp A. P. ir J. B., o ypač tokių, kurie galėtų būti vertinami kaip nusikalstami.Teismas, remdamasis vien tik 2017 m. lapkričio 16 d. užfiksuoto restorane „La pasta – makaronų namai“ vykusio J. B. pokalbio su R. M.-R. bei 2018 m. sausio 9 d. pokalbio restorane Paupio 12 su J. B.-S. metu pasakytomis atskiromis frazėmis, padarė išvadą apie neviešo pobūdžio bendradarbiavimą tarp J. B. ir A. P.. Tačiau šiuose pokalbiuose nei A. P., nei su UAB „S.“ susiję asmenys nedalyvavo. Be to, teismas apie sutarčių sudarymo 2017 m. vasarą aplinkybes sprendžia pagal žymiai vėliau vykusių susitikimų metu pasakytas atskiras J. B. frazes, tuo nepagrįstai suteikdamas joms retrospektyvią reikšmę.Viso šio baudžiamojo proceso metu J. B. nuosekliai nurodė apie savo siekį dėl vaistinių preparatų gamybos iš Lietuvos donorų surinktos kraujo plazmos, apie tai ji buvo išdėsčiusi ir savo programoje, su kuria 2013 m. dalyvavo konkurse į N. vadovo pareigas. Tačiau J. B. neturėjo jokių subjektyvių ar objektyvių galimybių įtakoti privataus juridinio asmens veiklą ir dėl dalyvavimo kraujo plazmos surinkime, ir dėl vaistinių preparatų gamybos ir (ar) prekybos jais. Net ir darant prielaidą, kad tokia teismo išvada dėl J. B. informacijos apie galimybę iš N. pirkti kraujo plazmą suteikimo A. P. yra teisinga, tačiau pats teismas pabrėžė, jog tokios informacijos suteikimas potencialiems verslo partneriams savaime nėra neteisėtas. Taigi kuo būtent pasireiškė J. B. veiksmų sudarant Sutartį neteisėtumas. Teismas nuosprendyje nurodė, jog svarbu atsižvelgti į tai, kad tuo metu vyko sutarties derinimo procedūros su SIA „B.“, kuri buvo laimėjusi N. skelbtą viešą konkursą ir objektyviai tikėjosi, kad sutartis su jais bus pasirašyta, tačiau, pasak apelianto, toks teiginys negali būti argumentu dėl Sutarties neteisėtumo, nes pats teismas yra nurodęs, kad N. turėjo teisę nepasirašyti sutarties su SIA „B.“ ir dėl to, kad N. nutraukė sutarties su SIA „B.“ derinimo procedūras, N. žalos nepatyrė. Teismas atkreipė dėmesį į UAB „S.“ pasiūlytą parduodamos kraujo plazmos kainą 38 Eur už litrą, kai SIA „B.“ buvo pasiūliusi 37,50 Eur už litrą, todėl padare išvadą, kad ne bet kas, o būtent J. B. pateikė A. P. informaciją apie SIA „B.“ kainos pasiūlymą tam, kad UAB „S.“ galėtų pateikti bent minimaliai geresnį pasiūlymą. Su tokia išvada apeliantas nesutinka ir nurodo, jog jos nepagrindžia jokie įrodymai, dėl tokio veiksmo nė vienas iš kaltinamųjų nebuvo kaltinamas, o toks kainos skirtumas galėtų būti elementarus sutapimas. Be to, teismas nenurodė, kokie konfidencialumo, tarnybinės paslapties reikalavimai būtų pažeisti, jeigu net ir būtų nustatyta, kad J. B. tokią informaciją atskleidė A. P.. Net ir ypatingai griežtai reglamentuotuose viešuosiuose pirkimuose (ne pardavimuose) yra numatytos galimybės derėtis dėl kainos atskleidžiant jų dydžius. J. B. gynybos nuo kaltinimo aspektu ypatingai reikšminga teismo išvada, kad Sutartis ir vėliau pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis buvo naudingesnė N. nei būtų buvęs sandoris su SIA „B.“, todėl neaišku, dėl kokios priežasties J. B. siekis N. gauti naudingiausias sąlygas, didžiausias veiklos istorijoje pajamas ir kitas akivaizdžias naudas iš bendradarbiavimo su UAB „S.“ teismo vertinamas ne kaip N., o privataus juridinio asmens interesų tenkinimas.Šioje baudžiamojoje byloje dėl padėjimo piktnaudžiauti kaltinamas A. P., tačiau jis nėra įvardintas kaip piktnaudžiavimo užsakovas. A. P. veiksmai ir ketinimai neatskleisti. Apeliantas nurodo, jog remdamasis pokalbių turiniu teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad galimo bendradarbiavimo idėja kilo J. B.. Tačiau net pripažinus šią teismo išvadą pagrįsta, kodėl tokiu atveju J. B. idėja ir tolesni veiksmai jai įgyvendinti vertinami kaip A. P. ir UAB „S.“, o ne N., kurio vadovė buvo J. B. ir kurio veiklai gerinti ir plėtoti skyrė didžiules pastangas, interesų tenkinimas. Taigi teismas objektyviai nepagrindė išvados apie kitus „tikruosius tikslus“, nei jie yra suformuluoti Sutartyje, o tai reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis apie kitus tikslus nei nurodyta Sutartyje grindžiamas nepagristomis prielaidomis apie kitokius nei įprastus verslo vystymo, potencialių partnerių pirminio bendradarbiavimo veiksmus, juo labiau neteisėtus veiksmus tenkinant ne N., o UAB „S.“ interesus.Nuosprendyje iš kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė, kad Sutartis buvo sudaryta žinant, jog tokio pobūdžio sandoris nėra galimas Bendrovei (UAB „S.“) neturint licencijos tokiai veiklai vykdyti. Apeliantas su šia išvada sutinka, tačiau net po kaltinimo korekcijos teismas padarė išvadą, jog Sutartis sudaryta neteisėtai, kadangi J. B. žinojo, kad UAB „S.“ nėra licencijuota farmacinei veiklai.Apeliantas nurodo, jog J. B. neneigė, kad žinojo, jog UAB „S.“ neturi farmacinei veiklai reikiamos licencijos, tačiau Sutarčiai su N. sudaryti jokių licencijų nereikėjo, tai civilinėje byloje patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi dėl šio J. B. žinojimo Sutarties sudarymas niekaip negali būti pripažintas neteisėtu, juo labiau nusikalstamu. Galimai Sutarties sudarymo neteisėtumas grindžiamas tuo, jog, kaip konstatuota civilinėje byloje, licencija būtų buvusi reikalinga vykdyti Sutartį. Apeliantas nurodo, jog kaltinime J. B. buvo inkriminuotas Sutarties sudarymas, tuo tarpu apie jos vykdymo neleistinumą, neteisėtumą ar negalimumą, juo labiau apie licencijos turėjimo ar neturėjimo įtaką šiam vykdymui, nei kaltinime, nei nuosprendyje nieko nenurodyta, o tai reiškia, kad bet kokios aplinkybės apie Sutarties vykdymą ir iš to kildinimą jos neteisėtumą neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes tai yra aplinkybė, išeinanti už kaltinimo ribų, kuri niekuomet nebuvo tirta byloje, ir nuo kurios J. B. nesigynė. Be to, net ir nuosprendyje teismas konstatavo, kad byloje apklaustų liudytojų pozicijos dėl licencijos reikalingumo išsiskyrė, kaip ir išsiskyrė nuomonės dėl Sveikatos apsaugos ministro leidimo išvežti kraujo plazmą į užsienį reikšmės. Civilinėje byloje sutartis tarp N. ir UAB „S.“ nebuvo pripažinta kaip sudaryta neteisėtaiViso baudžiamojo proceso metu J. B. nuosekliai tvirtino, kad Sutartyje nurodytai veiklai UAB „S.“ licencija nebuvo reikalinga, nes pagal Sutartį UAB „S.“ buvo tik finansinis tarpininkas, o klausimus, susijusius su kraujo plazmos perėmimu, kokybės klausimais turėjo spręsti ir sprendė UAB „S.“ veiklos partneris K. . Tai patvirtino ir civilinėje byloje Sutartį, jos dalyką, iš jos kylančias šalių pareigas ir teises, sutarties šalių tikrųjų ketinimų kontekste išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris padarė išvadą, jog jau Sutarties sudarymo metu N. buvo žinoma, kad perkamą plazmą iš atsakovo faktiškai perims įmonė K. , o ieškovas sumokės pinigus už prekę ir įgytas nuosavybės teises į plazmą perleis įmonei K.(Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimas byloje Nr. e2-241-905/2020). Reikalavimas, kad kreipdamasi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl leidimo išvežti kraujo plazmą išdavimo N. turėtų pateikti ir UAB „S.“ farmacinės veiklos licenciją, buvo nurodytas tik SAM 2018 m. birželio 7 d. rašte, t. y. praėjus beveik metams po Sutarties sudarymo ir dviem mėnesiams po tariamo J. B. piktnaudžiavimo pabaigos. Tai reiškia, kad jeigu Sutarties sudarymo metu J. B. ir UAB „S.“ būtų žinoma tokia SAM pozicija, ji arba būtų ginčijama, arba su ja sutinkant toks UAB „S.“ įsipareigojimas būtų numatytas ir patvirtintas. Tiek iš nuteistųjų, tiek ir iš su Sutarties rengimu susijusių liudytojų parodymų matyti, kad Sutarties šalys buvo įsitikinusios, jog Sutartyje nurodomai UAB „S.“ finansinio tarpininko veiklai licencija nėra reikalinga, jokių kliūčių tokio pobūdžio nuostatos įtraukimui į Sutartį nebuvo. Teismas pažymėjo, kad „kraujo plazma pagal sutartį būtų parduodama tik teisėtu būdu, nes akivaizdu, kad tik pateikus visus reikalingus dokumentus ir licenciją SAM būtų išdavusi leidimą išvežti plazmą. Jokių neteisėtų sąlygų, išimčių ar bandymo apeiti numatytą kraujo plazmos realizavimo teisinį reglamentavimą šioje Sutartyje nėra“.Teismas nuosprendyje nurodė, kad „N. pasirašė formalią sutartį su UAB „S.“, kuria buvo siekiama padėti UAB „S.“ pradėti ir vystyti savo verslą, nes nei 2017 m. birželio 30 d. Sutarties pasirašymo metu, nei vėliau (iki 2018 m. balandžio 6 d.) vykdyti įsipareigojimų pagal Sutartį UAB „S.“ negalėjo, nes neturėjo licencijų bei nebuvo oficialus įmonės K. atstovas Lietuvoje“. Tačiau teismas dėl sąvokos „formali“ nepasisakė. Apeliantas nurodo, kad civilinėje teisėje skiriami tariamieji (fiktyvūs) sandoriai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.86 straipsnis) ir apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 straipsnis). Fiktyvumas laikomas sandorių negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-648/2024). Šiuo atveju civilinę bylą nagrinėję teismai nenustatė jokių sandorio negaliojimo pagrindų, taigi nenustatė, kad sandoris yra tariamas (fiktyvus), nei, kad apsimestinis. Todėl teismo išvada, kad Sutartis „formali“, yra deklaratyvi, nepagrįsta, neatitinka civilinius santykius reglamentuojančių teisės normų, teismų praktikos civilinėse bylose, o taip pat su šia byla susijusioje civilinėje byloje priimtų sprendimų. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismo išvados nėra logiškos. Teismas nustatė, kad N. bendradarbiavimą su UAB „S.“ inicijavo J. B., kuri žinojo, jog ši bendrove neturi farmacinės veiklos licencijos, tačiau, pasak teismo, taip pat žinojo, kad be šios UAB „S.“ licencijos negalės būti vykdomos veiklos, numatytos Sutartyje. Teismas taip pat padarė išvadą, kad J. B. veikė kaip faktinė UAB „S.“ vadovė bei tikėjosi ateityje būti įdarbinta šioje bendrovėje ir jai vadovauti. Pasak apelianto, dėl šių dviejų išvadų matyti akivaizdi logikos spraga – jeigu J. B. būtų žinojusi, kad Sutarčiai vykdyti UAB „S.“ bus būtina farmacinės veiklos licencija ir jeigu tuo pačiu būtų faktiškai vadovavusi UAB „S.“, tai neabejotinai būtų veikusi aktyviai ir dėjusi visas pastangas tam, kad UAB „S.“ gautų reikiamą licenciją. Nagrinėjamu atveju J. B., kaip N. vadovei, dėl Sutarties vykdymo nekilo jokių klausimų. Be to, po 2018 m. balandžio 6 d., kai J. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir ji faktiškai nebeteko teisės dirbti N. direktore, Sutartis liko galioti ir tik N. pasikeitusių vadovų neveikimas sąlygojo, kad Sutartis nebuvo vykdoma. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jeigu Sutartis ir Bendradarbiavimo sutartis būtų tinkamai vykdomos ir sudarytos teisėtai, jose buvo įtvirtinta didesnė galima nauda N., nei turint tik kraujo plazmos pardavimo sutartį su SIA „B.“. Teismų praktikoje civilinėse bylose yra išaiškinta, kad prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jos pasibaigimą, o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Prievolė laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-125- 378/2021, Nr. e3K-3-99-381/2024). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių iš Sutarties kylančių prievolių veiksmų, jų įvykdymo terminų ir kitų prievolių vykdymo principų bei konkrečių jų pažeidimų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie netinkamą prievolės ar prievolių, taigi ir Sutarties įvykdymą. Civilinėje byloje teismai išvadas dėl Sutarties nevykdymo iš esmės grindė SAM 2018 m. birželio 7 d. raštu, kuriame ministerija N. nurodė, jog, jei būtų kreiptasi į ministeriją dėl leidimo išvežti plazmą išdavimo, būtų priimtas sprendimas atsisakyti išduoti tokį leidimą. Tačiau civilinėje byloje nustatytos aplinkybės dėl Sutarties vykdymo vertinimo negali būti taikomos žymiai anksčiau vykusiems įvykiams vertinti. Tai, kad SAM pozicija anksčiau buvo kitokia, t. y., nekilo abejonių N. galimybės parduoti kraujo plazmą UAB „S.“, rodo ir tai, kad po Sutarties pasirašymo 2017 m. rugsėjo mėnesį J. B. ir A. P. priėmė tuometis Sveikatos apsaugos ministras A. V., kuriam oficialiai buvo pristatytos UAB „S.“, N. ir K. bendradarbiavimo kryptys bei perspektyvos. J. B., A. P. ir liudytoju apklaustas A. V. teisme patvirtino, kad jokių abejonių dėl sutarties niekas neišreiškė, o A. V. jų nekilo ir vėliau, nes darbo grupę, kuri iki 2018 m. balandžio 5 d. turėjo pateikti N. sutarčių su UAB „S.“ įvertinimą, sudarė tik 2018 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-350 „Dėl darbo grupės įvertinti N. sudarytas sutartis sudarymo“. Šios darbo grupės išvadas nuosprendyje paminėjo ir teismas nurodydamas, kad „iš sudarytos darbo grupės 2018 m. kovo 29 d. posėdžio matyti, kad buvo nustatyta, jog „Susipažinus su pateiktais dokumentais yra pagrindo manyti, kad N., kreipdamasis į SAM dėt pirmiau minėto leidimo išdavimo, neturėtų galimybės pateikti Tvarkos aprašo 9.3 bei 9.4 p. nurodytų dokumentų, kadangi UAB „S.“, kaip šviežiai šaldytos plazmos pirkėjas, turimais duomenimis yra registruota Lietuvos Respublikos įmonė, be kita ko neturinti jokios farmacinės veiklos licencijos“ bei buvo nutarta, „Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, tikėtina, kad UAB „S.“ ir N. 2017 m. birželio 30 d. Kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8-217 negalėtų būti tinkamai vykdoma, todėl siūloma kreiptis į N. su prašymu įvertinti šios sutarties nuostatas bei galimybę toliau vykdyti šią sutartį. N. nustačius minėtos sutarties vykdymo negalimumą, spręsti klausimą dėl jos nutraukimo“. Taigi darbo grupė pateikė išvadą, kurioje pateikė vertinimą „tikėtina“ bei pasiūlė kreiptis, kad N. įsivertintų galimybę vykdyti šią sutartį. Be to, šis darbo grupės vertinimas pateiktas likus kelioms dienoms iki kaltinime fiksuoto nusikalstamos veikos padarymo pabaigos, todėl, pasak apelianto, nėra pagrindo išvadai, kad J. B. turėjo anksčiau identifikuoti Sutarties vykdymo negalimumą, juo labiau, jog ir darbo grupės vertinimas konstatavo sutarties vykdymo galimą problematiką ateityje, o ne praeityje.Sutarties vykdymo aspektu svarbus ir įmonės K. vaidmuo, nes pirmosios instancijos teismas itin daug dėmesio skyrė UAB „S.“ bendradarbiavimo su K. formai ir jos įtvirtinimui atitinkamuose susitarimuose, nors tai yra verslo santykiai išimtinai tarp dviejų verslo subjektų. Teismas UAB „S.“ ir K. santykius aptarė bendrai, nenurodydamas, kurie iš šių santykių, ar kuri jų apimtis turėjo įtaką ar nuo kurių priklausė N. ir UAB „S.“ santykiai ir kaltinime nurodytos Sutarties vykdymas. UAB „S.“ ir K. bendradarbiavimą įrodo ir paties teismo nustatytos aplinkybės, kad Austrijos Respublikoje registruoto juridinio asmens K. vienas iš vadovų G. A. (G. A.) 2017 m birželio 13 d. surašė patvirtinimą apie UAB „S.“ ir K.sudarytą bendradarbiavimo sutartį. Jame nurodyta, jog K. ir UAB „S.“ 2017 m. birželio 13 d. sudarė penkerių metų bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu abi šalys veiks kaip partneriai, įskaitant, bet neapsiribojant, kraujo plazmos surinkimo organizavime, kraujo plazmos įsigijime bei kraujo vaistinių preparatų platinime Lietuvoje; kad sutartimi šalys susitarė, jog UAB „S.“ Lietuvoje savo vardu ir lėšomis įsigys šviežiai šaldytos lietuviškos plazmos su tikslu tiekti nupirktą plazmą K. frakcionavimui; kad K. ketina įsigyti iš UAB „S.“ iki 200 tonų Europos geros gamybos praktikos standartus atitinkančios bei K. tenkinančios kokybės ir kainos plazmos frakcionavimui; kad K. yra pasiruošęs pateikti UAB „S.“ visus reikalingus dokumentus plazmos įsigijimui Lietuvoje ir išvežimui iš Lietuvos. 2017 m. birželio 13 d. K.ir UAB „S.“ bendradarbiavimo sutartis reiškė, kad UAB „S.“ tampa K. dukterinės įmonės partneriu. Šią aplinkybę patvirtino teisme liudytoju apklaustas G. A.. Toliau buvo deramasi ir buvo rengiama sudėtinga komercinė ir pramoninė sutartis, tačiau ji buvo nepasirašyta, nes A. P. buvo laikinai sulaikytas, o vėliau suimtas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad vadovaujantis 2017 m birželio 13 d. sutartimi, UAB „S.“ nebuvo įmonės K. atstovu Lietuvoje ir negalėjo veikti šios įmonės vardu. Apeliantas nurodo, jog tam, kad viena įmonė galėtų pirkti plazmą, nėra būtina, kad ji būtų kitos įmonės atstovė ir juo labiau taip formalizavusi santykius, kaip norėtų ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ir (ar) teismas. Bylos duomenys patvirtina, kad nė vienas apklaustas K. atstovas nenurodė nė menkiausios abejonės dėl UAB „S.“ veiklos, taip pat ir dėl jos nepagrįsto ar neteisėto veikimo įmonės K. vardu, o netgi priešingai – nurodė konkrečius veiksmus ir susitarimus, kurie kaip tik patvirtina, kad UAB „S.“ yra K. atstovas ir veiklos partneris. Teismas nuosprendyje pripažino, kad „po 2017 m. birželio 30 d. Sutarties sudarymo vyko gana intensyvus N. ir UAB „S.“ bendradarbiavimas. Šio bendradarbiavimo pagrindu taip pat prasidėjo ir N. bei K. bendradarbiavimas. Be to, vyko ir UAB „S.“ bei K. bendradarbiavimas, tai reiškia, kad anksčiau aptartos aplinkybės apie bendrą veiklą buvo ne apsimestinės ar imitacinės, Sutarties šalys nebuvo pasyvios, o ėmėsi intensyvių ir aktyvių veiksmų. Todėl teismo vertinimas, kad UAB „S.“ bei K. bendradarbiavimas nebuvo oficialus ir įpareigojantis, o labiau panašus į šių įmonių verslo santykių pradžią ir siekį kartu vystyti verslą ateityje, yra tik spėjimas. Tęsiant veiklą, 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo pasirašyta N. ir K. tarpusavio konfidencialumo sutartis Nr. 8-287, o 2017 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku registruotu N. Nr. 6-727, „K.S.p.A.“ komercijos direktorius Europoje S. M. A. (S. M. A.) nurodė, kad K. įsipareigojusi kurti ir vystyti veiklą Lietuvoje, užbaiginėja N. audito procesą, o galutinis auditas yra planuojamas 2018 m. vasario 1 d.; jį užbaigę planuoja įtraukti Lietuvos plazmą į K. pagrindinę bylą ir tik po įtraukimo galės gaminti vaistus iš lietuviškos plazmos bei siūlyti juos pacientams Lietuvoje; patvirtino, kad UAB „S.“ yra partneris Lietuvoje ir turės leidimą prekiauti K. vaistais Lietuvoje. Iš 2017 gruodžio 12 d UAB „S.“ rašto Nr. 12/12-3 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad N. informuojamas, jog UAB „S.“ ir K. planuoja vaistinių preparatų gamybą iš N. surinktos kraujo plazmos. 2018 m sausio 30 d. - 2018 m. vasario 1 d. kompanija K. atliko auditą N., filialuose, mobiliuose kraujo ėmimo punktuose. Tai patvirtina, kad K. ėmėsi aktyvių veiksmų, taip pat ir santykiuose su N., todėl akivaizdu, kad J. B. buvo įsitikinusi, jog UAB „S.“ vykdys savo įsipareigojimus ir bus pasiekti tiek Sutarties, tiek ir Bendradarbiavimo sutarties tikslai. Nepaisant to pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad N. sutartis su UAB „S.“ nebus įvykdyta ir tai turėjo žinoti J. B., todėl, tolesni J. B. veiksmai ar neveikimas tariamai parodo jos veikimą UAB „S.“, A. P., o ne N. interesais. Teismas padarė išvadą, kad J. B. buvo nusprendusi laukti, kol UAB ,,S.“ išplėtos savo verslą, įgis reikalingas licencijas, sudarys oficialias sutartis su K. , net jei to būtų reikėję laukti iki 2018 m pabaigos, kai jau bus pasibaigusi jos kadencija, ir net jeigu per tą laiką nepavyks parduoti N. perteklinės plazmos. Apie tokias J. B. vizijas byloje jokių duomenų nėra, tai niekuomet nebuvo ir kaltinimo dalykas, todėl tokios subjektyvios pirmosios instancijos teismo išvados vertintinos kaip prielaidos.Teismo išvadas dėl Sutarties neteisėtumo ir negalėjimo ją tinkamai vykdyti paneigia ir šio sandorio aspektas, kad Sutartis buvo sudaryta dviejų šalių, t. y. N. ir UAB „S.“, abiem šalims tikintis atitinkamų kitos šalies veiksmų ir naudos sau Sutarties vykdymo procese ir jos įvykdymo rezultate. CK 6.200 straipsnio, reglamentuojančio sutarties vykdymo principus, 2 dalyje nustatyta, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendradarbiavimas – tai abiejų šalių aktyvūs ir koordinuoti tarpusavio veiksmai siekiant sutarties tikslo, t. y abipuses gausimos naudos iš sutarties tinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021). Tam tikrais atvejais bendradarbiavimas gali pasireikšti pasyviais veiksmais. Pasyvusis bendradarbiavimas nustato pareigą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kurie galėtų kliudyti kitai šaliai įvykdyti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021). Nors Teismas ir nurodė, kad J. B. „nusprendė laukti“ kol UAB „S.“ išplėtos savo verslą, tačiau būtent šios teismo nurodytos aplinkybės kontekste svarbu, kad N. plazmos pirkimo procedūros niekaip nesusijusios su UAB „S.“ verslo planu atidaryti kraujo plazmos surinkimo punktus ir platinti vaistinius preparatus, kas yra UAB „S.“ ir K. sutarčių dalykas, ir kuriems nei J. B., nei N. įtakos neturėjo ir negalėjo turėti. Byloje neabejotinai nustatyta, kad J. B. buvo suprantama N. gaunama nauda iš bendradarbiavimo su UAB „S.“, t. y. konkrečiai iš Sutarties ir Bendradarbiavimo sutarties vykdymo. Tokios naudos siekimas atitiko N. įstatuose nurodytos įstaigos tikslus, užtikrino papildomą finansinę naudą įstaigai. Nuosprendyje teismas nurodė, kad bendradarbiavimas su UAB „S.“ apėmė platesnes N. veiklos sritis, ne vien tik plazmos pardavimą, bet ir naujų veiklų kūrimą, išvystymą, užsienio partnerio – didelės ir patyrusios farmacijos kompanijos pritraukimą. Apeliantas nurodo ir tai, jog kitų alternatyvų nebuvo – joks kitas ūkio subjektas ar veiklos partneris nėra siūlęs N. panašaus pobūdžio bendradarbiavimo, o savarankiškai vystyti šias veiklas N. taip pat negalėjo dėl išteklių ir finansavimo trūkumo. Todėl J. B. aktyvus veikimas ir tam tikrais atvejais susilaikymas nuo atitinkamų veiksmų, kurie neprisidėtų prie spartesnio Sutarties įgyvendinimo, vertintinas kaip veikimas bendradarbiaujant, kooperuojantis su kita Sutarties šalimi, siekiant, kad būtų įvykdytos Sutartis, Bendradarbiavimo sutartis, nes tik taip N. būtų gavęs naudą. Nepaisant to, teismas į šalių sutartinių santykių esmę bendradarbiavimo ir kooperavimosi aspektu ir jo reikšmę nesigilino, todėl konstatavęs kad „visą laikotarpį nuo Sutarties pasirašymo momento iki 2018 m. balandžio 6 d. J. B. ir jai artimi N. darbuotojai (M. W., J. Z.) bei UAB „S.“ darbuotojai ir A. P. ieškojo būdų, kaip pradėti vykdyti Sutartį padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad „vien tai parodo tokio bendradarbiavimo ydingumą, nes J. B., veikdama N. vardu, siekė padėti jai artimo draugo įmonei įgyti plazmą iš N. bei plėtoti verslą, o ne rūpinosi N. veiklos efektyvinimu“. Pasak apelianto, tokios išvados yra ne tik nepagrįstos, tačiau ir neteisingos kaltinamosios J. B. atžvilgiu vien jau dėt to, kad N. gautos ir gautinos naudos yra nutylėtos. Apeliantas nurodo ir tai, kad J. B. kaip N. vadovė pasižymėjo iniciatyvumu, aktyvumu, idėjų generavimu ir realiu veikimu joms įgyvendint, lyderyste, ypatingu komunikabilumu, prioritetą teikė tiesioginiam, o ne per pavaldžius darbuotojus bendravimui, kontaktų palaikymui. Tai patvirtina ir liudytojų parodymai. Tuometinė SAM atstovė liudytoja A. B.-M. parodė, kad „J. B. buvo ganėtinai iniciatyvi ir aktyvi, o N. veikė pakankamai gerai ir nebuvo išorinių skundų. J. B. turėjo įvairių pasiūlymų“. Liudytoja N. Č. parodė, jog „akivaizdu, kad J. B. patirtis labai didelė <...> ji unikali specialistė Lietuvoje“. Taigi J. B. negalėjo būti pasyvi, nebendrauti, nediskutuoti su UAB „S.“ atstovais ir akcininku, nespręsti N. svarbių bendradarbiavimo su UAB „S.“ klausimų. Ne mažiau svarbi ir N. Įstatuose nustatyta viena pagrindinių šios viešosios įstaigos tikslų – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą aprūpinant sveikatos priežiūros įstaigas krauju, kraujo komponentais ir vaistiniais preparatais. Bylos duomenys patvirtina, kad J. B. aktyviai veikė siekiant šio tikslo įgyvendinimo. Vis tik paminėtos J. B. savybės tapo trūkumu, nes šių savybių nulemtas J. B. aktyvus elgesys teismo buvo įvertintas tendencingai ir pripažintas ne N., o UAB „S“ ir A. P. interesų tenkinimu. Vertindamas J. B. veiksmų teisėtumą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-403 sudarytos komisijos, kuri turėjo įvertinti N. direktorės J. B. galimą pareigų pažeidimą, 2018 m. gegužės 8 d. tyrimo išvada. Ši komisija buvo sudaryta ir išvadą parengė po to, kai 2018 m. balandžio 6 d. J. B. ir A. P. buvo sulaikyti. Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra paskelbė pranešimus, kuriuos paviešinus žiniasklaidoje buvo viešai paskelbta apie galimai šių asmenų padarytą nusikalstamą veiką, atskleistos šios veikos aplinkybės (Generalinės prokuratūros 2018 m. balandžio 9 d. pranešimas „VšĮ „N.“ direktorė įtariama piktnaudžiavimu ir prekyba poveikiu“; https://www.prokuraturos.it/lt/(duomenys neskelbtini)). Pasak apelianto, būtent ši informacija įtakojo pačios komisijos sudarymą ir turėjo didelį poveikį komisijos nariams, todėl komisijos veikla negali būti vertinama kaip nešališka, nepriklausoma ir šios komisijos išvadomis negalima remtis sprendžiant dėl asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką ir baudžiamosios atsakomybės jam taikymo. Šioje baudžiamojoje byloje J. B. kaltinama tuo, kad ji 2017 m. birželio 29 d., būdama N. Administracijos posėdžio pirmininke, posėdžio dalyviams pateikė neteisingus ir žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „S.“ pagal 2017 m. birželio 13 d. su kompanija K. sudarytą bendradarbiavimo sutartį veiks kaip partneriai, įskaitant, bet neapsiribojant plazmos surinkimo organizavimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, plazmos įsigijimu bei kraujo preparatų platinimu. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2017 m. birželio 29 d. vykęs N. Administracijos posėdis buvo gana formalus, nes jau iki šio posėdžio buvo derinama Sutartis ir J. B. buvo nusprendusi pradėti bendradarbiavimą su A. P. įmone, todėl teismas sutiko, kad J. B. pateikė faktinių aplinkybių neatitinkančius, todėl neteisingus ir žinomai melagingus duomenis šio posėdžio dalyviams. Nuteistosios gynėjas su šia teismo išvada nesutinka ir nurodo, jog bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 29 d. N. Administracijos posėdis vyko visiškai kitomis aplinkybėmis, o jame pateikta informacija buvo teisinga, taip pat nustatyta kas tokios informacijos šaltinis. Apeliantas iš dalies sutinka, jog dar iki N. administracijos posėdžio J. B. buvo žinoma apie juridinio asmens UAB „S.“ tikslą pirkti pagal viešai paskelbtą informaciją parduodamą kraujo plazmą, nes apie tai ji sužinojo iš nepažįstamos moters skambučio telefonu, kurio metu ši teiravosi, ar N. dar vis ieško plazmos pirkėjų ir, jeigu yra galimybė, norėtų pateikti pasiūlymą, susijusį su N. plazmos realizavimu. Kaip parodė J. B., ji paprašė pasiūlymą atsiųsti į N. sekretoriatą ir davė M. W. kontaktus, o po kurio laiko direktorę pavadavusi M. W. gavo UAB „S.“ atstovavusios advokatų profesinės bendrijos A. advokatės R. K. pasirašytą 2017 m birželio 16 d. pasiūlymą, kurį ir nukreipė svarstyti administracijos posėdyje.Byloje pateiktas 2017 m birželio 29 d. N. Administracijos posėdžio protokolas. Posėdyje dalyvavę Z. B., R. O., P. N. ir M. W. patvirtino, kad dokumente yra užfiksuota būtent tai, kas ir vyko posėdžio metu, o šį protokolą rašiusi V. S. patvirtino, jog rašė tiesą. Apeliantas nurodo, jog N. Administracija pagal N. įstatus nėra valdymo organas – tai tik patariamasis organas, o posėdžių temomis gali būti visi nekasdieniniai N. sprendimai, o taip pat ir finansiniai reikalai. Iš posėdžio protokolo matyti, jog UAB „S.“ pasiūlymo svarstymas buvo tik vienas iš tą dieną svarstytų klausimų. Protokole nurodyta, kad posėdžio dalyviams buvo pateiktas UAB „S.“ atsiųstas pasiūlymas, nurodyta, jog J. B. pristatė esmę, tada paskaitė ištraukas iš pasiūlymo ir pateikė patį pasiūlymą susipažinti. Tai rodo, kad teismo išvada, jog J. B. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, neatitinka tikrovės, nes protokole yra užfiksuotas pažodinis UAB „S.“ atstovaujančios Advokatų profesinės bendrijos A. advokatės pasirašyto pasiūlymo perskaitymas, kurį kiekvienas dalyvis galėjo patikrinti, nes protokole nurodyta, kad J. B. pasiūlymą pateikė susipažinti. Taigi Administracijos posėdyje J. B. tik perteikė visą jai žinomą informaciją apie UAB „S.“ ir jos veiklos partnerį K. .Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu raštą surašiusi advokatė R. K. nebuvo apklausta. Ji nebuvo įtariama dokumento suklastojimu, todėl neaišku dėl kokios priežasties dėl neteisingos informacijos paskelbimo pripažinta kalta J. B., nors šios informacijos autentiškumą ir teisingumą patvirtino teisme apklausti K. atstovai G. A. bei S. M. A., nurodę, kad 2017 m. birželio 13 d. K.su UAB „S.“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią UAB „S.“ tapo K. dukterinės įmonės partneriu.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nutraukti sutarties derinimo su SIA „B.“ procedūras buvo nedraudžiamas ir nenusikalstamas N. sprendimas, todėl N. Administracijos posėdyje vykęs svarstymas apie naują gautą pasiūlymą taip pat negali būti laikomas neteisėtu, kaip ir nėra pagrindo konstatuoti, kad toks naujas pasiūlymas būtų nenaudingas N., ką, beje, taip pat pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta M. W., Z. B., R. O. bei P. N., kurie patvirtino, jog posėdyje J. B. paskelbė tokią informaciją, kuri nurodyta protokole, supažindino su UAB „S.“ pasiūlymu ir vienbalsiai buvo nuspręsta pradėti sutarties su K. pasirašymo procedūras, nutraukti sutarties su SIA „B.“ derinimo procedūras ir apie tai pranešti šiai bendrovei. Nors protokole greta K. kompanijos pavadinimo tarsi trūksta prierašo „atstovu“, tačiau toks trūkumas, pasak apelianto, nėra esminis ir netrukdo suprasti tikrųjų N. ketinimų, kadangi protokole yra nuoroda į UAB „S.“ raštą, kuriame ir buvo nurodyta, jog derinimo procedūros galėtų vykti su K. atstovu UAB „S.“. Pasak apelianto, nustačius kas yra J. B. 2017 m. birželio 29 d. N. darbuotojams pateiktos informacijos šaltinis, taip pat nustačius, kad visa perteikta informacija yra teisinga, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog J. B. pateikė faktinių aplinkybių neatitinkančius, todėl neteisingus ir žinomai melagingus duomenis šio N. Administracijos posėdžio dalyviams.Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad J. B. 2017 m. rugsėjo 8 d. N. rašte Nr. 7-633, atsakydama į 2017 m. rugpjūčio 30 d. SAM paklausimą Nr. (1.1.21-60)10-7040, nurodė faktinės tikrovės neatitinkančius, t. y. neteisingus ir žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „S.“ sudarė ilgalaikę sutartį su kompanija K.ir kad N. pradėjo bendradarbiavimo sutarties su kompanija K. pasirašymo procedūras. Apeliantas nurodo, jog šis raštas tai atsakymas į SIA „B.“ Sveikatos apsaugos ministerijai reiškiamus priekaištus, jame išdėstytos plazmos realizavimo problemos, nurodoma, kad N. vienas paliktas spręsti tokią visai Lietuvai reikšmingą problemą, atpasakoti sutarties derinimo su SIA „B.“ nutraukimo motyvai. Byloje taip pat nustatyta, kad būtent dėl SIA „B.“ vadovo A. C. iškeltų abejonių J. B. veiklos skaidrumo stoka, ji pati 2017 m. rugsėjo 1 d kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad būtų objektyviai įvertinta susiklosčiusi situacija. Taigi, iniciatyva rašyti šį raštą buvo ne J. B. tikslas suteikti kokią nors informaciją, o atsakymas į SIA „B.“ pretenzijas.Informacijos, jog bendrovė „S.“ sudarė ilgalaikę sutartį su kompanija K.ir kad N. pradėjo bendradarbiavimo sutarties su kompanija K. pasirašymo procedūras, šaltinis yra UAB „S.“ 2017 m. birželio 16 d. raštas N., o taip pat informacija, kurią sužinojo J. B. ir M. W. 2017 m. rugpjūčio mėnesį besilankydamos kompanijos K. preparatų gamykloje. K.ir UAB „S.“ santykių aptarimas nebuvo šio vizito tikslas. Vizito tikslas ir bendradarbiavimo su K. esmė – suderinti Kokybės sutarties tarp N. ir K. pasirašymo procesą. Todėl tai, kad N. rašte buvo pateikti duomenys apie tai, kad N. pradėjo bendradarbiavimo sutarties su kompanija K. pasirašymo procedūras, buvo teisinga ir tikrovę atitinkanti informacija, juo labiau, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. N. ir K. pasirašė tarpusavio konfidencialumo sutartį. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai patvirtino, kad K.UAB „S.“ vertino kaip savo veiklos partnerį. Tai reiškia, kad kaltinimo teiginys, jog J, B. žinojo, jog UAB „S.“ neturi rašytinių sutarčių yra niekuo nepagristas, be to, byloje yra 2017 m. birželio 13 d. sutartis tarp UAB „S.“ ir K. . Sveikatos apsaugos ministro patarėjos korupcijos prevencijos srityje pareigas ėjusi N. Č. apklausos teisme metu parodė, jog ji matė rašytinę sutartį tarp UAB „S.“ ir kompanijos K. .J. B. kaltinama ir tuo, jog ji, žinodama, kad UAB „S.“ nėra sudariusi rašytinių sutarčių su kompanija K. dėl jos atstovavimo ar tarpininkavimo jai, 2017 m. gruodžio 4 d. N. rašte „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ Nr. 7-799 Sveikatos apsaugos ministerijai atsakė į 2017 m. lapkričio 21 d. Sveikatos apsaugos viceministrės A. B.-M. paklausimą Nr. (1.1.20- 60)10-9310, nurodydama faktinės tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „S.“ yra kompanijos K. įgaliotasis atstovas ir partneris Baltijos šalyse, įgaliotas veikti kompanijos vardu Lietuvoje. Apeliantas nurodo, jog iš esmės, tai yra ta pati informacija, kuri buvo nurodyta ir 2017 m. rugsėjo 8 d. rašte Sveikatos apsaugos ministrui A. V., o informacijos šaltiniai taip pat yra tie patys. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. B. siekė nuslėpti informaciją ir nuslėpė ją nuo SAM, to nepatvirtina ir pokalbiai susitikimuose UAB „S.“ patalpose. Vieno iš pasitarimų metu vyko diskusija su UAB „S.“ atstovaujančia teisininke Ž. Ž. apie tai, kas pateiks prašomą informaciją ministerijai – UAB „S.“ ar N.. Kriminalinės žvalgybos metu padarytame garso įraše užfiksuota, kad UAB „S.“ pageidautų, jog sutartį pateiktų N., nes priešingu atveju gali kilti įtarimas, kad ji pažeidė su K. pasirašytus konfidencialumo įsipareigojimus. N. su tokia UAB „S.“ pozicija nesutiko ir nurodė, jog nėra sutarties tarp UAB „S.“ ir K. valdytojas, todėl šią sutartį turėtų teikti sutarties šalis, t. y. UAB „S.“. Be to, garso įrašuose užfiksuota, jog J. B. abejoja SAM gebėjimu laikytis konfidencialumo, ir kad „viskas tampa žinoma konkurentams“, nepaisant to, susitikimo dalyviai sutarė, jog SAM informaciją reikia pateikti. J. B. 2017 m. rugsėjo mėnesį šią sutartį elektroniniu paštu persiuntė Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojai. Nepaisant to, kaltinime nurodyta, kad būtent J. B. žinojo, jog rašytinių sutarčių tarp UAB „S.“ ir bendrovės K. nėra. Apeliantas nurodo, jog N. savo rašte ministerijai pacitavo kompanijos K. vieno iš vadovų S. A. į N. atsiųstą raštą ir jį pridėjo prie savo atsakymo viceministrei A. B.-M.. Tai patvirtina, kad vienintelis informacijos šaltinis buvo UAB „S.“ partneris K. , kuris UAB „S.“ pristatė ne tik kaip partnerį Lietuvoje, tačiau ir visame Baltijos regione. Nei J. B., nei UAB „S.“ darbuotojai su šia informacija niekaip nesusiję. Tokią informaciją teisme patvirtino apklausti K. atstovai S. A. ir G. A.. Nurodytos aplinkybės, pasak apelianto, patvirtina, kad J. B. jokios informacijos, kurios šaltinis būtų ji, nepateikė. Ji negalėjo ir neturėjo vertinti, ar informacija, kurią N. nurodė K. , yra teisinga, todėl nėra pagrindo ją pripažinti kalta dėl melagingos informacijos, kuri neatitinka tikrovės, pateikimo.Skundžiamame nuosprendyje teismo įvardintas kaip šeštasis kaltinimo epizodas, susideda iš kelių sudėtinių veiksmų: 1) J. B. pradėjo ir vykdė pardavimo procesą, kad bendrovė UAB „S.“ įgytų apie 3 000 litrų šviežiai šaldytos plazmos, 2) J. B. davė neteisėtą nurodymą išrūšiuoti ir atskirai supakuoti pirmakarčių donorų plazmą, 3) vykdant šį nurodymą, plazma buvo perkelta į UAB „S.“ priklausantį krovininį automobilį – autošaldiklį. Apeliantas nurodo, jog pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes UAB „S.“ niekada savo nuosavybėje neturėjo N. plazmos. Visa N. plazma buvo suskaičiuota 2018 m. SAM įvykdyto audito metu, nė vienas plazmos maišelis nebuvo dingęs. N. ir UAB „S.“ pasirašytoje plazmos pirkimo-pardavimo sutartyje yra reglamentuotas plazmos pardavimo procesas, nė vienas iš žingsnių šiam procesui prasidėti nebuvo atliktas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino J. B. parodymų apie N. vidaus dokumentus, taip pat tvarką, kuri vadinasi „Plazmos pardavimas pagal sutartį“, pagal kurią vykdomas plazmos pardavimo procesas. Nesilaikant šios tvarkos būtų pažeisti Geros gamybos praktikos nuostatai ir N. plazma būtų tinkama ne preparatams gaminti, o tik utilizavimui. Atsižvelgiant į tai, kad visus veiksmus su kraujo plazma turėjo atlikti K. , o ne UAB „S.“, ši tvarka ir buvo pateikta K. įvertinimui audito metu, o jos reikalavimai dėl pardavimo proceso įtraukti į N. ir K. kokybės sutartį. Tokia pati tvarka galiojo ir plazmą parduodant pagal 2013 m. sudarytą sutartį su Slovakijos bendrove I. P.. Bylos duomenimis UAB „S.“ 100 000 Eur avansinis mokėjimas N. padarytas J. B. prašymu. N. vyriausioji finansininkė liudytoja Z. B. parodė, kad apie gautą avansinį mokėjimą ji priminė J. B. nurodydama, jog pinigai turėtų būti arba apskaityti, arba sugrąžinti mokėtojui, dėl to buvo priimtas bendras sprendimas pinigus grąžinti. Tai, kad 100 000 Eur mokėjimas buvo kaip finansinis garantas, patvirtino ir teisme apklausta liudytoja R. S.. Pasak apelianto, tai patvirtina, jog šis mokėjimas nesusijęs su plazmos pardavimo pradėjimu ir (ar) vykdymu, mokėjimo tikslas buvo kitas. J. B. parodė, kad tai buvo jos idėja manant, jog tokiu būdu bus mažiau abejojančių sutarties šalių ketinimų realumu. Visa tai, anot gynėjo, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo šiuose J. B. veiksmuose įžvelgė nusikalstamą elgesį. J. B. 2017 m. birželio mėn. – 2018 m. balandžio 6 d. neturėjo pagrindo manyti, jog Sutartis su UAB „S.“ galėtų būti neįvykdyta, o taip pat buvo įsitikinusi, kad pirkimui UAB „S.“ nėra reikalinga jokia farmacinės veiklos licencija. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Sutartis dėl kraujo plazmos pirkimo-pardavimo buvo galiojanti ir numatė N. įsipareigojimą parduoti plazmą UAB „S.“, todėl, gavęs 2017 m. lapkričio 8 d. UAB „S.“ raštą Nr. 1 „Dėl kraujo plazmos pardavimo“, N. privalėjo Sutartį vykdyti ir pradėti pardavimo procesą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neteisėtais pripažino ir vėliau vykusius pardavimo proceso veiksmus. Teismo vertinimu, plazmos išrūšiavimas nebuvo įprasta N. praktika, tačiau, pasak apelianto, dėl to šis veiksmas netampa neteisėtu, nes atliekant šį veiksmą teisės aktų reikalavimai ar procedūros nebuvo pažeistos. J. B. parodė, kad išrūšiavimo darbai N. būdavo atliekami ne kartą, už papildomą darbą darbuotojams buvo mokama. UAB „S.“ įsipareigojo už šį darbą apmokėti, taigi N. gautų naudą, nes kitais atvejais N. išrūšiavimą atlikdavo savo sąnaudomis. UAB „S.“ jau buvo atlikusi avansinį mokėjimą, todėl kraujo plazmos išrūšiavimo kaina galėjo būti apmokėta iš šių lėšų pagal N. išrašytą sąskaitą. Be to, J. B. įsitikinimą, kad UAB „S.“ apmokės išrūšiavimo išlaidas, patvirtina ir 2018 m. sausio 23 d. UAB „S.“ patalpose vykęs pokalbis, kurio metu J. B. R. S. pasakė, kad N. pakavo, turėjo išlaidų ir kad jei UAB „S.“ jų dar neapmokėjo, turės tai padaryti. Taigi jei J. B. būtų veikusi UAB „S.“, o ne N. interesais, tuomet apmokėjimo iš UAB „S.“ nereikalautų.Liudytoja L. K., laikinai ėjusi N. Plazmos saugyklos vedėjos pareigas, parodė, kad iš UAB „S.“ rašto ji žinojo apie prašymą atrūšiuoti pirmakarčių donorų plazmą. Tai patvirtina, jog tokio veiksmo iniciatyva kilo iš UAB „S.“ atstovų, o šį jų prašymą Plazmos skyriui perdavė laikinai direktorės pareigas ėjusi M. W.. L. K. parodė, kad jokio pavedimo atlikti šį darbą iš J. B. ji negavo. Teisme parodymus davę N. darbuotojai, kurie rūšiavo plazmą, parodė, kad tokia užduotimi nesistebėjo bei nurodė, kad tai yra kasdienis jų darbas, nereikalaujantis ypatingų fizinių pastangų. Visos šios aplinkybės, pasak apelianto, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad kraujo plazmos išrūšiavimas laikytinas neteisėtu veiksmu, o pavedimas tai atlikti vertinamas kaip neteisėtas nurodymas.Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti neteisėtu 2018 m. sausio 29 d. 3 456,23 l kraujo plazmos, supakuotos 581 dėžėje, perkėlimą iš N. Plazmos saugyklos į UAB „S.“ priklausanti krovininį automobilį. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs liudytojų L. K., J. P. ir E. V. parodymus, kad „joms kėlė abejonių toks kraujo plazmos perkėlimo ir laikymo būdas“. Iš esmės teismas rėmėsi liudytojos E. V. parodymais, taip nepagrįstai suteikdamas prioritetą vienos liudytojos parodymams prieš kitų liudytojų, o ypač pačios J. B. parodymus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo reikalavimus. Apeliantas nurodo, jog jei liudytojoms, ypač liudytojai E. V., atsižvelgiant į jos pareigas, Teismo vertinimu, „kilo abejonių“ dėl plazmos perkėlimo ir laikymo būdų, jos privalėjo į šiuos pažeidimus reaguoti, nevykdyti tariamai neteisėtų N. vadovės nurodymų ir apie pažeidimus pranešti N. veiklą šioje srityje kontroliuojančiai VVKT. Be to, liudytoja nenurodė, to nepadarė ir teismas, kokie teisės aktai nustatė plazmos saugojimo reikalavimus ir kokie teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti.Pirmosios instancijos teismas be kita ko nurodė, kad plazmos perkėlimas ir laikymas autošaldiklyje gali būti vertinamas kaip tolimesnis siekis padėti UAB ..S.“ įgyti plazmą bei siekis perkelti pirmakarčių donorų plazmą, kad jos nematytų K. darbuotojai audito metu. Tačiau tai yra nauja, byloje netirta įvykių versija, apie kurią nebuvo apklausiami nei liudytojai, susiję su kraujo plazmos perkėlimu, nei patys kaltinamieji, jokių įrodymų apie tai nėra užfiksuota ir dokumentuose. Todėl ši teismo išvada yra deklaratyvi ir neatitinkanti faktinių aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad pagal Gerosios gamybos praktikos reikalavimus, saugykloje negali būti laikomi didesni plazmos kiekiai nei nurodyta saugyklos dokumentuose ir laikant tarp pakuočių turi būti paliekami tarpai, kad užtikrinti reikiamą temperatūrą. Plazmos laikymas saugykloje yra patikimesnis būdas užtikrinti plazmos kokybę nei laikant autošaldikliuose. Tad siekiant atlaisvinti vietą saugykloje į autošaldytuvą buvo perkeltos pirmakarčių donorų plazmos kaip mažiau vertingos. Apeliantas nurodo, jog teismas 2018 m. sausio 29 d. plazmos perkėlimą į UAB „S.“ autošaldiklį pripažinimo neteisėtu, remdamasis prielaidomis, todėl ši išvada yra nepagrįsta, kaip ir iš jos išvestinė išvada dėl neteisėto plazmos laikymo autošaidiklyje iki 2018 m. balandžio 6 d.Skundžiamu nuosprendžiu J. B. pripažinta kalta ir dėl piktnaudžiavimo, susijusio su nurodymų N. direktorės patarėjai ir teisininkei M. W. rengti dokumentaciją UAB „S.“ vardu, konsultuoti A. P., R. S. ir kitus su UAB „S.“ veikia susijusius asmenis teisiniais klausimais; nurodymų N. Informacinių technologijų skyriaus vyriausiajam specialistui A. T. padėti UAB „S.“ darbuotojams įsigyti kompiuterinę techniką, įdiegti interneto ryšį patalpose bei sukurti elektroninio pašto paskyrą bei elektroninius paštus. Savo išvadą dėl M. W. veikimo neteisėtumo teismas, iš esmės, motyvavo tuo, kad Bendradarbiavimo sutartyje nebuvo numatyta, jog N. darbuotojai konsultuos UAB „S.“. Tačiau vertinant tokios teismo išvados pagrįstumą būtina atsižvelgti į sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šali tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Apeliantas nurodo, jog Sutartis ir Bendradarbiavimo sutartis numatė N. ir UAB „S.“ bendras veiklas, kad N., kaip šių Sutarčių šalis, buvo suinteresuota ne tik savo, bet ir UAB „S.“ sėkminga veikla, nes tik tokiu atveju N. būtų gavusi laukiamą naudą iš šio bendradarbiavimo. Bendras sutarčių teisės principas numato sutarties šalių pareigą bendradarbiauti, kooperuotis. Galimos situacijos, kai įgyvendinant šalių bendradarbiavimą gali kilti būtinybė panaudoti vienos šalies išteklius kitos šalies interesams. Nors Sutartyse ir nebuvo numatyti konkretūs N. pagalbos UAB „S.“ veiksmai, vadovaujantis bendra sutarčių šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi pareiga ir bendru siekiu, kad toks bendradarbiavimas būtų sėkmingas, tai, kad N. darbuotojai bendradarbiaudami su UAB „S.“ atliko veiksmus, kurie gali būti įvardinti kaip pagalba, neturėtų būti vertinami kaip į Sutarties dalyką nepatenkantys veiksmai. Juo labiau, kad N. darbuotojai sutiko patys atlikti tokius veiksmus, ir tai nepareikalavo didesnių laiko ar kitų išteklių sąnaudų. M. W. nekonsultavo UAB „S.“, tačiau dalinosi savo patirtimi, ypač dėl bendravimo su valstybės institucijomis, kurio specifikos gali nesuprasti privataus verslo atstovai. UAB „S.“ nebuvo reikalinga N. teisininkės konsultavimo veikla, nes visais teisiniais klausimais šią bendrovę pagal sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį konsultavo advokatų profesinės bendrijos A. teisininkai, tai patvirtino liudytoja apklausta šios bendrijos teisininkė Ž. Ž..Liudytojas A. T. dėl pagalbos įsigyjant kompiuterinę įrangą ir tam tikrų su informacinėmis technologijomis susijusių veiksmų atlikimo parodė, kad jis jokių darbų neatliko verčiamas N. vadovės, jam nesunku atlikti tokias smulkias paslaugas. Be to, teismas darydamas išvadą, kad A. T. atliko veiksmus UAB „S.“ naudai, nes to paprašė jo vadovė J. B., neatkreipė dėmesio į tai, kad kalinimas J. B. buvo formuluojamas taip, jog ji A. T. šiuos veiksmus atlikti „nurodė“, t. y. įpareigojo atlikti nepalikdama darbuotojui jokio pasirinkimo. Pasak apelianto, prašymas padėti iš esmės skiriasi nuo nurodymo atlikti tokius veiksmus, todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip nusikalstamas, nes tokiu atveju bet koks žmonių tarpusavio bendravimas būtų kriminalizuotas.Pirmosios instancijos teismas J. B. pripažino kalta ir dėl to, kad ji: 1) rūpinosi darbuotojų priėmimu į UAB „S.“, 2) rūpinosi UAB „S.“ transporto ir vairuotojų paieška bei krovinio gabenimu į Baltarusiją, 3) rūpinosi UAB „S.“ patalpų nuoma, 4) derino su R. S. ir Ž. Ž. UAB „S.“ atsakymą į 2018 m. sausio 5 d. SAM viceministrės K. G. paklausimą. Apeliantas nurodo, jog J. B. asmeninės savybės ir komunikabilumas, kurio vertinimas ne kaip privalumas, o kaip neigiama būdo savybė, lėmė nuosprendyje išdėstytas subjektyvias išvadas dėl J. B. elgesio motyvų. Būtent šios savybės lėmė ir tai, kad J. B. buvo suformuluoti kaltinimai ir ji pripažinta kalta dėl darbuotojų paieškos UAB „S.“. Pasak apelianto, skunde pirmiau išdėstyti argumentai pagrindžia, kad UAB „S.“ ir N. bendradarbiavimas buvo glaudus ir intensyvus, o tai, kad J. B. galimai ir įžvelgė galimybes asmenims įsidarbinti UAB „S.“ ir apie tai pasidalindavo su pašnekovais, kuriems tokios galimybės galėtų būti aktualios, negali reikšti jos veikimo UAB „S.“ interesais. Akivaizdu, kad darbo pasiūlymas, jei toks būtų buvęs, visų pirma yra naudingas jį gavusiam asmeniui. Jeigu J. B. pašnekovai ir įsidarbindavo UAB „S.“, tai kaltinimas turėtų būti formuluojamas kaip J. B. veikimas konkrečių fizinių asmenų interesais. Be to, pats teismas pripažino, kad J. B. veiksmai, kuomet ji pasiūlė R. S. ir J. Z. darbus UAB „S.“ ir jie vėliau buvo įdarbinti UAB „S.“, nėra neteisėti. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tai parodo, kad ji veikė kaip faktinė UAB „S.“ vadovė, nes rūpinosi darbuotojų priėmimu į šią įmonę. Pasak apelianto, rūpinimasis darbuotojų priėmimu nėra ta funkcija, kurią būtinai atlieka įmonės vadovas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. T. su J. B. susitarė dėl valytojos darbo. Taigi J. B. rūpinosi G. T. kaip namų tvarkytojos samdymu, o ne įdarbinimu UAB „S.“. Duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes, byloje nėra.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad J. B. pagalba dėl UAB „S.“ transporto ir vairuotojų paieškos bei krovinio gabenimo į Baltarusiją, nebuvo neteisėta. Tačiau taip pat sprendė, kad šis veiksmas tik dar kartą patvirtina, jog J. B. veikė UAB „S.“ interesais ir rūpinosi, kaip spręsti šios įmonės verslo problemas, kurios niekaip nesusijusios su N..Liudytojas J. Z. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis aktyviai ieškojo ir visų prašė pagalbos padėti jam surasti vairuotoją. D. S. yra J. B. pusbrolis, todėl norėdama padėti jam paskambino, tačiau šis atsakė, jog neturi vairuotojo C kategorijos. V. S. yra J. B. klasiokė, žinojo, kuo ši užsiima, todėl jai ir paskambino, tačiau ji atsakė, kad negali padėti. Taigi šioje byloje kriminalizuojami bendražmogiški draugiški santykiai.Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad J. B. rūpinosi UAB „S.“ patalpų nuoma, taigi veikė UAB „S.“ interesais, tačiau teismas neįvertino naudos, kurią iš šios nuomos būtų gavusi N., neatsižvelgė į tai, kad N. trūko patalpų, ir N. būtų itin naudinga turėti galimybę naudotis veiklai tinkamomis patalpomis nemokamai. N. buvo reikalingos patalpos donorų telkimui ir kraujo ėmimui. N. savo veiklai turėjo patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Panevėžio poliklinikoje ir Klaipėdoje, tačiau šios patalpos buvo arba nepatraukliose vietose, arba prastos būklės. Patalpų naujose vietose ir miestuose reikėjo dėl neatlygintinos donorystės plėtros, o dėl ypatingai riboto N. biudžeto 2014-2017 m. pagal komercines sutartis buvo nuomojamos patalpos tik trijose vietose – „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, Panevėžyje PC „(duomenys neskelbtini)“ ir Šiaulių medicinos centre. N. Klaipėdos filialo vadovė R. O. parodė, kad jos filialo patalpų stogas kiauras, elektros instaliacija sudegusi, o rūsyje – vanduo iki kelių. UAB „S.“ siūlė N. naudotis jų lėšomis išnuomotomis ir suremontuotomis patalpomis mobilių punktų veiklai pagal jau minėtą Bendradarbiavimo sutartį. Tai reiškia, kad J. B. vadovaujamas N. gauna galimybę vykdyti veiklą suremontuotose patalpose už jas nemokėdamas mokesčių. UAB „S.“ siūlomų patalpų N. neketino nei nuomoti, nei subnuomoti, reikėjo tik rasti patalpas ir pateikti N. reikalavimus įrengimui, o tai buvo aptarta su N. darbuotojais, visi žinojo patalpų problemą. Būtent dėl to patalpų paieškomis užsiėmė visi su šia veikla N. susiję darbuotojai, ne išimtis buvo ir J. B. bei N. darbuotojas P. N.. Aplinkybė, jog J. B. viena ar kartu su kitais atsakingais N. darbuotojais vyko įvertinti patalpų, kuriose dirbs N., yra jos, kaip N. vadovės, viena iš pareigų. Nė vieno iš vizitų metu, nė vieno iš bendrų pasitarimų metu J. B. nesiteiravo patalpų kainų ar remonto sąnaudų, dėl jų nesiderėjo ir nesirūpino, jų metu minėjo, kad už patalpų nuomą mokės UAB „S.“, tai paaiškina, kodėl informaciją apie patalpas reikėjo siųsti ne tik J. B., bet ir UAB „S.“ direktorei R. S.. Be to, apklausti nekilnojamojo turto agentai parodė žinoję, kad patalpose veiks būtent N. ir bus renkamas kraujas. Apeliantas nurodo, jog 2018 m. sausio 24 d. UAB „S.“ rašte Nr. 01/25-2, dėl atsakymo į 2018 m sausio 5 d. SAM viceministrės paklausimą derinimo, nebuvo nurodyta jokia tikrovės neatitinkanti informacija, to nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas. UAB „S.“ buvo K. partneris nuo 2017 m. birželio 13 d., šį bendradarbiavimą parodė ir aktyvūs veiksmai, K. atliekamas ir beveik užbaigtas N. auditas, todėl nebuvo jokio poreikio įtikinėti SAM, kad UAB „S.“ yra K. partneris. Visos šios aplinkybės, pasak apelianto, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visus pasyviam ir tik pagal pareigines instrukcijas dirbančiam valdininkui neįprastus veiksmus kriminalizavo kaip veikimą ne N., o tariamai planuojamos vadovauti UAB „S.“ interesais, nepagrįstai dėl noro pagelbėti grįsta iniciatyva kvalifikuota kaip piktnaudžiavimas nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindimo, todėl J. B. nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista, nors turėjo būti išteisinta kaip nepadariusi jai inkriminuoto nusikaltimo.Apeliantas nurodo ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kvalifikuojant veiką pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, tiek turtinės, tiek kitokios asmeninės naudos siekimas visais atvejais turi būti aiškiai nustatytas, motyvuotas, o ne menamas, numanomas ar spėjamas. Šioje byloje būtina neabejotinai nustatyti, kad teismo pripažinta kaip įrodyta nauda yra tiesiogiai susijusi su J. B. atliktais veiksmais, t. y. piktnaudžiavimu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad J. B., piktnaudžiaudama tarnyba, savo naudai iš A. P. gavo ir tikėjosi gauti asmeninę ir turtinę naudą – neatlygintinai naudojosi iš UAB „S.“ lėšų apmokamomis G. T. atliktomis valymo ir tvarkymo paslaugomis; tikėjosi gauti A. P. pažadėtą asmeninę naudą – ateityje būti įdarbinta į A. P. priklausančią UAB „S.“ ir vadovauti šiai įmonei bei plazmos centrams Austrijoje ir būti šių įmonių akcininke. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. B. parodymai, kad ji pati grynaisiais mokėjo G. T. už valymo paslaugas jos namuose, nėra pagrįsti ir teisingi, o liudytojos G. T. parodymai atitinka tikrovę. Ši liudytoja parodė, kad pinigų iš J. B. negavo, užmokestį už J. B. namų, A. P. tėvų namų bei UAB „S.“ patalpų valymą mokėjo UAB „S.“ ir dar pridėdavo 100 Eur grynais išlaidoms kurui kompensuoti. Apeliantas nurodo, kad tokių liudytojos parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas nustatė, kad turtinės naudos gavimo iš valymo paslaugų apmokėjimo laikas yra nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. balandžio 4 d., ginčo dėl šio laikotarpio nėra. Pagal J. B. pareikštą kaltinimą piktnaudžiavimo tarnyba veiksmų pradžia – 2017 m. birželio mėn. Byloje nėra duomenų apie tai, kad A. P. ar bet kurie kiti UAB „S.“ atstovai būtų žadėję, minėję ar kitu būdu leidę suprasti, kad J. B. dėl savo, kaip N. direktorės veiksmų, gali tikėtis kokių nors paslaugų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad J. B. tokių paslaugų iš UAB „S.“ reikėjo, ar ji tokių paslaugų prašė, reikalavo, ar prašė tokias paslaugas apmokėti. Apeliantas nurodo, jog konstatuojant visų piktnaudžiavimo sudėties požymių buvimą būtina nustatyti ir juos siejantį teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį. Šiuo atveju veiksmas (veiksmai) ir paskata taip veikti laiko prasme yra labai nutolę vienas nuo kito ir ši sąsaja net teoriškai negali būti vertinama taip, kaip to reikalauja nusikaltimo sudėtį sukonstravęs įstatymo leidėjas ir teismų praktika. Apeliantas taip pat nurodo, jog liudytoja G. T. parodė, kad dalį atlyginimo už valymo paslaugas gaudavo grynaisiais. J. B. parodė, kad G. T. už valymo pas ją namuose paslaugas mokėjo grynaisiais. UAB „S.“ direktorė R. S. parodė, kad atlyginimas G. T. buvo mokamas pervedant į jos banko sąskaitą, atlyginimo grynaisiais pinigais UAB „S.“ nemokėjo. Tai, kad visą pagal darbo sutartį priklausantį atlyginimą iš UAB „S.“ gavo, patvirtino pati G. T.. 2018 m. vasario 5 d. darbo sutartyje nurodyta, kad G. T. kas mėnesį mokamas atlyginimas yra 450 Eur, kuris mokamas į darbuotojo banko sąskaitą. Taigi darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis buvo 450 Eur, o pati G. T. parodė, kad su J. B. ji sutarė dėl 500 Eur užmokesčio už valymo paslaugas. Pasak apelianto, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. B. su G. T. dėl valymo paslaugų pas ją namuose tarėsi atskirai nuo UAB „S.“ ir pati mokėjo šiai už valymo paslaugas. Pati G. T., galbūt siekdama pateisinti savo darbo kokybę, dėl kurios J. B. jai nuolat reiškė pretenzijas, liudytoja bandė įtikinti teismą, jog iš J. B. grynųjų pinigų negavo, o už šios namų tvarkymo paslaugas mokėjo UAB „S.“. Be to, liudytoja parodė, kad darbo sutartyje buvo numatytos visos trys valymo paslaugų atlikimo vietos (J. B. namai, A. P. tėvų namai ir UAB „S.“ patalpos), tačiau G. T. darbo sutartyje to nėra nurodyta. Visa tai patvirtina, kad už G. T. valymo paslaugas jai grynaisiais pinigais mokėjo J. B.. G. T. pinigus gavo, ir nepagrįstai, apkalbėdama J. B., teismui nurodė tikrovės neatitinkančias, o taip pat ir byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias aplinkybes. Todėl teismo išvada apie J. B. gautą turtinę naudą iš UAB „S.“ yra akivaizdžiai nepagrįsta.Pasak apelianto, laiko aplinkybė svarbi ir vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus dėl J. B. asmeninės naudos gavimo, t. y. 2018 m. sausio 14 d. pažado ateityje būti įdarbinta į A. P. priklausančią bendrovę UAB „S.“, vadovauti šiai bendrovei bei A. P. įsigytiems plazmos centrams Austrijoje ir būti šių įmonių akcininke. Akivaizdu, kad J. B. objektyviai negalėjo tikėtis ir siekti minimos asmeninės naudos anksčiau, t. y. iki 2018 m sausio 14 d. Teismas šios akivaizdžios kaltinimo spragos nepaisė ir visą J. B. tariamą veikimą UAB „S.“ interesais, vykusį iki 2018 m. sausio 14 d., vertino kaip J. B. rengimąsi vadovauti UAB „S.“, taigi ir siekimą būti įdarbintai šioje ar kitose A. P. įmonėse. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė dviprasmes išvadas konstatavęs, kad šioje byloje veiksmai, susiję su kultivuotų perlų vėriniu, yra normalių santykių tarp vyro bei moters išraiška, tačiau neįpareigojančiam pasvarstymui restorane, pažymint A. P. gimtadienį, suteikiama korupcinė prasmė.Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie didelės neturtinės žalos padarymą yra nepagrįsta ir neteisėta. Pagal teismų praktiką, pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl didelės žalos požymio ir pripažino jos kilimą, tačiau tokią išvadą padarė remdamasis ydingu kaltinimu ir pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, todėl tokia išvada negali būti pripažinta pagrįsta. Pačiame teismo nuosprendyje nurodyta, jog kaltinime nėra išskirta, kokio pobūdžio didelę žalą padarė J. B., tačiau iš aprašytų galimai nusikalstamų veiksmų pobūdžio galima suprasti, kad tai yra neturtinio pobūdžio žala. Taigi pats teismas abejoja dėl kokios didelės žalos padarymo kaltinama J. B.. Pasak apelianto, toks neapibrėžtumas apsunkino kaltinamosios teisę į gynybą, kadangi J. B. ir jos gynybai nebuvo suprantama, nuo kokio kaltinimo gintis. Didelės žalos požymio netinkamas atskleidimas lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir nepagrįstą išvadą, kad buvo padaryta BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021). Didelės žalos turinys, be kita ko, priklauso nuo to, kam ši žala buvo padaryta, didelės neturtinės žalos padarymas valstybei gali būti grindžiamas skirtingais argumentais nei tokios žalos padarymas, pavyzdžiui, fiziniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-640-507/2015, Nr. 2K-361-895/2016). Šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, Nr. 2K-104-696/2018), pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne pernelyg bendro pobūdžio, formaliais teiginiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-594/2023). Pasisakydamas dėl neturtinės žalos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-248-648/2020). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas įvertintina neigiamų padarinių pobūdį, veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansą visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičių ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-222/2020, Nr. 2K-7-9-976/2020, Nr. 2K-127-689/2020, Nr. 2K-251-594/2022, Nr. 2K-7-117-697/2023). Didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, Nr. 2K-P-59-495/2021, Nr. 2K-200-697/2023). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kiekvienu atveju būtina nustatyti žalą patyrusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-435-699/2015).Apeliantas nurodo, jog šiame skunde išdėstyti argumentai, paneigiantys J. B. veiksmų neteisėtumą bei pavojingumą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl atliktų veiksmų J. B. padarė ir didelę žalą. Teismas nesivadovavo minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais ir nepagrįstai nurodė, kad bet koks sąlygų piktnaudžiauti tarnybine padėtimi sukūrimas, šiuo atveju J. B., kaip N. direktorės, veikimas A. P. bei jo įmonės UAB „S.“ interesais, o ne N. interesais, leidžia daryti išvadą, kad ji padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą juridiniam asmeniui (N.) bei valstybei. Pasak apelianto, nepaisant pareigos nustatyti individualius, tik šiai bylai aktualius nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingus požymius, pirmosios instancijos teismas išdėstė tik bendro pobūdžio, visiems panašiems atvejams tinkamus, pakankamai šabloniškus teiginius.Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad iš kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų pokalbių visumos matyti, kad J. B. gyrėsi savo pažįstamiems ir draugams apie tai, kaip daro verslą kartu su A. P., tokiu būdu parodydama, kad ji menkina savo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, pareigybę. Pasak apelianto, teismas pavartojo ne teisinėje kalboje vartotiną teiginį „daro verslą“, be to išsamiau nepaaiškino tokio išsireiškimo prasmės ir reikšmės vertinant J. B. veiksmus kaip nusikalstamus. Apeliantas sutinka, kad byloje yra užfiksuota, jog panašius žodžius savo pažįstamiems ir draugams J. B. yra sakiusi, tačiau ne oficialiuose renginiuose išsakyti žodžiai, todėl tokiems teiginiams taikyti tuos pačius standartus kaip ir kanceliarinei kalbai nėra teisinga. Be to, privatūs pokalbiai su draugais ir pažįstamais neformalioje aplinkoje daro mažiausiai žalos J. B. atstovaujamam N.. Teismas J. B. teiginių apie „daromą verslą“ nepagrįstai nesusiejo su N. sudarytomis Sutartimis. Taip pat teismas nurodė menamas aplinkybes, nes pasisakydamas dėl didelės neturtinės žalos N., nenurodė, kad teismo minimos aplinkybės būtų pripažintos faktiškai įvykusiomis. Apeliantas nesutinka ir su teismo vertimu, jog kai viešai skelbtame konkurse laimėjusiam asmeniui nepaaiškinama, kodėl su juo nutraukiamos derybos procedūros, turėjo kelti nepasitikėjimą N. kaip vieša įstaiga, taip pat tai, kad konkurse dalyvavo dvi užsienio įmonės, galėjo suformuoti Lietuvos kaip korumpuotos valstybės įvaizdį. Pasak apelianto, teismas pervertino susidariusios situacijos poveikį tokiu plačiu mastu. Be to, pats teismas padarė išvadą, kad N. galėjo nutraukti sutarties derinimo ir pasirašymo procedūras su SIA „B.“, o SIA „B.“ galėjo kreiptis dėl savo teisių gynybos. Pats konkursas nebuvo sulaukęs didelio užsienio bendrovių susidomėjimo, byloje nėra duomenų apie jų reakcijas į baudžiamojoje byloje nurodytus įvykius, todėl nėra pagrindo įžvelgti galimą žalą Lietuvos valstybei tarptautiniu mastu. Nors J. B. kaltinama padariusi neturtinę žalą, teismas rėmėsi ir 2018 m. birželio 5 d. SAM Vidaus audito skyriaus pateikta 2017 m. N. veiklos vidaus audito ataskaita, kurioje nurodyti duomenys apie negautas pajamas dėl nesudarytos plazmos pardavimo sutarties su konkurso laimėtoju SIA „B.“, taip pat apie tai, kad didėjantys nerealizuotos plazmos likučiai turi neigiamą įtaką N. veiklos rezultatams. Apibendrindamas apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas didelės žalos padarymą konstatavo remdamasis neaiškiu kaltinimu, šią žalą apibrėžė iš esmės vien abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą. Pasak gynėjo, baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad J. B. veiksmai būtų nulėmę valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimą, ar pakenktų valstybės valdymo tvarkai, todėl, nors J. B. pagal pareigas prilyginama valstybės tarnautojui, jos veiksmai realios žalos nei valstybei, nei juridiniam asmeniui N. nesukėlė. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies tenkinti N. civilinį ieškinį ir priteisti iš J. B. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pasak apelianto, teismo išvados dėl N. civilinio ieškinio yra nepagrįstos. N. civiliniame ieškinyje savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindė žala, padaryta N., kaip juridinio asmens, reputacijai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus civilinėse bylose asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, jog teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-441/2010, Nr. 3K-3-32/2012, Nr. 3K-3-676/2013). Pasak apelianto, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl N. reputacijos realaus sumenkinimo ir realiai patirtos neturinės žalos. Nors teismas sprendė, kad buvo sutrikdyta normali N. veikla – nebuvo parduota perteklinė kraujo plazma, tačiau neparduota kraujo plazma, tai galimai negautos pajamos, t. y. galimi nuostoliai turintys turtinę išraišką. Teismo nuosprendyje didžiausia padaryta žala N. reputacijai siejama su galimu poveikiu donorų apsisprendimui ir donorystės idėjai, tačiau pats civilinis ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad po N. vadovės sulaikymo sumažėjo donorų. Apeliantas nurodo, jog Higienos instituto internetiniame puslapyje skelbiamos Kraujo donorų registro statistinės metinės ir ketvirčių ataskaitos, pagal 2017–2018 m. Kraujo donorų ir donacijų ataskaitas, bendras N. donorų skaičius 2018 m. ne tik nemažėjo, bet didėjo. 2018 m. II ketvirtį, kurio pradžia beveik sutampa su J. B. sulaikymo ir šio fakto paviešinimo laikotarpiu, palyginus su 2017 m. II ketvirčiu ir 2018 m. I ketvirčiu šiek tiek sumažėjo pirminių donorų donacijos, tačiau žymiai išaugo ir didėjo 2018 m. II, III ir IV ketvirčiais pakartotinų donorų donacijos ir tuo pačiu bendras donacijų skaičius nuolat didėjo visus 2018 m. Taigi donorų, duodančių kraujo N. skaičius didėjo, tai patvirtina, kad nepaisant galimai vienkartinės ir trumpalaikės visuomenės reakcijos į informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kito poveikio donorams nebuvo. Be to, teismas turėjo kritiškai vertinti civilinio ieškinio argumentus, kurie sutampa su 2021 m. kovo 16 d. N. laikinai ėjusios pareigas Donorystės skyriaus vadovės I. L. paaiškinime „Dėl kraujo donorystės idėjos ir įstaigos reputacijos sumenkinimo“ išdėstytais teiginiais, nes I. L. N. pradėjo dirbti 2018 m. balandžio 3 d., t. y. tik kelios dienos iki J. B. sulaikymo. Be to, skundžiamame nuosprendyje paminėti liudytojai N. darbuotojai V. S., S. B., Z. D., D. J. B., J. Ž. parodė, kad didžiausią poveikį, net šoką, jiems sukėlė ne galimai padaryto pažeidimo ar nusikalstamos veikos faktas, o pats J. B. sulaikymas ir tai, kaip šis įvykis buvo paviešintas žiniasklaidoje. Šie liudytojai patvirtino, kad N. veikla ir darbuotojų darbas nebuvo sutrikę, taip pat nenurodė, kad būtų asmeniškai jautęsi pažeminti, įskaudinti, dirbantys prastą reputaciją turinčioje įstaigoje. Teismas įvertino ir liudytojos L. B. parodymus, tačiau, pasak apelianto, jų negalima prilyginti nuolatinių N. darbuotojų parodymams, kadangi ši liudytoja N. teikė viešųjų ryšių paslaugas pagal Komunikacijos paslaugų teikimo sutartį. Apeliantas nurodo, kad iš esmės žala N. kildinama iš visuomenei paskleistos žinios apie šios bylos ikiteisminio tyrimo pradžią, sulaikytus asmenis, tiriamą veiklą ir pavojų kraujo donorystei. Tačiau su tokiais įvykiais, kuomet ikiteisminį tyrimą atliekanti ir jį kontroliuojanti institucijos paskelbia neatitinkančią tiesos informaciją, J. B. niekaip nesusijusi, nes tuo metu buvo laikinai sulaikyta ir suimta, todėl negalėjo apsiginti ir nurodyti kontrargumentų. Viešai paskelbtos, rezonansą sukėlusios informacijos šaltinis buvo būtent teisėsaugos institucijų pranešimai, komentarai, o taip pat iš šių pirminių informacijos šaltinių kilusios publikacijos visuomenės informavimo priemonėse. Be to, rezonansas, kuris buvo sukeltas dėl šios bylos ikiteisminio tyrimo metu paskelbtų pranešimų, buvo nulemtas Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojo R. M. 2018 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime būtuoju laiku nurodant, kad J. B. „diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo numatytus kraujo donorystės principus, sumenkino visuomenės pasitikėjimą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistema, jų prestižą ir autoritetą, sukėlė didelį rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir neigiamą poveikį neatlygintinai kraujo donorystei Lietuvos Respublikoje“. Taigi Specialiųjų tyrimų tarnyba dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, neatlikus nė vieno baudžiamojo proceso įstatyme numatyto veiksmo, žiniasklaidai dar nenušvietus šių įvykių, žinojo ir nusprendė, kad J. B. „sukėlė rezonansą visuomenėje ir neigiamą poveikį kraujo donorystei“. Apibendrindamas nuteistosios gynėjas nurodo, jog baudžiamojoje byloje nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios realios N. neturtinės žalos, priežastiniu ryšiu susijusios su J. B. veiksmais, padarymą. Pasak apelianto, nebuvo sutrikdyta šios įstaigos veikla, donorų pasitikėjimas nebuvo sumenkęs, nebuvo pakenkta donorystės procesams. Jei ir kilo neigiamos darbuotojų ir galimai visuomenės reakcijos, jos buvo iššauktos demonstratyvaus tuometinės N. vadovės sulaikymo fakto ir jo plataus paviešinimo žiniasklaidoje. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pradinis įtarimas buvo ženkliai didesnės apimties, tačiau šiuo aspektu teisėsaugos institucijų, paviešinusių vėliau nepasitvirtinusius įtarimus, veiksmų ir jų poveikio N. reputacijai, darbuotojams ir patiems įtariamiesiems neįvertino.Nuteistojo A. P. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį dėl A. P. panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį – A. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. P. pripažintas kaltu dėl to, kad padėjo nuteistajai J. B. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos: duodamas J. B. nurodymus rūpintis jo įsteigtos bendrovės aprūpinimu; suteikdamas įgaliojimus faktiškai vadovauti bendrovės veiklai, spręsti personalo įdarbinimo reikalus, priimti sprendimus dėl bendrovės veiklos strategijos ir ateityje, organizuoti, dalyvauti ir vadovauti bendrovės susirinkimuose dėl svarbių sprendimų priėmimo; materialiai atsidėkodamas už tokią veiklą, žadėdamas užtikrinti J. B. materialinę gerovę ir veiklą bendrovėje ateityje. Apeliantas nurodo, jog A. P. nedavė nurodymų J. B. rūpintis UAB „S.“ (toliau – ir Bendrovė) aprūpinimu. Pagal Lietuvių kalbos žodyną, žodžio „aprūpinti“ tradicinė ir dažniausia reikšmė yra patenkinti poreikius, reikalus, sutvarkyti, prižiūrėti. Taigi aprūpinti fizinį ar juridinį asmenį galima finansiškai ir/ar kitokiu būdu, priklausomai nuo aprūpinamojo poreikio. Iš A. P. pareikšto kaltinimo turinio matyti, kad nuteistoji J. B. finansiškai UAB „S.“ neaprūpino, dėl to nebuvo pareikštas ir kaltinimas. A. P. buvo kaltinamas ir davęs nurodymą „rūpintis jo paties <..> aprūpinimu“, tačiau teismas padarė išvadą, jog duomenų apie tai, kad A. P. asmeniškai reiktų J. B. aprūpinimo nėra ir šį padėjimo būdą iš kaltinimo pašalino.Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 30 d. UAB „S.“ ir VšĮ N. (toliau – ir N.) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-217 (toliau – ir Pirkimo-pardavimo sutartis), kuria šalys, vadovaudamosi Kraujo donorystės įstatymu ir Kraujo ir kraujo komponentų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos sąlygų ir tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-78 (toliau – ir Išvežimo tvarkos aprašas), susitarė dėl Plazmos pardavimo už pinigus Bendrovei, Plazmos perdavimo ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos sąlygų ir tvarkos.Teismų praktikoje sprendžiant ginčus dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ne kartą konstatuota, kad kai kyla sutarties šalių ginčas dėl sutarties turinio ir/ar jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį pirmenybė teikiama tikrųjų sutarties šalių ketinimų (jų valios) nustatymui, taigi vien remtis pažodiniu jos tekstu nepakanka. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarčiai aiškinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu ar kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai taip pat reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius jų ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701/2017).Nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu N. įsipareigojo parduoti Bendrovei sutartyje nurodytą tinkamos kokybės plazmos kiekį už sutartą kainą, o Bendrovė įsipareigojo sumokėti už įsigyjamą plazmą visą sutartyje nurodytą kainą bei užtikrinti jos perdavimą kompetentingam frakcionuotojui/gamintojui. Pirkimo-pardavimo sutartis nenumatė Bendrovei jokių pareigų, susijusių su plazmos ruošimu, jos perdirbimu ar iš atitinkamos plazmos pagamintų vaistų grąžinimu N..Apeliantas nurodo, jog būtent N. pateikė Bendrovei standartinį N. Pirkimo-pardavimo sutarties projektą, ir nepriėmė jokių Bendrovės teiktų Pirkimo-pardavimo sutarties projekto korekcijų, grįsdama tai savo viešosios įstaigos statusu, tuo, jog pateiktas sutarties projektas atitinka N. interesus, atitinka teisės aktuose numatytą Plazmos realizavimo tvarką bei tuo, jog standartinės Pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos atitiko ir neprieštaravo tarp Bendrovės ir N. pasiektiems susitarimams dėl Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo. Teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neįvertino, kad Išvežimo tvarkos aprašas numato skirtingus reikalavimus bei dokumentus, būtinus leidimo išvežti plazmą iš Lietuvos Respublikos išdavimui, kuomet leidimo prašoma su tikslu parduoti plazmą pagal sutartį (Išvežimo tvarkos aprašo 4.2punktas) bei tuomet, kai leidimo prašoma turint tikslą išvežti plazmą pagal kontraktinės gamybos sutartį, plazmą perdirbti ir grąžinti pardavėjui pagamintus kraujo vaistinius preparatus (Išvežimo tvarkos aprašo 4.1 punktas). Be to, skiriasi esminis N. tikslas, kurio yra tikimasi iš sutarties, sudarytos su Bendrove: Pirkimo-pardavimo santykio atveju pagrindinis ir iš esmės vienintelis N. tikslas yra gauti atsiskaitymą už plazmą, o kontraktinės gamybos atveju pagrindinis N. tikslas būtų gauti atgal kokybiškus bei saugius kraujo vaistinius preparatus, pagamintus pirkėjo iš sutarties pagrindu perduotos plazmos. Plazmą parduodant pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, o ne pagal kontraktinės gamybos sutartį, t. y. Bendrovei neturint pareigos atlikti plazmos ruošimo ir perdirbimo/kraujo vaistinių preparatų gamybos veiksmų bei grąžinti pagamintų kraujo vaistinių preparatų N., nėra jokio pagrindo reikalauti pirkėjo farmacinės veiklos gamybos licencijos. Išvežimo tvarkos aprašo 9.4 punkte yra nurodoma, kad leidimo išdavimui yra būtina pateikti „licencijos ar kito dokumento, išduoto EEE valstybės kompetentingos institucijos ir patvirtinančio plazmos frakcionuotojo/gamintojo teisę atlikti gamybos sutartyje numatytas operacijas, kopiją“. Taigi nesudarius gamybos sutarties, nebuvo pagrindo ir reikalauti Bendrovės licencijos, kuri patvirtintų plazmos frakcionuotojo/gamintojo teisę atlikti gamybos sutartyje numatytas operacijas. Apeliantas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad Farmacijos veiklą ir plazmos panaudojimą reglamentuojantys teisės aktai nereglamentavo nei kraujo donorystės įstaigų sutarčių su šviežiai šaldytos plazmos pirkėjais sudarymo, nei pirkėjų parinkimo privalomų procedūrų, todėl šiuos procesus kraujo donorystės įstaigos vykdė individualiai, atsižvelgdamos į kiekvieną konkrečią situaciją, vadovaudamosi teisės aktais ir siekdamos užtikrinti Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstaigoms keliamų gydymui nepanaudotos plazmos panaudojimo strateginių tikslų įgyvendinimą. Kraujo donorystės įstatyme (toliau - KDĮ), Farmacijos įstatyme (toliau - FĮ), juos lydinčiuose teisės aktuose bei Europos Sąjungos teisės aktuose nėra įtvirtinta N. pareiga parduoti plazmą už pinigus tik plazmos gamintojui/frakcionuotojui. Direktyvoje 2002/98/EB bei ją lydinčiose Europos Komisijos priimtose šios direktyvos įgyvendinimo direktyvose: 2004/33/EB; 2005/61/EB; 2005/62/EB, apibrėžti bendri kraujo ir kraujo komponentų kokybės ir saugos standartai, neatsižvelgiant į tai, kokiems tikslams jie bus naudojami. Jie apima visus kraujo perpylimo proceso etapus nuo donorystės, surinkimo, ištyrimo, perdirbimo ir laikymo iki paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, kad visais būdais ketinama naudoti plazma yra surenkama pagal tuos pačius 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/98/EB nustatytus reikalavimus bei tuo pačiu būdu, todėl subjektas, turintis farmacinės veiklos gamybos licenciją, turi teisę atitinkamai surinktą plazmą naudoti ir kitais, o ne tik vaistų gamybos tikslais. Todėl visa N. surinkta plazma galėjo būti naudojama tiek gydymo tikslais, tiek vaistų gamybos, tiek tyrimų tikslais ar bet kokiais kitais plazmos panaudojimo tikslais pagal kraujo donorystės įstaigos poreikius. Šios aplinkybės A. P. buvo paaiškintos jo samdytų konsultantų. Kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8-217 1.2.1 punkto bei 8.5 punkto nuostatos patvirtina, kad pagrindinė Bendrovės pareiga pagal Pirkimo-pardavimo sutartį buvo perduoti pagal sutartį įgytą plazmą kompetentingam plazmos frakcionuotojui/gamintojui, o abi sutarties šalys numatė, kad Bendrovė neatliks jokių Plazmos ruošimo veiksmų. Todėl Pirkimo-pardavimo sutarties 8.5 punkto nuostatoje nebuvo numatyta Bendrovės pareiga turėti ar vėliau įgyti farmacinės veiklos gamybos licenciją, buvo numatytas tik reikalavimas, kad plazma būtų perduota kompetentingam frakcionuotojui/gamintojui, turinčiam licenciją. Sudarant Pirkimo-pardavimo sutartį, joje įtvirtintos teisės ir pareigos, sutarties teisėtumas bei atitikimas įstatymo nuostatoms bei N. veiklos interesams buvo patvirtintas ir N. teisės ir valdymo skyriaus vedėjos – I. K., kuri daugiau nei metus laikinai vykdė ir N. direktoriaus pareigas ir funkcijas. Taigi Pirkimo-pardavimo sutartį vizavusi N. teisės ir valdymo skyriaus vedėja – juristė I. K. susipažino bei patikrino sutarties turinį savo kompetencijos ribose ir patvirtino, kad reikalavimas Bendrovei turėti farmacinės veiklos gamybos licenciją nėra esminė ar būtina sąlyga Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui.Apeliantas nurodo, jog apklausta VVKT rinkos priežiūros skyriaus darbuotoja R. M. parodė, kad plazmos pardavimas nėra farmacinės veiklos objektas, pirkimas taip pat nėra farmacinės veiklos objektas. Nuteistoji J. B. parodė, kad N. nesudarinėjo sutarties dėl plazmos ruošimo veiksnių, kuriems pasitelkti reikėtų atitinkamą farmacinės veiklos gamybos licenciją turinčius partnerius, N. turi licenciją visiems plazmos ruošimo veiksmams atlikti, todėl jai tokie partneriai ir nereikalingi – N. sudarė sutartį dėl jau paruoštos plazmos realizavimo. Nuteistasis A. P. parodė, jog reikalavimas, kad plazmos pirkėju pagal pirkimo-pardavimo sutartį gali būti tik kraujo vaistinių preparatų gamintojas/plazmos frakcionuotojas, buvo įtvirtintas tik nuo 2020 m. lapkričio 1 d., kuomet įsigaliojo nauja Kraujo ir kraujo komponentų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos sąlygos ir tvarkos aprašo redakcija. Plazmos pirkimo-pardavimo sutarties tarp N. ir „S.“ sudarymo metu taip pat nebuvo įtvirtintas diferencijavimas, kuris numatytų skirtingus reikalavimus, taikomus plazmos pirkėjui įsigyjančiam plazmą už pinigus, turint tikslą naudoti ją vaistinių preparatų gamybai ir plazmos pirkėjui įsigyjančiam plazmą ją naudoti kitais būdais.Pasak apelianto, atsižvelgiant į Pirkimo-pardavimo sutarties šalių tikruosius ketinimus, sutarties esmę bei santykio pobūdį, N. kreipiantis į SAM su prašymu išduoti leidimą išvežti plazmą K. , kartu su N. prašymu išduoti leidimą išvežti plazmą iš Lietuvos Respublikos, UAB „S.“ turėjo galimybę pateikti visus Išvežimo tvarkos aprašo 9.3 punkte ir 9.4 punkte nurodytus dokumentus: 1) Pirkimo- pardavimo sutartį, 2) sutartį tarp UAB „S.“ ir K. , kurios pagrindu K. įsipareigoja perimti iš N. sandėlio visą Atsakovo perduodamą plazmą, bei 3) K. frakcionuotojo licenciją. Pateiktus visus aukščiau nurodytus dokumentus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nebūtų turėjusi pagrindo atsisakyti išduoti leidimą išvežti plazmą iš Lietuvos Respublikos.Skundžiamame nuosprendyje vertintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-421/2021 padaryta išvada, kad N. pagrįstai nutraukė Kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8- 217, tačiau nepripažinta, kad ši sutartis buvo niekinė ir kad nebuvo galimybės jos sudaryti. Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties motyvus skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui N. galėjo sudaryti tokio turinio sutartį su UAB „S.“, net ir šiai neturint licencijų Kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8-217 sudarymo metu. Apeliantas nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog UAB „S.“ turėjo teisę sudaryti Kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-217, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra prieštaringas – teismas pripažino A. P. kaltu siekiant neteisėto N. direktorės J. B. veikimo, tačiau tame pačiame nuosprendyje padarė išvadą, kad esminė Bendrovės ir N. santykius nustačiusi ir pradėjusi sutartis – 2017 m. birželio 30 d. Kraujo plazmos pirkimo - pardavimo sutartis – galėjo būti sudaryta (nebuvo neteisėta). Taigi teismo išvados dėl galimybės sudaryti sutartį prieštarauja teismo išvadoms dėl A. P. siekio dėl neteisėto N. direktorės J. B. veikimo.Apeliantas nurodo ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismas pripažinęs, kad 2017 m. birželio 30 d. Kraujo plazmos pirkimo–pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta, aptarė 2017 m. rugpjūčio 1 d. Bendradarbiavimo sutarties sudarymo aplinkybes, nors pirmas neteisėtas J. B. veiksmas aprašytas tik nurodant Kraujo plazmos pirkimo–pardavimo sutartį. Pasak apelianto, tokia skundžiamo nuosprendžio argumentacija nenuosekli ir gynybai nesuprantama. Vėliau skundžiamame nuosprendyje teismas aptarė kaltinimą susijusį su Bendradarbiavimo sutarties sudarymu ir jį pašalino. Taigi teismas abi Bendrovės ir N. sutartis (Kraujo plazmos pardavimo ir Bendradarbiavimo) pripažino teisėtomis. Todėl A. P. nuteisimas „siekiant neteisėto J. B. veikimo“ – sudaryti sutartis kurios yra teisėtos, yra prieštaringas, nenuoseklus.Skundžiamame nuosprendyje kaltinimas J. B. dėl veikimo A. P. interesais, t. y., jai žinant, kad bendrovė UAB „S.“ nėra licencijuota farmacinei veiklai ir negali būti Austrijos bendrovės K. verslo partnere bei atstove, 2017 m. birželio 29 d., 10.45 val., būnant N. Administracijos posėdžio pirmininke, posėdžio dalyviams, siekiant pastarųjų pritarimo, pateikus faktinių aplinkybių neatitinkančius, todėl neteisingus ir žinomai melagingus duomenis, grindžiamas aplinkybe, kad tarp K.ir UAB „S.“ vyko tik paruošiamieji darbai, siekiant sudaryti pagrindinę sutartį.Apeliantas nurodo, jog A. P. 2017 m. birželio 29 d. N. Administracijos posėdyje nedalyvavo, informacijos jam nerengė ir neperdavė. N. buvo pateiktas advokatų kontoros A., atstovaujančios Bendrovę raštas, kuriame nebuvo tikrovės neatitinkančios informacijos. Išvestinė A. P. atsakomybė galėtų kilti jei 2017 m. birželio 16 d. pasiūlyme būtų iškraipyta tiesa. Nenustačius tokių aplinkybių nėra pagrindo teigti apie kokį nors A. P. prisidėjimą prie 2017 m. birelio 29 d. administracijos posėdyje išsakytų teiginių turinio, taigi objektyviai A. P. neatliko padėjimo padaryti nusikalstamas veikas veiksmų. Tai patvirtina ir skundžiamo nuosprendžio dalis, susijusi su šiuo kaltinimu, kurioje analizuotas pats 2017 m. birželio 29 d. posėdžio protokolas, posėdžio dalyvių parodymai, M. W. susirašinėjimas su J. B. ir Ž. Ž., tačiau nėra duomenų apie kokį nors, tiesioginį ar netiesioginį A. P. veikimą, juo labiau – nurodymo davimą.Nuteistoji J. B. parodė, kad N., parduodamas kraujo plazmą, veikė tik per tarpininkus. Apeliantas nurodo, jog plazmos pardavimui per tarpininkus pritarė Sveikatos apsaugos ministerija, taigi J. B. galėjo suprasti ir suprato, kad plazmos pardavimas per tarpininką yra teisėtas. Tokius J. B. parodymus patvirtina ir slapta daryti įrašai susitikimų Bendrovės patalpose metu, kuomet buvo aptariamas sutarties vykdymas, o J. B. laikėsi kategoriškos pozicijos (t. 6, b. l. 150): Nuteistasis A. P. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. N. rašto Sveikatos apsaugos ministrui turinys jam nebuvo žinomas, tačiau patvirtino, kad UAB „S.“ realiai bendradarbiavo su K. . UAB „S.“ buvo sudariusi rašytinę sutartį su K. . 2017 m. rugsėjo mėnesį A. P. oficialiai, kaip UAB „S.“ akcininkas, susitiko su N. steigėjo atstovu Sveikatos apsaugos ministru A. V., susitikime dalyvavo ir J. B.. Ministrui buvo pristatytos bendradarbiavimo perspektyvos, atstovaujamo Italijos koncerno K. galimybės ir patirtis. Taip pat buvo aptartos galimybės dėl ilgalaikio bendradarbiavimo ir naujos N. centrinės būstinės statymo. Liudytojas G. A. patvirtino, kad jis su A. P. įmone pasirašė 2017 m. birželio 13 d. Bendradarbiavimo sutartį (Supratimo memorandumą, ketinimų protokolą (Cooperation agreement)). Ši sutartis reiškė, kad UAB „S.“ tampa K. dukterinės įmonės partneriu, bet ne atstovu. Komercinė ir pramoninė sutartis 2018 m. nebuvo pasirašyta, nes A. P. buvo suimtas. Pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, A. P. turėjo tiekti plazmą, iš kurios būtų gaminami vaistiniai preparatai. K. įsipareigojo nusigabenti gautą plazmą į perdirbimo centrus ir ją paversti į vaistinius preparatus, kuriuos tiektų atgal A. P. platinimui. Jie A. P. pateiktų jau galutinį produktą, bet mažesne kaina nei prekiaujama Lietuvoje. Tokias aplinkybes patvirtino ir kiti K. darbuotojai – S. A. bei R. T.. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tarp Bendrovės, N. ir K.vyko intensyvūs parengiamieji darbai. N. atstovai vyko į K.(Italija) susipažinti su vykdoma veikla bei aptarti bendradarbiavimo sąlygas; K. atstovai atvyko į Lietuvą susipažinti su N. centrų veikla bei Nacionalinės sveikatos sistemos politika plazmos panaudojimo bei savarankiško apsirūpinimo kraujo vaistiniais preparatais, pagamintais iš šalyje surinktos plazmos, klausimais; atliktas N. kraujo surinkimo centrų auditas; buvo derinama kokybės sutartis (Quality Agreement) tarp N. ir K. ; N. įtrauktas į K.PMF (Plasma master file); Formalizuoti susitarimai tarp K.ir Bendrovės – 2018 m. kovo 22 d. susitarimas dėl Kontraktinės gamybos sutarties sudarymo, susijęs su Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymu, skirtu sudaryti galimybes perduoti Plazmą būtent frakcionuotojui K. , kuris visą Pirkimo- pardavimo sutarties galiojimo laikotarpį buvo laikomas galutiniu plazmos gavėju bei subjektu, kuris turėjo vykdyti plazmos ruošimo veiksmus bei plazmos frakcionavimą/gamybą. Apeliantas nurodo, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino aplinkybių dėl N. atstovų vizito į K. , pirmojo K. atstovų vizito į N., taip pat, koks buvo Bendrovės indėlis organizuojant bendradarbiavimo pradžią. Teismas nepagrįstai ignoravo 2018 m. kovo 22 d. Susitarimo dėl Kontraktinės gamybos faktinį sudarymą – šis Susitarimas su suderinimo žyma buvo išsiųstas Bendrovei pasirašymui, tačiau jis nebuvo išverstas (t. 27, b. l. 25–31). Apeliantas nurodo ir tai, kad liudytojas S. A. parodė, jog vienintelė K.ir Bendrovės bendradarbiavimo nutrūkimo priežastis yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir sulaikymai. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo Susitarimo tarp Bendrovės ir K. dėl kontraktinės gamybos sutarties sudarymo turinio. Pasak apelianto, jis aiškiai patvirtina tikruosius šalių ketinimus bei supratimą, kad būtent K. , o ne pati Bendrovė, turėjo priimti iš N. pagal Pirkimo-pardavimo sutartį parduodamą plazmą, ją transportuoti, saugoti bei frakcionuoti. Ilgalaikę patirtį vaistų gamybos srityje turinti bendrovė K. patvirtino, kad Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui bei Plazmos perdavimui frakcionavimui pagal kontraktinės gamybos sutartį Bendrovei nėra reikalinga jokia farmacinės veiklos licencija, nes Plazmos įsigijimo ir Plazmos ruošimo bei gamybos procesai yra atskirti vienas nuo kito ir pats įsigijimas nėra licencijuojama veikla ir jis neturi nieko bendra su plazmos kokybe ir tinkamumu vaistų gamybai.Susitarimo dėl kontraktinės gamybos sutarties sudarymo 1.5 punkte numatyta, kad K. atliks šiuos veiksmus: plazmos paėmimas, plazmos priėmimas, patikrinimas ir saugojimas, pramoninis frakcionavimas, pramoninis galutinis apdorojimas. Taigi būtent K. turėjo atlikti veiksmus, kuriems reikalinga licencija. Be to, Susitarimo dėl kontraktinės gamybos sutarties sudarymo 2.3 punkte buvo numatyta sąlyga, kad „reikalavimai frakcionavimui bei gamybai skirti N. surinktai plazmai, susiję su licencijomis bei leidimais, bus taikomi N.“, todėl pats frakcionuotojas K. patvirtino, jog tuo atveju, kai Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Bendrovė įsigys plazmą iš N. bei perduos ją K. frakcionavimui pagal kontraktinės gamybos sutartį, K .reikalaus tik N. kaip Plazmos surinkėjo licencijų, tačiau nereikalaus jokių licencijų iš Bendrovės. Aplinkybė, kad Bendrovė neturėdama farmacinės veiklos licencijos ir jokios licencijuojamos veiklos nevykdydama, tam, kad užtikrintų tinkamą sutarčių, sudarytų su N. vykdymą, nepažeidžiant Lietuvos Respublikoje galiojančio reglamentavimo, pasitelkė kompetentingą kontrahentą K. , turintį visas reikalingas licencijas ir kitus dokumentus, patvirtinančius Bendrovės kontrahento teises Bendrovės su N. sudarytomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimui, buvo raštu papildomai patvirtinta ir SAM, Bendrovei raštu atsakant į 2018 m. sausio 5 d. SAM raštą Nr. (1.120)10-190, pasirašytą viceministrės K. G.. Teismas nevertino aplinkybės, kad Bendrovė negavo SAM atsakymo į šį raštą. SAM nenurodė, kad tarp Bendrovės ir N. sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis bei jos įgyvendinimo tvarka ir būdas prieštarauja teisės aktams. Apklausiamas teisme liudytojas, SAM korupcijos prevencijos specialistas, E. M. paneigė, kad SAM žinojo apie atliekamus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Taigi, N. steigėjas (SAM), priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, taip pat pritarė sudarytoms sutartims, kaip neprieštaraujančioms teisiniam reguliavimui.UAB „S.“ ir N. bendradarbiavimas buvo viešas, atviras ir skaidrus – 2017 m. rugsėjo mėnesį A. P., kaip UAB „S.“ akcininkas, susitiko su N. steigėjo atstovu Sveikatos apsaugos ministru A. V., susitikime dalyvavo ir J. B.. Skundžiame nuosprendyje teismas neanalizavo nei šio susitikimo fakto, nei aplinkybių ar toks susitikimas iš tikrųjų būtų vykęs jei A. P. būtų veikęs tiesiogine tyčia padėti J. B. piktnaudžiauti tarnyba. Ministrui buvo pristatytos bendradarbiavimo perspektyvos, partnerio Italijos koncerno K. galimybės ir patirtis. Taip pat, buvo aptartos galimybės dėl naujos N. centrinės patalpų būstinės statymo. Tai patvirtino ir liudytojas A. V.. Byloje nenustatyta, kad šio susitikimo metu sveikatos ministras būtų apgautas. Po šio susitikimo SAM nedavė jokių nurodymų dėl Bedrovės, N. ir K. bendradarbiavimo esmės ar formos. Tai dar kartą rodo, kad N. steigėją tenkino vykęs bendradarbiavimas. 2017 m. lapkričio mėnesį A. P. susitiko ir su SAM viceministre A. B.-M. ir supažindino su K. vadovais Europoje G. A. ir S. M. A., kaip UAB „S. T.“ partneriais vystant bendrą projektą Lietuvoje, planais vykdyti plazmos preparatų pagamintų iš lietuviškos plazmos registraciją Lietuvoje bei ilgalaikes bendradarbiavimo perspektyvas. Teismas šio susitikimo fakto taip pat nevertino ir skundžiamame nuosprendyje jo neaptarė. Ir po šio susitikimo SAM nedavė jokių nurodymų dėl Bedrovės, N. ir K. bendradarbiavimo esmės ar formos. Tai dar kartą rodo, kad N. steigėją tenkino vykęs bendravimas ir bendradarbiavimas.Įsiteisėjusia 2024 m. kovo 4 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2165-1077/2024 nustatyta faktinė aplinkybė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba po kratos sugadino A. P. mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S8+, kuriame buvo ir A. P. susirašinėjimas su A. B.-M.. Tokiu būdu iš esmės buvo atimta A. P. galimybė gintis nuo kaltinimų klaidinus N. steigėją, nes sunaikintas išsamus informacijos teikimas SAM viceministrei. Pasak apelianto, tokie duomenys pagrindžia, kad UAB „S.“ ir K. susitarė dėl Susitarimo dėl kontraktinės gamybos sutarties sudarymo (ji nebuvo pasirašyta tik dėl A. P. sulaikymo), taip pat sudarė rašytinę Bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią K. turėjo gaminti ir UAB „S.“ grąžinti vaistus, pagamintus iš UAB „S.“ įgytos kraujo plazmos. Dėl to skundžiamo nuosprendžio išvados, kad tarp UAB „S.“ ir K.b endradarbiavimo nebuvo ir tarp UAB „S.“ negalėjo būti pasirinkta kaip kraujo plazmos, skirtos vaistų gamybai, tiekėju, yra nepagrįstos. Skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai nustatė šalių valią – Bendrovė plazmos įgijimo sandoryje turėjo veikti kaip mokėjimo agentas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad sutartis negalėjo būti vykdoma – šalys turėjo valią šią sutartį vykdyti pasitelkiant licencijuotą frakcionuotoją K. , tai patvirtino ir teismo ištirti duomenys, tačiau teismas šiuos duomenis ignoravo, 2017 m. gegužės 30 d. sutartį vertino kaip galutinį susitarimą ir vykdomą susitarimą, nevertino, kad ši sutartis yra įvadinė sudėtingo bendradarbiavimo dalis, todėl nepagrįstai ją vertino atsietai nuo kitų ketinimų, kuriuos patvirtina bylos duomenys.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kiti du kaltinimo A. P. elementai susiję su tariamu nuteistosios J. B. UAB „S.“ aprūpinimu. Pasak apelianto, bylos duomenys patvirtina, kad UAB „S.“ ir K. sudarė rašytinę bendradarbiavimo sutartį, Susitarimą dėl kontraktinės gamybos sutarties sudarymo, kurios teismas nevertino. Teismas šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje nenurodė kaip objektyviai pasireiškė A. P. padėjimas daryti veikas: abu raštus SAM rengė N., A. P. dėl jų turinio patarimų, nurodymų nedavė, neteikė kokių nors tikrovę iškreipiančių duomenų dokumentų. Priešingai, A. P. 2018 m. sausio 14 d. pokalbyje su E. B. paneigė, kad yra K. atstovas, patikslino, kad yra daugiau strateginė partnerystė (t. 9, b. l. 72). A. P. neklaidino, neapgaudinėjo nė vieno rinkos dalyvio. Duomenų, kad klaidinančią informaciją būtų teikęs N., nėra. Iš dviejų raštų, kuriuos parengė N., tik 2017 m. gruodžio 4 d. N. rašte netiksliai nurodyta, kad „<...> UAB „S.“ yra kompanijos K. įgaliotasis atstovas <...>, Įgaliotas veikti kompanijos vardu Lietuvoje.<...>“. Apeliantas nurodo, kad N. pristigo teisinio preciziškumo, nes tame pačiame sakinyje nurodė „<...> ir partneris Baltijos šalyse <...>“. O pastaroji aplinkybė jau atitinka 2017 m. gegužės 30 d. sutarties esmę. Nepaisant šių aplinkybių, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad A. P. savo veiksmais tyčia siekė, kad šis netikslumas atsirastų.Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teisme apklausti N. darbuotojai L. K., J. P., E. V., I. K. parodė, jog yra buvę situacijų, kuomet nebuvo kur fiziškai sandėliuoti kraujo plazmą. 2018 m. sausio 19 d. N. Plazmos saugyklos vedėjos J. P. tarnybiniame pranešime informuojama apie beveik maksimaliai užpildytą plazmos saugyklos patalpą ir prašoma leidimo inicijuoti autošaldiklio nuomą ir jo kvalifikavimo paslaugos pirkimą (t. 13, b. l. 20). Taigi N. pats inicijavo šviežiai šaldytos plazmos perkėlimą į autošaldiklį. Plazmos laikymas autošaldikliuose, trūkstant vietos N. sandėliuose, buvo įprastinė N. veiklos praktika N. vykdant kraujo donorystės bei plazmos ruošimo veiklą, šią aplinkybę teisme patvirtino ir dabartinis N. direktorius. Centrinės viešųjų pirkimų sistemos duomenimis N. dar iki Pirkimo-pardavimo sutarties su Bendrove sudarymo ir po sutarties nutraukimo, trūkstant vietos sandėliuoti plazmą, nuomojosi šaldytuvus/puspriekabes stacionariam plazmos sandėliavimui. Šias aplinkybes patvirtino teisme apklausti liudytojai J. P., L. K., V. T., Z. B. ir S. B.. Be to ir skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl 1 390,06 Eur civilinio ieškinio teismas sutiko, kad N. reikėjo nuomotis autošaldiklius, o šiuo atveju N. nepatyrė nuomos išlaidų. Teismas sutrumpino tariamai neteisėto plazmos saugojimo laiką iki 2018 m. balandžio 6 d., o N. civilinį ieškinį dėl elektros energijos panaudojimo atmetė. 2018 m. pradžioje N. trūko vietos sandėliuoti plazmą, o prieš iškraunant iš Bendrovės automobilio plazmą į N. sandėlį, atitinkamas N. sandėlis buvo atlaisvintas jame buvusią plazmą perkėlus į N. naujai išsinuomotą puspriekabę-šaldiklį stacionariam plazmos sandėliavimui. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog N. 2018 m. gegužės 18 d. sudarė nuomos sutartį dėl krovininio automobilio puspriekabės (refrižeratoriaus) plazmai laikyti nuomos. Be to, būtent N. turėjo pareigą užtikrinti Plazmos sandėliavimą iki jos perdavimo K. . Bendrovė prašė leidimo įgytą automobilį laikyti N. teritorijoje tik su tikslu jį kvalifikuoti, o ne tam, kad į jį būtų pakrauta bei saugoma N. priklausanti kraujo plazma. Bendrovė 2018 m. sausio 25 d. rašte nurodė kokiu tikslu ir kokiam terminui yra prašoma laikyti automobilį N. teritorijoje (t. 13, b. l. 32). N. trūkstant vietos sandėliuoti plazmą, N. paprašė Bendrovės sutikimo automobilyje laikyti N. priklausančią šviežiai šaldytą plazmą, o Bendrovė davė atitinkamą sutikimą, kadangi neplanavo artimiausiu metu automobilio naudoti jokioje kitoje savo veikloje. Taigi teismo išvada, kad plazma į automobilį buvo perkelta turint tikslą ją išvežti tuo pačiu automobiliu, yra padaryta remiantis prielaidomis. Skundžiamame nuosprendyje teismas pabrėžė J. B. patirtį ir kompetenciją su kraujo donoryste susijusioje veikloje, taip pat teismas citavo 2018 m. pradžioje vykusių susitikimų metu išsakytas kategoriškas J. B. išvadas, kad Bendrovė savo vardu kraujo plazmos neįsigis, todėl teismo išvados, kad kraujo plazmos pakrovimas reiškė „pradėtą ir vykdomą pardavimo procedūrą“ vertintinos nenuosekliomis ir prieštaringomis. Teismas ne kartą pasisakė, kad visiems suinteresuotiems asmenims buvo žinoma, jog pardavimas galimas tik licencijuotam frakcionuotojui, todėl nepagrįstai sprendė, kad N. kraujo plazmos sandėliavimo trūkumo išsprendimas buvo susijęs su plazmos pardavimu. Be to, iš liudytojų Ž. Ž., R. S. parodymų matyti, kad Bendrovė automobilį įsigijo siekdama jį naudoti ketinamos vykdyti plazmaferezės centrų operavimo veikloje, kurią Bendrovė būtų pradėjusi vykdyti gavus kraujo donorystės ir farmacinės veiklos gamybos licenciją, bet ne plazmos, įsigytos iš N., vežimui. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų apie A. P. veiksmus, susijusius su vilkiko validavimu. Nėra jokių duomenų apie jo nurodymo aprūpinti Bendrovę davimą. Todėl ir šioje dalyje A. P. pripažinimas kaltu pagrįstas tuo pačiu objektyviuoju pakaltinamumu, kuomet nuteisimą lėmė tariamai neteisėti kitų asmenų veiksmai, o A. P. pripažintas kaltu tik dėl to, kad buvo Bendrovės akcininkas. Visa tai patvirtina, kad J. B. nei finansiškai, nei jokiu kitu būdu neaprūpino Bendrovės, nurodymo tai atlikti A. P. jai nedavė, todėl teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog A. P. padėjo piktnaudžiauti tarnyba.Apeliantas nurodo ir tai, kad A. P. nesuteikė įgaliojimų faktiškai vadovauti Bendrovės veiklai, spręsti personalo įdarbinimo reikalus, priimti sprendimus dėl bendrovės veiklos strategijos ir ateityje, organizuoti, dalyvauti ir vadovauti bendrovės susirinkimuose dėl svarbių sprendimų priėmimo. Teismų praktikoje nėra suformuota pozicija, pagal kurią faktinio vadovavimo įmonei aplinkybė būtų reikšminga sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnį. Tačiau teismų praktikoje ne kartą buvo vertinamas faktinio vadovavimo įmonei kriterijus, sprendžiant dėl faktinio vadovo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnį. Pagal teismų praktiką, galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamą atlikimą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, Nr. 2K-202-303/2020). Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-511/2024). Taigi, kad pripažinti, jog J. B. faktiškai vadovavo Bendrovei, o A. P. suteikė įgaliojimus, būtina nustatyti kas skyrė Bendrovės vadovus, ar vadovai organizavo kasdieninę veiklą, sudarinėjo sutartis.Apklausta teisme pirmoji UAB „S.“ vadovė A. B., buvusi advokatų profesinės bendrijos „A.“ teisininkė, parodė, kad įmonę įsteigė advokato L. J. pavedimu, įmonė įsteigta, kad būtų perleista A. P.. Tai rodo, kad įmonės įsteigimo įforminimas buvo advokatų profesinės bendrijos paslauga klientui, J. B. tame nedalyvavo, ji A. B. įdarbinimo ir paskyrimo, strategijos klausimų nesprendė. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino. Ši aplinkybė itin svarbi, nes 2017 m. birželio 13 d. Bendrovės ir K. sutartis buvo sudaryta vadovaujant A. B., o ši sutartis įmonei turėjo strateginę reikšmę. J. B. neprisidėjo prie šios sutarties sudarymo. Teismo posėdyje apklausta liudytoja, advokatų profesinės bendrijos „A.“ teisininkė Ž. Ž., parodė, kad Bendrovę įsteigė A., pavedimas buvo duotas 2017 m. birželio pradžioje. Pavedimą davė A. P.. Nuteistoji J. B. šiuose santykiuose nedalyvavo. Ž. Ž. parodė ir tai, kad ji prie tolimesnės Bendrovės veiklos klausimų dirbo šimtus valandų, vien komunikacija su K. sudarė 200–250 laiškų. Tai rodo, kad ne J. B., o Ž. Ž. buvo pagrindinė A. P. patarėja teisiniais klausimais, ji atstovavo A. P. interesus vystant šį projektą.Liudytoja Ž. M. parodė, kad prieš įsidarbinant UAB „S.“ susitiko su A. P.. Liudytoja parodė ir tai, kad J. B. šio darbo jai nesiūlė. Ji ruošė bendrovės įstatus, ieškojo buhalterijos įmonės, rengė pradinius personalo dokumentus. A. P. rekomendavo įdarbinti J. Z., K. B.. Tokie liudytojos Ž. M. veiksmai atitinka vadovavimą bendrovės veiklai, personalo įdarbinimo reikalų sprendimą, sprendimų dėl bendrovės veiklos strategijos priėmimą. Tokie Ž. M. parodymai paneigia teismo išvadas esą A. P. davė įgaliojimus J. B. vadovauti įmonei.Liudytoja R. S. teisme buvo apklausiama du teismo posėdžius ir jau vien tai paneigia prielaidą, kad ji Bendrovei nevadovavo ar vadovavo fiktyviai. R. S. parodė, kad pradėjo dirbti nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio. Ji ieškojo darbo, o J. B. pasakė, kad naujai sukurtai bendrovei jos akcininkas ieško darbuotojų, pasiūlė pasikalbėti su A. P.. Susitiko su A. P., jai buvo pristatyta pagrindinė veiklos sritis. Taip pat ji bendravo su „A.“ teisininke, kuri konsultavo teisiniais klausimais. Liudytoja parodė ir tai, kad ji tiesiogiai vadovavo įmonei. Buvo surastos patalpos Kaune ir Alytuje, sudarytos sutartys su architektu. K. atstovas konsultavo kaip įsirengti patalpas, kad jos tiktų tiek UAB „S.“, tiek N.. Ji pati organizuodavo susitikimus, kurie buvo susiję su N. ir UAB „S.“. Juose dalyvaudavo teisininkė M. W., J. B., taip pat kiti N. deleguoti asmenys, kurie atstovavo N. interesus, jie neatstovavo ir neveikė UAB „S.“ interesais. Liudytoja paneigė, kad J. B. vadovavo Bendrovei, ir parodė, kad ji pati priėmė sprendimą įdarbinti G. T., dėl to nesitarė su A. P.. Vykdydama vadovės pareigas surado darbuotojas G. K., K. B.. Pasak apelianto, tokie liudytojos R. S. parodymai paneigia aplinkybę, kad J. B. buvo suteikti įgaliojimai faktiškai vadovauti bendrovės veiklai, spręsti personalo įdarbinimo reikalus, priimti sprendimus dėl bendrovės veiklos strategijos ir ateityje, organizuoti, dalyvauti ir vadovauti bendrovės susirinkimuose dėl svarbių sprendimų priėmimo. Tai, kad Bendrovės akcininkas A. P. laikė R. S. faktine Bendrovės vadove, patvirtina ir slapta fiksuotų pokalbių turinys. 2018 m. kovo 18 d. susitikime A. P. nurodė „Tu kaip vadovavai, tu vadovauji <...> (t. 8, b. l. 120). Pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino kriminalinės žvalgybos metu padarytus garso įrašus, dalies jų nevertino, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl J. B. suteiktų įgaliojimų.Liudytojas J. Z. parodė, kad dirbti Bendrovėje jam pasiūlė Ž. M., darbo sąlygas derino tik su ja. Direktorė R. S. prašė paieškoti automobilio su šaldymo įrenginiu. Tokį automobilį jis rado Lenkijoje ir atostogų N. metu nuvyko jo apžiūrėti. Reikėjo surasti ir vairuotoją šiam automobiliui. Su R. S. bendravo nuolat, kalbėjo apie įvairius jam paskirtus darbus, ji visą laiką deleguodavo užduotis. Susitikimuose su UAB „S.“ J. B. dalyvaudavo kaip N. atstovė. Ji veikė N. vardu ir siekė kuo geresnių sąlygų. Šiuos J. Z. parodymus patvirtina Ž. Ž. pastaba A. P., jog J. B. nori jį „nugręžti“ N. naudai. Liudytoja J. P. parodė, kad 2017 m. vasaros pabaigoje su Bendrove buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, tuo metu įmonei vadovavo Ž. M., vėliau vadove tapo R. S.. Liudytoja G. T. parodė, kad darbą jai pasiūlė J. B. sesuo O.. Sutartį pasirašė su „S.“ direktore. Iš R. S. gaudavo pinigus grynais kaip UAB „S.“ darbuotoja.Liudytoja K. B. parodė, kad per pažįstamus sužinojo, jog UAB „S.“ ieško darbuotojo, turinčio farmacininko išsilavinimą. Atvyko į N. ir susitiko su tuometine UAB „S.“ direktore Ž. M.. Pokalbio metu buvo trise, t. y. ji, J. B. ir Ž. M.. Su Ž. M. aptarė darbo sąlygas. Pokalbio metu Ž. M. pasakė, kad ją samdo A. P.. Kadangi iš pokalbio ji nelabai suprato keliamų užduočių apimties ji paprašė pasikalbėti su A. P.. Su A. P. susitikimas buvo paskirtas advokatų kontoroje A., kurioje ji kalbėjo tik su A. P..Liudytoja G. K. parodė, kad 2017 m. su UAB „S.“, kurią atstovavo direktorė R. S. ir UAB „A.“, sudarė Paslaugų sutartį, kurios esmė ruošti Geros gamybos praktikos dokumentus dėl gamybos licencijos išsiėmimo, peržiūrėti dokumentus, konsultuoti dėl teisės aktų. Prieš pasirašant sutartį, į ją elektroniniu paštu kreipėsi R. S. ir paprašė padėti pasirengti vaistų gamybos licencijos gavimui. K. B. jai tapo žinoma sudarius šią sutartį. Su N. darbuotoja M. W. susipažino pasirašius sutartį, bendravo dėl licencijų klausimų.Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes apeliantas nurodo, jog liudytojai Bendrovės darbuotojai bei išoriniai konsultantai paneigė J. B. faktinį vadovavimą Bendrovei. Apeliaciniame skunde cituojami 2018 m. sausio 4, 9, 16 d., vasario 6 d. užfiksuoti pokalbiai ir nurodoma, kad visuose kriminalinės žvalgybos metu fiksuotuose pokalbiuose dalyvavo Bendrovės direktorė R. S.. Todėl skundžiamo nuosprendžio išvados, esą A. P. J. B. suteikė įgaliojimus faktiškai vadovauti Bendrovės veiklai, spręsti personalo įdarbinimo klausimus, nepagrįstos. Priešingai, 2018 m. kovo 18 d. pokalbis aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad A. P. R. S. laikė Bendrovės vadove. Skundžiamame nuosprendyje pripažįstant tokį A. P. prisidėjimo prie nusikaltimo būdą nėra nurodyta kaip objektyviai pasireiškė šis menamas įgaliojimų suteikimas – ar tai buvo pasakyta žodžiu, parašyta žinute, elektroniniu laišku, įsipareigota oficialiai raštu. Nors A. P. inkriminuotas padėjimas padaryti nusikalstamą veiką, tačiau nuosprendyje nėra įvardintas nusikaltimo laikas, vieta, kitos aplinkybės. Vertindamas J. B. veiksmus teismas padarė klaidingą išvadą, kad visi J. B. veiksmai buvo atliekami su A. P. žinia, todėl nepagrįstai nevertino koks konkretus A. P. indėlis į nuosprendyje aprašytą kaltinimo dalį. Skundžiamame nuosprendyje kaip atskiras neteisėtas J. B. veiksmas įvardintas nurodymas A. T. padėti Bendrovei įsigyti kompiuterinę techniką ir sukurti elektroninio pašto adresus. Teismas analizavo A. T. parodymus teisme, gretino šiuos parodymus su duotais ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrų metu surinktais duomenimis, tačiau neanalizavo kokiu būdu prie šio tariamai neteisėto veiksmo prisidėjo A. P.. Duomenų, kad A. P. būtų prašęs, nurodęs, užsakęs tokias paslaugas, nėra. A. P. parodė, kad apie 2017 m. gruodžio 13 d. J. B. skambutį D. S. jam nebuvo žinoma. Jis neprašė skambinti D. S., šią pavardę pirmą kartą pamatė pranešime apie įtarimą. Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad tokia J. B. pagalba nebuvo neteisėta. Todėl A. P. pripažinimas kaltu padėjus padaryti nusikaltimą „pagalbai kuri nebuvo neteisėta“ nesant jokių duomenų prisidėjus prie šios pagalbos yra nepagrįstas.Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad kaltinimas dėl Bendradarbiavimo sutarties tarp N. ir Bendrovės neteisėtumo pripažintas nepasitvirtinusiu. Iš šios teismo teisėta pripažintos Bendradarbiavimo sutarties kilo galimybė Bendrovei ir N. turėti bendras patalpas veiklai, kurių nuomos kaštus dengtų UAB „S. T.“. Šios patalpos turėjo atitikti specifinius N. patalpų reikalavimus, kurių mes nežinojo Bendrovė, todėl N. įsitraukimas renkantis patalpas buvo privalomas. A. P. parodė, kad bendrų patalpų turėjimas turėjo būti itin naudingas N., nes N. galėtų plėsti veiklą, o kaštus sutaupytų. A. P. parodė ir tai, kad asmeniškai telefoninių skambučių, nurodytų kaltinime negirdėjo, tačiau, jo įsitikinimu, jei ir buvo rūpinimasis patalpomis jis nebuvo nukreiptas prieš N., o priešingai – rūpestingas ir apdairus vadovas būtent ir turi siekti naudos savo vadovaujamai įmonei, N. vadovė neveikė priešingai tarnybos interesams.Teismas konstatavo, kad J. B. veikė Bendrovės interesais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad N. trūko patalpų, ir N. būtų itin naudinga turėti galimybę naudotis veiklai tinkamomis patalpomis nemokamai. N. buvo reikalingos patalpos donorų telkimui ir kraujo ėmimui, o tam reikia atitinkamų patalpų skirtinguose miestuose. J. B. parodė, kad dėl kraujo donorystės teko skubiai ieškoti išeities ir Bendradarbiavimo sutartis su Bendrove šiuo klausimu pirmiausia ir buvo išnaudojama. Tai patvirtino ir liudytojai, susiję su patalpų kraujo donorystei paieška. Bendrovė siūlomų patalpų N. neketino nei nuomoti, nei subnuomoti, reikėjo tik rasti patalpas ir pateikti N. reikalavimus įrengimui, o tai buvo aptarta su N. darbuotojais. Būtent dėl to patalpų paieškomis užsiėmė visi su šia veikla N. susiję darbuotojai, ne išimtis buvo ir J. B. bei N. darbuotojas P. N.. Tai, kad J. B. viena ar kartu su kitais atsakingais N. darbuotojais vyko įvertinti patalpų, kuriose dirbs N., yra jos, kaip N. vadovės, viena iš pareigų. Nė vieno iš vizitų metu, nė vieno iš bendrų pasitarimų metu J. B. nesiteiravo patalpų kainų ar remonto sąnaudų, dėl jų nesiderėjo ir nesirūpino, nors, kaip UAB „S.“ „faktinė vadovė“ turėtų tai daryti. Ji pokalbių metu minėjo, kad už patalpų nuomą mokės partneriai UAB „S.“, todėl informaciją apie patalpas reikėjo siųsti ne tik jai, bet ir UAB „S.“ direktorei R. S.. Apklausti liudytojai nekilnojamojo turto agentai patvirtino, kad žinojo, jog apžiūrimose patalpose veiks būtent N.. Nei 2018 m. sausio 9 d., nei 2018 m. sausio 16 d. susitikimuose Bendrovės patalpose A. P. nedalyvavo, todėl negalėjo padėti J. B. „<...> nuslėpti aplinkybę, kad UAB „S.“ nėra oficialus kompanijos K. atstovas“.Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad iš 2018 m. sausio 24 d. UAB „S.“ rašto Nr. 01/25-2, kuriuo buvo atsakyta į paklausimą, matyti, jog jame patvirtinta apie Bendradarbiavimo ir Kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutarčių su N. pasirašymą bei UAB „S.“ patvirtino, kad yra K. strateginis partneris. Apeliantas nurodo, jog Bendrovės rašte nurodyta, kad UAB „S.“ yra „partneris“, todėl teismo išvados dėl „atstovo“ yra nepagrįstos ir prieštarauja teismo ištirtiems dokumentams. Bendrovės nuo SAM nenuslėpė aplinkybės, kad nėra oficialu kompanijos K. atstovu.Skundžiamame nuosprendyje kaip dar vienas neteisėtas veiksmas įvardinamas tai, jog J. B. nurodė teisininkei M. W. rengti dokumentaciją bendrovės „S.“ vardu, konsultuoti A. P., R. S. ir kitus su Bendrovės veikla susijusius asmenis teisiniais klausimais. Tačiau nuosprendyje nėra nurodytas nė vienas dokumentas kurį parengė M. W.. Apklausiama teisme liudytoja M. W. parodė, kad neteikė teisinių konsultacijų A. P.. A. P. parodė, kad tiek jis asmeniškai, tiek UAB „S. T.“ naudojosi advokatų profesinės bendrijos A. paslaugomis. Šias aplinkybes teisme patvirtino apklausta liudytoja Ž. Ž.. Nors skundžiamame nuosprendyje paminėtas vienas M. W. laiškas A. P., tačiau vieno laiško parašymas nereiškia nuolatinio konsultavimo teisės klausimais. Advokatų profesinės bendrijos A. konsultacijos vyko nuolatos, kainavo daug lėšų, tai matyti iš detalios APB A. darbų ataskaitos, todėl nei A. P., nei R. S. nereikėjo M. W. konsultacijų.Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje veiką kvalifikuojančiu požymiu nurodytas materialus atsidėkojimas už J. B. veiksmus, t. y. J. B. nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. balandžio 4 d. neatlygintinai naudojosi iš UAB „S.“ lėšų apmokamomis Bendrovės darbuotojos G. T. ne mažiau 15 kartų atliktomis valymo ir tvarkymo paslaugomis, šias teikiant J. B. gyvenamojoje vietoje. Skundžiamame nuosprendyje A. P. kaltė grindžiama iš esmės tik G. T. parodymų dalimi dėl jos atliktų valymo darbų J. B. namuose. Tačiau net ir šie parodymai nepatvirtina, kad J. B. gavo turtinę naudą dėl valymo paslaugų, kurias apmokėjo UAB „S.“. A. P. dėl šios kaltinimo dalies parodė, kad tik susipažinęs su bylos medžiaga sužinojo, kad UAB „S. T.“ valytoja dirbo G. T.. G. T. į Bendrovę įdarbino direktorė R. S., darbo sutartimi buvo nustatytas fiksuotas darbo užmokestis. Jis pats su valytoja nebendravo, neformulavo jai užduočių, nenustatinėjo darbo valandų ir darbo vietų. Valytojos darbas negali būti siejamas su UAB „S. T.“ ir N. santykiais.Liudytoja G. T. teisme parodė, kad A. P. nepažįsta, niekada su juo nėra bendravusi. J. B. sesuo pasiūlė darbą, sutartį pasirašė su „S.“ direktore. Iš R. S. gavo pinigus grynais kaip „S.“ darbuotoja. Pasak apelianto, tokie G. T. parodymai patvirtina A. P. poziciją, kad jis nežinojo apie valytojos įdarbinimą. Skundžiamame nuosprendyje teismas A. P. nežinojimą bandė paneigti aplinkybe, kad G. T. tvarkė ir A. P. tėvų namus. Apeliantas nurodo, kad A. P. negyveno su tėvais, be to, jis negyveno Lietuvoje. Teismas ignoravo aplinkybę, kad 2018 m. vasario–balandžio mėnesiais A. P., J. B., R. S. atžvilgiu buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės, tačiau nebuvo užfiksuotas nė vienas A. P. pokalbis, kuriame jis būtų paminėjęs G. T., ar jos funkcijas atliekantį asmenį. Liudytoja R. S. parodė, kad ji pati priėmė sprendimą priimti G. T., dėl to net nesitarė su A. P.. J. B. parodė, kad G. T. už jos atliktą darbą jos namuose ji mokėjo pati. Pirmosios instancijos teismas G. T. parodymus turėjo gretinti su garso įrašais iš 2018 m. sausio–vasario mėn. susitikimų UAB „S. T.“ biure. Apeliantas nurodo, jog bylos duomenys patvirtina, kad R. S. vadovavo bendrovei, o A. P. nėra susijęs su G. T. atliktomis valymo paslaugomis, net nevertinant, ar J. B. už jas papildomai susimokėjo, ar ne. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad J. B. savo naudai iš A. P. tikėjosi gauti 2018 m. sausio 14 d., apie 15 val., restorane „Gan bey city“ A. P. pažadėtą asmeninę naudą – ateityje būti įdarbinta į A. P. priklausančią bendrovę UAB „S.“ ir vadovauti šiai Bendrovei. Taigi A. P. pripažintas kaltu dėl to, kad kitas asmuo – J. B., tikėjosi gauti tam tikros naudos. Tokiu būdu teismo nustatyta asmens baudžiamoji atsakomybė peržengė objektyviai patikrintinų ir kontroliuojamų aplinkybių ribas ir perėjo į vilčių, regimybių, tikėjimo sritį. Toks kriminalizavimas neteisėtas vien jau dėl to, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 1 dalis numato, kad minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.Duodamas parodymus A. P. paaiškino, kad jų bendravime su J. B. buvo nemažai ginčų ir diskusijų, ironijos, pajuokavimų, tačiau jokių susitarimų dėl įdarbinimo, akcijų perdavimo ateityje nebuvo. Nebuvo tariamasi dėl konkrečios J. B. darbo vietos, apmokėjimo, darbo funkcijų, todėl neapibrėžti pajuokavimai negali būti laikomi rimtais, apsvarstytais ketinimais. Be to, J. B. paskyrimas vadovauti net ir teoriškai negalėjo būti svarstomas, nes ji nemokėjo vokiečių kalbos, kuri yra būtina norint vadovauti plazmos centrui Austrijoje .Apeliantas cituoja 2018 m. sausio 14 d. pokalbį tarp J. B. ir A. P., kuriame J. B. išsakytą klausimą, „kokią karalystės dalį duosi“, teismas įvertino kaip A. P. pažadą. Tačiau vėlesnis pokalbis rodo, kad jame nėra minima nei UAB „S. T.“, nei įmonės akcijos, nei A. akcijos. Jokių konkrečių susitarimų dėl įdarbinimo šiame pokalbyje nėra išsakyta. Teismų praktikoje nurodoma, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas turi remtis tik slaptųjų veiksmų protokoluose užfiksuota veiksmų atlikimo eiga ir rezultatais, t. y. užfiksuotu tiksliu pokalbio turiniu, o ne pareigūnų paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-976/2021). Teismas turėjo betarpiškai išklausyti pokalbį teismo posėdyje ir ištirti ar asmenų ketinimai buvo rimti.J. B. parodė, kad jos ateities planai buvo kiti – po N. kadencijos pabaigos planavo dirbti Ukrainoje, nes ji buvo SAM ministrės patarėja kraujo tarnybos klausimais. Tai buvo žymiai įdomesnė perspektyva. Teismas, vertindamas tik kai kurias slapta padaryto įrašo vietas, padarė klaidingas išvadas. Objektyvių duomenų apie pažadą įdarbinti, perleisti akcijas nėra. Taigi J. B. neturėjo pagrindo tikėtis gauti turtinės ir asmeninės naudos ir nesitikėjo gauti asmeninės naudos iš A. P..Apeliantas nurodo ir tai, kad proceso išlaidos iš A. P. priteistos neteisėtai. N. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas J. B., A. P. pagal šį ieškinį nebuvo pripažintas civiliniu atsakovu. Teismas neteisėtai priteisė civilinio ieškovo N. atstovavimui patirtas išlaidas iš asmens, kuriam toks ieškinys nebuvo pareikštas. N. atstovo advokato P. Gutausko procesinė veikla buvo susijusi su civilinio ieškinio J. B. įrodinėjimu, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti proceso išlaidas iš trečiojo asmens.Civilinio ieškovo viešosios įstaigos N.atstovas advokatas Paulius Gutauskas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį dėl VšĮ N. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo pakeisti ir iš nuteistųjų VšĮ N. naudai priteisti 32 475 Eur išlaidų.Apeliantas nurodo, jog nuosprendžio dalis, kuria VšĮ N. naudai iš J. B. ir A. P. priteista po 5 000 Eur išlaidų advokato paslaugoms byloje apmokėti, yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta netinkamai pritaikius procesinės teisės normas.Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pagrindiniai bylinėjimosi ir kitų išlaidų atlyginimo priteisimo kriterijai – išlaidos turi būti faktiškai patirtos, būtinos (neišvengiamos, siekiant užkirsti kelią pažeidimui arba gauti pažeidimu padarytos žalos atlyginimą) ir protingo dydžio (Didžiosios Kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Merabishvili prieš Gruziją, peticijos Nr. 72508/13, par. 370). Atstovavimo išlaidos (atlyginimas atstovui) yra faktiškai patirtos, jei pareiškėjas yra jas apmokėjęs arba įpareigotas apmokėti pagal teisinius ar sutartinius įsipareigojimus (EŽTT1980 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Luedicke, Belkacem ir Koę prieš Vokietiją, peticijos 6210/73 ir kt., par. 15; 1981 m. vasario 6 d. sprendimas byloje Airey prieš Airiją, peticijos Nr. 6289/73, par. 13; 2012 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Hajnal prieš Serbiją, peticijos Nr. 36937/06, par. 154).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023).Taip pat kasacinės instancijos teismas formuoja praktiką, jog nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, Nr. 2K-687/2012, Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-347-976/2018, Nr. 2K-105-788/2024).Baudžiamojoje byloje VšĮ N. prašė priteisti 32 475 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Teismui pateikta išsami teisinių paslaugų ataskaita patvirtina, jog civiliniam ieškovui teisinės paslaugos baudžiamojoje byloje teiktos nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2023 m. spalio 3 d. Jos, be kita ko, teiktos ir po šios datos, civilinio ieškovo atstovui aktyviai dalyvaujant baudžiamosios bylos nagrinėjime – teismo posėdžiuose pasakant baigiamąją kalbą, išklausant kaltinamųjų baigiamąsias kalbas, parengiant bei teismo posėdyje pagarsinant atsikirtimus į kaltinamųjų baigiamąsias kalbas ir kt. Pateikta teisinių paslaugų ataskaita patvirtina, jog baudžiamojoje byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtis laiko prasme sudarė 359 val. 40 min.Teismui perduotą nagrinėti baudžiamąją bylą sudarė 67 tomai, todėl ši byla laikytina didelės apimties. Civiliam ieškovui suteiktų teisinių paslaugų apimtis buvo įvairiapusė - baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžioje susipažinta su visa baudžiamosios bylos medžiaga (67 tomai) ir kaltinamuoju aktu (kuris sudarė 288 lapus), parengtas bei pateiktas civilinis ieškinys, kuris sudarė 13 lapų bei ruošti kiti procesiniai dokumentai – pavyzdžiui, 2022 m. vasario 1 d. parengtas ir teismui pateiktas rašytinis atsikirtimas į kaltinamosios J. B. prašymą dėl medžiagos išreikalavimo. Pastebėtina, kad baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2021 m. sausio 14 d, o 2024 m. vasario 12 d. išklausyti kaltinamųjų paskutiniai žodžiai, po kurių pirmosios instancijos teismas pranešė apie procesinio sprendimo paskelbimą, jį atidedant atitinkam laikotarpiui. Vadinasi, baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko daugiau kaip trejus metus. Per minėtą laikotarpį faktiškai įvyko apie 70 teisiamųjų posėdžių ir visuose juose VšĮ N. buvo atstovaujama advokato. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienam teismo posėdžiui buvo ruošiamasi ir kiekviename teismo posėdyje VšĮ N. atstovas turėjo bei uždavė atitinkamus klausimus teisme apklaustiems liudytojams, specialistams bei kaltinamiesiems. Tokiu būdu būdamas aktyvus, tuo pačiu užtikrindamas tinkamą civilinio ieškovo teisių ir teisėtų interesų atstovavimą baudžiamajame procese. Nors skundžiamo nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad civilinio ieškovo atstovo užduodami klausimai procese buvo labai panašūs į valstybės kaltintojo, tačiau tokia faktinė aplinkybė negali lemti dalies proceso išlaidų nepriteisimo bei neatlyginimo. Ypač atsižvelgiant į tai, kad pareikšto civilinio ieškinio faktinis pagrindas yra kaltinamųjų neteisėti (nusikalstami) veiksmai, dėl kurių civilinis ieškovas patyrė neturtinę ir turtinę žalą. Būtent todėl civilinio ieškovo atstovo dalis procese užduodamų klausimų neišvengiamai siejosi su baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems pareikštais kaltinimais. Pabrėžtina ir tai, kad bylą nagrinėjant teisme posėdžio pirmininkas yra įpareigotas užtikrinti posėdžio tvarką, o tuo pačiu ir šalinti iš bylos nagrinėjimo klausimus, nesusijusius su byla ar nagrinėjamu atveju nesusijusius su civiliniu ieškiniu (BPK 258 straipsnio 3 dalis). Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tokie atvejai, kai teismo posėdžio pirmininkas šalino civilinio ieškovo atstovo klausimus, kaip nesusijusius su civiliniu ieškiniu, buvo pavieniai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog civilinio ieškovo atstovo užduodami klausimai procese buvo labai panašūs į valstybės kaltintojo, stokoja pagrįstumo. Tuo pačiu rėmimasis šia aplinkybe (dėl klausimų procese uždavimo) negali būti pagrindas nuspręsti priteisti tik dalį civilinio ieškovo procese patirtų teisinės pagalbos išlaidų.Apeliantas nurodo ir tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija ir yra gerokai mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) įtvirtinti rekomenduojami priteisti dydžiai. Rekomendacijų 9 punktas numato, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Rekomendacijų 10.2 punktas numato, kad už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu koeficientas yra 2,5. Atsižvelgiant į tai, nuosprendžio priėmimo dienai maksimali rekomenduojama priteisti išlaidų suma už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos metu sudarė 5 402,50 Eur. Tuo tarpu iš civilinio ieškovo pateiktos teisinių paslaugų ataskaitos matyti, jog išleista piniginė suma teisinėms paslaugoms teikti, susijusi su procesinių dokumentų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme parengimu tokios piniginės sumos ne tik, kad neviršijo, bet ir buvo mažesnė. Taigi, civilinio ieškovo prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų dydžiai neviršijo nė vieno iš Rekomendacijose nurodytų dydžių. Nors kasacinės instancijos teismas ir formuoja praktiką, jog Rekomendacijų nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos ar jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos, tačiau yra akivaizdu, jog tokio teisės akto priėmimas ir rekomenduojamų priteisti maksimalių išlaidų advokato pagalbai apmokėti nustatymas nėra savitikslis ir į jį neabejotinai turėtų būti atsižvelgiama baudžiamojoje byloje sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo vertintas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atitikimas Rekomendacijose nurodytiems priteistiniems dydžiams.Apeliantas taip pat nurodo, kad civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje prašomos priteisti išlaidos yra realios ir pagrįstos. Byloje pateikti duomenys – prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisinių paslaugų ataskaita ir bankiniai mokėjimo nurodymai patvirtina, jog tokios išlaidos yra faktiškai patirtos. Be to, baudžiamosios bylos didelė apimtis, atliktų teisinių veiksmų kompleksiškumas, jų pastovumas, teisinių veiksmų atlikimo ir pati baudžiamojo proceso trukmė suponuoja išvadą, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (32 745 Eur) nėra per didelė ar neprotinga. Šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl turėtų būti atlygintos. Nors skundžiamoje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog Civilinio ieškovo ieškinys dėl 1 390,06 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkintas, tuo tarpu ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, tačiau ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas priteisti mažesnę dalį byloje patirtų proceso išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis nesieja civilinio ieškovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio su civilinio ieškinio patenkinimo dydžiu. Atvirkščiai, BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlyga civilinio ieškovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui yra kaltinamojo pripažinimas kaltu, bet ne civilinio ieškinio patenkinimo dydis. Priešingu atveju, priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį susiejus su pareikšto civilinio ieškinio patenkinimo dydžiu, susidarytų tokia ydinga situacija, kuomet nuo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys vengtų baudžiamojoje byloje reikšti civilinius ieškinius (ypač dėl neturtinės žalos priteisimo), kadangi jų ieškinius tenkinus iš dalies, šiems didžiąja dalimi nebūtų priteisiamos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tuo pačiu tokia situacija ribotų ir asmenų galimybes (teises) būti atstovaujamiems advokato ir gauti patirtų išlaidų atlyginimą. Taigi BPK 106 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinio ieškovo ir /ar nukentėjusiojo naudai negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju, būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei nebūtų įgyvendinta BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis, t. y. ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo civiliniam ieškovui klausimą, netinkamai taikė BPK 106 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas laikė neproporcingomis ir neteisingomis, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendžio dalį civilinio ieškovo naudai priteisdamas iš viso 10 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis turėtų būti pakeista, civiliniam ieškovui priteisiant visas procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Civilinio ieškovo viešosios įstaigos N. atstovas advokatas Paulius Gutauskas atsiliepime į nuteistosios J. B. gynėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį dėl J. B. pripažinimo kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir civilinio ieškinio patenkinimo palikti nepakeistą bei priteisti iš J. B. VšĮ N. naudai patirtas teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodoma, jog 2017 m. vasario 14 d. N. interneto tinklapyje buvo paskelbtas pranešimas apie skelbiamą perteklinės, gydymo tikslams nepanaudotos šviežiai šaldytos plazmos pardavimo konkursą, kuriame numatyta, kad tinkamas pirkėjas – frakcionuotojas arba kitas juridinis asmuo, kuris turi pasirašytą sutartį su medicininių produktų frakcionuotoju, kaip ir kitus reikalingus dokumentus (licencijas ir pan.). Taigi, subjektui, ketinančiam įsigyti plazmą, ne tik būtina turėti pasirašytą kontraktinės gamybos sutartį su frakcionuotoju, bet ir privalu turėti farmacinės veiklos gamybos licenciją. Perteklinės, gydymo tikslams nepanaudotos šviežiai šaldytos plazmos pardavimo konkurso organizavimo ir vykdymo komisija 2017 m. gegužės 8 d. posėdžio metu nutarė kompaniją, pasiūliusią didžiausią kainą už 1 litrą šviežiai šaldytos plazmos – 37,50 Eur, pripažinti laimėjusia konkursą. N. direktorės 2017 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. B-218 buvo patvirtinta, kad SIA „B“ pripažįstama laimėjusia konkursą. Tačiau N. direktorės 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B-282 nutrauktos sutarties su Latvijos kompanija SIA „B“ derinimo procedūros. Nuteistosios J. B. nurodytos tariamos sutarties nesudarymo su Latvijos kompanija priežastys nėra atspindėtos nė viename iš byloje esančiame dokumente. Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus 2018 m. birželio 5 d. VšĮ N. Veiklos vidaus audito ataskaitos (toliau – VšĮ N. veiklos vidaus audito ataskaita) Nr. VAA – 6 išvadų 4 punkte konstatuota, kad VšĮ N. direktorės 2017 m. birželio 29 d. įsakyme Nr. B-282 „Dėl sutarties derinimo procedūrų nutraukimo“ nenurodytos sutarties derinimo procedūros nutraukimo priežastys su Latvijos kompanija SIA „B“. 2017 m. birželio 29 d. VšĮ N. administracijos posėdyje buvo aptariamos galimos rizikos dėl sutarties su Latvijos kompanija SIA „B“ derinimo procedūrų nutraukimo, t. y. šios kompanijos galimos pretenzijos dėl pažeistų kompanijos lūkesčių ir kompensacijos už tai prašymas. Tokio klausimo aptarimas ir vertinimas suponuoja vienintelę išvadą, jog objektyvių priežasčių nutraukti sutarties su Latvijos kompanija SIA „B“ derinimo procedūras nebuvo, dėl ko ir kilo rizika dėl pretenzijų dėl žalos atlyginimo gavimo. Latvijos kompanija SIA ,,B“ iš esmės vien nuteistosios J. B. sprendimu buvo eliminuota iš plazmos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo procedūrų. Šias aplinkybes apklaustas 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje patvirtino Latvijos kompanijos SIA „B“ vadovas A. C., nurodęs, jog jo kompanija buvo pašalinta iš minėtų procedūrų ir tai padaryta nuteistosios J. B. iniciatyva ir sprendimu. Tuo pačiu minėtas asmuo patvirtino ir tą aplinkybę, jog SIA „B“ atitiko konkurso sąlygas bei pateikė visus reikiamus dokumentus, tarp jų ir farmacinės veiklos gamybos licenciją bei Geros gamybos praktikos pažymėjimą.2017 m. birželio 13 d. tarp UAB „S.“ ir Austrijos kompanijos K. sudaryta Bendradarbiavimo sutartis (toliau – Bendradarbiavimo sutartis). Minėtos sutarties preambulės C punktas numatė, kad tiekėjas UAB „S.“ turi galimybę ir ketina savo vardu bei savo lėšomis pirkti šviežiai šaldytą lietuvišką plazmą iš VšĮ N. Lietuvos Respublikoje su tikslu tiekti nupirktą plazmą užsakovui K. frakcionavimui. UAB „S.“ steigimo aktas sudarytas 2017 m. birželio 8 d., o VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre įmonė registruota 2017 m. birželio 13 d., t. y. būtent tą pačią dieną, kuomet yra sudaryta Bendradarbiavimo sutartis su Austrijos kompanija K.. UAB „S.“ tiek teisnumą, tiek subjektiškumą (veiksnumą) galėjo įgyti tik nuo 2017 m. birželio 13 d. Tačiau jau 2017 m. birželio 13 d. UAB „S.“, kaip tai nurodyta Bendradarbiavimo sutarties preambulės C punkte, turėjo galimybę pirkti šviežią šaldytą lietuvišką plazmą iš VšĮ N. Lietuvos Respublikoje. Vadinasi, dėl minėtos galimybės turėjo būti susitarta dar kuri laiką prieš Bendradarbiavimo sutarties pasirašymą, o UAB,, S.“ dar net neturint teisnumo bei civilinio subjektiškumo (veiksnumo) (CK 2.74 straipsnio 1 dalis).Oficialiai į VšĮ N. dėl galimybės įsigyti plazmą nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. birželio 13 d. kreiptasi nebuvo. Advokatų profesinės bendrijos „A.“ darbuotoja Ž. Ž. kreipėsi į VšĮ N. darbuotoją M. W. dėl nuomonės apie EMA turimą licenciją pateikimo ir jai tokia M. W. nuomonė 2017 m. birželio 9 d. elektroniniu laišku buvo pateikta. Toks susirašinėjimas laikytinas iš esmės asmeniniu asmenų susirašinėjimu ir nėra oficialus kreipimasis į VšĮ N.. Laiškuose nebuvo aptariamas klausimas dėl plazmos įsigijimo galimybės. Be to, toks asmenų asmeninio pobūdžio susirašinėjimas kaip tik patvirtina jau prieš tai buvusį pasiektą neoficialų susitarimą dėl plazmos pardavimo ir privačios įmonės konsultavimą licencijų klausimais. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, jog byloje nuteistųjų pateikti elektroniniai laiškai nepaneigia VšĮ N. patvirtinimo, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. birželio 13 d. advokatų profesinės bendrijos „A.“ darbuotojai raštu ar kitais būdais, t. y. oficialiai, nebuvo susisiekę su VšĮ N.. Taigi UAB „S.“ patvirtinimas dėl galimybės savo vardu ir lėšomis įgyti lietuvišką plazmą iš VšĮ N. kilo iš to, jog tarp nuteistosios J. B. ir nuteistojo A. P. egzistavo susitarimas dėl plazmos įsigijimo dar iki juridinio asmens įsteigimo ir tik pasiekus tokį susitarimą buvo įsteigtas juridinis asmuo. Priešingu atveju Bendradarbiavimo sutartyje įtvirtinta UAB „S.“ galimybė ir ketinimas įgyti plazmą nebūtų aptarta ir patvirtinta.Civilinio ieškovo atstovas nurodo ir tai, kad 2017 m. birželio 29 d. N. administracijos posėdyje nebuvo priimtas sprendimas sudaryti sutartį su UAB „S.“, o buvo nuspręsta pradėti bendradarbiavimo su Austrijos kompanija K. procedūras. Nepaisant to, kitą dieną N. direktorė vienašališkai sudarė sutartį su UAB „S.“, nepaskelbus naujo konkurso. Civilinio ieškovo atstovas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad UAB „S.“ plazmos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymui nebuvo reikalinga farmacinės veiklos licencija. Pagal sutartį UAB „S.“ įsipareigojo ne tik sumokėti už kraujo plazmą, bet ir ją priimti, savo transportu paimti iš N. bei perduoti kompetentingam gamintojui. Remdamasis Farmacijos įstatymo nuostatomis, VVKT išvada bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-421/2021, atstovas nurodo, kad tokiems veiksmams buvo reikalinga atitinkama farmacinės veiklos licencija, kurios UAB „S.“ neturėjo.Civilinio ieškovo atstovas taip pat nesutinka su apeliantės teiginiu, kad UAB „S.“ buvo K. partneris ar atstovas. Nurodo, kad 2017 m. birželio 13 d. bendradarbiavimo sutarties turinys nepatvirtina nei jungtinės veiklos, nei atstovavimo teisinių santykių, o K. atstovai teisme patvirtino, kad atstovavimo santykiams būtų reikėjusi atskira sutartis, kuri nebuvo sudaryta.Dėl plazmos perkėlimo į UAB „S.“ priklausantį autošaldiklį civilinio ieškovo atstovas nurodo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog plazmos išvežimas buvo planuojamas perduodant ją UAB „S.“, o ne tiesiogiai K. , todėl apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumo atmestini. N. direktorė žinojo, kad toks sandoris negalės būti įvykdytas, tačiau šviežiai šaldytos kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sandoris buvo pradėtas vykdyti – sudaryta sutartis, atliktas avansinis mokėjimas, išrūšiuota pirmakarčių donorų plazma, kuri supakuota dėžėse, skirtose pardavimui ir transportavimui. Taip pat plazma pakrauta į automobilį, kuris nebuvo kvalifikuotas ir siekiama, jog plazma būtų išvežta. Tačiau supratus, jog sandorio pilnai įgyvendinti veikiausiai nebepavyks (dėl licencijos neturėjimo ir kitų aplinkybių), buvo priimtas sprendimas grąžinti iš UAB „S.“ pagal kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutartį gautus 100 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atlikti veiksmai reiškė pradėtą ir vykdomą pardavimo procedūrą, o 2018 m. sausio 29 d. įvykdytą šviežiai šaldytos plazmos perkėlimą į UAB „S.“ priklausantį autošaldiklį, pagrįstai pripažino neteisėtu.Pasak civilinio ieškovo atstovo, bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp N. ir UAB „S.“, buvo siekiama sudaryti regimybę, jog UAB „S.“ yra farmacinėje srityje veikianti įmonė, kartu su N. vykdanti kraujo ir kraujo komponentų surinkimą, jų ruošimą ir pardavimą, tarpusavyje besikeičiant gerąja patirtimi ir bendradarbiaujant. Tuo iš esmės legalizuojant kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutartį, o tuo pačiu ir UAB „S.“ veiklą. Tačiau N. tokio pobūdžio bendradarbiavimo ir/ar partnerystės su privačiomis kompanijomis, šiuo atveju UAB „S.“, nereikėjo ir jis negalėjo būti vykdomas, tuo labiau iš esmės sujungiant privataus verslo ir viešojo juridinio asmens veiklas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad civilinėje byloje N. reikalavo teismo pripažinti, jog ginčo sutartys yra niekiniai sandoriai ir negalioja nuo jų sudarymo momento, kadangi UAB „S.“ turėjo turėti licenciją sutarčiai sudaryti. Civilinio ieškovo atstovas nurodo, jog teismas nekonstatavo, jog ginčo sutartys yra niekiniai sandoriai ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Civilinėje byloje būtent UAB „S.“ pareiškė ieškinį N. dėl kraujo plazmos pirkimo-pardavimo ir bendradarbiavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtais. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje N. niekada nereiškė reikalavimo dėl kraujo plazmos pirkimo-pardavimo ir bendradarbiavimo sutarties sudarymo (ne)galimumo ir/ar tokių sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, būtent todėl nei pirmosios, nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismai nepripažino minėtų sutarčių niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Taigi apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nebuvo konstatuotos ir pripažintos nurodomu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-241-905/2020, būtent todėl, jog tokio reikalavimo N. civilinėje byloje net nereiškė. Pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis neprieštarauja civilinėje byloje priimtiems sprendimas. Civilinę bylą išnagrinėję visų instancijų teismai, atmetė absoliučiai visus UAB „S.“ pareikštus reikalavimus N. kaip nepagristus, konstatuodami aplinkybę, jog 2017 m. birželio 30 d. Kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-217 bei 2017 m. rugpjūčio 1 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. 8-245 N. nutraukė teisėtai ir pagristai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-241-905/2020, konstatavo ir tai, kad UAB „S.“ įgys nuosavybės teises į plazmą, kas suponuoja akivaizdžią išvadą apie tai, jog UAB „S.“ turėjo priimti perkamą plazmą ir tik vėliau ją perduoti (perleisti) K. įmonei. Tuo tarpu, tokiems veiksmams atlikti yra būtina farmacinės veiklos gamybos licencija. Civilinio ieškovo atstovas nesutinka ir su nuteistosios J. B. gynėjo apeliacinio argumentais dėl didelės žalos ir civilinio ieškinio. Nurodo, kad nuteistosios veiksmai neigiamai paveikė N. reputaciją, visuomenės pasitikėjimą įstaiga ir kraujo donorystės veikla, todėl teko imtis papildomų priemonių pasitikėjimui atkurti ir patirti su tuo susijusių išlaidų. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai, liudytojų parodymai ir kraujo donacijų statistiniai duomenys. Atsiliepime atstovas taip pat nesutinka su apeliantės teiginiu, kad žalą lėmė viešai paskelbta informacija apie ikiteisminį tyrimą ir jos sulaikymą, nurodydamas, kad šios pasekmės buvo susijusios su nuteistosios neteisėtais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiais ir konkrečiais argumentais pagrindė nuteistųjų neteisėtais veiksmais didelės neturtinės žalos padarymą tiek valstybei, tiek ir N..Civilinio ieškovo viešosios įstaigos N. atstovas advokatas Paulius Gutauskas atsiliepime į nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį dėl A. P. pripažinimo kaltu palikti nepakeistą bei priteisti iš A. P. VšĮ N. naudai patirtas teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomos aplinkybės, susijusios su N. 2017 m. vasario mėn. paskelbtu perteklinės, gydymo tikslams nepanaudotos šviežiai šaldytos plazmos pardavimo konkurso organizavimu ir vykdymu, sutarties su Latvijos kompanija SIA „B“ derinimo procedūrų nutraukimu, taip pat UAB „S.“ steigimu, registravimu, UAB „S.“ ir K. sutarties sudarymu, o taip pat N. ir UAB „S.“ susitarimais. Civilinio ieškovo atstovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad UAB „S.“ plazmos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymui nebuvo reikalinga farmacinės veiklos licencija ir nurodo, jog UAB „S.“ 2017 m. birželio 30 d. plazmos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui buvo reikalinga farmacinės veiklos gamybos licencija. Tokia situacija tiek A. P., tiek ir nuteistajai J. B., atsižvelgiant į jos užimamas pareigas bei darbinę praktiką, buvo aiški ir žinoma dar prieš plazmos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. N. savo veikloje nepardavė plazmos tarpininkams, kurie neturėjo farmacinės veiklos gamybos licencijos bei tokiems pardavimams nebuvo pritarusi SAM. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K- 3-295-421/2021, konstatuota, kad UAB „S.“ (nebūdama kraujo plazmos frakcionuotoja/kraujo vaistinių preparatų gamintoja) savarankiškai neturėjo teisės aktuose nustatytos galimybės vykdyti sudarytą kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje konstatavo, jog nors ir kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta, tačiau ji, UAB „S.“ neturint atitinkamos licencijos, negalėjo būti vykdoma. Nuosprendyje padarytos išvados dėl galimybės sudaryti sutartį ir galimybės ją vykdyti nėra prieštaringos. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad R. P. siekė neteisėto J. B. veikimo ne sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, bet ją vykdant, kurios įvykdyti UAB „S.“ negalėjo. Civilinio ieškovo atstovas nurodo ir tai, kad nors apeliaciniame skunde yra teigiama, jog tarp K.ir UAB „S.“ buvo sudarytas susitarimas dėl kontraktinės gamybos sutarties sudarymo, tačiau tokių teiginių nepatvirtina bylos duomenys. Kontraktinės gamybos sutartis tarp K. ir „S.“ sudaryta nebuvo, o 2018 m. kovo 22 d. sudarytas tik Ketinimų protokolas, kuriuo K. tik siūlė, bet neįsipareigojo atlikti atitinkamus veiksmus. Be to, net ir šis 2018 m. kovo 22 d. Ketinimų protokolas nebuvo pasirašytas abiejų šalių. Ketinimų protokolo 2.2 punkte vienareikšmiškai nurodyta, jog Gamybos sutartį Šalys pasirašo su sąlyga, jog abi Šalys gaus visus būtinus sutikimus ir suderinimus, įskaitant, bet neapsiribojant, visas kiekvienai Šaliai būtinas verslo arba Sveikatos priežiūros valdžios institucijų licencijas ir leidimus. Be to, Ketinimu protokolo 4.1. punkte yra nurodyta, kad šis Ketinimu protokolas nėra sutartis ir neįpareigoja šalių sudaryti šiame dokumente numatytą Gamybos sutartį. Taigi akivaizdu, jog Ketinimų protokolas nėra ir negali būti laikomas susitarimu dėl kontraktinės gamybos. Tokiu būdu susiklostė situacija, kuomet nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2018 m. balandžio 6 d., t. y. daugiau kaip devynis mėnesius nuo plazmos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momento, tarp UAB „S.“ ir K. taip ir nebuvo sudaryta Kontraktinės gamybos sutartis. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nustatė, kad 2017 m. gruodžio 4 d. N. rašte nurodyta, kad UAB „S.“ yra kompanijos K. ne tik partneris, bet ir įgaliotasis atstovas Baltijos šalyse, įgaliotas veikti kompanijos vardu Lietuvoje, t. y. buvo pateikta melaginga informacija, kuria buvo siekiama suklaidinti SAM. Aplinkybė, ar UAB „S.“ buvo K. atstovas ir partneris vertintina 2017 m. birželio 13 d. tarp UAB „S.“ ir K. sudarytos Bendradarbiavimo sutarties kontekste. Sutarties nuostatos patvirtina, jog Sutarties šalys iš esmės veikia ne bendrai, bet atskirai, eliminuojant UAB „S.“ galimybę reikalauti galimai kilsiančių nuostolių atlyginimo iš K.. Tokiu būdu yra siekiama apsaugoti vieną iš Sutarties šalių (Užsakovą) nuo galimų nuostolių susidarymo, atsakomybės pagal sutartį kilimo ir kita. Šia Sutartimi veikiau aptariami organizacinio pobūdžio šalių tarpusavio santykiai, be ne siekiama jungtinės veiklos, t. y. partnerystės ar atstovavimo. Minėta sutartimi šalys neprisiėmė partnerystės sutartiniams teisiniams santykiams būdingų teisių ir pareigų. Bendradarbiavimo sutarties pagrindu UAB „S.“ neveikė kaip K. partneris ar atstovas. Šias aplinkybes teismo posėdžiuose patvirtino liudytojais apklausti K. kompanijos atstovai – liudytoju apklaustas G. A. nurodė, kad jis neturėjo įgaliojimų pasirašyti įpareigojantį susitarimą, o komerciškai susaistantį susitarimą galėjo pasirašyti tik generalinis direktorius, minėtas susitarimas yra tik ketinimas bendradarbiauti, tuo tarpu, juo teisinių įsipareigojimų K. neprisiėmė, tik vėliau būtų sudaromas komercinis susitarimas. Liudytoju apklaustas K. atstovas R. T. patvirtino, jog tam, kad UAB „S.“ būtų K. atstovu turėjo būti pasirašyta atskira sutartis, tačiau ji pasirašyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad 2017 m. birželio 13 d. Bendradarbiavimo sutarties pagrindu UAB „S.“ neturėjo teisės ir neveikė kaip Austrijos kompanijos K. atstovas ar partneris ir tokia situacija nuteistiesiems buvo žinoma nuo pat Bendradarbiavimo sutarties sudarymo momento. Minėtą aspektą tinkamai išnagrinėjo ir įvertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas pagrįstą ir teisėtą teismo nuosprendį.Civilinio ieškovo atstovas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su plazmos perkėlimu į autošaldiklį, nurodo, jog 2017 m. lapkričio 20 d. N. skyrių vedėjų gamybiniame susirinkime buvo aptariamos galimos plazmos išvežimo datos. Šio susirinkimo protokolo duomenys leidžia daryti išvadą, kad plazmos išvežimas planuotas būtent ją išvežant UAB „S.“ įmonei, bet ne K. kompanijai, kaip tą nepagrįstai byloje bandė įrodinėti nuteistieji, kadangi K. audito atlikimas planuotas tik 2018 m. sausio pabaigoje, t. y. jau praėjus mažiausiai 1,5 mėnesio po planuojamo plazmos išvežimo. 2018 m. kovo 5 d. N. gamybinio skyrių vedėjų susirinkime direktorė J. B. pasakė, jog K. numato pirkti tik kvalifikuotų donorų plazmą, todėl darytina neabejotina išvada, jog kompanija K. net neketino pirkti pirmakarčių donorų plazmos, kuri ir buvo išrūšiuota. 2017 m. lapkričio 23 d. N. l. e. p. plazmos saugyklos vedėjos L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad plazmos saugykloje yra supakuota ir paruošta išvežimui 3 546,091 kg (12 782 vnt.) pirmakarčių donacijų šviežiai šaldytos plazmos. N. pateikė UAB „S.“ pranešimą apie supakuotą bei išrūšiuotą šviežiai šaldytą plazmą, kuri yra parengta pardavimui. Iš 2017 m. gruodžio 7 d. N. administracijos posėdžio protokolo Nr. 1-27 matyti, kad J. B. posėdžio metu nurodė: „VšĮ N. ir UAB „S.“ yra pasirašę sutartį, pagal kurią N. įsipareigojo plazmą parduoti šiai kompanijai. Buvo planuota, kad plazma bus išvežta 2017 m. gruodžio mėnesį“. M. W. nurodė: „Perteklinė, gydymui nepanaudota šviežiai šaldyta plazma, numatyta šiuo laiku parduoti, jau supakuota, tačiau keičiasi šviežiai šaldytos plazmos gavėjas: UAB „S.“ direktorė informavo, kad ieškoma galimybių šviežiai šaldytą plazmą, paruoštą iš pirmakarčių donorų kraujo, parduoti kompanijai „I. P.“. UAB „S.“ nepateikus atitinkamų dokumentų, supakuotai šviežiai šaldytai plazmai laikyti, UAB „S." turi pasiūlyti validuotas patalpas, kuriose šviežiai šaldytą plazmą bus galima laikyti, kol ji bus išvežta pagal sutartį su UAB „S.“. Siūloma kol kas laikinai sustabdyti perteklinės, gydymui nepanaudotos šviežiai šaldytos plazmos išvežimo procedūras“. Administracijos nariai vienbalsiai pritarė tam, kad kol kas būtų sustabdytos perteklinės, gydymui nepanaudotos šviežiai šaldytos plazmos išvežimo procedūros. Taigi 2017 m. gruodžio 7 d. N. administracijos sprendimu UAB „S.“ buvo iš esmės pasiūlyta surasti validuotas patalpas, kuriose būtų galima laikyti plazmą, kol ši bus išvežta. Būtent šiam tikslui, t. y. plazmos laikymui ir transportavimui, UAB „S.“ įsigijo automobilį-autošaldiklį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „S.“ 2018 m. sausio 25 d. rašte Nr. 01/25-1 dėl automobilio kvalifikavimo nurodė, kad yra įsigijęs automobilį-šaldiklį, skirtą plazmos vežimui ir laikymui. Nepaisant aplinkybės, jog automobilį N. teritorijoje leista laikyti tik kvalifikavimo tikslu ir tik 2 mėnesius, šiam dar nesant kvalifikuotam, N. darbuotojams buvo nurodyta perkelti 3 456,230 litrų kraujo plazmos, supakuotos 581 dėžėje, iš VšĮ N. plazmos saugyklos į bendrovei UAB „S.“ priklausantį krovininį automobilį-autošaldiklį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šis nurodymas buvo įvykdytas 2018 m. sausio 29 d. ir plazma be jokio teisinio pagrindo minėtame autošaldiklyje buvo laikoma iki 2018 m. birželio 18 d. Aplinkybę, kad plazma į automobilį perkelta turint tikslą ją išvežti tuo pačiu automobiliu, byloje patvirtino liudytojos – N. plazmos saugyklos vedėja J. P. ir plazmos pakrovimo į autošaldiklį metu laikinai plazmos saugyklos vedėjos pareigas ėjusi L. K..Civilinio ieškovo atstovas nurodo, jog N. direktorė žinojo, kad toks sandoris negalės būti įvykdytas, šviežiai šaldytos kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sandoris buvo pradėtas vykdyti – sudaryta sutartis, atliktas avansinis mokėjimas, išrūšiuota pirmakarčių donorų plazma, kuri supakuota kartoninėse dėžėse, skirtose pardavimui ir transportavimui. Taip pat plazma pakrauta į automobilį, kuris nebuvo kvalifikuotas ir siekiama, jog plazma būtų išvežta. Tačiau supratus, jog sandorio pilnai įgyvendinti veikiausiai nebepavyks, buvo priimtas sprendimas grąžinti iš UAB „S.“ pagal kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutartį gautus 100 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nesprendė, jog N. kraujo plazmos sandėliavimo trūkumo išsprendimas turėjo ką nors bendra su plazmos pardavimu. Atvirkščiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog aukščiau nurodyti veiksmai būtent ir reiškė pradėtą ir vykdomą pardavimo procedūrą, o 2018 m. sausio 29 d. įvykdytą šviežiai šaldytos plazmos perkėlimą į UAB „S.“ priklausantį autošaldiklį, pagrįstai pripažino neteisėtu.Atsiliepime nesutinkama ir su apeliacinio skundo argumentais dėl proceso išlaidų priteisimo iš A. P.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistosios J. B. padaryta nusikalstama veika yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o A. P. nusikalstama veika pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį. Nustatyta, jog A. P. buvo nusikalstamos veikos bendrininkas, atlikęs padėjėjo veiksmus. Priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, civilinio ieškovo atstovo procesinė veikla buvo susijusi ne tik su civilinio ieškinio, pareikšto J. B., įrodinėjimu, bet ir su A. P. inkriminuotų epizodų įrodinėjimu, t. y. ginčo sutarčių, kurių šalimi buvo N., sudarymu, galimumu jas vykdyti, nuteistųjų neteisėtu veikimu ir kt. Šios aplinkybės yra susijusios su N. pareikštu civiliniu ieškiniu. Nors civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas tik J. B., tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos nesieja priteistinų proceso išlaidų atlyginimo su tam tikro civilinio ieškinio pareiškimu vienam iš nuteistųjų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlyga civilinio ieškovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui yra kaltinamojo pripažinimas kaltu, bet ne civilinio ieškinio pareiškimas bei jo išsprendimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo pripažinti du nuteistieji, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 105 straipsnio 3 dalimi ir 106 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagrįstai proceso išlaidas priteisė ne tik iš J. B., bet ir iš A. P..Teismo posėdyje nuteistosios J. B. gynėjas prašo patenkinti nuteistosios J. B. gynėjo apeliacinį skundą, civilinio ieškovo VšĮ N. atstovo prašymą dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų proceso išlaidų išieškojimo atmesti. Nuteistoji J. B. prašo patenkinti jos gynėjo apeliacinį skundą. Nuteistojo A. P. gynėjas prašo patenkinti nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinį skundą, civilinio ieškovo VšĮ N. atstovo prašymą dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų proceso išlaidų išieškojimo atmesti. Nuteistasis A. P. prašo patenkinti jo gynėjo apeliacinį skundą. Civilinio ieškovo VšĮ N. atstovas prašo patenkinti civilinio ieškovo VšĮ N. atstovo apeliacinį skundą bei civilinio ieškovo naudai iš nuteistųjų J. B. ir A. P. išieškoti atstovavimo išlaidas, civilinio ieškovo patirtas apeliacinės instancijos teisme. Prokuroras prašo nuteistųjų J. B. ir A. P. gynėjų apeliacinius skundus atmesti. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentaiNuteistosios J. B. gynėjo M. B., nuteistojo A. P. gynėjo G. Danėliaus ir civilinio ieškovo VšĮ N. atstovo advokato P. Gutausko apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktai).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus bei papildomai atlikęs įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, juos įvertino laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų J. B. ir A. P. kaltės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritaria išvadai, kad J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, o A. P. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje. Tačiau jau po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo įsigaliojo nauja BK 228 straipsnio redakcija, švelninanti nuteistųjų teisinę padėtį. Todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuteistųjų J. B. ir A. P. nusikalstamos veikos iš veikos padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios BK 228 straipsnio 2 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) perkvalifikuojamos į BK 228 straipsnio 2 dalies 2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakciją, įsigaliojusią jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Be to, pagal jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojusios naujos redakcijos BK 66 straipsnį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) J. B. ir A. P. į jiems paskirtas bausmes kitaip įskaitomas jų laikino sulaikymo ir suėmimo laikas. Viena suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo diena prilyginama jau ne dviejų, o šešių MGL dydžio baudai. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje baudžiamuosius įstatymus taikė teisingai. Vis dėlto jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojus bausmę švelninantiems arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantiems baudžiamiesiems įstatymams, jie turi grįžtamąją galią, t. y. taikomi iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Būtent todėl nuteistųjų J. B. ir A. P. nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, perkvalifikuojamos atitinkamai į naujosios redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalį ir į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį. Perkvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija skiria jiems ir naujas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujosios redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalus dydis sumažėjo nuo septynerių iki šešerių metų, o tai reiškia, kad ši nusikalstama veika šiuo metu yra jau ne sunkus, o apysunkis nusikaltimas. Tuo tarpu pagal BK 47 straipsnio 2 dalį, 3 dalies 3 ir 4 punktus bauda už apysunkį nusikaltimą skiriama jau ne nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio (kaip už sunkų nusikaltimą), o nuo 100 MGL iki 4 000 MGL dydžio. Todėl skiriant nuteistiesiems bausmes pagal naujosios redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį baudos skiriamos atitinkamai mažesnio dydžio. Teisėjų kolegija su kitais pirmosios instancijos teismo bausmių skyrimo motyvais sutinka. Taip pat keičiama ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria išspręstas civilinio ieškovo VšĮ N. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo klausimas. Pirmosios instancijos teismui iš abiejų nuteistųjų lygiomis dalimis priteisus dalį, t. y. 10 000 Eur šių išlaidų, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinio ieškovo atstovavimo išlaidų pagrįstumą ir jų išieškojimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas padidinti išieškotinų išlaidų dydį iki 15 000 Eur, tačiau visą šią sumą išieškant tik iš nuteistosios J. B., panaikinant nuosprendžio dalį dėl šių išlaidų išieškojimo iš nuteistojo A. P.. Be to, iš nuteistosios J. B. išieškotina ir dalis civilinio ieškovo VšĮ N. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nors nuteistųjų gynėjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, didžiąją dalį juose dėstomų nesutikimo su nuosprendžiu argumentų teisėjų kolegija atmeta. Dėl kaltinamojo akto trūkumųNuteistosios A. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad J. B. pareikštas kaltinimas buvo neaiškus, pernelyg platus ir dviprasmiškas, todėl neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų ir suvaržė jos teisę į gynybą, yra nepagrįsti.BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, pirmiausia užtikrinama tinkamai įgyvendinus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242-719/2022, Nr. 2K-154-697/2023 ir kt.). Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šiai veikai kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-976/2022, Nr. 2K-49-654/2023 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog kaltinimo formuluotė apima daug faktinių aplinkybių ar kad tam tikros joje nurodytos aplinkybės vėliau teismo pripažįstamos nepasitvirtinusiomis, savaime nereiškia, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Kaltinamojo akto neatitiktis šio straipsnio reikalavimams konstatuojama tais atvejais, kai jame nenurodytos ar netinkamai nurodytos esminės nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir dėl to kaltinamajam nėra aišku, kokia konkrečiai veika jam inkriminuojama, arba tokie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, o jų negalima pašalinti nagrinėjant bylą teisme.Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajame akte aprašant J. B. pareikštą kaltinimą nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, nurodyti jos veiksmai, jų atlikimo aplinkybės. Todėl nėra pagrindo teigti, kad J. B. nežinojo, dėl kokių konkrečių veiksmų jai pareikštas kaltinimas ir nuo ko ji turėjo gintis. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad J. B. bylos nagrinėjimo metu išsamiai pasisakė dėl jai inkriminuotų konkrečių veiksmų, juos neigė, pateikė savo įvykių versiją ir argumentus dėl kiekvienos kaltinimo dalies. Ji paaiškino aplinkybes, susijusias su N.ir UAB „S.“ sudarytomis sutartimis, kraujo plazmos pardavimo organizavimu, UAB „S.“ ir kompanijos K. bendradarbiavimu, informacijos pateikimu N. administracijos posėdžiuose ir Sveikatos apsaugos ministerijai, plazmos laikymu UAB „S.“ autošaldiklyje, jai inkriminuotais nurodymais N. darbuotojams, bendravimu su UAB „S.“ atstovais, patalpų paieška, taip pat inkriminuotos asmeninės naudos gavimu. Tai patvirtina, kad kaltinimas jai buvo suprantamas ir kad ji realiai įgyvendino teisę gintis nuo jai pareikšto kaltinimo.Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo atlikti kaltinimo patikslinimai savaime patvirtina kaltinamojo akto neatitikimą BPK 219 straipsnio reikalavimams. Tai, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs įrodymus, iš kaltinimo pašalino nepasitvirtinusias aplinkybes arba konstatavo, kad tam tikra kaltinimo dalis suformuluota pertekliniu ar nevisiškai tiksliu būdu, nereiškia, kad kaltinamasis aktas dėl to buvo iš esmės ydingas. Priešingai, toks faktinių aplinkybių patikslinimas rodo, kad teismas, neperžengdamas kaltinimo ribų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodė tik tas aplinkybes, kurias pripažino nustatytomis.Pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę „nors žinojo, kad tokio pobūdžio sandoris nėra galimas“, tačiau šios aplinkybės pašalinimas reiškia ne tai, kad J. B. nebuvo aišku, dėl kokio jos veiksmo ji kaltinama, o tai, kad teismas, įvertinęs įrodymus, nepripažino įrodyta konkrečios kaltinimo aplinkybės. Toks kaltinimo susiaurinimas kaltinamosios teisinės padėties nepablogino ir jos teisės į gynybą nesuvaržė. Analogiškai vertintina ir teismo išvada, kad kaltinimas dėl N.ir UAB „S.“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. bendradarbiavimo sutarties sudarymo buvo „suformuotas nevisiškai tiksliai, yra perteklinis ir nepasitvirtino“. Ši išvada savaime nereiškia, kad kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų. Kaltinimo formuluotės tikslumas vertintinas viso jo turinio kontekste, o ne atskirai išskiriant pavienes formuluotes. Esminis klausimas yra tai, ar J. B. galėjo suprasti, kokie konkretūs jos veiksmai jai inkriminuojami. Nagrinėjamu atveju J. B. tokią galimybę turėjo.Tai, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto didelės žalos požymio turinį, nurodė, jog iš kaltinime aprašytų veiksmų pobūdžio galima suprasti, kad J. B. inkriminuojama neturtinio pobūdžio žala vertintina ne kaip kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsniui pripažinimas, o kaip teismo atliktas kaltinimo ir byloje nustatytų aplinkybių teisinis vertinimas. Kita vertus, apeliacinio skundo argumentas dėl 1 390,06 Eur turtinės žalos ir jos reikšmės BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytam didelės žalos požymiui iš esmės susijęs ne su kaltinamojo akto turiniu, o su veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo klausimais. Tai, ar konkreti kaltinime nurodyta žala atitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą didelės žalos požymį, yra baudžiamosios teisės taikymo klausimas, sprendžiamas įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, o ne pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo akto atitiktis BPK 219 straipsniui vertinama jo surašymo metu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, o ne retrospektyviai pagal tai, kurios kaltinime nurodytos aplinkybės buvo pripažintos įrodytomis priimant nuosprendį. Todėl aplinkybė, kad dalis kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių nagrinėjant bylą nepasitvirtino, savaime nelemia išvados, jog kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų.Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio padarinių nenustatyta. J. B. ir jos gynėjui buvo žinoma kaltinimo apimtis, teisiamajame posėdyje buvo sudarytos sąlygos ginčyti tiek faktines kaltinimo aplinkybes, tiek jų teisinį vertinimą, teikti įrodymus, užduoti klausimus proceso dalyviams, teikti prašymus ir išdėstyti gynybos poziciją. Byla buvo išnagrinėta pagal kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pašalino nepasitvirtinusias kaltinimo aplinkybes. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl kaltinamojo akto formuluočių teismas negalėjo tinkamai nustatyti bylos nagrinėjimo ribų ar kad J. B. buvo priversta gintis nuo neapibrėžto ar kitokio, nei kaltinamajame akte nurodyta, kaltinimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl kaltinamojo akto neaiškumo nepatvirtina BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ar būtų suvaržę J. B. teisę į gynybą. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų. Dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Veika, padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimo, nustatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Piktnaudžiavimas padaromas veikiant tyčia, kai asmuo supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024). BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-7-9-976/2020 ir kt.). Taigi padarytą veiką kvalifikuojant kaip piktnaudžiavimą, be kita ko, būtina įvertinti, ar iš tiesų pakanka duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, apie pakankamą padarytos veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-59-495/2021, Nr. 2K-7-96-788/2025 ir kt.). Neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-895/2017,Nr. 2K-7-167-511/2025 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad N. organizuoto perteklinės, gydymo tikslams nepanaudotos šviežiai šaldytos plazmos pardavimo konkurso laimėtoja 2017 m. gegužės 8 d. buvo pripažinta SIA „B“. N. Perteklinės, gydymo tikslams nepanaudotos šviežiai šaldytos plazmos pardavimo konkurso organizavimo ir vykdymo komisijos 2017 m. gegužės 8 d. posėdžio protokole Nr. 3 nurodyta, jog konkursą, kuriame dalyvavo kompanijos „I. P. a. s.“ ir SIA „B“, laimėjo didžiausią kainą už litrą plazmos (37,50 eurų) pasiūliusi SIA „B“. Bendrovė „I. P. a. s.“ buvo pateikusi pasiūlymą – 30,50 Eur už litrą plazmos(t. 47, b. l. 56–57). N. direktoriaus 2017 m. gegužės 19 d. įsakyme Nr. B-218 „Dėl VšĮ N. paruoštos, perteklinės, gydymo tikslams nepanaudotos šviežiai šaldytos plazmos pardavimo rezultatų ir laimėtojo patvirtinimo“ nurodyta, jog konkursą laimėjo didžiausią kainą už litrą šviežiai šaldytos plazmos pasiūliusi SIA „B“ (t. 47, b. l. 61). Būtent su šia bendrove pradėta sutarties derinimo procedūra. N. 2017 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 7-457 Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai nurodė, jog N. rengia gydymui nepanaudotos šviežiai šaldytos plazmos pardavimo sutartį ir numatomas pirkėjas SIA B. kartu su O. P. P. (t. 47, b. l. 58). Byloje taip pat nustatyta, kad N. 2017 m. birželio 16 d. buvo gautas UAB „S.“ pasiūlymas, kuriame nurodyta, jog UAB „S.“ su Austrijos bendrove K. yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį, kurios galiojimo laikotarpiu UAB „S.“ ir K. veiks kaip partneriai. UAB „S. T.“ siūlė N. ilgalaikį bendradarbiavimą ne trumpesniam nei 10 metų terminui, kuris apimtų plazmos įsigijimą, kraujo surinkimo sąlygų neatlygintiniems donorams gerinimą, bendradarbiavimą kraujo vaistinių preparatų įvežime, mokymus, konsultacijas N. darbuotojams. UAB „S.“ pasiūlė nupirkti visą perteklinę plazmą. UAB „S.“ pasiūlyme taip pat nurodė, kad N. pareikalavus, yra pasiruošusi pateikti patvirtinimą apie sudarytą sutartį su K. bei visus reikalingus dokumentus plazmos įgijimui ir išvežimui iš Lietuvos (t. 2, b. l. 66-67, t. 47, b. l. 28–29).Paminėtas UAB „S.“ pasiūlymas buvo svarstytas N.2017 m. birželio 29 d. administracijos posėdyje. Šio posėdžio metu J. B. pristatė sutarties derinimo procedūras su SIA „B“ ir nurodė, kad Latvijos bendrovės reikalavimai dėl kraujo plazmos, paimtos iš pirmakarčių ir pakartotinių donorų atskyrimo pareikalaus papildomų N. finansinių bei darbo sąnaudų. Posėdžio metu J. B. pristatė UAB „S.“ 2017 m. birželio 16 d. pasiūlymą, nurodė, kad K.siūlo ne trumpesnį nei 10 metų bendradarbiavimo laikotarpį. Šiame N. administracijos posėdyje buvo nuspręsta nutraukti sutarties su SIA „B“ derinimo procedūras ir pradėti ilgalaikį bendradarbiavimą su bendrove K. (t. 2, b. l. 63-65). Tos pačios dienos N. direktoriaus įsakyme Nr. B-282 „Dėl sutarties derinimo procedūrų nutraukimo“ nurodyta nutraukti sutarties su SIA „B“ derinimo procedūras (t. 47, b. l. 55). 2017 m. birželio 30 d. tarp N.ir UAB „S.“ buvo sudaryta kraujo plazmos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 8-217. Sutarties dalykas – šviežiai šaldyta kraujo plazma, kaina – 38 Eur už vieną litrą šviežiai šaldytos kraujo plazmos (t. 2, b. l. 55–62). 2017 m. rugpjūčio 1 d. bendradarbiavimo sutartimi N. ir UAB „S.“ sutarė bendradarbiauti 5 metų laikotarpiu optimizuojant plazmos realizavimą, užtikrinant sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą kraujo vaistiniais preparatais ir kartu vykdant veiklą, susijusią su kraujo donoryste (t. 47, b. l. 30–32). Pažymėtina, kad pagal paminėtas sutartis UAB „S.“ neįgijo nė vieno litro kraujo plazmos iš N.. 2018 m. birželio 22 d. N. informavo UAB „S.“ apie šių sutarčių nutraukimą nuo 2018 m. liepos 23 d., nes N. negavo to, ką tikėjosi gauti sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį (UAB „S.“ neturi farmacinės veiklos gamybos licencijos, kuri yra esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, be to, Sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. birželio 7 d. raštu nurodė N., jog, jam kreipusis į ministeriją dėl leidimo išvežti plazmą išdavimo, būtų priimtas sprendimas atsisakyti išduoti tokį leidimą). Nesutikdama su tokiu N. sprendimu UAB „S.“ inicijavo civilinį procesą ir prašė teismo pripažinti 2017 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. bendradarbiavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti N. vykdyti nurodytas sutartis. Civilinę bylą instancine tvarka išnagrinėję teismai UAB „S.“ ieškinį atmetė, pripažino, jog UAB „S.“ (nebūdama kraujo plazmos frakcionuotoja/kraujo vaistinių preparatų gamintoja) savarankiškai neturėjo teisės aktuose nustatytos galimybės vykdyti sudarytą kraujo plazmos pirkimo–pardavimo sutartį. UAB „S.“, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, neturėjo farmacinės veiklos licencijos ir jos neįgijo po sutarties sudarymo, ir dėl to leidimas išvežti plazmą negalėjo būti išduotas, tai sudaro pagrindą pripažinti, kad N. negalėjo tikėtis, jog sutartis bus įvykdyta ateityje, nes UAB „S.“ elgėsi pasyviai ir, būdama informuota, kad sutartyje nurodytai veiklai vykdyti tokia licencija būtina, atsisakė ją pateikti ir neigė jos būtinumą. Esant tokioms aplinkybėms, N. negalėjo perduoti UAB „S.“ prekių, nes bendrovė, net ir turėdama geriausius ketinimus priimti prekę ir už ją sumokėti, to padaryti negalėjo dėl neatitikties norminių aktų keliamiems reikalavimams, jų neįvykdžiusi dėl savo valios. Kasacinės instancijos teismas pripažino, kad kraujo plazmos pirkimo–pardavimo sutartis vienašališkai N. iniciatyva dėl esminio sutarties pažeidimo buvo nutraukta turint pakankamą pagrindą bei nepažeidžiant sutarties nutraukimą reglamentuojančio CK 6.217 straipsnio normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-421/2021). Nuteistieji J. B. ir A. P. duodami parodymus savo kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų neigė. Nuteistoji J. B., apklausta pirmosios instancijos teisme, o taip pat atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. posėdyje, savo kaltės nepripažino. Ji parodė, kad veikė išimtinai N. interesais, neturėjo įgaliojimų veikti UAB „S.“ ar jos akcininko A. P. naudai, iš šios bendrovės negavo jokio atlygio ar kitokios asmeninės naudos. J. B. neigė, kad sudarydama ir vykdydama sutartis su UAB „S.“ siekė sudaryti šiai bendrovei išimtines sąlygas Lietuvos Respublikoje kontroliuoti kraujo plazmos surinkimą, įgijimą ar kraujo preparatų platinimą. N. turėjo teisę parduoti jau paruoštą plazmą, o sudaryta plazmos pirkimo–pardavimo sutartis N. buvo naudinga, nes UAB „S.“ pasiūlė tuo metu didžiausią kainą už plazmą ir papildomai įsipareigojo suteikti N. kitokią naudą. UAB „S.“ veiklai reikalingų licencijų išdavimas nepriklausė N. kompetencijai. Dėl sutarties su SIA „B.“ nutraukimo J. B. parodė, kad tai buvo ne jos vienašališkas sprendimas, tai nuspręsta N. Administracijos posėdžio metu. UAB „S.“ pasiūlytos sąlygos buvo naudingesnės N.. Be to, tuo metu teisės aktai nereikalavo organizuoti viešo plazmos pardavimo konkurso. J. B. neigė kaltinime nurodytų melagingų duomenų teikimą N. Administracijos nariams ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams. Informacija apie UAB „S.“ ir kompanijos K. bendradarbiavimą buvo gauta iš pačių šių subjektų atstovų, todėl ji neturėjo pagrindo laikyti jos melaginga. Ji nurodė, kad jos veiksmai buvo susiję su siekiu įsitikinti UAB „S.“ patikimumu ir užtikrinti N. interesus.Nuteistasis A. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, savo kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad su J. B. susipažino ligoninėje, kuomet pats, kaip donoras, davė kraują, nuo 2017 m. vykdė verslą biotechnologijų srityje ir buvo UAB „S.“ akcininkas. Kaip akcininkas jis formavo bendrovės strateginę veiklos kryptį ir skyrė bendrovės vadovą, tačiau į kasdienę bendrovės veiklą nesikišo. Nedavė J. B. jokių nurodymų rūpintis UAB „S.“ reikalais, jų nesiejo pavaldumo santykiai, o J. B. materialiai neatsidėkojo ir nežadėjo jai jokios naudos ateityje. A. P. parodė ir tai, kad tarp N. ir UAB „S.“ sudarytos 2017 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo bei 2017 m. rugpjūčio 1 d. bendradarbiavimo sutartys buvo naudingos N.. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta N. palankiomis plazmos supirkimo sąlygomis, o bendradarbiavimo sutartimi buvo numatyta N. papildoma finansinė parama, konsultacijos ir kitos bendradarbiavimo priemonės. UAB „S.“ bendradarbiavo su bendrove K. ir siekė Lietuvoje vystyti plazmos perdirbimo projektą, o šio projekto įgyvendinimui buvo pasitelkti teisininkai, konsultantai ir K. atstovai. A. P. parodė, kad sutarčių sudarymo metu UAB „S.“ neprivalėjo turėti farmacinei veiklai reikalingos licencijos, nes bendrovė pati nevykdė licencijuojamos veiklos, o plazmą turėjo perduoti bendrovei K. . Reikalavimas, kad plazmos pirkėjas būtų licencijuotas kraujo vaistinių preparatų gamintojas ar frakcionuotojas, buvo nustatytas tik vėliau. Dėl bendradarbiavimo su N. A. P. parodė, kad jis buvo viešas ir skaidrus, bendradarbiavimo tikslas buvo ne pažeisti N. interesus, bet sudaryti sąlygas N. gauti papildomų pajamų, naudotis patalpomis ir paslaugomis bei plėtoti kraujo donorystės veiklą. Bendros N. ir UAB „S.“ patalpos būtų leidusios N. sumažinti išlaidas. A. P. neigė davęs J. B. nurodymus neteikti informacijos ar dokumentų Sveikatos apsaugos ministerijai, taip pat neigė nurodęs jai atlikti kitus kaltinime minimus veiksmus. Tvirtino, kad UAB „S.“ santykiuose su N. bendrovės vadovė R. S. veikė savarankiškai ir buvo atsakinga už kasdienę bendrovės veiklą bei atsakymų valstybės institucijoms rengimą. Dėl UAB „S.“ įsigyto automobilio–šaldiklio A. P. parodė, kad jis buvo įsigytas numatomai plazmaferezės centrų veiklai, o N. vėliau jį naudojo plazmai laikyti, nes trūko vietos jų sandėliuose. Dėl to išlaidų patyrė UAB „S.“, o ne N., nes bendrovė negavo atlygio už automobilio naudojimą ir patyrė jo eksploatavimo bei amortizacijos išlaidas. A. P. neigė davęs nurodymus dėl J. B. veiksmų, susijusių su UAB „S.“ darbuotojais, patalpomis ar dokumentais. UAB „S.“ personalo klausimus sprendė bendrovės vadovas. Taip pat neigė pažadėjęs J. B. darbą UAB „S.“ plazmos centruose ar bendrovės akcijų. Bendraujant su J. B. buvo juokaujama ir diskutuojama apie galimas veiklos perspektyvas, tačiau jokio konkretaus susitarimo dėl jos įdarbinimo ar akcijų perdavimo nebuvo. A. P. taip pat neigė siekęs, kad J. B. veiktų prieš N. interesus ar neteisėtai. A. P. taip pat parodė, kad UAB „S.“ bendradarbiavimas su K. buvo realus, tačiau dėl jo sulaikymo ir prasidėjusio ikiteisminio tyrimo planuotas plazmos įsigijimo ir perdirbimo projektas nebuvo įgyvendintas. 100 000 Eur suma N. buvo pervesta kaip depozitas N. prašymu, o vėliau grąžinta.Vertinant nuteistųjų J. B. ir A. P. parodymus, matyti, kad jie nuosekliai neigė savo kaltę ir siekė paneigti esmines kaltinimo aplinkybes. J. B. savo veiksmus aiškino kaip atliekamus vykdant N. interesus atitinkančias funkcijas, o A. P. teigė, kad jo santykiai su J. B. buvo susiję tik su teisėtu bendradarbiavimu. Abu nuteistieji savo parodymais pateikė tokią įvykių versiją, kuria ginčijamas pats jų veiksmų nusikalstamas pobūdis: sudarytos sutartys aiškinamos kaip teisėtos ir naudingos N., bendradarbiavimas su UAB „S.“ – kaip abipusiai naudingas ir skaidrus, o atskiri veiksmai dėl patalpų, transporto priemonės ir kitų klausimų – kaip neturėję tikslo pažeisti N. interesų. Tačiau nors J. B. ir A. P. parodymai tam tikrais aspektais sutampa, vertinant šiuos parodymus būtina atsižvelgti į tai, kad abu nuteistieji yra suinteresuoti bylos baigtimi, o jų parodymai yra jų pasirinkta gynybos pozicija. Todėl jų parodymai vertintini visų byloje surinktų duomenų visumoje, tikrinant, ar jie atitinka objektyvius bylos duomenis, kitų asmenų parodymus ir kitus įrodymus. Tuo pačiu pastebėtina, kad A. P. akcentavo, kad jis buvo tik UAB „S.“ akcininkas, nedalyvavo kasdienėje bendrovės veikloje ir negalėjo J. B. duoti nurodymų atlikti kaltinime minimus veiksmus. J. B. neigė veikusi priešingai N. interesams ir akcentavo priimtų sprendimų naudą N.. Taigi abu nuteistieji siekė paneigti jų veiksmų tarpusavio sąsają ir nusikalstamą jų pobūdį. Todėl J. B. ir A. P. parodymai reikšmingi tiek, kiek jie atitinka kitais byloje surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes, tačiau ta jų dalis, kuria siekiama paneigti jų interesų bendrumą ar nusikalstamą veiksmų pobūdį, vertintina kaip gynybinė pozicija, nepatvirtinta objektyvių bylos duomenų visuma. Apie UAB „S.“ steigimo aplinkybes, o taip pat apie šios bendrovės ketinimus pirkti iš N. kraujo plazmą bei ją perduoti bendrovei K. parodymus davė liudytoja Ž. Ž., kuri, apklausiama apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad nuo 2017 m. teikė teisines paslaugas UAB „S.“, konsultavo dėl sutarčių su N. sudarymo ir vykdymo, kraujo plazmos pirkimo–pardavimo, kontraktinės gamybos, vaistinių preparatų registravimo bei bendrovės pasirengimo savarankiškai vykdyti kraujo plazmos rinkimo veiklą. Ji rengė ir derino sutarčių projektus, bendravo su N.ir K. grupės atstovais, taip pat konsultavo UAB „S.“ vadoves. Pagrindinė komunikacija dėl projekto pradžioje vyko su A. P., o vėliau – su UAB „S.“ direktorėmis, taip pat ir R. S.. Liudytoja Ž. Ž. parodė, kad dėl N.ir UAB „S.“ sutarčių bendravo su J. B. ir M. W., o K. grupėje – su kelių padalinių atstovais, tarp jų N. R., kuris buvo teisės skyriaus atstovas ir nuo projekto pradžios dalyvavo komunikacijoje dėl konfidencialumo bei kitų sutarčių. Derinant sutarčių sąlygas ji atstovavo UAB „S.“ interesams ir teikė pastabas dėl bendrovei nepalankių nuostatų. Liudytoja Ž. Ž. parodė ir tai, kad 2017 m. birželio mėn. buvo intensyviai derinamos pirkimo–pardavimo ir bendradarbiavimo sutarčių sąlygos. Bendradarbiavimo sutartis N. numatė įvairią naudą, be kita ko, patalpų nuomą ir įrengimą kraujo donorystei, mokymus, dalyvavimą konferencijose bei kitą pagalbą. Liudytoja taip pat parodė, kad N. tam tikru laikotarpiu naudojosi UAB „S.“ priklausančiu šaldymo automobiliu plazmai laikyti. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį N. turėjo perduoti plazmą, o UAB „S.“ už ją sumokėti. Faktiškai plazmą iš N. sandėlių turėjo perimti K. grupės pasitelktas licencijuotas subjektas. Jos teigimu, UAB „S.“ pati plazmos fiziškai perimti ar transportuoti neketino ir pagal sutartį įsipareigojo tik atsiskaityti už plazmą. Liudytoja taip pat parodė, kad 2018 m. kovo 22 d. ketinimų protokole buvo išsamiai aptartos būsimos kontraktinės gamybos sąlygos, įskaitant plazmos perėmimą, transportavimą, saugojimą, gamybą, vaistinių preparatų išeigą ir ekonominės naudos paskirstymą. Tai buvo išsamus susitarimas dėl kontraktinės gamybos sutarties sudarymo. Apie R. S. liudytoja parodė, kad ji buvo UAB „S.“ direktorė ir bendrovės vienasmenis valdymo organas, priėmęs sprendimus dėl darbuotojų ir sutarčių vykdymo. Liudytoja su R. S. tiesiogiai bendravo teisinių paslaugų teikimo klausimais, o ši į ją kreipdavosi dėl teisinių konsultacijų. R. S. galėjo priimti sprendimus kaip bendrovės vadovė, nors tam tikra pozicija galėjo būti derinama ir su akcininku A. P.. Liudytoja taip pat parodė, kad jos teisinės paslaugos buvo teikiamos nuo 2017 m. birželio mėn., o viso projekto teisinių konsultacijų apimtis galėjo sudaryti apie 40–50 tūkst. Eur. Jos žinios ir suteiktos teisinės konsultacijos leido užtikrinti, jog sudaromos sutartys neprieštarautų galiojančiam teisiniam reguliavimui. Liudytoja taip pat nurodė, kad bendrovė galėjo pasitelkti papildomus farmacijos srities specialistus ir tam nebuvo nustatyta biudžeto apribojimų. Atsakydama į klausimus dėl licencijavimo, liudytoja parodė, kad tuo metu pirkėjui, įsigyjančiam kraujo plazmą, farmacinės veiklos gamybos licencija nebuvo reikalinga. Licencijos buvo reikalingos plazmos ruošimo veiksmams, įskaitant jos perdirbimą, saugojimą ir transportavimą, o UAB „S.“ tokių veiksmų pati atlikti neketino. Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja Ž. Ž. davė iš esmės analogiškus parodymus. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. B. pripažinta kalta dėl to, kad žinodama, jog UAB „S.“ nėra licencijuota farmacinei veiklai, veikė UAB „S.“ ir jos vienintelio akcininko A. P. interesais, pastarojo padedama, priėmė sprendimus jo ir jo bendrovės naudai, siekdama sudaryti išimtines sąlygas šiai Bendrovei Lietuvos Respublikos teritorijoje dominuoti įgyjant ir surenkant kraujo plazmą, 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B-282 nutraukė sutarties su SIA „B.“, 2017 m. gegužės 8 d. laimėjusios N. organizuotą perteklinės, gydymo tikslams nepanaudotos šviežiai šaldytos plazmos pardavimo konkursą, derinimo procedūras, o 2017 m. birželio 30 d., neskelbdama ir neorganizuodama N. šviežiai šaldytos plazmos pardavimo konkurso, pasirašė su UAB „S.“ Kraujo plazmos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-217. Apeliaciniame skunde nuteistosios J. B. gynėjas nurodo, kad J. B. veiksmų vertinimas kaip piktnaudžiavimas nėra pagrįstas, nes visi jos atlikti veiksmai yra susiję su akivaizdžia nauda jos atstovaujamam N. 2017 m. birželio 30 d. sutartis N. garantavo dar didesnę gautiną kainą už parduodamą kraujo plazmą. Apeliantas nurodo ir tai, kad civilinėje byloje teismams nenustačius 2017 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi konkurencijos ribojimo, kartu paneigiama ir aplinkybė, jog J. B. siekė UAB „S.“ sudaryti išimtines sąlygas. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Vien tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-241-905/2020 nustatė, jog minėta sutartimi nebuvo ribojama konkurencija Konkurencijos įstatymo prasme, savaime neleidžia daryti išvados, kad UAB „S.“ nebuvo sudarytos išskirtinės ar šiai bendrovei palankesnės sąlygos. Konkurencijos ribojimas ir konkrečiam ūkio subjektui suteiktas išskirtinis pranašumas nėra tapačios kategorijos. Konkurencijos ribojimo konstatavimas lemia tam tikro poveikio konkurencijai nustatymą, tuo tarpu išimtinių sąlygų sudarymas gali būti vertinamas pagal konkretaus ūkio subjekto atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdį, jų turinį ir tikslą, nepriklausomai nuo to, ar tokie veiksmai konkrečiu atveju pasiekė Konkurencijos įstatymo pažeidimui būtiną poveikio konkurencijai lygį. Kartu pažymėtina, kad civilinėje byloje ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiami skirtingi klausimai. Civilinėje byloje buvo vertinama, ar ginčo sandoris atitiko Konkurencijos įstatymo reikalavimus ir ar jo sudarymas lėmė konkurencijos ribojimą, tuo tarpu baudžiamojoje byloje vertinama J. B. veiksmų visuma. Dėl to civilinėje byloje atliktas sandorio teisinis vertinimas negali būti laikomas aplinkybe, savaime paneigiančia baudžiamojoje byloje nustatytus J. B. nusikalstamus veiksmus ir jų tikslą. Iš vienos aplinkybės – konkurencijos ribojimo nenustatymo – negalima daryti kitos išvados, kad konkrečiam subjektui nebuvo sudarytos išskirtinės sąlygos. Šios aplinkybės gali egzistuoti ir nesant konkurencijos teisės pažeidimo. Be to, sprendžiant dėl J. B. kaltės, reikšminga ne vien galutinė sandorio teisinė kvalifikacija civilinės teisės ar konkurencijos teisės požiūriu. Esminę reikšmę turi byloje nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios J. B. veiksmus, jų kryptingumą ir siekį konkretaus ūkio subjekto atžvilgiu. Taigi apeliantas nepagrįstai civilinėje byloje nenustatytą konkurencijos ribojimo faktą prilygina išimtinių sąlygų UAB „S.“ nesudarymo faktui. Toks argumentas nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. B. siekė UAB „S.“ sudaryti išskirtines sąlygas.Nuteistosios J. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas N.ir UAB „S.“ sudarytas pirkimo-pardavimo ir bendradarbiavimo sutartis pripažino neteisėtomis, neatitinka skundžiamo nuosprendžio turinio. Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, jog N.ir UAB „S.“ sudarytos sutartys buvo neteisėtos ar negaliojančios. Priešingai, teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes ir galimą šių sutarčių vykdymo eigą, nurodė, kad tuo atveju, jeigu sutartys būtų tinkamai sudarytos ir tinkamai vykdomos, jos atneštų didesnę galimą naudą N.. Teismo vartojama formuluotė „jeigu sutartys būtų tinkamai vykdomos ir sudarytos teisėtai“ patvirtina, kad teismas ne konstatavo sudarytų sutarčių neteisėtumą, o vertino alternatyvią, tinkamo ir teisėto jų sudarymo bei vykdymo situaciją. Pažymėtina, kad teismo argumentai turi būti vertinami viso nuosprendžio motyvų kontekste, o ne atsietai nuo kitų jame išdėstytų išvadų.Apeliaciniame skunde nuteistosios J. B. gynėjas nurodo ir tai, kad kraujo plazmos pardavimas yra viena iš N. veiklos sričių, pranešimas apie planuojamą kraujo plazmos pardavimą 2017 m. pradžioje buvo paskelbtas viešai N. internetiniame puslapyje. Ši aplinkybė, pasak apelianto, paneigia skundžiamo nuosprendžio išvadą, kad ką tik įsteigta UAB „S.“, neturėdama jokios patirties kraujo plazmos rinkoje, niekaip negalėjo žinoti apie galimybę įsigyti kraujo plazmą iš N.. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat nesutinka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad žinojimas apie viešą pranešimą apie planuojamą kraujo plazmos pardavimą nepaaiškina, dėl kokių priežasčių dar iki formalaus N. sprendimo kraujo plazmos pirkimo–pardavimo sutarties projektas buvo pradėtas derinti būtent su UAB „S.“. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie konkretų informacijos perdavimo ir bendradarbiavimo inicijavimo mechanizmą. Iš kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų pokalbių matyti, kad pati J. B. 2018 m. sausio 9 d. pripažino supratusi, kad informacija apie UAB „S.“ galimybę jau 2017 m. birželio 13 d. iš N. įsigyti kraujo plazmą tapo žinoma tretiesiems asmenims. Atsakydama į M. W. klausimą, ar nėra problema tai, kad N. jau yra minima, nors sutartis sudaryta vėliau, J. B. nurodė, kad „jau tie dokumentai vaikšto po svietą“ ir „jau pozna batia“ (t.4, b. l. 114–115). Dar reikšmingesnis yra 2017 m. lapkričio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotas J. B. pokalbis su R. M.-R., kuriame J. B. pati aiškino, kaip prasidėjo bendradarbiavimas su UAB „S.“. J. B. pasakojimas apie kraujo plazmos pardavimo, gamybos aplinkybes, kad A. P. per trumpą laiką „per mėnesį faktiškai jisai susišneka su K. , pasidaro ten viską, pasidaro visą aplinką ir sako aš už tai mokėsiu. Savo rizika išvežu. <...> Jeigu laimim konkursus, einam kartu į konkursus ir platinam. <...> jisai pakuždėjo, kad jam dar reikia plazmos centrų. <...> nori registruoti vaistus (t. 4, b. l. 7). Be to, iš byloje esančio 2018 m. sausio 9 d. pokalbio matyti, kad pati J. B. nurodė, jog idėja sukurti visą vaistų gamybos iš lietuviškos kraujo plazmos ciklą kilo jai, ir kad šią idėją ji išdėstė A. P.. Ji taip pat kalbėjo apie galimybę kartu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir plėsti veiklą, susijusią su plazmos centrais (t. 5, b. l. 17). Nors pats verslo idėjos išsakymas savaime nėra neteisėtas, ši aplinkybė reikšminga vertinant, kas ir kokiomis aplinkybėmis inicijavo UAB „S.“ ir N. bendradarbiavimą. Šių duomenų kontekste reikšminga ir tai, kad A. P., kaip nustatyta byloje, ne vėliau kaip 2017 m. birželio 8 d. jau buvo gavęs iš J. B. informaciją apie galimybę patekti į kraujo plazmos rinką, po ko buvo nuspręsta steigti UAB „S.“ ir teikti pasiūlymą dėl bendradarbiavimo. Taigi byloje nustatytas ryšys tarp J. B. perduotos informacijos, A. P. sprendimo steigti bendrovę ir vėlesnio sutarties su N. derinimo. Ypač reikšmingi šiuo aspektu yra elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad dar 2017 m. birželio 25 d., t. y. iki 2017 m. birželio 29 d. N. administracijos posėdžio, tarp M. W., Ž. Ž. ir J. B. buvo aktyviai derinami konkretūs UAB „S.“ plazmos pirkimo–pardavimo sutarties dokumentai. 2017 m. birželio 25 d. buvo siunčiamas dokumentas „Plazmos pardavimo sutartis.ST.docx“, taip pat derinamas dokumentas „S. T. įsipareigojimai N._v3.docx“, o 2017 m. birželio 29 d. – dokumentas „Plazmos pardavimo sutartis_ST_KOREGUOTA.docx“ (t. 48, b. l. 1–133). Taigi šie duomenys patvirtina ne vien UAB „S.“ žinojimą apie bendrą N. ketinimą parduoti plazmą, bet jos dalyvavimą konkretaus sandorio rengimo ir derinimo procese dar iki N. administracijos sprendimo. Byloje svarbu įvertinti kodėl būtent UAB „S.“, ką tik įsteigta ir neturėjusi atitinkamos veiklos patirties, tapo konkrečia N. plazmos pirkėja ir kodėl dar iki N. administracijos posėdžio sutartis buvo derinama būtent su šia bendrove. Šiuo atveju kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti pokalbiai ir elektroninis susirašinėjimas sudaro tarpusavyje susijusių įrodymų visumą, leidžiančią spręsti apie J. B. ir A. P. bendravimą dėl kraujo plazmos pardavimo aplinkybių, UAB „S.“ įsitraukimą į N. kraujo plazmos įsigijimą ir dar iki N. sprendimo vykusį konkrečios sutarties derinimą. Bylos duomenys patvirtina, kad J. B., būdama N. direktore ir žinodama tiek N. paskelbto konkurso rezultatus, tiek SIA „B.“ pasiūlymo sąlygas, tiek UAB „S.“ galimybes, dar iki N. administracijos posėdžio buvo įsitraukusi į konkrečios sutarties su UAB „S.“ rengimą. Visa tai patvirtina apie faktinį UAB „S.“ ryšį su J. B. ir pastarosios vaidmenį organizuojant bendradarbiavimą. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad J. B., būdama ilgametė N. direktorė, žinojo, jog kraujo plazmos išvežimui reikalingi atitinkami leidimai, taip pat, kad UAB „S.“ neturėjo licencijos tokiai veiklai vykdyti. Todėl jos veiksmai negali būti vertinami atskirai nuo jos einamų pareigų, turimos informacijos ir faktinio dalyvavimo rengiant sutartį su UAB „S.“. J. B., žinodama SIA „B.“ pasiūlymo sąlygas ir konkurso rezultatus, turėjo galimybę perduoti A. P. informaciją, leidžiančią pateikti bent minimaliai palankesnį pasiūlymą. Nuteistosios J. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad J. B. neneigė žinojusi apie tai, jog UAB „S.“ neturi farmacinei veiklai vykdyti reikalingos licencijos, tačiau tokios licencijos nereikėjo sudarant sutartį su N., nes UAB „S.“ pagal sutartį su N. būtų veikusi tik kaip finansinis tarpininkas, taip pat yra nepagrįstas. Nuteistojo A. P. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo nepagrįstus argumentus, susijusius su UAB „S.“ licencijavimu bei šios bendrovės vaidmeniu vykdant tarp N. ir UAB „S.“ sudarytą kraujo plazmos pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal 2017 m. birželio 30 d. sutartį N., kaip pardavėjas, įsipareigojo perduoti UAB „S.“, kaip pirkėjui, šviežiai šaldytą kraujo plazmą, o UAB „S.“ įsipareigojo ją priimti, už ją sumokėti ir perduoti kompetentingam plazmos frakcionuotojui/gamintojui, turinčiam tam reikalingą licenciją. Taigi UAB „S.“ pagal sutartį buvo ne vien mokėjimą atliekantis subjektas, bet faktinis kraujo plazmos pirkėjas, prisiėmęs konkrečias sutartines pareigas dėl įsigytos kraujo plazmos priėmimo ir tolesnio jos perdavimo. Vien tai, kad galutinis kraujo plazmos panaudojimas ar jos perdirbimas turėjo būti atliekamas kito – licencijuoto – subjekto, nereiškia, kad UAB „S.“ vaidmuo apsiribojo tik finansiniu atsiskaitymu. Priešingai, būtent UAB „S.“ turėjo įsigyti plazmą iš N., ją priimti ir užtikrinti jos perdavimą kitam subjektui. Ši aplinkybė reikšminga ir vertinant nuteistosios J. B. parodymus. Ji neneigė žinojusi, kad UAB „S.“ neturi farmacinei veiklai vykdyti reikalingos licencijos. Todėl jos teiginys, kad tokios licencijos nereikėjo vien dėl to, kad UAB „S.“ esą būtų buvusi tik finansinis tarpininkas, iš esmės tėra jos pasirinktas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas. Jis savaime nepaneigia aplinkybės, kad UAB „S.“ pagal sutartį įgijo konkrečias teises ir pareigas kaip kraujo plazmos pirkėja. Be to, pati sutarties sąlyga, pagal kurią UAB „S.“ turėjo įsigytą plazmą perduoti kompetentingam, licenciją turinčiam plazmos frakcionuotojui/gamintojui, nepaneigia, o priešingai patvirtina UAB „S.“ vaidmenį kraujo plazmos tiekimo grandinėje. Taigi apelianto argumentas grindžiamas nepagrįstu UAB „S.“ vaidmens pagal sutartį susiaurinimu. Sutartyje šiai bendrovei nustatytos pirkėjo pareigos neapsiribojo finansiniu atsiskaitymu – ji turėjo priimti kraujo plazmą ir organizuoti jos perdavimą licencijuotam subjektui. Be to, šiame kontekste itin reikšmingas pokalbis tarp J. B. ir Ž. Ž. užfiksuotas 2018 m. sausio 16 d. atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (t. 6, b. l. 19–20). Šio pokalbio metu J. B. pasakė „Jūs niekaip, kol neturit jokių licencijų, jūs niekaip negalit nieko daryt. Nes iš karto sakau, bet kokiai farmacinei kompanijai atsiranda skylė“, „Nes dabar nieko neįmanoma. Nei vežimas neįmanomas. Vežimas yra licencijuojama veikla. Viskas yra licencijuojama“, „Kad jeigu nelicencijuojama įmonė atsiranda, nieko nebus... Ir vežimui būna licencijos viena iš dalių yra vežimas. Vežimas yra licencijuojama veikla“. Ž. Ž. pasakė „Tas veikėjas randa jums plazmos įgijėjus, tai kaip ir tarpininkas būtų. Taip, ir jis faktūrų atžvilgiu tai yra tarpininkavimas tam tikras“, o J. B. atsakė „Šitoj vietoj tai yra neįmanoma. Jisai turi būt kažkaip kitaip sudėliotas. Turi būti kažkoks tas tarpininkas, ar tai turi būt trišalė sutartis, ar dar kažkas. Negali eiti vienas. Gali būti kažkokia tai trišalė maksimum kas yra įmanoma. Nelicencijuojamas subjektas negali“. Šio pokalbio turinys patvirtina, kad J. B. suprato, jog plazmos vežimas ir kitos su šia veikla susijusios operacijos negali būti vykdomos ignoruojant nustatytus licencijavimo reikalavimus. Ž. Ž. pasiūlius plazmos įgijėjus randantį asmenį laikyti tarpininku, J. B. šį veiklos modelį įvertino kaip negalintį būti įgyvendintą tokia forma, kokia jis buvo pasiūlytas, ir nurodė galimą kitokio teisinio įforminimo variantą. Byloje nustatyta, kad K., atstovaujama G. A., regiono pardavimų direktoriaus Rusijai ir NVS bei UAB „S.“, atstovaujama direktorės A. B., 2017 m. birželio 13 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį (cooperation agreement) (t. 47, b. l. 46–49). Apeliaciniame skunde nuteistosios J. B. gynėjas nurodo, kad pagal šią sutartį UAB „S.“ tapo K. dukterinės įmonės partneriu, o liudytojais apklausti K. darbuotojai patvirtino, kad UAB „S.“ buvo K. atstovas ir veiklos partneris. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apeliacinio argumentams. Vien tai, kad 2017 m. birželio 13 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kurioje buvo numatytas bendradarbiavimas organizuojant kraujo plazmos surinkimą bei kraujo plazmos pirkimą iš N., nesudaro pagrindo UAB „S.“ laikyti bendrovės K. atstove. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vadovaujantis 2017 m. birželio 13 d. sutartimi UAB „S.“ nebuvo bendrovės K. atstovu Lietuvoje ir negalėjo veikti šios bendrovės vardu. Pastebėtina, kad iš sutarties turinio matyti, kad UAB „S.“ ir bendrovė K. veikė kaip savarankiškos sutarties šalys, prisiėmusios tarpusavio bendradarbiavimo įsipareigojimus, o ne tai, kad UAB „S.“ buvo suteikta teisė veikti bendrovės K. vardu ir jos interesais santykiuose su trečiaisiais asmenimis. UAB „S.“ prisiėmė įsipareigojimus veikti kaip bendrovės K. partnerė. Partnerio statusas savaime nesuteikia teisės veikti kitos sutarties šalies vardu. Todėl aplinkybė, kad UAB „S.“ pagal sutartį turėjo dalyvauti organizuojant kraujo surinkimą ar kraujo plazmos pirkimą, negali būti tapatinama su atstovavimo teisinių santykių atsiradimu. Be to, sprendžiant dėl bendrovės K. valios ir jos įsipareigojimo pagal šią sutartį, reikšminga aplinkybė yra tai, kad sutartį bendrovės K. vardu pasirašė ne jos generalinis direktorius, o pardavimų vadovas. Įvertinus liudytojų G. A., S. M. A. ir R. T. parodymus, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „S.“ buvo bendrovės K. atstovė ar kad jai buvo suteikta teisė veikti K. vardu.Liudytojas G. A., kuris 2017 m. birželio 13 d. pasirašė Bendradarbiavimo sutartį su UAB „S.“, parodė, kad šis dokumentas buvo supratimo memorandumas, ketinimų protokolas, kuriame buvo nustatytos tik bendros planuojamo bendradarbiavimo gairės ir išreikštas šalių ketinimas ateityje plėtoti bendrą veiklą. Jis nurodė turėjęs teisę pasirašyti tokio pobūdžio dokumentą, tačiau sutartį, kuri komerciškai saistytų bendrovę K. , galėjo pasirašyti tik generalinis direktorius. Pasak liudytojo, 2017 m. birželio 13 d. dokumentas nesukūrė jokių teisinių ar komercinių įsipareigojimų, o po jo pasirašymo dar ilgą laiką buvo derinamos būsimos komercinės ir pramoninės sutarties sąlygos. Šiuos parodymus iš esmės patvirtina ir kiti liudytojai. S. M. A. parodė, kad 2017 m. susitikimuose buvo aptariamos tik verslo idėjos ir galimas bendradarbiavimas, o UAB „S.“ buvo vertinama kaip potencialus K. partneris Lietuvoje. R. T. taip pat parodė, kad 2018 m. buvo deramasi dėl kontraktinės gamybos sutarties, o rengtas ketinimų protokolas buvo tik preliminari pagrindinės sutarties sudarymo stadija. Būsimoji sutartis turėjo būti išsami, joje būtų nustatytos šalių atsakomybės, kokybės reikalavimai ir kitos esminės sąlygos. Pagrindinė sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Liudytojas R. T. parodė ir tai, kad UAB „S.“ buvo K. partneris, tačiau ne K. atstovas Lietuvoje. Tam, jog UAB „S.“ būtų suteiktas K. atstovo statusas, būtų reikėję sudaryti atitinkamą sutartį ir suteikti įgaliojimus, tačiau tai realiai nebuvo padaryta. Taigi šie liudytojų parodymai patvirtina, kad tarp K.ir UAB „S.“ buvo ketinama sukurti dviejų savarankiškų verslo subjektų bendradarbiavimą, pagal kurį UAB „S.“ turėjo tiekti bendrovei K. lietuvišką kraujo plazmą, padėti organizuoti jos surinkimą ir pervežimą, atlikti produktų registravimo bei platinimo Lietuvoje funkcijas, o K.– perdirbti kraujo plazmą ir tiekti pagamintus medicininius produktus UAB „S.“. Tokia bendradarbiavimo schema savaime nesuteikė UAB „S.“ teisės veikti K. vardu ar sukurti K. teisių ir pareigų santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Priešingai, iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad atstovavimo santykiai buvo tik galimai ateityje planuojamos sudaryti pagrindinės sutarties klausimas. Todėl 2017 m. birželio 13 d. Bendradarbiavimo sutartis vertintina kaip preliminaraus pobūdžio dokumentas, išreiškęs šalių ketinimą bendradarbiauti, tačiau nesukūręs UAB „S.“ teisės atstovauti bendrovei K. . Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „S.“ 2017 m. birželio 16 d. N. pateikė pasiūlymą dėl ilgalaikio bendradarbiavimo, kuriame nurodė, jog UAB „S.“ su bendrove K. yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį, kuria susitarė, kad sutarties galiojimo laikotarpiu UAB „S.“ ir K. veiks kaip partneriai kraujo plazmos surinkimo organizavime Lietuvoje, jos įgijime ir kraujo vaistinių preparatų platinime. Pastebėtina, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus 2018 m. sausio 14 d. užfiksuotas A. P. ir J. B. pokalbis (t. 5, b. l. 80), kurio metu A. P. pasakė: „<...> dėl tų laiškų, supranti, ten Dž. pasirašė tą laišką, jeigu jisai išeis į „K.“, jam bus problemų. Nes jis tą dalyką pasirašė be jokių leidimų. Tai žinai, todėl aš R. parašiau, kad to laiško negalima duoti“. Bylos duomenimis 2017 m. birželio 13 d. sutartį ir patvirtinimą apie šią sutartį pasirašė G. A., kitų dokumentų su UAB „S.“ šis asmuo nepasirašė. Taigi A. P. su J. B. aptaria būtent G. A. pasirašytą dokumentą. Vėliau to paties pokalbio metu J. B. sako: „pasišnekės jeigu Ž. su tuo berniuku, sakau, tu jam paskambink, paklausk...Tam, kuris daro tyrimą, kuris atsiuntė prašymą atsiųsti sutartį. Kad...parašyti, pirmiausia pašnekėti, paskui parašyti jiems. Kad mes visada informuojame, kad ta sutartis yra dėl bendradarbiavimo kaip pas...ne dėl bendradarbiavimo, bet po to dabar...visa kita, bus atskiros sutartys dėl vaistų platinimo atskiros, dėl plazmos...kai turėsime licencijas. Kol nėra licencijų, jokių kitokių veiksmų kol kas nevyksta“. A. P. atsako: „...jeigu tau argumentuos, kad tu neturėjai teisės pasirašyti sutarties su… sutarties, nes jisai neturėjo licencijos. Tai tą ir naudos, tau ten tiesiai akcentuos, kad mes neturim licencijos“. Taigi tokios pokalbio dalyvių išsakytos frazės leidžia daryti išvadą, kad J. B. ir A. P. žinojo, jog UAB „S.“ nebuvo K. atstovas, taip pat, kad sutarties vykdymui UAB „S.“ buvo reikalingos licencijos. Apeliaciniame skunde nuteistosios J. B. gynėjas nurodo, jog bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad J. B. buvo suprantama N. dėl bendradarbiavimo su UAB „S.“ gaunama nauda. Jos aktyvus veikimas vertintinas kaip veikimas bendradarbiaujant, kooperuojantis su kita sutarties šalimi, siekiant, kad būtų įvykdytos sudarytos sutartys, nes tik taip N. būtų gavęs naudą. Nuteistosios J. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad aktyvus J. B. veikimas vertintinas kaip veikimas bendradarbiaujant, kooperuojantis su kita sutarties šalimi – UAB „S.“, siekiant, kad būtų įvykdytos sudarytos sutartys, nes tik taip N. būtų gavęs naudą, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas J. B. bendradarbiavimą su UAB „S.“, pagrįstai vertino konkrečių asmenų veiksmų pobūdį, jų tikslus ir faktines aplinkybes, kuriomis buvo siekiama pradėti vykdyti sutartį. Akivaizdu, kad bendradarbiavimas vykdant sutartį savaime nėra neteisėtas. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga ne tai, kad J. B. bendradarbiavo su kitais sutarties vykdymu suinteresuotais asmenimis, o tai, kokio pobūdžio buvo šis bendradarbiavimas ir kokiam tikslui jis buvo nukreiptas. Byloje nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido padaryti išvadą, kad J. B., veikdama N. vardu, neapsiribojo N. interesais užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą, bet aktyviai siekė sudaryti sąlygas konkrečiai A. P. ir su juo susijusiai įmonei pirkti N. kraujo plazmą. Vertinant ar konkretūs veiksmai buvo atliekami vykdant įprastą sutartinį bendradarbiavimą, ar peržengė N. interesų ribas ir buvo nukreipti į privataus subjekto interesų tenkinimą, būtina atsižvelgti į visą byloje nustatytų veiksmų ir aplinkybių visumą. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad teismo išvados dėl J. B. veiksmų padarytos neįvertinus N. gautos ir gautinos naudos. Pastebėtina, kad vien faktas, kad N. pagal sudarytą sutartį turėjo gauti ekonominę naudą, savaime nepaneigia galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Sprendžiant dėl veiksmų atitikties BK 228 straipsnyje nustatytiems požymiams, reikšminga ne vien tai, ar juridinis asmuo gavo tam tikrą naudą, bet ir tai, ar valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai buvo atliekami laikantis jam suteiktų įgaliojimų, nepažeidžiant tarnybos interesų ir nesiekiant suteikti nepagrįsto prioriteto konkrečiam privačiam subjektui. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. B. ir kitų asmenų bendradarbiavimo pobūdis leidžia spręsti apie jos veiksmus, nukreiptus ne vien į N. interesų užtikrinimą, padaryta įvertinus bendradarbiavimo turinį, jo dalyvius, jų tarpusavio ryšius, atliktus veiksmus sudarant sąlygas A. P. įmonei įgyti N. kraujo plazmą. Apelianto argumentai dėl N. gautos ar gautinos naudos šios įrodymų visumos nepaneigia. Apeliaciniame skunde nuteistosios J. B. gynėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017 m. birželio 29 d. vykusiame N. administracijos posėdyje J. B. šio posėdžio dalyviams pateikė faktinių aplinkybių neatitinkančius, todėl neteisingus ir žinomai melagingus duomenis, nes jau iki šio posėdžio buvo derinama sutartis ir J. B. buvo nusprendusi pradėti bendradarbiavimą su A. P. įmone. Apeliantas nurodo, jog šiame N. administracijos posėdyje buvo pateikta teisinga informacija, byloje nustatytas ir šios informacijos šaltinis. Pasak apelianto, dar iki N. administracijos posėdžio J. B. buvo žinoma apie juridinio asmens UAB „S.“ tikslą pirkti pagal viešai paskelbtą informaciją parduodamą kraujo plazmą, nes apie tai ji sužinojo iš nepažįstamos moters skambučio telefonu, kurio metu ši teiravosi ar N. dar vis ieško plazmos pirkėjų ir, jeigu yra galimybė, norėtų pateikti pasiūlymą. J. B. paprašė pasiūlymą atsiųsti į N. sekretoriatą ir davė M. W. kontaktus, o po kurio laiko direktorę pavadavusi M. W. gavo UAB „S.“ atstovavusios advokatų profesinės bendrijos A. advokatės R. K. pasirašytą 2017 m birželio 16 d. pasiūlymą, kurį ir nukreipė svarstyti administracijos posėdyje. O nuteistojo A. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog A. P. šiame posėdyje nedalyvavo, informacijos jam nerengė ir neperdavė, taigi neatliko padėjimo padaryti nusikalstamą veiką veiksmų. Nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad 2017 m. birželio 29 d. N. administracijos posėdyje J. B. pateikė teisingą informaciją, kurios šaltinis buvo oficialus UAB „S.“ pasiūlymas dėl bendradarbiavimo, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl šiame posėdyje pateiktos informacijos pobūdžio ir jos reikšmės. Pirmiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 29 d. N. administracijos posėdžio metu J. B. jau buvo žinomos aplinkybės, susijusios su jos bendravimu su A. P., ankstesniais susitarimais bei planuojamu bendradarbiavimu. Dar iki šio posėdžio jau buvo derinama sutartis ir J. B. buvo nusprendusi pradėti bendradarbiavimą su A. P. įmone. Aplinkybė, kad tarp UAB „S.“ ir bendrovės K. buvo pasirašytas 2017 m. birželio 13 d. dokumentas, negalėjo būti vertinama kaip patvirtinanti tarp šių bendrovių esančius sutartinius santykius. Kaip nustatyta byloje, šis dokumentas buvo preliminaraus pobūdžio bendradarbiavimo dokumentas, išreiškęs ketinimą bendradarbiauti, vėliau tarp K.ir UAB „S.“ dar buvo deramasi dėl pagrindinės sutarties, tačiau ji taip ir nebuvo sudaryta. Taigi 2017 m. birželio 29 d. N. administracijos posėdyje J. B. pristatė gautą UAB „S.“ pasiūlymą, tačiau tuo metu ji žinojo, kokie faktiniai santykiai siejo UAB „S.“ ir bendrovę K. , taip pat žinojo, kad 2017 m. birželio 13 d. tarp šių bendrovių pasirašytas dokumentas buvo tik bendradarbiavimo pobūdžio ir nesukūrė K. komerciškai saistančių įsipareigojimų. Jai taip pat buvo žinoma, kad UAB „S.“ buvo tik prieš kelias savaites įsteigta bendrovė ir tuo metu neturėjo realių galimybių artimiausiu metu įvykdyti kraujo plazmos pirkimo iš N.. Šiame kontekste reikšmingi ir byloje nustatyti vėlesni įvykiai. Kaip patvirtino liudytojai, bendrovės K. darbuotojai, po 2017 m. birželio 13 d. dokumento pasirašymo tarp UAB „S.“ ir K. dar buvo deramasi dėl būsimos pagrindinės sutarties, turėjusios detaliai reglamentuoti šalių tarpusavio teises ir pareigas. Taigi 2017 m. birželio 29 d., kai J. B. pristatė UAB „S.“ pasiūlymą N. administracijai, UAB „S.“ nebuvo įgijusi nei K. atstovo, nei kito teisinio statuso, suteikiančio jai teisę veikti K. vardu. Todėl sprendžiant, ar J. B. N. administracijos posėdyje pateikta informacija buvo teisinga, reikšminga ne tik tai, kad egzistavo oficialus UAB „S.“ pasiūlymas, bet ir tai, ar pateikta informacija objektyviai atspindėjo tuo metu buvusią faktinę situaciją. J. B. žinojo ne tik apie pasiūlymo turinį, bet ir apie UAB „S.“ faktinę padėtį, jos santykių su K. pobūdį bei realias galimybes pradėti vykdyti kraujo plazmos pirkimą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne vien formalų UAB „S.“ pasiūlymo faktą, bet ir J. B. turėtą informaciją apie UAB „S.“ faktinę padėtį, šios bendrovės santykius su K.ir realias galimybes įgyvendinti siūlomą bendradarbiavimą. Apeliacinio skundo argumentas, kad informacija buvo teisinga vien todėl, jog ji buvo grindžiama oficialiu UAB „S.“ pasiūlymu, šių aplinkybių nepaneigia.Nuteistųjų gynėjai apeliaciniuose skunduose nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. N. rašte J. B., atsakydama Sveikatos apsaugos ministrui į 2017 m. rugpjūčio 30 d. SAM paklausimą Nr. (1.1.21-60)10-7040, nurodė neteisingus ir žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „S.“ sudarė ilgalaikę sutartį su bendrove K.ir kad N. pradėjo bendradarbiavimo sutarties su K. pasirašymo procedūras taip pat faktinės tikrovės neatitinkančius faktus, kad UAB „S.“ yra kompanijos K. įgaliotasis atstovas ir partneris Baltijos šalyse, įgaliotas veikti kompanijos vardu Lietuvoje, nurodė 2017 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. 7-799 Sveikatos apsaugos ministerijai. Kaip matyti iš VšĮ N. direktorės J. B. 2017 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. 7-633, adresuoto Sveikatos apsaugos ministrui, jame nurodoma, kad 2017 m. birželio 16 d. pasiūlymą N. pateikė K. atstovavusi advokatų profesinė bendrija A., 2017 m. birželio 29 d. N. administracijos posėdyje buvo pasiūlyta pradėti bendradarbiavimo sutarties su K. pasirašymo procedūras, taip pat nurodyta, kad UAB „S.“ sudariusi ilgalaikę sutartį su K. (t. 14, b. l. 58–65). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog ši J. B. nurodyta informacija neatitinka faktinių aplinkybių. Visų pirma, minėtame rašte pateikiama informacija siejama ne su atsakymo surašymo metu (2017 m. rugsėjo 8 d.) egzistavusia situacija, susijusia su N., UAB „S.“ ir K. bendradarbiavimu. Aptariamame rašte aiškinamos 2017 m. birželio 3 d. N. sprendimo dėl aukciono atšaukimo bei susitarimo su kitu juridiniu asmeniu dėl bendradarbiavimo aplinkybės. Rašte nurodoma aplinkybė, kad 2017 m. birželio 16 d. pasiūlymą N. pateikė K. atstovavusi advokatų profesinė bendrija A. taip pat akivaizdžiai neatitinka tikrovės, šį pasiūlymą teikė UAB „S.“ atstovė. Iš VšĮ N. direktorės J. B. 2017 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. 7-799, adresuoto Sveikatos apsaugos ministerijai, matyti, kad jame nurodoma, jog UAB „S.“ yra bendrovės K. įgaliotasis atstovas ir partneris Baltijos šalyse, įgaliotas veikti K. vardu Lietuvoje (t. 14, b. l. 91–92). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ir ši J. B. nurodyta informacija neatitinka faktinės tikrovės. Nors apeliaciniame skunde nuteistosios J. B. gynėjas nurodo, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad K.„S.“ vertino kaip veiklos partnerį, o kaltinimo teiginys, kad J. B. žinojo, jog UAB „S.“ neturi rašytinių sutarčių su K. , yra nepagrįstas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Nuteistojo A. P. gynėjas apeliaciniame skunde sutinka, kad 2017 m. gruodžio 4 d. rašte buvo nepagrįstai nurodyta, jog UAB „S.“ yra bendrovės K. įgaliotasis atstovas ir partneris Baltijos šalyse, įgaliotas veikti K. vardu Lietuvoje. Jau pirmiau aptarti liudytojo S. M. A. parodymai patvirtina faktinę UAB „S.“ ir bendrovės K. santykių stadiją 2017 m. gegužės–birželio mėnesiais. Liudytojas S. M. A. parodė, kad tuo metu vykusiuose susitikimuose buvo aptariamos tik bendradarbiavimo idėjos, o vėliau pradėtas šio proceso formalizavimas. Liudytojas atribojo ketinimų protokolą nuo galutinės sutarties. Jis parodė, kad ketinimų protokolas iš bendrovės K. pusės, kiek jam buvo žinoma, buvo pasirašytas, tačiau procesas iki galo nebuvo užbaigtas. Be to, liudytojas paaiškino, kad ketinimų protokolas buvo pirmasis bendradarbiavimo formalizavimo etapas, po kurio turėjo būti sudaroma atskira sutartis su UAB „S.“, pagal kurį būtų perkama kraujo plazma ir parduodami iš jos pagaminti produktai. Svarbūs liudytojo S. M. A. parodymai ir apie tai, kada bendrovei K. būtų atsiradę teisiniai įsipareigojimai. Jis parodė, kad iki sutarties pasirašymo kompanija K. jokių įsipareigojimų neturėtų, o tokie įsipareigojimai atsirastų tik pasirašius sutartį. Taigi liudytojo S. M. A. parodymai patvirtina, kad tuo metu tarp UAB „S.“ ir bendrovės K. vyko bendradarbiavimo formalizavimo procesas, tačiau galutinė sutartis, sukelianti abipusius teisinius įsipareigojimus, dar turėjo būti sudaryta.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik 2017 m. lapkričio 28 d. S. M. A. elektroniniame laiške N. buvo nurodyta, jog UAB „S.“ yra bendrovės K. partneris Lietuvoje ir turės leidimą prekiauti K. vaistais Lietuvoje. Pažymėtina, kad minėtas elektroninis laiškas buvo išsiųstas 2017 m. lapkričio 28 d., t. y. jau po 2017 m. lapkričio 21 d. SAM viceministrės rašto Nr. (1.1.21-60)10-7040. Pirmosios instancijos teisme apklausti S. M. A. ir R. T. patvirtino, kad tuo metu UAB „S.“ buvo laikoma bendrovės K. partnere tiek, kiek tai susiję su numatomu bendradarbiavimu ateityje, tačiau šie santykiai dar nebuvo tapę oficialiais atstovavimo santykiais. Taigi UAB „S.“ buvo potencialus bendrovės K. partneris Lietuvoje, tačiau tai savaime nereiškė, kad ši bendrovė jau buvo oficialiai įgaliota atstovauti K.ar veikti jos vardu Lietuvos Respublikoje. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad nurodytu laikotarpiu nebuvo pasirašyta oficiali sutartis, kuria būtų buvę nustatyti atitinkami bendrovės K.ir UAB „S.“ tarpusavio įsipareigojimai dėl kontraktinės gamybos. Taigi vien tai, kad 2017 m. lapkričio 28 d. elektroniniame laiške UAB „S.“ įvardinta kaip K. partneris Lietuvoje ir nurodyta, kad ji turės leidimą prekiauti K. vaistais Lietuvoje, neleidžia daryti išvados, jog jau tuo metu UAB „S.“ buvo oficialus K. atstovas ar turėjo pagrindą veikti jos vardu. Priešingai, pats laiško turinys, jį įvertinus kartu su S. M. A. ir R. T. parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis, rodo siekį apibūdinti planuojamą bendradarbiavimą ir būsimą UAB „S.“ vaidmenį Lietuvoje, o ne konstatuoti jau egzistuojančius oficialius atstovavimo santykius. Formuluotė, kad UAB „S.“ „turės leidimą“ prekiauti bendrovės K. vaistais Lietuvoje, pati savaime patvirtina, kad atitinkama teisė tuo metu dar nebuvo įgyta, o jos suteikimas buvo siejamas su ateityje turėsiančiais įvykti veiksmais ir susitarimais. Todėl šis elektroninis laiškas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis, kad 2017 m. lapkričio mėnesį UAB „S.“ jau buvo oficialus bendrovės K. atstovas Lietuvoje. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tuo metu UAB „S.“ statusas buvo grindžiamas planuojamu bendradarbiavimu, o ne jau teisiškai įformintais atstovavimo santykiais. Taigi 2017 m. lapkričio 28 d. elektroniniame laiške vartojama sąvoka „partneris“ nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti UAB „S.“ oficialiu bendrovės K. atstovu Lietuvoje. Taigi byloje esančių duomenų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad J. B. 2017 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 7-633 Sveikatos apsaugos ministrui pateikta informacija apie jau sudarytą ilgalaikę sutartį ir pradėtas N. bendradarbiavimo sutarties su kompanija K. pasirašymo procedūras, o taip pat 2017 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. 7-799 Sveikatos apsaugos ministerijai pateikta informacija, kad UAB „S.“ yra kompanijos K. įgaliotasis atstovas ir partneris Baltijos šalyse, įgaliotas veikti kompanijos vardu Lietuvoje, neatitiko tikrovės.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl J. B. veiksmų, susijusių su N. kraujo plazmos pardavimo proceso pradėjimu ir vykdymu, vertinimo.Nors tarp N. ir UAB „S.“ buvo sudaryta sutartis, pagal kurią N. įsipareigojo perduoti, o UAB „S.“ – sumokėti už šviežiai šaldytą kraujo plazmą ir ją perduoti kompetentingam plazmos frakcionuotojui/gamintojui, jos vykdymas buvo susijęs su papildomomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Byloje nustatyta, kad UAB „S.“ neturėjo licencijos, be kurios SAM nebūtų išdavusi leidimo parduoti kraujo plazmą, ir J. B. apie šią aplinkybę žinojo. Nepaisant to, ji ėmėsi veiksmų, susijusių su N. kraujo plazmos pardavimu UAB „S.“.Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 16 d. UAB „S.“ pervedė N. 100 000 Eur už kraujo plazmą pagal 2017 m. birželio 30 d. sutartį. Taigi buvo pradėti realūs sutarties vykdymo veiksmai. Byloje taip pat nustatyta, kad pinigai buvo sumokėti laukiant faktinio kraujo plazmos išvežimo ir galutinio atsiskaitymo. Ne mažiau svarbu tai, kad pagal UAB „S.“ prašymą (t. 42, b. l. 40) buvo atlikti papildomi veiksmai – pirmakarčių donorų plazma buvo atskirai išrūšiuota ir supakuota pardavimui. Byloje nustatyta, kad toks plazmos išrūšiavimas konkrečiai pagal pirkėjo pageidavimą nebuvo įprasta N. veikla, o išrūšiuota plazma buvo paruošta būtent pardavimui UAB „S.“.2017 m. gruodžio 7 d. N. administracijos posėdžio metu buvo pateikta informacija, kad bendrovė K. auditą N. atliks tik 2018 m. sausio pabaigoje–vasario pradžioje ir tik po šio audito kraujo plazma galės būti išvežta bendrovei K. . Tuo metu UAB „S.“ nebuvo pateikusi reikalingų dokumentų, be to, buvo ieškoma galimybių kraujo plazmą parduoti kitai įmonei – I. P.. Dėl šių priežasčių plazmos išvežimo procedūras buvo nuspręsta laikinai sustabdyti (t. 33, b. l. 180–184). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes įvertino kaip patvirtinančias, kad nors dalis pirkimo–pardavimo veiksmų buvo atlikta, sandorio įvykdyti nepavyko, nes UAB „S.“ tuo metu negalėjo įgyti plazmos.Šią išvadą patvirtina ir vėlesni J. B. veiksmai bei jos pačios išsakytos aplinkybės. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoto 2017 m. gruodžio 20 d. pokalbio su R. M.-R. metu J. B. nurodė, kad UAB „S.“ „dar neturi licencijų“, todėl pirmoji kraujo plazmos siunta, už kurią jau sumokėta, stovi neišvežta (t. 4, b. l. 50). Taigi pati J. B. aiškiai suvokė, kad sudaryta sutartis negali būti įvykdyta. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoto 2018 m. sausio 23 d. pokalbio turinys rodo, kad kraujo plazmos pardavimo ir saugojimo procesas vyksta atsižvelgiant į A. P. įmonės interesus ir negalėjimą vykdyti 2017 m. birželio 30 d. sutarties įsipareigojimų. Šio pokalbio metu J. B. nurodė: „Mes nenorim nachaliavai palaikyti plazmą, kurią A. prisidirbo, pats neleidžia parduoti „I.“<...> „Vienu žodžiu, aš dabar čia, dabar kaip jeigu, kaip K. direktorė, turėčiau ateiti ir R., kaip „S.“ direktorei, reikšti pretenzijas, kad jos akcininkas septynioliktais metais, vietoj to, kad protingai parduotų tas tris tonas plazmos… plazmos „I.“...Mes pakavom, mes turėjom visokių ten išlaidų. Jūs ten kažką padengėt, ane? Ar padengėt?“. R. S. atsakė: „Ne“. Vėliau J. B. R. S. pasakė: „Jeigu jūs nesumokėjot, tai jūs neišsisuksit, ir vis tiek turėsit sumokėt ir kuo greičiau“ (t. 6, b. l. 118). Šis pokalbis patvirtina, kad J. B., kaip N. direktorė, matė galimybę susikaupusią N. plazmą parduoti kitoms įmonėms, tačiau to nedarė atsižvelgdama į A. P. interesus. Be to, ji suprato, kad N. darbuotojams rūšiuojant plazmą N. patyrė nuostolių (tai matyti ir iš 2017 m. gruodžio 7 d. N. Administracijos posėdžio protokolo) ir, jeigu ne ketinimas parduoti plazmą UAB „S.“, nebuvo būtinybės plazmą išrūšiuoti ir laikyti automobilyje.Nuteistosios J. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad J. B. veiksmai buvo nukreipti ne vien į N. interesų tenkinimą, bet ir į UAB „S.“ galimybių įgyti kraujo plazmą sudarymą. Tai patvirtina veiksmų seka: pagal UAB „S.“ prašymą organizuotas plazmos išrūšiavimas ir pakavimas, priimtas 100 000 Eur mokėjimas, nepaisant sustabdytos plazmos išvežimo procedūros vėliau ieškota būdų, kaip kraujo plazmą išlaikyti iki K. audito, o galiausiai kraujo plazma buvo perkelta į UAB „S.“ priklausantį automobilį. Šiuo aspektu itin reikšmingas jau minėtas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotas 2018 m. sausio 23 d. pokalbis, kuriame kraujo plazmos pardavimo ir saugojimo procesas siejamas su UAB „S.“ interesais ir jos negalėjimu įvykdyti sutarties. Šio pokalbio metu J. B.. nurodė, kad turėtų būti sprendžiama, kaip elgtis su plazma, kuri dėl UAB „S.“ veiksmų negali būti parduota kitai įmonei, o tolesniame pokalbyje aptariama galimybė, kad UAB „S.“ susitars su K.(t. 6, b. l. 148). Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad J. B. suvokė UAB „S.“ interesus ir siekė sudaryti sąlygas šiai bendrovei įgyti plazmą, nors objektyvios galimybės įvykdyti sutartį tuo metu nebuvo.Byloje taip pat nustatyta, kad kraujo plazma buvo perkelta į UAB „S.“ priklausantį automobilį, tačiau tuo metu nebuvo sudaryta sutartis dėl kraujo plazmos saugojimo, nebuvo pateikti automobilio kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, o pats autošaldiklis buvo kvalifikuotas tik 2018 m. vasario 26 d. Taigi plazma buvo laikoma nekvalifikuotoje transporto priemonėje.N. darbuotoja liudytoja E. V. parodė, kad kraujo plazma yra žaliava kraujo preparatams gaminti, todėl jos saugojimui taikomi griežti reikalavimai: turi būti užtikrintas tinkamas temperatūros režimas, įrangos techninis tvarkingumas, kvalifikavimas, atsekamumas ir šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Liudytoja taip pat parodė, kad turi būti dokumentais patvirtinta, jog įranga gali užtikrinti nepertraukiamą ir nuolatinį reikiamos temperatūros palaikymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino plazmos perkėlimą į nekvalifikuotą autošaldiklį kaip rizikingą veiksmą. Ši rizika kilo ne vien dėl formalios procedūros nesilaikymo, bet ir dėl to, kad nebuvo tinkamai patvirtintas kraujo plazmos saugojimui būtinas sąlygas užtikrinančios įrangos tinkamumas. Byloje nustatyta, kad automobilis kvalifikuotas tik 2018 m. vasario 26 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui po plazmos perkėlimo. Be to, N. darbuotojams teko papildomai stebėti temperatūrą ir imtis priemonių kraujo plazmai išsaugoti. Tokius liudytojos parodymus vertinant kartu su kitais bylos duomenimis, nėra pagrindo išvadai, kad plazmos perkėlimas į autošaldiklį buvo tik įprastas techninis sprendimas, nulemtas vietos stacionarioje saugykloje trūkumo, kaip duodama parodymus nurodė J. B.. Toks nuteistosios aiškinimas laikytinas nelogišku, nes kraujo plazma buvo perkelta būtent į UAB „S.“ priklausantį automobilį, tai padaryta nesudarius saugojimo sutarties ir nepatvirtinus automobilio tinkamumo, taip pat N. darbuotojams teko papildomai rūpintis temperatūros režimo kontrole. Šių aplinkybių visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kraujo plazmos perkėlimas nebuvo vien techninis veiksmas, bet buvo susijęs su tolesniu kraujo plazmos laikymu ir galimybės UAB „S.“ bendrovei ją įgyti išsaugojimu.N. darbuotoja liudytoja L. K. parodė, kad 2018 m. sausio 29 d. pirmakarčių kraujo donorų plazma buvo kraunama į kitam juridiniam asmeniui priklausantį autorefrižeratorių. Jai kilo abejonių dėl tokio plazmos perkėlimo, nes transporto priemonė jai nebuvo žinoma, nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys jos tinkamumą plazmai laikyti, taip pat nebuvo sudaryta plazmos laikymo ar transporto priemonės naudojimo sutartis. Liudytoja nurodė, kad iš pradžių nesutiko krauti plazmos, tačiau M. W., tuo metu pavadavusi direktorę, nurodė tai padaryti. Tokie liudytojos L. K. parodymai patvirtina, kad kraujo plazmos perkėlimas vyko nepaisant atsakingam darbuotojui kilusių abejonių dėl transporto priemonės tinkamumo ir dokumentų, pagrindžiančių jos naudojimą kraujo plazmai laikyti, nebuvimo. Šių parodymų reikšmė vertintina kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, atskleidžiančiais J. B. veiksmus ir jos interesą sudaryti sąlygas UAB „S.“ įsigyti kraujo plazmą. Iš liudytojos, N. darbuotojos J. P. parodymų matyti, kad poreikis įsigyti autošaldiklį buvo siejamas su N. patiriamais plazmos laikymo vietos trūkumo sunkumais. Tačiau liudytoja nurodė, kad į N. atvežta transporto priemonė nebuvo ta, apie kurią buvo prašyta jos rašytame tarnybiniame pranešime, be to, plazmos perkėlimo metu nebuvo sudaryta jos laikymo sutartis, o transporto priemonės tinkamumas plazmai laikyti dar nebuvo kvalifikuotas. Pirmiau aptarti liudytojų, N. darbuotojų, parodymai leidžia spręsti, kad kraujo plazmos perkėlimas 2018 m. sausio 29 d. vyko nesant tinkamai užtikrintų jos laikymo sąlygų. Šios aplinkybės reikšmingos ne tik vertinant paties kraujo plazmos perkėlimo teisėtumą, bet ir nustatant J. B. veiksmų kryptingumą. N. darbuotojai turėjo imtis papildomų priemonių, kad būtų užtikrintas temperatūros režimas ir išvengta plazmos sugadinimo, nors tokio pobūdžio papildomi veiksmai nebūtų buvę reikalingi, jeigu plazma nebūtų buvusi laikoma UAB „S.“ priklausančiame, tuo metu nekvalifikuotame autošaldiklyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokiu būdu buvo toliau veikiama UAB „S.“ interesais, net prisiimant riziką dėl N. surinktos kraujo plazmos kokybei. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. B., žinodama apie UAB „S.“ negalėjimą įvykdyti sutarties, leido šiai bendrovei toliau ieškoti būdų plazmai įgyti, yra pagrįsta byloje nustatytų aplinkybių visuma. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, iš kurių matyti, kad J. B. žinojo apie UAB „S.“ negalėjimą savarankiškai įvykdyti sutartį, tačiau, nepaisydama to, ėmėsi ir leido atlikti veiksmus, kuriais buvo sudaromos sąlygos šiai bendrovei įgyti N. plazmą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kaltiniame inkriminuoto neteisėto J. B. veiksmo, pasireiškusio N. žmogiškųjų išteklių naudojimu ne N., o UAB „S.“ ir A. P. interesais.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino ne tik atskirus J. B. veiksmus, kuriais buvo organizuojama pagalba UAB „S.“, bet ir šių veiksmų kontekstą, jų nuoseklumą. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad J. B. dalyvavimas UAB „S.“ veikloje neapsiribojo įprastu N., kaip kraujo plazmos pardavėjo, ir šios bendrovės, kaip pirkėjos, sutartinių įsipareigojimo vykdymu. Būtent J. B. iniciatyva N. darbuotojai teikė pagalbą sprendžiant UAB „S.“ organizacinius, techninius ir teisinius klausimus, būtinus šios bendrovės savarankiškai veiklai. Vertinant šias aplinkybes, svarbu tai, kad UAB „S.“ buvo naujai įsteigta įmonė, neturėjusi veiklai reikalingos infrastruktūros ir darbuotojų, turinčių patirties kraujo plazmos pirkimo–pardavimo srityje. Nuteistosios J. B. parodymus, kad ji N. darbuotojams nedavė nurodymų UAB „S.“ naudai rengti dokumentus, teikti teisines konsultacijas, kurti elektroninio pašto adresus, pirkti techniką ar atlikti kitus veiksmus, jog jos bendravimas su UAB „S.“ atstovais buvo susijęs su sudarytų sutarčių vykdymu ir N. interesais, paneigia kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoto 2017 m. gruodžio 20 d. pokalbio turinys (t. 4, b. l. 31–48). Šio pokalbio metu J. B. pati nurodė, kad nebegali A. P. aprūpinti vien N. ištekliais, nes jos transporto vadybininkas dalį darbo laiko dirba pas jį, o M. W. konsultuoja jį įvairiais klausimais. Šie teiginiai svarbūs tuo, kad J. B. pati apibūdino N. darbuotojų ir kitų N. išteklių naudojimą kaip pagalbą A. P., o ne kaip veiksmus, atliekamus išimtinai N. veiklos poreikiams tenkinti. Be to, tame pačiame pokalbyje J. B. aptarė tuometinės UAB „S.“ direktorės R. S. kompetenciją, jos gebėjimą atsakyti į verslo partnerių užklausas ir poreikį bendrovei turėti medicinos srities vadovą. Tokie pasisakymai atskleidžia J. B. įsitraukimą į UAB „S.“ vidaus organizacinius klausimus ir darbuotojų poreikio vertinimą. Akivaizdu, kad tai nėra vien su konkrečios kraujo plazmos pirkimo sutarties vykdymu susijusių klausimų sprendimas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad J. B. domėjosi platesne UAB „S. veikla, jos gebėjimu vykdyti verslo funkcijas ir plėsti bendradarbiavimą. Taigi minėtas pokalbis pagrįstai vertintas kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių, kad J. B. suvokė N. išteklių panaudojimą A. P. ir UAB „S.“ naudai ir pati jį siejo su pagalba jo verslui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad N. direktorės patarėjos ir teisininkės M. W. dalyvavimas UAB „S.“ veikloje neapsiribojo N. interesais teikiamomis konsultacijomis. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoto 2018 m. sausio 9 d. pokalbio (t. 4, b. l. 120–126) turinys patvirtina, kad M. W. aktyviai dalyvavo rengiant šios bendrovės atsakymą į SAM paklausimą. Ji teikė konkrečius pasiūlymus dėl atsakymo turinio, bendrovės santykių su K. apibūdinimo, jos, kaip strateginio partnerio regione, statuso ir būsimų sutarčių sudarymo. J. B. taip pat teikė pasiūlymus dėl rašto turinio, o M. W. nurodė, kad parengtas tekstas neturėtų būti siunčiamas, nes dar bus redaguojamas, ir pati pasiūlė jį pakoreguoti. Šiame pokalbyje išsakytos frazės rodo, kad M. W. nebuvo vien pasitarimo dalyvė, teikusi bendro pobūdžio konsultacijas. Ji tiesiogiai prisidėjo prie UAB „S.“ pozicijos formavimo ir šios bendrovės komunikacijos su valstybės institucija. Tai, kad J. B. taip pat aktyviai dalyvavo sprendžiant, kokią informaciją bendrovė turėtų pateikti SAM, papildomai patvirtina jos veikimą UAB „S.“ ir A. P. interesais.Šiame kontekste svarbus ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. Bendradarbiavimo sutarties, sudarytos tarp N. ir UAB „S.“ turinys. Joje nebuvo numatyta, kad N. darbuotojai teiks UAB „S.“ teisines ar organizacines konsultacijas. Priešingai, pagal šią sutartį konsultacinę ir kitą naudą turėjo gauti N.. Todėl vien nuoroda į Bendradarbiavimo sutartį nepatvirtina, kokiu pagrindu M. W. rengė ar redagavo UAB „S.“ dokumentus ir konsultavo šios bendrovės atstovus jos veiklos klausimais. Liudytojos M. W. parodymai, kad ji į UAB „S.“ patalpas vykdavo J. B. nurodymu ir teikė konsultacijas pagal savo kompetenciją, savaime nepaneigia nustatytų aplinkybių. Darbuotojos pareigų aprašyme numatyta funkcija prisidėti prie N. veiklos organizavimo negali būti suprantama kaip suteikianti pagrindą teikti kitai įmonei bet kokią jos veiklai reikalingą pagalbą, nesant nustatyto ryšio su N. interesais ar konkrečiomis darbuotojos funkcijomis.Šią išvadą patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. K. B. parodė, kad J. B. supažindino ją su M. W. ir paaiškino, jog ši galės pakonsultuoti farmacijos klausimais. G. K. parodė, kad, aiškindamasi UAB „S.“ reikalingų licencijų klausimus, ji bendravo su M. W. elektroniniais laiškais. Be to, J. B. naudoto kompiuterio apžiūros metu rastas 2017 m. rugpjūčio 14 d. M. W. elektroninis laiškas A. P., kuriame nurodyta, kad licencijos gavimo procedūra užtruks apie tris mėnesius ir kad daug dokumentų bus galima pritaikyti pagal turimus (t. 46, b. l. 1–157), patvirtina, jog M. W. teikė konkrečią pagalbą sprendžiant UAB „S.“ licencijavimo ir dokumentacijos klausimus.Teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad M. W. teikta pagalba buvo skirta ne vien N. ir UAB „S.“ sutartinių santykių įgyvendinimui, bet ir UAB „S.“ veiklos organizavimą bei pasirengimą ją vykdyti. Tai, kad M. W. veikė J. B. nurodymu, kartu su kitais įrodymais patvirtina ir J. B. vaidmenį organizuojant šią pagalbą.Pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. B. pasitelkė N. Informacinių technologijų skyriaus vyriausiąjį specialistą A. T. UAB „S.“ poreikiams tenkinti, taip pat pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma.Byloje nustatyta, kad A. T. padėjo UAB „S.“ įsigyti kompiuterinę techniką, užsakė ją iš UAB „K.“, sukomplektavo ir pristatė į UAB „S.“ patalpas, įdiegė interneto ryšį bei sukūrė bendrovės elektroninio pašto paskyrą ir darbuotojų elektroninio pašto adresus. Šie veiksmai buvo susiję su bendrovės infrastruktūros sukūrimu ir sudarė prielaidas jai savarankiškai vykdyti veiklą. Nors duodamas parodymus teisme A. T. parodė, kad techninę pagalbą suteikė paprašytas UAB „S.“ direktorės, ikiteisminio tyrimo metu jis buvo parodęs, kad 2017 m. rugsėjį J. B. paprašė jo padėti parinkti ir rekomenduoti bendrovei reikalingą kompiuterinę techniką. Šie liudytojo A. T. parodymai vertintini kartu su ikiteisminio tyrimo metu atliktos apžiūros metu surinktais duomenimis. Apžiūrėjus A. T. darbo kompiuterį buvo rastas dokumentas „UAB S._Info“, kuriame saugoti duomenys apie bendrovės interneto svetainę, elektroninio pašto serverį, darbuotojų elektroninio pašto adresus ir slaptažodžius. Apžiūros metu A. T. nurodė, kad UAB „S.“ elektroninio pašto paskyras kūrė iš savo darbo vietos N. patalpose. Be to, apžiūrėjus J. B. naudotą kompiuterį rasti elektroniniai laiškai patvirtina, kad jai buvo pateikta informacija apie UAB „S.“ užsakomą kompiuterinę techniką. Taigi nors, kaip parodė liudytojas A. T., jis šių veiksmų nesureikšmino dėl nedidelės darbų apimties, tačiau N. išteklių naudojimo vertinimas negali būti siejamas vien su darbuotojo sugaištu laiku ar asmeniškai suvoktu darbų reikšmingumu. Svarbu tai, kad N. darbuotojo darbo laikas ir profesinės žinios buvo panaudoti kitos bendrovės infrastruktūrai sukurti, o tokia pagalba buvo teikiama ne dėl N. vidinių poreikių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino A. T. veiksmus kaip vieną iš aplinkybių, patvirtinančių, kad UAB „S.“ veikla buvo organizuojama ir plėtojama pasitelkiant N. darbuotojus bei jų profesines žinias.Nuteistoji J. B. parodė, kad M. W. ir A. T. veiksmai buvo susiję su N. ir UAB „S.“ sudarytų sutarčių įgyvendinimu. Tačiau pažymėtina, kad N. ir UAB „S.“ sutartinių santykių kontekste galėjo kilti objektyvus poreikis keistis informacija, konsultuotis dėl sutarčių vykdymo ar spręsti su kraujo plazmos pardavimu susijusius klausimus. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyti veiksmai peržengė vien tokių santykių ribas: M. W. padėjo spręsti bendrovės licencijavimo, dokumentacijos ir komunikacijos su SAM klausimus, o A. T. prisidėjo prie bendrovės techninės infrastruktūros sukūrimo. Šie veiksmai buvo susiję su UAB „S.“ galimybėmis organizuoti ir vykdyti savo veiklą, o ne vien su konkrečių N. sutartinių įsipareigojimų įgyvendinimu. Be to, J. B. suinteresuotumą UAB „S.“ veiklos sėkme patvirtina jos pačios pasisakymai apie A. P. verslo organizavimą, N. išteklių naudojimą jam padėti ir bendrovės darbuotojų kompetenciją. UAB „S.“ buvo padedama spręsti licencijavimo klausimus, organizuoti bendrovės komunikaciją su valstybės institucijomis ir sukurti technines sąlygas jos veiklai. Šią pagalbą teikė N. darbuotojai, o J. B. ne tik žinojo apie tokius veiksmus, bet ir pati dalyvavo organizuojant bei koordinuojant dalį bendrovės veiklos klausimų. J. B. turėjo teisę organizuoti N. veiklą, duoti nurodymus pavaldiems darbuotojams ir naudoti įstaigos išteklius, tačiau šie įgaliojimai turėjo būti įgyvendinami siekiant N. tikslų ir interesų. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad N. darbuotojų teikta pagalba buvo skirta ne tik sutartiniams santykiams su UAB „S.“, bet ir sudaryti sąlygas šiai bendrovei pradėti bei plėtoti savo veiklą. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio turinį, nuteistosios J. B. bei nuteistojo A. P. gynėjų apeliacinių skundų argumentus ir byloje ištirtų įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad J. B. faktiškai vadovavo UAB „S.“ ir veikė ne vien N., kuriam tuo metu vadovavo, bet ir A. P. bei jo bendrovės interesais. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad A. P. nebuvo suteikęs J. B. įgaliojimų faktiškai vadovauti UAB „S.“, spręsti personalo įdarbinimo klausimus ir priimti sprendimus dėl bendrovės veiklos strategijos, todėl J. B. negali būti pripažįstama faktiškai vadovavusia šiai bendrovei. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad J. B. vaidmuo UAB „S.“ veikloje neapsiribojo pavieniais patarimais, pažįstamų asmenų rekomendavimu ar pagalba vykdant N. ir šios bendrovės sudarytas sutartis. Priešingai, byloje surinkti duomenys patvirtina nuoseklų, sistemingą ir įvairias bendrovės veiklos sritis apimantį J. B. dalyvavimą sprendžiant personalo, logistikos, patalpų paieškos ir nuomos bei bendrovės pozicijos santykiuose su valstybės institucijomis klausimus. Vertinant šias aplinkybes, esminę reikšmę turi ne tai, ar J. B. formaliai turėjo UAB „S.“ vadovės įgaliojimus, bet tai, kokį realų vaidmenį ji atliko organizuojant ir koordinuojant bendrovės veiklą. Faktinis vadovavimas įmonei gali pasireikšti įvairiais veiksmais, kurie pagal savo turinį ir reikšmę rodo, kad asmuo realiai sprendžia esminius įmonės veiklos klausimus, organizuoja jos veiklą, duoda nurodymus formaliam vadovui arba kitokiu būdu lemia priimamus sprendimus. Todėl vien aplinkybė, kad oficialius sprendimus įformindavo UAB „S.“ direktorės, savaime nepaneigia galimybės, jog realią įtaką bendrovės veiklai darė kitas asmuo. Šiame kontekste reikšmingas J. B. pokalbis užfiksuotas 2018 m. sausio 23 d. atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, kurio metu J. B. pasakė, kad ji pati jau viską sutvarkė net be R. S. prašymo ir žinios „atėjo (iš UAB „S.“) pasiūlymas, administracija išnagrinėjo... ir jau pritarė...“. Tada J. B., kreipdamasi į R. S., pasakė „Tu jau pasiūlei man patalpas Kaune...vietoj...tu net nesusigaudai biški“ (t. 6, b. l. 78–85). Šis pokalbis reikšmingas vertinant J. B. faktinį vaidmenį sprendžiant su UAB „S.“ veikla susijusius klausimus. J. B. nurodė, kad ji pati jau viską sutvarkė net be R. S. prašymo ir žinios. Be to, kreipdamasi į R. S. pažymėjo, kad ji „net nesusigaudo biški“, J. B. parodė, jog vertino R. S. veiksmus atsižvelgdama į jai jau žinomą aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nuo UAB „S.“ įsteigimo direktorės keitėsi, tačiau J. B. aktyvus dalyvavimas bendrovės veikloje išliko. Bendrovės vadovais buvo paskirti su J. B. asmeniškai susiję asmenys – jos bendrakursė Ž. M. ir buvusi klasiokė R. S., o bendrovės akcininku buvo A. P., su kuriuo J. B. siejo artimi draugiški santykiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino J. B. veiksmų visumą. Akivaizdu, kad vien darbuotojo rekomendavimas ar vien pagalba surandant vairuotoją, patalpų paieška ar vien dalyvavimas rengiant UAB „S.“ atsakymą valstybės institucijai savaime nereiškia faktinio vadovavimo. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad šie veiksmai buvo atliekami nuosekliai, apėmė skirtingas UAB „S.“ veiklos sritis, buvo tarpusavyje susiję ir nukreipti į bendrovės veiklos kūrimą bei verslo plėtrą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad J. B. aktyviai dalyvavo formuojant UAB „S.“ darbuotojų kolektyvą ir sprendžiant su personalu susijusius klausimus. Šią išvadą pagrindžia ne vien liudytojų parodymai apie J. B. pasiūlytus kandidatus, bet ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti pokalbiai, atskleidžiantys jos vaidmenį organizuojant darbuotojų paiešką, aptariant jų funkcijas ir sprendžiant dėl jų darbo santykių.Byloje nustatyta, kad J. B. pasiūlė darbą UAB „S.“ R. S., V. J. ir kitiems asmenims. Nors formalius sprendimus dėl įdarbinimo priėmė bendrovės direktorės, vien tai neleidžia daryti išvados, kad J. B. šiuose procesuose atliko tik tarpininkės vaidmenį. Priešingai, byloje esantys duomenys rodo, kad jos siūlymai buvo įgyvendinami, ji pati bendravo su potencialiais darbuotojais, pristatė jiems bendrovės veiklą, aptarė jos plėtros planus ir inicijavo konkrečių asmenų įdarbinimą.Šiuo aspektu reikšmingas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotas 2017 m. gruodžio 20 d. J. B., R. M.-R. ir V. J. pokalbis (t. 4, b. l. 28–44, 45–75), kurio metu J. B. išsamiai pristatė UAB „S.“ veiklą, jos akcininką A. P., bendrovės finansines galimybes, planus plėtoti kraujo plazmos surinkimo ir prekybos verslą, steigti plazmos centrus bei vystyti kitus su šia veikla susijusius projektus. J. B. taip pat aptarė esamos direktorės R. S. kompetenciją ir išreiškė abejones dėl jos gebėjimo įgyvendinti bendrovės plėtros planus. Pokalbio metu R. M.-R. pasakė „Žinai, J., galvoju, jeigu V. nenorės šito darbo, tai mane pašnekink. <...>“, o J. B. atsakė „Aš jus abudu pašnekinsiu...“. Pokalbio pabaigoje J. B. išsakytos frazės „Vienu žodžiu, mum reikia, mum reikia komandos. Mum reikia komandos“ atskleidžia, kad ji save siejo su UAB „S.“ veiklos organizavimu ir darbuotojų paieška, o ne vien su N. ir šios bendrovės bendradarbiavimo klausimais. Vien tai, kad liudytojais apklausti R. M.-R. ir V. J. teismo posėdyje parodė, kad jie negavo konkretaus darbo pasiūlymo, nepaneigia pirmiau aptarto pokalbio turinio, kuris parodo, jog J. B. aktyviai rūpinosi UAB „S.“ personalo formavimu ir veikė jos interesais.Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotas 2018 m. sausio 4 d. susitikimas UAB „S.“ patalpose (t. 4, b. l. 92), kurio metu J. B. nurodė R. S. įdarbinti N. Informacinių technologijų skyriaus vyriausiąjį specialistą A. T., pabrėždama jo turimą inžinerinį išsilavinimą ir patirtį prižiūrint įrangą. 2018 m. sausio 10 d. pokalbyje su D. Š. J. B. teiravosi, ar ši galėtų pasiūlyti inžinierių ne N., o A. P. (t. 3, b. l. 97). 2018 m. kovo 18 d. pokalbio metu J. B. nurodė R. S. ir A. P. „Samdyk S.. Neoficialiai paimk S.. Ji statybininkas, jis inžinierius statybų <...> Aš siūlau, tikrai, tikrai nuoširdžiai siūlau S.“ (t. 8, b. l. 109–152). J. B. šio pokalbio metu S. B. nurodo kaip asmenį, kontroliuosiantį UAB „S.“ statybos ir remonto darbus išnuomotose patalpose. Liudytoja K. B. parodė, kad pokalbis dėl darbo UAB „S.“ vyko N. patalpose, J. B. pasakė koks bus jos darbas. J. B. darbą UAB „S.“ pasiūlė ir savo buvusiai klasiokei R. S. ir ši buvo įdarbinta direktore. Taigi J. B. ne tik ieškojo darbuotojų, bet ir vertino jų profesines kompetencijas, siejo jas su bendrovės poreikiais ir nurodė, kokiems tikslams konkretūs asmenys galėtų būti pasitelkti. Šios aplinkybės paneigia J. B. parodymus, kad darbuotojų rekomendavimas buvo įprasta jos veikla ir savaime niekaip nesusijęs su vadovavimu kitai įmonei. Teisėjų kolegija sutinka, kad vien kandidato rekomendavimas ar informacijos apie galimą darbo vietą perdavimas savaime nėra tapatus faktiniam vadovavimui. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje nustatytas gerokai platesnis J. B. dalyvavimas – ji ne tik rekomendavo darbuotojus, bet ir pristatė bendrovės planus, nurodė darbuotojų poreikį, ragino direktorę aktyviau ieškoti darbuotojų ir pati sprendė, kokios kompetencijos asmenys reikalingi bendrovės veiklai plėtoti.Byloje nustatytos G. T. įdarbinimo ir atleidimo iš UAB „S.“ aplinkybės taip pat parodo ne vien J. B. dalyvavimą darbuotojų paieškoje, bet ir jos realią įtaką sprendžiant dėl konkretaus darbuotojo darbo ar jo atleidimo. Iš liudytojos R. S. parodymų matyti, kad sprendimus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo priimdavo ji pati, o G. T. atleidimas buvo jos vienasmeniškas sprendimas. Tačiau šiuos liudytojos parodymus būtina vertinti kartu su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotais pokalbiais ir žinutėmis. Iš jų matyti, kad J. B. dar iki G. T. įdarbinimo tiesiogiai su ja aptarė darbo sąlygas, būsimas užduotis, o vėliau organizavo jos darbo pradžią, derino patekimo į patalpas klausimus ir informavo A. P. apie planuojamą jos darbą. 2018 m. vasario 6 d. telefoninio pokalbio metu J. B. A. P. nurodė, kad G. T. du kartus per savaitę teiks valymo ir tvarkymo paslaugas, kartu paaiškindama, kad jai (G. T.) reikia darbo. Iš to paties pokalbio matyti, kad G. T. turėjo tvarkyti ne tik A. P., bet ir J. B. namus. Be to, šio pokalbio metu pašnekovės tarėsi daugiau šio klausimo telefonu neaptarinėti, nes tai esą „nelegalus dalykas“, taip pat J. B. perspėjo, kad pokalbių klausomasi (t. 3, b. l. 128–129). J. B. įtaką atskleidžia ir 2018 m. kovo 31 d. ir balandžio 2 d. žinutės, kuriose ji nurodė R. S. po Velykų pasikviesti G. T. į biurą, paimti iš jos namų raktą ir ją atleisti, taip pat pasiūlė, kaip įforminti atleidimą. Vėlesnėje žinutėje ji nurodė R. S. pasakyti G. T., kad jos atleidimas yra A. P. sprendimas (t. 47, b. l. 115–133). Šių žinučių turinys atskleidžia, kad J. B. neapsiribojo nuomone apie darbuotojos darbo kokybę, bet konkrečiai inicijavo atleidimo procesą ir nurodė, kaip jis turėtų būti įgyvendintas bei paaiškintas pačiai darbuotojai. Formalus atleidimo įforminimas direktorės R. S. sprendimu nepaneigia, kad iniciatyva ir konkretūs nurodymai buvo J. B.. Pirmiau aptartų žinučių turinys rodo, kad direktorė buvo informuojama, kaip veikti, o pati J. B. kontroliavo tiek sprendimo dėl darbuotojos atleidimo priėmimo aplinkybes, tiek jo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar A. P. taip pat pritarė G. T. atleidimui, ar buvo jos įdarbinimo iniciatorius. Esminė aplinkybė yra tai, kad J. B. savarankiškai sprendė su UAB „S.“ darbuotoja susijusius klausimus, davė nurodymus bendrovės direktorei ir tikėjosi, kad šie nurodymai bus įvykdyti. Akivaizdu, kad tokie veiksmai nėra vien įprastas patarimas ar rekomendacija ir patvirtina J. B. realią įtaką bendrovės veiklai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad G. T. įdarbinimo ir atleidimo aplinkybės patvirtina faktinį J. B. vadovavimą UAB „S.“, o R. S. vaidmuo šiuose procesuose iš esmės apsiribojo formaliu sprendimų įforminimu ir jų įgyvendinimu.Teisėjų kolegija taip pat pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad J. B. rūpinosi UAB „S.“ veiklai reikalingo transporto ir vairuotojų paieška bei krovinio gabenimu, taip prisidėdama prie bendrovės veiklos organizavimo. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti 2017 m. gruodžio 13 d. ir gruodžio 15 d. (t. 3, b. l. 73–75) J. B. pokalbiai su D. S. ir V. S. patvirtina, kad J. B. ieškojo asmenų, galinčių nuvykti į Lenkiją, parvairuoti sunkvežimį ir, esant reikiamiems dokumentams, nuvežti krovinį į Baltarusiją. Šių pokalbių metu ji aiškinosi potencialių vairuotojų galimybes, teiravosi dėl reikiamos vairuotojo kategorijos, profesinės kvalifikacijos ir Baltarusijos vizos, taip pat ieškojo kitų asmenų, galinčių atlikti šį darbą. Be to, ji nurodė, kad vėliau galėtų atsirasti ir daugiau tokio pobūdžio darbo, taip atskleisdama, jog ieškoma ne vienkartinės paslaugos, bet galimai ir tęstinio bendradarbiavimo galimybės. J. B. kalbėdama su D. S. šiam nurodė „pažįstamiems, labai artimai pažįstamiems, reikia nuvažiuoti į Lenkiją ir prie Krokuvos pasiimti sunkvežimį „Iveco“ ir atvaryti į Lietuvą, o jei turi Baltarusijos vizą, tai dar ir krovinį nuvežti į Baltarusiją... ten pasitiktų, viską, būtų kartu <...> Kol kas tai būtų vienkartinis darbas, žinai, nuvažiuot į Lenkiją parsivaryt mašiną. Ir paskui, jeigu dar turi Baltarusijos vizą, tai nuvežt į Baltarusiją... O paskui gal būtų ir nuolatinis tas karts nuo karto, žinai, toks papildomo darbo“. Kalbėdama su V. S. J. B. šios klausė „Gal tu gali paskolinti vairuotoją kelioms dienoms su „C“ kategorija ir 95 kodu <...> gal tas vairuotojas Baltarusijos vizą dar turi? <...> o jeigu padarytum vizą? Paskolintum?“. V. S. paprašė perskambinti vėliau, susitarė, kad J. B. V. S. telefoną duos J. Z.. 2018 m. sausio 4 d. užfiksuoto pokalbio metu J. Z. nurodė jau turintis reikiamus dokumentus ir galintis pats vairuoti krovininį automobilį, kuriuo buvo planuojama vežti kraujo plazmą iš Lenkijos į Baltarusiją. Tokios paminėtuose pokalbiuose aptarti klausimai ir išsakytos frazės buvo susiję su konkrečiais logistikos poreikiais, o ne vien abstrakčia pagalba pažįstamiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien pagalba surandant vairuotoją ar transporto priemonę savaime nepatvirtintų faktinio vadovavimo bendrovei, tačiau nagrinėjamu atveju šie veiksmai vertinant kartu su kitais J. B. veiksmai, rodančiais jos dalyvavimą organizuojant UAB „S.“ veiklą, patvirtina, jog J. B. rūpinosi ne tik bendrovės personalu bet ir klausimais, nuo kurių priklausė planuojamo kraujo plazmos pirkimo–pardavimo įgyvendinimas. J. B. parodymai, kad ji tik padėjo pažįstamiems, šios išvados nepaneigia. Šiuo atveju svarbu tai, kad transporto ir vairuotojų paieška buvo svarbūs veiksmai UAB „S.“ veiklos organizavimo procese ir tai patvirtina J. B. veikimą UAB „S.“ interesais.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. B. aktyviai organizavo UAB „S.“ veiklai reikalingų patalpų paiešką ir nuomą, o šie veiksmai nebuvo nulemti vien siekio pagerinti N. veiklos sąlygas.Bylos duomenys patvirtina, kad J. B. nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. nuosekliai dalyvavo ieškant patalpų, bendravo su potencialiais nuomotojais, organizavo patalpų apžiūras ir ragino R. S. bei Ž. Ž. paspartinti nuomos klausimų sprendimą. Liudytojai J. P., R. O., M. A., Ž. D. ir M. A. patvirtino bendravę su J. B. dėl patalpų nuomos. Nors dalis jų manė, kad patalpos reikalingos N., byloje nustatyta, kad kai kuriais atvejais J. B. tiesiogiai nurodydavo ieškanti patalpų UAB „S.“, o nuomos sutartys buvo siejamos su šios bendrovės veikla. J. B. ne tik pati ieškojo patalpų, bet ir davė nurodymus kitiems asmenims dėl šio proceso organizavimo. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti pokalbiai patvirtina, kad ji ragino R. S. greičiau išsinuomoti patalpas, o Ž. Ž. – paspartinti nuomos sutarčių parengimą. Toks elgesys rodo, kad J. B. aktyviai koordinavo šį UAB „S.“ veiklos aspektą ir siekė konkretaus rezultato. Nuteistoji J. B. parodė, kad patalpų paieška buvo susijusi su N. reikmėms. Nuteistasis A. P. parodė, kad UAB „S.“ išsinuomotos patalpos būtų neatlygintinai suteiktos N.. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors N. iš tiesų galėjo trūkti finansinių išteklių, kad dalies jo naudojamų patalpų būklė buvo prasta ir kad galimybė jomis naudotis neatlygintinai galėjo būti naudinga šiai įstaigai, šią aplinkybę patvirtino ir apklausti liudytojai R. O., P. N., tačiau šios aplinkybės savaime nepaneigia, kad tuo pačiu metu buvo siekiama ir kito tikslo – sukurti UAB „S.“ infrastruktūrą, būtiną jos planuojamai komercinei veiklai. Šiuo aspektu itin reikšminga tai, kad UAB „S.“ buvo naujai įsteigta bendrovė, neturėjusi reikiamos infrastruktūros. Taigi patalpų suradimas bei įrengimas buvo viena iš būtinų sąlygų, siekiant pradėti ir plėtoti UAB „S.“ planuotą veiklą. Šią išvadą patvirtina ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu 2018 m. sausio 23 d. užfiksuotas pokalbis (t. 7, b. l. 12), kurio metu J. B. ir A. P. aptarė plazmos centrų steigimą Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose bei būtinybę pradėti atitinkamų patalpų paiešką. Šio pokalbio turinys rodo, kad patalpų klausimas buvo svarstomas UAB „S.“ verslo plėtros kontekste, siejant jį su būsimų plazmos centrų veiklos pradžia. Tokią išvadą patvirtina ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu 2018 m. sausio 4 d. užfiksuotas pokalbis UAB „S.“ patalpose metu, kurio metu J. B. pasakė „Jūs išsinuomokit kažkokias patalpas, kurios tinka. Mes padarysim jas ten savo mobilų punktą ir paskui jūs ten, metai pasibaigs, biški... leidžiam jums toliau čia būti arba ką, nu, žinai. Čia va, taip viskas turi būti. Turi būti, išrinkit vietą normalią, nežiūrėkit, kad atrodys ten daug mum ar vis kita. Nu taigi sakiau, Kaune normali vieta, kur galėtų veikti plazmos punktai“, „Tai šioj vietoj, pavyzdžiui mes iššautumėm du zuikius. Vienas dalykas, „S.“ išsinuomotų patalpas kažkokioj tokioj geroj vietoj, kur būtų patogu žmonėm ateit, kada nors pasidarytumėm ten remontą. Jūs tipo padarytumėt mums ir jūs mus ten leistumėt metam. Kol pasidarysit visas licencijas, tie metai praeis.. O mes jau būsim pripratinę žmones ateit. Jos turi būti pakankamai didelės patalpos <...> Ir įleidžia mus ten tipo gyventi. Ir mus įleidžia, nu tai jūs supraskit, kad mes ten apgyvendinti, sakau, padarysim, išsimušim visokius ten higienos pasus ir taip toliau, bus lengviau ant, ant kito vardo higienos pasą.. susidraugausim. O toliau tuos darbuotojus, kurie dirba „K.“, reikėtų labai paprastai priimti dar biški papildomai dirbti. Ir visi bus labai laimingi“ (t. 4, b. l. 93). Vertinant aptariamo pokalbio turinį, matyti, kad J. B. aktyviai dalyvavo planuojant UAB „S.“ veiklos organizavimą, aptarė patalpų plazmos punktui parinkimą ir pritaikymą, naudojimąsi jais laikotarpiu, kol bus gaunami reikiami leidimai, taip pat galimybę pasitelkti N. darbuotojus papildomam darbui. Pokalbio turinys taip pat reikšmingas vertinant J. B. faktinį vaidmenį UAB „S.“ veiklos planavimo procese – jos išsakytos frazės yra konkrečios, orientuotos į praktinį sprendimų įgyvendinimą ir apima esminius veiklos organizavimo klausimus. Vertinant J. B. parodymus, susijusius su patalpų paieškomis UAB „S.“ planuojamiems plazmos centrams, kad ji jomis rūpinosi siekdama įgyvendinti bendradarbiavimo sutartimi numatytą galimybę N. naudotis dalimi šių patalpų mobiliosios kraujo donorystės veiklai, o tai atitiko N. interesus, nes įstaigai trūko lėšų tinkamoms patalpoms ir tokiu būdu būtų buvę galima išplėsti kraujo donorystės veiklą, reikšminga aplinkybė yra tai, jog į jų paiešką ir pritaikymą ji įtraukė N. darbuotojus P. N. bei S. B.. P. N. pagal J. B. pavedimą ieškojo donorystės veiklai tinkamų patalpų, vyko jų apžiūrėti, o S. B. rengė kraujo plazmos paėmimo punktų patalpų brėžinius. Šie duomenys patvirtina, kad N. darbuotojų profesinės žinios ir darbo laikas buvo naudojami sprendžiant klausimus, tiesiogiai susijusius su planuojama UAB „S.“ veikla. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog N. darbuotojai atliko tam tikrus darbus arba kad bendrovė įsipareigojo suteikti patalpas N. naudotis neatlygintinai, savaime nepatvirtina neteisėto J. B. elgesio, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad patalpų paieška buvo organizuojama kartu sprendžiant UAB „S.“ verslo klausimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos veiksmus vertino neatsiejamai nuo kitų J. B. veiksmų, rodančių jos suinteresuotumą UAB „S.“ veiklos sėkme. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad patalpų suteikimas N. naudotis neatlygintinai savaime paneigia J. B. veikimą UAB „S.“ interesais. Akivaizdu, kad patalpų nuoma gali būti naudinga keliems subjektams, tačiau nagrinėjamu atveju patalpų paieška sudarė sąlygas UAB „S.“ pasirengti licencijuojamai veiklai, o galimybė naudotis N. darbuotojais ir infrastruktūra galėjo palengvinti šį procesą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad J. B. ne vien tarpininkavo ieškant patalpų N. reikmėms, bet ir aktyviai organizavo UAB „S.“ infrastruktūros kūrimą, veikė šios bendrovės interesais ir sprendė jos verslo plėtrai reikšmingus klausimus.Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. B. dalyvavimas rengiant UAB „S.“ atsakymą į 2018 m. sausio 5 d. SAM viceministrės K. G. paklausimą taip pat patvirtina jos faktinį dalyvavimą valdant bendrovę.Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu 2018 m. sausio 9 d. ir sausio 16 d. užfiksuotų susitikimų duomenys (t. 4, b. l. 107–138, t. 6, b. l. 7–48) patvirtina, kad J. B. kartu su R. S. ir Ž. Ž. aptarė 2018 m. sausio 5 d. SAM viceministrės paklausimą, svarstė, kokią poziciją bendrovė turėtų išdėstyti atsakyme, ir teikė konkrečius nurodymus dėl jo turinio. Iš pokalbių matyti, kad J. B. ne tik dalyvavo diskusijoje, bet ir diktavo, kokios aplinkybės turėtų būti nurodytos rašte, siekiant pagrįsti UAB „S.“ ir bendrovės K. santykius bei bendrovės statusą. Pokalbiuose aptartas klausimas dėl UAB „S.“ atstovavimo bendrovei K. . J. B. pati nurodė, kad bendrovės sutartis su K. yra niekinė, nes apie G. pasirašytą sutartį K. nieko nežino. Nepaisant to, buvo ieškoma būdų, kaip SAM pateikti informaciją, leidžiančią UAB „S.“ pristatyti kaip K. partnerę. Šios aplinkybės rodo, kad J. B. suprato, jog bendrovės deklaruojamo statuso pagrįstumas kelia klausimų, tačiau aktyviai dalyvavo formuojant UAB „S.“ poziciją. 2018 m. sausio 24 d. UAB „S.“ rašto turinys patvirtina, kad atsakyme buvo nurodyta apie su N. sudarytas Bendradarbiavimo ir kraujo plazmos pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat UAB „S.“ buvo pristatyta kaip bendrovės K. strateginė partnerė Lietuvoje. Šis dokumentas patvirtina, kad paminėtų susitikimų metu aptarti J. B. pasiūlymai bei nurodymai buvo panaudoti rengiant bendrovės oficialų atsakymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien dalyvavimas rengiant įmonės raštą arba konsultavimas teisiniais ir komerciniais klausimais savaime nėra tapatus faktiniam vadovavimui. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbus ne vien J. B. dalyvavimo faktas, bet jo pobūdis: ji formavo bendrovės poziciją santykiuose su valstybės institucija, nurodė, kokią informaciją pateikti, ir siekė pagrįsti bendrovės verslui reikšmingą jos ryšį su bendrove K. . Akivaizdu, kad tokie veiksmai peržengia įprastos pagalbos kitam juridiniam asmeniui ribas. J. B. dalyvavo sprendžiant klausimą, tiesiogiai susijusį su UAB „S.“ galimybe įtvirtinti savo, kaip K. partnerės, statusą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino kaip patvirtinančias, kad J. B. faktiškai dalyvavo valdant UAB „S.“ ir veikė šios bendrovės interesais.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad J. B. ryšiai su A. P. ir jos aktyvus dalyvavimas UAB „S.“ veikloje turi būti vertinami atsižvelgiant į jos, kaip N. vadovės, statusą ir pareigą tinkamai deklaruoti privačius interesus bei vengti interesų konflikto. Byloje nustatyta, kad J. B. viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje buvo nurodžiusi galimą interesų konfliktą dėl R. S. (t. 38, b. l. 75), tačiau nebuvo deklaravusi ryšių su A. P. ir UAB „S.“. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad J. B. ir A. P. siejo artimi draugiški santykiai, o jos veiksmai buvo nukreipti į A. P. bendrovės verslo kūrimą ir plėtrą. Taigi J. B. dalyvavimas sprendžiant UAB „S.“ darbuotojų, patalpų, logistikos ir bendrovės santykių su valstybės institucijomis klausimus negali būti vertinamas kaip įprastas jos, kaip N. vadovės, pareigų vykdymas. Byloje nenustatyta, kad N. sutartys su UAB „S.“ būtų įpareigojusios J. B. organizuoti šios bendrovės personalo paiešką, ieškoti jai transporto, rūpintis komercinei veiklai skirtomis patalpomis ar rengti jos atsakymus valstybės institucijoms. Tai, kad tam tikri J. B. veiksmai galėjo suteikti naudos ir N., savaime nepaneigia interesų konflikto ar veikimo privataus subjekto naudai. Reikšminga ne vien tai, ar N. gavo kokią nors naudą, bet ir tai, ar J. B. veikė nešališkai, neperžengdama savo pareigų ribų ir nenaudodama savo, kaip N. vadovės, padėties bei įstaigos išteklių privataus verslo interesams įgyvendinti.Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl faktinio J. B. vadovavimo UAB „S.“ pagrįsta tarpusavyje susijusių įrodymų visuma, vertinant ne pavienius veiksmus ar pasisakymus, o jų turinį, kontekstą siejant su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Vien nuteistojo A. P. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu 2018 m. kovo 18 d. užfiksuoto pokalbio metu A. P. pasakė R. S. „Tu kaip vadovavai, tu vadovauji <...>“ (t. 8, b. l. 120) šios išvados nepaneigia. Pažymėtina, kad šis pokalbio fragmentas negali būti vertinamas atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų. Vien tai, kad A. P. konkrečiame pokalbyje R. S. įvardino kaip vadovavusią ir tebevadovaujančią bendrovei, savaime nepatvirtina, jog būtent R. S. savarankiškai ir realiai vykdė visas bendrovės vadovo funkcijas, o J. B. nedarė lemiamos įtakos bendrovės veiklai. Bylos duomenys patvirtina, kad J. B. sistemingai rūpinosi bendrovės darbuotojų paieška ir jų įdarbinimu, dalyvavo sprendžiant dėl konkretaus darbuotojo atleidimo, organizavo transporto ir vairuotojų paiešką, koordinavo patalpų nuomos klausimus, į šių klausimų sprendimą įtraukė N. darbuotojus, taip pat formavo bendrovės poziciją atsakant į valstybės institucijos paklausimą. Šių veiksmų visuma atskleidžia, kad J. B. kasdienėje UAB „S.“ veikloje. Vertinant šių veiksmų reikšmę, svarbu ir tai, kad J. B. pati bendravo su potencialiais darbuotojais, nurodė bendrovės poreikius, davė pavedimus bendrovės direktorei bei kontroliavo atskirų sprendimų įgyvendinimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šių veiksmų aiškinimu kaip įprastos J. B. pagalbos įgyvendinant N. ir UAB „S.“ bendradarbiavimą. Akivaizdu, kad J. B. spręsti klausimai peržengė N. ir UAB „S.“ sutartinių santykių ribas ir buvo tiesiogiai susiję su bendrovės verslo kūrimu bei plėtra. Nors formalius sprendimus priėmė UAB „S.“ direktorės, o bendrovės akcininku buvo A. P., tačiau realų poveikį bendrovės veiklai darė asmuo – J. B., kuri formaliai neužėmė vadovo pareigų. Todėl formalių vadovių ir akcininko egzistavimas savaime nepaneigia kito asmens realaus vadovavimo, jeigu byloje surinkti įrodymai patvirtina jo aktyvų, savarankišką ir reikšmingą vaidmenį organizuojant įmonės veiklą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienas J. B. atliktas veiksmas atskirai vertintinas kaip neteisėtas ar savaime pakankamas faktiniam vadovavimui nustatyti. Pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta tuo, kad šie veiksmai, vertinami kartu, atskleidžia nuoseklų ir sistemišką J. B. dalyvavimą UAB „S.“ veikloje. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į nuteistųjų bei liudytojų parodymus, palygino juos su objektyviais kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotais duomenimis ir padarė pagrįstą išvadą, kad J. B. faktiškai vadovavo UAB „S.“. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia skundžiamame nuosprendyje nustatytų aplinkybių visumos ir nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą dėl J. B. vaidmens bendrovės veikloje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio argumentus ir byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad J. B., veikdama UAB „S.“ ir A. P. interesais, savo naudai iš A. P. gavo ir tikėjosi gauti asmeninę ir turtinę naudą. Nuteistųjų J. B. ir A. P. gynėjų apeliacinių skundų argumentai šių išvadų nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodyta aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. balandžio 4 d. J. B. ne mažiau kaip 15 kartų naudojosi jos gyvenamojoje vietoje teiktomis UAB „S.“ darbuotojos G. T. valymo ir tvarkymo paslaugomis, už kurias buvo atsiskaitoma bendrovės lėšomis. Šią išvadą patvirtina nuoseklūs G. T. parodymai, kad ji tvarkė J. B. namus, UAB „S.“ biurą ir A. P. tėvų namą, o darbo užmokestį jai mokėjo UAB „S.“ direktorė R. S. – dalį pervesdama į banko sąskaitą, dalį išmokėdama grynaisiais pinigais. Liudytoja taip pat nurodė, kad J. B. namuose dirbdavo maždaug du kartus per savaitę, iš viso ten lankėsi apie 16 kartų, o atskirai nei J. B., nei A. P. tėvai už šias paslaugas jai nemokėjo. Liudytojos G. T. parodymus patvirtina jos banko sąskaitos išrašo ir kiti duomenys apie darbo užmokesčio mokėjimą, o taip pat kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu 2018 m. vasario 6 d. užfiksuotas J. B. ir A. P. telefoninis pokalbis (t. 3, b. l. 128–129), kurio metu J. B. nurodė, kad G. T. du kartus per savaitę teiks valymo ir tvarkymo paslaugas, taip pat tvarkys jos namus. Nuteistosios J. B. parodymų, kad ji pati atsiskaitydavo su G. T. grynaisiais pinigais, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Vien tai, kad J. B. pripažino, jog G. T. dirbo jos namuose, tačiau nurodė kitokią atsiskaitymo tvarką, nepaneigia nuoseklių liudytojos parodymų ir juos patvirtinančių duomenų visumos. Be to, aplinkybė, kad G. T. buvo papildomai mokama už degalus, reikalingus vykti į darbo vietas, kurios neapsiribojo UAB „S.“ patalpomis, taip pat patvirtina faktinį paslaugų teikimą J. B.. Šios išvados nepaneigia ir A. P. parodymai, kad jis apie G. T. darbą sužinojo tik susipažinęs su bylos duomenimis ir su J. B. dėl valytojos nesitarė. Sprendžiant dėl J. B. gautos naudos, esminę reikšmę turi ne tai, ar A. P. asmeniškai aptarė su ja atsiskaitymą už valymo paslaugas, bet tai, kas faktiškai naudojosi šiomis paslaugomis ir kieno lėšomis jos buvo apmokamos. Byloje nustatyta, kad J. B. naudojosi G. T. valymo paslaugomis savo namuose, o už šį darbą buvo mokama iš UAB „S.“ lėšų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, G. T. įdarbinimo ir atleidimo klausimus faktiškai sprendė J. B., o R. S. įformino atitinkamus sprendimus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. B. gavo realią turtinę naudą – neatlygintinai naudojosi paslaugomis, už kurias buvo mokama UAB „S.“ lėšomis. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. B. lūkestis ateityje įsidarbinti A. P. priklausančioje UAB „S.“ nebuvo vien abstraktus, niekuo nepagrįstas noras ar atsitiktinai, juokais išsakyta mintis. Šią išvadą pagrindžia ne vien kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotas 2018 m. sausio 14 d. pokalbis tarp J. B. ir A. P., bet tarpusavyje susijusių byloje surinktų įrodymų visuma. Minėto kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoto 2018 m. sausio 14 d. pokalbio garso įrašas nuo 47 min. iki 1 val. 16 min. buvo perklausytas atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoto 2018 m. sausio 14 d. vykusio pokalbio metu (t. 5, b. l. 88–89, 95, 114, 123) buvo aptariama J. B. atsakomybė už įvairių valstybių kraujo plazmos verslo klausimus, įskaitant Lietuvą, Gruziją ir Austriją. Pokalbio metu J. B. ne tik klausinėjo apie jai numatomą vaidmenį, bet ir pati pripažino, kad nuo šiol tam tikri klausimai taps jos atsakomybe, bei pareiškė ketinanti imtis atitinkamų veiksmų. Pokalbio turinys atskleidžia, kad buvo kalbama ne vien apie įsivaizduojamą galimybę kada nors dirbti kartu, bet ir apie konkrečius A. P. verslo plėtros uždavinius, jų įgyvendinimą bei J. B. dalyvavimą šiame procese. Ypač reikšminga pokalbio dalis, kurioje J. B. R. S. apibūdino kaip formalią direktorę, kuriai ji pati nurodo, ką daryti. Ši frazė kartu su kitais įrodymais patvirtina, kad J. B. faktiškai dalyvavo priimant su UAB „S.“ veikla susijusius sprendimus, rūpinosi darbuotojų paieška, jų įdarbinimu ir atleidimu, bendrovės veiklos plėtra bei licencijų gavimo klausimais. Tokie veiksmai akivaizdžiai peržengė vien konsultavimo ar atsitiktinės pagalbos ribas ir patvirtina J. B. vaidmenį A. P. versle. Šias aplinkybes patvirtina ir ankstesnių J. B. pokalbių duomenys. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu 2017 m. lapkričio 16 d. užfiksuoto pokalbio metu J. B. pasakojo R. M.-R. apie A. P. rodomą dėmesį, teikiamas dovanas bei galimybę ateityje dirbti kartu (t. 4, b. l. 8). 2017 m. gruodžio 20 d. pokalbyje su R. M.-R ir V. J. J. B. išsamiai aptarė UAB „S.“ įkūrimą, bendrovės veiklos tikslus ir bendradarbiavimą su N., savo vaidmenį plėtojant šią veiklą bei tolesnius verslo planus (t. 4, b. l. 32, 46, 48, 60, 65). 2018 m. sausio 9 d. pokalbio su J. B.-S. metu J. B. nurodė, kad, pasibaigus jos kadencijai N., neketina toliau tęsti darbo šiame centre ir kad A. P. ją priimtų dirbti kartu (t. 5, b. l. 10–12, 17). Šie pokalbiai vyko iki 2018 m. sausio 14 d. J. B. ir A. P. susitikimo, todėl jie svarbūs vertinant, ar vėlesnis pokalbis buvo tik atsitiktinis pajuokavimas. Tačiau jų turinys rodo, kad J. B. dar iki 2018 m. sausio 14 d. susitikimo savo profesinę ateitį siejo su A. P. verslu, domėjosi jo plėtra ir suvokė savo galimybes jame dalyvauti. Vėlesniame pokalbyje A. P. išsakytos frazės apie J. B. atsakomybę už atskiras verslo sritis šio jos lūkesčio nepaneigė, bet sustiprino. Tokią išvadą patvirtina ir apžiūros protokole (t. 44, b. l. 131, 145, 148, 173) nurodyti objektyvūs duomenys apie J. B. mobiliajame telefone rastą verslo organizavimo schemą, kurioje buvo numatyti A. P., R. S. ir pačios J. B. vaidmenys, taip pat apie A. P. J. B. siųstas žinutes, kuriose buvo pavedama rengti su UAB „S.“ veikla ir plėtra užsienio valstybėse susijusius dokumentus bei pristatymus. Apžiūrėjus J. B. kompiuterį, rastas jos parengtas laiško Uzbekistano prezidentui projektas, kuriame pristatoma UAB „S.“, o ne N. veikla (t. 45, b. l. 130). Šie duomenys patvirtina, kad J. B. realiai vykdė A. P. verslui skirtas užduotis, nors tuo metu ėjo N. vadovės pareigas ir su UAB „S.“ jos nesiejo oficialūs darbo santykiai. Ne mažiau reikšmingas ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotas 2018 m. sausio 23 d. pokalbis UAB „S.“ patalpose, kurio metu A. P. R. S. nurodė, kad J. B. tenka didelis darbo krūvis dėl bendrovės administracinių klausimų. R. S. savo ruožtu pripažino, kad su J. B. aptaria tam tikrus sprendimus ir derina klausimus, kuriems reikalinga papildoma konsultacija (t. 7, b. l. 24, 28). Šis pokalbis patvirtina, kad J. B. vaidmuo bendrovėje buvo žinomas tiek A. P., tiek oficialiai jos direktorei ir neapsiribojo vien neformaliais ateities planais. Tokias išvadas patvirtina ir 2018 m. vasario 22 d. J. B. ir M. W. susirašinėjimas, kuriame J. B. aptarė savo būsimą vietą bendrovės valdymo struktūroje ir galimybę perimti A. P. vaidmenį pagal numatytą schemą (t. 47, b. l. 115–133). Šis susirašinėjimas vyko jau po 2018 m. sausio 14 d. pokalbio, todėl patvirtina, kad aptartos perspektyvos buvo suvokiamos kaip realūs ateities planai, o ne vienkartinis juokais išsakytas pasvarstymas. Nuteistųjų J. B. ir A. P. parodymai, kad nebuvo susitarta dėl konkrečių būsimos darbo vietos sąlygų, darbo užmokesčio, funkcijų ar kitų įdarbinimo detalių, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Nagrinėjamu atveju vertinama ne tai, ar tarp J. B. ir A. P. buvo sudaryta darbo sutartis, bet tai, ar J. B., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekė asmeninės naudos. Darant išvadą dėl tokio siekio buvimo, nebūtina nustatyti, jog būsimo įdarbinimo visos sąlygos buvo iki galo suderintos ar kad atitinkama nauda vėliau buvo realiai įgyvendinta. Skundžiamame nuosprendyje įvertintas ir J. B. ir A. P. tarpusavio santykių pobūdis, nes tai parodo J. B. veiksmų motyvus bei jos suinteresuotumą A. P. verslo sėkme. Byloje nustatyta, kad J. B. ir A. P. siejo ne tik darbiniai, bet ir artimi asmeniniai ryšiai, J. B. su A. P. keitėsi asmeninio pobūdžio dovanomis, o J. B. pokalbiuose su pažįstamomis aptarė A. P. jai teikiamą finansinę paramą ir ateities perspektyvas jo versle. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu 2017 m. lapkričio 16 d. užfiksuotas J. B. ir R. M.-R. pokalbis, kurio metu J. B. pasakojo apie žiedo padovanojimo aplinkybes, bei tai, kaip A. P. rodo dėmesį jai ir kiek jau yra padaręs dėl jos. J. B. taip pat pasakoja apie jos ir A. P. asmeninius santykius, t. y., kad A. P. jos klausė „Kas neramina, paskola tave ta? Paskola. Aš gi tau žadėjau ją išspręsti“, o ji jam sakiusi „tai klausyk, sakau jeigu aš dirbsiu pas tave kada nors, tai aš dirbsiu, man tiesiog reikės kitiems poreikiams kaip ir dabar. Aš ne, nu, turiu pinigų, bet aš juos leidžiu kitur, man išlaikymui namų reikia, man šiaip viskam reikia <...> Virš dviejų šimtų tūkstančių. Bet tai ar tai kas aš tada? Čia ne verslas, čia papildomai prie to, ką mes darysim. Kas čia tada? Jis jau kiek į mane investavęs <...>“ (t. 4, b. l. 8, 12). Taigi asmeniniai ryšiai su A. P. atskleidžia J. B. suinteresuotumą jo verslo plėtra ir jos asmeninės naudos lūkestį ateityje. Skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta ir į tai, kad J. B. nebuvo deklaravusi savo ryšių su A. P., nors, kaip N. vadovė, turėjo suvokti viešųjų ir privačių interesų konflikto riziką. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti ne tik apie J. B. veikimą UAB „S.“ ir A. P. interesais, bet ir jos siekį gauti asmeninę naudą. Ši nauda pasireiškė tuo, kad J. B. faktiškai naudojosi jos asmeniniams poreikiams tenkinti skirtomis valymo ir tvarkymo paslaugomis, apmokamomis UAB „S.“ lėšomis, be to, ji tikėjosi ateityje būti įdarbinta UAB „S.“ ir tęsti profesinę veiklą A. P. versle. Vertinant šias aplinkybes svarbu tai, kad J. B. tuo metu ėjo N. vadovės pareigas, tačiau aktyviai rūpinosi A. P. bendrovės veikla, vykdė jai skirtas užduotis, dalyvavo organizuojant bendrovės darbą ir naudojosi jos ištekliais asmeniniams poreikiams tenkinti. Kartu ji savo pokalbiuose atskleidė ketinimą pasibaigus darbui N. tęsti profesinę veiklą A. P. versle. Šių aplinkybių visuma paneigia versiją, kad jos veiksmai buvo atsitiktiniai, nesusiję tarpusavyje ar nulemti vien neformalaus bendravimo. BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui nereikalaujama, kad asmuo iš tikrųjų gautų visą siektą turtinę ar kitokią asmeninę naudą. Esminę reikšmę turi aplinkybė, kad asmuo, piktnaudžiaudamas tarnyba, veikė siekdamas tokios naudos. Todėl aplinkybė, kad byloje nėra duomenų apie J. B. įdarbinimą UAB „S.“ ar jai perduotas šios bendrovės akcijas, nepaneigia nustatyto jos siekio ateityje tapti A. P. verslo dalimi. Nagrinėjamu atveju šį siekį patvirtina ne vien pačios J. B. pokalbių metu išsakytos frazės, bet ir jos faktiškai vykdyta veikla A. P. bendrovės naudai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, jų tarpusavio sąsajas ir pagrįstai atmetė nuteistųjų J. B. ir A. P. versiją, jog pokalbiai apie būsimą darbą bei J. B. dalyvavimas UAB „S.“ veikloje buvo tik juoko forma išsakyti ir neįpareigojantys pasvarstymai. Skundžiamo nuosprendžio išvados dėl J. B. gautos turtinės naudos ir siekio ateityje gauti asmeninę naudą yra pagrįstos bylos duomenų visuma, o apeliacinių skundų argumentai jų nepaneigia.Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl didelės neturtinės žalos juridiniam asmeniui ir valstybei padarymo.Vertinant nuteistosios J. B. veiksmus, esminę reikšmę turi jos, kaip N. direktorės ir valstybės tarnautojui prilyginto asmens, teisinis statusas, jai suteiktų įgaliojimų pobūdis bei šios įstaigos vykdomos veiklos svarba visuomenei. N. veikla tiesiogiai susijusi su sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimu krauju ir jo komponentais, todėl jos veikloje itin svarbūs skaidrumo, nešališkumo, sąžiningumo ir viešojo intereso prioriteto principai. Šiame kontekste perteklinės kraujo plazmos realizavimas negalėjo būti vertinamas vien kaip įprastas komercinis sandoris. Tai buvo viena iš N. veiklos sričių, kurioje jos vadovė privalėjo užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami pirmiausia atsižvelgiant į įstaigos interesus, siekiant ekonomiškai pagrįsto ir naudingo rezultato. Akivaizdu, kad viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas savaime nėra neteisėtas, tačiau jis turi būti grindžiamas skaidrumu, teisėtumu ir viešojo intereso apsauga. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad J. B. ir A. P. siejo artimi asmeniniai ryšiai, kurie nebuvo tinkamai atskleisti, o J. B. sprendimai ir veiksmai buvo nukreipti ne į didžiausios naudos N. užtikrinimą, bet į A. P. įsteigtos UAB „S.“ verslo pradžios ir plėtros sudarymą bei šios bendrovės įsitvirtinimą kraujo plazmos realizavimo rinkoje. Šią išvadą patvirtina byloje nustatytų aplinkybių visuma – UAB „S.“ sutarties su N. sudarymo metu neturėjo reikiamos infrastruktūros, darbuotojų ir licencijų, būtinų realiai vykdyti įsipareigojimus pagal kraujo plazmos pirkimo sutartį. Be to, pirmiau aptarti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti pokalbiai patvirtina, kad nuteistieji J. B. ir A. P. suvokė su UAB „S.“ galimybėmis vykdyti sutartį susijusias kliūtis, įskaitant licencijų ir leidimo išvežti plazmą gavimo problemomis. Taigi sutarties sudarymo aplinkybės ir vėlesnis jos vykdymas vertinamas atsižvelgiant į faktinį bendrovės pasirengimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nuteistųjų J. B. ir A. P. žinojimą apie tokį pasirengimą ir J. B. veiksmus, kuriais buvo sudaromos sąlygos šiai bendrovei įsitvirtinti N. veiklos srityje. Bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad UAB „S.“ ir N. bendradarbiavimas buvo orientuotas vien tik į abipusę ekonominę naudą ar kad J. B. sprendimai atitiko jos vadovaujamos įstaigos interesus. Priešingai, J. B., priimdama sprendimus ir naudodamasi tarnybine padėtimi, sudarė išskirtines sąlygas privačiam verslo subjektui. Nuteistosios J. B. veiksmų priešingumą N. interesams pagrindžia ir aplinkybė, kad ji nutraukė perteklinės kraujo plazmos pardavimo konkurso derinimo procedūras su konkursą laimėjusia SIA „B.“ ir tokio sprendimo priežastys nebuvo niekaip argumentuotos. Šis sprendimas vertintinas kartu su vėliau sudaryta sutartimi su UAB „S.“, kurios galimybės ją vykdyti buvo ribotos. Tokia veiksmų seka leidžia daryti išvadą, kad J. B. sudarė sąlygas UAB „S.“ įgyti išskirtinę padėtį, kartu apribodama N. galimybes realizuoti perteklinę kraujo plazmą kitiems potencialiems pirkėjams. Tai, kad sutarties sudarymo ir jos vykdymo laikotarpiu N. faktiškai nepardavė perteklinės kraujo plazmos, taip pat patvirtina, jog pasirinktas bendradarbiavimas su UAB „S.“ neužtikrino įstaigos finansinių interesų. Šiuo aspektu svarbi ir 2018 m. birželio 5 d. SAM Vidaus audito skyriaus parengta 2017 m. N. veiklos vidaus audito ataskaita, kurioje nurodyta, kad, nesudarius plazmos pardavimo sutarties su konkurso laimėtoja SIA „B.“, N. preliminariais skaičiavimais negavo nuo 131 250 Eur iki 262 500 Eur pajamų, priklausomai nuo galimų kraujo plazmos realizavimo operacijų skaičiaus. Ši aplinkybė reikšminga vertinant J. B. priimtų sprendimų ekonominį pagrįstumą ir jų atitiktį N. interesams.Teisėjų kolegija pažymi, kad piktnaudžiavimo tarnyba esmė nagrinėjamu atveju pasireiškė ne vien formaliu tam tikrų teisės aktų ar vidaus dokumentų reikalavimų nesilaikymu. Esminė J. B. veiksmų neteisėtumo aplinkybė yra tai, kad ji, naudodamasi savo tarnybine padėtimi ir jai suteiktais įgaliojimais, sąmoningai sudarė palankesnes sąlygas privačiam verslui, kurio veiklos plėtra buvo susijusi su jos asmeniniais ryšiais ir interesais, kartu nepaisydama pareigos veikti N. naudai. Tokie veiksmai neatitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusui keliamų nešališkumo, sąžiningumo ir lojalumo tarnybai reikalavimų. Nuteistieji J. B. ir A. P. savo parodymuose nurodė apie siekį prisidėti prie kraujo donorystės plėtros, kraujo plazmos realizavimo galimybių pagerinimo, tačiau būtina įvertinti, ar jų pasirinktos priemonės buvo skaidrios, ar užtikrino vienodas galimybes potencialiems pirkėjams ir ar nebuvo teikiamas nepagrįstas prioritetas asmeniniams bei privatiems interesams. Nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad J. B. sprendimai buvo priimami ne objektyviai vertinant N. poreikius, o siekiant sudaryti sąlygas būtent A. P. verslui.Spręsdama dėl nusikalstamos veikos padarinių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju didelė neturtinė žala pasireiškė N. autoriteto ir pasitikėjimo menkinimu, taip pat valstybės interesų pažeidimu. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad J. B. nusikalstami veiksmai sukėlė realių neigiamų padarinių N. reputacijai ir visuomenės pasitikėjimui šia įstaiga. Liudytoja V. S. parodė, kad neigiama informacija ir viešojoje erdvėje skelbti komentarai pakenkė N. reputacijai bei įvaizdžiui. Liudytojas S. B. patvirtino, kad vadovės sulaikymas buvo sukrėtimas įstaigos darbuotojams. Liudytojos D. J. B. ir J. Ž. taip pat apibūdino įstaigoje kilusį sukrėtimą, pasimetimą ir neigiamą poveikį N. reputacijai. Tuo tarpu liudytoja L. B. parodė, kad įvykis turėjo neigiamos įtakos ne tik N., bet ir kraujo donorystės procesui Lietuvoje, todėl teko papildomai aiškinti visuomenei kraujo donorystės reikšmę ir įtikinėti žmones, kad paaukotas kraujas naudojamas pacientams gydyti. Tokie liudytojų parodymai patvirtina, kad J. B. veiksmai sukėlė realių neigiamų padarinių N. reputacijai ir visuomenės pasitikėjimui šia įstaiga. N. veiklos pobūdis lemia, kad visuomenės pasitikėjimas šia įstaiga yra itin reikšmingas, nes jo veikla susijusi su neatlygintina kraujo donoryste ir sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimu krauju bei jo komponentais. Tokios įstaigos vadovės veiksmai, sudarant išskirtines sąlygas privačiam verslui ir nesilaikant nešališkumo bei skaidrumo reikalavimų, gali sudaryti pagrindą visuomenei abejoti įstaigos veiklos patikimumu, sprendimų objektyvumu ir jos darbuotojų veiklos sąžiningumu. Tuo pačiu pažymėtina, kad didelės neturtinės žalos požymis negali būti grindžiamas vien prielaida, jog bet koks viešosios įstaigos vadovo neteisėtas elgesys savaime diskredituoja valstybę. Šis požymis vertinamas atsižvelgiant į konkrečių veiksmų pobūdį, trukmę, sistemingumą, užimamų pareigų svarbą, pažeistų interesų reikšmę ir veiksmų poveikį įstaigos autoritetui bei visuomenės pasitikėjimui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės – ilgą laiką trukęs veikimas privataus verslo interesais, ankstesnio konkurso procedūrų nutraukimas, išskirtinių sąlygų UAB „S.“ sudarymas ir N. darbuotojų bei išteklių panaudojimas ne vien įstaigos poreikiams – sudaro pagrindą išvadą dėl didelės neturtinės žalos vertinti kaip pagrįstą byloje nustatytų aplinkybių visuma. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad tarptautiniame konkurse dalyvavo užsienio valstybių bendrovės. Nors konkursui nebuvo taikomos viešųjų pirkimų nuostatos, tai savaime nepanaikina pareigos laikytis skaidrumo, lygiateisiškumo ir sąžiningumo principų. Derybų nutraukimas su konkursą laimėjusia bendrove, nesant aiškių ir objektyvių tokio sprendimo motyvų, gali pakenkti ne tik pačios įstaigos reputacijai, bet ir formuoti neigiamą požiūrį į viešojo sektoriaus veiklos skaidrumą Lietuvoje.Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl J. B. veikimo tiesiogine tyčia. J. B. ėjo N. direktorės pareigas, žinojo savo įgaliojimus ir pareigą veikti įstaigos interesais, tačiau sudarė sutartį su bendrove, kuri neturėjo realių galimybių jos vykdyti, nutraukė konkurso procedūras su laimėjusia bendrove ir sudarė sąlygas UAB „S.“ išskirtinei padėčiai. Šie veiksmai, vertinant kartu su pirmiau aptartais kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotais pokalbiais ir kitais byloje ištirtais duomenimis, pagrindžia išvadą, kad J. B. suvokė savo veiksmų prieštaringumą tarnybos interesams ir sąmoningai siekė sudaryti palankias sąlygas A. P. ir jo įmonės veiklai, nepaisydama galimų neigiamų padarinių N. ir valstybės interesams.Vertindama nuteistojo A. P. veiksmus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo vaidmuo neapsiribojo vien teisėtu įmonės įsteigimu ar komercinių santykių su N. siekimu. Byloje nustatytų duomenų visuma patvirtina, kad A. P. suprato J. B. veiksmų reikšmę UAB „S.“ verslo plėtrai, skatino ją veikti šios bendrovės interesais ir naudojosi J. B. suteikiamomis galimybėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne pavienius A. P. veiksmus, bet jų tarpusavio ryšį su J. B. priimtais sprendimais ir bendru siekiu sudaryti sąlygas UAB „S.“ patekti į kraujo plazmos realizavimo rinką.Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjo atsakomybė siejama su konkrečia pagalba darant nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. P. skatino J. B. veikti UAB „S.“ interesais, davė nurodymus dėl jos veiklos vystymo, sudarė galimybes J. B. faktiškai dalyvauti bendrovės veikloje ir naudotis iš jos gaunama nauda, taip pat kūrė prielaidas tolesniam J. B. dalyvavimui šiame versle. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. P. veiksmai buvo neatsitiktiniai ir objektyviai prisidėjo prie J. B. nusikalstamos veikos padarymo, todėl jo, kaip padėjėjo, vaidmuo nustatytas pagrįstai.Bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157-976/2022, 2K-239-495/2024 ir kt.). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199-719/2022, Nr. 2K-239-495/2024 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-511/2018, 2K-144-693/2019 ir kt.). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, Nr. 2K-345-511/2018 ir kt.). Taigi padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-70-895/2018, 2K-144-693/2019 ir kt.).Pirmiau šiame nuosprendyje jau aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad aplinkybės, susijusios su UAB „S.“ akcininko A. P. bendradarbiavimo su N. planais, UAB „S.“ veiklos organizavimu, J. B. dalyvavimu sprendžiant būtent šiai bendrovei reikšmingus klausimus ir jos veiksmai, kuriais buvo sudaromos sąlygos šiai bendrovei vykdyti numatytą veiklą, akivaizdu, kad buvo žinomos ir svarbios A. P.. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. P. ne tik buvo suinteresuotas UAB „S.“ ir N. veiklos rezultatais, bet ir sąmoningai palaikė ir skatino tokią J. B. veiklą, kuri buvo susijusi su kaltinime nurodytais piktnaudžiavimo veiksmais, šios aplinkybės patvirtina nuteistųjų A. P. ir J. B. veiksmų derinimą, o taip pat A. P. sąmoningą prisidėjimą prie nusikalstamos veikos įgyvendinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad A. P. siekė realaus UAB „S.“ bendradarbiavimo su N.. Pirmiau aptarti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti A. P. pokalbiai patvirtina, kad A. P. suvokė ne tik UAB „S.“ komercinius tikslus, bet ir tai, jog J. B. pasinaudoja savo tarnybine padėtimi veiksmams, kurie peržengia teisėto viešosios įstaigos ir uždarosios akcinės bendrovės bendradarbiavimo ribas, ir kad jis (A. P.) sąmoningai siekė tokių veiksmų atlikimo. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina A. P. suvokimą apie J. B. veiksmų pobūdį. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad J. B. nebuvo suteikti formalūs įgaliojimai veikti UAB „S.“ vardu, negali būti vertinami kaip savaime paneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadas. Nuteistųjų A. P. ir J. B. susitarimą veikti bendrai, siekiant bendro rezultato, patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su abiejų asmenų suinteresuotumu dėl UAB „S.“, N. ir bendrovės K. bendradarbiavimo, susijusio su kraujo plazmos pirkimu ir pardavimu, sistemingu ir įvairias UAB „S.“ veiklos sritis apimančiu veikimu sprendžiant personalo, logistikos, patalpų paieškos ir nuomos bei UAB „S.“ pozicijos santykiuose su valstybės institucijomis klausimus. Dėl šių nustatytų bylos aplinkybių, taip pat dėl to, kad A. P. negalėjo būti nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo – subjektu, teismas pagrįstai pripažino jį nusikalstamos veikos vykdytos J. B. padėjėju. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, atskleidė J. B. veiksmų prieštaringumą jos tarnybos interesams, pagrįstai nustatė jos tiesioginę tyčią ir didelės neturtinės žalos požymį, taip pat motyvuotai įvertino A. P. indėlį į nusikalstamos veikos padarymą. Nuteistųjų A. P. ir A. B. parodymai dėl tariamos bendradarbiavimo naudos N., UAB „S.“ įsteigimo teisėtumo ar siekio plėtoti kraujo donorystės sritį nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir savaime nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir A. P. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį pripažįstamos pagrįstomis. Dėl naujos BK 228 straipsnio 2 dalies redakcijos (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija) taikymoBK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Jau priėmus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, 2025 m. spalio 18 d. įsigaliojo nauja BK 228 straipsnio 2 dalies 2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija. Tai yra bausmę švelninantis įstatymas, nes buvo sumažintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, pasikeitė galimos skirti baudos ribos, kartu buvo pakeistas nusikaltimo sunkumas – jis iš sunkaus tapo apysunkiu (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nauja BK 228 straipsnio 2 dalies redakcija lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nes skiriasi baudos ribos, be to, sutrumpėja teistumo laikotarpis (vietoj penkerių metų termino už sunkaus nusikaltimo padarymą numatytas trejų metų terminas už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis)). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu tinkamai taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tačiau dėl po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojusių nuteistųjų J. B. ir A. P. teisinę padėtį lengvinančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų, jų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) perkvalifikuojamos pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakciją) ir už jas skiriamos naujos bausmės. Dėl nuteistiesiems J. B. ir A. P. paskirtų bausmių Nuteistųjų J. B. ir A. P. gynėjai apeliaciniuose skunduose nenurodė argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšimi, jų dydžiu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nuteistosios J. B. nusikalstama veika iš BK 228 straipsnio 2 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) perkvalifikuojama į BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakciją), A. P. nusikalstama veika iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) perkvalifikuojama į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakciją, abiem nuteistiesiems skiriamos ir naujos bausmės. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija), padarymą numatyta baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad už apysunkį nusikaltimą bauda skiriama nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. BK 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už BK XXXIII skyriuje nurodytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems baudos bausmes ir nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į tai, kad J. B. ir A. P. anksčiau neteisti, J. B. bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, A. P. administracine tvarka nebaustas, abu nuteistieji dirba, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nenustatyta jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmes įvertintas ir pernelyg ilgai užsitęsęs baudžiamasis procesas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė J. B. už tyčinį tuomet sunkų BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirti bausmę – 700 MGL (35 000 Eur) dydžio baudą, A. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį paskyrė 500 MGL dydžio (25 000 Eur) baudą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsižvelgdama į tai, kad pasikeitė nusikaltimo kategorija (iš sunkaus jis tapo apysunkiu), taip pat į ilgai užsitęsusį baudžiamąjį procesą – ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 m. kovo 21 d., baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus apygardos teismui perduota 2020 m. gruodžio 17 d. ir nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau nei šešeri metai, Lietuvos apeliaciniame teisme baudžiamoji byla su apeliaciniais skundais gauta 2024 m. rugpjūčio 14 d., o sudėtingos ir didelės apimties baudžiamosios bylos procesas apeliacinės instancijos teisme truko kiek ilgiau nei dvejus metus, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) J. B. skiria 600 MGL dydžio baudą, o A. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) skiria 400 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir BK 66 straipsnio, reglamentuojančio suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymą į paskirtą bausmę, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, kurie šiuo atveju irgi lengvina nuteistųjų J. B. ir A. P. teisinę padėtį, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje taip pat keičia. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, šešių MGL dydžio baudai, devynioms viešųjų darbų valandoms, trims laisvės apribojimo dienoms. Bylos duomenimis J. B. buvo laikinai sulaikyta ir suimta nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. (keturiolika parų), A. P. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. (dvidešimt aštuonias paras). Pagal BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) viena suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo diena įskaitoma į paskirtą bausmę vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai.Dėl VšĮ N. civilinio ieškinioPirmosios instancijos teismas VšĮ N. civilinį ieškinį dalyje dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir iš nuteistosios J. B. priteisė VšĮ N. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde nuteistosios J. B. gynėjas su šia nuosprendžio dalimi nesutinka ir nurodo, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, įrodančių realios N. neturtinės žalos, juo labiau priežastiniu ryšiu susijusios su J. B. veiksmais, padarymą, nebuvo sutrikdyta šios įstaigos veikla, donorų pasitikėjimas nebuvo sumenkęs, nebuvo pakenkta donorystės procesams. Jei ir kilo neigiamos darbuotojų ir galimai visuomenės reakcijos, jos buvo iššauktos demonstratyvaus tuometinės N. vadovės sulaikymo fakto ir jo plataus paviešinimo žiniasklaidoje. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino N. reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl šios žalos atlyginimo priteisimo iš J. B.. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl J. B. padarytos nusikalstamos veikos N. patyrė neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į N. veiklos pobūdį ir jos reikšmę visuomenei. N. vykdoma veikla susijusi ne tik su sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimu krauju ir jo komponentais, bet ir su neatlygintinos kraujo donorystės puoselėjimu bei visuomenės skatinimu savanoriškai aukoti kraują. Todėl visuomenės pasitikėjimas šia įstaiga yra viena iš esminių prielaidų užtikrinant jos veiklos tęstinumą ir veiksmingumą. Šiomis aplinkybėmis N. vadovės, t. y. asmens, kuriam patikėta atsakomybė už įstaigos veiklos organizavimą, sulaikymas dėl įtarimų korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ir viešas šių aplinkybių paskelbimas objektyviai galėjo sukelti abejonių ne tik dėl pačios vadovės elgesio, bet ir dėl įstaigos veiklos skaidrumo bei patikimumo.N. civiliniame ieškinyje nurodė, jog informacija apie direktorės sulaikymą, jai pareikštus įtarimus ir nušalinimą nuo pareigų buvo plačiai skelbiama žiniasklaidoje, o įstaigai teko viešai reaguoti į susidariusią situaciją ir kreiptis į visuomenę, siekiant išsaugoti donorų pasitikėjimą. N. viešai išplatintame atsiprašyme buvo pripažinta, kad neigiama informacija gali sukelti nepasitikėjimą savanoriška neatlygintina veikla, ir išreikštas siekis išsaugoti visuomenės pasitikėjimą kraujo donoryste. Šios aplinkybės patvirtina, kad įvykis buvo reikšmingas ne tik pačios įstaigos viduje, bet ir jos santykiuose su visuomene. Civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes apie neigiamus padarinius patvirtino teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja V. S. nurodė, kad neigiama informacija ir viešojoje erdvėje skelbti komentarai pakenkė N. reputacijai bei įvaizdžiui. Liudytojas S. B. patvirtino, kad vadovės sulaikymas buvo sukrėtimas įstaigos darbuotojams. Liudytojos D. J. B., J. Ž., Z. D. taip pat patvirtino darbuotojų patirtą sukrėtimą, pasimetimą ir neigiamą poveikį N. reputacijai. Liudytoja L. B. parodė, kad įvykis turėjo neigiamos įtakos ne tik N., bet ir kraujo donorystės procesui Lietuvoje, todėl teko papildomai aiškinti visuomenei kraujo donorystės reikšmę ir įtikinėti žmones, kad paaukotas kraujas naudojamas pacientams gydyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie liudytojų parodymai, vertinant juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad J. B. nusikalstami veiksmai sukėlė realių neigiamų padarinių N. reputacijai ir visuomenės pasitikėjimui šia įstaiga. Nors liudytojų parodymuose reputacinė žala N. iš dalies grindžiama jų asmeniniu situacijos vertinimu, tačiau tokie parodymai yra svarbūs atsižvelgiant į objektyvias įvykio aplinkybes, viešai paskelbtą informaciją, N. reakciją ir įstaigos vykdomos veiklos specifiką.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė ir į J. B. veiksmų poveikį sąžiningai konkurencijai bei N. veiklai realizuojant perteklinę kraujo plazmą. Nutraukus derybas su tarptautinio konkurso laimėtoja SIA „B.“ ir sudarius išskirtines sąlygas UAB „S.“, buvo sudarytos prielaidos konkurso dalyviams abejoti N. sprendimų skaidrumu ir objektyvumu. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad nusikalstamais veiksmais buvo pažeisti ne tik konkrečios įstaigos interesai, bet ir viešojo administravimo skaidrumo bei sąžiningos konkurencijos principai.Nors po J. B. sulaikymo N. veikla nesustojo ir darbuotojai toliau vykdė savo funkcijas, tačiau neturtinė žala juridiniam asmeniui nebūtinai turi pasireikšti jo veiklos nutraukimu, esminiu veiklos sutrikdymu ar tiesioginiais finansiniais nuostoliais. Reputacijos, dalykinio vardo ir visuomenės pasitikėjimo sumenkimas yra savarankiški neigiami padariniai, kurių egzistavimas gali būti nustatomas ir tais atvejais, kai juridinis asmuo tęsia savo veiklą. Todėl aplinkybė, kad N. darbuotojai ir toliau atliko savo funkcijas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos padarymo. Akivaizdu, kad žalos nenulėmė žiniasklaidos priemonių pateikta informacija ar kitų valstybės institucijų atstovų pasisakymai. Informacijos viešas paskelbimas buvo susijęs su konkrečiu įvykiu – N. vadovės sulaikymu dėl įtarimų korupcinio pobūdžio nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala siejama ne su pačiu informacijos paskelbimo faktu, o su J. B. padarytais nusikalstamais veiksmais, dėl kurių buvo suabejota įstaigos veiklos skaidrumu ir patikimumu. Žiniasklaidos dėmesys šiam įvykiui nepaneigia priežastinio ryšio tarp J. B. veiksmų ir N. reputacijai padarytos žalos. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą nuteistosios J. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl kraujo donorystei ir N. reputacijai padaryta žala yra paneigiama statistiniais duomenimis, rodančiais, jog kraujo donorų skaičius atitinkamu laikotarpiu ne mažėjo, o didėjo. Pažymėtina, kad bendras kraujo donorų skaičiaus pokytis ir dėl J. B. nusikalstamų veiksmų kilusi neturtinė žala nėra tapačios aplinkybės. Vien statistinis donorų skaičiaus didėjimas savaime nepatvirtina, kad visuomenės pasitikėjimas N. ir neatlygintinos kraujo donorystės sistema nebuvo susilpnėjęs, o institucijos reputacija nebuvo pažeista. Kiekybiniai donorų skaičiaus rodikliai atspindi tik vieną kraujo donorystės veiklos aspektą ir neleidžia visapusiškai įvertinti visuomenės požiūrio į N., donorų pasitikėjimo lygio ar neigiamo įvykio poveikio institucijos autoritetui. Be to, donorų skaičiaus kitimą gali lemti įvairūs veiksniai. Nežymus donorų skaičiaus didėjimas savaime nereiškia, kad nebuvo prarasta dalis potencialių ar nuolatinių donorų arba kad nebuvo būtinybės papildomomis priemonėmis stiprinti visuomenės pasitikėjimą kraujo donoryste. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nusikalstamų veiksmų pobūdį ir trukmę, pažeistų interesų reikšmę, N. veiklos specifiką, įstaigos autoriteto ir prestižo sumenkinimą bei neigiamą poveikį visuomenės pasitikėjimui neatlygintina kraujo donoryste. Kartu teismas įvertino ir civilinio ieškovo prašomos 100 000 Eur neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, pripažindamas, kad prašoma atlyginti neturtinė žala yra per didelė, ir priteisė iš J. B. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteistina suma nustatyta įvertinus konkrečias aplinkybes, patvirtinančias neigiamą poveikį N. reputacijai, įstaigos santykiams su visuomene ir pasitikėjimui neatlygintina kraujo donoryste. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad 20 000 Eur neturtinė žala yra akivaizdžiai neproporcinga nustatytų padarinių pobūdžiui ir reikšmei. Šioje byloje kaip J. B. padėjėjas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį nuteistas ir A. P.. Tačiau N. civilinį ieškinį pareiškė tik vienai kaltinamajai J. B.. Todėl neturtinės žalos atlyginimą teismas priteisė tik iš J. B., o dėl šios aplinkybės nuosprendis ir neapskųstas apeliacine tvarka. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė civiliniam ieškiniui išspręsti reikšmingas aplinkybes, įvertino tiek civilinio ieškovo pateiktus duomenis, tiek liudytojų parodymus, ir pagrįstai sprendė, kad J. B. nusikalstamais veiksmais N. buvo padaryta neturtinė žala. Ši žala, kurią patyrė valstybė ir juridinis asmuo (VšĮ N.) yra didelė, todėl J. B. ir kito nuteistojo A. P. veikose yra būtent baudžiamojo įstatymo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamai BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Tačiau pirmosios instancijos teismas motyvuotai nustatė šios žalos atlyginimo dydį, priteisdamas mažesnę sumą, nei prašė civilinis ieškovas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia nustatyto priežastinio ryšio tarp J. B. nusikalstamų veiksmų ir N. reputacijai padarytos žalos, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti priteistą žalos atlyginimą nepagrįstu. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš J. B. paliekama nepakeista.Dėl civilinio ieškovo VšĮ N. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš nuteistųjų J. B. ir A. P. VšĮ N. naudai nuspręsta išieškoti po 5 000 Eur išlaidų advokato paslaugoms baudžiamojoje byloje apmokėti. Apeliantas nurodo, kad ši nuosprendžio dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, todėl prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje pakeisti ir išieškoti iš nuteistųjų visas VšĮ N. byloje patirtas išlaidas teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, iš viso 32 475 Eur.Nuteistojo A. P. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su šia skundžiamo nuosprendžio dalimi ir nurodo, jog N. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos buvo pareikštas tik J. B., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė civilinio ieškovo atstovavimui patirtas išlaidas iš asmens, kuriam toks ieškinys nebuvo pareikštas. Gynėjas nurodo, kad civilinio ieškovo N. atstovo advokato P. Gutausko procesinė veikla buvo susijusi su civilinio ieškinio J. B. įrodinėjimu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus ir byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškovo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti keistina, šios išlaidos priteistinos tik iš J. B., o jų dydį teisėjų kolegija mažina nuo 32 475 Eur iki 15 000 Eur.Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip jo atstovo, paslaugoms apmokėti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo, vertintinas ne vien civilinio ieškovo nurodytas ir faktiškai sumokėtas atlygis, bet ir išlaidų būtinumas, pagrįstumas bei proporcingumas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kita vertus, sprendimas mažinti prašomų atlyginti išlaidų dydį turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis, leidžiančiais spręsti, kad atitinkama išlaidų dalis nebuvo būtina ar pagrįsta tinkamai teisinei pagalbai suteikti.Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad N. advokatui P. Gutauskui už teisines paslaugas šioje baudžiamojoje byloje sumokėjo 32 475 Eur. Advokato pateiktoje teisinių paslaugų ataskaitoje išsamiai nurodyti atlikti darbai ir jiems skirtas laikas. Iš šių duomenų matyti, kad nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2023 m. spalio 13 d. advokatas šioje byloje dirbo iš viso 359 val. 40 min., teikė konsultacijas, susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, rengė procesinius dokumentus, parengė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose ir ruošėsi baigiamosioms kalboms. Taigi civilinio ieškovo prašomas atlyginti išlaidas – jų faktinį patyrimą, dydį ir pobūdį patvirtina byloje pateikti dokumentai.Vertinant šių išlaidų pagrįstumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į nagrinėtos baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, teisminio nagrinėjimo trukmę. Pirmosios instancijos teismui perduotą bylą sudarė 67 tomai, jos teisminis nagrinėjimas truko daugiau kaip trejus metus, buvo suplanuoti 73 teisiamieji posėdžiai, o civilinio ieškovo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, uždavė klausimus apklausiamiems liudytojams, specialistams ir kaltinamiesiems, teikė argumentus dėl civilinio ieškinio. Tokios aplinkybės objektyviai lėmė dideles laiko sąnaudas ir būtinybę nuosekliai analizuoti reikšmingą baudžiamosios bylos medžiagos dalį. Todėl advokato ataskaitoje nurodytas darbo laikas vertintinas atsižvelgiant į realų procesinio atstovavimo mastą, o ne vien į atskirų procesinių veiksmų skaičių ar civilinio ieškinio išsprendimo rezultatą.Vis dėlto vien bylos apimtis, nagrinėjimo trukmė ir faktiškai advokato dirbtas laikas savaime nelemia išvados, kad civiliniam ieškovui turi būti atlygintos visos jo patirtos atstovavimo išlaidos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė spręsti dėl šių išlaidų išieškojimo lemia pareigą individualiai įvertinti prašomos priteisti sumos pagrįstumą ir proporcingumą, atsižvelgiant į konkretaus proceso pobūdį, atstovavimo tikslą ir apimtį. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad N. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 69, b. l. 54–78) buvo pareikštas vienai kaltinamajai J. B.. Kitam kaltinamajam A. P. ieškinys pareikštas nebuvo ir jis net nebuvo įvardintas atsakovu. Taigi būtent J. B. buvo asmuo, kuriam pareikšti civilinio ieškovo reikalavimai ir kurio atžvilgiu civilinis ieškovas siekė šio reikalavimo patenkinimo. Nors A. P. pripažintas kaltu padėjęs J. B. piktnaudžiauti, ši aplinkybė savaime nėra pakankamas pagrindas ir iš A. P. išieškoti išlaidas, patirtas atstovaujant civiliniam ieškovui dėl reikalavimo, kuris A. P. nebuvo pareikštas. Vertinant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, būtina atsižvelgti ne tik į nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų tarpusavio ryšį, bet ir į konkretaus civilinio ieškinio reikalavimo ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ir iš A. P. išieškotina dalis N. patirtų atstovavimo išlaidų vien dėl to, jog jo nusikalstami veiksmai buvo susiję su J. B. padaryta nusikalstama veika. Civilinio ieškovo atstovavimo išlaidų atlyginimas baudžiamajame procese negali būti siejamas su visų nuteistųjų atsakomybe už tą pačią ar tarpusavyje susijusias nusikalstamas veikas, neįvertinus, kuriam asmeniui pareikštas civilinis ieškinys ir dėl kokių civilinio ieškinio reikalavimų įrodinėjimo patirtas išlaidas prašoma atlyginti. Kadangi N. civilinis ieškinys buvo pareikštas tik J. B., nagrinėjamu atveju civilinio ieškovo išlaidos advokato paslaugoms išieškotinos tik iš šios nuteistosios. Šioje dalyje teisėjų kolegija sutinka su A. P. gynėjo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais.Teisėjų kolegija nesutinka ir su civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo argumentais, kuriais prašoma priteisti visą už advokato teisines paslaugas sumokėtą 32 475 Eur sumą. Nors byloje esantys duomenys patvirtina realų advokato teisinių paslaugų suteikimą ir dideles laiko sąnaudas, vien šios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, kad visa sumokėta suma turi būti atlyginta BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu. Sprendžiant dėl priteistinų išlaidų dydžio, būtina įvertinti ne tik suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir jų pobūdį, bet ir tai, kokia apimtimi šios paslaugos buvo būtinos civilinio ieškovo interesams baudžiamajame procese apginti.Nagrinėjamu atveju advokato teisinė pagalba buvo teikiama ne tik rengiant civilinį ieškinį ir pagrindžiant jame pareikštus reikalavimus, bet ir atstovaujant civilinio ieškovo interesams viso baudžiamojo proceso metu. Tačiau ne visi advokato atlikti procesiniai veiksmai ir jiems skirtos laiko sąnaudos gali būti vertinami kaip tiesiogiai susiję su civilinio ieškinio įrodinėjimu. Be to, civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nebuvo patenkintas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas tik iš dalies. Šios aplinkybės, nors ir nepaneigia civilinio ieškovo teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą, yra reikšmingos nustatant tų atlygintinų išlaidų dydį.Vertinant prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad dalis civilinio ieškovo atstovo atliktų procesinių veiksmų buvo susiję su tų pačių faktinių aplinkybių, kurios buvo reikšmingos kaltinimui pagrįsti, tyrimu, o kai kurie atstovo užduoti klausimai buvo panašūs į prokuroro klausimus. Nors vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo laikyti atstovavimą pertekliniu, ji, vertinama kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, reikšminga sprendžiant dėl išlaidų, būtinų savarankiškiems civilinio ieškovo interesams apginti, dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti nustatymo yra rekomendacinio pobūdžio, todėl jų nuostatos taikytinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Nustatant atlygintinų išlaidų dydį, turi būti įvertinta bylos apimtis ir sudėtingumas, teisinių paslaugų pobūdis, jų teikimo trukmė, atliktų procesinių veiksmų būtinybė ir prašomos priteisti sumos proporcingumas. Dėl to nei faktinis visos prašomos sumos sumokėjimas, nei atskirų rekomendacinių dydžių taikymas savaime nelemia pareigos priteisti visą nurodytą sumą.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinio ieškovo prašoma atlyginti 32 475 Eur suma neatitinka nagrinėjamu atveju išieškotinų atstovavimo išlaidų proporcingumo kriterijaus. Kita vertus, įvertinus didelę baudžiamosios bylos apimtį, jos sudėtingumą, ilgą teisminio nagrinėjimo trukmę ir civilinio ieškovo atstovo faktiškai atliktų procesinių veiksmų apimtį, nėra pagrindo atlygintinas išlaidas sumažinti iki pirmosios instancijos teismo nustatytos 10 000 Eur sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, 15 000 Eur suma, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, yra pagrįsta ir proporcinga civilinio ieškovo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dalis.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinio ieškovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinis skundas dėl civilinio ieškovo atstovavimo išlaidų priteisimo iš A. P. tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškovo N. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti keistina ir teisėjų kolegija sprendžia, kad N. naudai turi būti išieškota 15 000 Eur atstovavimo išlaidų tik iš nuteistosios J. B..Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme civilinio ieškovo N. atstovas advokatas P. Gutauskas pateikė prašymą iš nuteistųjų J. B. ir A. P. priteisti civilinio ieškovo patirtas išlaidas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka – 7 050 Eur advokato pagalbai apmokėti. Kartu su prašymu atstovas pateikė teisinių paslaugų ataskaitą, sąskaitas faktūras ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (t. 78, b. l. 5–17). Iš pateiktos teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad advokatas parengė ir pateikė apeliacinį skundą, susipažino su byloje pateiktais nuteistųjų J. B. ir A. P. gynėjų apeliaciniais skundais ir parengė atsiliepimus į šiuos apeliacinius skundus, konsultavo klientą ir atstovavo N. interesus apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Jau minėta, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės instancijos teisme. Pagal teismų praktiką, tokiu atveju, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, be bylos sudėtingumo, jos apimties, kitų svarbių aplinkybių, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-976/2023, Nr. 2K-150-976/2025 ir kt.). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad proceso dalyvių nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o tik yra viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvių prašomos atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47-648/2024, Nr. 2K-65-719-2024, Nr. 2K-116-976/2025 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas dėl tokių išlaidų atlyginimo, privalo įvertinti jų būtinumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar civilinio ieškovo patirtos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, atsižvelgtina į tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo gauti civilinio ieškovo atsiliepimai į nuteistųjų J. B. ir A. P. gynėjų apeliacinius skundus, kurių parengimo išlaidos sudarė 3 300 Eur. Pagal BPK nuostatas, reguliuojančias apeliacinės bylos nagrinėjimą, pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą yra proceso dalyvio teisė, bet ne pareiga. Pareiga pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą numatyta tik prokurorui ir tik tuo atveju, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (BPK 3251 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka prieštaravimai apeliaciniam skundui išsakomi žodinio posėdžio metu. Taigi išlaidos, patirtos dėl atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimo, nėra būtinos. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad tik dalis civilinio ieškovo išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme buvo būtinos, VšĮ N. išieškoma tik dalis patirtų atstovavimo išlaidų. Nagrinėjamoje byloje išnagrinėjus civilinio ieškovo VšĮ N. atstovo apeliacinį skundą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo, jis tenkinamas iš dalies ir ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama. Nustatydama būtinų išlaidų dydį, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, kad tas pats atstovas dalyvavo šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi bylos aplinkybės jam buvo gerai žinomos, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama septyniuose teismo posėdžiuose, buvo atliekamas įrodymų tyrimas, sprendžia, jog prašoma išieškoti civilinio ieškovo patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovas, paslaugoms apmokėti suma apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 3 750 Eur. Atsižvelgiant į tą pačią jau aptartą aplinkybę, kad N. civilinio ieškinio A. P. nebuvo pareiškęs, šią sumą teisėjų kolegija nusprendžia išieškoti tik iš nuteistosios J. B.. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, n u s p r e n d ž i a :Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų J. B. ir A. P. nusikalstamų veikų kvalifikavimo, paskirtų bausmių bei suėmimo ir laikino sulaikymo į paskirtas bausmes įskaitymo, taip pat dėl sprendimo iš nuteistųjų išieškoti civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, pakeisti. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistosios J. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 228 straipsnio 2 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcijos) į BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakciją) ir paskirti jai bausmę 600 MGL dydžio (30 000 Eur) baudą.Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi ir BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į nuteistajai J. B. paskirtą bausmę įskaityti jos suėmimą ir laikiną sulaikymą nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. balandžio 19 d., vieną suėmimo ir laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę nuteistajai J. B. paskirti 516 MGL dydžio (25 800 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistojo A. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcijos) į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakciją) ir paskirti jam bausmę 400 MGL dydžio (20 000 Eur) baudą.Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi ir BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į nuteistajam A. P. paskirtą bausmę įskaityti jo suėmimą ir laikiną sulaikymą nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., vieną suėmimo ir laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę nuteistajam A. P. paskirti 232 MGL dydžio (11 600 Eur) baudą. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų J. B. ir A. P. nuspręsta išieškoti VšĮ N. po 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš nuteistosios J. B. civiliniam ieškovui VšĮ N. išieškoti 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Iš nuteistosios J. B. civiliniam ieškovui VšĮ N. išieškoti 3 750 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjai Aušra Bielskė Jūratė Jakubonienė Linas Šiukšta