Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

civilinių ieškovų atstovams advokatams Dainiui Tamošiūnui, Gediminui Marcinkevičiui ir Kęstučiui Virkečiui,

kaltinamųjų gynėjams Vytautui Kupcikevičiui, Laurynui Pakštaičiui, Valdui Kersnauskui, Audriui Leonavičiui,

kaltinamojo – VšĮ „H.“ (buvusio UAB „B.“ ir VšĮ „H.“) gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 24 str. 3, 4 d. 228 str. 2 d., 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. 209 str., 223 str. 1 d.;

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), teistas :

1) 2009-01-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 300 str. 1 d. 25 MGL (3125 Lt) bauda, kuri sumokėta 2009-11-23;

2) 2014-05-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-05-18 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal BK 181 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams; pritaikius BK 75 str., šios bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d. 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. 209 str.;

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, (duomenys neskelbtini), teista 2014-12-29 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 184 str. 2 d. 200 MGL (7240,50 Eur) dydžio bauda; bauda išieškota 2015-12-30; teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal BK 228 str. 2 d., 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. 209 str.;

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 209 str., 300 str. 1 d.;

Juridinis asmuo – VšĮ „H.“ (buvusios UAB „B.“, VšĮ „H.“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 20 str., 24 str. 3, 4 d., 228 str. 2 d., 300 str. 1 d., 20 str. 223 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis M. Š., laikotarpiu nuo 2015-02-12 iki 2016-04-12, būdamas UAB „L..“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 red. Nr. IX-1889) 19 str. 8 d. reikalavimus, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir padarė didelę turtinę žalą kreditoriams – (duomenys neskelbtini) bendrovei (Ė. ŽŪB) ir UAB „M.“, o būtent : UAB „L..“ pagal 2015-02-12 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš Ė. ŽŪB nupirko salyklinių miežių už 123343,08 Eur, ir privalėdama atsiskaityti per 30 dienų, banko pavedimais sumokėjo tik 24471,13 Eur; pagal 2015-10-21 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „M.“, pagal kurią UAB „L..“ pardavė UAB „M.“ salyklinius miežius už 447216 Eur, kuriuos turėjo pristatyti 2015 m. gruodžio – 2016 m. vasario mėnesiais, bei gavęs 90000 Eur avansinį apmokėjimą, nustatytu laiku salyklinių miežių nepristatė, o iš kreditorių gautas lėšas panaudojo savo reikmėms – paėmė jas kaip UAB „L..“ suteikiamas jam paskolas ir taip žymiai pablogino UAB „L..“ finansinę padėtį, kas lėmė jos nemokumą ir bankrotą bei padarė didelę turtinę žalą : Ė. ŽŪB – 98871,95 Eur žalą, UAB „M.“ – 90000 Eur žalą.

2. 2017-06-05 prokuroro surašytame kaltinamajame akte kaltinamieji J. G., A. G. ir G. K. pagal BK 24 str. 6 d. 209 str. buvo kaltinami tuo, kad būdami valstybės tarnautojui prilygintais asmenimis – bankroto administratoriais, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. (G. K. ir A. G. – iki 2016 m. birželio 23 d.), (duomenys neskelbtini) mieste, veikdami bendrininkų grupe su UAB „L..“ direktoriumi M. Š., J. G. per G. K. organizavo ir kartu, padedant A. G., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi atlikdami neteisminę BUAB „L..“ bankroto procedūrą, taip sudarė sąlygas UAB „L..“ direktoriui M. Š. išvengti turtinės prievolės savo bendrovei bei sąmoningai padėjo nulemti tyčinį UAB „L..“ bankrotą, dėl ko buvo padaryta didelė – 192231,45 Eur, turtinė žala UAB „L..“ kreditoriams. 2019-12-12 teisiamajame posėdyje prokuroras, pareiškęs prašymą pakeisti kaltinimus J. G., A. G., G. K. ir UAB „B.“, kaltinimo jiems pagal BK 209 str. atsisakė pilna apimtimi.

3. UAB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini); 2019-11-25 reorganizuotos į VšĮ „H.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini); 2020-09-10 reorganizuotos į VšĮ „H.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) ir kaltinamasis J. G., būdamas UAB „B.“ direktoriumi ir ją atstovaudamas, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „B.“ įgaliotais atstovais G. K. ir kaip padėjėju A. G., būdami valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis – bankroto administratoriais, laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2016-09-28 (G. K. ir A. G. – iki 2016-06-23), (duomenys neskelbtini), bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, siekdami turtinės naudos – už neteisėtų veiksmų atlikimą sutarę su M. Š. kaip atlygį įgyti jo turimas UAB „V.“ ir UAB „Ve.“, kurios turėjo 50000 Eur vertus teniso kortus (duomenys neskelbtini), akcijas ir perrašyti jas su J. G. susijusiai R. D., ir 2016-04-12 M. Š. pardavus jai UAB „Ve.“ akcijas, o UAB „V.“ akcijas M. Š. (faktinio akcijų turėtojo) nurodymu G. K. padovanojus R. D., pažeisdami 2001-03-20 Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2014-10-14 įstatymo Nr. XII-1229 redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2020-01-01) 11 str. 5 d. 14 p. reikalavimą, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus; 20 p. reikalavimą, kad administratorius vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus; 12 str. 4 d. reikalavimą (2011 12 22 įstatymo Nr. XI-1867 redakcija, galiojusi nuo 2012 03 01), kad nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip ¾ visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną; Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-12-02 įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administravimo administratorių elgesio kodekso (2014-12-30 įsakymo Nr. 4-951 red., galiojusi nuo 2015-01-01) 5 p. reikalavimą, kad administratorius negali reikalauti atlygio už tarpininkavimą administravimo paslaugoms teikti; 10 p. reikalavimą, kad administratorius, teikdamas administravimo paslaugas, turi siekti įmonės ar fizinio asmens ir jų kreditorių interesų suderinamumo ir savo veikla padėti kreditorių susirinkimui ir teismui priimti tinkamus sprendimus nemokumo procesuose; 11.3, 11.4, 11.6, 11.9 p. įtvirtintus administratoriaus darbo teisingumo, nešališkumo, efektyvumo, garbės, geros moralės, sąžiningumo, nesavanaudiškumo principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami turtinės naudos sau (nesant kyšininkavimo požymių), padarydami didelę neturtinę žalą valstybei bei Įmonių bankroto valdymo departamentui, be to G. K. ir M. Š. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent :

2016 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, J. G. su A. G., UAB „L..“ direktoriui M. Š. jų kaip bankroto administratorių paprašius patarimo kaip UAB „L..“ išvengti įsiskolinimų bendrovės kreditoriams Ė. ŽŪB ir UAB „M.“, J. G. pasiūlė atlikti UAB „L..“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka, taip išvengiant UAB „L..“ prievolių kreditoriams; už šių neteisėtų veiksmų atlikimą, kaip 50000 Eur atlyginimą, J. G. su A. G. sutarė su M. Š., kad šis perduos jam priklausiusias UAB „V.“ ir UAB „Ve.“, kurios turėjo nekilnojamojo turto – teniso kortus (duomenys neskelbtini), akcijas su J. G. susijusiai R. D.; taip 2016-04-12 M. Š. pardavė R. D. UAB „Ve.“ akcijas, o UAB „V.“ akcijas, jo nurodymu, G. K. R. D. padovanojo;

tuo pačiu, pagal J. G., A. G. ir M. Š. susitarimą ruošiantis ir asmeniniam M. Š. bankrotui M. Š. vardu įregistruoti įmonę (iš anksto žinant, kad įmonė realiai veiklos nevykdys, o bus ateityje skelbiamas jos bankrotas), A. G. paruošė juridinio asmens steigimo dokumentus ir juos pateikė pasirašyti M. Š., taip 2016-04-15 įsteigiant M. Š. individualią įmonę „Ma.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini); toliau, siekiant perimti M. Š. nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), A. G. pateikė M. Š. pasirašyti sutartį su UAB „B.“ dėl M. Š. individualios įmonės „Ma.“ apskaitos tvarkymo bei dvi PVM sąskaitas faktūras apmokėti už suteiktas paslaugas (nors M. Š. individuali įmonė „Ma.“ jokios veiklos nevykdė, o UAB „B.“ bendrovei jokių apskaitos paslaugų neatliko), tokiu būdu į procesą buvo įtrauktas fiktyvus kreditorius – UAB „B.“; po to, 2016-11-04 M. Š. vardu buvo inicijuotas įmonės „Ma.“ bankrotas ir UAB „B.“ atliko minėtos įmonės bankrotą ne teismo tvarka, kurio procedūras (duomenys neskelbtini) apygardos teisme užginčijo apie šią procedūrą sužinojęs M. Š. buto kreditorius – AB „Swedbank“;

tęsiant šią nusikalstamą veiką, kaltinamieji, norėdami valdyti kreditorinį reikalavimą, kuris sudarytų ne mažiau kaip ¾ visų įmonės turimų įsipareigojimų, į UAB „L..“ bankroto procesą įtraukė fiktyvų kreditorių, t. y. G. K., tuo metu kaip UAB „B.“ įgaliota atstovė vykdžiusi BUAB „A.“ bankroto procedūrą, 2016-04-14 pateikė turtinę pretenziją buvusiam šios bendrovės direktoriui ir akcininkui D. V. atlyginti 1454119,40 Eur BUAB „A.“ padarytą turtinę žalą, 2016-04-22 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) m. apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2016-04-26 išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš D. V. bankrutavusiai UAB „A.“ buvo priteista reikalauta 1454119,40 Eur skola ir visi kreditoriaus – BUAB „A.“ nuostoliai, kuriuos jis patirs, jei skolininkas D. V. taps nemokus arba jam bus iškelta fizinio asmens bankroto byla;

o A. G., būdamas UAB „Ar.“ direktoriumi, siekdamas tapti BUAB „L..“ kreditoriumi, pagal 2016-04-28 paskolos sutartį, kuria UAB „Ar.“ paskolino UAB „L..“ 115 Eur su 5% metinėmis palūkanomis, 2016-04-28 pervedė šią sumą į UAB „L..“ SEB banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); taip į UAB „L..“ bankroto procesą buvo įtraukti fiktyvūs kreditoriai : BUAB „A.“ ir UAB „Ar.“, kurių kreditorinių reikalavimų suma sudarė ne mažiau kaip ¾ visų įmonės turimų įsipareigojimų, kas leido UAB „L..“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka;

po to, G. K. pagamino netikrą dokumentą – 2016-04-27 laidavimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „L..“, atstovaujama direktoriaus M. Š., neatlygintinai ir solidariai įsipareigoja visiškai atsakyti savo turtu, jeigu skolininkas D. V. laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių pagal (duomenys neskelbtini)miesto apylinkės teismo 2016-04-26 priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei kartu su M. Š. ją pasirašė, taip patvirtinę šį netikrą dokumentą; po to, tą pačią 2016-04-27 dieną, G. K. kaip BUAB „A.“ bankroto administratorė, kreipėsi į UAB „L..“ su reikalavimu jai kaip laiduotojui sumokėti 1454119,40 BUAB „A.“, o UAB „L..“ šio reikalavimo neįvykdžius, ji 2016-05-05 su pareiškimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) m. apylinkės teismą dėl šios turtinės prievolės priteisimo BUAB „A.“ iš UAB „L..“, ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2016-05-09 išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patenkino šį reikalavimą;

tęsiant šią nusikalstamą veiką, G. K., kaip UAB „B.“ įgaliota atstovė, 2016-05-02 sutiko administruoti UAB „L..“ bankrotą, paruošė ir M. Š. perdavė pasirašyti tam reikalingus dokumentus, tame tarpe – ir pagamino netikrą dokumentą – 2016-05-02 UAB „L..“ kreditorių sąrašą, kuriame nurodė netikrus duomenis – fiktyviai įtrauktą kreditorių BUAB „A.“, o M. Š. pasirašius šį žinomai netikrą dokumentą, jį panaudojo išsiųsdama UAB „L..“ kreditoriams;

po to, J. G., kaip UAB „B.“ direktorius, 2016-05-16 įvykusiame UAB „L..“ kreditorių susirinkime paskyrė G. K. UAB „L..“ bankroto administratore, surašė 2016-05-17 UAB „B.“ įgaliojimą jai atlikti visus bankroto administratoriaus veiksmus (ji juos kaip bankroto administratorė atliko iki 2016-06-23, kol Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR FM direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo išbraukta iš sąrašo ir panaikinti jos įgaliojimai), bei padedant A. G., pastarajam balsuojant „už“, pradėjo UAB „L.“ bankrotą ne teismo tvarka;

po to, kai pagal UAB „M.“ ir Ė. ŽŪB ieškinius 2016-06-30 (duomenys neskelbtini) apygardos teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino 2016-05-16 BUAB „L..“ kreditorių susirinkimo nutarimus (tame tarpe – ir nutarimą iškelti UAB „L..“ bankroto bylą ne teismo tvarka), apie tai žinodamas J. G., kaip BUAB „L..“ bankroto administratoriaus „B.“ įgaliotas asmuo, 2016-09-12 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) už 2000 Eur perleido reikalavimo teisę į M. Š. 199343,08 Eur skolą BUAB „L..“ su juo (J. G.) susijusiai UAB „O.“, taip nurašė buvusio direktoriaus M. Š. skolą UAB „L..“; po to, J. G. 2016-09-26 BUAB „L..“ kreditorių susirinkimo metu, būdamas ir pagrindinio kreditoriaus – BUAB „A.“, bankroto administratoriaus „B.“ įgaliotas asmuo, surašė ir pateikė VĮ „Registrų centras“ 2016-09-26 kreditorių susirinkimo protokolą bei tos pačios dienos prašymą išregistruoti BUAB „L..‘ iš juridinių asmenų registro, kuo remiantis VĮ „Registrų centras“ 2016-09-28 BUAB „L..“ išregistravo iš įmonių registro;

šiais neteisėtais su tarnybinių pareigų atlikimu susijusiais tyčiniais veiksmais kaltinamieji J. G., G. K., A. G. ir VšĮ „H.“ (buvusi UAB „B.“, VšĮ „H.“) pažeidė valstybės deleguojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo bei kitus esminius tarnybos principus ir kurdami savivalės, įstatymų nepaisymo, nebaudžiamumo sistemą parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino valstybės ir Įmonių bankroto valdymo departamento prestižą bei autoritetą visuomenėje ir akivaizdžiai diskreditavo bankrutuojančių įmonių bankroto administratoriaus vardą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir Įmonių bankroto valdymo departamentas.

4. J. G. ir juridinis asmuo – VšĮ „H.“ (buvusi UAB „B.“, VšĮ „H.“) kaltinami tuo, kad J. G., būdamas bankroto administratoriumi ir UAB „B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2016-09-28, (duomenys neskelbtini) mieste, bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, atlikdamas BUAB „L..“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) neteisminę bankroto procedūrą, tokiu būdu būdamas faktiniu Bendrovės vadovu, pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. bei 21 str. 1 ir 2 d., būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent : pažeisdami 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, bei 16 str. 1 d. reikalavimus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; UAB L..“ apskaitos registruose neregistravo ir apskaitoje nefiksavo šių ūkinių operacijų : 1) pagal advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-03 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas 2662 Eur sumai ir pagal 2016-06-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 484 Eur sumai; 2) pagal antstolio M. A. Bendrovei 2016-06-17 surašytą vykdymo išlaidų paskaičiavimą 88 € sumai; 3) pagal VĮ „Registrų centras“ Bendrovei 2016-07-26 išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už Bendrovės teisinio statuso registravimą 21,14 € sumai; 4) pagal Bendrovės 2016-09-12 reikalavimo perleidimo sutartį pardavus bendrovei „O.“ reikalavimo teisę į M. Š. skolą (199343,08 Eur) už 2000 Eur; 5) pagal UAB „B.“ 2016-09-19 išrašytą sąskaitą faktūrą AC Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovei dėl „kompensacijos už administravimo išlaidas“ už 1992 Eur ir 8 Eur mokesčių bankui DNB; ir 6) pagal BUAB „L..“ 2016-09-26 kreditorių susirinkimo nutarimą nurašius įmonės atsargas – kompiuterinio žaidimo aprašą, kurio vertė 2000 Eur. Dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti BUAB „L..“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2016-09-28.

Kaltinamasis J. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis neorganizavo ir nepadėjo UAB „L..“ direktoriui M. Š. pradėti dirbtinį UAB „L..“ neteisminį bankrotą ir taip išvengti jam turtinės prievolės bendrovei, bei eliminavus iš bankroto procedūros kreditorius, nesiekė padaryti turtinę žalą UAB „L..“ ir jos kreditoriams. Jokių dokumentų nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis jis neklastojo ir savo, kaip bankroto administratoriaus įgaliojimais, vykdant UAB „L..“ bankroto procedūrą jis nepiktnaudžiavo. To nedarė nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis, nei per tuo metu jo vadovaujamą UAB „B.“. M. Š. pažįsta seniai, nes jis yra (duomenys neskelbtini) miesto verslininkas, turi ne vieną įmonę ir veikia įvairiose srityse. 2016 m. balandžio mėnesį M. Š. jo paprašė leisti įregistruoti savo įmonę „Ma.“ jo (J. G.) buveinės adresu, nes ketino užsiimti informacinių technologijų verslu. Jis neprieštaravo, tačiau M. Š. dėl šios įmonės įkūrimo jokių nurodymų nedavė, pats to neinicijavo. 2016-05-02 G. K., kuri tuo metu dirbo jo vadovaujamoje UAB „B.“, pranešė, kad į ofisą atvyko M. Š., nori pakalbėti apie bankroto bylos iškėlimą UAB „L..“. M. Š. paaiškino, kad bendrovė jokios veiklos nebevykdo, jokio turto neturi, o skolos kreditoriams sudaro ne mažiau kaip 200000 Eur. Be to, M. Š. nurodė, kad bendrovė buvo neseniai prisiėmusi nemažą įsipareigojimą pagal laidavimo sutartį, todėl jos skolos buvo dar didesnės ir jokios perspektyvos skolas grąžinti jis nebematė. Išsiaiškinęs, kad M. Š. vadovaujama UAB „L..“ neturi jokių skolų VMI ar VSDFV, tad išieškojimų ne ginčo tvarka negali būti, teisminių ginčų taip pat nėra, suvokė, kad įmonei gali būti keliama bankroto byla, kadangi įmonė jau buvo nemoki. Jis taip pat matė galimybę bankroto bylą kelti ne teismo tvarka, jei tik kreditoriai susirinkime tam pritartų. Jis paprašė G. K. parengti juridinio bankroto administratoriaus – UAB „B.“, sutikimą bankroto administravimui bei kitus standartinius dokumentus, kurie tokiais atvejais siunčiami kreditoriams. Po kelių valandų jie visi pasirašė reikalingus dokumentus. Tą pačią 2016-05-02 dieną pats M. Š. parengė įmonės kreditorių sąrašą, jį pats pasirašė. Pirmasis UAB „L..“ kreditorių susirinkimas įvyko 2016-05-16, jame dalyvavo tik du kreditoriai, tačiau neteisminei bankroto procedūrai ir bankroto administratoriaus kandidatūrai buvo pritarta vienbalsiai. UAB „L..“ buvo iškelta bankroto byla, šios įmonės įgaliotu asmeniu bankroto procedūrai jis paskyrė bankroto administratorę G. K., kuri šias pareigas vykdė iki 2016-06-23, kol jai buvo panaikinta licencija. Neilgai trukus po to, M. Š. pradėjo jį prašyti įkalbėti G. K., kad ji nesikreiptų į teismą dėl paties M. Š. bendrovei negrąžintų lėšų, kurias jis buvo pasiskolinęs iš įmonės ir išleidęs savo asmeniniams reikalams. Apie šias aplinkybes iki bankroto bylos iškėlimo M. Š. nepapasakojo, tačiau G. K. tai nesunkiai išsiaiškino gavusi bendrovės dokumentus, tikrindama jos sudarytus sandorius. Jis kategoriškai atsisakė M. Š. padėti, todėl šis supyko. Pradėjus bankroto procedūrą UAB „L..“ kreditorė – (duomenys neskelbtini) bendrovė, kurios vadovas G. G. dalyvavo 2016-05-16 kreditorių susirinkime ir visiems siūlomiems nutarimams pritarė, 2016-05-25 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą ginčydama kreditorių susirinkime priimtus nutarimus. Teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią 2016-06-01 įsijungė ir kita UAB „L..“ kreditorė – UAB „M.“. Jos atstovas kreditorių susirinkime nedalyvavo. Kreditoriai, kreipdamiesi į teismą, neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl civilinis ginčas ėjo savo eiga, o UAB „L..“ bankroto administravimo procesas savo. Kreditoriai tik 2016-06-30 paprašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti bankroto procedūras pagal 2016-05-16 kreditorių susirinkimo nutarimus ir teismas jas pritaikė 2016-06-30 nutartimi. Kadangi šios nutartys buvo apskųstos, t. y. jos nebuvo įsiteisėjusios, BUAB „L..“ bankroto procedūra ne teismo tvarka vyko toliau, nes Įmonių bankroto įstatymas įpareigoja bankroto administratorių bankroto procedūrą atlikti kaip galima greičiau. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-10-10 nutartimi, viena vertus, panaikino draudimą atsakovei UAB „L..“ vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka pagal kreditorių 2016 m. gegužės 16 d. susirinkimo nutarimus; kita vertus, šia nutartimi taip pat buvo pripažinti negaliojančiais UAB „L..“ kreditorių 2016-05-16 susirinkimo nutarimai. Bet pats bankroto procesas tuomet jau buvo užbaigtas, o BUAB „L..“ tuo metu jau buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Šios įmonės bankroto procesą nuo 2016-06-23 jis užbaigė asmeniškai. A. G. UAB „L..“ bankroto procese nedalyvavo, jokių sprendimų nepriėmė, dokumentų nesurašinėjo. Vykdant BUAB „L..“ bankroto procedūras (duomenys neskelbtini) bendrovė ir UAB „M.“ savo finansinių reikalavimų nepateikė, nors tokią teisę turėjo, pranešimus apie tai gavo. Pats bankroto administratorius savo iniciatyva jų įtraukti į kreditorių sąrašą neturėjo ir teisės, ir galimybės. 2016-05-02 kreditorių sąrašą sudarė ne BUAB „L..“ bankroto administratorius, o tuometinis įmonės vadovas – M. Š., todėl jis ir buvo atsakingas už šio sąrašo tikslumą. Pagal bankroto praktiką, nepateikęs kreditorinio reikalavimo asmuo, turintis reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, neturi galimybės atgauti jam priklausančių lėšų, dalyvauti bankroto procese bei naudotis jam suteikiamomis teisėmis. Neteisminio bankroto proceso atveju teismo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas. Pirmasis BUAB „L..“ kreditorių susirinkimas 2016-05-16 nustatė 30 (trisdešimties) dienų terminą finansiniams reikalavimams pareikšti, t. y. iki 2016-06-14. Iki tos dienos buvo pareikšti reikalavimai 1454766, 74 Eur sumai. Kreditorių susirinkimas, kuriame buvo patvirtintas BUAB “L..” kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai įvyko 2016-07-11. Šio susirinkimo priimtų nutarimų niekas neginčijo, tad jie galiojo ir buvo privalomi tiek visiems BUAB “L..” kreditoriams, tiek bankroto administratoriui. Todėl, 2016-09-26 bankrutavusios UAB „L..“ kreditorių sąraše ir nebuvo nurodyti nei (duomenys neskelbtini) bendrovės, nei UAB „M.“ finansiniai reikalavimai. Tam, kad kreditorius pateiktų savo finansinį reikalavimą nebuvo būtina prieš tai skolą prisiteisti, t. y. nereikėjo, kad prievolę pripažintų (patvirtintų) teismas. Tokiu būdu, byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad abi šios bendrovės buvo „dirbtinai eliminuotos“ iš UAB „L..“ bankroto procedūros. Tvirtina, kad nepagrįstas jam surašyto kaltinamojo akto teiginys, jog jis pateikė neteisėtą kreditorių susirinkimo sprendimą UAB „L..“ išregistruoti iš VĮ „Registrų centras“, nes šiuo atveju 2016-09-26 BUAB „L..“ kreditorių susirinkimo priimti nutarimai nebuvo nuginčyti ir nebuvo panaikinti teismo. Nebuvo ginčijamas ir pats sprendimas išregistruoti BUAB „L..“ iš VĮ „Registrų centras“. O tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimas UAB „L..“ išregistruoti iš VĮ „Registrų centras“ buvo teisėtas ir galiojantis. 2016-04-27 laidavimo sutarties, kurią pasirašė M. Š. ir G. K., sudarymo aplinkybių jis nežino, jokių nurodymų tokią sutartį sudaryti jis niekam nedavė, tame tarpe – ir M. Š.. Kiek jam žinoma, BUAB „A.“ bankrotą tuo metu taip pat administravo jo vadovaujamos UAB „B.“ bankroto administratorė G. K.. Tik ji pati ir galėjo spręsti ar sudaryti laidavimo sutartį, ar jos nesudaryti. Žiūrint iš BUAB „A.“ pozicijos, ši laidavimo sutartis buvo naudinga bankrutuojančiai bendrovei, nes suteikė turimai reikalavimo teisei į skolininką D. V. papildomą turtinę vertę. Be to, prievolę pagal šią laidavimo sutartį pripažino ir teismas – (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas priteisė iš UAB „L..“ skolą BUAB „A.“, sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Ši laidavimo sutartis galioja iki šiol. Jis šios sutarties neklastojo, nes jos pats nesurašė ir ją pasirašyti M. Š. neprašė. Juridinis asmuo – UAB „B.“, nėra šios sutarties šalis – yra tik šalies atstovas. Vykdant BUAB „L..“ bankroto procedūrą reikalavimo teisė į buvusį vadovą M. Š. buvo realizuota nesikreipiant į antstolius – reikalavimo teisė buvo parduota pagal kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą. Taip buvo nuspręsta todėl, kad didžiulės skolos išieškojimas iš M. Š. vykdymo procese buvo neperspektyvus : M. Š. neturėjo jokių asmeninių pajamų, o vienintelis jo turėtas turtas buvo butas, kuris tuo metu hipotekos sutartimi buvo įkeistas bankui. Todėl, lėšų atgavimas buvo mažai tikėtinas, o antstoliui už vykdomosios bylos pradėjimą dar būtų tekę iš karto sumokėti apie 400 Eur. Po daugybės skelbimų dėl skolos pardavimo, maždaug 200000 Eurų dydžio skola už 2000 Eur buvo parduota UAB „O.“. Toks sprendimas galiausiai buvo teisingas, nes davė bankrutavusiai įmonei bent jau 2000 Eur pajamų. Gautais 2000 Eur buvo atsiskaityta su bankroto administratoriumi UAB „B.“ – padengtos bankroto administravimo išlaidos, o bankroto administratoriaus atlyginimui lėšų neliko. Bendrovę „O.“ ir jos direktorę I. L. jis žinojo, nes ši bendrovė buvo įsikūrusi šalia jo bankroto administratorių biuro (duomenys neskelbtini), turėjo su šia bendrove įvairių ūkinių reikalų. 2016 m. rudens pradžioje jis I. L. pasiūlė įsigyti vieno jauno ir perspektyvaus verslininko M. Š. skolą – tik už 2000 Eur kainą. I. L. sutiko, ir 2016-09-12 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Vėliau iš antstolio M. A. jis sužinojo, kad šios skolos jam išieškoti nepavyko, vykdomoji byla buvo nutraukta. Vienas iš UAB „O.“ akcininkų yra E. G., tačiau ji nėra net jo giminaitė. Jis niekaip nesiekė perimti UAB „Ve.“ ar UAB „V.“ turėto nekilnojamojo turto – teniso kortų (duomenys neskelbtini), ir M. Š. buto (duomenys neskelbtini). Pagal nekilnojamojo turto registro pateiktus duomenis teniso kortai priklausė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, o butas buvo M. Š. nuosavybė. Jis nereikalavo ir nesitarė su M. Š. dėl 50000 Eur atlygio už neteisėtą bankroto procedūrą. 2016 m. balandžio mėnesį, pažįstamos R. D. prašymu jis kaip teisininkas parengė kaltinime nurodytą akcijų dovanojimo sutartį. Su R. D. sutarė, kad ji atsiskaitys vėliau, kuomet jos perimtos įmonės atkurs savo ūkinę – komercinę veiklą ir gaus pajamų. Tai buvo dviejų įmonių grupė – UAB „V.“, ir UAB „Ve.“. Bendroves jai buvo pasiūlyta perimti už dyką arba už 1 eurą, nes ji turėjo įvykdyti kažkokius finansinius įsipareigojimus pradiniam akcininkui ir kitiems įmonių kreditoriams. Jis pasiūlė bendrovių akcijas dovanoti, o ne jas pirkti parduoti, nes taip buvo pigiau. Apie M. Š. jis su R. D. nekalbėjo, kad įmonės priklausė M. Š. ir kam jos buvo skolingos, jis tuo metu net nežinojo. R. D. prašymu jis susitiko su akcijų savininku G. K.. A. G., kuris R. D. konsultavo verslo ir finansų klausimais, savo automobiliu nuvežė jį pas G. K.. Su jais kartu važiavo ir M. Š., kuris buvo G. K. draugas. Abi šalys pasirašė sutartį. Jokių mokėjimų jis pats nei M. Š., nei G. K. dėl šios sutarties neatliko. Kas su šiomis įmonėmis įvyko toliau, jis nežino. Jam pareikšto civilinio ieškinio jis taip pat nepripažįsta, nes šiuo atveju nėra jokio priežastinio ryšio tarp ieškiniuose nurodytos žalos ir jo bei kitų kaltinamųjų atliktų veiksmų. Už žalą civiliniams ieškovams yra atsakingas ir ją atlyginti turi tik M. Š.. Kaltinimo dėl piktnaudžiavimo tarnyba jis nesupranta, nes jame nėra nurodyti jokie konkretūs bankroto proceso, kurį reglamentuoja LR Įmonių bankroto įstatymas, pažeidimai. Jis nesutinka, kad savo veiksmais padarė didelę turtinę žalą UAB „L..“ kreditoriams, nes žala jiems buvo padaryta dar gerokai iki bankroto procedūros. Todėl, alogiškas kaltinimas jam pagal BK 228 str. 2 d., nes tokiu atveju įstatymo reikalaujama žala atsirado dar prieš jam atliekant inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Dėl kaltinimo aplaidžiu apskaitos tvarkymu pagal BK 223 str. jis parodė, kad įvykio metu jis buvo UAB „B.“ direktorius, o ne UAB „L..“ administracijos vadovas. Pagal byloje surinktus duomenis, galimai netinkamai buvo tvarkoma BUAB „L..“ buhalterinė apskaita, tačiau šios įmonės bankroto administratoriumi buvo ne jis, o juridinis asmuo – UAB „B.“. Be to, ir nebuvo galima tinkamai sutvarkyti BUAB „L..“ buhalterinės apskaitos, nes 2016-06-14 kratos metu buvo paimti visi šios bendrovės dokumentai už laikotarpį nuo 2014-10-07 iki 2016-05-16. Todėl bankroto administratorius – UAB „B.“, nebeturėjo pirminių UAB „L..“ apskaitos dokumentų, be kurių nebuvo įmanoma tinkamai sutvarkyti suvestinių registrų. Kadangi, pagal specialistę I. K., antriniai apskaitos dokumentai gali būti parengti ne vėliau kaip per 4 mėnesius, bankroto administratorius šio termino iki kratos 2016-06-14 nebuvo pažeidęs. Kita vertus, jo nuomone, 6 pirminių dokumentų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą negali lemti to, kad iš dalies nebuvo galima nustatyti BUAB „L..“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2016-09-28. Pati specialistė apklausų teisme metu paaiškino, kad juos turint fiziškai, tam reikėtų labai nedaug laiko. Juridinis asmuo – UAB „B.“, taip pat negalėtų atsakyti už tai pagal BK 223 str., nes dėl fizinio asmens veiksmų jis negavo jokios naudos sau. Pagaliau, bankroto procese yra tam tikra specifika, kad bankrutuojančios įmonės dokumentai yra sutvarkomi prieš baigiant bankroto procesą, prieš atiduodant dokumentus į archyvą, nes kitaip negalima užbaigti procedūros.

Kaltinamoji G. K. kalta neprisipažino. Ji parodė, kad nuo 2011-06-16 iki 2016-06-23 ji buvo bankroto administratore ir kaip bankroto administratorius dirbo UAB „B.“. Viena iš jos tuo metu administruojamų įmonių buvo UAB „A.“, kurios juridinis administratorius buvo „B.“, o ji buvo pastarosios įgaliotas asmuo. 2016-04-26 teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė BUAB „A.“ naudai iš buvusio jos vadovo D. V. 1454119,40 Eur dydžio sumą bendrovei padarytai turtinei žalai atlyginti. Teismo įsakymas įsiteisėjo. Ji 2016-04-26 D. V. pateikė rašytinį reikalavimą atlyginti priteistą sumą. Netrukus po to, balandžio pabaigoje į biurą, kur ji dirbo, atėjo M. Š., prisistatė D. V. verslo partneriu. Anksčiau M. Š. ji pažinojo tik iš matymo. Jis paaiškino, kad žino apie D. V. skolą ir pasisiūlė laiduoti už jį, paprašė susilaikyti nuo teismo sprendimo dėl skolos iš D. V. išieškojimo atidavimo antstoliams. Taip ir buvo pasirašyta laidavimo sutartis, tačiau per joje nustatytą terminą D. V. skola nebuvo atlyginta. Todėl, 2016-05-06 ji (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo – skolos priteisimo iš laiduotojo UAB „L..“. Ir 2016-05-09 teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė BUAB „A.“ naudai ir iš laiduotojo UAB „L..“ 1454119,40 Eur sumą. Kitą kartą, galimai 2016-05-02, M. Š. atėjo į UAB „B.“, biurą (duomenys neskelbtini). Jis užsiminė, kad UAB „L..“ galimai reikėtų kelti bankroto bylą, norėjo apie tai pasikalbėti. Derybas dėl sutikimų administruoti bankroto procedūras vesdavo tik UAB „B.“ direktorius J. G.. Jie pakalbėjo apie pusvalandį, ir J. G. pasakė, kad „B.“ duos sutikimą administruoti šią įmonę ne teismo tvarka, paprašė parengti bankroto administratoriaus sutikimą ir kitus tam reikalingus dokumentus. M. Š. grįžo po kelių valandų, pasirašė visus reikiamus dokumentus, tame tarpe ir pranešimą – siūlymą kreditoriams „Dėl kreditorių susirinkimo ir bankroto bylos iškėlimo“, kurį ji kartu su visais reikiamais pridedamais dokumentais tą patį vakarą išsiuntė visiems UAB „L..“ kreditoriams. Kreditorių sąrašą buvo parengęs pats M. Š. ar jo buhalterinės apskaitos įmonė. Jie patys duomenų apie kreditorius iki bankroto iškėlimo negalėjo turėti, nes įmonės apskaitos dokumentai bankroto administratoriui yra perduodami tik po bankroto bylos iškėlimo. Kodėl tame sąraše kaip kreditorius jau buvo ir BUAB „A.“, ji neprisiminė, paaiškinti negalėjo. 2016-05-16 įvyko pirmasis UAB „L..“ kreditorių susirinkimas, į kurį atvyko tik du kreditoriai : (duomenys neskelbtini) rajono Ė. žemės ūkio bendrovė, kuriai atstovavo pirmininkas G. G., ir jo advokatas K. V., bei BUAB „A.”, kuriai tuo metu atstovavo juridinio bankroto administratoriaus „B.“ direktorius J. G.. Kiti UAB „L..“ kreditoriai į susirinkimą neatvyko, daugiau balsavimo biuletenių nebuvo gauta. Ė. ŽŪB atstovams buvo paaiškinta, kad esant pagrindui įprastai administratoriai kreipiasi į teismą dėl žalos priteisimo iš buvusio vadovo, nes tokią pareigą bankroto administratoriui nustato LR Įmonių bankroto įstatymas. Be to, jei (duomenys neskelbtini) rajono Ė. žemės ūkio bendrovė yra pateikusi žemės ūkio produkciją, už kurią liko neapmokėta skola, tai bankroto administratorius turi teisę kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos dėl tam tikros kompensacijos išmokėjimo, tad labai tikėtina, kad tam tikra dalis jų finansinio reikalavimo bus atlyginta iš valstybės lėšų. Tačiau tokiu atveju yra būtina turėti raštišką Ė. ŽŪB finansinį reikalavimą, be kurio nebus galimybės administratoriui kreiptis dėl kompensacijos. Visi 2016-05-16 susirinkimo dalyviai, tame tarpe ir Ė. ŽŪB atstovai, vienbalsiai balsavo „už“ bankroto bylos iškėlimą UAB „L..“ ne teismo tvarka, ir „už“ tai, kad UAB „L..“ bankroto administratoriumi būtų paskirtas „B.“. Susirinkimo protokolą surašė ji, nes buvo išrinkta susirinkimo sekretoriumi, jį pasirašė J. G., kadangi buvo išrinktas susirinkimo pirmininku. Tos pačios dienos pabaigoje surašytas protokolas buvo išsiųstas visiems įmonės kreditoriams el. paštu. Tokią praktiką bankroto administratoriai taiko dažnai, taip taupydami bankroto administravimui skirtas lėšas. Kartu su protokolu buvo išsiųstas ir pranešimas apie UAB „L..“ iškeltą bankroto bylą ne teismo tvarka bei kreditoriai pakviesti per 30 dienų pateikti kreditorinius reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus. Protokolo išrašai taip pat buvo pateikti Juridinių asmenų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai. Tačiau, Ė. ŽŪB dėl nežinomų priežasčių nustatytu laiku savo kreditorinio reikalavimo nepateikė. Bankroto administratorius savo iniciatyva negali įtraukti į kreditorių sąrašą jokių kreditorių, išskyrus įmonės darbuotojus. Po bankroto bylos iškėlimo, J. G. kreditoriams pasiūlė ją įgalioti administruoti UAB „L..“, o UAB „A.“ pakeisti įgaliotą asmenį į A. G., siekiant pašalinti interesų konfliktą, kad tas pats asmuo neadministruotų kreditoriaus UAB „A.“ ir debitoriaus UAB „L..“, nes tai neatitiktų bankroto proceso taisyklių. 2016-05-17 buvo išduotas naujas „B.“ vadovo įgaliojimas BUAB „A.“ vardu veikti administratoriui A. G.. Ji tapo BUAB „L..“ bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu ir dirbo iki 2016-06-23, kol buvo panaikinta jos kaip bankroto administratorės licencija. Pradėjusi administruoti BUAB „L..“, spėjo perimti iš buvusio vadovo M. Š. tik įmonės dokumentus, joks kitas įmonės turtas nebuvo perduotas. M. Š. negrąžino įmonei iš jos pasiskolintų lėšų – apie 200000 Eur, todėl ji 2016-06-03 pateikė jam pretenziją, nustatydama terminą grąžinti lėšas. Kadangi skola nebuvo padengta, 2016-06-16 (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė UAB „L..“ naudai iš buvusio vadovo M. Š. visą skolą. Tolimesnes BUAB „L..“ bankroto procedūras vykdė J. G.. Apie teniso kortus, M. Š. įkurtą įmonę „Ma.“ ji nieko nežino. Nei J. G., nei A. G. jai jokių neteisėtų nurodymų UAB „L..“ bankroto procese nėra davęs, A. G. šiame procese iš viso nedalyvavo. J. G. įgaliojimą jai administruoti UAB „L..“ išdavė 2016-05-16 po susirinkimo, kai buvo iškelta bankroto byla. Visus reikalus dėl bankroto M. Š. derino su J. G.. 2017-02-07 kratos UAB „B.“ metu paimta užrašų knygelė buvo jos. Joje esantys ranka rašyti įrašai gali būti jos. Kratos metu paimta USB laikmena buvo jos kompiuteryje. Toje laikmenoje buvo laikomi sukurti dokumentų ruošiniai, jie nepasirašyti, o kas juos sukūrė, ji nežino. Kaip joje tarp dokumentų atsirado UAB „L..“ kreditorių sąrašas, ji negalėjo paaiškinti, ar šį sąrašą ruošė ji pati taip pat neprisiminė. Laikmena visą laiką buvo kompiuteryje, ji neapsaugota slaptažodžiu, todėl ja pasinaudoti galėjo bet kas. Civilinių ieškinių ji nepripažįsta, nes žala kreditoriams buvo padaryta dar iki bankroto bylos iškėlimo.

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad M. Š. pažįsta daugiau kaip 10 metų, bendravo draugiškai ir dalykiškai. M. Š. įmonių bankrotai neturi nieko bendra su UAB „V.“ ir UAB „Ve.“. Šioms bendrovėms priklausė turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (teniso kortai). M. Š. 2014 – 2015 m. kreipėsi į jį padėti surasti teniso kortų pirkėją, nes taip jis norėjo išspręsti savo finansines problemas. Vėliau paaiškėjo, kad dėl šių kortų yra koncesijos sutartis su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, todėl be administracijos sutikimo M. Š. neturėjo teisės teniso kortų parduoti ar kitaip juos perleisti. Tačiau, apie tai jis sužinojo tik 2017 metais savivaldybės administracijai pareiškus ieškinį teisme. 2016 m. pradžioje M. Š. vėl į jį kreipėsi prašydamas padėti surasti jam finansuotoją – jis norėjo gauti kreditą savo verslo finansavimui. Tačiau, galiausiai dėl blogos M. Š. finansinės padėties, dėl jo reputacijos ir neigiamos kreditų istorijos, kreditorius nebuvo rastas. M. Š. teniso kortus pats vertino 50000 Eur, nors nepriklausomi turto vertintojai tą patį turtą vertino apie 150000 Eur. Slėpdamas nuo jo koncesijos sutartį M. Š. pasiūlė jam investuoti į šį projektą, t. y. skirti lėšų UAB veiklai. Žinodamas M. Š. reputaciją ir asmenines savybes, jis sutiko investuoti tik tuo atveju, jei jis parduos akcijas. Jis prognozavo, kad tiesioginis M. Š. dalyvavimas projekte, jo asmeninės savybės, finansinė padėtis, liguistas polinkis į žalingus įpročius bei azartinius lošimus, sukels tiesioginę grėsmę investicijoms. Dalyvauti šiame projekte jis pasiūlė R. D., kurią pažinojo kaip NT vystytoją ir šios srities specialistę, o juridinę dalį kuruoti teisinių paslaugų sutarties pagrindu susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ juristu J. G.. Šiam tikslui buvo pasirašyta konsultavimo sutartis tarp UAB „Ar.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiame procese jo vadovaujama UAB „Ar.“ už 100 % UAB „Ve.“ akcijų sumokėjo M. Š. 10000 Eur, tačiau teismų procesų metu paaiškėjo, kad be savivaldybės administracijos sutikimo net akcijų M. Š. negalėjo perleisti. Jis (A. G.) rezultate liko apgautas, ir galiausiai visi teisminiai procesai buvo baigti taikos sutartimis. Šiuo metu teniso kortai perduoti savivaldybei už 0,29 Eur. BUAB „A.“ bankroto administratorius buvo ne jis, o UAB „B.“. Jis veikė tik kaip pastarosios bendrovės įgaliotas asmuo. Jo, kaip įgalioto asmens, administravimo laikotarpis buvo apie vieną mėnesį ir per tą laiką jis nespėjo nei perimti dokumentų, nei susipažinti su bankroto byla, nekalbant jau apie bet kokius aktyvius veiksmus bankroto byloje, todėl kaltinimas šiame epizode neturi jokio pagrindo. Šioje bendrovėje jis neatliko jokio aktyvaus veiksmo, niekam nėra padėjęs atlikti kokius nors veiksmus, todėl apie piktnaudžiavimą tarnyba negali būti nė kalbos. Kaltinamajame akte neteisingai nurodyta, kad jis kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo vykdė nusikalstamas veikas iki 2016-11-11, nes jo kaip bankroto administratoriaus įgaliojimai nutrūko nuo 2016-06-23, kuomet buvo panaikinta licencija jam verstis šia veikla. 2016-04-28 jis M. Š. prašymu UAB „Ar.“ vardu pervedė į UAB „L..“ sąskaitą kaip paskolą 115 Eur, nes tiek ši bendrovė buvo skolinga SODRAI. Todėl BUAB „L..“ bankroto procese jis buvo tik labai smulkus kreditorius (atstovavo UAB „Ar.“) ir nuo jo balso niekas realiai nepriklausė, pagal kreditorinio reikalavimo dydį jis neturėjo jokios realios galimybės įtakoti šią bankroto procedūrą. Jokių aktyvių veiksmų UAB „L..“ bankroto byloje jis neatliko. Apie 2016-04-14 pateiktą 1 454 119, 40 Eur turtinę pretenziją D. V., apie 2016-04-27 laidavimo sutartį tarp BUAB „A.“ ir UAB „L..“ jis nieko nežino. Kaltinimas, kad jis neva nurodė M. Š. ruoštis asmeniniam bankrotui ir M. Š. vardu 2016-04-15 įsteigė individualią įmonę „Ma.“, surašydamas steigimo dokumentus ir juos pateikdamas pasirašyti M. Š., yra nelogiškas, nes kol fizinis asmuo turi individualią įmonę, tol pradėti ir vykdyti fizinio asmens bankroto procedūrą iš vis nėra galima. Tik išregistravus individualią įmonę iš registro, yra galimas fizinio asmens bankrotas. Užvaldyti jo buto (duomenys neskelbtini) g. taip pat nebuvo jokios galimybės, nes butas kaip paskolos garantas buvo įkeistas bankui. Jam žinoma, kad M. Š. ketino įsteigti tokią įmonę, nes turėjo minčių užsiimti kompiuterinių žaidimų verslu. Tačiau, jis pats (A. G.) jokių įmonės steigimo dokumentų M. Š. neruošė, tik parekomendavo jam (duomenys neskelbtini) miesto notarės V. J. notarų biurą, nes pats naudojosi jos paslaugomis. Kiek jam žinoma, M. Š. pasinaudojo tuo patarimu ir pas notarę sutvarkė dokumentus dėl savo individualios įmonės įsteigimo ir pats vėliau dokumentus pateikė įregistruoti VĮ Registrų centras. Ar M. Š. vykdė kokią nors veiklą kaip IĮ „Ma.“, jis nežino. Kaip galėjo būti, kad jo vadovaujama UAB „Ar.“ apmokėjo notarei V. J. už M. Š. individualios įmonės „Ma.“ įsteigimo dokumentų parengimą ir įregistravimą, jis negalėjo paaiškinti, to nepamena. UAB „B.“ jis nežino, jokių santykių su šia bendrove nėra turėjęs. Visas buhalterinės apskaitos paslaugas jis gaudavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisme liudytoja R. P. patvirtino, kad jo nepažįsta. Mano, kad jam kaltinimai buvo pareikšti tik remiantis abejotinos reputacijos, didelių finansinių įsipareigojimų ir neįvykdytų susitarimų slegiamo M. Š. parodymais, kurie yra tendencingi, siekiantys sumažinti jo paties įvykdytų nusikalstamų veikų mąstą. 2016 m. balandžio mėnesį pokalbyje su M. Š. ir J. G. dėl UAB „L..“ bankroto jis nedalyvavo, apie tai nieko nežino. J. G. dėl M. Š. jam jokių nurodymų, paliepimų nedavė. Su G. K. jo santykiai darbiniai, jie kartu dirbo įmonėje „B.“. Apie UAB „L..“ skolas, įsipareigojimus sužinojo tik tuomet, kai kaip smulkus kreditorius gavo pranešimą dėl bankroto. J. G. jam nepasakojo apie M. Š. prašymus, susitarimus, atsiskaitymus. M. Š. įrašytų ir į bylą pateiktų pokalbių jis nepripažįsta, nors antrame pokalbyje vienas balsas panašus į jo, bet jis neprisiminė, kada toks pokalbis buvo. Jei ir kalbėjo su M. Š., tai tik apie tai, kaip padėti jam susitvarkyti jį užgriuvusias finansines problemas.

Kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad UAB „L..“, kurios vadovu ir vieninteliu akcininku jis buvo, užsiėmė grūdų pirkimu – pardavimu. 2015 m. jis iš šios bendrovės pasiskolino apie 200000 Eur, kurie buvo gauti už grūdus iš Ė. žemės ūkio bendrovės ir UAB „M.“. Šiuos pinigus jis išleido savo asmeninėms reikmėms. Kadangi kreditoriai pradėjo intensyviai reikalauti atsiskaityti, negalėdamas to padaryti ir bendrai siekdamas išvengti skolų kreditoriams mokėjimo, suprato, kad reikia spręsti dėl bendrovės bankroto. Todėl 2016 m. pavasarį, galimai kovo pabaigoje – balandžio mėnesio pradžioje, jis kreipėsi į pažįstamus A. G. ir J. G., kurie dirbo bankroto administratoriais. Kaltinamieji, kuris tiksliai nepamena, pasiūlė geriausią variantą – bankrutuoti neteisminio bankroto būdu. Ką tai reiškė jis nesuprato, nes neišmanė bankroto procedūrų, apie ją tik bendrais bruožais papasakojo A. G. ar J. G.. Jie jam ir pažadėjo, kad pasiūlyta bankroto procedūra leis jam iš viso išvengti kreditorinių reikalavimų, kad kreditorinis reikalavimas, kurį sudarė apie 200000 eurų, bus parduotas A. G. bei J. G. žinomiems asmenims. Jam abu kaltinamieji pažadėjo įsteigti jo vardu individualią įmonę, kuri irgi vėliau bankrutuotų, kad galiausiai ir jis pats, kaip fizinis asmuo, galėtų bankrutuoti ir likti be jokio turto. Jo vertinimu, UAB „L..“ tuo metu jau buvo nemoki, nes kitaip nebūtų buvę reikalo ieškoti variantų išvengti atsiskaitymų su kreditoriais. Tačiau, 2016 m. balandžio mėnesį, jei kreditoriai būtų iškėlę bankroto bylą, tai bendrovė galėjo bankrutuoti ir įprastu, teisminiu keliu. Bet jis pasirinko A. G. ir J. G. pasiūlymą, nes jie patikino, kad taip bus tiesiog lengviau. Jais pasitikėjo iš esmės nesigilindamas į pačią bankroto proceso esmę. J. G. ir A. G. žinojo apie jo skolą UAB „L..“, žinojo, kur tie pinigai buvo panaudoti, žinojo ir apie įsiskolinimą kreditoriams. Pradėjus vykdyti kaltinamųjų pasiūlytą sumanymą, 2016 m. balandžio mėnesį jo vardu buvo įsteigta individuali įmonė „Ma.“. Jis pats neketino užsiimti jokiu informacinių technologijų ar kompiuterinių žaidimų verslu, ir tam tikslui neketino steigti jokios individualios įmonės. Tai buvo daroma kaltinamųjų siūlymu, pagal jų planą. Jis kartu su A. G. nuvažiavo pas notarę, dokumentai buvo jau paruošti, jis juos tik pasirašė. Kas parengė šios įmonės steigimo dokumentus, jis nežinojo, jam juos padavė A. G.. Po kelių dienų A. G. jam atvežė pasirašyti sutartį su UAB „B.“ ir lyg tai du pinigų priėmimo orderius už buhalterinės apskaitos paslaugas IĮ „Ma.“ 200 eurų sumai. Jis pasirašė dokumentus ir grąžino A. G.. Realiai IĮ „Ma.“ jokios veikos nevykdė, todėl jokios buhalterinės paslaugos jai nebuvo suteiktos. Suprato, kad tie kvitai buvo reikalingi tik tam, kad ir „(duomenys neskelbtini)“ padaryti skolininku ir kad dėl to būtų pagrindas iškelti šiai jo vardu įsteigtai įmonei bankroto bylą. Jis A. G. ir J. G. užsiminė, kad turi bankui įkeistą butą (duomenys neskelbtini), todėl jie abu kalbėjo, kad jo kaip fizinio asmens bankroto metu kažkokiu tai būdu tas butas bus perimtas ar jų pačių, ar jų aplinkos žmonių nuosavybėn. Kaip jie ketino tai padaryti jis nežinojo, tuo nesidomėjo, kaltinamieji jam apie tai smulkmenų nepasakojo. Jo butas (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas Swedbankui bankui už paimtą paskolą. 2016 m. balandžio mėn. paskola, kuri sudarė apie 90000 Eur, dar buvo negrąžinta. Bet buto kaltinamiesiems perimti nepavyko, nes realiai neįvyko jo kaip fizinio asmens bankrotas. Po to, jis kaip UAB „L..“ vadovas pasirašė A. G. ar J. G. jam į namus atvežtą laidavimo sutartį, pagal kurią UAB „L..“ laidavo už D. V. įmonę „A.“. Laidavimo suma buvo virš milijono eurų. A. G. liepė pasirašyti, paaiškino, kad BUAB „A.“ tokiu būdu taps jo vadovautos įmonės „L..“ didžiausiu kreditoriumi, kad būtų lengviau vykdyti bankroto procedūrą. Taip iš bankroto procedūros realiai buvo „išstumti“ tikrieji kreditoriai – UAB „M.“ ir Ė. ŽŪB. Su pačiu D. V. dėl to laidavimo jis nebuvo susitikęs, apie tai su juo nekalbėjo, nors jį pažinojo iš anksčiau. UAB „L..“ su D. V. asmeniškai ir jo įmone UAB „A.“ iki laidavimo sutarties pasirašymo neturėjo jokių finansinių ar ūkinių reikalų. Pasirašydamas laidavimo sutartį suprato, kad joje yra tikrovės neatitinkanti informacija, kad ji neatitinka jo valios, nes laiduoti tokiai sumai buvo absurdiška, net nelogiška, bet palieptas J. G. ar A. G. jis sutartį pasirašė. 2016-05-02 jis su J. G. ir G. K. jų biure (duomenys neskelbtini), nebuvo susitikę, pats jokių dokumentų, kreditorių sąrašų nerengė. Visus su UAB „L..“ bankroto pradžia susijusius dokumentus jam į tėvų namus (duomenys neskelbtini) atvežė A. G.. Tarp dokumentų buvo ir pranešimas kreditoriams apie bankroto bylos iškėlimą, jis dokumentus tik pasirašė ir grąžino. Tai galėjo būti iki 2016-05-02, tiksliai datos neprisimena. Prasidėjus bankroto procedūrai jis joje realiai nedalyvavo, gaudavo J. G. ar A. G. ataskaitas, kad viskas vyksta gerai. Bankrutuojančios įmonės „L..“ bankroto administratore tapo G. K., su kuria jis taip nebendraudavo. Apie 2016-05-16 įvykusį UAB „L..“ kreditorių susirinkimą žino tik tiek, kad jis įvyko – jis pats nedalyvavo, apie tai jam papasakojo J. G., kuris ir pranešė, jog visi kreditoriai sutiko su bankrotu ne teismo tvarka. Su A. G. ir J. G. buvo aptarta, kad už tokį neteisminio bankroto iškėlimą ir vykdymą reikėtų jiems atsilyginti, bet jis neturėjo pinigų, kaltinamieji tai žinojo. Jie taip pat žinojo, kad jis turi įmones, kurios valdo (duomenys neskelbtini) esančius teniso kortus, kurių vertė tuo metu, kiek pamena, buvo apie 50000 Eur. Jis pats pasiūlė jiems perduoti šiuos kortus kaip atlygį už jų paslaugas, patys kaltinamieji to iš jo nereikalavo. Tyrimo metu jo duoti parodymai, kad J. G. iš jo pareikalavo 50000 Eur, nėra teisingi. Tuo metu kortai priklausė jo bendrovei (100% akcijų) „Ve.“, o jų valdymu užsiėmė UAB „V.“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu buvo G. K.. Dėl teniso kortų su savivaldybe buvo pasirašyta koncesijos sutartis dėl žemės sklypo panaudos, apie kurią kaltinamieji taip pat žinojo. Buvo sutarta šias dvi įmones „perrašyti“ J. G. pažįstamai R. D.. Su J. G. jis nuvyko pas notarę R. R., pasirašė paruoštą akcijų pardavimo sutartį, kas ją paruošė, jis nežinojo. Visas 100 % UAB „V.“ akcijų jo prašymu G. K. buvo taip pat padovanotos R. D.. Pasirašant iš šią sutartį R. D. nedalyvavo – buvo jis, G. K., A. G. ir J. G.. Pasirašius šią sutartį kažkuris iš kaltinamųjų davė jam grynais apie 10000 Eur, nes UAB „V.“ ir „Ve.“ jam buvo tiek skolingos. Jau vykstant UAB „L..“ bankrotui, jis trumpam buvo išvykęs padirbėti į (duomenys neskelbtini). Būdamas ten jis kelis kartus bendravo su A. G., kuris tikino, kad procedūros vykdomos, kad viskas gerai. Sugrįžęs į Lietuvą, „Rekvizitai.lt“ internetiniame puslapyje pamatė, kad UAB „L..“ jau likviduota. Pradėjęs domėtis, kas atsitiko su kreditoriais, sužinojo, kad dalį kreditorinių reikalavimų nupirko UAB „O.“, kuri taip pat yra susijusi su J. G. – jo žmona buvo viena iš šios bendrovės akcininkių. Jis taip pat sužinojo, kad buvo iškeltas bankrotas ir individualiai įmonei „Ma.“, nors jis pats nerašė kreditoriams jokių pranešimų, kaltinamųjų neprašė to daryti. Per apklausas FNTT jam buvo parodytas pranešimas UAB „L..“ kreditoriams, tačiau tai buvo ne originalus dokumentas, parašas buvo ne jo, jis tokio dokumento nepasirašinėjo. Kada ir kaip D. V. tapo UAB „L..“ akcininku, jis nežinojo ir negalėjo paaiškinti. UAB „B.‘ administratoriaus 2016-06-03 pretenzijos dėl 199343,08 Eur jis neprisimena, nes bankroto procedūroje pats realiai nedalyvavo – visus dokumentus tvarkė ir procedūras prižiūrėjo J. G. ir A. G.. 2016 m. pavasarį jis kreipėsi į A. G. su prašymu gauti 100000 Eur finansavimą UAB „Ve.“, įkeičiant bendrovės turimus teniso kortus (duomenys neskelbtini). Šie pinigai buvo reikalingi padengti kreditorinius įsipareigojimus UAB „M.“ ir Ė. ŽŪB, tačiau šių pinigų jis negavo. UAB „Ar.“ jam žinoma, jos direktorius yra A. G.. Ši bendrovė jam bankroto procedūros metu buvo paskolinusi 115 Eur, kur juos išleido nepamena. Anksčiau su šia bendrove UAB „L..“ neturėjo jokių reikalų.

Kaltinamojo – juridinio asmens UAB „B.“, atstovas advokatas A. Šukaitis paaiškino, kad UAB „B.“ savo kaltės nepripažįsta. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 12 str. nurodyta, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalu pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų. Tiek kaltinime UAB „B.“, tiek kaltinimuose J. G., A. G. ir G. K., kurie kaltinami atitinkamai – J. G. – organizavus piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, G. K. – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, A. G. – padėjimu piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nenurodyta, kad kuris nors iš jų būtų pažeidęs teisės aktus, reglamentuojančius bankroto procedūros vykdymą ne teismo tvarka. Kaltinime nurodyti atskiri veiksmai, kuriuos atliko UAB „B.“ vadovas J. G., šios bendrovės darbuotoja G. K. ir įgaliotas asmuo A. G. : tai – susitikimas su M. Š. ir pasiūlymas atlikti bendrovės „L..“ bankroto procedūrą, kitų veiksmų, būtinų pasirengti bankroto procesui, atlikimas (pranešimų kreditoriams parengimas, kreditorių sąrašo sudarymas ir t. t.) nepažeidžia Įmonių bankroto įstatymo normų, todėl negali būti laikomi piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, nes UAB „B.“ teikė tokias paslaugas, o siekdama dirbti pelningai, galėjo už savo atliktus darbus reikalauti atlygio, kuris nustatomas šalių susitarimu, ir tai nėra uždrausta. Byloje nėra duomenų, kad 2016 m. balandžio – gegužės mėnesiais bendrovės „L..“ direktorius M. Š. būtų buvęs tokios būsenos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl bet kokie sandoriai, kuriuos jis atliko, jeigu jie pažeidė kieno nors interesus, užtraukia atsakomybę tik pačiam Š., o ne kitiems asmenims. Ne UAB „B.“ ir kiti šio juridinio asmens naudai ir interesais dirbę asmenys turi atsakyti už tai, kad žalą patyrė Ė. žemės ūkio bendrovė ir UAB „M.“, nes UAB „L..“ turtą iššvaistė pats Š., pervesdamas juos iš UAB „L..“ sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą ir taip įgydamas galimybę juos išleisti savo reikmėms, vietoje to, kad būdamas UAB „L..“ vadovu įvykdytų prisiimtus įsipareigojimus Ė. žemės ūkio bendrovei ir UAB „M.“. Tačiau, nepagrįstai nutraukęs ikiteisminį tyrimą dėl dalies M. Š. padarytų sunkių nusikalstamų veikų, prokuroras M. Š. parodymais nepagrįstai kaltina kitus kaltinamuosius, kurie priversti įrodinėti jo parodymų prieštaringumą faktinėms aplinkybėms, jų melagingumą, nepatikimumą, rinkti ir teikti teismui papildomus duomenis, ir t.t. Tik Š. veiksmai lėmė žalos padarymą bendrovės „L..“ kreditoriams – UAB „M.“ ir Ė. žemės ūkio bendrovei. UAB „L..“ nemokumas, t. y. būsena, kai įmonė nebevykdė įsipareigojimų (nemokėjo skolų, neatliko iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, jau buvo iki kaltinime nurodyto laiko – iki 2016-04-12. Būtent M. Š. blogai valdė UAB „L..“ ir privedė bendrovę prie nemokumo, t. y. iki jos bankroto. 2016-04-27 laidavimo sutartyje surašyti teiginiai atitinka tikrovę ir atspindi ją pasirašiusių asmenų valią, todėl kaltinime nenurodžius, kurie iš laidavimo sutartyje esančių duomenų yra netikri, nėra prasmės kalbėti apie dokumento suklastojimą BK 300 str. prasme. Kaltinimas pagal BK 223 str., kur nurodoma, kad UAB „B.“ ūkinių operacijų neregistravo apskaitos registruose ir jų nefiksavo apskaitoje ir dėl to neva tai negalima nustatyti bankrutuojančios bendrovės „L..“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, prieštarauja teismų praktikai dėl vertinimo situacijos, kai ūkinės operacijos fiksuotos pirminiais dokumentais, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nesudaryti ūkinių operacijų apskaitos registrai, baudžiamosios atsakomybės nelemia.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad 2019-11-25 UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkyta į VšĮ „H.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovas liko tas pats – J. G. (27 t., 1 – 7, 33 – 44 b.l.). 2020-09-10 vienintelio dalininko J. G. sprendimu VšĮ „H.“ buvo reorganizuota į VšĮ „H.“, VĮ Registrų centre ši įmonė įregistruota (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės vieta (duomenys neskelbtini) (28 t., 40 – 68 b.l.). Iš 2019-04-03 Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR FM įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, jog UAB „B.“ 2019-04-03 buvo išbraukta iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo bendrovės vadovui (J. G.) netekus teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (27 t., 48 – 49 b.l.).

Liudytojas G. G., Ė. ŽŪB direktorius, parodė, kad su UAB „Ve.“ 2013 – 2014 m. buvo sudarę keletą sutarčių dėl grūdų pardavimo, atsiskaitymai buvo laiku. 2015-02-02 su UAB „L..“ sudarė sutartį dėl 718 tonų salyklinių miežių pardavimo už 123343 Eur. Pagal sutarties sąlygas bendrovė turėjo atsiskaityti per 30 dienų. Grūdus bendrovė paėmė ir išsivežė savo transportu. Neatsiskaičius laiku, 2015-06-30 jie surašė skolos suderinimo aktą. Dalį skolos – 24000 Eur, UAB „L..“ sumokėjo, likusi suma su delspinigiais liko nesumokėta. M. Š. paprašė leisti atsiskaityti per metus, pasirašė atsiskaitymo grafiką. Pabaigti mokėti jis turėjo 2016-07-30. 2016 m. balandį M. Š. buvo įteikta pretenzija, kad jis nevykdo susitarimo. Ir 2016 m. gegužę jis gavo M. Š. pasirašytą kvietimą į kreditorių susirinkimą, kad UAB „L..“ bankrutuoja. 2016-05-16 vykusiame kreditorių susirinkime paaiškėjo, kad bankrutuoti ketinanti UAB „L..“ turi 1454119,40 Eur įsipareigojimą pagal laidavimo sutartį. Iki tol M. Š. visą laiką jam deklaravo, kad neturi jokių finansinių įsipareigojimų, yra mokus, kad turi turtą, kad susitvarkys ir atsiskaitys. Kreditorių susirinkime dalyvavo jie, UAB „A.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dar kažkas – viso keturi ar penki kreditoriai. UAB „M.“ atstovo nebuvo, G. K. atstovavo UAB „A.“, buvo kalba, kad ji administruos ir BUAB „L..“. Daugiau iniciatyvos vedant susirinkimą rodė J. G., jį matė pirmą kartą. Kiti atsiliepimus pateikė raštiškai. Protokolavo, protokolą pasirašė G. K.. Pradėjus domėtis iš kur atsirado toks didelis kreditorinis įsipareigojimas, paaiškėjo, kad yra teismo įsakymas, kuris buvo priimtas 2016-05-09. Tik vėliau, jau prasidėjus teisminiams procesams sužinojo, kad tarp M. Š. ir UAB „A.“ buvo pasirašyta laidavimo sutartis. Į kitus susirinkimus jie nebebuvo kviečiami iki pat įmonės išregistravimo. UAB „L..“ liko neatlyginusi 104497,23 Eur žalos, tokio dydžio ieškinys ir pareikštas. Jam žinoma, kad M. Š. iš jo įsigytus grūdus kaip tarpininkas pardavė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ kruopoms gaminti. Jis nepatvirtino, kad J. G. rekomendavo pateikti savo kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei „L..“, kad gavo bankroto administratoriaus raginimą per 30 dienų jam pateikti Ė. ŽŪB kreditorinį reikalavimą.

(duomenys neskelbtini) rajono Ė. ŽŪB pareiškė 104497,23 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro 98871,95 Eur už patiektą produkciją ir 5625,28 Eur delspinigių už neatsiskaitymą laiku (16 t., 24 – 31 b.l.).

Liudytojas V. K., UAB „M.“ direktorius, parodė, kad M. Š. vadovaujama įmonė „L..“ prekiavo grūdais. Apie UAB „L..“ įsiskolinimą jis žino tiek, kad šiai bendrovei buvo sumokėtas 90000 Eur avansas, kai ji atvežė miežių pavyzdžius. Buvo sudaryta sutartis, M. Š. turėjo atvežti salyklinius miežius. Pora kartų jis paprašė atidėti pristatymo terminą, tačiau jų taip ir nepristatė.

UAB „M.“ pareiškė 90000 Eur civilinį ieškinį (18 t., 87 – 91 b.l.).

Liudytoja R. D. parodė, kad su M. Š. ji susipažino, tik kai teko iš jo perimti įmonę. Su J. G. anksčiau dirbo, su A. G. ir G. K. taip pat pažįstama. 2016 m. balandžio mėnesį pasikonsultavusi su A. G. ir su teisininku J. G., nutarė įsigyti M. Š. įmonę UAB „V.“, ir ji tapo jos akcininke. Įmonė turėjo nekilnojamojo turto – teniso kortus, (duomenys neskelbtini), ji norėjo vystyti verslo projektą, kuris nepasisekė. Pirkti M. Š. įmonę jai pasiūlė A. G., kadangi jie anksčiau buvo pažįstami. Visus dokumentus sutvarkė A. G., ji tik perskaitė ir pasirašė akcijų dovanojimo sutartį. Dalyvavo ji ir A. G.. Dovanotojas buvo G. K.. Ar jis jau buvo pasirašęs ant sutarties neprisiminė, bet pasirašant ją jis nedalyvavo. Dėl šio sandorio su M. Š. ir G. K. asmeniškai ji nebuvo susitikusi, su jais apie tai nekalbėjo. UAB „V.“ apie 9000 – 10000 Eur buvo skolinga M. Š., su kuriuo atsiskaityti pinigus ji pasiskolino iš UAB „Ar.“, tiksliau aplinkybių neprisimena. J. G. kaip teisininko konsultacijos reikėjo kaip apiforminti sutartį, kokius mokesčius sumokėti, kokios pasekmės pasirašius tokią sutartį. Tai buvo dovanojimas – jai buvo padovanotos UAB „V.“ akcijos. Kitą dieną po šios sutarties pasirašymo UAB „V.“ nupirko UAB „Ve.“ akcijas, nes įmones reikėjo sujungti, jos buvo neveikiančios. Kurioje įmonėje buvo visas teniso kortų (duomenys neskelbtini) paketas, neprisiminė. Įmonių dokumentus ji tikrino tik gavusi dokumentų perdavimo aktus, t. y. jau po sutarties pasirašymo. Iš to sandorio patyrė tik nuostolį, neteko visko. Apie koncesijos sutartį su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija sužinojo tik gerokai vėliau, jau po įmonių įsigijimo. Įmonių sujungimą, reorganizaciją atliko ji, bet dokumentus rengė G. K. įmonė. Ją jai nurodė ar A. G., ar J. G.. UAB „V.“ skolinosi pinigus, nes norėjo įsigyti reikalavimo teisę į nekilnojamąjį turtą – į M. D. butą. UAB „V.“ įgijo reikalavimo teisę iš AB „Swedbank“ už 70000 Eur. UAB „O.“, kuriai vadovavo I. L., įmonei UAB „V.“ paskolino pusę sumos – apie 34000 eurų. Kitą pinigų dalį paskolino „Ar.“, kuriai vadovavo A. G.. Tie pinigai buvo skolinti bankiniais pervedimais. Nežino, kam ir dėl ko buvo įkeisti teniso kortai. Galėjo būti, kad teniso kortai buvo įkeisti UAB ‚O.“, kad užtikrinti skolą. Su I. L. buvo bendradarbės. Kad teniso kortų negalima parduoti be savivaldybės sutikimo, įsigydama įmonę ji nežinojo. Įsigydama įmonę UAB „V.“, M. Š. finansine padėtimi ji realiai nepasidomėjo, pasitikėjo ekonomistu A. G.. Nors esmę – kad tai yra ne bloga įmonė, turi nekilnojamojo turto – žinojo. 50 % UAB „V.“ akcijų kaip atlyginimas vėliau buvo perleista R. Š., kurios įmonė tvarkė buhalterinę apskaitą. Už apskaitos tvarkymą R. Š. įmonei reikėjo mokėti apie 30 eurų į mėnesį, bet ir tokių pinigų nebuvo. Tyrimo metu davė teisingus parodymus abiejų apklausų metu. Verslą su teniso kortais jai pasiūlė ir ją konsultavo A. G. ir J. G., kurie matė tokio verslo perspektyvą. Į jų vizijas ji nelindo. Jie taip pat buvo dalyje būsimo pelno, proporcijos nebuvo aiškios, bet pelnas būtų buvęs paskirstytas tarp jos, A. G. ir J. G.. Ji ir pati matė galimą pelno gavimą, kad teniso kortus galima arba išnuomoti, arba parduoti. Tačiau, teniso kortų eksploatacija reikalavo daug lėšų, jų dangą reikėjo restauruoti, todėl buvo būtina nemaža investicija. Ėmėsi šio projekto, nes turi didelę šeimą, reikėjo pajamų, nors realiai gaudavo tik atlyginimą – 22 eurus per mėnesį. Apie ginčus dėl kortų su savivaldybe ji žinojo, tačiau tuo išsamiau nesidomėjo, nes tuo rūpinosi A. G. ir J. G.. Po to UAB „V.“ buvo prijungta prie įmonės „(duomenys neskelbtini)“, nes nebuvo verta laikyti neveikiančios įmonės, o bankroto skelbti nenorėjo. Jos akcijos taip pat buvo perleistos naujai įkurtai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, ji tapo šios bendrovės akcininke. Su šia bendrove kažkaip tai buvo susijęs J. G..

R. D. UAB „V.“ ir „Ve.“ direktore buvo nuo 2016-04-14 iki 2016-08-18 (3 t., 100 – 109 b.l.).

Liudytojas G. K. parodė, kad jis buvo UAB „V.“ akcininkas. Juo tapo kuomet 2013 metais M. Š. skolinosi iš jo pinigų ir pasiūlė jam „V.“ akcijas. M. Š. jam skolą grąžino, tačiau jis ir toliau liko akcininku. 2016 m. pradžioje M. Š. jam pasakė, kad akcijas reikės perrašyti jo nurodytam žmogui. Įmonės veikla buvo susijusi su teniso kortais, gal paslaugos, bet ir jis pats jau norėjo atsikratyti šia įmone, nes ji nedavė jokio pelno. Pasirašyti sutarties atvažiavo trys žmonės – M. Š., J. G. ir A. G.. Jie atsivežė jau paruoštą dovanojimo sutartį, pagal kurią jis akcijas dovanojo R. D.. Pačią sutartį jam paaiškino ir pasirašyti davė J. G.. Tuo kartu pati R. D. nebuvo atvažiavusi. R. D. parašas ant sutarties lygtai jau buvo. Sutartis pasirašyta buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini). Pas notarą jam važiuoti nereikėjo. M. Š. nei apie patį akcijų dovanojimą, nei apie įmonės perleidimą nieko nepasakojo. UAB „Ve.“ turėjo M. Š.. Apie pačią įmonę „V.“ nelabai domėjosi, kiek papasakodavo M. Š., kokios buvo iškilę problemos dėl teniso kortų jis nežinojo. Kokie santykiai dėl šio sandorio buvo tarp M. Š. ir A. G. jam nėra žinoma. Dovanojimo sutartyje visų akcijų paketo vertė buvo vienas euras. M. Š. jam neužsiminė, kad pagal koncesijos sutartį negalimas akcijų perrašymas be savivaldybės sutikimo, jis tuo ir nesidomėjo.

Liudytojas D. V. parodė, kad su M. Š. bendravęs mažai, labiau pažinojo jo tėvą. M. Š. pažinojo ne kaip UAB „L..“ direktorių, o kaip susijusį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto kompanija, kuri užsiimdavo palaido salyklo pervežimu. Apie UAB „L..“ jis realiai nieko nežinojo. UAB „A.“ buvo jo jau bankrutavusi įmonė, jis buvo jos akcininkas ir direktorius. UAB „A.“ neturėjo jokių ūkinių – finansinių reikalų su UAB „L..“, bendrų paskolų, ar mokėjimų, šių bendrovių niekas nesiejo. Jis neprisiminė, kad UAB „L..“ buvo pasirašęs dokumentus dėl skolos perkėlimo, nes buvo daug įmonių, daug valdytojų, raštų iš teismų, iš antstolių. Bendrovės „A.“ bankroto administratoriumi buvo G. K.. Iš jos buvo gavęs pretenzijas, raštus dėl skolų. 1454119 Eur suma jam žinoma, bet konkrečiai negalėjo pasakyti, kaip ši įmonės skola susidarė. Jis neprisiminė 2016-04-27 laidavimo sutarties dėl skolos perkėlimo tarp bankrutuojančios įmonės „A.“ ir UAB „L..“, neprisiminė pokalbio tuo klausimu su G. K. ar M. Š.. Dėl skolų perkėlimo su J. G. jis taip pat nekalbėjo. Su A. G. bendravo dėl kitos įmonės restruktūrizavimo. Asmeniškai su M. Š. apie pinigų skolinimą, garantus, laidavimą jokių kalbų nebuvo. Tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. Asmeniškai jis nėra kreipęsis į M. Š. arba jo įmonę „L..“, kad jis laiduotų už įmonės „A.“ įsipareigojimus. Su A. G. dėl M. Š. vykdomų verslo projektų nebendravo. Dėl bankrutuojančios UAB „A.“ tolimesnės veiklos, dėl bankroto procedūrų, su A. G. jam taip pat neteko bendrauti. G. K. įtartinų ar neteisėtų veiksmų jis taip pat nepastebėjo. Bendrovė „L..“ jam yra tik girdėta, bet nėra žinoma. Jos akcininku jis nėra buvęs. Ta aplinkybė, kad 2016-01-01 M. Š. jam padovanojo 50 procentų UAB „L..“ akcijų, jam taip pat nežinoma, apie šį sandorį jis nieko negalėjo papasakoti.

Liudytojas S. Ž. parodė, kad jam yra tekę nuotoliniu būdu dalyvauti kreditorių susirinkime, kurį organizavo J. G.. Jis el. paštu pateikė ir dokumentus, klausimus susirinkimui. Galėjo atstovauti UAB „L..“, tačiau aplinkybių tiksliai neprisimena. Tyrimo metu apie tai davė tikslesnius parodymus. Pranešimus kreditoriams išsiuntė administratorius J. G., dokumentai buvo gaunami jau surašyti, juos buvo surašęs taip pat J. G., jam tik reikėjo prabalsuoti ir pasirašyti. Kaltinamojo A. G. nepažįsta. Tyrimo metu liudytojas S. Ž. parodė, kad pagal 2016-05-24 atstovavimo sutartį jis atstovavo BUAB „A.“ BUAB „L..“ bankroto procese. Jo paprašė J. G., jį pažįsta, nes anksčiau iš jo nuomojosi patalpas savo kontorai (duomenys neskelbtini). J. G. jam paaiškino, kad advokatas bendrovei „A.“ reikalingas, nes ji turi didelį kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai bendrovei „L..“. BUAB „A.“ bankroto administratorius buvo G. 2016-05-24 atstovavimo sutartį surašė ir pasirašė pats S. Ž., po to atidavė ją J. G.. Kaip BUAB „A.“ tapo UAB „L..“ kreditore jis nežino, įmonės dokumentų nematė, apie 2016-04-27 laidavimo sutartį, pasirašytą tarp BUAB „A.“ ir UAB „L..“, nėra girdėjęs. 2016-07-11 ir 2016-09-15 pranešimus BUAB „L..“ kreditoriams apie šaukiamus kreditorių susirinkimus, kurie turėjo įvykti atitinkamai 2016-07-21 ir 2016-09-26, balsavimo biuletenius jam pasirašyti pateikė J. G.. Galimai jis pats ir išsiuntinėjo šiuos dokumentus susirinkimo dalyviams (1 t. 139 – 140 b.l.).

Liudytoja R. P., UAB „B.“ direktorė, parodė, kad jai žinoma M. Š. įmonė „Ma.“, bet ji pati šios įmonės buhalterinės apskaitos nevedė, tai darė kita įmonėje dirbusi buhalterė L. P., kuri jau yra mirusi. Kas jos paprašė ir pateikė sutartį, neprisiminė, nes to buvo prašoma telefonu. Tyrimo metu dėl streso bei nenorėdama, kad į apklausas būtų kviečiama L. P., ji pasakė, kad to jų prašė A. G.. Iš tikro, ji pati su A. G. nebendravo, tik pasirašė apskaitos tvarkymo sutartį su IĮ „Ma.“, kurią jai atnešė jos darbuotoja. Ant sutarties buvo M. Š. pavardė, jo parašo nebuvo. Kas paruošė sutartį, ji nežino. Tai buvo 2016 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. Paprastai tokiais atvejais iš pat pradžių ji išrašo 50 Eur sąskaitą, nes kiekvienai tokiai įmonei perka apskaitos programą „Rivilė“ ir ją įdiegia. Tačiau, tuo atveju kažkas atsitiko ir tos programos ji nenupirko, nes nesulaukė jokių pirminių dokumentų. Įmonės „Ma.“ jų bendrovės apskaitos sistemoje nėra. Tačiau 50 eurų sąskaita – faktūra, kasos pajamų orderis šiai įmonei buvo išrašyti. Žino, kad pinigai grynais buvo sumokėti, nes ji pati juos įnešė į kasą. Kas sumokėjo, neprisiminė. Tyrimo metu jai be to parodytos dvi sąskaitos „už buhalterines paslaugas“, po 100 eurų : 2016-05-31 sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-06-30 sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal programą, jos abi buvo išrašytos vieną dieną, kopijuotos ant to paties dokumento. Jas apmokėjimui ji perdavė A. G., tačiau jos liko neapmokėtos. Po to gavo biuletenį dėl siūlymo IĮ „Ma.“ iškelti bankrotą, padėjo parašą, įmonė jai liko skolinga 200 eurų. Gali būti, kad biuletenius atsiuntė UAB „B.“. Teisme A. G. neatpažino, nors tokį asmenį, anksčiau dirbusį banke, ji žinojo.

Duomenys iš SODROS rodo, kad L. P. UAB „B.“ dirbo nuo 2015-02-12 iki 2016-04-03 (27 t., 8 – 17 b.l.).

Liudytoja R. Š. parodė, kad jos įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė buhalterinę apskaitą UAB „V.“, UAB „Ve.“ ir UAB „L..“. Tuo metu bendravo su jų direktoriumi M. Š.. UAB „L..“ dėl skolų buvo iškelta bankroto byla, visus buhalterinius dokumentus ji 2016-05-25 perdavė G. K. kaip bankroto administratorei. Bendrovė buvo skolinga apie 90000 Eur UAB „M.“, didelę sumą skolinga Ė. ŽŪB, liko ir jai skolinga 400 Eur už apskaitos sutvarkymą. M. Š. jai, kaip fiziniam asmeniui, buvo skolingas 5000 eurų. Jei ir buvo pasirašyta laidavimo sutartis tarp UAB „L..“ ir bankrutuojančios UAB „A.“, tai galėjo būti padaryta tik po dokumentų G. K. perdavimo – kol dokumentai buvo jų žinioje, tokios sutarties nebuvo. M. Š. apie tokią sutartį jai taip pat neužsiminė. Paslaugų teikimo sutartį su UAB „L..“ nutraukė 2016-05-25, kai buvo perduoti įmonės bankroto administratoriui. UAB „V.“ akcininkas buvo A., UAB „V.“ – M. Š.. Jie tarpusavyje nebuvo susiję. UAB „Ve.“ buvo PVM mokėtoja, o „V.“ – ne PVM mokėtoja, ir ji pagrinde teikė paslaugas fiziniams asmenims, jai finansiškai nebuvo naudinga būti PVM mokėtoja, nes būtų pabrangusi pati teikiama paslauga. M. Š. iš A. 2013 metais nupirko „Ve.“ akcijas, tuomet gavosi situacija, kad vienas asmuo kontroliavo du ūkinius vienetus, ir jeigu jų abiejų apyvarta viršija 45000 eurų, tai jie abu turėjo būti PVM mokėtojai. Kadangi „Ve.“ apyvarta buvo didesnė nei 45000 eurų, tai ir „V.“ iš karto, nuo pirmo euro, turėjo tapti PVM mokėtojais. Dėl to M. Š. G. K. perrašė „V.“ akcijas. Tai nebuvo padaryta dėl kokio nors garanto, o tik dėl PVM. G. K. tapus akcininku ir toliau visus dokumentus jai teikė M. Š.. Tai buvo daroma siekiant sutaupyti pinigus, kad nereikėtų teikti paslaugos su PVM fiziniams asmenims. Po to bendrovės „Ve.“ ir „V.“ buvo sujungtos, jų akcijas įsigijo R. D.. Akcininke buvo ir ji, turėjo 50 procentų po įmonių reorganizavimo, jas jai padovanojo R. D. už pagalbą tvarkant buhalterinę apskaitą ir teikiant kitokias paslaugas. Ji pati investuoti nesiruošė, pelno iš naujai įsigytos bendrovės nesitikėjo. Vėliau, kai buvo pasirašyta taikos sutartis su (duomenys neskelbtini) savivaldybe, ji akcijų atsisakė, dovanojo jas atgal. Dėl 400 Eur skolos bendrovės „L..“ bankroto procedūroje dalyvavo kaip kreditorius, buvo pareiškusi kreditorinį reikalavimą. 2014 – 2015 m. atsirado abejonės, kad UAB „L..“ įsipareigojimai viršija įmonės turimą turtą, ji apie tai ne kartą sakė M. Š.. 2015 m. M. Š. iš įmonės apyvartinių lėšų sau suteikdavo paskolas, jas persivedinėdavo į savo asmeninę sąskaitą. IĮ „Ma.“ buhalterinės apskaitos ji netvarkė. A. G. visiškai nesusijęs su UAB „L..“. UAB „Ar.“ buvo suteikusi 115 eurų paskolą UAB „L..“ atsiskaityti su Sodra. UAB „L..“ finansinė padėtis buvo labai prasta ir nuo 2014 – 2015 m. ji negerėjo. Iki R. D. įsigyjant akcijas iš G. K., „V.“, „Ve.“ kreditoriniai įsiskolinimai buvo virš 100000 Eur, taip pat viršijo turimą įmonės turtą. Turtas buvo kortai, kurie realiai pagal koncesijos sutartį buvo ne jų, nors buvo jų balanse.

Liudytoja I. L., UAB „O.“ direktorė, parodė, kad įmonės akcininkai buvo fiziniai asmenys – I. T. ir E. G.. UAB „O.“ už 2000 Eur iš „L..“ perpirko M. Š. apie 200000 Eur skolą, tai pasiūlė padaryti J. G.. Apie pačią UAB „L..“ ji nežinojo nieko, nesidomėjo, su M. Š. nebuvo susitikusi. Tuos 2000 Eur ji sumokėjo pavedimu. Pats sandoris buvo surašytas raštu, yra sutartis, sutartyje pasirašė J. G., atstovaujantis „L..“. Vėliau dėl skolos ji kreipėsi į teismą, antstolius. Iki šiol skola nėra išieškota. Dėl šios skolos ji pateikė kreditorinį reikalavimą ir įmonei „Ma.“, kuri priklausė M. Š.. Šios įmonės bankroto dokumentus jai siuntė UAB „B.“, kurios atstovu galėjo būti ir J. G.. UAB „O.“ su įmone „Ma.“ neturėjo jokių reikalų. Apie įmonę „Ma.“ sužinojo iš J. G., jis pasakė, kad tai yra M. Š. įmonė, kad jai pradėta bankroto procedūra ir kad ji gali pateikti kreditorinį reikalavimą. R. D. pažįsta, yra skolinusi pinigų jos įmonei „V.“. To prašė pati R. D.. UAB „O.“ paskolino 34500 Eur, skolos neatgavo. UAB „V.“ nebeegzistuoja, bankrutuojanti, dėl skolos jai yra pateiktas kreditorinis reikalavimas. Žinojo, kad UAB „V.“ priklauso teniso kortai, kurių vertė apie 100000, jie buvo įkeisti už skolą. R. D. aiškino, kad tie pinigai jai reikalingi pirkti butą. Žino įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kas jos savininkai nežino. Su „(duomenys neskelbtini)“ UAB „O.“ neturi jokių turtinių reikalų. Neprisiminė, kad UAB „O.“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškusi apie puse milijono eurų kreditorinį reikalavimą.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai rodo, kad UAB „O.“ reikalavimo perleidimo sutartį sudarė 2016-09-12, už reikalavimo į M. Š. skolą perleidimą BUAB „L..“ sumokėjo 2000 Eur (1 t., 153 b.l.; 3 t., 18 – 23 b.l.). 2018-06-12 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis M. A. UAB „O.“ grąžino vykdomąjį dokumentą dėl 199343,08 Eur ir 19797,77 Eur palūkanų išieškojimo iš M. Š., nes skolininkas niekur nedirba, turi tik butą (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas bankui (prievolės įvykdymo terminas sueina 2045 metais), kito turto neturi, skolos nemoka (24 t., 68 – 69 b.l.).

I. L. UAB „O.“ direktore tapo 2014-05-21. Vienas šios bendrovės akcininkų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio direktorius buvo J. G. (dirbo nuo 2008-05-20 iki 2016-05-02), o kitas akcininkas – E. G., kurios motina S. G. (J. G. žmona) registruota tuo pačiu adresu kaip ir J. G. – (duomenys neskelbtini). Be to, J. G. dirbo UAB „O.“ 2015-05-14 – 2015-06-10. I. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015-06-15 iki 2016-03-31 (3 t., 13, 89, 91, 93 – 99 b.l.; 5 t., 41 b.l.).

Liudytoja L. M. parodė, kad ji atliko tyrimą šioje baudžiamojoje byloje. Liudytojos R. P. apklausa buvo įprasta kaip ir visų liudytojų. Aiškinantis aplinkybes apie sutarties su įmone „Ma.“ sudarymą ir tos įmonės apskaitos tvarkymą pati R. P. pasakojo, kad su M. Š. ji nebuvo susitikusi, jo iš viso nepažinojo. Nurodė, kad buvo susitikusi su A. G.. Prieš sudarant sutartį ji perspėjo, kad neturės laiko sutvarkyti popierius, tada A. G. pasiūlė sudaryti sutartį už ją, atvežė jai paruoštą sutartį. Jos parodymai buvo nuoseklūs, logiški. Ji pažinojo J. G., G. K.. Apklausos metu jai buvo parodyti dokumentai : pati sutartis, kasos pajamų orderis dėl apmokėjimo, sąskaitos – faktūros, išrašytos įmonei „Ma.“ už apskaitos tvarkymą. R. P. užsiminė, kad šios įmonės apskaitą jai nebuvo sunku tvarkyti, nes niekas jokių dokumentų neteikė. Buvo tik sudaryta sutartis ir viskas, realiai nieko toje įmonėje neįvyko. Ji papasakojo, kad jai buvo užsiminta, jog įmonė bus ar yra bankrutuojanti, todėl jai nieko daryti nebereikia. Už įmonės „Ma.“ apskaitos tvarkymą buvo išrašiusi sąskaitas bendrai 200 Eur sumai, tačiau vėliau ji nereiškė jokio kreditorinio reikalavimo, nes neapsimokėjo tai daryti, nesitikėjo nieko atgauti. Bet pasiūlymą, kad gali pareikšti kreditorinius reikalavimus, R. P. buvo gavusi.

Iš 2017-03-17 specialisto išvados (duomenys neskelbtini) dėl UAB „L..“ matyti, kad UAB „L..“ įregistruota 2014-10-07. Jos steigėjas ir vienintelis akcininkas iki 2016-01-05 buvo M. Š.. Jis buvo vienintelis darbuotojas, direktorius. 2016-05-16 buvo pradėtas UAB „L..“ bankroto procesas ne teismo tvarka, išregistruota bendrovė (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2014-10-08 iki 2016-05-16 jos buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)o“ (direktorė R. Š.). UAB „L..“ buhalterinės apskaitos dokumentus 2016-05-25 dokumentų perdavimo – priėmimo aktu perdavė UAB „L..“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui G. K..

UAB „L..“ pagal 2015-02-12 sutartį iš Ė. ŽŪB 2015 metais pirktų salyklinių miežių 26,58 t pardavė UAB „M.“ iš viso už 4936,84 Eur su PVM, kuri pilnai atsiskaitė banko pavedimu. UAB „L..“ likusias 691,84 t miežių pardavė S. K. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 132140, 41 Eur, kuri pilnai atsiskaitė banko pavedimais. Patikrinus piniginių lėšų panaudojimą nustatyta, kad UAB „L..“ už parduotus miežius 2015 m. gavo iš viso 137077,25 Eur, iš kurių didžiausia dalis – 122200 Eur, tą pačią dieną buvo pervesta į bendrovės akcininko ir direktoriaus M. Š. asmeninę sąskaitą kaip paskola. Likusios už grūdus gautos lėšos panaudotos mokesčiams ir bendrovės ūkinėms reikmėms. Kiekvieno mėnesio pabaigoje banko sąskaitose likdavo iki 100 Eur likutis. Pritrūkus piniginių lėšų M. Š. įmokėdavo į bendrovės sąskaitą pinigines lėšas nurodydamas „akcininko įnašas“. Šios lėšos apskaitoje buvo užskaitomos kaip paskolos grąžinimas. 2014 m. iš banko sąskaitos į kasą įnešta 69,51 Eur, 2015 m. iš banko sąskaitos į kasą įnešta 678 Eur, kurie buvo panaudoti M. Š. darbo užmokesčiui, tačiau nei kasos išlaidų orderiuose, nei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nuo 2015-05-04 iki 2016-05-16 nėra M. Š. parašų, patvirtinančių atlyginimo gavimą. UAB „L..“ nuo 2014-10-31 iki 2015-10-26 M. Š. suteikė iš viso 242119,36 Eur paskolų, iš kurių grąžinta/sudengta iš viso 51037,04 Eur. Todėl, negrąžinta M. Š. suteiktų paskolų suma 2016-05-16 sudarė 191082,32 Eur. Paskolų sutartyse nurodyta, kad paskolos suteikiamos 5 metams su 5 % metinėmis palūkanomis. Paskolų suteikimo metu nuo 2015-03-17 UAB „L..“ buvo skolinga 98871,95 Eur Ė. ŽŪB už salyklinius miežius, tačiau mokėjo paskolas M. Š. – tai iš dalies galėjo nulemti bendrovės „L..“ bankrotą.

Pagal finansinių ataskaitų „Balansas“ duomenis, UAB „L..“ finansinė padėtis 2015-12-31 jau buvo nestabili, pradelsti įsipareigojimai nežymiai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Todėl, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, UAB „L..“ nuo 2015-12-31 bendrovė jau buvo nemoki. 2016-05-16 UAB „L..“ pradelsti įsipareigojimai jau ženkliai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės ir sudarė 95,52 % viso bendrovės turto. 2016-05-16 valstybės biudžetui bendrovė buvo neskolinga, VMI kreditorinio reikalavimo nereiškė. SODRA 2016-06-08 BUAB „L..“ pareiškė 96,74 Eur kreditorinį reikalavimą. UAB „Ar.“ SODRAI banko pavedimu 2016-07-20 sumokėjo šį reikalavimą už UAB „L..“, todėl VSDFV kreditorinio reikalavimo suma perkelta UAB „Ar.“. Iki 2016-05-16 į UAB „L..“ apskaitos dokumentus ir balansus nebuvo įtraukta bankroto administratoriaus pateikta 2016-04-27 UAB „L..“ ir BUAB „A.“ laidavimo sutartis už D. V. iš viso 1454119,40 Eur sumai ir tokio pat dydžio įsipareigojimas. Iki tol ši skola BUAB „A.“ buvo priteista iš D. V. 2016-04-26 teismo įsakymu. Laidavimo sutarties pasirašymo dieną – 2016-04-27, BUAB „A.“ bendrovei „L..“ surašė reikalavimą per 7 dienas sumokėti visą 1454119,40 Eur skolą. UAB „L..“ vadovas M. Š. po 5 dienų – 2016-05-02, bendrovės kreditoriams pasirašė pranešimą – siūlymą dėl kreditorių susirinkimo ir bankroto bylos kėlimo, kuriame informavo, jog UAB „L..“ iškilo didelių finansinių sunkumų, nėra galimybės atsiskaityti su kreditoriais, todėl šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl bankroto iškėlimo ne teismo tvarka. M. Š. 2016-05-02 sudarytame kreditorių sąraše jau fiksuotas 1454119,40 Eur įsipareigojimas BUAB „A.“. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas 2016-05-09 teismo įsakymu nutarė išieškoti iš UAB „L..“ 1454119,40 Eur skolą, 5% metines palūkanas kreditoriui BUAB „A.“. UAB „L..“ 2016-05-16 kreditorių susirinkime nutarta pradėti UAB „L..“ bankroto procesą ne teismo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 red. Nr. IX-1889) 19 straipsnio 8 dalies nurodymą : ,,Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės vadovas M. Š., bendrovei esant sunkioje finansinėje būklėje pasirašęs laidavimo sutartį ir papildomai prisiėmęs 1454119,40 Eur finansinį įsipareigojimą, dar labiau pablogino UAB „L..“ finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovė neturėjo materialaus turto, didžioji dalis piniginių lėšų buvo paskolinta ir išmokėta pačiam bendrovės direktoriui M. Š., todėl UAB „L..“ neturėjo galimybių sumokėti pagal laidavimo sutartį 2016-04-27 prisiimto įsipareigojimo. UAB „L..“ banko sąskaitose pinigų likutis 2016-04-27 buvo 0,31 Eur, kasoje buvo 93,55 Eur grynųjų pinigų likutis.

BUAB „L..“ bankroto administratoriaus įgaliota G. K. akcininkui M. Š. 2016-06-03 surašė pretenziją ir pareikalavo iki 2016-06-10 grąžinti 199343, 08 Eur skolą. Ši skola buvo priteista (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2016-06-16 įsakymu. 2016-09-12 BUAB „L..“ M. Š. skolą (199343,08 Eur) reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė bendrovei „O.“ už 2000 Eur, kuri tą pačią dieną šią sumą pervedė BUAB „L..“. Iš gautų 2000 Eur, BUAB „L..“ 2016-09-12 buvo nurašyti 8 Eur banko mokesčių, o likę 1992 Eur pervesti administratoriui UAB „B.“ už administravimą.

2016-04-28 UAB „L..“, atstovaujama M. Š., ir UAB „Ar.“, atstovaujama A. G., pasirašė 115 Eur paskolos sutartį, paskolos grąžinimo terminas 2016-06-15. Tą pačią dieną UAB „Ar.“ pervedė 115 Eur į UAB „L..“ banko sąskaitą SEB banke, kuri panaudota sumokėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimui už 2016 m., VĮ „Registrų centras“, banko mokesčiams. UAB „L..“ SEB banko sąskaitoje 2016-04-28 turėjo 0,31 Eur likutį, iki bankroto datos į sąskaitą gauta iš viso 155,01 Eur, iš jų : 115 Eur paskola iš UAB „Ar.“, 40 Eur pervedė pats M. Š. savo paskolos grąžinimui ir 0,01 Eur buvo priskaitytas banko. Gautos įplaukos panaudotos socialinio draudimo įmokoms (148,48 Eur), VĮ „Registrų centras“ (2,04 Eur), banko mokesčiams (3,32 Eur). Likutis SEB banko sąskaitoje 2016-05-16 buvo 1,48 Eur. Bendrovės kasoje 2016-04-28 buvo 93,55 Eur grynųjų pinigų likutis, iš kurio 2016-05-02 nurašyta 64,74 Eur M. Š. darbo užmokesčiui ir grynųjų pinigų likutis iki bankroto datos 2016-05-16 liko 28,81 Eur.

Tyrimui iki 2016-05-16 pateiktų UAB „L..“ apskaitos registrų duomenys sutapo su tyrimui pateiktais UAB „L..“ apskaitos dokumentais. Pagal UAB „L..“ pateiktą apskaitos registrą „Sąskaitų apyvarta“ 2016-05-16 bendrovės įsipareigojimai iš viso buvo 193930 Eur, iš kurių : 102643, 41 Eur skola ŽŪB Ė.; 90000 Eur skola už avansinį 2015-10-21 UAB „M.“ apmokėjimą; 115 Eur skola UAB „Ar.“ už paskolą, ir kiti. UAB „L..“ direktoriaus M. Š. 2016-05-02 pasirašytame kreditorių sąraše skolos sudaro (papildomai įrašyta skola BUAB „A.“) iš viso 1646980,37 Eur, iš jų : 102231, 45 Eur Ė. ŽŪB (be 2016-05-05 sąskaitos dėl palūkanų 411,96 Eur); 90000 Eur UAB „M.“; 115 Eur UAB „Ar.“; ir kiti. UAB „L..“ 2016-05-02 pranešimo – pasiūlymo forma ir tos pačios dienos 2016-05-02 kreditorių sąrašo ruošiniai buvo rasti išorinėje USB 3.0 laikmenoje UAB „B.“ patalpose 2017-02-07 atliktos kratos metu (G. K. parodė, kad ši laikmena buvo jos darbiniame kompiuteryje).

UAB „L..“ 2016-05-16 įvykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo 4 kreditoriai ar jų atstovai : BUAB „A.“ bankroto administratoriaus UAB „B.“ direktorius J. G.; Ė. ŽŪB, atstovaujama direktoriaus G. G.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Ar.“. BUAB „L..“ kreditorių kreditoriniai reikalavimai sudarė 1544766,74 Eur sumą. Didžiausias jų buvo 1454119, 40 Eur sumai, kurį pareiškė BUAB „A.“. Kitas bendrovės kreditorių susirinkimas įvyko 2016-07-11, kuriame buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai už 1454766,74 Eur. BUAB „A.“ reikalavimas vėl buvo didžiausias, tos pačios sumos. Kreditorių reikalavimų sąraše buvo nenurodytas UAB „M.“ 90000 Eur kreditorinis reikalavimas. BUAB „L..“ 2016-07-21 įvykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta pardavinėti priteistą reikalavimo teisę į 199343,08 Eur M. Š. skolą. BUAB „L..“ 2016-09-26 įvykusio kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta pripažinti, kad įmonė baigė veiklą dėl bankroto, patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 2, patvirtintas patikslintas kreditorių sąrašas, nes UAB „Ar.“ VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui banko pavedimu 2016-07-20 sumokėjo 96,74 Eur įsipareigojimą už UAB „L..“ ir VSDFV kreditorinio reikalavimo suma perkelta UAB „Ar.“. Galutinis patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas iš viso 1454766,74 Eur, su didžiausiu 1454119,40 Eur BUAB „A.“ kreditoriniu reikalavimu. Administratoriaus veiklos ataskaitoje Nr. 2 nurodyta, kad patirta 3289,53 Eur išlaidų (pažymų, registravimo, skelbimų, pašto ir pan.), iš kurių dalis išlaidų 1992 Eur buvo padengta. Kitos išlaidos apmokėtos iš bankroto administratoriaus lėšų. Liko neapmokėta 1297,53 Eur administravimo išlaidų ir nesumokėtas atlyginimas administratoriui. Ataskaitoje nurodyta, kad M. Š. reikalavimo teisė buvo parduota už 2000 Eur bendrovei „O.“.

Po UAB „L..“ bankroto paskelbimo 2016-05-16 nustatyti šie BUAB „L..“ sandoriai, keičiantys bendrovės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, nefiksuoti bendrovės apskaitoje ir neregistruoti apskaitos registruose : 1) firmos „(duomenys neskelbtini)“ UAB „L..“ išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros už 3146 Eur (2016-06-03 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 2662 Eur sumai, ir 2016-06-30 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) iš viso 484 Eur už teisines paslaugas; 2) antstolio M. A. UAB „L..“ 2016-06-17 surašytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas 88 Eur sumai; 3) pagal VĮ „Registrų centras“ UAB „L..“ 2016-07-26 išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 21,14 Eur sumai už UAB „L..“ teisinio statuso registravimą; 4) pagal UAB „L..“ 2016-09-12 reikalavimo perleidimo sutartimi už 2000 Eur bendrovei „O.“ parduotą reikalavimo teisę į M. Š. 199343,08 Eur skolą, reikalavimo teisės perleidimas ir apmokėjimas nefiksuotas BUAB „L..“ buhalterinėje apskaitoje ir neregistruotas apskaitos registruose; 5) pagal UAB „B.“ 2016-09-19 išrašytą sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) UAB „L..“ 1992 Eur sumai „kompensacija už administravimo išlaidas“, jos apmokėjimo nefiksavo apskaitoje ir neregistravo apskaitos registruose; 6) BUAB „L..“ 2016-09-26 įvykusio kreditorių susirinkimo metu nutarus nurašyti įmonės atsargas – kompiuterinio žaidimo aprašą, kurio vertė 2000 Eur, jo nurašymo nefiksavus apskaitoje ir neregistravus apskaitos registruose. Virš nurodytų apskaitos dokumentų ir ūkinių operacijų nefiksavęs BUAB „L..“ apskaitoje ir neįregistravęs apskaitos registruose, BUAB „L..“ bankroto administratorius – UAB „B.“ pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti BUAB „L..” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2016-09-28 (10 t., 14 – 194 b.l.).

Specialistė I. K. teisiamajame posėdyje patvirtino savo 2017-03-17 surašytą specialisto išvadą dėl UAB „L..“ ūkinės finansinės veiklos ir papildomai paaiškino, kad UAB „L..“ patikrinimo laikotarpis buvo nuo 2014-10-07 iki 2016-09-28. Tyrimo metu specialistei nebuvo pateikti apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2016-05-16 iki bendrovės likvidavimo datos – (duomenys neskelbtini). Dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti BUAB „L..“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2016-09-28. UAB „L..“ apskaitoje paskolos buvo fiksuotos kaip trumpalaikis turtas, todėl jos ir specialisto išvadoje buvo vertintos kaip trumpalaikis turtas. Turto dydis bet kokiu atveju nesikeičia, ar jis būtų trumpalaikis, ar ilgalaikis. Dėl UAB „L..“ nemokumo pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „L..“ 2015-12-31 dienai turėjo pradelstus įsipareigojimus, kurie 655 Eur viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Bendra turto vertė buvo 203439 Eur, todėl 655 Eur nebuvo didelė suma. Pagal teisės aktus, viršijus pradelstiems įsipareigojimams pusę į balansą įrašyto turto vertės, yra pagrindas įmonę pripažinti nemokia. Jeigu 2015-12-31 dienai įmonė buvo nemoki, tai ji neturėjo galimybės pilnai atsiskaityti pagal visus savo skolinius įsipareigojimus. 2015-12-31 bendrovė turėjo 90 Eur pinigų likutį bankuose ir sąskaitose, didžiausia dalis sudarė gautinos sumos, turto vertė apie 200000 Eur – tai buvo M. Š. suteiktos paskolos (bendrovei ekonomiškai nenaudingi sandoriai). Bendra M. Š. skola bendrovei 2016-05-16 sudarė 199343,08 Eur. UAB „Ar.“ suteikta 115 Eur paskola UAB „L..“ atsiskaitymui su Sodra nebuvo pripažinta fiktyviu sandoriu, kadangi pinigai buvo įmokėti į banko sąskaitą ir Sodrai tikrai buvo sumokėta. Vertinant 2014 ir 2015 bendrovės veiklos metus, jos skoliniai įsipareigojimai didėjo : 2014 – 2015 metais skola buvo tik 16000 Eur, o 2015-12-31 skola sudarė jau apie 197000 Eur. 2016-04-27 pasirašant laidavimo sutartį su UAB „A.“, įmonė jau buvo nemoki, todėl sandoris su UAB „A.“ tik dar labiau pablogino įmonės būklę, kadangi įmonė prisiėmė įsipareigojimą dar didesnei skolai padengti. UAB „L..“ 2015-12-31 turėjo pradelstų įsipareigojimų iš viso už 102375 Eur. Pagal teisinį reguliavimą ir faktinę situaciją 2016-04-27 laidavimo sutartis turėjo būti įtraukta tuomet, kai įsiteisėjo priimta teismo nutartis. Ji turėjo būti įtraukta į apskaitą kaip įsipareigojimų, turto ir veiklos pasikeitimas, tačiau to nebuvo padaryta. Kadangi, vadovaujantis M. Š. parodymais, tai buvo tikrovės neatitinkantis dalykas, nes buvo siekiama kitokių tikslų, tai ji tiesiog buvo neįtraukta į apskaitą. Papildoma iš tyrėjos gauta užduotis buvo susijusi su bankroto administratoriaus apskaitos tvarkytu laikotarpiu. Bankroto administratorius niekuo nesiskiria nuo bendrovės vadovo. Jis, perėmęs visas pareigas ir teises, privalo organizuoti apskaitos tvarkymą kaip bet kuris įmonės vadovas. Suvestinio registro apskaitoje nebuvimas lemia pasekmę – įmonėje negalima nustatyti turto, pajamų ir t.t. Tokia yra praktika. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 d. reglamentuoja, kad pirminiai dokumentai suregistruoti registruose turi būti per 4 mėnesius. Vien tik iš pirminių dokumentų negalima padaryti bendros įmonės ūkinės – finansinės veiklos analizės, nesimato bendro vaizdo, kadangi būna nesuregistruotos visos skolos, pirkimai, pajamos, sąnaudos, įsipareigojimai, turtas, dėl to iš dalies ir negalima nustatyti įmonės turto, pajamų ir t.t. Tai yra formalus pagrindas. Esant pirminiams dokumentams tinkamai sutvarkyti suvestinį registrą nėra sudėtinga, reikia tik laiko.

Ji taip pat apžiūrėjo UAB „Ve.“ ir „V.“ 2016 m. finansinės apskaitos dokumentus, žiūrėjo kaip buvo parduodami teniso kortai, kaip šis turtas perėjo iš vienos įmonės į kitą, tikrino tik įmonių skolas, įsipareigojimus ir suteiktas paskolas. 2017 metų dokumentų neapžiūrinėjo. Kortai buvo UAB „Ve.“ turtas, fiksuotas jos apskaitoje. Tai nebuvo specialisto tyrimas. Ji matė turto perdavimo aktą, pagal kurį UAB „Ve.“ direktorius M. Š. perdavė, o naujoji direktorė R. D. priėmė akte išvardintus turtą ir dokumentus. UAB „V.“ akcijas R. D. gavo 2016-04-05, o kitą dieną – 2016-04-06, buvo nupirktos UAB „Ve.“ akcijos. Buvo rastos pirkėjų skolos 47966,76 Eur sumai, iš kurių 47528 Eur buvo skolinga UAB „V.“. Ši skola susidarė už teniso kortų nuomą. Apie 2008 m. koncesijos sutartį jai nebuvo žinoma.

Iš 2018-06-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto M. L. parengtos „2017-03-17 specialisto išvados „Dėl UAB „L..“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini)“ eksperto analizės“ matyti, kad M. L. vertinimu, I. K. surašytoje specialisto išvadoje nėra tiksliai apibrėžtos priežastys ir veiksmai, lėmę sunkią įmonės finansinę padėtį, nenustatyta, kokie veiksmai lėmė UAB „L..“ bankroto priežastis. Išvadoje M. Š. bendrovės suteiktos paskolos klaidingai priskirtos prie trumpalaikio turto. Jo vertinimu, UAB „L..“ nelikvidi buvo jau nuo 2014 m. (21 t., 154 – 168 b.l.).

Liudytojas M. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo, kaip ekonomikos specialisto vertinimu, UAB „L..“ jau 2014-12-31 įmonė turėjo tam tikrų sunkumų, t. y. skola ŽŪB „Ė.“ pagal sąskaitą faktūrą siekė 15894 Eur. Įvertinus tai bei faktą, kad direktorius M. Š. sau suteikė ilgalaikę paskolą, galima matyti, kad įmonė jau buvo nemoki, negalėjo vykdyti savo tiesioginės veiklos. Pateikdamas savo byloje esančios specialistės I. K. išvados analizę, jis nevertino M. Š. parodymų. Paaiškino, kad jau 2014 m. pabaigoje reikėjo skelbti bendrovės bankrotą arba pradėti restruktūrizavimo procesą. Jo vertinimu, 2014-10-30 Ė. ŽŪB išrašyta sąskaita faktūra, kurios apmokėjimo terminas nenurodytas, laikoma išankstinio apmokėjimo sąskaita, kuri turėtų būti apmokėta arba tą pačią dieną, arba pagal sutartyje nustatytus terminus. Pateikdamas savo finansinės UAB „L..“ būklės vertinimą, jis neturėjo pirminių dokumentų, analizavo tik specialistės išvadoje nurodytus duomenis ir jos padarytas išvadas.

Pagal 2015-02-12 pirkimo – pardavimo sutartį Ė. ŽŪB (Pardavėjas) pardavė UAB „L..“ (Pirkėjas) 700 tonų salyklinių miežių, po 142 Eur (be PVM) už toną, viso už 102231,45 Eur. Pirkėjas įsipareigojo atsiskaityti per 30 d. (1 t., 6 b.l.).

2015-08-18 tarp Ė. ŽŪB ir UAB „L..“ buvo pasirašytas Susitarimas dėl atsiskaitymo grafiko, pagal kurį 108871,95 Eur už miežius UAB „L..“ turi sumokėti iki 2016-07-30 (1 t., 7 b.l.).

Pagal 2015-10-21 pirkimo – pardavimo sutartį UAB „M.“ (Pirkėjas) įsipareigojo nupirkti iš UAB „L..“ (Pardavėjo) 2200 tonų salyklinių miežių po 168 Eur už toną, viso už 447216 Eur. Pirkėjas pagal sutartį turi sumokėti 20 % avansinį mokestį (90000 Eur), o galutinai atsiskaityti su Pardavėju per 30 d. po produkcijos pateikimo. Pardavėjas įsipareigojo grūdus pristatyti iki 2016 m. vasario mėnesio. Avansinį 90000 Eur mokėjimą Pirkėjas atliko 2015-10-21 (2 t., 60 – 62 b.l.).

2016-05-02 UAB „B.“ vardu parengti dokumentai : sutikimas dėl bankroto administravimo paslaugų teikimo UAB „L..“, kuris pasirašytas bankroto administratorės G. K., deklaracija (1 t., 10 – 12 b.l.). 2016-05-02 sudarytas UAB „L..“ kreditorių sąrašas, kuris pasirašytas M. Š., uždėtas šios įmonės antspaudas. Jame, be kitų, nurodyti kreditoriai su kreditoriniais reikalavimais : BUAB „A.“ (1454119,40 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (435,60 Eur), UAB „Ar.“ (115 Eur), (duomenys neskelbtini) Ė. ŽŪB (102231,45 Eur), UAB „M.“ (90000 Eur) (1 t., 8 – 14 b.l.).

2016-04-26 (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo įsakymu nutarta iš D. V. išieškoti 1454119,40 Eur skolą BUAB „A.“ (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 90 b.l.). 2016-05-09 (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo įsakymu BUAB „A.“ iš UAB „L..“ nutarta išieškoti tą pačią 1454119,40 Eur skolą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 20 b.l.).

2017-04-20 prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas M. Š. pagal BK 222 str. 1 d. (dėl UAB „L..“ apgaulingos apskaitos tvarkymo), 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo kreditorių atžvilgiu), 183 str. 2 d. (UAB „L..“ turto pasisavinimo) pripažinus, kad jis nepadarė šių veikų (1 t., 30 – 37 b.l.).

UAB „L..“ buhalterinės apskaitos dokumentai bankroto administratorei G. K. buvo perduoti 2016-05-25 (1 t., 99 – 100 b.l.).

Pagal 2016-04-05 dovanojimo sutartį G. K. R. D. padovanojo 1002 vardines UAB „V.“ akcijas, kurių vertė 1 Eur (1 t., 112 b.l.).

2016-05-24 (duomenys neskelbtini) Ė. ŽŪB kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą prašydama panaikinti 2016-05-16 UAB „L..“ kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus (1 t., 196 – 200 b.l.). 2016-06-30 nutartimis (duomenys neskelbtini) apygardos teismas šiuos nutarimus panaikino (2 t., 1 – 4 b.l.) ir uždraudė vykdyti UAB „L..“ bankroto procedūras ne teismo tvarka (2 t., 104 – 105 b.l.). 2016-10-10 Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartį, kuria buvo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimai. 2016-09-28 UAB „L..“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro kaip bankrutavusi, dėl to 2016-11-11 (duomenys neskelbtini) apygardos teismas priėmė sprendimą bankroto bylą nutraukti (1 t., 188 – 195 b.l.; 2 t., 28 – 29 b.l.; 9 t., 24 – 102 b.l.).

2017-03-16, dalyvaujant specialistei I. K., apžiūrėjus UAB „V.“ pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad :

- 2016-04-06 UAB „Ve.“, atstovaujama M. Š., pardavė UAB „V.“ UAB „Ve.“ akcijas už 2896 Eur. 2016-04-14 dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktu R. D. perduoti UAB „V.“ dokumentai;

- 2016 m. rugpjūtį UAB „Ve.“ ir UAB „V.“ reorganizuotos į UAB „V.“ ir 2016-08-18 turto perdavimo – priėmimo aktu turtas perduotas UAB „V.“, atstovaujamai R. D.;

- 2016-08-10 dovanojimo sutartimi R. D. dovanojo R. Š. 501 UAB „V.“ akciją. Pagal 2016-09-21 duomenis apie UAB „V.“ akcininkus matyti, kad R. D. yra 501 vnt. akcijų turėtoja nuo 2016-04-05, o R. Š. yra 501 vnt. akcijų turėtoja nuo 2016-08-10;

- UAB „V.“ iki akcijų R. D. padovanojimo 2016-04-01 ilgalaikio turto neturėjo, trumpalaikį turtą sudarė iš viso 5875,56 Eur. Šios bendrovės skolos 2016-04-01 sudarė iš viso 51991,57 Eur, iš jų : skolos tiekėjams – 47964,06 Eur (iš jų skola UAB „Ve.“ 47528,70 Eur už teniso kortų nuomą ir komunalinius patarnavimus); skola M. Š. už paskolą – 1985,84 €; skola atskaitingam asmeniui M. Š. – 2041,67 Eur, kurios padengtos UAB „V.“ grynais pinigais pagal 2016-04-27 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-05-06 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini);

- M. Š. pirkimo – pardavimo sutartimi 2016-04-06 UAB „V.“ pardavė bendrovės „Ve.“ akcijas už 2896 Eur. UAB „V.“ už akcijas su M. Š. atsiskaitė sudengdama M. Š. skolas. UAB „V.“ jam 2016-04-12 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 2950 Eur grynais pinigais (iš jų 2441,24 Eur užskaityti kaip apmokėjimas už akcijas, kita dalis – 508,76 Eur kaip išmoka atskaitingam asmeniui); 2016-05-06 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 2496,43 Eur grynais pinigais (iš jų 454,76 Eur užskaityti kaip apmokėjimas už akcijas, kita dalis – 2041,67 Eur grąžinta kaip skola atskaitingam asmeniui);

- UAB „V.“ 2016 metais paslaugų neteikė, pardavimų nevykdė ir pardavimo PVM sąskaitų faktūrų neišrašė. Po bendrovių reorganizavimo 2016-08-19 paslaugų teikimo ar kitų pardavimo sandorių nenustatyta;

- UAB „V.“ teniso kortus 2016-08-17 nusipirko iš UAB „Ve.“ pagal PVM sąskaitą faktūrą VPR Nr. (duomenys neskelbtini) už 129170,68 Eur. UAB „V.“ prijungus bendrovę „Ve.“ įsipareigojimai buvo užskaityti ir UAB „V.“ apskaitoje fiksuotas 21475,96 Eur teigiamas reorganizavimo rezultatas. Reorganizavus bendroves, teniso kortų rinkos vertė sumažinta iki 73660,04 Eur. Kitų sandorių su šiuo turtu iki 2016-12-31 nebuvo;

- UAB „V.“ nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 iš UAB „Ar.“ gavo iš viso 44700 Eur paskolų (iš jų – 7450 Eur į kasą), kurių negrąžino. UAB „V.“ 2016-05-25 į banko sąskaitą gavo 34500 Eur paskolą iš UAB „O.“, kurios iki 2016-12-31 negrąžino. UAB „Ar.“ bendrovei „V.“ 2016 m. priskaičiavo 1488,18 Eur palūkanų už suteiktas paskolas, kurių UAB „V.“ iki 2016-12-31 nesumokėjo;

- UAB „V.“ gautas 79200 Eur paskolas panaudojo : 1985,84 Eur buvo grąžinta paskola M. Š.; 2896 Eur M. Š. buvo sumokėta už akcijas; 2550,43 Eur išmokėta M. Š. kaip atskaitingam asmeniui; 592,90 Eur sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“; 500 Eur sumokėta UAB „Ve.“; 68306,31 Eur sumokėta AB „Swedbank“ už reikalavimo perleidimo sutartį 2016-05-26 į M. D. skolą; likusi paskolų dalis – 2368,52 Eur, panaudota atsiskaitymams su mokesčiais, Sodra, darbuotojais ir tiekėjais. Po bendrovių reorganizavimo UAB „V.“ apskaitos registruose 2016-12-31 fiksuota negrąžintų skolų iš viso 136868,68 Eur (3 t., 131 – 200 b.l.; 4 t., 1 – 21 b.l.).

2017-03-21, dalyvaujant specialistei I. K., apžiūrėjus UAB „Ve.“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad :

- pagal pateiktus 2016 m. apskaitos registrus UAB „Ve.“ iki akcijų pardavimo 2016-04-01 turėjo turto už 158708,93 Eur (jame teniso kortų vertė sudarė 110637,55 Eur);

- bendrovės skolos (neįskaičius su darbo užmokesčiu susijusių įsipareigojimų, kurie buvo minimalūs) 2016-04-01 sudarė iš viso 49323,41 Eur;

- UAB „Ve.“ M. Š. turėtą skolą už paskolą – 2947 Eur, jam grąžino 2016-04-05 grynais pinigais iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini);

- UAB „Ve.“ teniso kortus už likutinę vertę – 106752, 63 Eur, 2016-08-17 pardavė UAB „V.“;

- UAB „Ve.“ nuo 2016-01-01 buvo skolinga G. A. 38235,72 Eur, kuri po reorganizacijos 2016-08-19 perkelta į UAB „V.“ ir iki 2016-12-31 negrąžinta. Iki 2016-08-19 bendrovė gavo iš UAB „Ar.“ 7035 Eur paskolų (iš jų 2950 Eur į kasą), kurios po reorganizacijos perkeltos bendrovei „V.“ ir iki 2016-12-31 negrąžintos (4 t., 22 – 64 b.l.).

Pagal 2008-06-20 koncesijos sutartį, pasirašytą tarp (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos, UAB „Ve., (duomenys neskelbtini) teniso klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „V.“, koncesininkui (UAB „Ve.“ ir (duomenys neskelbtini) teniso klubo „(duomenys neskelbtini)“) ne konkurso būdu 25 metams buvo išnuomotas 1,2154 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Koncesijos projekto įgyvendinimui, savivaldybės taryba 25 metams pagal panaudos sutartį perdavė koncesininkui ir negyvenamąsias patalpas – buitinį pastatą ir kiemo statinius, buvusius tuo pačiu adresu. Pagal koncesijos sutartį koncesininkas įsipareigojo sukurti ir eksploatuoti teniso kortus, ekonominės klasės viešbutį su konferencijos sale, bei kitus objektus (4 t., 122 – 150 b.l.). 2016-12-29 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės taryba pritarė šios sutarties nutraukimui dėl koncesininko kaltės (25 t.,141 b.l.).

2017-03-23, dalyvaujant specialistei I. K., apžiūrėjus UAB „Ar.“ apskaitos dokumentus už 2015 – 2016 m. nustatyta, kad :

- UAB „Ar.“ nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 UAB „V.“ suteikė iš viso 44700 Eur paskolų, kurių UAB „V.“ iki 2016-12-31 negrąžino. UAB „Ar.“ bendrovei „V.“ 2016 m. priskaičiavo 1488,18 Eur palūkanų už suteiktas paskolas, kurių bendrovė iki 2016-12-31 nesumokėjo;

- UAB „Ar.“ nuo 2016-01-01 iki 2016-08-19 UAB „Ve.“ paskolino iš viso 7035 Eur, kurie po reorganizacijos perkeltos bendrovei „V.“ ir iki 2016-12-31 negrąžintos. UAB „Ar.“ bendrovei „Ve.“ 2016 m. priskaičiavo 115,02 Eur palūkanų už suteiktas paskolas, kurios iki 2016-12-31 nesumokėtos;

- UAB „Ar.“ 2016-04-28 banko pavedimu bendrovei „L..“ paskolino 115 Eur, kurių UAB „L..“ iki 2016-12-31 negrąžino. Šią skolą UAB „Ar.“ 2016-09-28 nurašė į sąnaudas kaip beviltišką (likvidavus UAB „L..“) (4 t., 172 – 195 b.l.).

2017-02-23 apžiūrėjus 2017-02-07 UAB „B.“ patalpose išimtus dokumentus, knygeles ir USB laikmenas nustatyta, kad :

- G. K. 2016 m. užrašų knygelėje gėlėtu viršeliu, kurioje įrašus taip pat darė ji, rasta įrašai : „sausis 3“ - „A. 1. Reikalavimo teisės į V. pardavimas (2016-04-26 teismo įsakymas). Lape prie datos „balandis 12“ yra įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Lape prie datos „balandis 15“ yra įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Lape prie datos „balandis 19“ yra įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Lape prie datos „gegužė 2“ yra įrašas dėl L.. susirinkimo sušaukimo. Lapuose prie datų „gegužės 16“ ir „gegužės 17“ yra įrašai „10.00 L.. kreditorių susirinkimas dėl bankroto bylos iškėlimo“ ir „turi įsiteisėti teismo įsakymas V. dėl skolos A.i“. Lapuose prie datų „gegužės 23“ ir „gegužės 24“ yra įrašai „Dėti naują (duomenys neskelbtini) skelbimą (reorg.)“ ir „L.. turto ir dokumentų perdavimas“. Lape prie datos „birželio 14“ yra įrašas „Dead line „L..“ kreditorinių pateikimui“. Lape prie datos „birželio 16“ yra įrašas „L.. kreditorių tvirtinimas“. Lape prie datos „liepos 22“ yra įrašai „L.. protokolas (dėl statuso pakeitimo JAR AVNT“ ir „0672 L.. 05 ir 06“. Šie įrašai užbraukti. Lape prie datos „liepos 28“ yra įrašas „Laikas jungti (duomenys neskelbtini)?“. Lape prie datos „Rugsėjo 12“ yra įrašai „Š. reikalavimą perka O., reikia sutarties pirk-pard., L..o susirinkimą šaukia susirinkimo pirmininkas“. Lape prie datos „spalio 6“ yra įrašas „Ma. bankroto bylą kelti!“. Lapuose prie datų „spalio 10“ ir „spalio 11“ yra įrašai „Apeliacinis. Paskelbimas. L..“ ir „Ma. – susirinkimas dėl bankroto iškėlimo“, „L.. nurašymo aktas“;

- iš 2016-09-23 UAB „L..“ dokumentų perdavimo toliau saugoti akto, 2016-09-20 pažymos apie UAB „L..“ 2016 m. veiklos istoriją ir dokumentų sutvarkymą bei 2016 m. trumpai saugomų dokumentų sąrašo nustatyta, kad UAB „L..“ bankroto dokumentai sutvarkyti ir perduoti saugojimui į archyvą. UAB „L..“ sąskaitų apyvarta sutvarkyta už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-05-16;

- USB 3.0 laikmenoje (kuri pasak G. K. buvo jos darbiniame kompiuteryje) rasti 9 katalogai ir 6 failai. Įvairiuose laikmenoje esančiuose kataloguose rasti dokumentai bei dokumentų ruošiniai, susiję su UAB „L..“, UAB „A.“ procesinių prašymų ruošiniai, sukurti 2016-06-13 ir 2016-11-03. Taip pat yra nuskenuotos 2016-06-30 teismo nutartys dėl laikinų apsaugos priemonių panaikinimo, 2016-12-02 pranešimas apie įtarimą M. Š.. Rastas 2016-06-13 sukurtas failas „M.“, kuriame yra 2016-06-02 UAB „M.“ kreditorinio reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija su priedais. Kataloge „Kreditorių susirinkimai“ rastas katalogas „20160516“, kuriame yra 2016-05-03 sukurtas failas „Kreditorių sąrašas“, kurį atidarius rastas dokumentas be parašų – UAB „L..“ 2016-05-02 kreditorių sąrašas. 2016-04-29 sukurtame faile „Pranešimas kreditoriams dėl susirinkimo“ rastas paruoštas dokumentas be parašų – 2016-05-02 UAB „L..“ pranešimas – siūlymas dėl kreditorių susirinkimo ir bankroto bylos kėlimo. Kataloge „Pirminiai“ rasti failai : faile „20160427“ yra „pretenzija L..“, failas sukurtas 2016-04-27 14:10, kuriame rastas paruoštas dokumentas be parašų – 2016-04-27 BUAB „A.“ reikalavimas laiduotojui – UAB „L..“. Faile „Laidavimo sutartis 20160427“, sukurtame 2016-04-27 14:13, aptiktas dokumentas be parašų – 2016-04-27 Laidavimo sutartis tarp bankrutavusios UAB „A.“ ir UAB „L..“. Kataloge „Scan“ aptiktas failas „Akcininkų sąrašas“, kuriame yra nuskenuotas dokumentas – 2016-06-01 duomenys apie UAB „L..“ akcininkus. Iš jo matyti 2016-01-05 dienai UAB „L..“ esantys akcininkai – M. Š. 50 vnt. ir D. V. 50 vnt. Kataloge „Turtas“ rastas failas „20160913 reikalavimo perleidimo sutartis“, sukurtas 2016-09-09. Jame aptiktas paruoštas dokumentas be parašų – 2016-09-12 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pradiniu kreditoriumi nurodyta BUAB „L..“ ir naujuoju kreditoriumi nurodyta UAB „O.“, bei nuskenuota tokia pati sutartis su J. G. ir I. L. parašais. Kataloge „Bankrotai neteisminiai“ aptiktas katalogas „Ma.“, kuriame rasti dokumentai apie šią įmonę : kataloge „20161104“ – rastas 2016-05-16 sukurtas failas „Kreditorių sąrašas“, kurį atidarius rastas paruoštą dokumentas be datos ir parašų – IĮ „Ma.“ kreditorių sąrašas, kuriame įrašyta UAB „B.“; „Pranešimas kreditoriams dėl susirinkimo“, sukurtas 2016-10-13, kuriame rastas paruoštas dokumentas be parašų – IĮ „Ma.“ pranešimas – siūlymas kreditoriui dėl kreditorių susirinkimo ir bankroto bylos kėlimo; failas „Protokolas 1“, sukurtas 2016-11-07, kurį atidarius rastas paruoštas dokumentas be parašų – 2016-11-04 IĮ „Ma.“ kreditorių susirinkimo protokolo išrašas Nr. 1; faile „Apskaitos sutartis“, sukurtame 2016-04-18, rastas paruoštas dokumentas be parašų – 2016-04-15 buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis tarp UAB „B.“ ir IĮ „Ma. (5 t., 88 – 173 b.l.).

M. Š. IĮ „Ma.“ įregistruota (duomenys neskelbtini). Dokumentus šios įmonės įregistravimui ir prašymą 2016-04-13 pateikė įmonės savininkas M. Š.. 2016-11-04 įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratorius – UAB „B.“. Įmonės registracijos dokumentus, jos nuostatus taip pat pasirašė M. Š. (5 t., 42 – 44, 48 – 73 b.l.; 24 t., 1 – 2 b.l.).

2017-02-08 apžiūrėjus IĮ „Ma.“ bankroto bylą, paimtą iš UAB „B.“, nustatyta, kad :

- 2016-10-13 parengtas pranešimas – siūlymas dėl IĮ „Ma.“ kreditorių susirinkimo, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl bankroto šiai įmonei bylos iškėlimo. Pranešime nurodyta, kad jį pasirašė M. Š.. Balsavimo biuletenis užpildytas UAB „B.“ direktorės R. P.;

- 2016-11-04 įvyko kreditorių susirinkimas (protokolinis įrašas Nr. 1) dėl IĮ „Ma.“ bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka, bankroto administratoriaus paskyrimo (sekretoriavo J. G.). Susirinkime dalyvavo vienintelis kreditorius – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio kreditorinis reikalavimas 200 Eur;

- kreditorių sąraše įrašytas kreditorius – UAB „B.“, reikalavimo suma 200 eurų;

- 2016-11-04 UAB „B.“ įgaliojimas suteiktas J. G. kaip IĮ „Ma.“ įgaliotam asmeniui neteisminio bankroto byloje ir jam suteikiami įgaliojimai pasirašyti visus bankrutuojančios/bankrutavusios IĮ „Ma.“ dokumentus;

- 2016-11-14 pateiktas UAB „O.“ kreditorinis reikalavimas, pasirašytas direktorės I. L., 203203,98 Eur sumai (199343,08 Eur skola, priteista iš M. Š., ir 3860,90 Eur procesinių palūkanų);

- iš AB „Swedbank“ 2016-12-07 pranešimo matyti, jog 2006-09-25 „Danske Bank A/S“ suteikė M. Š. 266950 Lt (77314,06 Eur) paskolą būsto pirkimui ir apdailos darbų užbaigimui. Kredito sutarties įvykdymui buvo įkeistas M. Š. butas (duomenys neskelbtini). 2016-11-04 M. Š. skola bankui buvo 88866,91 Eur. AB „Swedbank“, nuo 2016-06-04 perėmęs visas ankstesnio kreditoriaus teises ir pareigas, šiai sumai prašo patvirtinti kreditorinį reikalavimą (5 t., 174 – 200 b.l.; 6 t., 1 – 29 b.l.).

2017-02-21 apžiūrėjus R. P. pateiktus UAB „B.“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „B.“ išrašė 3 sąskaitas IĮ „Ma.“ (2016-04-30, 2016-05-31 ir 2016-06-30) bendrai 250 Eur sumai. Visas jas išrašė R. P. (6 t., 49 – 62 b.l.).

Iš VĮ „Registrų centras“ savitarnos internetinėje svetainėje registruotų duomenų apie UAB „L..“ bankroto procedūrą matyti, kad pirmasis kreditorių susirinkimas vyko 2016-05-16. Jame dalyvavo 4 kreditoriai : tiesiogiai – (duomenys neskelbtini) rajono Ė. ŽŪB, atstovaujama direktoriaus G. G., ir BUAB „A.“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „B.“ direktoriaus J. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės R. Š., ir UAB „Ar.“, atstovaujama direktoriaus A. G., susirinkime nedalyvavo, sprendimų priėmime dalyvavo balsuodami paštu. UAB „L..“ vadovas M. Š. susirinkime nedalyvavo. Susirinkimui pirmininkavo didžiausią kreditorinį reikalavimą turinčios BUAB „A.“ atstovas J. G.. 4 balsais „už“ nutarta : pradėti UAB „L..“ bankroto procesą ne teismo tvarka (2.1 p.); nustatyta per 30 d. kreditoriams pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2.2 p.); bankroto administratoriumi paskirti UAB „B.“ įgaliotą G. K. (3.1 p.). 2016-07-21 įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo 3 kreditoriai : UAB „Ar.“, BUAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. ŽŪB „Ė.“ ir UAB „M.“ susirinkime nedalyvavo. Nutarta pripažinti BUAB „L..“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (12.1 p.). 2016-09-26 vyko trečiasis kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo 3 kreditoriai : UAB „Ar.“, BUAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. ŽŪB „Ė.“ ir UAB „M.“ susirinkime nedalyvavo. Nutarta pripažinti, kad BUAB „L..“ baigė veiklą dėl bankroto (6.1 p.). 2016-09-26 pranešimu VĮ „Registrų centras“, pasirašytu J. G., pranešta, kad 2016-09-26 BUAB „L..“ kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą dėl UAB „L..“ pabaigos (6 t., 78 – 134 b.l.).

Iš 2016-09-07 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus UAB „L..“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą 2015-01-01 – 2016-06-09 laikotarpiu nustatyta, jog : S. K. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į UAB „L..“ sąskaitą 2015-02-13, 2015-03-03, 2015-03-04, 2013-03-05, 2015-03-06, 2015-03-31, 2015-04-03, 2015-04-08, 2015-04-10, 2015-04-16, 2015-04-20, 2015-04-23, 2015-04-24, 2015-04-27, 2015-04-30, 2015-05-04 ir 2015-05-11 iš viso 132140,41 Eur. Tą pačią dieną iš „(duomenys neskelbtini)“ gauti pinigai buvo pervedami iš UAB „L..“ sąskaitos kaip paskola į M. Š. asmeninę sąskaitą AB SEB banke, išskyrus 2015-03-05, kuomet iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gautų 5000 Eur, 4471,13 Eur buvo pervesti Ė. ŽŪB; 2015-10-21 UAB „M.“ pervedė UAB „L..“ už grūdus 90000 Eur; tą pačią dieną 10000 Eur iš UAB „L..“ banko sąskaitos yra pervesti Ė. ŽŪB, o 75000 Eur kaip paskola pervesti M. Š.; 2015-10-26 M. Š. kaip paskola pervesti dar 350 Eur. Į M. Š. AB SEB banke esančią sąskaitą kaip paskola iš UAB „L..“ pervesti pinigai buvo naudoti : 2015-02-13 – 15000 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, 200 Eur – į UAB „V.“; 300 Eur – į UAB „Ve.“; 200 Eur - į M. Š. AB „Danske“ banko sąskaitą; 300 Eur – K. P., 2000 Eur – R. Š.; 2015-02-14 – 602,03 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“; 3000 Eur – E. Š.; 2015-02-15 – bankomate išgryninta 1000 Eur; 2015-02-17, 2015-02-20 ir 2015-02-23 padaryti pavedimai internetu bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, 99,90 Eur nurašyti asmeninių poreikių tenkinimui; 2015-03-04 padaryti pavedimai internetu bendrai 10000 Eur sumai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2015-03-05 nuiminėti grynais pinigais po 1000 Eur (duomenys neskelbtini). 2015-10-21 iš UAB „M.“ gautų 90000 Eur, 1000 Eur pervesta į UAB „V.“ sąskaitą, 1000 Eur pervesta į UAB „Ve.“; 4000 Eur pervesta IĮ „(duomenys neskelbtini)“; 1000 Eur pervesta R. B.; 2700 Eur pervesta G. K., 416 Eur pervesta T. J.; 850 Eur pervesta į M. Š. AB „Swedbank“ sąskaitą; 2015-10-22 nuimti gryni pinigai po 1000 Eur (duomenys neskelbtini); 900 Eur pervesta G. A.; 2015-10-22 ir 2015-10-26 daryti pavedimai internetu bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“; 2015-10-23 ir 2015-10-25 nuimti gryni pinigai bankomatuose (duomenys neskelbtini) (7 t., 39 – 98 b.l.).

Iš 2016-06-03 VĮ „Registrų centras“ pateiktų juridinio asmens duomenų matyti, kad UAB „L..“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo M. Š., jokių samdomų darbuotojų nebuvo. D. V. dar nebuvo registruotas šios bendrovės akcininku. O jau 2016-10-26 analogiškame išraše matyti, jog 2016-06-15 buvo registruotas pranešimas apie akcininkų skaičiaus pasikeitimą (6 t., 65 – 71 b.l.). Iš UAB „L..“ apskaitoje rastų dokumentų matyti, kad M. Š. 2016-01-05 pusę UAB „L..“ akcijų – 50 vienetų, kurių vertė 1448,10 Eur, padovanojo D. V. (10 t., 45 – 46 b.l.).

(duomenys neskelbtini) miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. J. pateiktų dokumentų kopijos rodo, kad 2016-04-13 IĮ „Ma.“ steigimo dokumentus notarei pateikė M. Š.. Įmonė buvo registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė buvo S. G., nuosavybės teise priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini). Už šios įmonės įregistravimo dokumentų sutvarkymą atlyginimą notarei sumokėjo UAB „Ar.“, pagal šiai bendrovei 2016-04-13 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą NVK Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., 110 – 127; 27 t., 45 – 46 b.l.).

Liudytoja V. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2016-04-13 IĮ „Ma.“ steigimo dokumentus jai pateikė A. G. arba jo žmona, tai buvo įprasta, nes UAB „Ar.“ užsiiminėjo įmonių steigimo dokumentų parengimu. M. Š. buvo kartu, dalyvavo tvirtinant šiuos dokumentus, jis juos pats turėjo pateikti registruoti Registrų centrui. Kadangi tą pačią dieną ji parengė ir įgaliojimą UAB „Ar.“ vardu, PVM sąskaita faktūra šiai bendrovei buvo išrašyta už abu šiuos notarinius veiksmus, t. y. tiek už įgaliojimą, tiek už individualios įmonės steigimo dokumentų patvirtinimą.

Dėl BK 209 str.

BK 209 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų asmeninių interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Blogas įmonės valdymas yra aktyvūs kaltininko veiksmai arba jo neveikimas, kai tai nulemia įmonės nemokumą ir bankrotą bei padaroma žala kreditorių turtiniams interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-261-645/2017, 2K-325-895/2018).

Virš šiame nuosprendyje išdėstyti bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. Š., būdamas UAB „L..“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, 2015 metais bendrovėje gautus pinigus už Ė. ŽŪB parduotus salyklinius miežius bei avansą, gautą iš UAB „M.“, paskolomis persivedė į savo asmenines sąskaitas ir juos išleido savo asmeninių poreikių tenkinimui. Kaip nustatė specialistė I. K., UAB „L..“ nuo 2014-10-31 iki 2015-10-26 M. Š. suteikė iš viso 242119,36 Eur paskolų, iš kurių buvo grąžinta tik 51037,04 Eur, todėl 2016-05-16 (bankroto bendrovei iškėlimo dienai) bendrovei negrąžinta M. Š. suteiktų paskolų suma sudarė 191082,32 Eur. Bendra M. Š. skola bendrovei 2016-05-16 sudarė 199343,08 Eur. 2016-05-16 dienai UAB „L..“ įsipareigojimai iš viso buvo 193930 Eur, iš kurių didžiausi buvo : 102643,41 Eur skola Ė. ŽŪB, 90000 Eur skola UAB „M.“; 115 Eur skola UAB „Ar.“, ir kiti. Specialistė I. K., iš esmės ir liudytojas M. L. patvirtino, kad jau 2015-12-31 dienai UAB „L..“ buvo nemoki. Pasak kaltinamojo M. Š., jis puikiai suprato, kad bendrovės jam suteiktų paskolų jis negrąžins, nes lėšų neturi, taigi jis negalės atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ir kad bendrovei gresia bankrotas. Ir tik todėl jis ir kreipėsi į kaltinamuosius J. G. ir A. G., kuriuos pažinojo kaip bankroto administratorius. Tai reiškia, kad tik M. Š., turėdamas įsipareigojimų bendrovės kreditoriams, tačiau su jais neatsiskaitydamas, o bendrovės lėšas panaudodamas savo asmeninių poreikių tenkinimui, tyčia sąmoningai blogai valdė UAB „L..“, privedė ją prie bankroto, taip padarydamas didelę turtinę žalą bendrovės kreditoriams – Ė. ŽŪB ir UAB „M.“. Kaltinamojo M. Š. veiksmai atitinka BK 209 str. numatyto nusikaltimo sudėtį, kaip kad tai nurodyta kaltinamajame akte. Pažymėtina, kad prokuroro pakeistame kaltinime M. Š. ši jo veika netinkamai siūloma kvalifikuoti pagal BK 209 str. 1 d., nes BK 209 str. dalių neturi.

Kaltinamieji J. G., A. G. ir G. K. buvo kaltinami pagal BK 24 str. 6 d. 209 str. kaip padėję M. Š. sąmoningai blogai valdyti įmonę ir taip privedę ją prie bankroto. Tačiau, pagal byloje ištirtus įrodymus, jie nei kaip vykdytojai, nei kaip padėjėjai, neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip blogas UAB „L..“ valdymas, nulėmęs šios bendrovės bankrotą – visi jie su šia bendrove iki 2016-04-12 niekaip nebuvo susiję, joje nedirbo, jos akcininkais nebuvo. Sieti vėlesnius jų veiksmus (po 2016 m. balandžio mėnesio) jau M. Š. prašymu inicijuojant ir vykdant neteisminį UAB „Litrgain“ bankrotą su jau gerokai iki tol atsiradusiu šios bendrovės nemokumu dėl blogo jos direktoriaus M. Š. šios bendrovės valdymo, nėra jokio pagrindo. Todėl, pagal BK 24 str. 6 d. 209 str. šie kaltinamieji išteisinami jiems nepadarius šios veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl BK 20 str., 24 str. 3 ir 4 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.

BK 228 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas būdamas valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, ir padarė tai siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 24 str. 3 d. apibrėžia, kas yra laikomas nusikalstamos veikos vykdytoju, o 4 dalis pateikia nusikalstamos veikos organizatoriaus apibūdinimą.

Esminis įrodymas, kuris leidžia spręsti apie visų kaltinamųjų veiksmus pradedant ir vykdant neteisminį UAB „L..“ bankrotą, šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamojo M. Š. parodymai, nes kiti kaltinamieji savo kaltę neigė viso proceso metu. Vertinant M. Š. parodymus patikimumo prasme pažymėtini keli aspektai. Visų pirma, matyti, jog jo parodymai tikrai nebuvo nuoseklūs. O būtent, ikiteisminio tyrimo pradžioje M. Š. kaltės nepripažino ir parodymų nedavė (jo apklausos 2016-06-20 (12 t., 92 – 93 b.l.), 2016-09-19 (12 t., 95 b.l.), 2016-12-02 (12 t., 100 b.l.). Tik 2016-12-02 jam pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d. (dėl apgaulingo UAB „L..“ buhalterinės apskaitos tvarkymo), 183 str. 2 d. (dėl didelės vertės UAB „L..“ turto pasisavinimo), 182 str. 2 d. (dėl didelės vertės turtinės prievolės išvengimo apgaule), 300 str. 1 d. (dėl dokumentų klastojimo), 209 str. (dėl UAB „L..“ tyčinio bankroto), 2017-01-11 apklausos metu (12 t., 103 – 107 b.l.) jis pakeitė savo poziciją – savo kaltę jis pripažino visiškai ir davė parodymus, iš esmės analogiškus duotiems teisiamajame posėdyje. Vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje savo parodymus kaltinamasis M. Š. tik tikslino ir pildė, tačiau jų esmė buvo ta pati – 2016 m. pradžioje supratęs, kad UAB „L..“ nepajėgs atsiskaityti su bendrovės kreditoriais – (duomenys neskelbtini) rajono Ė. ŽŪB ir UAB „M.“, jis kreipėsi į A. G. ir J. G. kaip bankroto administratorius, kurie pasiūlė jam UAB „L..“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka ir ją ėmėsi vykdyti. Teisiamajame posėdyje M. Š. atsakė, kad tokį jo parodymų pakeitimą lėmė tik tai, jog tyrimo metu, mirus jį gynusiam advokatui, kuris jį gynė pasamdytas J. G. ar jo aplinkos žmonių, jis susitarė su kitu gynėju ir peržiūrėjo savo gynybinę poziciją. Kaltinamojo tvirtinimu, jokio susitarimo su tyrimą kontroliavusiu prokuroru A. A. nebuvo, o 2017-04-20 prokuroro nutarimas nutraukti jam ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 183 str. 2 d., jo parodymų pakeitimui įtakos neturėjo. To byloje surinktais duomenimis negalima paneigti. Antra vertus, sprendžiant apie M. Š. parodymų patikimumą akivaizdžiai matyti, jog būtent pakeistus jo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kas leidžia jo parodymais tikėti ir remtis nustatant tikrąsias nusikalstamų veikų faktines aplinkybes bei kaltinamųjų veiksmus. Todėl, atmesti paskutinius M. Š. parodymus tyrimo metu bei duotus teisme ar jais netikėti bendrai imant pagrindo nėra.

M. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį, visų pirma kreipdamasis į A. G. pagalbos, jis siekė, jog jam su didžiausiais tuo metu UAB „L..“ kreditoriais – Ė. ŽŪB ir UAB „M.“, iš viso nereikėtų atsiskaitinėti, t. y. kad jo bendrovė ir jis pats visiškai išvengtų įsiskolinimų jiems, nes skolos kreditoriams buvo didžiulės, o nei bendrovė, nei jis lėšų neturėjo, pats atsiskaityti su jo vadovauta bendrove, t. y. grąžinti bendrovei paskolomis jam suteiktas lėšas, jis taip pat negalėjo. Kaip konkrečiai A. G., o vėliau – ir prie jo prisijungęs J. G., tai padarys, jam nebuvo svarbu, jais jis tiesiog pasitikėjo, sutiko su jų siūlymu kelti UAB „L..“ bankrotą ne teismo tvarka, nes apie tai pats mažai ką suprato. J. G. pokalbių metu užsiminė, kad jo beveik 200000 Eur siekusi skola UAB „L..“ bankroto procedūros metu bus kažkam parduota. Pasak M. Š., ne jis pats, o A. G. ar J. G. pasiūlė įkurti jo vardu ir individualią įmonę „Ma.“, ir įkurti ją tam, kad kažkokiu tai būdu būtų perimtas jo butas (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu buvo įkeistas bankui už jo paimtą paskolą. M. Š. paneigė kaltinamųjų A. G., J. G. ir G. K. parodymus, kad jis (M. Š.) suvokė, ką reiškia neteisminis UAB „L..“ bankrotas, kaip jis bus vykdomas, pats tai inicijavo, pasirašė bankrotui pradėti reikalingus dokumentus, bei kad individualią įmonę įkurti taip pat prašė pats M. Š., nes jis siekė užsiimti kompiuterinių žaidimų verslu. Vėliau sekę kaltinamųjų A. G., J. G. bei G. K. veiksmai, tyrimo metu surinkti įrodymai tik patvirtino M. Š. parodymus.

Vertinant J. G., A. G. ir G. K. parodymus svarbu tai, kad šie kaltinamieji buvo ne tik pažįstami, bet įvykio metu ir kartu dirbo : J. G. vadovavo UAB „B.“, pats dirbo bankroto administratoriumi; A. G. ir G. K., taip pat būdami bankroto administratoriais (iki 2016-06-23, kol jiems buvo panaikinti leidimai užsiimti šia veikla) dirbo UAB „B.“. Be to, pasak M. Š., jis dėl galimo UAB „L..“ bankroto pirmiausiai kreipėsi į A. G., kuris buvo jo geras pažįstamas, o jau per A. G. jis susipažino su J. G., ir tik vėliau – su G. K., kurios iki tol jis iš viso nepažinojo. M. Š. taip pat parodė, kad jam sutikus su A. G. ir J. G. pasiūlymu pradėti neteisminį UAB „L..“ bankrotą, pasitikėdamas jais, jis tiesiog pasirašinėjo įvairius šių kaltinamųjų jam perduodamus dokumentus, vykdė kitus jų nurodymus, į jų turinį ir esmę labiau nesigilindamas. Iš G. K. parodymų seka, kad ji, kaip įgaliotas UAB „B.“ asmuo, 2016 m. balandžio mėnesį vykdė UAB „A.“ bankrotą, apie ką J. G. neabejotinai žinojo, nes pagal G. K. parodymus, būtent vadovas – J. G., duodavo sutikimus UAB „B.“ vardu imtis vykdyti vienos ar kitos įmonės bankrotą. Tai reiškia, kad tiek A. G., tiek G. K., veikiantys kaip bankroto administratoriai UAB „B.“ vardu, buvo pavaldūs J. G. kaip šios bendrovės vadovui, veikė kartu ir vykdė jo nurodymus. Ištyrus byloje įrodymus galima daryti išvadą, kad J. G. užtikrino teisinių UAB „L..“ bankroto ne teismo tvarka procedūrų atlikimą, G. K. – užsiėmė techniniu darbu šiame bankroto proceso, o A. G. – atliko labiau organizacinį darbą ir padėjėjo vaidmenį. Tačiau visų jų veiksmai buvo bendri ir reikalingi galutiniam rezultatui pasiekti – UAB „L..“ ir asmeniškai M. Š. turėjo išvengti skolų Ė. ŽŪB ir UAB „M.“, o už tai kaltinamieji savo naudai turėjo perimti M. Š. turėtų bendrovių – UAB „Ve.“ ir „V.“, turtą – teniso kortus (duomenys neskelbtini), kurie pagal jų bendrą susitarimą įvykio metu buvo įvertinti 50000 Eur. Kaltinamiesiems to nepavyko padaryti tik dėl koncesininko – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos – keliamų prieštaravimų sandoriams su šiuo turtu.

Kaltinamasis A. G. tiek tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog 2016 m. pradžioje M. Š. kreipėsi į ketindamas parduoti jo bendrovėms UAB „V.“ ir UAB „Ve.“ priklausiusius teniso kortams, prašė surasti pirkėją. Tai buvo atskiras jų susitarimas ir M. Š. bandymas gauti pinigų, nieko bendro neturėjęs su UAB „L..“ bankroto procesu. Jis sutiko padėti M. Š. – investuoti į šį turtą, bet tik tuo atveju, jei jis parduos šių bendrovių akcijas. Dalyvauti šiame projekte jis pasiūlė R. D., kurią pažinojo kaip NT vystytoją, o juridinę dalį kuruoti pasiūlė juristui J. G.. Šiame procese jo (A. G.) vadovaujama UAB „Ar.“ už 100 % UAB „Ve.“ akcijų sumokėjo M. Š. 10000 Eur. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad be (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (koncesininko) sutikimo M. Š. bendrovių akcijų perleisti neturėjo teisės. J. G., R. D. patvirtino tokius A. G. parodymus. Pats gi M. Š. visuomet vienodai tvirtino, kad teniso kortų perėmimas nebuvo joks atskiras jo ir A. G. projektas – tai buvo jo atlygis J. G. ir A. G. už paslaugą, dėl kurios jie susitarė (už UAB „L..“ įmonės bankrotą), nes kitokių lėšų atsiskaityti su jais jis tuo metu tiesiog neturėjo. Teisme jis patikslino, kad teniso kortų kaip atlygio J. G. iš jo nereikalavo – šį turtą jis kaltinamiesiems pasiūlė pats, nors J. G. puikiausiai žinojo, kad jis turi šį turtą. Tokius M. Š. parodymus patvirtina šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad paminėtų bendrovių akcijos R. D. buvo perleidžiamos būtent 2016 m. balandžio mėnesį, t. y. tuo laikotarpiu, kai M. Š. tarėsi su J. G. ir A. G. dėl UAB „L..“ bankroto, ir tai negali būti tiesiog paprastas sutapimas. A. G. tvirtino, kad perleisdamas kortus M. Š. ketino pagerinti savo turtinę padėtį, bet pastarasis iš šio sandorio gavo tik 10000 Eur, t. y. tiek, kiek jam buvo skolingos šios bendrovės. Akivaizdu, taip buvo siekiama, kad M. Š. bendrovių UAB „V.“ ir UAB „Ve.“ akcijos būtų perimtos „švarios“ (be skolų). Tačiau, svarbu yra tai, kad M. Š., A. G. ir J. G. patys buvo sutarę, jog teniso kortai buvo verti 50000 Eur, o A. G. netgi parodė, kad jų vertė kai kurių vertintojų akimis galėjo siekti ir 150000 Eur. Todėl A. G. parodymai apie M. Š. bendrovėms priklausiusio turto pardavimą, siekiant M. Š. tiesiog pasigerinti savo turtinę padėtį, yra abejotini. Abejotini šio kaltinamojo parodymai dar ir dėl to, kad A. G. rimta nekilnojamojo turto vystytoja įvardinta R. D. bendrovių direktore buvo vos kelis mėnesius, pati į šį turtą ji nieko neinvestavo, iš gaunamų pajamų sunkiai atsiskaitydavo net už buhalterines paslaugas. Pagaliau, po sujungimo ir reorganizavimo UAB „Ve.“ ir „V.“ akcijos atsidūrė su J. G. susijusioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ – taip tyrimo metu parodė R. D..

A. G. parodė, kad jis neprisidėjo prie M. Š. įmonės „Ma.‘ steigimo, jokių šios įmonės steigimo dokumentų M. Š. neruošė, tik parekomendavo jam (duomenys neskelbtini) miesto notarės V. J. biurą, nes pats naudojosi jos paslaugomis. UAB „B.“ jis nežino, jokių santykių su šia bendrove nėra turėjęs, R. P. nepažįsta. Tiek A. G., tiek J. G. vienu balsu tvirtino, kad steigti individualią įmonę fizinio asmens vardu ketinant tokiam fiziniam asmeniui bankrutuoti yra net nelogiška. Tačiau, pats M. Š. gi parodė, kad individualios įmonės jo vardu steigimas taip pat buvo dalis kaltinamųjų J. G. ir A. G. plano, nes jis savo vardu turėjo AB „Swedbank“ už paskolą įkeistą butą, kurį kaltinamieji ketino perimti jo kaip fizinio asmens bankroto procedūros procese. Jokio M. Š. turto turėjo nelikti, kad iš jo nebūtų galima išieškoti skolų kreditoriams. Tačiau, visų pirma, A. G. nesugebėjo teisme paaiškinti, kodėl tokiu atveju jo vadovaujama UAB „Ar.“ apmokėjo notarei V. J. už M. Š. individualios įmonės „Ma.“ įsteigimo dokumentų parengimą ir įregistravimą – tai patvirtino liudytoja V. J., tai matyti ir iš byloje esančių jos pateiktų rašytinių įrodymų. Ši liudytoja taip pat parodė, kad A. G. užsiėmė įmonių steigimu ir tam reikalingų dokumentų parengimu, todėl jai nebuvo keista, kad jo vadovaujama bendrovė apmokėjo už M. Š. įmonės įsteigimo dokumentų patvirtinimą. Liudytoja R. P., teisme pakeitusi parodymus, taip pat paneigė pažįstanti A. G. ir bendravusi su juo dėl M. Š. įmonės steigimo. Ji parodė, kad dėl šios įmonės steigimo bendravo jos jau mirusi darbuotoja. Bet tyrimo metu L. P. kategoriškai tvirtino, kad A. G. pažinojo seniai, dar kaip AB „Swedbank“ vadybininką. Būtent A. G. jos klausė, ar ji sutiktų tvarkyti M. Š. įmonės apskaitą, užsiminė, kad jis vykdo kažkokios kitos M. Š. įmonės bankroto procedūrą. Būtent A. G. pasisiūlė ir atvežė M. Š. jau pasirašytą sutartį dėl apskaitos tvarkymo, 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje jai pats A. G. sumokėjo 50 eurų už apskaitai reikalingos programos „Rivilė“ atsisiuntimą. Dėl to buvo išrašyta 2016-04-30 UAB „B.“ sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) ir 2016-04-30 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), ji šiuos dokumentus atidavė A. G.. Ji A. G. prašymu taip pat išrašė ir 2016-05-31 dvi UAB „B.“ sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-06-30 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, skirtingomis datomis. Jas A. G. grąžino su M. Š. parašais. 2016 m. birželio mėnesį jai paskambino A. G. ir pasakė, kad sąskaitų faktūrų IĮ „Ma.“ neberašytų, nes ši įmonė bankrutuoja, kad tie 200 eurų, kurie buvo nesumokėti už IĮ „Ma.“ apskaitos vedimą, bus sumokėti. Jokios apskaitos jai vesti nereikėjo, nes nebuvo pateikti jokie šios įmonės dokumentai. 2016 m. rudenį ji gavo balsavimo biuletenį su 2016-10-13 IĮ „Ma.“ pranešimu siūlymu dėl kreditorių susirinkimo ir bankroto bylos kėlimo, kreditorių sąrašą. Užpildžiusi jį išsiuntė paštu UAB „B.“, nes ši įmonė buvo nurodyta kaip būsima bankroto administratorė. Tačiau ji UAB „B.“ vardu kreditorinio reikalavimo IĮ „Ma.“ nepateikė, nes nematė tam tikslo (1 t., 182 – 184 b.l.). Tyrimo metu duoti liudytojos parodymai yra labai konkretūs, tikslūs, juos iš dalies patvirtina ir M. Š. parodymai, todėl jais netikėti pagrindo nėra. Tokiu būdu, visiškai akivaizdu, kad A. G. tiesiogiai dalyvavo M. Š. įmonės „Ma.“ įsteigimo procese, pats inicijavo dokumentų (sutarties, sąskaitų faktūrų už realiai nevykusias operacijas), kurie vėliau tapo pagrindu pareikšti UAB „B.“ kreditorinį reikalavimą, parengime. Ir tai patvirtina M. Š. parodymus, kad šios įmonės įsteigimą inicijavo J. G. bei A. G., veikdami pagal iš anksto sugalvotą planą, atsikratyti M. Š. kaip fizinio asmens skolų. Tačiau, šis planas nepavyko, nes M. Š. kreditorius – AB „Swedbank“, kuriam buvo pranešta apie M. Š. individualiai įmonei „Ma.“ keliamą bankrotą ne teismo keliu, pareiškė prieštaravimus ir pradėjo civilinius ginčus teisme. Pažymėtina, kad civilinė byla dėl M. Š. individualios įmonės „Ma.“ bankroto nėra baigta – ji sustabdyta, šiuo metu (duomenys neskelbtini) apygardos teismo žinioje.

M. Š. sutiko su A. G. parodymais, kad 2016-04-28 buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią A. G. vadovaujama UAB „Ar.“ pervedė į UAB „L..“ sąskaitą 115 Eur padengti šios bendrovės įsiskolinimą Sodrai. Šią sutartį jam į namus atvežė pasirašyti A. G.. Iš specialisto išvados matyti, kad 2016-04-28 UAB „L..“, atstovaujama M. Š., ir UAB „Ar.“, atstovaujama A. G., pasirašė 115 Eur paskolos sutartį, paskolos grąžinimo terminas 2016-06-15. Tą pačią dieną UAB „Ar.“ pervedė 115 Eur į UAB „L..“ banko sąskaitą SEB banke, kuri panaudota sumokėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimui už 2016 m., VĮ „Registrų centras“, banko mokesčiams. Iš specialisto išvados matyti, kad UAB „L..“ SEB banko sąskaitoje 2016-04-28 turėjo 0,31 Eur likutį, iki bankroto datos į sąskaitą gauta iš viso 155,01 Eur, iš jų : 115 Eur paskola iš UAB „A.“, 40 Eur pervedė pats M. Š. savo paskolos grąžinimui ir 0,01 Eur buvo priskaitytas banko. Gautos įplaukos panaudotos socialinio draudimo įmokoms (148,48 Eur), VĮ „Registrų centras“ (2,04 Eur), banko mokesčiams (3,32 Eur). 2016-05-16 valstybės biudžetui UAB „L..“ buvo neskolinga, VMI kreditorinio reikalavimo nereiškė. SODRA 2016-06-08 BUAB „L..“ pareiškė 96,74 Eur kreditorinį reikalavimą. UAB „Ar.“ SODRAI banko pavedimu 2016-07-20 sumokėjo šį reikalavimą už UAB „L..“, ir kas šiuo atveju svarbu – VSDFV kreditorinio reikalavimo suma buvo perkelta UAB „Ar.“. Taip UAB „Ar.“ tapo BUAB „L..“ kreditore, nors ir su nedideliu reikalavimu. Galima sutikti su A. G., kad šis reikalavimas UAB „L..“ bankroto procese nebuvo didelis ir negalėjo turėti realios įtakos bankroto proceso valdymui, tačiau tapusi kreditore UAB „Ar.“ įgijo teisę dalyvauti bankroto procese drauge su BUAB „A.“, kurios bankrotą administravo UAB „B.“ dirbusi bankroto administratorė G. K.. Ir reikia pasakyti, kad kaip kreditorė UAB „Ar.“ buvo aktyvi UAB „L..“ bankroto proceso dalyvė, dalyvavo sprendžiant jame visus esminius klausimus, dalyvavo teisiniuose ginčuose su bendrovės kreditore Ė. ŽŪB. Jei tikėti A. G., kad jo vadovaujamos bendrovės reikalavimas nebuvo reikšmingas, tai jis galėjo tiesiog atsisakyti reikalavimo kaip nereikšmingo, kaip kad tai padarė, pvz. UAB „B.“. To nepadaręs, A. G. akivaizdžiai pademonstravo, kad jis veikė išvien su J. G. ir G. K..

Kaltinamojo M. Š., liudytojo D. V., R. Š. parodymais, specialistės išvada yra visiškai paneigti G. K. ir J. G. parodymai, kad pats M. Š. kaip UAB „L..“ vadovas pasisiūlė laiduoti už D. V. 1454119,40 Eur skolą BUAB „A.“, todėl 2016-04-27 pasirašė G. K. parengtą laidavimo sutartį, pagal kurią UAB „L..“ neatlygintinai ir solidariai įsipareigojo visiškai atsakyti savo turtu, jeigu D. V. laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių BUAB „A.“. Pats D. V. tvirtino tokios sutarties nematęs ir apie tai su M. Š. nekalbėjęs. Ši sutartis nebuvo rasta tarp dokumentų, kuriuos UAB „L..“ apskaitą tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-25 perdavė BUAB „L..“ bankroto administratorei G. K., jos vadovė R. Š. parodė tokios sutarties taip pat nemačiusi. Kita vertus, nebūtų net mažiausiai logiškai paaiškinamas ir pateisinamas toks M. Š. elgesys laiduoti beveik 1500000 Eur už jam tik iš matymo pažįstamo D. V. skolą, kai UAB „L..“ jau 2015-12-31 buvo nemoki ir praktiškai neturėjo jokio savo turto – tai seka iš specialisto išvados. Visiškai akivaizdu, kad paskubomis teismų įsakymais civilinėse bylose patenkintos turtinės pretenzijos – BUAB „A.“, kurios bankroto procedūrą vykdė G. K. 2016-04-14 pateikta pretenzija D. V. atlyginti 1454119,40 Eur BUAB „A.“ padarytą turtinę žalą; 2016-04-27 tos pačios G. K. kaip BUAB „A.“ bankroto administratorės pretenzija UAB „L..“ jai kaip solidariam laiduotojui sumokėti 1454119,40 BUAB „A.“ – buvo ne kas kita kaip dirbtinis fiktyvaus kreditoriaus – BUAB „A.“, įtraukimas į UAB „L.“ bankroto procesą su didžiausiu reikalavimu, viršijančiu ¾ įmonės turimų įsipareigojimų, realiai tik tam, kad būtų iš bankroto procedūros eliminuoti tikrieji kreditoriai – Ė. ŽŪB ir UAB „M.“, nes jie taip realiai prarado galimybę daryti bet kokią įtaką kreditorių susirinkimo priimamiems sprendimams. Pagal bylos duomenis, 2016-05-16 įvykusiame pirmame UAB „L..“ kreditorių susirinkime dalyvavo Ė. ŽŪB atstovai, tačiau įsitikinę, kad tarp kreditorių yra netikėtai, su didžiausiu reikalavimu atsiradusi BUAB „A.“, kurią atstovavo tos pačios UAB „B.“ darbuotoja G. K. ir kuri (UAB „B.“) buvo siūloma administruoti ir UAB „L..“ bankroto procesą ne teismo tvarka, jie neteikė kreditorinio reikalavimo, o kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą bei į teismą, siekdami nuginčyti 2016-05-16 priimtus UAB „L..“ kreditorių susirinkimo nutarimus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai tai patvirtina : 2016-05-24 (duomenys neskelbtini) rajono Ė. ŽŪB kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą prašydama panaikinti 2016-05-16 UAB „L..“ kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus; 2016-06-30 nutartimis (duomenys neskelbtini) apygardos teismas šiuos nutarimus panaikino ir uždraudė vykdyti UAB „L..“ bankroto procedūras ne teismo tvarka (ši teismo nutartis turėjo būti vykdoma nuo 2016-06-30, nes ja buvo paskirta laikinoji apsaugos priemonė); 2016-10-10 Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartį, kuria buvo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimai. Nežiūrint į tai, J. G., perėmęs administruoti BUAB „L..“ bankroto procesą po 2016-06-23, kai G. K. buvo panaikintas leidimas dirbti bankroto administratore, toliau tęsė bankroto procedūras, dėl ko paskubomis 2016-09-28 UAB „L..“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro kaip bankrutavusi. Dėl to 2016-11-11 (duomenys neskelbtini) apygardos teismas priėmė sprendimą BUAB „L..“ bankroto bylą nutraukti. Pažymėtina, kad J. G. visą laiką tvirtino, kad kaltinime nurodyti 2016 m. balandžio mėnesį priimtų teismų įsakymų civilinėse bylose, kreditorių susirinkimų nutarimų (po 2016-05-16) niekas neskundė, įsakymai ir nutarimai buvo įsiteisėję, todėl juos buvo privalu visiems vykdyti. Tačiau, priimant teismo įsakymą yra tenkinamas reikalavimas, jeigu jam niekas neprieštarauja. Įrodymai priimant teismo įsakymą nėra tiriami. Visiškai akivaizdu, kad šiuo atveju teismo įsakymai buvo priimti kaltinamiesiems vykdant nusikalstamą sumanymą – dirbtinai sukurti fiktyvų kreditorių. Jais buvo suinteresuoti kaltinamieji J. G., G. K. ir A. G., kurie dirbo UAB „B.“, buvo pavaldūs J. G. kaip šios bendrovės vadovui. UAB „B.“ savo ruožtu administravo tiek BUAB „A.“, tiek BUAB „L..“, o M. Š. aklai pasitikėjo kaltinamaisiais, todėl nesigilindamas į esmę pasirašinėjo jų pateikiamus dokumentus ir vykdė kitus neteisėtus jų nurodymus. Taigi, ir jis nebuvo suinteresuotas ginčyti teismų įsakymus. Jau minėta, kad 2016-05-16 UAB „L..“ kreditorių susirinkimo nutarimus Ė. ŽŪB ir UAB „M.“ skundė teismui ir teismas jų ieškinius patenkino. Kituose susirinkimuose tiek Ė. ŽŪB, tiek UAB „M.“ nebedalyvavo.

Nežiūrint į tai, kad 2016-06-30 (duomenys neskelbtini) apygardos teismas panaikino 2016-05-16 BUAB „L..“ kreditorių susirinkimo nutarimus (tame tarpe – ir nutarimą iškelti UAB „L..“ bankroto bylą ne teismo tvarka) bei tos pačios dienos nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė toliau vykdyti bet kokias UAB „L..“ bankroto ne teismo tvarka procedūras, J. G., kaip BUAB „L..“ bankroto administratoriaus „B.“ įgaliotas asmuo, 2016-09-12 už 2000 Eur perleido reikalavimo teisę į M. Š. 199343,08 Eur skolą BUAB „L..“ su juo (J. G.) susijusiai UAB „O.“, kuriai vadovavo I. L.. I. L. tai patvirtino, parodė, kad perimti skolą jai pasiūlė J. G.. Nupirktos skolos M. Š. taip ir neatlygino. BUAB „L..“ iš UAB „O.“ gauti 2000 Eur buvo skubiai išdalinti: 8 Eur buvo nurašyti kaip banko mokesčiai, o likę 1992 Eur buvo pervesti administratoriui – UAB „B.“, už administravimą. Tai lėmė galimybę BUAB „L..“ išregistruoti kaip bankrutavusią ir baigti jos veiklą.

Tokiu būdu, šios nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu (2016 m. balandžio – rugsėjo mėnesiais) J. G., G. K. ir A. G. (pastarieji – iki 2016-06-23) buvo valstybės tarnautojams prilyginti asmenys – bankroto administratoriai. Bendrai veikdami nusikalstamu tikslu – piktnaudžiaudami jiems suteiktais tarnybiniais įgaliojimais, pradėdami, dalyvaudami ir vykdydami neteisėtą UAB „L..“ bankroto procedūrą, jie pažeidė kaltinime nurodytų (šiame nuosprendyje patikslintų) 2001-03-20 Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 14 p., 20 p., 12 str. 4 d. reikalavimus, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-12-02 įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administravimo administratorių elgesio kodekso reikalavimus, valstybės jiems deleguotus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo bei kitus esminius tarnybos principus, kurdami savivalės, įstatymų nepaisymo, nebaudžiamumo sistemą parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino valstybės ir Įmonių bankroto valdymo departamento prestižą bei autoritetą visuomenėje ir akivaizdžiai diskreditavo bankrutuojančių įmonių bankroto administratoriaus vardą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir Įmonių bankroto valdymo departamentas. Kaltinamieji tai padarė siekdami turtinės naudos sau, t. y. už neteisėtų veiksmų atlikimą kaip atlygį jie sutarė su M. Š. įsigyti jo turimas UAB „V.“ ir UAB „Ve.“ akcijas. Šios bendrovės turėjo turto – pačių kaltinamųjų vertinimu 50000 Eur vertus teniso kortus (duomenys neskelbtini), akcijas ir perrašyti jas su J. G. susijusiai R. D.. Vykdant šį sumanymą 2016-04-12 M. Š. pardavė jai UAB „Ve.“ akcijas, o UAB „V.“ akcijas M. Š. (faktinio akcijų turėtojo) nurodymu G. K. R. D. padovanojo. R. D. buvo artimai susijusi su J. G., ji net ir neneigė, kad kartu su juo anksčiau dirbo. Pagal R. D. parodymus, užsiimti verslu su teniso kortais jai pasiūlė ir ją konsultavo A. G. ir J. G., būtent jie taip pat buvo dalyje būsimo pelno, t. y. pelnas būtų buvęs paskirstytas tarp jos, A. G. ir J. G.. Buvo ketinama teniso kortus arba išnuomoti, arba juos parduoti. tai reiškia, kad kaltinamieji taip siekė konkrečios turtinės naudos sau. Tokiu būdu, J. G. ir G. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 228 str. 2 d., nuoroda į BK 24 str. 3 d. jiems kaip šios veikos vykdytojams kaltinime šiuo atveju yra perteklinė. A. G. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip padėjėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir atitinka BK 24 str. 6 d. 228 str. 2 d.

J. G. bei juridinis asmuo VšĮ „H.“ be to kaltinami organizavę piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Pagal BK 24 str. 4 d. organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Kaltinime J. G. jo kaip galimo šios veikos organizatoriaus veiksmai nėra detaliau aprašyti ir išsamiau atskleisti, apie juos lieka tik spėlioti ar daryti prielaidas. Tačiau, prielaidomis apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas. Kita vertus, iš bylos matyti, kad kaltinamieji J. G. ir G. K. neteisėto UAB „L..“ bankroto procese aktyviau veikė kaip piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi vykdytojai, kiekvienas jų atliko savo veiksmus pasiekti bendram nusikalstamam rezultatui. Pažymėtina, kad G. K. kaip bankroto administratorė šioje byloje įgaliojimus turėjo tik kiek daugiau nei du mėnesius, po to jos funkcijas perėmė J. G., kuris ir baigė nusikalstamą veiką iki galo – iki BUAB „L..“ išregistravimo iš registro kaip bankrutavusios. Todėl laikyti tiek J. G., tiek juridinį asmenį VšĮ „H.“ aptariamos nusikalstamos veikos organizatoriais nėra ir pakankamai neginčijamų duomenų, ir teisinio pagrindo. J. G., G. K. bei juridinis asmuo VšĮ „H.“ buvo šios veikos vykdytojai.

Iš kaltinimų visiems jiems dėl veikos, numatytos BK 228 str. 2 d., šalinama tai, kad savo veiksmais kaltinamieji užkirto kelią (duomenys neskelbtini) rajono Ė. ŽŪB bei UAB „M.“ tolimesniam skolų išieškojimui iš M. Š. ir UAB „L..“, ir taip padarė joms padarė didelę 192231,45 Eur turtinę žalą. Galima sutikti su tuo, kad jų neteisėti veiksmai lėmė tai, kad UAB „L..“ buvo neteisėtai išregistruota kaip bankrutavusi, tačiau, kaip jau minėta šiame nuosprendyje, jau 2016-01-01 UAB „L..“ buvo nemoki – realiai neturėjo jokio savo turto, M. Š. buvo už tai atsakingas, bet neketino su kreditoriais atsiskaityti. Todėl 2016-05-16 pradėjus šiai bendrovei bankroto ne teismo tvarka procesą, jos kreditoriai (duomenys neskelbtini) Ė. ŽŪB bei UAB „M.“ jau neturėjo jokios realios galimybės tikėtis atgauti skolas.

G. K. neneigė, kad tai ji parengė 2016-04-27 laidavimo sutartį, pagal kurią UAB „L..“, atstovaujama direktoriaus M. Š., solidariai įsipareigojo visiškai atsakyti savo turtu, jeigu BUAB „A.“ buvęs vadovas D. V. laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių pagal (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2016-04-26 priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Anot jos, ši sutartis buvo parengta M. Š. siūlymu ir jo iniciatyva, todėl ji buvo tikra. M. Š. gi parodė, jog jam šią sutartį kaip ir daug kitų dokumentų pasirašyti atvežė A. G. arba J. G.. Matė, kad laidavimo suma buvo virš milijono eurų. A. G. liepė pasirašyti, paaiškino, kad BUAB „A.“ tokiu būdu taps jo vadovautos įmonės „L..“ didžiausiu kreditoriumi, kad būtų lengviau vykdyti bankroto procedūrą. Taip iš bankroto procedūros realiai buvo „išstumti“ tikrieji kreditoriai – UAB „M.“ ir Ė. ŽŪB. Su pačiu D. V. dėl to laidavimo jis nebuvo susitikęs, apie tai su juo nekalbėjo, nors jį pažinojo iš anksčiau. Pasirašydamas šią laidavimo sutartį suprato, kad joje yra tikrovės neatitinkanti informacija, kad ji neatitinka jo valios, nes laiduoti tokiai sumai buvo absurdiška. M. Š. parodymai yra įtikinami ir atitinka esminę faktinę aplinkybę – jam, savo iniciatyva kaip UAB „L..“ vadovui, pasirašyti tokią sutartį žinant, kad bendrovė yra nemoki, negali atsiskaityti beveik 200000 Eur su dviem pagrindiniais bendrovės kreditoriais, buvo absoliučiai nenaudinga ir beprasmiška. Galima pakartoti, kad yra visiškai akivaizdu, jog ši sutartis buvo parengta ir pasirašyta tik tam, kad BUAB „A.“ taptų pagrindiniu UAB „L..“ kreditoriumi, kas leistų kaltinamiesiems laisvai valdyti šios bendrovės bankroto procesą. Ne veltui, pretenzijos D. V., UAB „L..“, teismų įsakymai, kuriais buvo priteistos skolos iš D. V. ir bendrovės „L..“, sekė itin skubiai, praktiškai vienas po kito. O būtent, kaip nustatė specialistė, tą pačią laidavimo sutarties pasirašymo dieną – 2016-04-27, BUAB „A.“ bendrovei „L..“ iš karto surašė reikalavimą per 7 dienas sumokėti visą 1454119,40 Eur skolą. Nežiūrint į tai, UAB „L..“ vadovas M. Š. jau po 5 dienų – 2016-05-02, pasirašė ir bendrovės kreditoriams išsiuntė pranešimą – siūlymą dėl kreditorių susirinkimo ir bankroto bylos kėlimo. Ir tos pačios dienos M. Š. pasirašytame 2016-05-02 kreditorių sąraše jau fiksuotas 1454119,40 Eur įsipareigojimas BUAB „A.“, nors terminas sumokėti UAB „L.“ skolą pagal G. K. parengtą reikalavimą dar nebuvo suėjęs. Pastebėtina, kad iki 2016-05-16, t. y. bankroto bylos iškėlimo, į UAB „L..“ apskaitos dokumentus ir balansus aptariama laidavimo sutartis nebuvo įtraukta, jau minėta, kad jos nematė ir UAB „L..“ apskaitą tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. Š.. Iš to visiškai akivaizdu, kad ši sutartis buvo netikras dokumentas, nes ji neatspindėjo tikrosios šalių valios, ją parengė G. K., pasirašė M. Š..

Ši sutartis tapo pagrindu pagaminti ir kitą netikrą dokumentą – 2016-05-02 UAB „L..“ kreditorių sąrašą. G. K. parodė, kad šį sąrašą taip pat parengė ir jai susitikimo metu perdavė M. Š., nes ji tuo metu negalėjo žinoti apie jo vadovaujamos bendrovės kreditorius. Tačiau, M. Š. vienodai nuosekliai tvirtino, kad visus dokumentus, susijusius su bankroto bylos kėlimu UAB „L..“ jau paruoštus jam į namus atvežė A. G., jis juos tik pasirašė. G. K. jis iki tol iš viso nepažinojo. Pastebėtina, kad 2017-02-07 kratos UAB „B.“ patalpose metu buvo rasta ir išimta USB 3.0 laikmena, kuri pasak G. K. buvo jos darbiniame kompiuteryje, ir kurioje katalogas „Kreditorių susirinkimai“, buvo rastas failas „Kreditorių sąrašas“, kuriame buvo aptiktas dokumentas be parašų – UAB „L..“ 2016-05-02 kreditorių sąrašas; kitame kataloge rastas paruoštas dokumentas be parašų – 2016-05-02 UAB „L..“ pranešimas – siūlymas dėl kreditorių susirinkimo ir bankroto bylos kėlimo. Šioje laikmenoje ir kompiuteryje, kuriame buvo ši laikmena ir kuriuo naudojosi G. K., taip pat buvo rasta ir jau aptarta 2016-04-27 laidavimo sutartis be parašų, kiti parengti dokumentai, susiję su UAB „A.“, UAB „L..“, IĮ „Ma.“, ir t.t. Iš to visiškai akivaizdu, kad aptariamą 2016-05-02 kreditorių sąrašą parengė G. K., kuriame ji nurodė netikrus duomenis, t. y. įtraukė į jį fiktyvų kreditorių BUAB „A.“. M. Š. pasirašius šį netikrą dokumentą, G. K. jį panaudojo, išsiųsdama UAB „L..“ kreditoriams. Ši kaltinamųjų G. K. ir M. Š. veika atitinka BK 300 str. 1 d.

Kaltinimas J. G. organizavus netikro dokumento pagaminimą, t. y. davus nurodymą G. K. parengti 2016-04-27 laidavimo sutartį tarp UAB „L..“ ir BUAB „A.“, nepasitvirtino. J. G. davęs tokį nurodymą nepripažino, G. K. taip pat neigė, kad sutartį ji parengė nurodžius J. G.. Byloje nenustatyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis J. G. galėjo duoti nurodymą G. K.. Galima tik spėlioti, kad be J. G. žinios ir jo sutikimo tokia laidavimo sutartis nebūtų atsiradusi, nes pasak G. K. būtent J. G. kaip UAB „B.“ vadovas duodavo sutikimą imtis administruoti kokios nors bendrovės bankrotą. Tačiau, kad šiuo atveju būtent J. G. pavedė G. K. parengti netikrą laidavimo sutartį, neabejotinų įrodymų byloje nėra. Todėl, J. G. pagal BK 24 str. 4 d. 300 str. 1 d. išteisinamas jam nepadarius šios veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

BK 20 str. reglamentuota juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Pagal šio straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. BK 228 str. 3 d. numato, kad už šiame (BK 228 str.) numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. BK 20 str. 2 d. numato, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui, arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. BK 20 str. 3 d. numatyta, kad juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros arba kontrolės.

Kaltinimas juridiniam asmeniui – veikos padarymo metu buvusiai UAB „B.“, yra iš esmės identiškas kaip ir kaltinimas jos vadovui J. G.. Visų pirma pažymėtina, J. G. šioje byloje keletą kartų inicijavo ir įregistravo UAB „B.“ pavadinimo, statuso ir net įmonės kodo pakeitimus. O būtent, 2019-11-25 UAB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkyta į VšĮ „H.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovas liko tas pats – J. G.. 2020-09-10 vienintelio dalininko J. G. sprendimu VšĮ „H.“ buvo reorganizuota į VšĮ „H.“, VĮ Registrų centre ši įmonė įregistruota 2020-12-09 (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės vieta (duomenys neskelbtini). Čia svarbu tai, kad veikos padarymo metu buvusio kaltinamo juridinio asmens – UAB „B.“, teises ir pareigas po jos reorganizacijos periminėjo reorganizuotos įstaigos – VšĮ „H.“, o vėliau – VšĮ „H.“, todėl kaltinamuoju juridiniu asmeniu laikoma viešoji įstaiga – VšĮ „H.“.

Byloje nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu J. G. buvo UAB „B.“ vieninteliu akcininku ir vadovu. Kaltinamieji A. G. ir G. K. taip pat tuo metu buvo bankroto administratoriai, kurie dirbo UAB „B.“, tik jų kaip bankroto administratorių įgaliojimai buvo panaikinti 2016-06-23. Pagal G. K. parodymus, būtent J. G. kaip šios bendrovės vadovas vienasmeniškai priimdavo sprendimus, kokioms įmonėms UAB „B.“ teiks bankroto administravimo paslaugas. pagal kaltinamųjų parodymus, G. K. 2016 m. balandžio mėnesį kaip UAB „B.“ įgaliota atstovė taip pat administravo ir BUAB „A.“. Nustatyta, kad nusikalstamu tikslu – siekiant neteisėto UAB „L..“ bankroto ne teismo tvarka, G. K. pagamino suklastotą 2016-04-27 laidavimo sutartį tarp BUAB „A.“ ir UAB „L..“, kuri tapo pagrindu atlikti neteisėtus veiksmus – kelti UAB „L..“ bankrotą ne teismo tvarka ir jį vykdyti, taip pašalinus iš bankroto proceso pagrindinius kreditorius Ė. ŽŪB ir UAB „M.“. Po to, kai G. K. kaip UAB „B.“ įgaliota atstovė tapo ir UAB „L..“ bankroto administratore, A. G. perėmė BUAB „A.“ bankroto administravimą. Matyti, kad G. K. netekus teisės dirbti bankroto administratore, toliau J. G. kaip įgaliotas UAB „B.“ atstovas tęsė BUAB „L..“ bankroto procesą, iki ši įmonė kaip bankrutavusi buvo išregistruota iš registro. Taip buvo pasiektas galutinis nusikalstamas rezultatas.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad BUAB „L..“ bankroto administratoriaus įgaliota G. K. akcininkui M. Š. 2016-06-03 surašė pretenziją ir pareikalavo iki 2016-06-10 grąžinti 199343, 08 Eur skolą. Ši skola iš jo buvo priteista (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2016-06-16 įsakymu. Pažymėtina, kad pretenzija M. Š. buvo surašyta ne iš karto po bankroto UAB „L..“ proceso pradžios, o tik po to, kai pagal (duomenys neskelbtini) rajono Ė. ŽŪB 2016-05-25 pareiškimą 2016-05-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. BUAB „L..“ bankroto procese, siekiant užbaigti BUAB „L..“ bankroto procesą, 2016-09-12 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu BUAB „L..“ už 2000 Eur perleido UAB „O.“ reikalavimo teisę į M. Š. 199343,08 Eur skolą. Gavusi šias lėšas, BUAB „L..“ 1992 Eur išsimokėjo pasidengdama dalį administravimo išlaidų. Taigi, gavo nors ir nedidelę naudą. Be to, pagal kaltinamųjų M. Š., J. G. ir A. G. susitarimą, 2016-04-15 įregistravus M. Š. IĮ „Ma.“, kuri realiai jokios veiklos nevykdė dėl prasidėjusių teisminių procesų, kuriuos inicijavo M. Š. kreditorius – AB „Swedbank“, būtent UAB „B.“ tapo šios įmonės bankroto administratoriumi jai 2016-11-04 iškėlus bankroto bylą. Jau šiame nuosprendyje buvo nurodyta, kad IĮ „Ma.“ bankrotą inicijavo UAB „B.“ (jos direktorė R. P.), kuri tapo šios įmonės kreditoriumi realiai neteikusi jai jokių buhalterinės apskaitos paslaugų, A. G. prašymu išrašiusi už tai dvi PVM sąskaitas faktūras 200 Eur sumai. 2016-11-04 UAB „B.“ įgaliojimas buvo suteiktas J. G. kaip IĮ „Ma.“ įgaliotam asmeniui neteisminio bankroto byloje ir jam suteikiami įgaliojimai pasirašyti visus bankrutuojančios/bankrutavusios IĮ „Ma.“ dokumentus. 2016-11-14 UAB „O.“ pateikė kreditorinį reikalavimą 203203,98 Eur sumai (199343,08 Eur skola, priteista iš M. Š., ir 3860,90 Eur procesinių palūkanų). Jau šiame nuosprendyje minėta ir tai, kad 2016-04-27 laidavimo sutarties tarp BUAB „A.“ ir UAB „L..“, UAB „L..“ 2016-05-02 pranešimo – pasiūlymo forma ir tos pačios dienos kreditorių sąrašo ruošiniai buvo rasti išorinėje USB 3.0 laikmenoje UAB „B.“ patalpose 2017-02-07 atliktos kratos metu. G. K. neneigė, jog ši laikmena buvo jos darbiniame kompiuteryje. Šiame kompiuteryje, be to, buvo rasti ir kiti dokumentai bei jų ruošiniai, kuriuos G. K. parengė veikdama kaip UAB „B.“ įgaliota atstovė – jie yra nurodyti kompiuterio ir laikmenos apžiūros protokole. Tai taip pat įrodo, kad kaltinamieji veikė UAB „B.“ vardu ir jos interesais.

Todėl, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad juridinio asmens – veikos padarymo metu buvusios UAB „B.“, reorganizuotos į VšĮ „H.“, vadovas J. G. bei iki 2016-06-23 kaltinamieji A. G. ir G. K. kaip šios bendrovės įgalioti asmenys veikė šios bendrovės vardu ir jos interesais, ją atstovavo ir priiminėjo sprendimus. Atstovaudami UAB „B.“ jie piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, todėl ir juridinis asmuo yra kaltas pagal BK 20 str., 228 str. 2 d.

Šioje byloje pripažinus, kad kaltinimas J. G. organizavus netikro dokumento pagaminimą nepasitvirtino (motyvai nurodyti šiame nuosprendyje anksčiau), nėra pagrindo ir juridinį asmenį VšĮ „H.“ pripažinti kaltu dėl tos pačios veikos pagal BK 24 str. 4 d. 300 str. 1 d. Jis išteisinamas kaip nepadaręs šios veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl BK 223 str. 1 d. numatytos veikos J. G. ir VšĮ „H.“

Pagal BK 223 str. baudžiamas tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kaltinamieji J. G. ir juridinis asmuo – VšĮ „H.“, savo kaltę neigė. Specialistė I. K. savo išvadoje nurodė, jog po UAB „L..“ bankroto paskelbimo 2016-05-16, į BUAB „L..“ apskaitą nebuvo įtraukti 6 kaltinime nurodyti sandoriai, keičiantys bendrovės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, nefiksuoti bendrovės apskaitoje ir neregistruoti apskaitos registruose. Taip BUAB „L..“ bankroto administratorius – UAB „B.“ pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. ir 16 str. 1 d. reikalavimus, dėl ko atsirado pasekmės – iš dalies nebuvo galima nustatyti BUAB „L..” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2016-09-28. Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė I. K. patvirtino savo 2017-03-17 surašytą specialisto išvadą ir papildomai paaiškino, kad tyrimo metu jai nebuvo pateikti apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2016-05-16 iki bendrovės likvidavimo datos – 2016-09-28. Už tai atsakingas bankroto administratorius. Suvestinio registro buhalterinėje apskaitoje nebuvimas lemia pasekmę, tačiau, pasak jos, tai yra formalus pažeidimas, nes esant pirminiams dokumentams, tinkamai sutvarkyti suvestinį registrą yra paprasta ir tam nereikia daug laiko.

Teismų praktikoje jau nusistovėjusi nuostata, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei veika tik formaliai atitinka konkrečiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme, ji neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-424-696/2016, 2K-145-495/2021). Iš tiesų, šioje byloje matyti, jog pirminiai dokumentai, patvirtinantys sandorių turinį, specialistei buvo pateikti – jie tik nebuvo įtraukti į antros grandies apskaitos dokumentus – suvestinius registrus. Esant pirminiams dokumentams, atlikus nesudėtingą papildomą darbą (suvedus juos į apskaitos registrus), realiai galima buvo nustatyti BUAB „L..” turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Todėl nustatyti aptariami pažeidimai tik formaliai atitinka BK 223 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius, jie nėra tiek pavojingi, kad už juos turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. esant tokiai situacijai kaltinamieji J. G. ir juridinis asmuo – VšĮ „H.“ pagal BK 223 str. 1 d. išteisinami jiems nepadarius šios nusikalstamos veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

(duomenys neskelbtini) rajono Ė. ŽŪB patikslinusi civilinį ieškinį prašė priteisti iš kaltinamųjų 104497,23 Eur žalai atlyginti, kurią sudaro 98871,95 Eur už patiektą produkciją ir 5625,28 Eur palūkanų už neatsiskaitymą laiku. Baigiamųjų kalbų metu bendrovės atstovas advokatas K. Virketis patikslino ieškinio reikalavimą – palūkanas sumažino iki 4595,78 Eur, ir nurodė galutinę ieškinio sumą – 103467,33 Eur. UAB „M.“ prašo priteisti iš kaltinamųjų 90000 Eur civilinį ieškinį. Pareikštų civilinių ieškinių sumos yra patvirtintos byloje esančiais rašytiniais dokumentais, specialisto išvada, dėl jų abejonių nėra.

Iš bylos taip pat matyti, kad 199343,08 Eur skola BUAB „L..“ iš M. Š. buvo priteista (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2016-06-16 įsakymu. Jau minėta, kad BUAB „L..“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo J. G. šią M. Š. skolą 2016-09-12 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido bendrovei „O.“ už 2000 Eur. 2016-09-28 UAB „L..“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro kaip bankrutavusi, dėl to 2016-11-11 (duomenys neskelbtini) apygardos teismas priėmė sprendimą bankroto bylą nutraukti. 2018-06-12 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis M. A. UAB „O.“ grąžino vykdomąjį dokumentą dėl 199343,08 Eur ir 19797,77 Eur palūkanų išieškojimo iš M. Š., nes skolininkas niekur nedirba, turi tik butą (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas bankui (prievolės įvykdymo terminas sueina 2045 metais), kito turto neturi, skolos nemoka. Šiame nuosprendyje jau yra pripažinta, kad tik M. Š., turėdamas įsipareigojimų bendrovės kreditoriams, tačiau su jais neatsiskaitęs, o bendrovės lėšas panaudojęs savo asmeninių poreikių tenkinimui, sąmoningai blogai valdė UAB „L..“ ir taip privedė ją prie bankroto, taip padarydamas didelę turtinę žalą bendrovės kreditoriams – (duomenys neskelbtini) Ė. ŽŪB ir UAB „M.“. Todėl, žalą paminėtiems kreditoriams turėtų atlyginti M. Š., kuris yra dėl to kaltas. (duomenys neskelbtini) Ė. ŽŪB ir UAB „M.“ neteisėtame UAB „L..“ bankroto procese nedalyvavo, jie pareiškė tiesioginius ieškinius už jiems padarytą žalą atsakingiems asmenims, todėl jų ieškiniai pilnai tenkinami, priteisiant juos iš M. Š..

Tarp kaltinamųjų J. G., G. K., A. G. ir juridinio asmens – VšĮ „H.“, veiksmų neteisėtai iškėlus UAB „L..“ bankroto bylą ne teismo tvarka bei vykdant šios bendrovės bankrotą iki bendrovės išregistravimo, ir (duomenys neskelbtini) rajono Ė. ŽŪB ir UAB „M.“ atsiradusios žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio, todėl pagrindo priteisti ieškinius iš šių kaltinamųjų nėra, nes nėra visų būtinų sąlygų ieškinio tenkinimui.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į jų padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jų asmenybę, atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 41, 54, 61 straipsniuose.

M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi. Kitų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Visų jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe.

J. G. padarė vieną sunkų, tyčinį, baigtą, savanaudišką nusikaltimą. Šios veikos padarymo metu buvo neteistas, dirbo ir šiuo metu dirba, nėra baustas administracinėmis nuobaudomis, turi šeimą. Nustatyta tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis kaltę neigė, buvo aktyviausias jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos dalyvis. Įvertinus tai, jis baudžiamas bauda, jos dydį nustatant pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 47 str. 3 d. 4 p. redakciją (2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1871 (nuo 2016 04 01 – remiantis 2016 03 25 įstatymu Nr. XII-2277), nes vėlesni šios teisės normos pakeitimai tik griežtino baudos dydį. Už sunkų nusikaltimą buvo numatyta bauda iki 1500 MGL. Taip pat taikomas ir veikos padarymo metu galiojęs 1 MGL dydis, lygus 37,66 Eur.

A. G. anksčiau teistas. Sunkų, tyčinį, baigtą, savanaudišką nusikaltimą, kuriuo kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nustatyta tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau, šį nusikaltimą jis padarė veikdamas kaip padėjėjas, todėl jo veiksmai yra mažiau pavojingi. Jis vedęs, turi šeimą, mažametį vaiką, dirba, charakterizuojamas gerai. Byloje nėra jokių duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos jis per beveik 5 metus būtų padaręs kokius nors naujus nusikaltimus. Todėl, jis pagal BK 24 str. 6 d. 228 str. 2 d. baudžiamas laisvės atėmimo bausme arčiau jos minimumo. Bausmės pagal šį ir 2014-05-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, pakeistą 2016-05-18 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, bendrinamos pagal BK 64 str. jas iš dalies sudedant. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti ir neskyrus bausmę atlikti realiai, todėl pritaikius jam BK 75 str. (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06) laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidedamas.

G. K. taip pat anksčiau teista, dvi nusikalstamas veikas, kurių viena (BK 228 str. 2 d.) yra sunkus, kita (BK 300 str. 1 d.) – nesunkus nusikaltimai, ji padarė neišnykus teistumui. Abi jos padarytos veikos taip pat tyčinės, baigtos. Nustatyta tik jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau, ji per pakankamai ilgą laiką šio proceso metu taip pat nepadarė naujų nusikaltimų, dirba, neturi administracinių nuobaudų. Todėl, pagal BK 228 str. 2 d. ji baudžiama bauda, jos dydį nustatant pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 47 str. 3 d. 4 p. redakciją (2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1871 (nuo 2016 04 01 – remiantis 2016 03 25 įstatymu Nr. XII-2277). Už sunkų nusikaltimą buvo numatyta bauda iki 1500 MGL. Taip pat taikomas ir veikos padarymo metu galiojęs 1 MGL dydis, lygus 37,66 Eur. Už veiką, numatytą BK 300 str. 1 d. jai taip pat skiriama bauda, atsižvelgus į tai, kad veikos padarymo metu už nesunkų nusikaltimą bauda buvo numatyta iki 500 MGL dydžio. Bausmės jai bendrinamos apėmimo būdu pagal BK 63 str. 5 d. 2 p.

M. Š. neteistas, padarė du tyčinius, nesunkius, baigtus nusikaltimus. Išsamesnio jo kaip asmenybės apibūdinimo byloje nėra, teigia, kad užsiima individualia veikla. Byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinti aplinkybė (dėl BK 300 str. 1 d. numatytos veikos). Jo parodymai prisidėjo prie to, kad būtų atskleisti ir įvertinti kitų kaltinamųjų nusikalstami veiksmai pradedant ir vykdant neteisėtą UAB „L..“ bankroto procesą ne teismo tvarka. Byloje taip pat nėra duomenų, kad M. Š. nuo 2016 m. padarė kokius nors naujus nusikaltimus. Todėl, jis baudžiamas BK 209 str. vienintele numatyta laisvės atėmimo bausme, skiriant ją arčiau minimalaus dydžio. Pagal BK 300 str. 1 d. jis baudžiamas areštu. Šis bausmės bendrinamos jas iš dalies sudedant. Įvertinus aukščiau išdėstytą, yra pagrindas manyti, kad jam bausmės tikslai taip pat gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidedamas.

Juridinis asmuo – VšĮ „H.“ (buvusi UAB „B., VšĮ „H.“) neteistas, padarė vieną tyčinį, sunkų, baigtą nusikaltimą. 2019-04-03 Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR FM įsakymu Nr. V4-84, UAB „B.“ 2019-04-03 buvo išbraukta iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo, nes bendrovės vadovas (J. G.) neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Po to, kaltinamojo, jos vadovo J. G. sprendimais, 2019-11-25 UAB „B.“, buvo pertvarkyta į VšĮ „H.“, įmonės vadovas liko tas pats – J. G.. Dar vėliau, 2020-09-10 vienintelio dalininko J. G. sprendimu VšĮ „H.“ buvo reorganizuota į VšĮ „H.“, VĮ Registrų centre ši įmonė įregistruota 2020-12-09, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės vieta (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad VšĮ „H.“ neužsiima juridinių asmenų restruktūrizavimo ir nemokumo paslaugų teikimu, skirti jam juridinio asmens veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo bausmes nėra tikslinga. Todėl, jam skiriama bauda, jos dydį nustatant pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 47 str. 4 d. redakciją (2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1871 (nuo 2016 04 01 – remiantis 2016 03 25 įstatymu Nr. XII-2277). Už sunkų nusikaltimą juridiniam asmeniui buvo numatyta bauda iki 50000 MGL. Taikomas ir veikos padarymo metu galiojęs 1 MGL dydis, lygus 37,66 Eur.

Kadangi kaltinamieji J. G., A. G. ir G. K. BK 228 str. 2 d. numatytą veiką (piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi) padarė eidami bankroto administratorių pareigas, jiems skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės užsiimti juridinių ar fizinių asmenų restruktūrizavimo ar nemokumo vykdymu.

Iš kaltinamųjų civiliniams ieškovams kaip proceso išlaidos išieškomos jų atstovams išmokėtos lėšos už teisines paslaugas – 2200 Eur UAB „M.i“, 3146 Eur (duomenys neskelbtini) Ė. ŽŪB. Iš kaltinamojo – juridinio asmens VšĮ „H.“, valstybei taip pat išieškomos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 671,94 Eur (BPK 106 str. 1 – 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. G. (J. G.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 228 str. 2 d. ir jį nubausti 300 MGL (11298 Eur) dydžio bauda.

Į šią bausmę (baudą) įskaičiuoti jo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017-02-08 iki 2017-02-23 (16 dienų), pagal BK 66 str. 2 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginus 2 MGL dydžio baudai, pripažinti, kad likusi bausmės (baudos) dalis sudaro 268 MGL (10092 Eur). Likusią baudos dalį įpareigoti jį sumokėti per 1 metus laiko po šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal BK 67 str. 3 d., 68² str., skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės 3 (trejus) metus po šio nuosprendžio įsiteisėjimo užsiimti juridinių ir fizinių asmenų restruktūrizavimo ir nemokumo procesų vykdymu ir teikti su tuo susijusias paslaugas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės šis nuosprendis, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

J. G. (J. G.) pagal BK 24 str. 6 d. 209 str., BK 24 str. 4 d. 300 str. 1 d ir BK 223 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius šių veikų (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

A. G. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d. 228 str. 2 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Pagal BK 64 str. 3 d., prie 2014-05-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-05-18 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, pridėjus dalį – 9 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 9 mėnesiams.

Pritaikius BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06), jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams laiko, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pagal BK 67 str. 3 d., 68² str., skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės 2 (dvejus) metus po šio nuosprendžio įsiteisėjimo užsiimti juridinių ir fizinių asmenų restruktūrizavimo ir nemokumo procesų vykdymu ir teikti su tuo susijusias paslaugas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės šis nuosprendis, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. G. pagal BK 24 str. 6 d. 209 str. išteisinti jam nepadarius šios veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

G. K. pripažinti kalta pagal BK 228 str. 2 d., 300 str. 1 d. ir ją nubausti :

- pagal BK 228 str. 2 d. 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 str. 1 d. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Pagal BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., subendrinus šias bausmes jas apimant, skirti jai galutinę subendrintą bausmę – 250 MGL (9415 Eur ) dydžio baudą.

Paskirtą baudą įpareigoti ją sumokėti per 1 metus laiko po šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal BK 67 str. 3 d., 68² str., skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės 3 (trejus) metus po šio nuosprendžio įsiteisėjimo užsiimti juridinių ir fizinių asmenų restruktūrizavimo ir nemokumo procesų vykdymu ir teikti su tuo susijusias paslaugas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės šis nuosprendis, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

G. K. pagal BK 24 str. 6 d. 209 str. išteisinti jai nepadarius šios veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

M. Š. pripažinti kaltu pagal BK 209 str., 300 str. 1 d. ir jį nubausti :

- pagal BK 209 str. laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 300 str. 1 d. areštu 30 parų.

Pagal BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant – prie griežtesnės bausmės pridedant 20 parų arešto bausmės, paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 20 dienų.

Pritaikius BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06), jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams laiko, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės šis nuosprendis, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Juridinį asmenį VšĮ „H.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės vieta (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 20 str., 228 str. 2 d. ir nubausti jį 1000 MGL (37660 Eur) dydžio bauda.

Paskirtą baudą įpareigoti jį sumokėti per 1 metus laiko po šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Juridinį asmenį VšĮ „H.“ pagal BK 24 str. 4 d. 300 str. 1 d., 223 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius šios veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priteisti iš M. Š. (duomenys neskelbtini) Ė. ŽŪB 103467,33 Eur, UAB „M.“ 90000 Eur jų patirtai žalai atlyginti.

Išieškoti iš J. G., A. G., G. K., M. Š. ir juridinio asmens VšĮ „H.“ po 440 Eur UAB „M.“ ir po 629,2 Eur (duomenys neskelbtini) Ė. ŽŪB proceso išlaidų (už teisines paslaugas).

Išieškoti iš VšĮ „H.“ valstybei 671,94 Eur proceso išlaidų (už antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.