Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su Lietuvos apeliaciniam teismui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-52-366/2023 (teisminio proceso Nr. 1-06-2-00178-2016-4) medžiaga ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2023 m. kovo 27 d. nutartimi kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl šios baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023 m. kovo 23 d. Panevėžio apygardos teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje J. G. (J. G.), G. K., A. G. ir juridinis asmuo – VšĮ „H.“ kaltinami dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos, padarymo, o G. K. taip pat kaltinama ir dėl nusikalstamos veikos valdymo tvarkai, susijusios su dokumentų pagaminimu ir jų panaudojimu, padarymo. Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta ir Panevėžio apygardos teismas 2021 m. liepos 22 d. priėmė nuosprendį, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pakeitė. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, panaikino Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, t. y. Panevėžio apygardos teismui. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmos instancijos teismas, nes bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus dalyvavo (buvo apklaustas liudytoju) kitoje J. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, dėl ko pirmosios instancijos teismo teisėjas privalėjo numatyti, kad žvelgiant iš šalies gali kilti grėsmė, jog bylą nagrinėjantis teismas bus šališkas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui tenkinamas.

3. Vadovaujantis bendrosiomis bylų teismingumo taisyklėmis, baudžiamoji byla Nr. 1-52-366/2023 (teisminio proceso Nr. 1-06-2-00178-2016-4) teisminga Panevėžio apygardos teismui. BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, nustatyta, kad byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas svarstyti bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimą, kadangi Lietuvos Aukščiausiam Teismui grąžinus iš naujo nagrinėti bylą dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, Panevėžio apygardos teisme Baudžiamųjų bylų skyriuje nėra teisėjų galinčių nagrinėti šią baudžiamąją bylą.

4. Teisingumo interesai, reikalauja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėtų nešališkas ir nepriklausomas teismas. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, nuteistojo garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo.

5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta Panevėžio apygardos teismo teisėjo Valdo Petro Meidaus. Taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisėja Danutė Švitinienė 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Teisėjos nusišalinimą patvirtino Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Nors Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko motyvai dėl likusių Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų galimo nusišalinimo ar nušalinimo pareiškimų ateityje šioje proceso stadijoje yra tik hipotetiniai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ne kartą tiek bylą nagrinėjančiam teisėjui, tiek visam Panevėžio apygardos teismui buvo reiškiamas nušalinimas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvuodamas tuo, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmos instancijos teismas, konstatuotina, kad bylos nagrinėjimas Panevėžio apygardos teisme šiuo konkrečiu atveju keltų pagrįstą regimybę dėl galimo teismo šališkumo.

6. Be kita ko, šiame kontekste taip pat įvertinama ir tai, kad ir kitos J. G. baudžiamosios bylos iš Panevėžio apygardos teismo ar jo teritorijos apylinkės teismo buvo perduotos nagrinėti kitam apygardos ar kitos apygardos apylinkės teismams. J. G. baudžiamoji byla Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi (Nr. 1T-23-487/2021) buvo perduota iš Panevėžio apygardos teritorijos apylinkės teismo į kitos apygardos apylinkės teismą, kadangi išnagrinėjus baudžiamąją bylą bet kuriame Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme ir proceso dalyviams įstatymų nustatyta tvarka apskundus priimtą teismo sprendimą, Panevėžio apygardos teismas negalėtų nagrinėti baudžiamosios bylos apeliacine tvarka, nes būtų įstatyme nustatytas pagrindas pareikšti nušalinimą bet kuriam Panevėžio apygardos teismo teisėjui. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi (Nr. 1T-43-1020/2022) kita J. G. baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti kitam apygardos teismui, kadangi dėl atskirų Panevėžio apygardos teismo teisėjų ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų bei teisėjų nusišalinimų ar jiems reiškiamų nušalinimų šiame teisme nebuvo galimybės sudaryti net ir mišrios trijų teisėjų kolegijos, kuri galėtų nagrinėti J. G. baudžiamąją bylą.

7. Taigi, nagrinėjamu atveju, nors teismas, vykdydamas teisingumą yra nepriklausomas, įvertinus pirmiau paminėtų aplinkybių visumą, Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, kad pašaliniam stebėtojui vis tik galėtų kilti abejonių dėl bet kurio Panevėžio apygardos teismo teisėjo nešališkumo objektyviąja prasme. Todėl siekiant užtikrinti svarbius teisingumo interesus bei garantuoti proceso dalyviams teisę į nešališką bylos išnagrinėjimą, yra pagrindas bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

8. Sprendžiant, kuriam konkrečiai apygardos teismui perduoti nagrinėti baudžiamąją bylą, visų pirma pastebėtina, kad šioje byloje proceso dalyvių gyvenamoji vieta ar kitos panašios aplinkybės neleidžia aiškiai spręsti apie sklandesnį bylos nagrinėjimą, kuriame nors kitame konkrečiame apygardos teisme, be to, ši byla jau buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, o šiuo atveju gali būti taikomos BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatos. Be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 27 d. pažymoje dėl apygardų teismų krūvio nagrinėjant baudžiamąsias ir civilines bylas 2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu nustatyta, jog tarp apygardų teismų pagal bendrą gautų baudžiamųjų bylų skaičių, didžiausias darbo krūvis yra Šiaulių, Kauno ir Vilniaus apygardų teismuose, mažiausias – Klaipėdos ir Panevėžio apygardų teismuose. Vertinant teisingumo interesus ir teismų darbo krūvį, atsižvelgtina ir į Lietuvos teismų veiklos 2022 m. ataskaitoje pateiktus duomenis apie 2022 metais apygardų teismuose nagrinėjant bylas pirmąja ir apeliacine instancija vidutinius darbo krūvio rodiklius, pagal kuriuos mažiausias darbo krūvis taip pat yra Klaipėdos ir Panevėžio apygardų teismuose. Įvertinus tai, kad Klaipėdos apygardos teisme ir Panevėžio apygardos teisme darbo krūvis yra mažiausias, baudžiamoji byla Nr. 1-52-366/2023 iš Panevėžio apygardos teismo perduotina nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-52-366/2023 (teisminio proceso Nr. 1-06-2-00178-2016-4) iš Panevėžio apygardos teismo perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.