Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios G. K. gynėjo advokato L. P. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamosios G. K. gynėjo advokato L. P. skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 vasario 14 d. nutartimi gynėjui paskirtos baudos panaikinimo.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-18-334/2018, kurioje J. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3, 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį, A. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, M. Š. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, juridinis asmuo UAB „A“ (duomenys pakeisti) kaltinamas pagal BK 20 straipsnį, 24 straipsnio 3, 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį, 233 straipsnio 1 dalį.Šioje baudžiamojoje byloje Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi kaltinamosios G. K. gynėjas advokatas L. P. už neatvykimą į 2018 m. vasario 14 d. 9 val. teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties nubaustas 8 MGL (400 Eur) dydžio bauda.Kaltinamosios G. K. gynėjas advokatas L. P. pateikė Panevėžio apygardos teismui skundą ir prašė 2018 m. vasario 14 d. nutartimi jam paskirtą 8 MGL (400 Eur) dydžio baudą panaikinti. Skunde nurodė, kad į teisiamąjį posėdį neatvyko, nes tuo pačiu metu turėjo dalyvauti Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje nagrinėjant jo ginamosios G. K. skundą. Gynėjas pažymėjo, kad dar 2018 m. vasario 13 d. ryte apie Lietuvos apeliaciniame teisme tuo pačiu metu paskirtą teismo posėdį telefonu pranešė tiek baudžiamąją bylą nagrinėjančiai Panevėžio apygardos teismo teisėjai, tiek posėdžių sekretorei. Be to, dar 2018 m. vasario 9 d. Panevėžio apygardos teismui išsiuntė prašymą dėl 2018 m. vasario 14 d. numatyto posėdžio atšaukimo, kuris dėl techninių kliūčių nepasiekė Panevėžio apygardos teismo raštinės ir nebuvo užregistruotas. Kaip ir buvo sutarta telefoninio pokalbio su bylą nagrinėjančia Panevėžio apygardos teismo teisėja metu, jis visais įmanomais būdais stengėsi pašalinti susidariusią koliziją dėl teismo posėdžių: 2018 m. vasario 13 d. visą dieną telefonu bandė susisiekti su atitinkamais Lietuvos apeliacinio teismo darbuotojais dėl Lietuvos apeliacinio teismo posėdžio, paskirto nagrinėti žodinio proceso tvarka, atidėjimo. Prisiskambinti į šį teismą pavyko tik dienos pabaigoje ir jam buvo pranešta, kad nagrinėjimas vyks, jo perkelti ar pakeisti nėra galimybės, nes skundą nagrinėjančios teisėjos nuo vasario 19 d. nebus. Sužinojęs tokią informaciją, iš karto skambino Panevėžio apygardos teismo teisėjai, taip pat posėdžio sekretorei, bandydamas paaiškinti situaciją, taip pat nurodė, kad rašyti Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą, kai jau yra parašęs prašymą Panevėžio apygardos teismui, yra nelogiška, tai sudarytų dviprasmišką, klaidinančią situaciją. Pasak gynėjo, apie susidariusią situaciją jis informavo ir savo ginamąją, kitus kaltinamuosius bei jų gynėjus, pažadėdamas nedelsiant informuoti apie organizacinius dalykus, kuriuos sužinos iš teismo. Be to, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, jis neturėjo galimybės spręsti baudžiamosios bylos ar skundo nagrinėjimo prioritetų klausimo, nes bet koks teismas yra įpareigojimas būti laiku ir teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą, jam prioritetas yra dalyvavimas teismo posėdyje. Dėl šios priežasties jis dėjo pastangas susisiekti su abiem teismais. Be to, žinodamas Lietuvos apeliacinio teismo darbo pobūdį ir specifiką, stengdamasis sudaryti galimybes teismui kiek įmanoma operatyviau išnagrinėti skundą, bandė suderinti visas įmanomas pozicijas. Jis yra įsipareigojęs klientei ją ginti visais įmanomais teisėtais būdais, paremti pagrįstus jos skundus baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi skundą dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo taikymo kaltinamoji pateikė pati, jis teikė rašytinį atsiliepimą ir papildė jos skundo motyvus, manydamas, kad to pakaks skundo nagrinėjimui. Tačiau sužinojęs, kad paskirtas žodinis nagrinėjimas, nedelsiant ėmė derinti šio posėdžio galimybes, tačiau buvo įspraustas tarp įvykusio fakto – posėdis jau paskirtas, jo kito paskyrimo įtakoti neturėjo galimybės. Vienu metu bandė susisiekti ir su Lietuvos apeliaciniu teismu vasario 9 d. popietę, ir tuo pačiu metu išsiuntė elektroniniu paštu prašymą Panevėžio apygardos teismui. Gynėjo teigimu, aplinkybė, kad jis nėra abejingas, piktybiškai nusiteikęs proceso dalyvis, parodo jo bandymai suderinti visų procesinių instancijų pozicijas ir bandymas iki paskutinio momento informuoti teismą apie dalyvavimo galimybes. Jo pasiryžimas padėti teismui nekelia abejonių, nes ankstesnis procesinis elgesys byloje niekaip neįtakojo proceso trukmės. Jis neteikia jokių tuščių, nereikalingų prašymų, į teismo posėdį neatvyko ne šiaip užsigeidęs, nerūpestingai, neatidžiai, bet informavęs teismą iš anksto, neatvykimo priežastis – ne šiaip sau nepateisinamas aplaidumas, bet jo ginamosios padėties svarstymas Lietuvos apeliaciniame teisme. Prie siekio išnagrinėti bylą per kuo trumpiausią laiką jis prisideda kiek gali – įstojęs į procesą, prisiderino prie jau paskirtų teismo posėdžių datų, atsižvelgdamas į proceso sudėtingumą koregavo savo darbo ir asmeninius planus. Dėl to, kad bylos nagrinėjimas nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi proceso dalyviams, jis nėra kaltas. Gynėjas atkreipė dėmesį, kad jis savo noru ir nuožiūra nepasirinko kitos bylos, kito teismo. Jo dalyvavimas Lietuvos apeliaciniame teisme susijęs su jo ginamąja ir jos teisiniu statusu toje pačioje byloje. Jo veiksmų traktavimas kaip neatvykimas dėl kitos bylos šiuo atveju nėra teisingas, nes tai nėra kita byla, nagrinėjimas vyko tame pačiame teisminiame procese. Apeliaciniame teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl to paties Panevėžio apygardos teismo paskirtos procesinės prievartos priemonės. Be to, jo klientės požiūriu, kuriai taikoma intensyvi procesinė prievarta, palikti neišspręstą klausimą dėl nuosavybės teisių apribojimo negalima, todėl jis apeliaciniam teismui išdėstė motyvuotą poziciją ir raštu, ir žodžiu. Jo veiksmai šiuo atveju turėtų būti vertinami ne kaip tyčinis proceso vilkinimas ir sąmoningas pasirinkimas dalyvauti kitoje byloje, proceso negerbimas, bet kaip gynėjo procesinių teisių įgyvendinimas, sukėlęs nesklandumus procese. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 2 d. nutartimi kaltinamosios G. K. gynėjo advokato L. P. skundą dėl jam paskirtos baudos panaikinimo atmetė. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad baudžiamoji byla nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą grafiką. Apie teisiamąjį posėdį, paskirtą 2018 m. vasario 14 d. 9 val., buvo žinoma visiems proceso dalyviams, taip pat ir kaltinamajai G. K. bei jos gynėjui advokatu L. P.. Atsižvelgus į bylos nagrinėjimo grafiką, sudėtingumą, apimtį, proceso dalyvių skaičių, advokatas buvo informuotas, kad bylos nagrinėjimas neatidedamas. Nežiūrint to, pastarasis vis tik informavo kitus proceso dalyvius apie bylos nagrinėjimo atidėjimą. Dėl to į teisiamąjį posėdį neatvyko dar ir kaltinamasis J. G. bei kaltinamojo juridinio asmens UAB „A“ atstovas advokatas G. M., taip pat kaltinamoji G. K.. Visi kiti proceso dalyviai atvyko, tačiau dėl neatsakingo advokato L. P. požiūrio, bylos nagrinėjimas neįvyko. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis kaltinamoji G. K. jos skundo nagrinėjime Lietuvos apeliaciniame teisme nedalyvavo, nors advokatas akcentavo jų dalyvavimo skundo nagrinėjime svarbą. Be to, iš Lietuvos apeliacinio teismo pranešimo apie kaltinamosios skundo nagrinėjimą matyti, kad skundą padavusiam asmeniui nėra privaloma dalyvauti skundo nagrinėjime. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 246 straipsnyje numatyta, kad kaltinamajam atvykti į teismą privaloma. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos baudžiamosios bylos sudėtingumą, apimtį, proceso dalyvių skaičių, į tai, kad 2018 m. vasario 14 d. 9 val. teisiamasis posėdis buvo suderintas ir paskirtas žymiai anksčiau, nei kaltinamosios G. K. skundo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, gynėjo nurodytos neatvykimo į šį teisiamąjį posėdį priežasties nepripažino svarbia, gynėjo veiksmus įvertino kaip siekį trukdyti, vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Kaltinamosios G. K. gynėjas advokatas L. P. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti jam Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi paskirtą 8 MGL (400 Eur) dydžio baudą. Gynėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje iš esmės nebuvo išnagrinėtos jo skunde išdėstytos aplinkybės ir motyvai, pakartota teismo jau anksčiau išdėstyta pozicija, kai kurios teismo išvados prieštaringos. Pažymi, kad skunde apygardos teismui buvo detaliai išdėstyta susidariusi situacija bei kitos svarbios aplinkybės. Taip pat skunde buvo nurodyta, kad jis spręsti prioritetų klausimo faktiškai neturėjo galimybės, be to, turėjo atsižvelgti į teismų hierarchiją ir sprendžiamų teisinių klausimų eiliškumą. Gynėjo teigimu, teismas šių aplinkybių, kaip ir aplinkybės, kad šiuo atveju jis dalyvavo ne kitoje byloje, bet tos pačios bylos skundo svarstyme kitame teisme, nenagrinėjo ir nevertino.Pasak advokato, teismas nepagrįstai nurodė, kad jis, žinodamas, jog bylos nagrinėjimas neatidedamas, vis tiek informavo kitus proceso dalyvius apie bylos nagrinėjimo atidėjimą, nes faktiškai jis tik informavo kitus proceso dalyvius apie pateiktus prašymus teismui ir jų nagrinėjimo eigą. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis elgėsi neatsakingai, nes jis visais būdais, tiek raštu, tiek žodžiu stengėsi išspręsti kilusią teismo posėdžių dubliavimosi problemą ir tai darė išimtinai geranoriškai.Gynėjo teigimu, nors skundą padavusiam asmeniui dalyvauti skundo nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme nėra būtina, gynyba situaciją vertina kitaip – jei paskirtas žodinis nagrinėjimas ir klausimas svarbus, jis turi būti išnagrinėtas tinkamai. Advokatas taip pat pažymi, kad atidėti paskirtą teisiamąjį posėdį jis prašė Panevėžio apygardos teismo iš anksto, kelis kartus, nurodė svarbias aplinkybes, negalimumą pakeisti jau paskirto apeliacinio teismo posėdžio. Kaltinamosios G. K. gynėjas taip pat nurodo, kad jo veiksmai viso proceso metu nedavė pagrindo manyti apie neigiamas nuostatas proceso atžvilgiu, norą trukdyti ar vilkinti. Skunde teismui jis nurodė svarbias priežastis, kodėl procese keletas posėdžių vyko ne taip, kaip planuota, dėl ko teismui susidarė įspūdis apie bylos vilkinimą. Skunde teismui jis taip pat nurodė, kad įstojus į šį procesą jam taip pat teko atsisakyti kitų veiklų, prisitaikyti prie jau nustatyto grafiko. Be to, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apygardos teismas, nagrinėjama baudžiamoji byla yra didelės apimties, sudėtinga, todėl nepagrįsta manyti, kad vienas posėdis iš esmės pakeistų viso proceso eigą. Gynėjas teigia, kad teismas, vertindamas jo veiksmus ir darydamas išvadas, nebuvo nuoseklus – viena vertus jo poelgį laikė neatsakingu, itin neatidžiu, nerūpestingu ir neprofesionaliu, kas suponuotų nerūpestingumą, bet tuo pačiu padarė priešingą išvadą, kad jis siekė trukdyti, vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, o tai vienareikšmiškai suponuoja tyčią. Advokatas taip pat pažymi, kad procesiniai skundai, kokie jie bebūtų, negali būti laikomi nereikšmingais ar mažiau reikšmingais nei pats bylos nagrinėjimas, tokie skundai taip pat yra ir bylos, ir proceso dalis. Skundai, kaip ir teisingumas, neturi būti sprendžiami formaliai. Jei skundas paduotas, jis turi būti nagrinėjamas procedūriškai teisingai ir įstatymų nustatyta tvarka aukštesnio teismo. Jei šis teismas nusprendžia skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, toks nagrinėjimas laikytinas reikšmingu. Gynėjas, kaip ir jo ginamoji, yra silpnesnioji proceso šalis, kuri turi teisę pateikti savo motyvus. Procese numatyta teisė skųsti negali būti laikoma vien formalumu.Gynėjo teigimu, teismas skundžiamoje nutartyje nesilaikė geranoriškumo ir proceso šalių savitarpio supratimo principų, kurie procese taip pat yra svarbūs. Gynėjas privalo laikytis ir proceso reikalavimų, ir gynybos interesų, ir savo ginamojo nuomonės, kuri kategoriška ir aiški – klausimai nagrinėtini nuosekliai, paduoti skundai nestabdo proceso, bet neturi likti neišnagrinėti arba išnagrinėti tik dėl akių. Gynėjo, kuris nepalaiko ginamojo, situacija taip pat kenkia teismui – tokio gynėjo bus atsisakyta ir bus pasirinktas kitas gynėjas, o tai vėl trukdys ir užvilkins procesą. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.Kaltinamosios G. K. gynėjo advokato L. P. skundas atmetamas.Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. BPK 48 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gynėjas privalo nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą, negalėdamas atvykti apie neatvykimą ir jo priežastis privalo iš anksto pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Be svarbios priežasties neatvykusiam gynėjui gali būti skiriama BPK 163 straipsnyje numatyta bauda. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys išvardytos BPK 37 straipsnio 1 dalyje. Tai laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo, nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos, išvykimas į tolimąjį plaukiojimą, šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis, ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė, šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis (BPK 37 straipsnio 2 dalis), tačiau ji turi būti pakankamai svarbi, objektyvi ir nepriklausanti nuo neatvykusiojo valios. Svarbia gynėjo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas jo užimtumas kitoje byloje (BPK 37 straipsnio 3 dalis).Bylos duomenimis, kaltinamosios G. K. gynėjas advokatas L. P. neatvyko į iš anksto paskirtą 2018 m. vasario 14 d. 9 val. teisiamąjį posėdį, nes dalyvavo tuo pačiu metu paskirtame Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas kaltinamosios G. K. skundas dėl toje pačioje baudžiamojoje byloje jai taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo. Apie neatvykimą į teisiamąjį posėdį ir jo priežastis gynėjas Panevėžio apygardos teismą informavo iš anksto (2018 m. vasario 9 d. elektroniniu paštu ir 2018 m. vasario 13 d. telefonu). Kita vertus, BPK 441 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad aukštesniojo teismo posėdyje nagrinėjant skundą dėl žemesniojo teismo nutarties gali dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Jeigu skundą paduoda suimtas kaltinamasis ar nuteistasis, teisme dalyvauja jų gynėjai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą. Taigi šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje nagrinėjant kaltinamosios G. K. skundą dėl jai taikomos procesinės prievartos priemonės, priešingai nei Panevėžio apygardos teismo teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmąja instancija, tiek skundą padavusios kaltinamosios G. K., tiek jos gynėjo dalyvavimas nebuvo privalomas. Apie tai, kaip ir apie galimybę pateikti aukštesniajam teismui atsiliepimus, pareiškimus dėl nušalinimo, kitus prašymus, buvo pažymėta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 9 d. pranešime apie kaltinamosios G. K. skundo nagrinėjimo vietą ir laiką, adresuotame skundą padavusiai kaltinamajai, jos gynėjui advokatui L. P. bei prokurorui. Tuo tarpu baudžiamoji byla Panevėžio apygardos teisme pirmąja instancija nagrinėjama pagal iš anksto suderintą grafiką, byla yra didelės apimties, sudėtinga, nemažas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių skaičius (penki kaltinamieji, jų gynėjai, dviejų civilinių ieškovų atstovai), be to, teisiamojo posėdžio išvakarėse bylą nagrinėjanti teisėja advokatą L. P. įspėjo, kad bylos nagrinėjimas nebus atidedamas, todėl jis teisiamajame posėdyje privalo dalyvauti. Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju G. K. gynėjo dalyvavimas Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje nagrinėjant šios kaltinamosios skundą pagrįstai nebuvo pripažintas svarbia neatvykimo į 2018 m. vasario 14 d. 9 val. teisiamąjį posėdį priežastimi. Tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje buvo nagrinėjamas skundas, paduotas ne kitoje, o toje pačioje baudžiamojoje byloje, šios teismo išvados niekaip nepaneigia. Kaltinamosios G. K. gynėjas, ginčydamas paskirtos baudos pagrįstumą, savo skunduose apygardos teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui akcentuoja tiek jo paties, tiek jo ginamosios dalyvavimo skundo dėl G. K. taikomos procesinės prievartos priemonės nagrinėjime svarbą. Skundą nagrinėjantis teismas nekvestionuoja gynėjo argumentų, kad kaltinamam asmeniui svarbus kiekvienas baudžiamajame procese atliekamas veiksmas, kaip ir galimybė ginčyti jo atžvilgiu priimamus sprendimus, tačiau tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju G. K. gynėjas, manydamas, kad kaltinamosios paduotas skundas nėra išsamus, nepakankamai argumentuotas ar pan., turėjo galimybę savo poziciją ir argumentus dėl jo ginamajai taikomos procesinės prievartos priemonės pagrįstumo, kitus paaiškinimus, pareiškimus dėl nušalinimo bei prašymus skundą nagrinėjančiam teismui pateikti raštu, ir, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų, tokia galimybe realiai pasinaudojo, pateikdamas atsiliepimą į kaltinamosios G. K. skundą. Tuo tarpu gynėjo argumentai, kad jam nedalyvaujant skundo nagrinėjime ginamosios požiūriu jai taikomos procesinės prievartos priemonės klausimas liktų neišspręstas ar būtų išnagrinėtas tik formaliai, dėl akių, yra netinkami ir niekuo nepagrįsti. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad kaltinamosios G. K. gynėjas, gavęs pranešimą apie tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjamas jo ginamosios skundas dėl taikomos procesinės prievartos priemonės, vyks tuo pačiu metu, kaip ir iš anksto paskirtas teisiamasis posėdis Panevėžio apygardos teisme, užuot tuoj pat kreipęsis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl kitos teismo posėdžio datos paskyrimo, prašymą dėl teisiamojo posėdžio atšaukimo išsiuntė Panevėžio apygardos teismui, nors, kaip jau minėta, baudžiamoji byla pirmąja instancija nagrinėjama pagal iš anksto suderintą ir nustatytą grafiką, procese dalyvauja dar keturi kaltinamieji ir jų gynėjai, taip pat du civilinius ieškovus atstovaujantys advokatai. Be to, nelaukdamas, kokį sprendimą dėl pateikto prašymo priims apygardos teismas, advokatas L. P. savo prašymo atšaukti teisiamąjį posėdį kopijas išsiuntė ir kitiems šios bylos nagrinėjimo teisme dalyviams. Nors gynėjas teigia, kad tokiu būdu jis tik siekė informuoti kitus proceso dalyvius apie byloje teikiamus prašymus ir jų nagrinėjimo eigą, tačiau, kaip matyti iš 2018 m. vasario 14 d. teisiamojo posėdžio protokolo, apie tai, kad teismas atsisakė tenkinti jo prašymą dėl šio teisiamojo posėdžio atšaukimo, kitų bylos nagrinėjimo dalyvių jis neinformavo. Tokiu savo elgesiu gynėjas suklaidino kitus bylos nagrinėjimo teisme dalyvius, dėl to į teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamojo juridinio asmens UAB „A“ gynėjas, kaltinamasis J. G., o taip pat ir advokato L. P. ginamoji G. K., kuri, beje, nedalyvavo ir Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje. Visos šios aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju kaltinamosios G. K. gynėjo neatvykimą į teisiamąjį posėdį lėmė ne tik siekis tinkamai atstovauti ginamosios interesus sprendžiant jai taikomos procesinės prievartos priemonės pagrįstumo klausimą, bet ir siekis vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Taigi, BPK 163 straipsnio 1 dalyje numatyta prievartos priemonė – bauda – šiam gynėjui už neatvykimą į teisiamąjį posėdį paskirta pagrįstai, naikinti ją dėl gynėjo skunduose išdėstytų argumentų nebuvo ir nėra teisinio pagrindo. Kaltinamosios G. K. gynėjas bauda nubaustas už tai, kad be pateisinamos priežasties neatvyko į 2018 m. vasario 14 d. 9 val. teisiamąjį posėdį, todėl advokato skundo argumentai, kad anksčiau jis neatliko jokių veiksmų, įtakojusių proceso trukmę, šiuo atveju neturi esminės reikšmės ir skundą nagrinėjantis teismas dėl jų nepasisako. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios G. K. gynėjo advokato L. P. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio 2018 m. kovo 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.