Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamosios G. K. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria, be kita ko, G. K. laikino nuosavybės teisės apribojimo į jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį 104 497,23 Eur vertės turtą terminas pratęstas nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. liepos 26 d., paliekant ją šio turto saugotoja,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje J. G. (J. G.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį, A. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, M. Š. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, juridinis asmuo UAB „A“ kaltinama pagal BK 20 straipsnį, 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamosios G. K. skundas atmetamas.

5.1. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties dalis, kuria G. K. trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą, teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės tolimesnio taikymo kaltinamajai klausimą, įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė.

5.2. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos nustatyti BPK 151 straipsnyje. Vadovaujantis paminėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį arba kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).

5.3. G. K. yra kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 209 straipsnyje, padarymu, o būtent tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankrutavusios UAB „D“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) bankroto administratoriaus UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) įgaliotas asmuo vykdyti BUAB „D“ bankroto procedūrą pagal Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir bankroto administratore, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki birželio 27 d. bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje (duomenys neskelbtini) mieste, veikdama bendrininkų grupe kartu su bankroto administratoriais – UAB „A“ administracijos vadovu J. G. ir A. G. bei bendrininkaudama kartu su UAB „B“ direktoriumi M. Š., veikdama tiesiogine tyčia, J. G. organizuojant per ją bei padedant A. G. piktnaudžiauti tarnyba ir pačiai atliekant neteisėtus veiksmus – piktnaudžiavimą savo kaip UAB „A“ įgalioto bankroto administratoriaus tarnybine padėtimi, atlikdama neteisminę BUAB „B“ bankroto procedūrą priešingai savo tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, siekdama asmeninės ir turtinės naudos J. G. ir su juo susijusių asmenų naudai, klastodama dokumentus ir juos panaudodama, padėjo UAB „B“ direktoriui M. Š. pradėti dirbtinį bendrovės neteisminį bankrotą ir vėliau jam išvengti turtinės prievolės savo bendrovei ir, eliminavus iš bankroto procedūros bendrovės kreditorius, savo bei J. G. ir A. G. veiksmais padarė didelę turtinę žalą BUAB „B“ kreditoriams ir didelę neturtinę žalą valstybei.

5.4. Sprendžiant iš bylos medžiagos, byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamoji galimai padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo M. Š., iš dalies kaltinamųjų G. K., J. G., liudytojų G. G., D. V. duotuose parodymuose, kratų UAB „A“ protokoluose, daiktų, dokumentų apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitoje bylos medžiagoje. Pažymėtina tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, paskyrimo ar jos taikymo termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnės instancijos teismas nesprendžia asmens kaltės, byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

5.5. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, G. K. yra taikoma, jos terminas pratęstas, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Sprendžiant iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) bendrovė byloje pareiškė 104 497,23 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 5-6, 9-16). Taip pat byloje 134 721,60 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo yra pareiškusi ir UAB „C“ (t. 2, b. l. 65-68, 69-70, t. 18, b. l. 87-91). Bylą nagrinėjant teisme, 2017 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) bendrovė pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydama atsakovais be M. Š. įtraukti ir J. G., G. K. bei A. G. (t. 16, b. l. 24-31). Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi patikslintame civiliniame ieškinyje civilinio ieškovo atstovo pateiktas prašymas buvo patenkintas bei tame tarpe ir G. K. 104 497,23 Eur vertės turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (t. 16, b. l. 82-84). Esant nurodytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo G. K. pagrindai ir sąlygos, byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys). BPK 116 straipsnio nuostatos tame tarpe ir teismą įpareigoja imtis priemonių galimam/pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaltinamajam arba už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.

5.6. Kaltinamoji skunde nurodo, jog byloje pareikšti civiliniai ieškiniai jau yra užtikrinti jos bei kitų kaltinamųjų, kaip bankroto administratorių, privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu, todėl nėra jokios būtinybės laikinai apriboti kaltinamųjų nuosavybės teises į jiems priklausantį turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl analogiškų kaltinamosios argumentų, susijusių su civilinių ieškinių užtikrinimu kaltinamųjų privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu, jau ne kartą buvo pasisakyta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (2017 m. rugpjūčio 24 d., 2018 m. vasario 14 d., 2018 m. gegužės 14 d., 2018 m. spalio 29 d.), išnagrinėjus kaltinamosios skundus dėl aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo jai pagrįstumo. Aukštesnės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 17 dalimi, draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintose „Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklėse“ yra numatyti atvejai, kai draudėjui ir draudikui pareikšti reikalavimai atlyginti žalą, laikomi netinkamais. Vienas iš tokių atvejų, kai padaryta veika, užtraukianti draudėjo ir (ar) jo darbuotojo baudžiamąją atsakomybę (taisyklių 8.3. punktas). Be kita ko, Lietuvos apeliacinis teismas ankstesnėse nutartyse pagrįstai pastebėjo ir tai, kad G. K. pateiktos 2013 m. gruodžio 13 d. bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laikotarpis (2013 m. gruodžio 16 d. – 2014 m. gruodžio 15 d.) neapima 2016 m. laikotarpio, kurio metu kaltinamoji kartu su kitais kaltinamaisiais, atlikdama savo profesines pareigas, galimai padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, kuriomis galimai buvo padaryta žala.

5.7. Skundą nagrinėjantis teisėjas taip pat pritaria ankstesnių Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių argumentams, kad kaltinamosios skunde minimoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi, be kita ko, buvo palikta galioti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalis dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovių UAB „A“ ir K. A. turtui, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių. Šioje civilinėje byloje teismų priimtais paminėtais procesiniais sprendimais nebuvo nustatyta, kad atsakovai, kaip bankroto administratoriai, už savo atliktus veiksmus būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartyje pažymėjo, kad atsakovė, kaip juridinis bankroto administratorius, yra apsidraudusi privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu, dėl to nagrinėjamu atveju nėra grėsmės, kad ieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimas nebus įvykdytas, kadangi žalą atlygintų draudikai.

5.8. Išdėstytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – kaip nurodyta pirmiau, šiuo atveju siekiama užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Nuosavybės teisių suvaržymai į kaltinamosios G. K. turtą yra laikino pobūdžio. Aukštesnės instancijos teismas nemano, kad kaltinamoji patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomos prievartos priemonės ir jos taikymu siekiamo tikslo ribas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tolesnis procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas G. K. yra proporcingas, o skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamosios G. K. skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties dalį, kuria G. K. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo į jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį 104 497,23 Eur vertės turtą terminas nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. liepos 26 d., paliekant ją šio turto saugotoja.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.