Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-94-334/2017, kurioje J. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį ir 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį, A. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, M. Š. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal BK 20 straipsnį, 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį.

2. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 7 d. prokuroro nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į šiam juridiniam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, apribojimo terminą skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtas tuo pagrindu, jog byloje yra pateikti civiliniai ieškiniai ir yra galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas (t. 15, b. l. 1-3).

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas į šiam juridiniam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

4. Kaltinamojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

4.1. Skunde nurodoma, kad šioje byloje civiliniai ieškovai - (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) - civilinius ieškinius pareiškė kaltinamiesiems J. G., M. Š., A. G. ir G. K., civiliniai ieškiniai UAB (duomenys neskelbtini) nepareikšti, byla teisme iš esmės dar nepradėta nagrinėti, todėl teiginys, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytinas dėl to, kad būtina užtikrinti padarytos turtinės žalos atlyginimą, yra nepagrįstas. Pasak atstovo, UAB (duomenys neskelbtini) nei vienam civiliniam ieškovui turtinės žalos nepadarė, todėl taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nėra teisinio pagrindo. Net jeigu civiliniai ieškovai ir pareikštų civilinius ieškinius bendrovei, jie šioje baudžiamojoje byloje neturėtų būti tenkinti, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) nepadėjo kitam kaltinamajam M. Š. nei įgyti (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) turto, nei vėliau kaip nors padėjo išvengti jam turtinės prievolės už įgytą turtą atsiskaityti.

4.2. Skunde taip pat nurodoma, kad areštuotas UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamasis turtas buvo įsigytas dar 2015 m. birželio 15 d. ir pagal bendrovei pateiktą kaltinimą šio nekilnojamojo turto niekaip negalima laikyti uždraustos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu. Net ir pripažinus UAB (duomenys neskelbtini) juridiniu asmeniu, kuris padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nekilnojamasis turtas nebus konfiskuojamas, todėl šiuo metu taikyti jam laikiną nuosavybės teisės apribojimą iš esmės neapibrėžtam laiko tarpui (kol teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla) nėra jokio procesinio pagrindo.

4.3. Atstovo vertinimu, UAB (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos, į kurias bendrovei paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taip pat nėra nei uždraustos veikos įrankis, nei priemonė, nei rezultatas. Apribojus UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į pinigines lėšas buvo ir yra paralyžuota šios bendrovės veikla, nors jokie veiklos apribojimai nei UAB (duomenys neskelbtini), nei šioje bendrovėje dirbančiam bankroto administratoriui – kaltinamajam J. G. – šioje baudžiamojoje byloje nėra taikomi. Atstovas pažymi, kad prokuroras ikiteisminio tyrimo metu laikiną nuosavybės teisių apribojimą UAB (duomenys neskelbtini) taikė teigdamas, jog tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie neva būsimą neteisminį bendrovės bankrotą, kadangi yra įsteigta kita bendrovė (duomenys neskelbtini), tačiau tai nėra procesinis pagrindas taikyti BPK 151 straipsnyje numatytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Neteisminį bankrotą reglamentuoja teisės aktai, o už tyčinį bankrotą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu prokuroras įtarimų dėl neva rengiamo nusikalstamo neteisminio UAB (duomenys neskelbtini) bankroto niekam nepareiškė ir joks ikiteisminis tyrimas dėl to nėra atliekamas.

4.4. Pasak atstovo, teismas nepaaiškino dėl kokių priežasčių šioje byloje yra galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Kaltinamojo vertinimu, sąskaitų areštavimas juridiniam asmeniui, kuris yra bankroto administratorius, galimas tik išimtiniais atvejais, nes tai yra susiję ne tik su to juridinio asmens interesais, bet ir su kitų (jo administruojamų įmonių ir jų kreditorių) interesais. Bankroto administratorius J. G. ir juridinis bankroto administratorius UAB (duomenys neskelbtini) administruoja visą eilę kitų juridinių asmenų. Tuo tarpu BUAB (duomenys neskelbtini), kurios kreditoriai šioje byloje pareiškė civilinius ieškinius, bankroto procesas jau seniai (dar 2016 m. rugsėjo 28 d.) užbaigtas.

4.5. Atstovas pažymi, kad turto konfiskavimo taikymo pagrindas - konfiskuotino turto buvimas pas kaltininką ar kitus BK 72 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus asmenis. Anot kaltinamojo, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, koks konkrečiai turtas, esantis pas kaltininkus ar kitus asmenis, yra nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, ir nepaaiškino, kodėl jis (turtas), teismo nuomone, yra nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

5. Atsiliepimu į kaltinamojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo skundą civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas advokatas K. Virketis prašo skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad trys iš penkių kaltinamųjų byloje yra bankroto administratoriai dėl kurių tyčinių veiksmų buvo užkirstas kelias kreditoriams apginti savo teises ir išsireikalauti jiems priklausančias pinigines lėšas iš UAB (duomenys neskelbtini).

5.2. Pasak atstovo, ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad kaltinamieji A. G. ir G. K. buvo bankroto administratoriai būdami teisti už sunkius tyčinius nusikaltimus. Kadangi teistumai kaltinamiesiems nebuvo išnykę, jie negalėjo būti bankroto administratoriai ir vykdyti bendrovių bankroto procedūrų. Atstovas pažymi, kad ieškovui informavus Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaltinamiesiems A. G. ir G. K. buvo panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimai. Taigi kyla pagrįstų abejonių, ar kaltinamojo skunde minimas bankroto administratoriaus profesinės atsakomybės draudimas dengtų kaltinamųjų veiksmais padarytą žalą.

5.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog byloje yra surinkta įrodymų, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai ne tik piktnaudžiavo tarnyba, klastojo duomenis, ignoravo teismų sprendimus, bet ir siekė sau asmeninės naudos – pasisavinti turtą, kuris turėjo būti skirtas civilinio ieškovo bei kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.

6. Kaltinamojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo skundas atmetamas.

6.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BPK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

6.2. Aukštesnysis teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžia kaltės klausimo, taip pat iš esmės nesprendžia ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas ir ar bus tenkinami pareikšti civiliniai ieškiniai, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo pagrįstumu. Todėl kaltinamojo juridinio asmens atstovo skunde pateikta versija, jog UAB (duomenys neskelbtini) nepadėjo kitam kaltinamajam šioje byloje M. Š. įgyti (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) turto ir vėliau išvengti jam turtinės prievolės už įgytą turtą atsiskaityti, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad šioje proceso stadijoje netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) turtą gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo bei galimo turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas.

6.3. Šioje byloje juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal BK 20 straipsnį, 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad juridinio asmens - UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) atstovas J. G., būdamas administracijos vadovu - direktoriumi, vadovaudamas bendrovei, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, o G. K., būdama šios bendrovės darbuotoja ir įgaliotu asmeniu vykdyti bankroto procedūras, A. G. būdamas įgaliotu asmeniu taip pat vykdyti bankroto procedūras, taip pat J. G., G. K., A. G., būdami valstybės tarnautojui prilygintais asmenimis – bankroto administratoriais, o pačiai bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo suteikta teisė atlikti bankroto procedūras, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 dienos iki 2016 m. lapkričio 11 dienos Panevėžio mieste, bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, J. G., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su bankroto administratoriais ir darbuotojais - G. K. ir A. G. bei bendrininkaudamas kartu su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi M. Š., organizavo per G. K. bei padedant A. G. piktnaudžiavimą ir pats atliko, veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtus veiksmus, piktnaudžiavimą savo kaip UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus tarnybine padėtimi, atlikdamas neteisminę BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūrą priešingais savo tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, siekdamas asmeninės ir turtinės naudos, padėdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui M. Š. pradėti dirbtinį bendrovės neteisminį bankrotą ir išvengti jam turtinės prievolės savo bendrovei ir, eliminavus iš bankroto procedūros bendrovės kreditorius, savo bei G. K. ir A. G. veiksmais padarė didelę turtinę žalą UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriams ir didelę neturtinę žalą valstybei.

6.4. Be to, juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal BK 20 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį tuo, kad juridinio asmens - UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) atstovas J. G., būdamas administracijos vadovu - direktoriumi, vadovaudamas bendrovei, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, kuriam ir bendrovei suteikta teisė atlikti bankroto procedūras, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 dienos iki 2016 m. rugsėjo 28 dienos Panevėžio mieste, bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, J. G. atlikdamas UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus M. Š. prašymu neteisminį bankroto procedūrą, tokiu būdu būdamas faktiniu UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį bei 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nepaskirdamas bendrovėje buhalterio ir taip pats tvarkydamas apskaitą, neregistruodamas apskaitos registruose sandorių ir nepateikdamas dokumentų, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 16 straipsnio 1 dalį (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), nes tapus BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. ūkinių operacijų neregistravo apskaitos registruose ir jų nefiksavo apskaitoje. Taip dėl nustatytų administracijos vadovo pažeidimų ir UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų iš dalies nebuvo galima nustatyti BUAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d.

6.5. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. gruodžio 2 d. Panevėžio (duomenys neskelbtini) šioje byloje pareiškė 104 497,23 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 5, 9-16, 18). 2016 m. gruodžio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) šioje byloje pareiškė 134 721,60 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 65, 69-70, 73-74). 2017 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydama atsakovais be M. Š. įtraukti ir J. G., G. K. bei A. G. (t. 16, b. l. 24-31).

6.6. Skunde nurodoma, kad šioje byloje civiliniai ieškiniai kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) nepareikšti, tačiau 2017 m. liepos 31 d. Panevėžio apygardos teisme gautas UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo 435,60 Eur sumai, kuriame vienu iš civilinių atsakovų įtrauktas ir kaltinamasis juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) (t. 16, b. l. 88-90). Be to, pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, įrodymų tyrimas šioje byloje dar nėra pradėtas, o artimiausias posėdis suplanuotas 2017 m. rugsėjo 28 d. Taigi civiliniai ieškiniai UAB (duomenys neskelbtini) dar gali būti pareikšti. Esant aptartoms aplinkybėms, laikinas kaltinamojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių apribojimas yra būtinas byloje pareikštam civiliniam ieškiniui ir galimiems naujiems civiliniams ieškiniams užtikrinti.

6.7. Laikiną nuosavybės teisių apribojimo terminą kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismas pratęsė ir tuo pagrindu, jog byloje yra galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Siekiant taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą juridinio asmens turtui ir tokiu būdu užtikrinti galimą turto konfiskavimą, turi būti pagrindas manyti, jog toks turtas susijęs su BK uždrausta veika ir buvo ar yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra BK uždraustos, šio juridinio asmens padarytos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, jis gali būti konfiskuotas BK 72 straipsnyje numatyta tvarka. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, kad kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės ir turtinės naudos, padėjimas pradėti dirbtinį bendrovės neteisminį bankrotą ir išvengti turtinės prievolės bei kt.) yra pagrindas manyti, kad įmonės turtui ir toliau gali būti taikomas turto konfiskavimas.

6.8. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų – užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius arba galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir galimai padarytos turtinės žalos dydį laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo juridinio asmens turtui - varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Be to, nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik šios prievartos priemonės taikymas taps netikslingas.

6.9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį naikinti kaltinamojo juridinio asmens atstovo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

6.10. Kita vertus, Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – taikymo terminą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, pažeidė BPK 151 straipsnyje nustatytus procesinės prievartos priemonės taikymo terminus. BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nenumato, kad teismas, kurio žinioje yra byla, laikiną nuosavybės teisės apribojimą gali paskirti ar jo terminą pratęsti ilgesniems terminams negu jie nustatyti BPK 151 straipsnyje. Be to, BPK 100 straipsnyje, reglamentuojančiame terminų skaičiavimo tvarką, yra numatyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Minėtame straipsnyje nėra numatyta, kad procesinių prievartos priemonių taikymo terminai gali būti siejami su laike neapibrėžtu įvykiu, kaip kad šiuo atveju iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Taigi paskiriant procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą (pratęsiant jos terminą) privalu nurodyti konkretų, laiko matavimo vienetais apibrėžtą terminą, kuris pagal BPK 151 straipsnio 6 dalies nuostatas bei galiojančią teisminę praktiką bylą perdavus teismui negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai. Taip pat privaloma nurodyti nuo kada šis terminas skaičiuojamas. Dėl aptartų aplinkybių skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartis keičiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu ir 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

Kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą pratęsti trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.