Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. G. (J. G.) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo J. G. turtui terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. G. kaltinamas:

1.1. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3, 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankroto administratoriumi ir UAB „B“ (duomenys pakeisti) administracijos vadovu – direktoriumi, kuriam suteikta teisė atlikti bankroto procedūras, nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini), bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su bankroto administratoriais ir darbuotojais G. K. ir A. G. bei bendrininkaudamas kartu su UAB „L“ (duomenys pakeisti) direktoriumi M. Š., per G. K. ir padedant A. G., organizavo piktnaudžiavimą ir pats tiesiogine tyčia atliko neteisėtus veiksmus – piktnaudžiaudamas savo, kaip UAB „B“ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriaus, tarnybine padėtimi, atlikdamas neteisminę UAB „L“ (duomenys pakeisti) bankroto procedūrą priešingai savo tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, siekdamas asmeninės ir turtinės naudos, padėjo UAB „L“ (duomenys pakeisti) direktoriui M. Š. pradėti dirbtinį įmonės neteisminį bankrotą, išvengti turtinės prievolės savo įmonei ir, tokiu būdu eliminavus iš bankroto procedūros įmonės kreditorius, bendrais veiksmais su G. K. ir A. G. padarė didelę turtinę žalą UAB „L“ (duomenys pakeisti) kreditoriams bei didelę neturtinę žalą valstybei.

1.2. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankroto administratoriumi ir UAB „B“ (duomenys pakeisti) administracijos vadovu – direktoriumi, kuriam suteikta teisė atlikti bankroto procedūras, nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini), bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, atlikdamas UAB „L“ (duomenys pakeisti) direktoriaus M. Š. prašymu neteisminę bankroto procedūrą ir tokiu būdu būdamas faktiniu UAB „L“ (duomenys pakeisti) vadovu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį bei 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nepaskirdamas bendrovėje buhalterio ir pats tvarkydamas apskaitą, neregistruodamas apskaitos registruose sandorių ir nepateikdamas dokumentų, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „L“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 16 straipsnio 1 dalį (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), nes tapęs UAB „L“ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriumi nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. ūkinių operacijų neregistravo apskaitos registruose ir jų nefiksavo apskaitoje, todėl nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti BUAB „L“ (duomenys pakeisti) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

2. Ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. vasario 7 d. nutarimais, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, J. G. priklausančiam nekilnojamajam turtui, banko sąskaitose esančioms bei įplauksiančioms piniginėms lėšoms paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas Panevėžio apygardos teismo nutartimis.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi trims mėnesiams, nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. kovo 11 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas:

- patalpoms prekybos centre, esančioms (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- patalpoms prekybos centre, esančioms (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms ir įplausiančioms piniginėms lėšoms;

- „Swedbank“, AB sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms ir įplausiančioms piniginėms lėšoms.

2) kaltinamo juridinio asmens VšĮ „H“ (duomenys pakeisti) (buvusios UAB „B“ (duomenys pakeisti)) turtui:

- žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3.1. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, byloje yra pareikšti (duomenys neskelbtini) 104 497,23 Eur dydžio ir (duomenys neskelbtini) 90 000 Eur dydžio civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo bendrai iš visų kaltinamųjų, nėra duomenų, kad prašoma priteisti turtinė žala būtų atlyginta, todėl, nors laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas baudžiamojoje byloje trunka ilgą laiką, bet šios procesinės prievartos priemonės taikymo nebus pasiekti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyti tikslai.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į skundą argumentai

4. Kaltinamasis J. G. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį.

4.1. Skunde nurodoma, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo J. G. atžvilgiu buvo paskirtas dar ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2017 m. vasario 7 d. nutarimais. Šie nutarimai nebuvo skundžiami, tikintis, jog nepagrįstai pareikšti įtarimai bankroto administratoriui UAB „B“ (duomenys pakeisti) ir visiems jo įgaliotiems asmenims J. G., A. G., G. K. bus panaikinti. Tačiau baudžiamoji byla buvo perduota teismui ir šiuo metu toliau tęsiamas nepagrįstas nuosavybės teisių apribojimas.

4.2. Kaltinamojo teigimu, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą apygardos teismas neatsižvelgė į kaltinamųjų subjektų specifiškumą. J. G., A. G., G. K. ir juridinis asmuo UAB „B“ (duomenys pakeisti) pagal kaltinimą piktnaudžiavimu tarnyba veikė kaip specialūs subjektai – bankroto administratoriai UAB „L“ (duomenys pakeisti) bankroto proceso metu. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą bankroto administratoriai buvo apdrausti privalomos profesinės civilinės atsakomybės draudimu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 15, 16 dalys). Tai patvirtina ir byloje pateikti draudimo liudijimai. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 144 800 Eur. Bendra visų kaltinamųjų, kurie administravo UAB „L“ (duomenys pakeisti) bankroto procesą, draudimo suma sudaro 579 200 Eur ir ženkliai (daugiau nei dvigubai) viršija civiliniais ieškiniais prašomą atlyginti turtinę žalą. Taigi, civiliniai ieškiniai jau yra užtikrinti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nes nusprendus tenkinti pareikštus civilinius ieškinius, visą turtinę žalą atlygintų draudikai, todėl šiuo pagrindu laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali būti taikomas. Skunde cituojama ir teismų praktika, kai buvo konstatuota, jog nėra grėsmės, kad ieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimas nebus įvykdytas, kadangi žalą atlygintų draudikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017).

4.3. Nurodoma ir tai, kad skundžiamoje nutartyje nėra jokių motyvų dėl kito laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindo – galimo turto konfiskavimo arba išplėstinio turto konfiskavimo. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Todėl byloje turi būti nustatyta, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, nurodant, kaip jis buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kokiu būdu kaltininkas gavo naudos. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, koks konkrečiai turtas esantis pas kaltininkus ar kitus asmenis yra nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 3 ir 4 dalys).

4.4. Be to, bankroto administratoriaus sąskaitų areštavimas galimas tik išimtiniais atvejais, nes tai susiję ir su administruojamų įmonių ir jų kreditorių interesais. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017 yra pažymėjęs, kad atsakovė administruoja ne tik (duomenys neskelbtini), bet dar penkias įmones, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sutrikdytų administruojamų įmonių bankroto procesus, pažeistų kitų juridinio bankroto administratoriaus administruojamų įmonių kreditorių interesus. Iš viešai prieinamų duomenų (www.bankrotodep.lt) matyti, kad bankroto administratorius J. G. ir juridinis bankroto administratorius UAB „B“ (duomenys pakeisti) administruoja ir daugiau juridinių asmenų bankroto procesus, o UAB „L“ (duomenys pakeisti) bankroto procesas, kurio kreditoriai pareiškė civilinius ieškinius, buvo užbaigtas dar 2016 m. rugsėjo 28 d.

4.5. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje kaltinamas juridinis asmuo VšĮ „H“ (duomenys pakeisti) (buvusi UAB „B“ (duomenys pakeisti)) yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, todėl jis nebegali būti teismo proceso dalyviu, turėti atstovo (gynėjo) ir dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime. Atsižvelgiant į tai, šio juridinio asmens atžvilgiu nebegali būti taikomos ir jokios procesinės prievartos priemonės, o baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

5. Atsiliepimų į kaltinamojo J. G. skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Skundžiama nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas buvo pratęstas tiek kaltinamojo J. G., tiek kaltinamo juridinio asmens VšĮ „H“ (duomenys pakeisti) (buvusios UAB „B“ (duomenys pakeisti)) turtui. Kadangi skundą dėl apygardos teismo nutarties padavė kaltinamasis J. G., todėl aukštesnysis teismas pasisako tik dėl skundžiamos nutarties dalies, susijusios su šiuo kaltinamuoju, o nutarties dalies dėl kaltinamo juridinio asmens VšĮ „H“ (duomenys pakeisti) (buvusios UAB „B“ (duomenys pakeisti)) teisėtumo ir pagrįstumo netikrina. Taip pat nepasisakoma dėl skundo argumentų, jog kaltinamas juridinis asmuo yra išregistruotas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas nesprendžia klausimų, susijusių su baudžiamosios bylos eiga pagal proceso dalyvių prašymus, tai daro tik bylą iš esmės nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, tuo labiau kad toks prašymas pirmosios instancijos teismui pateiktas nebuvo.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam (kaltinamajam) ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti (BPK 151 straipsnio 1 dalis).

8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo taikymas buvo pratęstas tik vienu iš pagrindų – siekiant užtikrinti civilinį ieškinį. Priešingai nei ankstesnėse apygardos teismo nutartyse, skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nenurodė, kad procesinės prievartos priemonė taikytina ir siekiant užtikrinti turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Dėl šios priežasties skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas nepasisako dėl kaltinamojo skundo argumentų, susijusių su netinkamu skundžiamos nutarties motyvavimu, pagrindžiant galimą turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymą. Kita vertus, baudžiamojo proceso įstatyme numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs, todėl šios procesinės prievartos priemonės taikymui pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

9. Pažymėtina, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės, civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Tai daroma pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės teisiamajame posėdyje.

10. Baudžiamojoje byloje J. G. kaltinamas sunkaus ir dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 209 straipsnyje, padarymu, kuriais galimai buvo padaryta turtinė žala civilinius ieškinius pareiškusioms bendrovėms. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai faktinių duomenų, užfiksuotų kaltinamojo M. Š., liudytojo G. G. parodymuose, specialisto išvadoje dėl UAB „L“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos, taip pat kitoje rašytinėje bylos medžiagoje, sudarančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis J. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Įgyvendinant BPK 109 straipsnyje numatytą teisę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamomis veikomis galimai padarytos žalos atlyginimo yra pareiškusios civilinius ieškinius atitinkamai 104 497,23 Eur ir 90 000 Eur sumai. Todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog nagrinėjamoje byloje laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas ir sąlygos yra neišnykę.

11. Atmetami kaip nepagrįsti kaltinamojo J. G. skundo teiginiai dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pažeidžiant proporcingumo principą. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju Lietuvos Respublikos BPK ir yra galimi. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaip procesinė prievartos priemonė taikomas siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų, numatytų baudžiamojo proceso įstatyme. Laikinai apribojant nuosavybės teisę siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Nagrinėjamu atveju laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymu siekiama užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Šis tikslas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis nebūtų pasiektas. Įvertinus galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, civilinių ieškinių dydį, laikinas nuosavybės teisės apribojimo taikymas nevertintinas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamam tikslui.

12. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog jis kartu su kitais kaltinamaisiais, kaip bankroto administratoriai, savo veiklą buvo apdraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurio bendra suma (579 200 Eur) viršija pareikštų civilinių ieškinių reikalavimų dydį, nešalina skundžiama nutartimi pagrįstai nustatyto laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindo. Kaip jau ne kartą buvo pasisakyta nagrinėjant kaltinamojo J. G. skundus dėl ankstesnių apygardos teismo nutarčių, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar pripažinus J. G. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, galimai nusikalstamais veiksmais padaryta žala būtų atlyginta pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Kaltinamojo J. G. galimai nusikalstamų veiksmų padarymo metu galiojęs teisinis reguliavimas numatė, jog draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas netinkamu, kai jis teikiamas dėl žalos, kuri padaryta veika, užtraukiančia draudėjo ir (ar) jo darbuotojo baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas; Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintos Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklių 8 punktas). Kaltinamojo J. G. skundo deklaratyvūs teiginiai apie tariamą trukdymą vykdyti kitų asmenų bankroto procedūras yra nepagrįsti jokiais bylos duomenimis ir savaime nesudaro pagrindo keisti J. G. atžvilgiu taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų. Taip pat nėra pagrindo vadovautis skunde cituojama teismų praktika, kadangi kaltinamojo cituojamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo J. G. atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių, be to, kaltinamojo nurodyti teismų sprendimai buvo priimti civilinėse bylose, o ne nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo J. G. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo J. G. (J. G.) skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.