Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo juridinio asmens UAB „A“ (duomenys pakeisti) administracijos vadovo J. G. (J. G.) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikomo UAB „A“ priklausančiam nekilnojamajam turtui bei banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms, terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. gegužės 7 d.

Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamąja byla ir išnagrinėjusi kaltinamojo juridinio asmens administracijos vadovo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3, 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį, A. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, M. Š. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, juridinis asmuo UAB „A“ kaltinamas pagal BK 20 straipsnį, 24 straipsnio 3, 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį, 233 straipsnio 1 dalį.Juridinis asmuo UAB „A“ šioje byloje kaltinamas pagal BK 20 straipsnį, 24 straipsnio 3, 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad juridinio asmens UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) atstovas J. G., būdamas administracijos vadovu – direktoriumi, vadovaudamas bendrovei, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, o G. K., būdama šios bendrovės darbuotoja ir įgaliotu asmeniu vykdyti bankroto procedūras, A. G., būdamas įgaliotu asmeniu vykdyti bankroto procedūras, taip pat J. G. G. K., A. G., būdami valstybės tarnautojui prilygintais asmenimis – bankroto administratoriais, o pačiai bendrovei „A“ buvo suteikta teisė atlikti bankroto procedūras, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini), bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, J. G., veikdamas bendrininkų grupe su bankroto administratoriais ir darbuotojais G. K. ir A. G. bei bendrininkaudamas su UAB „B“ (duomenys pakeisti) direktoriumi M. Š., organizavo per G. K. bei padedant A. G. piktnaudžiavimą ir pats atliko, veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtus veiksmus, piktnaudžiavimą savo kaip UAB „A“ bankroto administratoriaus tarnybine padėtimi, atlikdamas neteisminę BUAB „B“ bankroto procedūrą priešingai savo tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, siekdamas asmeninės ir turtinės naudos, padėdamas UAB „B“ direktoriui M. Š. pradėti dirbtinį bendrovės neteisminį bankrotą ir išvengti jam turtinės prievolės savo bendrovei ir, eleminavus iš bankroto procedūros bendrovės kreditorius, savo bei G. K. ir A. G. veiksmais padarė didelę turtinę žalą UAB „B“ kreditoriams ir didelę neturtinę žalą valstybei. Juridinis asmuo UAB „A“ pagal BK 20 straipsnį, 233 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad juridinio asmens UAB „A“ atstovas J. G., būdamas administracijos vadovu – direktoriumi, kuriam ir bendrovei suteikta teisė atlikti bankroto procedūras, vadovaudamas bendrovei, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini), bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, J. G., UAB „B“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. Š. prašymu atlikdamas neteisminę bankroto procedūrą, taip būdamas faktiniu UAB „B“ vadovu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį bei 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nepaskirdamas bendrovėje buhalterio ir taip pats tvarkydamas apskaitą, neregistruodamas apskaitos registruose sandorių ir nepateikdamas dokumentų, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „B“ buhalterinę apskaitą, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 16 straipsnio 1 dalį (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), nes tapus BUAB ”B” bankroto administratoriumi laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. ūkinių operacijų neregistravo apskaitos registruose ir jų nefiksavo apskaitoje. Dėl nustatytų administracijos vadovo pažeidimų ir UAB „A“ veiksmų iš dalies nebuvo galima nustatyti BUAB „B” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d.Atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje 2017 m. vasario 7 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, 6 mėnesių terminui buvo laikinai apribota UAB „A“ nuosavybės teisė į jai priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (AB DANSKE BANKAS banko A/S Lietuvos filialas), (duomenys neskelbtini) (AB „Šiaulių bankas“) esančias pinigines lėšas, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant disponuoti UAB „A“ turtu. Panevėžio apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas iki 2018 m. vasario 7 d. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi, siekiant užtikrinti C žemės ūkio bendrovės (duomenys pakeisti) ir UAB „D“ (duomenys pakeisti) civilinius ieškinius, taip pat galimą turto konfiskavimą, laikino nuosavybės teisės apribojimo į pirmiau paminėtą kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB „A“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir banko sąskaitose esančias pinigines lėšas terminas pratęstas dar trims mėnesiams iki 2018 m. gegužės 7 d. Kaltinamojo juridinio asmens UAB „A“ administracijos vadovas skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį. Kaltinamojo juridinio asmens administracijos vadovas teigia, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas bendrovės turtui taikomas nepagrįstai. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroro priimtas nutarimas taikyti šią procesinę prievartos priemonę nebuvo skundžiamas tik todėl, kad buvo gauta informacija apie netrukus baigiamą ikiteisminį tyrimą ir viltasi, jog įtarimai, o kartu ir visi procesiniai apribojimai UAB „A“ atžvilgiu bus panaikinti. Prokurorui perdavus bylą teismui ir iš skundžiamos nutarties turinio bei rezoliucinės dalies supratus, jog nepagrįstas ir iš esmės neteisėtas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas UAB „A“ bus tęsiamas neapibrėžtą laiką, nuspręsta kreiptis į aukštesnįjį teismą, kad skundžiama nutartis būtų panaikinta.UAB „A“ administracijos vadovas nurodo, kad civiliniai ieškovai turtines pretenzijas dėl tariamai padarytos turtinės žalos atlyginimo pareiškė kaltinamiesiems J. G., A. G., G. K., M. Š., tačiau turtinių pretenzijų ir civilinio ieškinio UAB „A“ ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė. Teisme byla iš esmės net nepradėta nagrinėti, todėl, pasak skundo autoriaus, teigti, kad bendrovės turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas dėl to, jog būtina užtikrinti padarytos turtinės žalos atlyginimą, nepagrįstas. UAB „A“ nei vienam iš byloje įvardytų civilinių ieškovų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai turtinės žalos nepadarė. UAB „A“ nepadėjo kitam kaltinamajam M. Š. įgyti C žemės ūkio bendrovės bei UAB „D“ turtą ir nepadėjo išvengti turtinės prievolės už įgytą turtą atsiskaityti. Kaltinamojo juridinio asmens administracijos vadovas taip pat teigia, kad areštuotas UAB „A“ nekilnojamasis turtas buvo įsigytas dar 2015 m. birželio 15 d. Pagal bendrovei pateiktą kaltinimą šio nekilnojamo turto niekaip negalima laikyti uždraustos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu. Nekilnojamas turtas buvo įsigytas legaliai ir nebuvo naudojamas neva nusikalstamai veikai vykdyti, todėl net ir teismui pripažinus UAB „A“ kalta padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nekilnojamas turtas nebus konfiskuojamas. Dėl to taikyti jam laikiną nuosavybės teisės apribojimą iš esmės neapibrėžtam laiko tarpui (kol teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla) taip pat nėra jokio procesinio pagrindo. Tas pats pasakytina ir dėl bendrovei priklausančių piniginių lėšų, kurios taip pat nėra nei uždraustos veikos įrankis, nei priemonė, nei rezultatas. Pasak J. G., uždėjus areštą bendrovės piniginėms lėšoms, buvo ir yra paralyžuota šios bendrovės veikla, nors jokie veiklos apribojimai nei UAB „A“, nei šioje bendrovėje dirbančiam bankroto administratoriui J. G. šioje baudžiamojoje byloje nėra taikomi. Prokuroras ikiteisminio tyrimo metu laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „A“ taikė teigdamas, jog tyrimo metu surinkti duomenys, patvirtinantys neva būsiantį paskelbtą neteisminį bendrovės bankrotą, kadangi yra įsteigta kita bendrovė „E“ (duomenys pakeisti), tačiau tai nėra procesinis pagrindas taikyti BPK 151 straipsnyje numatytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nes neteisminį bankrotą reglamentuoja teisės aktai, o už tyčinį bankrotą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Be to, ikiteisminio tyrimo eigoje prokuroras įtarimų dėl neva rengiamo nusikalstamo neteisminio UAB „A“ bankroto niekam nepareiškė ir, turimomis žiniomis, joks ikiteisminis tyrimas dėl to nėra atliekamas. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, koks konkrečiai turtas, esantis pas kaltininkus ar kitus asmenis, yra nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, nepaaiškino, kodėl šis turtas, teismo nuomone, yra nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.UAB „A“ administracijos vadovas pažymi, kad sąskaitų areštavimas juridiniam asmeniui, kuris yra bankroto administratorius, galimas tik išimtiniais atvejais, nes tai yra susiję ne tik su to juridinio asmens interesais, bet ir su jo administruojamų įmonių ir jų kreditorių interesais. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas labai panašią situaciją (skirtumas tik toks, kad kitoje byloje buvo bandoma areštuoti vieno bankroto administratorių turtą), išaiškino, kad dėl bankroto administratoriui taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturi būti pažeidžiamos kitų juridinio bankroto administratoriaus administruojamų įmonių kreditorių interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-87- 236/2017). Kad bankroto administratorius J. G. ir juridinis bankroto administratorius UAB „A“ administruoja daug kitų juridinių asmenų, patvirtina tinklapyje www.bankrotodep.lt esantys duomenys. Tuo tarpu BUAB „B“ bankroto procesas, kurio kreditoriai pareiškė civilinius ieškinius, dar 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo užbaigtas. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.Kaltinamojo juridinio asmens UAB „A“ administracijos vadovo J. G. skundas atmetamas.Baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ir teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 116 straipsnis). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – gali būti taikoma esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas. Jokių išlygų ar papildomų sąlygų šios procesinės prievartos priemonės taikymui baudžiamojo proceso įstatymas nenumato. Pagrindinis tikslas laikinai apribojant nuosavybės teisę yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Be to, ši procesinė prievartos priemonė yra laikino pobūdžio, jos taikymas gali būti panaikintas nepasitvirtinus kaltinimams arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurio jos taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje kaltinamojo kaltės, veikų įrodytumo, kaip ir pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimai nesprendžiami, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Tai liečia ir turto konfiskavimo taikymo klausimą, nes tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika (nusikalstamos veikos), gali būti sprendžiama, ar yra visos sąlygos taikyti turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, ar konkretus turtas atitinka konfiskuotino turto požymius. Tuo tarpu BPK 151 straipsnyje įtvirtintos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – taikymui pakanka duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, o jo turimas turtas galėjo būti nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas arba galėjo būti gautas nusikalstamu būdu, ir (arba) byloje yra pareikštas ar gali būti pareikštas civilinis ieškinys. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys leidžia manyti, kad galėjo būti padarytos šioje byloje UAB „A“ inkriminuojamos nusikalstamos veikos, dėl kurių, be kita ko, turtinę žalą patyrė UAB „B“ kreditoriai – C žemės ūkio bendrovė ir UAB „D“. Byloje yra C žemės ūkio bendrovės pareikštas ieškinys 104 497,23 Eur sumai (t. 18, b. l. 92-99) ir UAB „D“ ieškinys 90 000 Eur sumai (t. 18, b. l. 87-91). Tai, kad civiliniai ieškovai reikalavimą atlyginti turtinę žalą kaltinamajam juridiniam asmeniui pareiškė tik bylą perdavus į teismą, būtinumo užtikrinti pareikštus ieškinius apribojant UAB „A“ nuosavybės teisę į jai priklausantį turtą niekaip nepaneigia. Be to, UAB „A“ inkriminuojamo sunkaus nusikaltimo pobūdis, t. y. šio juridinio asmens vardu, naudai ir interesams veikusio administracijos vadovo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės ir turtinės naudos, padedant pradėti dirbtinį įmonės neteisminį bankrotą bei išvengti turtinės prievolės, leidžia daryti išvadą, kad UAB „A“ turtui gali būti taikomas turto konfiskavimas. Taigi šiuo atveju egzistuoja du alternatyvūs BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai taikyti kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB „A“ laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį turtą.Pagal BPK 151 straipsnio nuostatas, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis savo žinioje bylą. Teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus UAB „A“ inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, pareikštų civilinių ieškinių dydį, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamajam priklausantį turtą terminą, proporcingumo principas nebuvo pažeistas. Taikoma procesine prievartos priemone siekiama svarbių BPK numatytų tikslų – užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą. Nors kaltinamojo juridinio asmens administracijos vadovas teigia, kad dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo buvo ir yra paralyžuota įmonės veikla, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos tinklapyje www.bankrotodep.lt patalpinta informacija rodo, kad UAB „A“ ir toliau vykdo savo veiklą, t. y. administruoja bankrutuojančias įmones. Jokių objektyvių duomenų, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės buvo sutrikdyti UAB „A“ administruojamų įmonių bankroto procesai ar yra iškilusi tokia grėsmė, byloje nėra, jų teismui nepateikė ir kaltinamojo juridinio asmens administracijos vadovas. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia UAB „A“ administracijos vadovo dėmesį į tai, kad skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo juridinio asmens turtą buvo pratęstas trims mėnesiams nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. gegužės 7 d., o ne iki bylos išnagrinėjimo, t. y. neapibrėžtam laikui, kaip kad teigiama skunde. Atkreiptinas kaltinamojo juridinio asmens administracijos vadovo dėmesys ir į tai, kad skunde minima Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis buvo priimta civilinėje byloje, kuri pagal savo faktines aplinkybes iš esmės skiriasi nuo šios baudžiamosios bylos (civilinėje byloje prašoma atlyginti žala nebuvo susijusi su baudžiamojo įstatymo uždraustais bankroto administratoriaus veiksmais), todėl vadovautis šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais, sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB „A“ taikomos procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo, nebuvo ir nėra jokio pagrindo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo į UAB „A“ priklausantį nekilnojamąjį turtą bei banko sąskaitose esančias pinigines lėšas terminas, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo juridinio asmens administracijos vadovo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo juridinio asmens UAB „A“ administracijos vadovo J. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio 2018 m. vasario 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.