Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ administracijos vadovo J. G. (J. G.) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties dalies, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas kaltinamajai juridiniam asmeniui UAB „A“ priklausančiam nekilnojamajam turtui bei sąskaitose esančioms lėšoms, pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje juridinis asmuo UAB „A“ kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnį, BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnį, BK 223 straipsnio 1 dalį, J. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, BK 223 straipsnio 1 dalį, A. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, M. Š. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 209 straipsnį.

1.1. Juridinis asmuo UAB „A“ yra kaltinama pagal BK 20 straipsnį, 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad UAB „A“ atstovas J. G., būdamas administracijos vadovu – direktoriumi, vadovaudamas įmonei, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, o G. K., būdama šios įmonės darbuotoja ir įgaliotu asmeniu vykdyti bankroto procedūras, A. G., būdamas įgaliotu asmeniu taip pat vykdyti bankroto procedūras, taip pat J. G., G. K., A. G., būdami valstybės tarnautojui prilygintais asmenimis – bankroto administratoriais, o pačiai UAB „A“ buvo suteikta teisė atlikti bankroto procedūras, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d. Panevėžyje, bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, J. G., veikdamas bendrininkų grupe kartu su bankroto administratoriais ir darbuotojais – G. K. ir A. G. bei bendrininkaudamas kartu su UAB „B“ direktoriumi M. Š., organizavo per G. K. bei padedant A. G. piktnaudžiavimą ir pats tiesiogine tyčia atliko neteisėtus veiksmus, piktnaudžiavimą savo kaip UAB „A“ bankroto administratoriaus tarnybine padėtimi, atlikdamas neteisminę BUAB „B“ bankroto procedūrą priešingais savo tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, siekdamas asmeninės ir turtinės naudos, padėdamas UAB „B“ direktoriui M. Š. pradėti dirbtinį įmonės neteisminį bankrotą ir išvengti jam turtinės prievolės savo įmonei ir, eliminavus iš bankroto procedūros bendrovės kreditorius, savo bei G. K. ir A. G. veiksmais padarė didelę turtinę žalą UAB „B“ kreditoriams ir didelę neturtinę žalą valstybei.

1.2. Be to, juridinis asmuo UAB „A“ yra kaltinama pagal BK 20 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį tuo, kad UAB „A“ atstovas J. G., būdamas administracijos vadovu – direktoriumi, vadovaudamas įmonei, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, kuriam ir įmonei suteikta teisė atlikti bankroto procedūras, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. Panevėžyje, bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, J. G., atlikdamas UAB „B“ direktoriaus M. Š. prašymu neteisminį bankroto procedūrą, tokiu būdu būdamas faktiniu UAB „B“ vadovu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį bei 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nepaskirdamas bendrovėje buhalterio ir taip pats tvarkydamas apskaitą, neregistruodamas apskaitos registruose sandorių ir nepateikdamas dokumentų, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „B“ buhalterinę apskaitą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį, nes tapus BUAB „B” bankroto administratoriumi laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. ūkinių operacijų neregistravo apskaitos registruose ir jų nefiksavo apskaitoje. Taip dėl nustatytų administracijos vadovo pažeidimų ir UAB „A“ veiksmų iš dalies nebuvo galima nustatyti BUAB „B” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d.

2. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 7 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, juridiniam asmeniui UAB „A“ paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas jai priklausančiam nekilnojamajam turtui ir banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuria laikinai apribota kaltinamosios UAB „A“ nuosavybės teisė į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei sąskaitas, terminas pratęstas trims mėnesiams. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęsiamas, siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų.

4. Kaltinamosios UAB „A“ administracijos vadovas (direktorius) J. G. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį.

4.1. Skunde atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje 2019 m. gruodžio 12 d. pakeistas kaltinimas, kuriuo buvo panaikinti kaltinimai visiems kaltinamiesiems (išskyrus kaltinamąjį M. Š.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustačius, kad UAB „B“ privedė prie bankroto tik šios įmonės vadovas M. Š.. Kiti kaltinamieji asmenys (J. G., G. K. ir UAB „A“) bendrovę UAB „B“ pradėjo valdyti tuomet, kai ji jau buvo nemoki, todėl ir žala UAB „B“ kreditoriams galėjo būti padaryta tik šios įmonės vadovo M. Š..

4.2. Apelianto nuomone, pasikeitus faktinei baudžiamosios bylos situacijai, išnyko pagrindas tęsti kaltinamiesiems taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą (išskyrus M. Š.), kuris prisipažįsta dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 209 straipsnį, taip pat pripažįsta jam pareikštus ieškinius.

5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Kaltinamosios UAB „A“ administracijos vadovo J. G. skundas atmetamas

6. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

7. Kaip jau buvo minėta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl kaltinamajai UAB ,,A“ taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamosios UAB ,,A“ kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės aplinkybės nevertinamos. Šioje proceso stadijoje svarbu yra tai, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamoji UAB ,,A“ galimai padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo M. Š. parodymuose, kratų, apžiūrų protokoluose ir kt., suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog galėjo būti padarytos šioje baudžiamojoje byloje UAB „A“ inkriminuojamos nusikalstamos veikos, dėl kurių turtinę žalą patyrė civilinius ieškinius pareiškusios ,,D” žemės ūkio bendrovė ir UAB „C“. BPK 116 straipsnio nuostatos teismą įpareigoja imtis priemonių galimam / pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaltinamajam arba už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad yra pareikštas ,,D” žemės ūkio bendrovės 104 497,23 Eur dydžio patikslintas civilinis ieškinys ir UAB „C“ 90 000 Eur dydžio patikslintas civilinis ieškinys, todėl darytina išvada, kad šiuo pagrindu, tai yra, dėl būtinybės užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas pagrįstai.

8. Skunde nepagrįstai nurodoma, jog panaikinus J. G. kaltinimą pagal BK 209 straipsnį, pasikeitė faktinės bylos aplinkybės, todėl išnyko pagrindas tęsti procesinių prievartos priemonių taikymą UAB ,,A“ priklausančiam turtui bei sąskaitoms. Pažymėtina, jog UAB ,,A“ yra kaltinama pagal BK 20 straipsnį, BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnį, BK 223 straipsnio 1 dalį. UAB „A“ inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis, t. y. kaltinimai dėl šio juridinio asmens vardu, naudai ir interesams veikusio administracijos vadovo (J. G.) piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės ir turtinės naudos, leidžia spręsti apie galimą turto konfiskavimo taikymą (BK 72 straipsnis). Įvertinus kaltinamajai UAB „A“ inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir galimai padarytos turtinės žalos dydį laikinas nuosavybės teisių apribojimas į bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą negali būti vertinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį naikinti kaltinamojo juridinio asmens atstovo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamosios UAB „A“ administracijos vadovo J. G. skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas juridiniam asmeniui UAB „A“ priklausančiam nekilnojamajam turtui bei sąskaitoms, pratęstas trims mėnesiams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.