Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo A. G. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties, kuria, be kita ko, laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas A. G. priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam 104 497,23 Eur vertės turtui nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. liepos 30 d., paliekant jį šio turto saugotoju,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje juridinis asmuo UAB „duomenys neskelbtini“ kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnį, BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnį, BK 223 straipsnio 1 dalį, J. G. (J. G.) kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, BK 223 straipsnio 1 dalį, A. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, M. Š. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 209 straipsnį.

2. Šioje baudžiamojoje byloje pareikštas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys 104 497,23 Eur sumai ir UAB „duomenys neskelbtini“ civilinis ieškinys 134 721,60 Eur sumai dėl šioms bendrovėms kaltinamųjų veiksmais padarytos turtinės žalos. Baudžiamojoje byloje Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi, patenkinus civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Kęstučio Virkečio prašymą, šešiems mėnesiams paskirtas laikinas A. G. nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį 104 497,23 Eur vertės turtą, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 26 d. Vėlesnėmis Panevėžio apygardos teismo nutartimis šios A. G. paskirtos procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas iki 2020 m. sausio 26 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo A. G. skundas atmetamas.

6. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties dalis, kuria A. G. trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą, teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – termino pratęsimo klausimą, įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos nustatyti BPK 151 straipsnyje. Vadovaujantis paminėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį arba kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).

8. A. G. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 209 straipsnyje, padarymu, o būtent tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankroto administratoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d. Panevėžyje, bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su bankroto administratoriais – UAB „duomenys neskelbtini“, kuriai buvo suteikta teisė atlikti bankroto procedūras, jos administracijos vadovu – direktoriumi J. G., G. K., bei bendrininkaudamas su UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi M. Š., padėjo piktnaudžiauti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ įgalioto bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotiems bankroto administratoriams J. G. ir G. K. tarnybine padėtimi, atliekant neteisėtus veiksmus ir neteisminę BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto procedūrą priešingais savo tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, siekdamas asmeninės ir turtinės naudos J. G. ir su juo susijusių asmenų naudai bei padėjo UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriui M. Š. pradėti dirbtinį bendrovės neteisminį bankrotą ir išvengti jam turtinės prievolės savo bendrovei ir, eliminavus iš bankroto procedūros bendrovės „duomenys neskelbtini“ kreditorius, J. G., G. K. ir jo veiksmais padarė didelę turtinę žalą UAB „duomenys neskelbtini“ kreditoriams ir didelę neturtinę žalą valstybei.

9. Sprendžiant iš bylos medžiagos, byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo M. Š., iš dalies kaltinamųjų G. K., J. G., liudytojų G. G., D. V. duotuose parodymuose, kratų UAB „duomenys neskelbtini“ protokoluose, daiktų, dokumentų apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje Nr. 5-5/30 bei kitoje bylos medžiagoje. Pažymėtina tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, paskyrimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnės instancijos teismas nesprendžia asmens kaltės, byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

10. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, A. G. paskirta siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Sprendžiant iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) byloje pareiškė 104 497,23 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 5-6, 9-16). Taip pat byloje 134 721,60 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo yra pareiškusi ir UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 2, b. l. 65-68, 69-70, t. 18, b. l. 87-91). Bylą nagrinėjant teisme, 2017 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydama atsakovais be M. Š. įtraukti ir J. G., G. K. bei A. G. (t. 16, b. l. 24-31). Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi patikslintame civiliniame ieškinyje civilinio ieškovo atstovo pateiktas prašymas buvo patenkintas bei pirmiau nurodytų kaltinamųjų, tarp jų ir A. G. 104 497,23 Eur vertės turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (t. 16, b. l. 82-84). Kaip jau buvo minėta, šios A. G. paskirtos procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas iki 2020 m. balandžio 30 d. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo A. G. pagrindai ir sąlygos, byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys), yra pagrįsta. Juo labiau kad BPK 116 straipsnio nuostatos teismą įpareigoja imtis priemonių galimam/pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaltinamajam arba už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.

11. Kaltinamasis skunde nepagrįstai teigia, kad byloje pareikšti civiliniai ieškiniai jau yra užtikrinti jo bei kitų kaltinamųjų, kaip bankroto administratorių, privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu, todėl nėra jokios būtinybės laikinai apriboti kaltinamųjų nuosavybės teises į jiems priklausantį turtą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 17 dalimi, draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintose „Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklėse“ yra nustatyti atvejai, kai draudėjui ir draudikui pareikšti reikalavimai atlyginti žalą, laikomi netinkamais. Vienas iš tokių atvejų, kai padaryta veika, užtraukianti draudėjo ir (ar) jo darbuotojo baudžiamąją atsakomybę (taisyklių 8.3. punktas). Taigi, A. G. inkriminuoti neteisėti veiksmai neatitinka bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse įtvirtintų pagrindų, kuriems esant įvykis laikomas draudžiamuoju ir draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Esant aptartoms aplinkybėms laikinas kaltinamojo A. G. nuosavybės teisių apribojimas yra būtinas byloje pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimui.

12. Kaltinamojo skunde nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017 buvo atmestas ieškovės skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta išreikalauti įrodymus ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai, nei teigiama kaltinamojo skunde, taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo prašoma byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių, t. y. esant pareikštam netiesioginiam ieškiniui dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje, kurioje privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu apsidraudęs atsakovas bankroto administratorius nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už jo paties atliktus veiksmus, todėl nustačius draudžiamąjį įvykį byloje nebūtų grėsmės, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas nebus įvykdytas, nes žalą atlygintų draudikai. Tačiau nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas pritaikytas baudžiamojoje byloje sprendžiant kaltinamojo A. G. kaltės pagal jam pareikštus kaltinimus padarius nusikalstamas veikas klausimą.

13. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Atsižvelgiant į kaltinamajam A. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat į tai, kad pareikšti civiliniai ieškiniai yra pakankamai dideli, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo turtui – varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikė ir kaltinamasis. Be to, nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik šios prievartos priemonės taikymas taps netikslingas. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad kaltinamajam A. G. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra proporcingas, o skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo A. G. skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria, be kita ko, laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas A. G. priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam 104 497,23 Eur vertės turtui nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. liepos 30 d., paliekant jį šio turto saugotoju.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.