Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus J. G. (J. G.) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalies, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas kaltinamajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam nekilnojamajam turtui bei sąskaitoms, pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnį, BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnį, BK 223 straipsnio 1 dalį, J. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, BK 223 straipsnio 1 dalį, A. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, M. Š. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 209 straipsnį.

1.1. Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kaltinama pagal BK 20 straipsnį, 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. G., būdamas administracijos vadovu – direktoriumi, vadovaudamas įmonei, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, o G. K., būdama šios įmonės darbuotoja ir įgaliotu asmeniu vykdyti bankroto procedūras, A. G., būdamas įgaliotu asmeniu taip pat vykdyti bankroto procedūras, taip pat J. G., G. K., A. G., būdami valstybės tarnautojui prilygintais asmenimis – bankroto administratoriais, o pačiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta teisė atlikti bankroto procedūras, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d. Panevėžyje, bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, J. G., veikdamas bendrininkų grupe kartu su bankroto administratoriais ir darbuotojais – G. K. ir A. G. bei bendrininkaudamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. Š., organizavo per G. K. bei padedant A. G. piktnaudžiavimą ir pats tiesiogine tyčia atliko neteisėtus veiksmus, piktnaudžiavimą savo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus tarnybine padėtimi, atlikdamas neteisminę BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą priešingais savo tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, siekdamas asmeninės ir turtinės naudos, padėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“direktoriui M. Š. pradėti dirbtinį įmonės neteisminį bankrotą ir išvengti jam turtinės prievolės savo įmonei ir, eliminavus iš bankroto procedūros bendrovės kreditorius, savo bei G. K. ir A. G. veiksmais padarė didelę turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams ir didelę neturtinę žalą valstybei.

1.2. Be to, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kaltinama pagal BK 20 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. G., būdamas administracijos vadovu – direktoriumi, vadovaudamas įmonei, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, kuriam ir įmonei suteikta teisė atlikti bankroto procedūras, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. Panevėžyje, bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, J. G., atlikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. Š. prašymu neteisminį bankroto procedūrą, tokiu būdu būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį bei 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nepaskirdamas bendrovėje buhalterio ir taip pats tvarkydamas apskaitą, neregistruodamas apskaitos registruose sandorių ir nepateikdamas dokumentų, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį, nes tapus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. ūkinių operacijų neregistravo apskaitos registruose ir jų nefiksavo apskaitoje. Taip dėl nustatytų administracijos vadovo pažeidimų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų iš dalies nebuvo galima nustatyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d.

2. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 7 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas jai priklausančiam nekilnojamajam turtui ir banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuria laikinai apribota kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisė į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini); pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Pasvalio r. sav., (duomenys neskelbtini), bei sąskaitas, terminas pratęstas trims mėnesiams. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui pagrindai nėra išnykę, pasikeitę ar pasibaigę.

4. Kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius J. G. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

4.1. Skunde atkreipia dėmesį, kad civiliniai ieškovai (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtines pretenzijas dėl esą padarytos turtinės žalos atlyginimo pareiškė kaltinamiesiems J. G., A. G., G. K., M. Š., tačiau civilinio ieškinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė. Skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nė vienam iš civilinių ieškovų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai turtinės žalos nepadarė, todėl taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nėra teisinio pagrindo. Be to, pareikšti civiliniai ieškiniai negalėtų ir neturėtų būti patenkinti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadėjo kitam kaltinamam M. Š. įgyti iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nei vėliau padėjo išvengti jam prievolės atsiskaityti už įgytą turtą.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamas turtas buvo įgytas 2015 m. birželio 15 d. ir negali būti laikomas uždraustos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu. Todėl šiam turtui taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir bendrovės piniginėms lėšoms, kurios nėra nei uždraustos veikos įrankis, nei priemonė, nei rezultatas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikomas prokurorui teigiant, jog tyrimo metu surinkti duomenys apie būsimą neteisminį bendrovės bankrotą, nes įsteigta kita bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokia aplinkybė negali būti pagrindu taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Neteisminį bankrotą reglamentuoja teisės aktai, o už tyčinį bankrotą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai dėl rengiamo nusikalstamo neteisminio UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto niekam nebuvo pareikšti. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nutartyje nenurodė koks turtas esantis pas kaltininkus ar kitus asmenis yra nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, taip pat nenurodė argumentų, kodėl šis turtas laikytinas nusikaltimo įrankiu, priemone ar nusikalstamos veikos rezultatu.

4.3. Skunde tvirtinama, kad jau ilgą taikomos procesinės prievartos priemonės - laikino nuosavybės teisės apribojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamam turtui ir piniginėms lėšoms pratęsimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl ši procesinė prievartos priemonė turi būti panaikinta. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo nebuvo skundžiamas, nes buvo viliamasi, kad ikiteisminis tyrimas netrukus bus baigtas ir įtarimai bei procesiniai apribojimai bus panaikinti. Tačiau prokurorui bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti teismui, teismas nepagrįstai tęsia nuosavybės teisių apribojimą.

5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus J. G. skundas atmetamas

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 ir 152 straipsniuose yra išdėstyta, kokiais konkrečiais atvejais ši priemonė gali būti taikoma, išvardinti šios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, konfiskuojamas tas pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis esantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš šių pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas.

7. Kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas skunde teigia, jog bendrovė nė vienam iš civilinių ieškovų nėra padariusi turtinės žalos, todėl taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjant skundą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo, kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės klausimas nesprendžiamas, nevertinamos ir aplinkybės, ar pareikšti civiliniai ieškiniai pagrįsti. Taip pat šioje proceso stadijoje nesprendžiamas klausimas, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo bei veikos kvalifikavimo klausimai. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų (kaltinamojo M. Š. parodymai, kratų, apžiūrų protokolai ir kt.), suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog galėjo būti padarytos šioje baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuojamos nusikalstamos veikos, dėl kurių turtinę žalą patyrė civilinius ieškinius pareiškusios (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. BPK 116 straipsnio nuostatos teismą įpareigoja imtis priemonių galimam / pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaltinamajam arba už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad yra pareikštas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 104 497,23 Eur dydžio patikslintas civilinis ieškinys (t. 18, b. l. 92-99) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 90 000 Eur dydžio patikslintas civilinis ieškinys (t. 18, b. l. 87-91), todėl darytina išvada, kad šiuo pagrindu, tai yra, dėl būtinybės užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas pagrįstai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis, t. y. kaltinimai dėl šio juridinio asmens vardu, naudai ir interesams veikusio administracijos vadovo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės ir turtinės naudos, padedant pradėti dirbtinį įmonės neteisminį bankrotą bei išvengti turtinės prievolės, leidžia spręsti apie galimą turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) taikymą. Kaltinamojo juridinio asmens atstovas skunde tvirtina, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas nepagrįstai pratęstas bendrovės nekilnojamajam turtui, kuris įgytas dar iki galimai padarytų nusikalstamų veikų, taip pat nurodo, jog nėra pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir bendrovės piniginėms lėšoms. Vis tik šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiama koks konkrečiai turtas ir kodėl yra / nėra uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tai bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį baigiamąjį aktą. Be to, šiuo atveju sprendžiamas klausimas ne tik dėl galimo turto konfiskavimo, bet ir dėl civilinių ieškinių užtikrinimo, o civilinis ieškinys gali būti atlyginamas iš bet kada ir bet kokiu teisiniu pagrindu įgyto turto. Tuo pačiu pastebėtina, kad nors skundžiamoje nutartyje nėra identifikuotos bendrovės banko sąskaitos, kuriose esančioms piniginėms lėšoms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, iš 2017 m. vasario 7 d. prokuroro nutarimo bei vėlesnių teismo nutarčių matyti, kad procesinė prievartos priemonė taikoma šiose banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms: D. B. A/S Lietuvos filialo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Įvertinus kaltinamajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir galimai padarytos turtinės žalos dydį laikinas nuosavybės teisių apribojimas į bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Be to, nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė ir ji gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik šios prievartos priemonės taikymas taps netikslingas.

9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį naikinti kaltinamojo juridinio asmens atstovo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus J. G. skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam nekilnojamajam turtui bei sąskaitoms, pratęstas trims mėnesiams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.