Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. G. (J. G.) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalies, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas kaltinamajam J. G. priklausančiam nekilnojamajam turtui ir banko sąskaitose esančioms ir įplauksiančioms piniginėms lėšoms, pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, BK 223 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinama pagal BK 20 straipsnį, BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnį, BK 223 straipsnio 1 dalį, A. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 209 straipsnį, M. Š. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 209 straipsnį.

1.1. J. G. pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankroto administratoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu – direktoriumi, kuriai suteikta teisė atlikti bankroto procedūras, nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d. Panevėžyje, bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su bankroto administratoriais ir darbuotojais – G. K. ir A. G. bei bendrininkaudamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. Š., organizavo per G. K. bei padedant A. G. piktnaudžiavimą ir pats tiesiogine tyčia atliko neteisėtus veiksmus, piktnaudžiavimą savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus, tarnybine padėtimi, atlikdamas neteisminę BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą priešingais savo tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, siekdamas asmeninės ir turtinės naudos, taip padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. Š. pradėti dirbtinį įmonės neteisminį bankrotą ir išvengti jam turtinės prievolės savo įmonei ir, eliminavus iš bankroto procedūros įmonės kreditorius, savo bei G. K. ir A. G. veiksmais padarė didelę turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams ir didelę neturtinę žalą valstybei.

1.2. J. G. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankroto administratoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu – direktoriumi, kuriam suteikta teisė atlikti bankroto procedūras, nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. Panevėžyje, bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, atlikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. Š. prašymu neteisminę bankroto procedūrą, tokiu būdu būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį bei 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nepaskirdamas bendrovėje buhalterio ir taip pats tvarkydamas apskaitą, neregistruodamas apskaitos registruose sandorių ir nepateikdamas dokumentų, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 16 straipsnio 1 dalį (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), nes tapus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. ūkinių operacijų neregistravo apskaitos registruose ir jų nefiksavo apskaitoje. Taip dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d.

2. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 7 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, kaltinamajam J. G. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas jam priklausančiam nekilnojamajam turtui ir banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuria laikinai apribota kaltinamojo J. G. nuosavybės teisė į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą: patalpas prekybos centre, esančias Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpas prekybos centre, esančias Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); banko sąskaitose esančias ir įplausiančias pinigines lėšas: AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); AB Swedbank sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas trims mėnesiams.

4. Kaltinamasis J. G. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

4.1. Skunde nurodo, kad 2017 m. vasario 7 d. prokuroro nutarimų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo neskundė, nes jie buvo įteikti pavėluotai. Be to, tikėjosi, jog ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalimi, bus nutrauktas. Tačiau prokurorui bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti teismui, teismas nepagrįstai tęsia nuosavybės teisių apribojimą.

4.2. Kaltinamasis taip pat nurodo, jog apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamieji J. G., A. G., G. K. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką galimai padarė veikdami kaip specialūs subjektai – bankroto administratoriai, kurių profesinė civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo reikalavimus yra apdrausta privalomuoju draudimu. Minimali bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma – 144 800 Eur. Civiliniai ieškiniai pareikšti keturiems BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriams, bendra jų draudimo suma – 579 200 Eur, o tai žymiai viršija civilinių ieškovų pareikštų ieškinių sumą. Tenkinus pareikštus civilinius ieškinius, visą kaltinamųjų padarytą žalą atlygins draudikai. Ši aplinkybė paneigia būtinybę taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamiesiems priklausančiam turtui. Kaltinamasis skunde nurodo ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017 padarė išvadą, jog aplinkybė, kad bankroto administratorius yra apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, paneigia grėsmę, kad ieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimas nebus įvykdytas, nes žalą atlygintų draudikai. Kaltinamojo manymu, vienintelio kaltinamojo A. Š. nuosavybės teisės gali apribotos, nes jis veikė ne kaip bankroto administratorius, o kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovas.

4.3. Skunde kaltinamasis nurodo ir tai, kad teismas nepagrindė išvados dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino tęsimo dėl galimo turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamojo proceso tvarka būtina nustatyti, jog turtas atitinka konfiskuotino turto požymius ir teismo baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius teismo išvadą, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu.

4.4. Skunde pažymima, kad juridinio asmens, kuris yra bankroto administratorius, sąskaitų areštavimas galimas išimtiniais atvejais, nes tai susiję ne tik su to juridinio asmens interesais, bet ir su administruojamų įmonių ir jų kreditorių interesais. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017 pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bankroto administratoriui sutrikdytų administruojamų įmonių bankroto procesus. Kaltinamasis J. G. nurodo, jog jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruoja kitus juridinius asmenis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios kreditoriai pareiškė civilinius ieškinius šioje byloje, bankroto procesas jau yra baigtas.

5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 ir 152 straipsniuose yra išdėstyta, kokiais konkrečiais atvejais ši priemonė gali būti taikoma, išvardinti šios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, konfiskuojamas tas pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis esantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš šių pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas.

7. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo M. Š., liudytojo G. G., specialistės I. K. parodymuose, specialisto išvadoje ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad aukštesnysis teismas šioje proceso stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu.

8. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 116 straipsnio nuostatos teismą įpareigoja imtis priemonių galimam/pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaltinamajam arba už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Bylos duomenys patvirtina, kad civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje pareiškė 104 497,23 Eur dydžio patikslintą civilinį ieškinį (t. 18, b. l. 92-99), civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 90 000 Eur dydžio patikslintą civilinį ieškinį (t. 18, b. l. 87-91). Šioje baudžiamojoje byloje J. G. kaltinamas tuo, kad jis galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės ir turtinės naudos, padėjo pradėti dirbtinį įmonės neteisminį bankrotą, išvengti turtinės prievolės, savo ir kitų kaltinamųjų veiksmais padarė didelę turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams. Jeigu šioje byloje J. G. bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jis privalės atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Todėl laikinas kaltinamojo nuosavybės teisės apribojimas būtinas byloje pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimui. Tuo pačiu pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje, nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo nevertinamos aplinkybės, ar pareikšti civiliniai ieškiniai pagrįsti. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindai nėra išnykę, pasikeitę ar pasibaigę, pasisakė tik dėl vieno iš šios procesinės prievartos priemonės pagrindo taikymo – civiliniams ieškiniams užtikrinti. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti apie galimą turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) ar išplėstinio turto konfiskavimo (BK 72³ straipsnis) taikymą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiama koks konkrečiai turtas ir kodėl yra / nėra uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tai bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį baigiamąjį aktą. Tačiau šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į J. G. turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo bei turto konfiskavimo įvykdymas.

9. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeistas. Tokiu asmens teisės suvaržymu siekiama užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į J. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Jos taikymo sąlygos bei pagrindai neišnyko, baudžiamoji byla nėra išnagrinėta.

10. Negalima sutikti su kaltinamojo skundo argumentu, jog taikyti jo turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą nėra pagrindo, nes jo, kaip bankroto administratoriaus, civilinė atsakomybė yra apdrausta privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu, todėl civilinių ieškinių priteisimo atveju, žalą atlygintų draudimo bendrovės. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 17 dalį, draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu 2016 m. balandžio 26 d. Nr. 1K-143 patvirtintos Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės. Pagal šių taisyklių 8.3 punktą, draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas netinkamu, kai jis teikiamas dėl žalos, kuri padaryta veika, užtraukiančia draudėjo ir (ar) jo darbuotojo baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje civiliniai ieškovai yra pareiškę ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią galimai patyrė ir dėl J. G. galimai padarytų veikų, galinčių užtraukti jam baudžiamąją atsakomybę. Taigi kaltinamąjį J. G. pripažinus kaltu bei priteisus turtinės žalos atlyginimą, draudimo bendrovės, atsižvelgdamos į Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 8.3 punktą numatytą išimtį, civilinių ieškovų patirtos turtinės žalos neatlygintų.

11. Skunde kaltinamasis nurodo ir tą aplinkybę, jog Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017 atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau skunde minimos civilinės bylos faktinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo baudžiamosios bylos, kurioje kaltinimai pareikšti J. G., faktinių aplinkybių. Civilinėje byloje spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusiam atsakovui - bankroto administratoriui, kuris nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Civilinėje byloje teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog nėra grėsmės, kad patenkinus ieškinį teismo sprendimas nebus įvykdytas, nes žala bus atlyginta draudikų.

12. Skundo argumentas, jog kaltinamajam, kaip bankroto administratoriui, taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pažeidžia kitų juridinių asmenų, kurias, kaip bankroto administratorius, administruoja J. G., interesus, taip pat yra nepagrįstas. Skundžiama nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas asmeniniam J. G. turtui ir asmeninėms banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms, todėl jokiu būdu nepažeidžia jo, kaip bankroto administratoriaus, administruojamų kitų juridinių asmenų interesų.

13. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju siekiama užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. Galimybės užtikrinti civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas sąskaitose, nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tolesnis procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas kaltinamajam J. G. yra proporcingas, o skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo J. G. (J. G.) skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas kaltinamajam J. G. priklausančiam nekilnojamajam turtui bei banko sąskaitose esančioms ir įplauksiančioms pinginėms lėšoms pratęstas trims mėnesiams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.