Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-623-1006/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-20
Bylos Nr.: e2-623-1006/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07491-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justė Kliučinskienė
Ieškovas: E. V.-G.
Atsakovas: A. G.
Trečiasis asmuo: AB SEB bankas, AB Swedbank, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Lina Gudaitė, Dovilė Ulbinienė, Rita Vestertė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-623-1006/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07491-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,

sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei, Laimai Šidlauskienei, Astai Zacharevičienei, Anetai Jankovskai, Audronei Glambienei,

dalyvaujant ieškovei E. V.-G. ieškovės atstovėms advokatei Linai Gudaitei, advokato padėjėjai Ritai Vestertei,

atsakovui A. G., atsakovo atstovei advokatei Dovilei Ulbinienei,išvadą teikiančios institucijos atstovėms Kotrynai Steigvilaitei, Jolantai Vosiukevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V.-G. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys – AB SEB bankas, AB Swedbank, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei E. V.-G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio nustatymo tretieji asmenys – AB SEB bankas, AB Swedbank, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė E. V.-G. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi su patikslintu ieškiniu atsakovui A. G. (toliau – ir atsakovas) prašydama:

1) santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „V.-G.“, atsakovui – pavardę „G.“;

3) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečių vaikų D. G. ir S. G., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;

4) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų materialinį išlaikymą – D. G. priteisti po 353 Eur, S. G. – po 529 Eur, mėnesinių periodinių išmokų, mokamų į ieškovės sąskaitą banke, kiekvieną mėnesį iki 10 mėnesio dienos už einamąjį mėnesį;

5) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų įsiskolinimą – dukrai D. G. už laikotarpį nuo 2022 m. kovo1 d. iki 2023 m. vasario 1 d. po 73,50 Eur/mėn., iš viso (už 11 mėn.): 808,50 Eur, už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 48 Eur/mėn.; sūnui S. G. už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d. po 240,50 Eur/mėn., iš viso (už 11 mėn.): 2645,50 Eur, už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 224 Eur/mėn.;

6) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pripažinti ieškovę vaikų D. G. ir S. G., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.);

7) nustatyti atsakovo matymosi su vaikais tvarką:

1. Tėvas su vaikais praleidžia lyginius mėnesio savaitgalius, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima penktadienį 18 val. ir į namus parveža sekmadienį 18 val.

2. Po savaitgalio su mama, tėvas su vaikais bendrauja pirmadienį ir antradienį - vaikus pasiima iš ugdymo įstaigų ir į gyvenamąją vietą parveža 20 val.

3. Po savaitgalio su tėvu, tėvas su vaikais bendrauja trečiadienį ir ketvirtadienį - vaikus pasiima iš ugdymo įstaigų ir į gyvenamąją vietą parveža 20 val.

4. Vaikų rudens, žiemos (vasario mėn.) ir pavasario atostogas lyginiais metais vaikai praleidžia su mama, nelyginiais su tėvu.

5. Lyginiais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėnesį vaikai atostogauja su tėčiu, rugpjūčio mėnesį su mama, nelyginiais metais liepos mėnesį vaikai atostogauja su mama, rugpjūčio mėnesį su tėčiu.

6. Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu, Motinos dieną su mama.

7. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną lyginiais metais vaikai praleidžia su tėčiu, nelyginiais su mama. Tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima Šv. Kūčių rytą 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža Šv. Kalėdų pirmąją dieną 20 val.

8. Šv. Kalėdų antrąją dieną ir gruodžio 31 d.-sausio 1 d. nelyginiais metais vaikai praleidžia su tėčiu, lyginiais metais su mama. Tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 26 d. 10 val., į gyvenamąją vietą parveža tą pačią dieną 20 val., gruodžio 31 d. pasiima 10 val. ir gyvenamąją vietą parveža sausio 1 d. 20 val.

9. Švenčių ir atostogų grafikas turi pirmumo teisę prieš nuolatinį savaitgalių ir darbo dienų grafiką.

10. Apie planuojamus kitus susitikimus su vaikais, Atsakovas praneša Ieškovei ne vėliau nei prieš dvi dienas, nurodydamas, vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikus;

8) santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – poilsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei (Ieškovė šio reikalavimo parengiamojo teismo posėdžio metu atsisakė).

9) santuokos metu įgytą turtą padalinti tokia tvarka:

1. Lėšos, esančios gyvybės draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) atitenka atsakovui (suma 6983,27 Eur).

2. Už atsakovo butą, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėtos lėšos kreditoriams atitenka atsakovui (suma: 39 709,60 Eur).

3. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka atsakovui (vertė: 4000 Eur).

3. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos atitenka ieškovei (suma: 1621,50 Eur).

4. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka ieškovei (vertė: 3000 Eur).

5. Nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padalinti tokiomis dalimis: ieškovei atitenka 69,68 proc. (81569,78 Eur) buto, atsakovui – 30,32 proc. (35498,40 Eur) buto.

10) Nustatyti, kad visu turtu – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nepažeidžiant kreditoriaus AB SEB bankas interesų, iki kol dukra D. G. baigs vidurinę mokyklą (gimnaziją), naudosis ieškovė;

11) nustatyti, kad kredito sutartis su AB SEB bankas, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nebus modifikuojama, prievolę kreditoriui ieškovė ir atsakovas vykdys solidariai;

12) nustatyti, kad atsakovo asmeninį kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB „Swedbank“, pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atsakovas vykdys asmeniškai;

13) nustatyti, kad asmeninį ieškovės įsipareigojimą VMI, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo ieškovė vykdys asmeniškai;

14) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rudenį atsakovas pradėjo keistai elgtis, kartas nuo karto pasigirsdavo užuominos apie skyrybas. Užuominos iš pradžių ieškovei nerimo nekėlė, nes šeimos santykiai klostėsi puikiai. (duomenys neskelbtini) lapkričio mėnesį atsakovas buvo išėjęs iš namų ir negrįžo kelias dienas. Ieškovė tuo metu skirtis nesutiko, atsakovas grįžo ir pora pabandė išsaugoti šeimos santykius. Bandymas išsaugoti šeimos santykius rezultatų nedavė, (duomenys neskelbtini) vasario mėnesį atsakovas pareiškė, kad nori skirtis, prasidėjo atsakovo išėjimai ir vėlyvi grįžimai į namus, atsakovas nutolo nuo šeimos. Ieškovė pažymi, kad atsakovas vis be jokios priežasties dingdavo, negrįždavo kelias valandas, vis vėliau grįždavo iš darbo. Sutuoktiniams pradėjus kalbėti apie skyrybas, atsakovas pradėjo kelti skyrybų sąlygas – kuo greičiau parduoti bendrą turtą ir išsiskirti. Ieškovei nesutikus parduoti buto, kuriame gyvena vaikai, atsakovas pradėjo daryti ieškovei ekonominį spaudimą – nebemokėti būsto paskolos, pradėjo psichologiškai smurtauti – grasino, kad atims iš ieškovės butą ir kad po skyrybų ji liks be nieko. Ieškovė pažymi, kad atsakovas išsikraustė iš namų, kuriuose šeima gyvena, kitą dieną po mediacijos pabaigos. Ieškovė pažymi, kad apie skyrybas niekada negalvojo, šeimą gerbė, mylėjo ir puoselėjo, tačiau atsakovas elgėsi priešingai – nuo (duomenys neskelbtini) rudens nebeveikė šeimos interesais, negerbė ieškovės, naudojo ekonominį ir psichologinį smurtą. Esant minėtoms aplinkybėms ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

3. Ieškovė nurodo, kad atsakovas vaikais rūpinasi tuomet, kai jam yra patogu, prieš vaikus naudojo ekonominį ir psichologinį smurtą. Per visą laikotarpį, kai atsakovas gyvena atskirai nuo šeimos, su vaikais daugiau nei nustatyta teismo nutartimi dėl laikinosios matymosi su vaikais tvarkos, nesirūpino. Atsakovas beveik nedalyvauja ne tik vaikų priežiūroje, bet ir auklėjime, nesidomi vaikų kasdieniniu gyvenimu, poreikiais. Ieškovė vaikais rūpinasi, juos auklėja, ugdo ir suteikia saugią bei mylinčią aplinką, vaikus augina ir rūpinasi jais tinkamai, todėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovė taip pat pažymi, kad per pastaruosius metus atsakovas vaikų gyvenime beveik nedalyvavo, nei karto nepasiėmė vaikų per atostogas ar šventes. Todėl mano, kad jos siūloma bendravimo tvarka užtikrins nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su tėvu ir išsaugoti tėvo ir vaikų ryšį. Ieškovė taip pat pažymi, kad vaikų teisių, taigi ir išlaikymo, užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti – dukrai D. G. po 353 EUR mėnesinių periodinių išmokų, o sūnui S. G. po 529 EUR mėnesinių periodinių išmokų. Ieškovė taip pat pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodė kas sudaro vaikų mėnesio išlaidas. Ieškovė pažymi, kad sūnus privačią mokyklą pradėjo lankyti šalims gyvenant santuokoje, vaikui buvo parinkta privati mokykla dėl itin ypatingų vaiko gebėjimų matematikai. Ieškovė pažymi, kad Valstybinėje mokyklos vaikui buvo nuobodu, mokykla negalėjo plėtoti vaiko gebėjimų, todėl buvo priimtas sprendimas vaiką leisti į jo gebėjimus atitinkančią mokyklą. Ieškovė pažymi, kad vaikas yra suformavęs puikius santykius su mokyklos bendruomene, mokyklos keitimas skyrybų kontekste vaikui būtų žalingas. Ieškovės nuomonė santuokos nutraukimas neturėtų būti priežastis vaikui keisti mokyklą. Siektina, jog santuokas nutraukimas, kaip įmanoma mažiau paveiktų nepilnamečius vaikus. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis yra pajėgus vaikams teikti tokio pats dydžio išlaikymą, koks buvo teikiamas santuokos metu. Ieškovė pažymi, kad šiuo metu atsakovas teikia nepakankamo dydžio išlaikymą, vaikus ieškovei išlaikyti padeda giminės, kurie skolina arba dovanoja pinigines lėšas. Kadangi atsakovas mokėjo nepakankamą išlaikymą vaikams, prašo priteisti iš atsakovo susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

4. Ieškovė pažymi, kad santuokos metu įgyto turto vertė 172 382,55 EUR. Prašo dalinti tokia tvarka - atsakovui turto už 50 692,87 EUR (1. lėšos, esančios gyvybės draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) (suma 6983,27 EUR); 2. už atsakovo butą, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėtos lėšos kreditoriams (suma 39 709,60 EUR); 3. automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (vertė 4000 EUR). Ieškovei atitenka turtas - (duomenys neskelbtini) esančios lėšos (suma 1621,50 EUR); automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 3000 EUR). Viso Ieškovei atitenka turto už 4621,50 EUR. Remiantis sutuoktinių lygiateisiškumo principu, kiekvienai iš šalių turi atitekti turto už 86191,28 EUR. Remiantis tuo, kad Atsakovui tenka didesnės vertės investicijos ir automobilis, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) dalinamas tokia tvarka: ieškovei atitenka 69,68 proc. (81569,78 EUR) buto, atsakovui 30,32 proc. (35498,40 EUR) buto. Ieškovė teigia, kad toks turto padalinimas labiausiai atitiktų šalių interesus – ieškovė nepilnamečiams vaikams išsaugotų gyvenamąją vietą, atsakovas turi kitą būstą, kuriame gyvena. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad turtu – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nepažeidžiant kreditoriaus AB SEB bankas interesų, iki kol dukra D. G. baigs vidurinę mokyklą (gimnaziją), naudosis ieškovė. Ieškovė įsipareigoja mokėti visus buto komunalinius mokesčius. Ieškovė pažymi, kad neprašo nustatyti uzufrukto teisės, nes tai apribotų banko interesus, ieškovė prašo suteikti teisę naudotis atsakovo turto dalimi iki kol vaikai baigs mokyklą. Ieškovė pažymi, kad naudojimasis neapribos kreditoriaus interesų, kylančių iš hipotekos sutarties.

5. Šalys turi kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankas, pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos likutis 81 931,82 EUR. Ieškovė prašo nustatyti, kad įsipareigojimą kreditoriui po santuokos nutraukimo šalys vykdys solidariai. Atsakovas turi būsto paskolą AB Swedbank, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nustatyti, kad šį įsipareigojimą kreditoriui po santuokos nutraukimo atsakovas vykdys asmeniškai. Asmeninį ieškovės kreditorinį įsipareigojimą VMI, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo ieškovė vykdys asmeniškai. Ieškovė pažymi, kad su atsakovu kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini), kai šalys kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio, ieškovė viena kreditoriui sumokėjo 6984,60 EUR kredito įmokų už šalių bendrą butą. Ieškovė pažymi, kad sutuoktinių turtas ir prievolės nėra atidalintos. Remiantis tuo, kad ieškovė savo asmeninėmis lėšomis įvykdė atsakovo įsipareigojimo dalį bei tuo, kad nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu prievolę vykdys, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo pusę kreditoriui sumokėtų lėšų laikotarpyje nuo 2022-03-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Atsiliepimas

6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir tik nepagrįstai rašo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl neva jo naudoto psichologinio smurto. Galimai tai yra ieškovės gynybos taktika, t. y. tam, kad nuslėptų savo naudotą psichologinį smurtą teigia, kad pati yra nukentėjusioji. Iš tikrųjų pati ieškovė nuolat naudojo psichologinį smurtą prieš atsakovą ir netgi vaikus, ką patvirtina byloje esantys penki garso įrašai, kaip ieškovė bendrauja su vaikais, agresyviai šūkauja, grasina, kad papurtys dukrą, jei ji „neužsičiaups“, įžeidinėja, keikiasi, keldama stresą, psichologinę įtampą vaikams. Garso įrašuose girdisi, kaip dukra sako, kad nenori gyventi, kalba apie savižudybę, o ieškovė vaikų motina pasiūlo dukrai, ar atnešti jai peilį ar tablečių, pasako netrukdyti kitiems gyventi, atsigulti ant lovos ir laukti, kol numirs. Taip pat ieškovė santuokos metu elgėsi ir su atsakovu. Nors buvo nepakenčiama gyventi su grubiai rėkaujančia, konfliktiška ir užgauliojančia atsakovą ieškove, tačiau atsakovas išėjo iš namų tik nesėkmingai pasibaigus mediacijos procesui, nes stengėsi išsaugoti santuoką. Atsakovas nuolat buvo visiškai atsidavęs šeimai, rūpinosi šeima, išlaikė pilnai ją, mokėjo paskolas tiek už savo asmeninę nuosavybę (duomenys neskelbtini), tiek už sutuoktinės asmeninę nuosavybę (duomenys neskelbtini), tiek už bendrą jungtinę nuosavybę (duomenys neskelbtini). Todėl tik ieškovė laikytina kalta dėl santuokos iširimo, o ne atsakovas. Atsakovas nesutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes ji vaikus psichologiškai traumuoja nuolatos. Atsakovas visuomet atsakingai rūpinosi ir rūpinasi savo vaikais, išlaiko juos, gražiai bendrauja ir sutaria. Ieškovė nepagrįstai neturėdama įrodymų šmeižia atsakovą, nors iš tikrųjų pati ieškovė naudoja psichologinį smurtą prieš vaikus, ką pagrindžia byloje esantys garso įrašai. Kadangi atsakovas pateikė priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, todėl bendravimo tvarka turėtų būti nustatoma tarp vaikų ir ieškovės. Tokiu atveju, jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tuomet atsakovas sutiktų, jei būtų nustatyta tokia bendravimo tvarka „Atsakovas su vaikais praleidžia lyginius mėnesio savaitgalius, vaikus pasiima šeštadienį 10 val. ir į namus parveža sekmadienį 18 val.”, “Apie planuojamus kitus susitikimus su vaikais, atsakovas praneša ieškovei ne vėliau nei prieš dvi dienas, nurodydamas, vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikus“. Atsakovas nesutiktų su punktais: “Tėvas su vaikais praleidžia lyginius mėnesio savaitgalius, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima penktadienį 18 val. ir į namus parveža sekmadienį 18 val.”, “Po savaitgalio su mama, tėvas su vaikais bendrauja pirmadienį ir antradienį – vaikus pasiima iš ugdymo įstaigų ir į gyvenamąją vietą parveža 20 val.”, “Po savaitgalio su tėvu, tėvas su vaikais bendrauja trečiadienį ir ketvirtadienį – vaikus pasiima iš ugdymo įstaigų ir į gyvenamąją vietą parveža 20 val.”, ”Vaikų rudens ir pavasario atostogas lyginiais metais vaikai praleidžia su mama, nelyginiais su tėvu.”, “Lyginiais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėnesį vaikai atostogauja su tėčiu, rugpjūčio mėnesį su mama, nelyginiais metais liepos mėnesį vaikai atostogauja su mama, rugpjūčio mėnesį su tėčiu.”. Pažymi, kad atsakovas net neturėtų galimybės darbo dienomis pasiimti vaikų iš ugdymo įstaigų, kadangi atsakovas dirba nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro, kartais tenka užsilaikyti darbe. Todėl realiai atsakovas galėtų spėti pasiimti vaikus anksčiausiai 19 val. arba vėliau, bet jau ugdymo įstaigos būtų uždarytos ir vaikams laikas būtų ruoštis miegoti. Ieškovė prašo priteisti iškart visą mėnesį vaikų atostogų su atsakovu, o nelyginiais metais daugiau nei 1,5 mėnesio, kadangi prašo taip pat ir per vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogas. Pažymėtina, kad atsakovas neturi galimybės atostogauti iškart visą mėnesį, o tuo labiau daugiau nei mėnesį, nes tokiu atveju atsakovas netektų darbo ir pajamų, dėl ko negalėtų vaikams teikti išlaikymo. Be to, kiekvienais metais atsakovo atostogos derinamos su darbdaviu, todėl pats atsakovas iš anksto negali spręsti, kuriomis savaitėmis atostogaus vasaros metu. Dėl gruodžio 31 d. 10 val. vaikų paėmimo atsakovui nebūtų galimybės, kadangi gruodžio 31 d. yra darbo diena. Kadangi atsakovas pateikė priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, todėl išlaikymas turės būti mokamas ieškovės atsakovui. Tačiau tokiu atveju, jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tuomet atsakovas sutiktų su 500 eurų abiejų vaikų išlaikymu per mėnesį. Tokia suma iš atsakovo tikrai pakankama vaikų poreikiams užtikrinti. Atsakovas pats geranoriškai ir pareigingai mokėjo kiekvieną mėnesį 500 eurų ieškovei už abiejų vaikų išlaikymą nuo tos dienos, kai atskirai gyvena. O nuo 2023-02-01 Atsakovas moka ieškovei už vaikų išlaikymą 609 eurus kiekvieną mėnesį. Pažymėtina, kad ieškovė dar gauna kiekvieną mėnesį iš valstybės išmokas už vaikus: vaiko pinigai – 87 eurų, už du vaikus – 174 eurai. Taigi vienam vaikui iš abiejų tėvų ir vaiko pinigų gaunasi išlaikymui 587 Eur, abiem vaikams 1174 Eur. Iš tokios sumos gyvena dauguma šeimų išlaikant keturis šeimos narius. O Ieškovės prašoma suma 882 Eur (882x2+174=1938 Eur abiem vaikams reikalinga suma pagal ieškovę) yra visiškai nelogiška ir nereali suma. Ieškovė neišleidžia tikrai tiek pinigų vaikams, todėl ir nepateikia pagrindžiančių išlaidas dokumentų, o tik prideda savo sugalvotas ir surašytas didžiules sumas už neva reikalingus dalykus ir neva suteiktas paskolas, kurių vėlgi neparodo, kaip jas išleidžia. Manytina, kad Ieškovė nori pasipelnyti prašydama tokių sumų neva vaikų išlaikymui. Atsakovas nesutiko ir yra prieš, kad vaikas lankytų privačią mokyklą, kadangi tos mokyklos lankymas sukelia ne tik finansinę naštą, bet ir vaikui nepatogumų toli nuo namų važiuojant, ir atsakovas buvo siuntęs Ieškovei sms žinutę, kurią ji gavo dar praeitais mokslo metais. Ieškovės teiginiai dėl lėšų, reikalingų vaikui išlaikyti, nėra pagrįsti įrodymais ir nesudaro jokio objektyvaus pagrindo spręsti apie vaiko poreikiams išleidžiamų sumų tikrąjį, faktinį dydį bei realumą. Išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti (LR Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Ieškovės išlaidų pagrįstumas ir realumas bei prašymas priteisti iš Atsakovo kas mėnesį 882 eurų dydžio išlaikymą vaikams nėra įrodytas. Priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo tikslas yra nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas. Dėl to ieškovei tenka pareiga paaiškinti ir pagrįsti objektyviais įrodymais teisiškai reikšmingą faktą - konkretaus vaiko poreikius. Tačiau su patikslintu ieškiniu nepateikta jokių objektyvių ir pagrįstų duomenų, o taip pat ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie konkrečiai pagristų ieškovės ir atsakovo vaikų poreikius ir bendrą išlaikymo dydį (LR Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.). Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu naudotis iki kol vaikai baigs mokyklą Atsakovui priklausančiu turtu (duomenys neskelbtini), kadangi tai pažeistų atsakovo teises ir interesus. Be to, ieškovė gali būti suinteresuota, kad vaikai nebaigtų mokyklos. Priešieškinyje yra pateikta atsakovo pozicija, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, ir atsakovo galimybė išmokėti ieškovei kompensaciją už tai, kad visas būstas priklausytų atsakovui, taip nepažeidžiant ieškovės ir vaikų interesų. Atsakovas nesutinka, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), būtų priteistas Ieškovei 69,68 proc., kadangi atsakovas priešieškiniu prašo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu ir todėl santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – poilsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas atsakovui ir kad įmokas kreditoriui AB SEB bankas mokės atsakovas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gyvens bute su vaikais, o ieškovei sumokės 56235 eurų kompensaciją už butą. Tačiau jei būtų priteistas šis butas asmeninės nuosavybės teise ieškovei, tuomet ieškovė turėtų sumokėti 56235 eurų kompensaciją atsakovui. Paėmus visas asmenines išlaidas santuokos metu tiek ieškovės, tiek atsakovo, gaunasi, kad iš tikrųjų ieškovė skolinga atsakovui, o ne atsakovas – ieškovei, kaip teigia ieškovė savo patikslintame ieškinyje. Atsakovo sumokėto kredito ir palūkanų suma yra 39858,61 eurų, (duomenys neskelbtini) draudimo išperkamoji vertė – 6983,27 eurų, viso 46841,88 eurų. Ieškovės sumokėto buto paskolos suma yra 23457,36 eurų, sodybos pagerinimui skirta suma - 28144,65, (duomenys neskelbtini) sumokėtų įmokų suma – 4691,25 eurų, viso 56293,26 eurų. Taigi skirtumas tarp ieškovės ir atsakovo sumų yra 9451,38 eurų (56293,26 - 46841,88), t. y. tiek ieškovė skolinga atsakovui (neskaičiuojant buto (duomenys neskelbtini). Gyvenant skyrium ieškovė mokėjo už būsto paskolą, bet pati naudojosi būstu, be to, nuomojo būstą kitiems asmenims be atsakovo sutikimo, sau ėmė pinigus, taigi bet kuriuo atveju viską išminusavus ieškovė lieka atsakovui skolinga. Tačiau atsakovas nori, kad jam priklausytų asmeninės nuosavybės teise butas (duomenys neskelbtini), sumokant kompensaciją ieškovei už pusę buto, t. y. 56235 eurų. Dėl automobilių atitekimo asmeninės nuosavybės teisėmis, tai atsakovui tinka taip, kaip prašo ieškovė savo patikslintame ieškinyje, kad santuokos metu įgyta transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei, o santuokos metu įgyta transporto priemonė – ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui. Tačiau atsakovo manymu, abiejų automobilių vertė vienoda, t. y. po 3000 eurų už kiekvieną automobilį. Atsakovui visiškai nesvarbu, kuris automobilis pereitų nuosavybės teise ieškovei, o kuris atsakovui. Atsakovas papildomai mokėti už automobilį nenori, t. y. ieškovei gali pereiti nuosavybės teise, jos manymu, brangesnis automobilis - (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl buto priteisimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise, toks ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi teisės į visą butą nustatymas būtų perteklinis, taigi beprasmis, nes asmeninės nuosavybės teisė apima naudojimosi teisę. Kita vertus, jeigu ieškovės reikalavimas dėl buto priteisimo jai asmeninės nuosavybės teise būtų patenkintas iš dalies arba atmestas (įvertinant priešieškinio reikalavimus), Bankas nesutiktų su ieškovės reikalavimu, kuriuo būtų prašoma pripažinti jai teisę naudotis tuo turtu ar turto dalimi, kuri ieškovei nebūtų priteista asmeninės nuosavybės teise. Nepriklausomai nuo to, kaip pavadinta tokiu reikalavimu norima įgyti teisė (teisė naudotis ar uzufrukto teisė, kas iš esmės yra tas pats), tokios teisės nustatymas hipoteka suvaržytam turtui reiškia kreditoriaus interesų pažeidimą bei prieštarauja draudimui apsunkinti hipoteka užtikrintą turtą be pirminio hipotekos kreditoriaus sutikimo. Tokios teisės nustatymas apsunkina išieškojimą iš įkeisto turto (jeigu kredito sutartis nebūtų tinkamai vykdoma). Be to, šio reikalavimo dalis „nepažeidžiant kreditoriaus SEB banko interesų“ yra neaiški ir nekonkreti, nes pats toks reikalavimas, jei jis būtų patenkintas ne ieškovei priteisiamo turto atžvilgiu, pažeis Banko interesus. Ką turi omeny ieškovė, naudodama tokią formuluotę, yra neaišku ir nesuprantama.

Šalies argumentai

8. Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:

1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo, paliekant atsakovo pavardę „G.“, ieškovės – „V.-G.“;

2) pripažinti, kad santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės;

3) nustatyti vaikų D. G. ir S. G. gyvenamąją vietą su jų atsakovu;

4) nustatyti, kad ieškovė mokės abiejų vaikų išlaikymui 500 Eur (penkis šimtus eurų) per mėnesį (po 250 Eur kiekvienam vaikui) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, pervedant šiuos pinigus vaikų tėvui A. G., kuris bus šių pinigų tvarkytojas.

5) santuokos metu įgytą transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei;

6) santuokos metu įgytą transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui;

7) nustatyti, kad atsakovo asmeninį kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB Swedbank, pagal būsto kredito sutartį, būstui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, po santuokos nutraukimo atsakovas vykdys asmeniškai;

8) nustatyti, kad asmeninį ieškovės įsipareigojimą VMI, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo ieškovė vykdys asmeniškai;

9) santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – poilsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui;

10) nustatyti, kad kredito sutartis su AB SEB bankas, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nebus modifikuojama, tačiau įmokas kreditoriui mokės atsakovas kreditavimo sutarties terminais;

11) priteisti iš atsakovo 56735,00 Eur kompensaciją ieškovei, išdėstant kompensacijos mokėjimus per 36 mėnesius, t. y. mokant Ieškovei kas mėnesį po 1575,98 Eur, kol bus sumokėta visa kompensacijos suma;

12) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai.

Atsiliepimas

9. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad ieškovė yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė pateikė teismui visiškai nepagrįstą ieškinį be jokių pagrindžiančių duomenų. Pati ieškovė nuolat naudojo psichologinį smurtą prieš atsakovą ir netgi vaikus, ką patvirtina byloje esantys penki garso įrašai, kaip ieškovė bendrauja su vaikais, agresyviai šūkauja, grasina, kad papurtys dukrą, jei ji „neužsičiaups“, įžeidinėja, keikiasi, kokį stresą, psichologinę įtampą patiria vaikai būdami su motina. Garso įrašuose girdisi, kaip dukra sako, kad nenori gyventi, kalba apie savižudybę, o ieškovė vaikų motina pasiūlo dukrai, ar atnešti jai peilį ar tablečių, pasako netrukdyti kitiems gyventi, atsigulti ant lovos ir laukti, kol numirs. Taip pat psichologiškai smurtaujančiai ir su atsakovu ieškovė bendraudavo ir elgdavosi, todėl santuoka ir iširo dėl ieškovės kaltės. Nors buvo nepakenčiama gyventi su grubiai rėkaujančia, konfliktiška ir užgauliojančia atsakovą ieškove, tačiau atsakovas išėjo iš namų tik nesėkmingai pasibaigus mediacijos procesui, nes stengėsi išsaugoti santuoką. Atsakovas nuolat buvo visiškai atsidavęs šeimai, rūpinosi šeima, išlaikė pilnai ją, mokėjo paskolas tiek už savo asmeninę nuosavybę (duomenys neskelbtini), tiek už sutuoktinės asmeninę nuosavybę (duomenys neskelbtini), tiek už bendrą jungtinę nuosavybę (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašo priešieškiniu, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, kadangi su juo vaikams būtų saugiau ir vaikų emocinė būsena būtų normali, nes šiuo metu vaikai psichologiškai traumuojami ieškovės, ką patvirtina byloje esantys garso įrašai. Su ieškove vaikams nėra saugu pastoviai gyventi nei fiziškai, nei emociškai. Atsakovas visuomet atsakingai rūpinosi ir rūpinasi savo vaikais, išlaiko juos, gražiai bendrauja ir sutaria. Atsakovo nuomone, bendravimo grafiko su vaikais nustatymas nereikalingas, nes atsakovas supranta, kad vaikams būtinas bendravimas su vaikų motina, todėl ieškovė su vaikais galės bendrauti laisvai, be apribojimų, atsižvelgiant į vaikų interesus. Ieškovė ir atsakovas bendru susitarimu patys nustatys ieškovės bendravimo tvarką su vaikais. Kadangi atsakovas teikia priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, todėl išlaikymas turės būti mokamas ieškovės Atsakovui. Atsakovas prašo, kad ieškovė teiktų vaikams 500 eurų išlaikymą (kiekvienam po 250 eurų) per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas pažymi, kad ieškiniu ieškovė prašo didesnės turto dalies. Santuokos nutraukimo bylose dalijant sutuoktinių turtą vadovaujamasi lygių dalių principu, kuris reiškia, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra 50:50. Todėl Atsakovas nori, kad santuokos nutraukimo atveju turtas būtų dalinamas per pusę. Šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi abu sutuoktiniai yra darbingi. Buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė 199000,00 eurų (pridedama 2022-06-27 buto vertinimo ataskaita, vertinime dalyvavo abu sutuoktiniai), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (turto vertė 3000,00 eurų), kuri yra registruota Atsakovo vardu, tačiau automobiliu naudojasi Ieškovė, ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), (turto vertė 4000,00 eurų), kuria naudojasi Atsakovas. Kredito likutis bankui 2022-05-03 dienai 86530,00 eurų. Iš buto dabartinės rinkos vertės 199000,00 eurų atėmus kredito likutį bankui 86530,00 eurų, lieka 112470,00 eurų, kuriuos daliname perpus ir gauname ginčytiną sumą dėl buto 56235,00 eurų. Atsakovas nori, kad butas būtų priteistas jam asmenine nuosavybe, įmokas kreditoriui AB SEB bankas mokės Atsakovas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gyvens bute su vaikais, o Ieškovei sumokės 56235,00 eurų kompensaciją už butą. Automobilio (duomenys neskelbtini) vertę 3000 eurų padalijus perpus gauname 1500 eurų. Automobilio (duomenys neskelbtini) vertę 4000,00 eurų padalijus perpus gauname 2000 eurų. Kadangi nei Ieškovė, nei Atsakovas neprieštarauja, kad automobilis (duomenys neskelbtini) atitektų Atsakovui, o automobilis (duomenys neskelbtini) - Ieškovei, todėl Atsakovas pagal lygių dalių principą turi kompensuoti už automobilį Ieškovei 500,00 eurų. Kadangi pusės buto vertė 56235,00 eurų, o Atsakovo kompensavimas Ieškovei už automobilį yra 500,00 eurų, todėl žyminis mokestis mokamas nuo 55735,00 eurų (56235,00 – 500,00 = 55735,00). 56735,00 eurų kompensaciją (56235,00 eurų už butą + 500,00 eurų už automobilių verčių skirtumą) Ieškovei Atsakovas sumokėtų per trejus metus, t. y. išdėstant mokėjimus per 36 mėnesius, mokant Ieškovei kas mėnesį po 1575,98 eurų.

10. Ieškovė pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad santuoka nutraukiama išimtinai dėl atsakovo kaltės. Mediacijos procesas, apie kurį kalba atsakovas, nebuvo skirtas sutuoktiniams sutaikyti, priešingai – šalys jau žinojo, kad santuoka bus nutraukiama, tik stengėsi susitarti dėl santuokos nutraukimo sąlygų. Ieškovė pažymi, kad atsakovas remiasi garso įrašu, kuris neva patvirtina, kad ieškovė yra isteriška asmenybe, su kuria atsakovas negalėjo gyventi. Pirmiausia, ieškovė pažymi, kad atsakovo pateikti garso įrašai negali būti laikomi įrodymais, nes jie pažeidžia ieškovės teisę į privatų gyvenimą. Antra, įrašai padaryti jau prasidėjus skyrybų procesui. Trečia, įrašai padaryti neteisėtai, atsakovui nulaužus ieškovės vaizdo kamerų paskyrą. Esant šioms aplinkybėms, garso įrašai nelaikyti įrodymais, patvirtinančiais, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovė pažymi, kad santuoka iširo dėl atsakovo veiksmų – jis paliko šeimą dar (duomenys neskelbtini) lapkričio mėnesį. Vėlesni bandymai susitaikyti rezultatų nedavė, iki tol ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad jos ir atsakovo santuoka nutrūks. Ieškovė atkreipia dėmesį ir į atsakovo elgesį – išėjęs iš namų, jis pradėjo ekonominį smurtą prieš ieškovę – nustojo mokėti paskolą, kurią šalys turi mokėti solidariai, ginčijo net vaikams mokamo išlaikymo sumas, t. y. darė ir iki šiol daro viską, kad paveiktų ieškovę ir ši neatlaikiusi spaudimo atiduotų santuokos metu užgyventą turtą. Atsakovo reikalavimas santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės atmestinas, kaip nepagrįstas. Pažymi, kad atsakovas su vaikais bendrauja tik tiek, kiek tai numato laikinosios apsaugos priemonės, vaikų nepasiima kitu, teismo nutartyje nenurodytu laiku, telefonu su vaikais bendrauja labai retai, beveik nedalyvauja vaikų priežiūroje, vaikų auklėjime ir lavinime nedalyvauja visai. Visa vaikų auklėjimo, priežiūros, lavinimo dalis tenka ieškovei. Pats atsakovas atsiliepimu į prašymą dėl LAP pakeitimo nurodo, kad neturi laiko daugiau bendrauti su vaikais, tačiau priešieškiniu prašo gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Taigi, darytina išvada, kad jei tėvas neturi laiko vaikams pastaruosius aštuonis mėnesius, nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad vaikas jis bus pajėgus pasirūpinti, jei vaikai gyventų su juo. Pažymi, kad byloje pateiktą vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, kuri patvirtina, kad vaikai su tėvu gyventi nenori, tik susitikti ir kad tėvas vaikų nelanko, neatvažiuoja, kaip žadėjęs. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas taip pat nesirūpina tuo, kad sūnus dėl atsakovo per mažo skiriamo išlaikymo gali būti priverstas keisti mokyklą. Tėvas sąmoningai pažeidinėja vaiko poreikį į jo gabumus atitinkantį išsilavinimą ir nėra linkęs tinkamai rūpintis vaiku. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad atsakovas nėra pajėgus pasirūpinti vaikais, užtikrinti jų interesų apsaugą, suteikti jiems jų gebėjimus atitinkantį išsilavinimą, todėl atsakovo prašymas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo atmestinas, kaip nepagrįstas. Ieškovė nesutinka su Atsakovo nurodyta turto kaina. Iš ataskaitos matyti, kad turto kaina nustatyti remiantis būtų/individualių namų, o ne poilsio patalpų vertėmis. Ataskaitos 19 lape pažymėti palyginamieji objektai. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad šalių turimos poilsio patalpos lyginamos su 3 butais, ne su poilsio patalpomis. Pačioje ataskaitoje pažymėta (19 psl. apačioje), kad kaina nustatyta vertinamuoju būdu. Ataskaitą atlikęs asmuo palygino tai, kas nepalyginama – skirtingos paskirties objektus, juos, neturėdamas tam pagrindo, suvienodino ir akivaizdžiai nustatė tokio buto, o ne poilsio patalpų kaina. Ieškovė su Atsakovo reikalavimu jam priteisti turtą, o jai sumokėti kompensaciją nesutinka ir šį Atsakovo reikalavimą prašo atmesti, kaip nepagrįsta. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad Atsakovas prašo jam priteisti šalių butą, tačiau už turtą 10 mėnesių nemoka savo dalies paskolos įmokų. Apie minėtas nesumokėtas įmokas Atsakovas nepasisako. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad Atsakovas vengia dalinti visą santuokos metu įgytą turtą – Atsakovas nutyli apie santuokos metu įvykdytą įsipareigojimą už jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrų šeimos lėšų buvo sumokėta apie 36 000 EUR paskolos įmokų, ir (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 0000028131, Atsakovo vardu sudarytą kaupiamojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sukauptos lėšos.

11. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodo, kad ieškovė ir atsakovas turi solidarią prievolę Bankui pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo reiškiamas reikalavimas nemodifikuojant prievolės nustatyti, kad įmokas mokės atsakovas, stokoja aiškumo ir yra dviprasmiškas. Turėtų būti nurodyta, kad prievolė yra nemodifikuojama, tačiau tarpusavio ieškovės ir atsakovo santykiuose nustatoma, kad įmokas mokės atsakovas, ir jeigu ieškovė sumokės įmokas, ji įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Taip suformuluotas reikalavimas nepažeistų Banko teisių ir interesų. Bankas nesutiktų su šios kredito sutarties modifikavimu, jei toks reikalavimas būtų pareikštas. Su sąlyga, kad lieka galioti hipoteka turtui, kuriuo buvo užtikrintas šios būsto kredito sutarties vykdymas, Bankas neprieštarauja dėl šio turto priteisimo vienam iš sutuoktinių.

12. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodo, jog VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) (duomenys neskelbtini) duomenimis E. V.-G. ir A. G. mokestinės nepriemokos neturi. Nurodė, kad priešieškiniui dėl santuokos nutraukimo neprieštarauja ir prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

13. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė teismui išvadą dėl patikslinto ieškinio, kurioje nurodė, kad, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaikų interesams, o ją šalims vykdant, nebūtų pažeistos vaikų teisės. Pažymėtina, kad prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nuostatos neprieštarauja tėvų lygiateisiškumo principui. Skyrius mano, kad ieškovės prašomų Teismo priteisti sumų dydžiai galėtų būti pakankami patenkinti ne tik kasdieninius, tačiau ir papildomus D. ir S. poreikius. Pažymėjo, kad Teismas turi teisę nustatyti periodinio išlaikymo dydį, kuris būtų indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai atitiktų vaikų interesus. Teismui nustačius, kad iki ieškovės kreipimosi į Teismą dienos vaikų tėvas nevykdė pareigos išlaikyti vaikus, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas. Nurodė, kad Skyrius palaiko ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus pilna apimtimi.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

14. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė pareikštus reikalavimus patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad su ieškiniu kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, nes (duomenys neskelbtini) pavasarį vyras išsikraustė iš namų. Papildomai paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas paliko šeimą, nustojo rūpintis šeima, atsakovas nepaaiškino, kodėl išsikrausto, jokių priežasčių nenurodė. Teigė, kad abu bandė taikytis, tačiau nepavyko. Mano, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes pagrinde ji rūpinasi vaikais, o atsakovas su vaikais nebendrauja, linkęs atsisakyti padėti. Dėl išlaikymo vaikams dydžio paaiškino, kad prašomas vaikams išlaikymo dydis skiriasi, kadangi sūnus lanko privačią mokyklą. Mėnesinė įmoka yra 370 Eur. Keisti mokyklos neketina, kad vaikas nepatirtų papildomo streso. Be to, yra galimybė mokytis kai kuriuos dalykus aukštesniame lygyje. Prašomų priteisti išlaikymo vaikams dydžius grindžia pateikta vaikų poreikių lentele. Teigė, kad vaikai nuolat vartoja vitaminus, vaistus nuo alergijos, naudoja daug eterinių aliejų. Sūnui diagnozuota astma, alergija, jis negali varto pieno produktų, reikalingi akiniai. Abiem vaikams reikalinga ortopedinė avalynė. Dukra lanko baletą, o plaukimo treniruočių teko atsisakyti dėl pasikeitusios finansinės padėties. Paaiškino, kad išlaidos skirtos sūnaus išvykai į miestą, tai išlaidos, kurios susidaro, kai kiekvieną savaitę jis su klase išvysta į miestą, lanko muziejus r pan., būna perkami užkandžiai. Teigia, kad paskutinį mėnesį gavo atlygimą 1147 Eur. Dar gauna priteistą indeksuojamą laikiną išlaikymą apie 609 Eur. Teigia, kad finansinę pagalbą teikia ir jos giminaičiai. Vaikai yra pripratę prie gerų gyvenimo sąlygų, todėl nenorėtų keisti jiems įprasto gyvenimo būdo. Taip pat prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo. Sutiko su teismo pasiūlymo koreguoti bendravimo tvarką konkretizuojant vaikų paėmimo ir grąžinimo valandas. Palaikė ieškinio turtinius reikalavimus. Paaiškino, kad atsakovas, išsikraustydamas iš šeimos namų, nieko nepaaiškino, tiesiog pasakė, kad pagyvens pas brolį. Po kiek laiko pavyko jį prisikviesti atgal namo. Vėliau atsakovas pranešė ieškovei, kad nori skirtis. Tai buvo visiškai netikėta. Vyras nuo išsikraustymo dienos paskolos bankui nemokėjo. Per jo užsispyrimą paskola liko nemodifikuota. Teigė, kad prie kredito įmokų mokėjimo prisidėdavo giminaičiai. Iš atsakovo jokio pasiūlymo apgyvendinti vaikus pas atsakovą ar lankyti juos nebuvo. Pradžioje atsakovas visiškai nebendravo su vaikais, kol teismas nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas niekada nesinaudoja teise į tėvadienius. Šiuo metu skola už sūnaus mokyklą 2590 Eur. Vaikas pradėjo lankyti privačią mokyklą, nes ankstesnės mokyklos neatitiko vaiko gabumų. Pripažįsta, kad pateiktuose garso įrašuose yra jos balsas, tačiau jie yra klaidinantys, nes jie apkarpyti. Įrašai gauti neteisėtų būdu, atsakovui nulaužus namų apsaugos kamerų sistemą. Atsakovas juos apkarpė, jei įrašas būtų pateiktas pilnas, vėliau būtų girdima, kad ieškovei pavyko nuraminti dukrą ir viską išsisakinti, tad atsakovas, pateikdamas nepilnus garso įrašus manipuliuoja. Teigė, kad sūnus serga dažnai. Vaikas nebūna visą dieną mokykloje lauke, tai nėra lauko mokykla. Šiuo metu šeimos bute gyvena nuomininkas, kuris nemoka nuomos mokesčio, o tik padengia išlaidas už savo dalies komunalines paslaugas. Jis gyvena dukros kambaryje ir kartais padeda prižiūrėti vaikus. Bute yra iš viso keturi kambariai. Paaiškino, kad ji dažniausiai negamina namuose, dukra atsisako valgyti mėsą, o sūnus kartais valgo. Ji suteikia vaikams laisvę pasirinkimuose. Vaikai nenorėtų gyventi su tėvu, tai yra jų nuomonė. Paskutinio teismo posėdžio metu patvirtino, kad abu vaikai lankys tą pačią, naują, privačią mokyklą, jau yra pasirašytos sutartys su mokykla.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės patikslintą ieškinį palaikė pilna apimtimi, o priešieškinį prašė atmesti. Taip pat parengiamojo teismo posėdžio metu atsisakė pastiklinto ieškinio 9 reikalavimo. Papildomai paaiškino, kad prašo nustatyti ne uzufrukto teisę, o teisę ieškovei naudotis butu, nes tokiu būdu būtų užtikrinami nepilnamečių vaikų interesai. Paskola šiuo metu yra nuskaičiuojama nuo ieškovės sąskaitos. Teigė, kad iškovė labiau pagrindė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Mano, kad vaikų gyvenamoji vietą turi būti nustatyta su ieškove, nes tai atitiktų geriausius vaikų interesus, taip pat pritarė Tarnybos išvadai. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka taip pat atitiktų geriausius vaikų interesus. Atsakovo pateikti garso įrašai vertintini kritiškai. Palaikė patikslinto ieškinio turtinius reikalavimus pilna apimtimi. Ieškovė išnuomojo būstą, kadangi atsakovas nemokėjo kredito įmokų, o ieškovei reikėjo pinigų.

16. Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį palaikė iš dalies. Paaiškino, kad pateikė priešieškinį, nes nesutiko su ieškinyje nurodytais tam tikrais įvykiais. Prieš jam išeinant iš namų, įvyko stiprus barnis su sutuoktine, todėl jis nusprendė išeiti ir pagyventi atskirai. Tai nebuvo pirmas kartas, kai abu pykosi. Po barnio buvo išvykęs pas brolį buvo kelioms dienom. Vėliau (duomenys neskelbtini) išsikraustė iš namų, nes nebuvo prasmės toliau gyventi kartu. Įrodinėdamas ieškovės kaltę, nurodė, kad jos kaltė pasireiškia jos netinkamu elgesiu atsakovo atžvilgiu vaikų akivaizdoje, būdavo naudojami keiksmažodžiai, atsakovas būdavo įžeidinėjamas, žeminamas. Visi barniai vykdavo prie vaikų. Barniai kildavo dėl požiūrio į gyvenimo vertybes nesutapimo. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove prieštarauja, norėtų, kad vaikai gyventų su atsakovu. Mano, kad jis užtikrintų vaikams geras ir saugias gyvenimo sąlygas. Mano, kad byloje pateiktus garso įrašus gavo teisėtai. Kamera yra įmontuota tik sūnaus kambaryje. Sutiktų mokėti vaikams po 317 Eur išlaikymą. Paaiškino, kad nuo pat pradžių nesutiko, jog sūnus lankytų privačią mokyklą, tai buvo ieškovės užgaida. Su vaikų sveikatos būkle susipažinęs. Nesusitinka su tam tikrais vaikų poreikiais, pvz., dėl sumos sveikatos priežiūrai, būreliams, draugų gimtadieniams, atostogoms, stovykloms. Dėl turto padalijimo sutinka, tačiau nesutinka tik dėl nurodytos sumos. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, šeimos butą prašytų priteisti jam, o jeigu su ieškove – tai jai, bet išmokant jam kompensaciją. Jeigu vaikai gyventų su juo, mano, kad pakaktų jų abiejų išlaikymui 500 Eur per mėnesį. Per susitikimus su vaikais jaučiasi ieškovės įtaką jiems. Gyvendami su atsakovu vaikai galėtų atsigauti, riboti jų bendravimo su mama neketina. Konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo. Nesutinka dėl ieškovės prašomos patvirtinti bendravimo tarka, nes iškiltų nepatogumų dėl darbo. Teigė, kad turėtų galimybę išmokėti ieškovei kompensaciją už priteistą butą. Prieš išvykdamas pas brolį į sodybą, galimai kalbėjo apie skyrybas. Mano, kad nėra galimybių susitaikyti. Patvirtino, kad santuokos metu, sutiko, kad sodybą ieškovė įsigytų asmeninės nuosavybės teise. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, vaikus iš ugdymo įstaigų pasiiminėtų pats, keistų gyvenimo būdą, darbą, jeigu reikėtų. Dėl skolos mokyklai žinojo, apmokėti šios skolos neketino. Išėjęs iš namų nevykdė kreditorinių įsipareigojimų, nes ten nebegyveno, turtu nesinaudojo. Nesikreipė į banką dėl paskolos sutarties modifikavimo. Dėl pateiktų garso įrašų – pasirinko pateikti būtent tuos, nes jie buvo labai sukrečiantys. Šie garso įrašai parodo ieškovės elgesį su vaikais. Mano, kad sūnaus sveikatos būklės pablogėjimai būna susiję su jo lankoma mokykla, nes ten leidžiama atsivesti gyvūnus, vaikai daug laiko praleidžia lauke ir pan., o vaikas yra alergiškas. Su vaikų patiriamomis išlaidomis nesutinka, nes ieškovė nepagrindė jų. Drabužius vaikams taip pat perka. Dabartinė vaikų gyvenamoji aplinka nėra visiškai saugi, tai galima spręsti iš pateiktų garso įrašų, be to, namuose gyvena nuomininkai, t. y. pašaliniai svetimi žmonės. Vaikai nesiskundžia dėl mamos, mano, kad kai kuriuos dalykus nutyli. Paneigė ieškovės atstovės išsakytą nuomonę, teigdamas, kad su vaikais bendrauja ir leidžia laiką daugiau nei nustatyta grafike.

Atsiliepimas

17. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo klausimus, dėl kurių šalys nesutaria. Paaiškino, kad ieškovė naudojo psichologinį smurtą prieš vaikus, taip ir prieš atsakovą, todėl santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės. Vaikų gyvenamoji vietą turėtų būti nustatyta su atsakovu, taip vaikams būtų garantuotas stabilumas. Ieškovė nori vienasmeniškai naudoti bendru sutuoktiniu būstu, kas yra nesąžininga vaikų ir atsakovo atžvilgiu. Taip pat ieškovė žalojo sūnaus sveikatą, kai jis lankė ankstesnę privačią mokyklą, kadangi vaikui reikėjo keltis labai anksti, taip pat sūnus, kuriam nustatyta astma, daug laiko turėdavo praleisti mokykloje lauke, nes tai yra lauko mokykla, taip pat mokykloje leidžiama neštis naminius gyvūnus, o sūnus yra alergiškas. Ieškovė nesugeba vaikų prižiūrėti nei finansiškai, nei emociškai, reikalauja nepagrįsto išlaikymo vaikams iš atsakovo, taip norėdama užkrauti visą finansinę naštą atsakovui, tačiau neleisdama jam naudotis jų bendru turtu. Matyti, kad ieškovė daro neigiamą įtaką vaikams, nustatinėdama vaikus prieš jų tėvą. Teigė, kad nėra jokių pagrindų nukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių principo. Ieškovė naudoja gynybinę taktiką, darydama atsakovui ekonominį spaudimą. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, atsakovas netrukdytų vaikams bendrauti su ieškove. Taip pat vaikai lankytų mokyklą šalia namų, nereikėtų vaikams toli važinėti.

18. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė byloje pateiktą išvada dėl šalių nepilnamečių vaikų. Galutinėje išvadoje išsakė poziciją dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Tarnybos manymu, geriausius vaikų interesus, atsižvelgus ir į pačių vaikų išsakytą nuomonę, užtikrintų, jeigu jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Pastebėta, kad vaikai jaučiasi saugiai, stabiliai. Dėl ieškinyje prašomos nustatyti bendravimo tvarkos neprieštarauja. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašomi priteisti išlaikymo vaikams dydžiai atsitinka vaikų poreikius, taip pat atsakovo priešieškinyje prašomi priteisti išlaikymo vaikams dydžiai patenkintų minimalius vaikų poreikius. Mano, kad abu tėvai gebėtų užtikrinti vaikų interesus, su vaikais susijusius klausimus turėtų aptarinėti abu tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas santuokos metu susilaukė dviejų vaikų - D. G., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir S. G., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys įgijo nekilnojamąjį turtą – poilsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro 2022 m. birželio 16 d. išrašas); automobilius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (2022 m. balandžio 27 d. Liteko išrašas apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

20. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju šalys šeimyninio gyvenimo negyvena daugiau nei metus, šalys aiškiai nurodė, kad sutuoktinių tolimesnis bendras gyvenimas nėra įmanomas, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl tarpusavio išlaikymo

22. Ieškovė ir atsakovas nurodė, kad reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nekelia. Atsižvelgiant į tai, kad prašymų dėl išlaikymo priteisimo nėra gauta, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

23. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą, ieškovei prašant ir atsakovui neprieštaraujant, ieškovei paliktina santuokinė pavardė ,,V.-G.“, atsakovui neišreiškus jokių pageidavimų, paliktina jo prigimtinė pavardė ,,G.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl garso įrašų, kaip įrodinėjimo priemonės, ir įrodymų vertinimo

24. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177 straipsnio 2 dalį garso įrašas gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jis padarytas nepažeidžiant įstatymų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kiekvienu konkrečiu atveju turi tirti garso įrašo padarymo aplinkybes, aiškintis, kuriam tikslui, kur, koks įrašas buvo daromas ir kaip jis naudojamas. Nustatinėjant asmens privatumo neliečiamumo pažeidimą reikia išsiaiškinti, ar asmuo, kuris remiasi šios jo teisės pažeidimu, nepiktnaudžiauja šia teise, ar jis nesielgia nesąžiningai. Nustačius, kad asmuo elgiasi nesąžiningai ir tokį savo elgesį bando slėpti privatumo apsaugos motyvais, teismas gali atsisakyti ginti jo privatumo teisę ir nepripažinti, kad vienos šalies be kitos šalies sutikimo padarytas įrašas pažeidžia to asmens teises į privatumą. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; kt.).

25. Pažymėtina, šioje byloje yra nagrinėjama šeimos byla, kurioje kilęs ginčas dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, ir įrodinėjimo dalykas (faktinės aplinkybės) šioje byloje susijęs su duomenimis ir faktais apie šalių šeimos gyvenimą, jų elgesį šeimoje (santuokoje) bei sutuoktinio pareigų pažeidimą, kuriuos apima žmogaus teisė į privatumą. Tokiose bylose, siekiant apsaugoti teisę į privatumą, įstatymas netgi įtvirtina teismo posėdžių viešumo principo išimtį (CPK 9 straipsnio 1 dalis, 379 straipsnis), taip iš esmės deklaruojant, kad teisė į privatumą nėra absoliuti ir kad jose proceso dalyviai, įrodinėdami savo reikalavimus bei atsikirtimus, gali remtis atitinkamais duomenimis apie privatų žmogaus gyvenimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime konstatuota, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais; žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002, išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatos, jog niekas nepatirtų neteisėto ir savavališko kišimosi į asmens asmeninį gyvenimą, nereikėtų suprasti kaip absoliutaus draudimo kai kuriais atvejais riboti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą; ar konkrečiu atveju privataus gyvenimo neliečiamumas bus ribojamas, nulemia šios asmeninės neturtinės vertybės esmė ir jos suderinamumas su kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais; asmens tikėjimasis „būti paliktam vienam“ šiuo atveju priklauso nuo paties asmens siekimo, kad tai, kas susiję asmeniškai su juo, nebūtų prieinama kitiems asmenims, kai jis turi kontaktų su kitu asmeniu.

26. Atsakovas į bylą pateikė penkis garso įrašus, kuriuose girdisi kaip ieškovė šaukdama, kalbėdama nepagarbiai, naudodama necenzūrinius žodžius, bendrauja, kalba su šalių nepilnamečiais vaikais. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad tuose įrašuose yra užfiksuota ji ir garso įrašai daryti šalių bute. Tačiau jos nuomone, atsakovas neteisėtai juos padarė, neteisėtai prisijungdamas prie kameros, esančios vaikų kambaryje. Tačiau atsižvelgiant į šios bylos kategoriją ir ginčo esmę, į tai, kad garso įrašai buvo padaryti abiem šalims, nuosavybės teise priklausančiame būste, siekiant užfiksuoti netinkamą ieškovės elgesį šeimoje, į tai, kad atsakovo nebuvo šalia (fiziškai), kai buvo daromi įrašai ir jis negalėjo provokuoti, įtakoti tokio ieškovės elgesio ir tai buvo tuo metu natūralus ieškovės elgesys, bendravimo būdas su vaikais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad aptariami garso įrašai yra padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir konstatuoti juos esant leistina įrodinėjimo priemone šioje byloje. Tokią praktiką formuoja ir Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

27. Iš byloje pateikto santuokos liudijimo originalo matyti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini).

28. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

29. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

30. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013 ). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-480-378/2017 34 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju, šalys siekia įrodyti, kad santuoka iširo dėl vienas kito kaltės.

32. Ieškovė, prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodo, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) rudenį pradėjo keistai elgtis, kartas nuo karto pasigirsdavo užuominos apie skyrybas. Užuominos iš pradžių ieškovei nerimo nekėlė, nes šeimos santykiai klostėsi puikiai. (duomenys neskelbtini) lapkričio mėnesį atsakovas buvo išėjęs iš namų ir negrįžo kelias dienas. Ieškovė tuo metu skirtis nesutiko, atsakovas grįžo ir pora pabandė išsaugoti šeimos santykius. Bandymas išsaugoti šeimos santykius rezultatų nedavė, (duomenys neskelbtini) vasario mėnesį atsakovas pareiškė, kad nori skirtis. Abi šalys teismo posėdžiu metu patvirtino, kad jos pradėjo gyventi skyriumi nuo (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams pradėjus kalbėti apie skyrybas, atsakovas pradėjo kelti skyrybų sąlygas – kuo greičiau parduoti bendrą turtą ir išsiskirti. Ieškovei nesutikus parduoti buto, kuriame gyvena vaikai, atsakovas pradėjo daryti ieškovei ekonominį spaudimą – nebemokėti būsto paskolos, pradėjo psichologiškai smurtauti – grasino, kad atims iš ieškovės butą ir kad po skyrybų ji liks be nieko. Ieškovė apie skyrybas niekada negalvojo, šeimą gerbė, mylėjo ir puoselėjo, tačiau atsakovas elgėsi priešingai – nuo (duomenys neskelbtini) rudens nebeveikė šeimos interesais, negerbė ieškovės, naudojo ekonominį ir psichologinį smurtą. Todėl santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

33. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir tik nepagrįstai rašo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl neva jo naudoto psichologinio smurto. Prieš jam išeinant iš namų, įvyko stiprus barnis su sutuoktine, todėl jis nusprendė išeiti ir pagyventi atskirai. Tai nebuvo pirmas kartas, kai abu pykosi. Po barnio buvo išvykęs pas brolį buvo kelioms dienom. Vėliau (duomenys neskelbtini) išsikraustė iš namų, nes nebuvo prasmės toliau gyventi kartu. Įrodinėdamas ieškovės kaltę, nurodė, kad ieškovės kaltė pasireiškia jos netinkamu elgesiu atsakovo atžvilgiu vaikų akivaizdoje, būdavo naudojami keiksmažodžiai, atsakovas būdavo įžeidinėjamas, žeminamas. Visi barniai vykdavo prie vaikų. Barniai kildavo dėl požiūrio į gyvenimo vertybes nesutapimo. Pati ieškovė nuolat naudojo psichologinį smurtą prieš atsakovą ir netgi vaikus, ką patvirtina byloje esantys penki garso įrašai, kaip ieškovė bendrauja su vaikais, agresyviai šūkauja, įžeidinėja, keikiasi. Nors buvo nepakenčiama gyventi su grubiai rėkaujančia, konfliktiška ir užgauliojančia atsakovą ieškove, tačiau atsakovas išėjo iš namų tik nesėkmingai pasibaigus mediacijos procesui, nes stengėsi išsaugoti santuoką. Atsakovas nuolat buvo visiškai atsidavęs šeimai, rūpinosi šeima, išlaikė pilnai ją, mokėjo paskolas tiek už savo asmeninę nuosavybę, tiek už sutuoktinės asmeninę nuosavybę, tiek už bendrą jungtinę nuosavybę. Todėl tik ieškovė laikytina kalta dėl santuokos iširimo, o ne atsakovas.

34. Teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių.

35. Į bylą pateikti atsakovo garso įrašai patvirtina atsakovo teiginius, kad ieškovė kartais su šeimos nariais bendraudama naudoja necenzūrinius žodžius, nepagarbiai kalba. Tačiau pažymėtina, kad ir pats atsakovas netinkami vykdė savo pareigas, t. y. ne visuomet mokėjo kredito įmokas už bendrą su ieškove turimą turtą, nors tokią pareigą (mokėti) turėjo ir taip galimai darė ekonominį spaudimą ieškovei. Atsakovo teiginiai, kad jis kredito įmokų nemokėjo, nes tuo metu negyveno šeimos būste, juo nesinaudojo ir todėl neturėjo pareigos mokėti kredito įmokų yra visiškai nepagrįsti, nes jis kartu su ieškove yra solidariai atsakingi bankui už tinkamą būsto paskolos mokėjimą.

36. Teismas sprendžia, jog į bylą pateikti įrodymai nesudaro pagrindo santuokos nutraukimui tik dėl ieškovės kaltės, pasireiškusios tam tikrais atvejais ieškovės pasisakymai, bendravimu su atsakovu ar nepilnamečiais vaikais, kurie nėra nepriekaištingi etikos aspektu. Taip pat, į bylą pateikti įrodymai nesudaro pagrindo santuokos nutraukimui tik dėl atsakovo kaltės, pasireiškusios atsakovui elgesiu - paliekant šeimą, nemokant būsto paskolos ar būsto išlaikymo išlaidų ir taip galimai darant ekonominį spaudimą ieškovei. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas visą laiką, nuo gyvenimo skyriumi teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, bendravo su jais. Spręstina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti atsakovo kaltę neteikus šeimai išlaikymo ir ja nesirūpinus, kaip teigia ieškovė. Tai, kad atsakovo galimybės išlaikyti šeimą finansiškai ne visada atitiko ieškovės norus ir lūkesčius nesudaro pagrindo vertinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

37. Kitų, pagrįstų argumentų, įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nei ieškovė, nei atsakovas, teismui nepateikė. Aplinkybė, kad ginčo šalys pradėjo gyventi atskirai, rodo, jog šalys nebuvo susikoncentravusios į šeimyninių santykių išsaugojimą ir puoselėjimą, kas ir sąlygojo šeimos iširimą, be to, byloje nėra ir duomenų, kad šalys būtų dėjusios dideles pastangas, jog šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo.

38. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams - abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo. Teismo vertinimu, dėl skirtingo požiūrio į šeimą bei gyvenimo būdo, santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Teismo nuomone, jog abi šalys taip pat pažeidė abipusės pagarbos pareigą, dėl ko sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, dėl nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos nutraukimo iširimo kalti abu sutuoktiniai, todėl šioje dalyje ieškinys ir priešieškinys atmetamas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

39. Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti visus su jų vaikų auklėjimu ir priežiūra susijusius klausimus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Jie sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (Neulinger and Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139).

40. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

41. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

42. Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

43. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė ir atsakovas santuokos metu susilaukė dviejų vaikų - D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. G., gim. (duomenys neskelbtini).

44. Ieškovė, prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, nes tokio amžiaus vaikams ypatingai reikalingas dėmesys ir saugumo jausmas, o tarp ieškovės ir vaikų egzistuoja stiprus ryšys. Ieškovės teigimu, per visą laikotarpį, kai atsakovas gyvena atskirai nuo šeimos, su vaikais daugiau nei nustatyta teismo nutartimi dėl laikinosios matymosi su vaikais tvarkos, nesirūpino. Atsakovas beveik nedalyvauja ne tik vaikų priežiūroje, bet ir auklėjime, nesidomi vaikų kasdieniniu gyvenimu, poreikiais. Ieškovė vaikais rūpinasi, juos auklėja, ugdo ir suteikia saugią bei mylinčią aplinką, vaikus augina ir rūpinasi jais tinkamai, todėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovė dėl pateiktų į bylą garso įrašų paaiškino, kad tai yra jos balsas, tačiau pažymėjo, kad pateikti garso įrašai yra pateikti nepilni, gal būt iškarpyti, nes vėliau ieškovei pavyko nuraminti verkiančią dukrą, tad atsakovas pateikė tik dalį, jam palankaus, garso įrašo.

45. Atsakovas taip pat prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo. Nurodo, kad ieškovė nuolat naudojo psichologinį smurtą tiek prieš atsakovą, tiek prieš vaikus, ką patvirtina byloje esantys garso įrašai, iš kurių puikiai girdisi kaip ieškovė netinkami bendrauja su vaikais. Atsakovas mano, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo, kadangi su juo vaikams būtų saugiau ir vaikų emocinė būsena būtų normali, nes šiuo metu vaikai psichologiškai traumuojami ieškovės, su ieškove vaikams nėra saugu pastoviai gyventi. Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad vis dėl to, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos klausimą, yra būtina atsižvelgti į vaikų nuomonę.

46. Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) teisme buvo atliekama šalių vaikų apklausa. Abu šalių vaikai apklausos metu patvirtino, kad myli abu tėvus. Jiems patinka bendrauti, būti kartu, leisti laiką kartu tiek su ieškove, tiek su atsakovu. Tačiau pažymėtina, kad abu šalių nepilnamečiai vaikai pažymėjo, kad gyventi norėtų kartu su ieškove, o su atsakovu bendrauti kaip iki šiol. Vaikai paaiškino, kad su tėčiu nesipyksta, jis visada ramus, nerėkia. Pažymėjo, jog kartais pasitaiko, kad ieškovė būna pikta, kartais pavartoja keiksmažodžių, tačiau patvirtino, kad mama yra gera ir nėra jų nuskriaudusi. Paaiškino, kad su tėčiu gyventi nenorėtų, nes ten kur gyvena tėtis nėra jokių draugų, o pas mamą yra visi draugai, viskas yra aišku, jie jaučiais saugiai.

47. Bylos duomenimis, ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena šalims priklausiančiame bute. Ieškovė užtikrina nepilnamečiams vaikams jų teisę į gyvenamąjį būstą, byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nurodytoje dalyje. Bylos duomenimis, ieškovė stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikai augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Nors atsakovo pateikti garso įrašai patvirtina, kad ieškovės pasisakymai vaikų atžvilgiu nėra nepriekaištingi etikos aspektu, netinkami nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tačiau sutiktina su ieškovės argumentais, kad pateikti įrašai yra nepilni, pateiktos tam tikros garso įrašų ištraukos, ką patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu. Be to, kodėl yra pateikta tik dalis garso įrašo, atsakovas negalėjo paaiškinti bei nepaneigė ieškovės paaiškinimų, kad vėliau, toje situacijoje, kuri yra užfiksuota garso įrašuose, ieškovei pavyko nuraminti dukrą, viską išsiaiškinti. Tarnybos atstovė pažymėjo, kad Tarnybai šeima nebuvo žinoma, jokių vaikų teisų pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėtina ir tai, kad vaikų apklausos metu teismas bandė išklausti vaikų - ar namuose yra buvę situacijų, ar jos yra dažnos, kai ieškovė ar atsakovas šaukia, rėkia ant vaikų, nemandagiai bendrauja su jais, tačiau abu vaikai tokių atveju neatsiminė. Priešingai, nurodė, kad abu tėvai yra geri, mylintys.

48. Teismas pažymi, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Remiantis vaiko teisių apsaugos institucijos išvadomis, abu tėvai gali sudaryti vaikams geras sąlygas gyventi, saugią ir stabilią aplinką. Institucijos išvados atitinka bylos duomenis, šalių paaiškinimus. Tačiau Tarnyba galutinėje išvadoje pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios, ieškovė gyveno kartu su vaikais, patys vaikai patvirtino, kad jaučiai saugiai gyvendami su mama ir nori su ja gyventi, tarp vaikų ir ieškovės yra susiformavęs stiprus ryšys, Tarnyba mano, kad geriausius vaikų interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove.

49. Teismo, nuomone, įvertinus bylos faktines aplinkybes, kad nėra jokių įrodymų byloje, jog ieškovė kaip nepilnamečių vaikų motina netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas vaikų atžvilgiu, jog vaikai visą laiką nepertraukiamai gyvena kartu su mama, kuri jais rūpinasi, juos prižiūri ir išlaiko, deda visas pastangas tinkamam vaikų auklėjimui, lavinimui, pasaulėžiūros plėtimui, sudaro sąlygas atsakovui kaip tėvui bendrauti su vaikais, jog patys šalių nepilnamečiai vaikai apklausos metu paaiškino, kad jiems patinka būti tiek su ieškove, tiek su atsakovu, tačiau gyventi norėtų su mama, kad vaikai yra prisirišę prie mamos, tarp jų yra susiformavęs pastovus emocinis ryšys, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad nustatant vaikų gyvenamąją vietą svarbu nustatyti ko nori patys vaikai, kad aplinkos keitimas vaikams galimai padarytų tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinių išgyvenimų – nepilnamečių vaikų D. G. ir S. G. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina – ieškove (CPK 178 straipsnis), todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinys atmetamas.

50. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais

51. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

52. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

53. Kaip matyti iš šalių pateiktų procesinių dokumentų bei paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 1) Tėvas su vaikais praleidžia lyginius mėnesio savaitgalius, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima penktadienį 18 val. ir į namus parveža sekmadienį 18 val.; 2) po savaitgalio su mama, tėvas su vaikais bendrauja pirmadienį ir antradienį - vaikus pasiima iš ugdymo įstaigų ir į gyvenamąją vietą parveža 20 val.; 3) po savaitgalio su tėvu, tėvas su vaikais bendrauja trečiadienį ir ketvirtadienį - vaikus pasiima iš ugdymo įstaigų ir į gyvenamąją vietą parveža 20 val.; 4) Vaikų rudens, žiemos (vasario mėn.) ir pavasario atostogas lyginiais metais vaikai praleidžia su mama, nelyginiais su tėvu; 5) Lyginiais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėnesį vaikai atostogauja su tėčiu, rugpjūčio mėnesį su mama, nelyginiais metais liepos mėnesį vaikai atostogauja su mama, rugpjūčio mėnesį su tėčiu: 6) Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu, Motinos dieną su mama; 7) Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną lyginiais metais vaikai praleidžia su tėčiu, nelyginiais su mama. Tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima Šv. Kūčių rytą 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža Šv. Kalėdų pirmąją dieną 20 val.; 8) Šv. Kalėdų antrąją dieną ir gruodžio 31 d.-sausio 1 d. nelyginiais metais vaikai praleidžia su tėčiu, lyginiais metais su mama. Tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 26 d. 10 val., į gyvenamąją vietą parveža tą pačią dieną 20 val., gruodžio 31 d. pasiima 10 val. ir gyvenamąją vietą parveža sausio 1 d. 20 val.; 9) Švenčių ir atostogų grafikas turi pirmumo teisę prieš nuolatinį savaitgalių ir darbo dienų grafiką; 10) Apie planuojamus kitus susitikimus su vaikais, atsakovas praneša Ieškovei ne vėliau nei prieš dvi dienas, nurodydamas, vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikus.

54. Atsakovas nurodo, kad jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, tuomet nebūtų pagrindo, nereikėtų nustatinėti konkrečios bendravimo tvarkos, šalys sutars bendru sutarimu. Jeigu vis dėl to vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, tuomet atsakovo nuomone turėtų būti taikoma iki šiol galiojanti, teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka. Atsakovo nuomone, ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra per daug sudėtinga. Mano, kad netikslinga bendravimo tvarkoje nustatyti konkretų atostogų laiką su vaikais, nes atsakovas neturi tiek daug atostogų.

Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais savaitgaliais bei darbo dienomis

55. Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad atsakovas su vaikais praleidžia lyginius mėnesio savaitgalius, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima penktadienį 18 val. ir į namus parveža sekmadienį 18 val. Po savaitgalio su ieškove atsakovas su vaikais bendrauja pirmadienį ir antradienį - vaikus pasiima iš ugdymo įstaigų ir į gyvenamąją vietą parveža 20 val. Po savaitgalio su atsakovu, tėvas su vaikais bendrauja trečiadienį ir ketvirtadienį - vaikus pasiima iš ugdymo įstaigų ir į gyvenamąją vietą parveža 20 val.

56. Atsakovo nuomone turėtų būti taikoma laikinosios apsaugos priemonėmis nustatyta bendravo tvarka.

57. Tarnybos nuomone, ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra aiški, konkreti ir užtikrina tiek vaikų, tiek tėvų galimybę, teisę kuo maksimaliau bendrauti tarpusavyje.

58. Įvertinus ieškovės ir atsakovo teismui pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų paaiškinimus teismo posėdžio metu, matyti, jog tarp šalių yra susiklostę įtempti, konfliktiški tarpusavio santykiai. Tarp šalių kyla konfliktai dėl atsakovo bendravimo su vaikais, šalys nesutaria kaip ir kiek atsakovas turėtų bendrauti su vaikais darbo dienomis, savaitgaliais, švenčių ir atostogų dienomis, abu yra kritiški vienas kito atžvilgiu. Ieškovės nuomone atsakovas per mažai bendrauja su vaikais, o atsakovo nuomone jo bendravimas su vaikais yra pakankamas.

59. Teismo posėdžio metu, šalių nepilnamečiai vaikai paaiškino, kad patinka savaitgalius leisti su atsakovu, tačiau norėtųsi dažniau matytis su tėčiu. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, turi dėti visas pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų būtų maksimaliai įgyvendinta. Tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai bei atkurtas normalus vaiko ir tėvo bendravimas, todėl tam būtinas abiejų tėvų bendradarbiavimas ir kooperavimasis. Vaikų interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem tėvais, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų būtų ribojamas nepilnamečio vaiko interesais. Be to, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja.

60. Taigi, teismas atsižvelgdamas į šalių vaikų išsakytą nuomonę, į tai, kad ryšys tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų yra stiprus, jog objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų žalojantį atsakovo elgesį vaikų atžvilgiu nėra, į tai, kad tarp šalių šiuo metu yra susiklostę konfliktiški santykiai, į tai, kad yra tikslinga nustatyti tokią atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kuri sumažintų galimybę kilti naujiems konfliktams iki minimumo, į tai, kad ir Tarnybos nuomone nepilnamečių vaikų interesus geriau atitiktų ieškovės siūloma bendravimo tvarka, sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais, geriausiai atitiks tiek nepilnamečių vaikų interesus, tiek ieškovės ir atsakovo interesus, užtikrins šalių lygiateisiškumo principą bendraujant su vaikais prasme.

61. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

62. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių šiuo metu yra susiklostę konfliktiški santykiai, šalims nepavyksta taikiai išspręsti ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, teismas mano, kad yra tikslinga nustatyti konkretų laiko (valandų) tarpą, per kurį atsakovas turėtų paimti vaikus savaitgaliais ir darbo dienomis iš namų ar ugdymo įstaigos ir kada gražinti į jų nuolatinę gyvenamąją vietą, siekiant užkirsti kelią kilti konfliktiškoms situacijoms tarp šalių. Ieškovė ir atsakovas iš esmės tam neprieštaravo.

63. Atmestini atsakovo teiginiai, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra per sudėtinga, paini. Priešingai, ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra aiški, užkirsianti maksimaliai galimybei kilti konfliktams tarp šalių. Be to, kaip minėta ankščiau, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam.

Dėl atsakovo bendravimo su vaikais švenčių metu

64. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką švenčių metu, t. y. Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu, Motinos dieną su mama. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną lyginiais metais vaikai praleidžia su tėčiu, nelyginiais su mama. Tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima Šv. Kūčių rytą 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža Šv. Kalėdų pirmąją dieną 20 val. Šv. Kalėdų antrąją dieną ir gruodžio 31 d.-sausio 1 d. nelyginiais metais vaikai praleidžia su tėčiu, lyginiais metais su mama. Tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 26 d. 10 val., į gyvenamąją vietą parveža tą pačią dieną 20 val., gruodžio 31 d. pasiima 10 val. ir gyvenamąją vietą parveža sausio 1 d. 20 val.

65. Tarnybos nuomone, toks ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti tenkintinas.

66. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad nėra tikslinga nustatinėti jo bendravimo su vaikais švenčių dienomis, nes tai galima sutarti bendru sutarimu. Tačiau teismas pažymi, kad kaip konstatuota ankščiau byloje, tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai. Be to, CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tokiais atvejais, kai teismo yra nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Todėl teismas mano, kad ieškovės reikalavimas nustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką švenčių metu yra pagrįstas ir tenkintinas. Tačiau atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius, teismo nuomone yra tikslinga nustatyti konkretų laiko (valandų) tarpą, per kurį atsakovas turėtų paimti vaikus ir kada gražinti į jų nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių metu.

67. Sutiktina su atsakovo teiginiais, kad atsižvelgiant į tai, jog gruodžio 31 d. yra darbo diena, todėl tikslinga nustatyti, kad atsakovas vaikus pasiima iš vakaro, t. y. gruodžio 30 d. ir gražina sausio 1 d.

Dėl atsakovo bendravimo su vaikais atostogų metu

68. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė nustatyti, kad atsakovas vaikų rudens, žiemos (vasario mėn.) ir pavasario atostogas lyginiais metais vaikai praleidžia su mama, nelyginiais su tėvu. Taip pat lyginiais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėnesį vaikai atostogauja su tėčiu, rugpjūčio mėnesį su mama, nelyginiais metais liepos mėnesį vaikai atostogauja su mama, rugpjūčio mėnesį su tėčiu. Ieškovė teismo posėdžio metu sutiko su teismo nuomone, kad būtų tikslinga mokyklines atostogas atitinkamai rotuoti – nenustatant, kad vienas iš tėvų praleidžia visas mokyklines atostogas vienus metus, o kitas iš tėvų kitus metus. Taip pat ieškovė išreiškė nuomonę, kad tikslinga būtų nustatyti, jog atsakovas vaikus pasiimtų „mokyklinėms atostogoms“ sekmadienį (prieš prasidedant atostogoms) ir gražintų atostogų savaitės sekmadienio vakarą.

69. Atsakovo nuomone nėra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo laiką su vaikais tiek mokyklinių atostogų, tiek vasaros atostogų metu, nes atsakovas neturi tiek atostogų.

70. Tarnybos nuomone, toks ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti tenkintinas.

71. Teismas pakartotinai pažymi, kad nors tokiais atvejais, kai teismo yra nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

72. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pagrindų mažinti ar riboti vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu atostogų metu: nėra duomenų, jog tėvo elgesys ar gyvenimo būdas būtų žalingas vaikų interesams, ar vaikai nenorėtų su juo bendrauti, bylos medžiaga, šalių paaiškinimai, patvirtina, kad tarp atsakovo ir vaikų yra ryšys. Be to, atostogų metu šalių vaikams būtų sudarytos sąlygos ilgiau pabendrauti su atsakovu, jo (atsakovo) giminaičiais. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone ieškovės reikalavimas nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais atostogų metu yra pagrįstas ir tenkintinas.

73. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad nėra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais mokyklinių atostogų ir vasaros atostogų metu, nes jis neturi tiek atostogų. Teismas pažymi, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, todėl ieškovo reikalavimas nenustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką atostogų metu yra nepagrįstas. Be to, kaip jau nekartą minėjo teismas, skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam. Atkreiptinas atsakovo dėmesys ir į tai, kad ir ieškovė galimai turi tiek pat kasmetinių atostogų kaip ir atsakovas.

74. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės ieškinys dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo tenkintinas visiškai, o priešieškinys atmetamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

75. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

76. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

77. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

78. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

79. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

80. Taipogi tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1309-852/2023).

81. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui – dukrai po 353 Eur, o sūnui po 529 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

82. Ieškovė pateiktoje patikslintoje vaikų poreikių lentelėje nurodė vaikų poreikius per mėnesį. Šalių dukros poreikiai per mėnesį yra 954 Eur (sveikatai – 57 Eur; drabužiai, avalynė – 63 Eur; laisvalaikis, pramogos – 90,5 Eur ; ugdymo, kanceliarinės išlaidos – 325 Eur ; higienos priemonės – 23,30 Eur; dienpinigiai – 20 Eur ; „Gudrutis“ – 5 Eur ; atostogos, stovyklos – 63 Eur; žaislai – 20 Eur; maistas – 250 Eur; saldumynai - 20 Eur ; komunalinės išlaidos – 17 Eur. ). Šalių sūnaus poreikiai per mėnesį yra 1001 Eur (sveikatai – 35 Eur , drabužiai, avalynė – 74 Eur ; laisvalaikis, pramogos - 70 Eur; ugdymo, kanceliarinėms ugdymo išlaidos – 344,20 Eur ; higienos priemonės – 23 Eur; dienpinigiai - 40 Eur; kitos išlaidos, kaip transportas, telefonas, internetas – 19 Eur ; atostogos, stovyklos - 89 Eur; žaislai – 20 Eur; maistas – 250 Eur; saldumynai – 20 Eur ; komunalinės išlaidos – 17 Eur.). Vaikų pinigai, gaunami iš valstybės, į nurodytus vaikų poreikius įskaičiuoti. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos nuomone vaikai turėtų gyventi taip, kaip gyveno iki skyrybų, t. y. kaip jie buvo įpratę. Ieškovė mano, kad vaikai turi ir gali lankyti privačią mokyklą, kadangi taip geriausiai atitiks vaikų interesus, kadangi abu vaikai yra gabūs. Ieškovė patvirtino, kad nesitarė su atsakovu dėl dukters užrašymo į privačią mokyklą. Teigia, kad santuokos metu, atsakovas dėl sūnaus privačios mokyklos lankymo neprieštaravo. Patvirtino, kad jos darbo užmokestį yra apie 1147 Eur per mėnesį, plius gauna iš atsakovo vaikų išlaikymą, iš valstybės vaiko pinigus bei padeda giminaičiai. Nori vaikams kuo geriausio, kad lankytų privačią mokyklą, būrelius. Taip pat patvirtino, kad dukrai yra reikalingi akiniai dėl blogo regėjimo ir galimo žvairumo. Sūnus turi alergiją, geria vaistus nuo jos, taip pat jam diagnozuota astma bei paskirti nešioti akiniai, kurių šiuo metu ieškovė negali įpirkti. Ieškovė į bylą yra pateikusi banko mokėjimų pavedimų kopijas, banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad ieškovė patiria išlaidas vaikams, susijusias su maisto, drabužių, avalynės pirkimu, už vaikų lankomus būrelius, su vaikų sveikata susijusias išlaidas. Iš atsakovo pateiktų banko išrašų matyti, kad atsakovas, kai šalys gyveno kartu, taip pat mokėjo už šalių vaikų mokymosi įstaigas, būrelius, stovyklas, patyrė išlaidų, susijusių su maisto, drabužių, avalynės pirkimu, kaip ir ieškovė.

83. Atsakovas sutinka su išlaikymo dydžiu tik iš dalies. Teismo posėdžio metu patvirtino teismui, kad sutiktų vaikams mokėti po 317 Eur. Atsakovas pažymi, kad ieškovė dar gauna kiekvieną mėnesį iš valstybės išmokas už vaikus: vaiko pinigai – 87 eurų, už du vaikus – 174 eurai. Taigi vienam vaikui iš abiejų tėvų ir vaiko pinigų gaunasi išlaikymui 587 Eur, abiem vaikams 1174 Eur (remiantis išlaikymo dydžiu pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; vaikams priteista po 250 Eur laikino išlaikymo). Iš tokios sumos gyvena dauguma šeimų išlaikant keturis šeimos narius. O ieškovės prašoma suma - 1955 Eur yra visiškai nelogiška ir nereali suma. Ieškovė neišleidžia tikrai tiek pinigų vaikams, todėl ir nepateikia pagrindžiančių išlaidas dokumentų, o tik prideda savo sugalvotas ir surašytas didžiules sumas už neva reikalingus dalykus. Mano, kad ieškovė nori pasipelnyti prašydama tokių sumų neva vaikų išlaikymui. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam yra žinoma, kad vaikams yra reikalingi akiniai, kad sūnus turi alergijų, jam nustatyta astma. Atsakovas nesutiko ir yra prieš, kad vaikai lankytų privačią mokyklą, kadangi tos mokyklos lankymas sukelia ne tik finansinę naštą, bet ir vaikui nepatogumų toli nuo namų važiuojant. Atsakovo prieštaravimą dėl privačios mokyklos lankymo, patvirtina dar praėjusiais metais atsakovo siųsta ieškovei sms žinutė. Atsakovo nuomone, ieškovės teiginiai dėl lėšų, reikalingų vaikui išlaikyti, nėra pagristi įrodymais ir nesudaro jokio objektyvaus pagrindo spręsti apie vaiko poreikiams išleidžiamų sumų tikrąjį, faktinį dydį bei realumą. Išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti (LR Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Ieškovės išlaidų pagrįstumas ir realumas bei prašymas priteisti iš atsakovo kas mėnesį 882 eurų dydžio išlaikymą vaikams nėra įrodytas. Priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo tikslas yra nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas. Dėl to Ieškovei tenka pareiga paaiškinti ir pagristi objektyviais įrodymais teisiškai reikšmingą faktą - konkretaus vaiko poreikius. Tačiau su patikslintu ieškiniu nepateikta jokių objektyvių ir pagrįstų duomenų, o taip pat ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie konkrečiai pagristų Ieškovės ir Atsakovo vaikų poreikius ir bendrą išlaikymo dydį (CK 3.192 str. 2 d.).

84. Tarnybos nuomone ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma užtikrintų nepilnamečių vaikų ne tik būtinuosius bet ir papildomus poreikius.

85. Kaip minėta, teismas tokio pobūdžio byloje vertindamas aplinkybes, vadovaujasi kartu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai. Visos abejonės turi būti vertinamos vaiko naudai.

86. Šiuo ginčo atveju teismas (išklausęs abi ginčo šalis, jų atstovus, išklausęs Tarnybos išvadą ir ištyręs bylos įrodymus, įvertinęs visų aplinkybių visumą) būtent vadovaujasi minėtomis nuostatomis, vadovaujasi geriausiais vaiko interesais ir neturi pagrindo nelaikyti nurodytas šias – sveikatai; drabužiams, avalynei; laisvalaikiui ir pramogoms; higienos priemonėms dienpinigiams; atostogoms, stovykloms; žaislams; maistui; komunalinėms paslaugoms, patirtas išlaidas nepagrįstas, nebūtinas ar nereikalingas.

87. Lietuvos teismų praktikoje įtvirtinta, kad teismas privalo atsižvelgti ne tik į bendruosius, bet ir individualius vaiko poreikius, tokius kaip gabumų lavinimas, turi būti atsižvelgiama į vaiko polinkius (ar jis nori ir lanko tam tikrus būrelius, užsiėmimus) ir amžių. Apskritai svarbu pažymėti, kad individualiųjų vaiko poreikių tenkinimas nelaikomas vaiko privilegija, tačiau šie poreikiai yra tokie pat svarbūs, kaip ir bendrieji, skirtumas tik tas, kad jie turi būti individualizuojami. Vaiko poreikių skirstymas į bendruosius būtinus ir individualiuosius įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijoje, kurioje numatyta vaiko teisė į tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir numatyta didžiausia vaiko tėvų ar jį auklėjančių asmenų atsakomybė už tokių sąlygų sudarymą. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko bendrųjų, minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai: vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose.

88. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių (tėvų) santykiai yra gana komplikuoti, ginčo šalys bendradarbiauja tarpusavyje dėl vaikų interesų iš tiesų minimaliai. Tarp šalių kilo ginčas dėl vaikų mokymosi privačioje mokykloje. Teismas pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad niekada nepritarė ieškovės norui leisti sūnų į privačią mokyklą, juo labiau leisti į privačią mokyklą ir dukrą. Atsakovo nuomone tai yra papildomos, didelės išlaidos, finansinė našta, o Vilniaus mieste yra tikrai gerų valstybinių mokyklų gabiems vaikams. Atsakovo nuomone, ieškovė ir taip nesugeba išgyventi už turimų pajamų, dėl ko ima paskolas iš giminaičių, todėl turi būti tinkamai įvertintos šalių finansinės galimybės leisti vaikus į privačias mokyklas. Atsakovas patvirtino, kad ieškovė su juo nesitarė dėl vaikų leidimo naują privačią mokyklą - (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad byloje pateikta atsakovo sms žinutė patvirtina atsakovo teiginius, kad jis niekada nesutiko, kad šalių sūnus lankytų privačią mokyklą, o juo labiau dar, kad ir dukra nuo šių mokslo metų. Apie savo nepritarimą privačioms mokyklos atsakovas išreiškė ne kartą ir per teismo posėdžius. Teismas sutinka su atsakovo atstovės teiginiais, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 1100 Eur, o atsakovo atlyginimas apie 2770 Eur. Teismas pažymi, kad šalys visus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, turi spręsti kartu, juo labiau tokį svarbų klausimą – kaip mokyklos parinkimą vaikams – leisti į privačią, ar valstybinę mokyklą. Teismas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji vienašališkai gali nuspręsti dėl privačios ugdymo įstaigos parinkimo. Dėl vaikų lankomų privačių ugdymo įstaigų (darželio, mokyklos), privalo spręsti abu vaiko tėvai, atsižvelgiant į abiejų finansines galimybes bei vaikų poreikius. Byloje nėra aplinkybių, kurios patvirtintų, kad vaikams būtinos privačios ugdymo įstaigos paslaugos, o tokių paslaugų negali teikti savivaldybės ugdymo įstaigos. Juo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ankščiau, šalių sūnaus lankyta privati mokykla, neatitinka jo poreikių, buvo netinkama, todėl buvo pakeistas (šią aplinkybę patvirtino pats šalių sūnus apklausos metu). Taigi, ieškovė neįrodė, kad atsakovas sutiko, kad šalių vaikai lankytų privačią mokyklą, priešingai ji pati teismo posėdžio metu patvirtino, kad net nesitarė šiuo klausimu su atsakovu, taip pat neįrodė objektyvių priežasčių, kodėl abu vaikai gali lankyti tik privačią ugdymo įstaigą, todėl ieškovė, vienašališkai nusprendusi dėl privačios mokymosi įtaigos ir turi prisiimti didesnę vaikų išlaikymo naštą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-545-580/2017; 2019 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1469-340/2019 ir pan.).

89. Tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

90. Teismų praktikoje taipogi pripažįstama, kad, net ir esant tam tikrų abejonių dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1114-524/2020). Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

91. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu sutiko mokėti 317 Eur dydžio išlaikymą, į tai, kad visuotinai žinoma, jog nuo 2024 metų sausio 1 d. MMA (minimalus mėnesis darbo užmokesti, kuris yra orientacinis kriterijus nustatant minimalų išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams) bus 709 Eur (neatskaičius mokesčių 924 Eur), į tai, kad ieškovei, su kuria lieka gyventi vaikai, neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, į tai, kad šalių vaikai turi sveikatos problemų (sutrikusi rega; sūnui nustatytos alergijos, astma), į tai, kad atsakovas išsikraustė iš namų, ieškovei finansiškai nuolat padeda artimieji, atsakovas faktiškai prisideda prie vaikų išlaikymo tik minimaliai (mokėdamas nustatytą minimalų laikinąjį išlaikymą), todėl tikslinga nustatyti, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą vaikams lygiomis dalimis. Tai atitiktų ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei vaiko interesus šioje situacijoje.

92. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies – priteisiant iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 353 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant išlaikymo sumą į ieškovei. Paskirti ieškovę vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atsakovo priešieškinys šioje dalyje atmestinas.

93. Mažesnio išlaikymo teikimas vaikams iš esmės jau pažeistų vaikų interesus pagal jų nustatytus poreikius.

94. Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

95. Ieškovė nurodo, kad atsakovas išsikraustęs iš namų, teikė nepakankamo dydžio išlaikymą, o vaikus ieškovei išlaikyti padeda giminės, kurie skolina arba dovanoja lėšas. Be to, kadangi atsakovas mokėjo nepakankamą išlaikymą vaikams, prašo priteisti iš atsakovo susidariusį išlaikymo įsiskolinimą – dukrai D. G. už laikotarpį nuo 2022 m. kovo1 d. iki 2023 m. vasario 1 d. po 73,50 Eur/mėn., iš viso (už 11 mėn.): 808,50 Eur, už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 48 Eur/mėn.; sūnui S. G. už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d. po 240,50 Eur/mėn., iš viso (už 11 mėn.): 2645,50 Eur, už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 224 Eur/mėn.

96. Atsakovas nesutinka su jokiu vaikų išlaikymo įsiskolinimu, kadangi jis mokėjo ieškovei už vaikų išlaikymą nuolat nuo gyvenimo atskirai pradžios, t. y. 2022 m. kovo mėn., 500 eurų per mėnesį, o indeksavus 2023 m. vasario mėn. – 609 eurus per mėnesį už vaikų išlaikymą.

97. Teismas pažymi, kad tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

98. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys atskirai pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini) kovo mėnesio. 2022 m. kovo 28 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo pritaikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi nutarė ieškovės E. V.-G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

99. Bylos nagrinėjimo metu iš byloje esančių pateiktų banko sąskaitų išrašų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas išsikraustęs iš šeimos nuo namų, nuo (duomenys neskelbtini) kovo mėnesio mokėjo savanoriškai ieškovei kas mėnesį 500 Eur bendrai abiem vaikams, o nuo (duomenys neskelbtini) vasario mėn. – 609 eurus per mėnesį už vaikų išlaikymą (indeksavus priteistą laikiną išlaikymą).

100. Pažymėtina, kad laikinas išlaikymas – tai tik laikinoji apsaugos priemonė, taikoma byloje siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai iki galutinio teismo sprendimo priėmimo/įsiteisėjimo, ir tik galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kompleksiškai išnagrinėjus bylą bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, gali būti nustatyti realūs vaiko poreikiai ir jiems patenkinti kas mėnesį būtina piniginių lėšų suma, o taip pat kiekvieno iš tėvų turtinės prievolės suteikti tokį išlaikymą apimtis ir dydis, įvertinant jų turtinę padėtį. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime ir tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir vaikui teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

101. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės) nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį kausimas jau yra išspręstas (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgą Nr. AC-34-2. Teismų praktika. 2011, Nr. 34.).

102. Minėta, jog šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kaip konstatuota aukščiau, iš atsakovo priteistinas 353 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Kadangi teismas iš atsakovo priteisė nurodyto dydžio išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, susiklostė situacija, jog už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) kovo mėnesio, kai šalys pradėjo gyventi atskirai ir buvo gautas ieškovės prašymas teisme dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistas ne 353 Eur, o tik 250 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį. Dėl šios priežasties iš atsakovo už šį laikotarpį nuo 2022 m. kovo m. iki 2023 m. vasario 1 d. papildomai vaikams išlaikyti priteistina po 103 Eur kiekvienam išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kas atitinkamai sudaro po 1133 Eur sumą (11 mėn. [skaičiuojant nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2023 m. vasario 1 d.] * 103 Eur) kiekvienam vaikui, t. y. bendrai – 2266 Eur.

103. Teismas pažymi, kad periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki 02-01 dienos, neindeksuojamos, t. y. indeksavimas šioms išmokoms bus taikomas tik nuo kitų metų vasario pirmos dienos. Todėl iš atsakovo už šį laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) papildomai vaikams išlaikyti priteistina po 125 Eur kiekvienam išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kas atitinkamai sudaro po 1000 Eur sumą (8 mėn. * 125 Eur) kiekvienam vaikui, t. y. bendrai – 2000 Eur (250 Eur {laikinai priteista teismo išlaikymo suma} x 121,7 {kainų indeksas, taikytas priteistai išlaikymo sumai nuo 2023 m. vasario 1 d.} / 100= 304,25 Eur (vienam vaikui); 304,25 x 2= 609 Eur (abiem vaikams); (353 Eur {priteistas išlaikymo dydis vaikams}x 121,7 (kainų indeksas)/100= 429,60 Eur {išlaikymo dydis vienam vaikui po indeksacijas vienam vaikui}; 429,60 Eur x 2= 859 Eur (abiem vaikams); (859 Eur – 609 Eur= 250 Eur/2= 125 Eur vienam vaikui per mėnesį).

104. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistinas 4266 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (2266 Eur + 2000 Eur).

105. Pažymėtina, kad analogiška situacija buvo išnagrinėta ir dėl aktualaus nagrinėjamu aspektu klausimo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017 (33, 37 punktai).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

106. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnis).

107. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

108. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams, vadovaudamasis CK 3.118 straipsniu bei taikydamas šią teisės normą sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

109. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

110. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

111. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai). Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-383-794/2023). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle.

112. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva. Teismas parengiamojo ir teismo posėdžio metų priminė šalims apie pareigas ir įrodinėjimą, t. y. procesinę pareigą pateikti informaciją teismui apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai. Teismas siūlė šalims teikti įrodymus dėl turto vertės bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje.

Dėl automobilių padalijimo

113. Tarp šalių nėra ginčo, kad į sutuoktinių dalijamo turto balansą yra įtraukiamas šis turtas - transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

114. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), o atsakovui (duomenys neskelbtini). Atsakovas pareiškė analogišką reikalavimą priešieškiniu. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl automobilių verčių, t. y. ieškovė nurodo, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vertė yra 3000 Eur, o automobilio (duomenys neskelbtini) vertė yra 4000 Eur. Atsakovo nuomone abu automobiliai yra vienodos vertės – po 3000 Eur. Ieškovė pagrindžiančių įrodymų apie automobilio vertes nepateikė. Atsakovas 2023 m. liepos 17 d. pateikė teismui iš internetinio puslapio “Autoplius” išrašus apie dalijamų automobilių vertės (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad dalijamų automobilių vertės yra mažesnės nei nurodo ieškovė ir artimesnės atsakovo nurodomoms vertėms.

115. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), o kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006), į tai, kad teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktų automobilių verčių išrašais, be to, ir pati ieškovė nenurodė jokių argumentų, nepateikė įrodymų, kad atsakovo nurodomos vertės būtų neteisingos, todėl teismas nustato dalijamo buto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Taigi, šiuo atveju pagal šalių pateiktų įrodymų vertinimų taisykles nustatoma šalių automobilių kaina pagal atsakovo pateiktus teismui iš internetinio puslapio “Autoplius” išrašus apie dalijamų automobilių vertes ir sutinka su atsakovu, kad abiejų automobilių vertės yra panašios, t. y. kiekvieno dalijamo automobilio vertė yra 3000 Eur.

116. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl santuokoje įgytų automobilių padalijimo tenkinti, nustatant, kad po santuokos nutraukimo ieškovei priteistina transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui - (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad abiejų automobilių vertė yra po 3000 Eur.

Dėl gyvybės draudimo sutartimi sukauptų lėšų

117. Ieškovė taip pat prašo teismo lėšas, esančias gyvybės draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui (suma 6983,27 Eur), o (duomenys neskelbtini) esančios lėšos atitenka ieškovei (suma 1621,50 Eur). Atsakovas prieštaravimų dėl tokio reikalavimo nepateikė, bylos nagrinėjimo metu neišreiškė, ginčo tarp šalių nėra. Todėl toks ieškovės prašymas tenkintinas visiškai.

Dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo

118. Tarp šalių nėra ginčo, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Turtas įgytas santuokos metu paskolos (suteiktos AB SEB banko) pagalba, taip pat šalių bendromis pastangomis. Šalys teismui, patvirtino, kad kito dalintino bendro turto neturi. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, jog ginčo šalys turi bendrą (solidarią) prievolę bankui AB SEB bankui, kredito likutis yra 80 863,34 Eur ieškovės 2023 m. liepos 24 d. pateiktas AB SDEB banko likutis 2023-01-01 – 2023-07-20 laikotarpiui, DOK- (duomenys neskelbtini). Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl dalintino nekilnojamojo turto vertės – šalys remiasi atsakovo į bylą pateikta 2022 m. birželio 27 d. Nekilnojamojo turto vertinimo atskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad turto vertė 199 000 Eur. Taigi turto vertė atėmus paskolos likutį yra 118 136,66 Eur (199 000 Eur – 80863,34 Eur).

119. Ieškovė prašo teismo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padalinti tokiomis dalimis: ieškovei atitenka 69,68 proc. (81569,78 Eur) buto, atsakovui – 30,32 proc. (35498,40 Eur) buto. Tokios buto dalijimo proporcijos yra todėl, kad ieškovė viena pati kurį laiką mokėjo paskolą bankui, atsakovui tenka didesnė turto dalis, šalims gyvenant kartu iš bendrų lėšų buvo mokama paskola už atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausantį butą, esantį - (duomenys neskelbtini), atsakovo draudimo įmokos. Taip pat prašo nustatyti, kad visu turtu – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nepažeidžiant kreditoriaus AB SEB bankas interesų, iki kol dukra D. G. baigs vidurinę mokyklą (gimnaziją), naudosis ieškovė. Mano, kad tai niekaip nepažeis atsakovo teisių, kadangi jis turi kitą gyvenamąją vietą, butą bei tokiu būdu atsakovas užtikrins šalių nepilnamečiams vaikas teisę į genamąjį būstą.

120. Atsakovas nesutinka, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), būtų priteistas Ieškovei 69,68 proc., nes nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principų. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo atveju, jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tuomet dalintinas butas turėtų būti priteistas ieškovei, o atsakovui išmokėta atitinkama kompensacija. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, tuomet atsakovas prašo, kad butas butų priteistas jam, o jis per 36 mėnesių laikotarpį išmokės ieškovei kompensaciją. Pažymėtina, kad ieškovė su tokiu atsakovo reikalavimu nesutiko, nes pati neturi galimybės išmokėti kompensacijos ir nesutiktų, kad jai kompensaciją atsakovas išmokėtų per 36 mėnesius.

121. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimuose nurodė, kad tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl buto priteisimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise, toks ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi teisės į visą butą nustatymas būtų perteklinis, taigi beprasmis, nes asmeninės nuosavybės teisė apima naudojimosi teisę. Kita vertus, jeigu ieškovės reikalavimas dėl buto priteisimo jai asmeninės nuosavybės teise būtų patenkintas iš dalies arba atmestas (įvertinant priešieškinio reikalavimus), Bankas nesutiktų su ieškovės reikalavimu, kuriuo būtų prašoma pripažinti jai teisę naudotis tuo turtu ar turto dalimi, kuri ieškovei nebūtų priteista asmeninės nuosavybės teise. Nepriklausomai nuo to, kaip pavadinta tokiu reikalavimu norima įgyti teisė (teisė naudotis ar uzufrukto teisė, kas iš esmės yra tas pats), tokios teisės nustatymas hipoteka suvaržytam turtui reiškia kreditoriaus interesų pažeidimą bei prieštarauja draudimui apsunkinti hipoteka užtikrintą turtą be pirminio hipotekos kreditoriaus sutikimo. Tokios teisės nustatymas apsunkina išieškojimą iš įkeisto turto (jeigu kredito sutartis nebūtų tinkamai vykdoma). Be to, šio reikalavimo dalis „nepažeidžiant kreditoriaus SEB banko interesų“ yra neaiški ir nekonkreti, nes pats toks reikalavimas, jei jis būtų patenkintas ne ieškovei priteisiamo turto atžvilgiu, pažeis Banko interesus. Ką turi omeny ieškovė, naudodama tokią formuluotę, yra neaišku ir nesuprantama. Bankas taip pat pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovas turi solidarią prievolę Bankui pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo reiškiamas reikalavimas nemodifikuojant prievolės nustatyti, kad įmokas mokės atsakovas, stokoja aiškumo ir yra dviprasmiškas. Turėtų būti nurodyta, kad prievolė yra nemodifikuojama, tačiau tarpusavio ieškovės ir atsakovo santykiuose nustatoma, kad įmokas mokės atsakovas, ir jeigu ieškovė sumokės įmokas, ji įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Taip suformuluotas reikalavimas nepažeistų Banko teisių ir interesų. Bankas nesutiktų su šios kredito sutarties modifikavimu, jei toks reikalavimas būtų pareikštas. Su sąlyga, kad lieka galioti hipoteka turtui, kuriuo buvo užtikrintas šios būsto kredito sutarties vykdymas, Bankas neprieštarauja dėl šio turto priteisimo vienam iš sutuoktinių.

122. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kaip yra pažymėjęs Kasacinis teismas, CK 3.123 straipsnio 1 dalyje išvardytas nebaigtinis sąrašas tų atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet taip pat reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Kasacinis teismas apžvalgoje yra išskyręs situaciją kaip nagrinėjamoje byloje ir nurodęs, kad pavyzdžiui, vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Santuokos iširimas dėl vieno sutuoktinio kaltės taip pat nėra tos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. apžvalga Nr. AC-40-1). Be to, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, turi būti aiškūs kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022).

123. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

124. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

125. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

126. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių principo ir jai priteisti 69,68 proc. buto, atsakovui – 30,32 proc, nes su ja lieka nepilnamečiai vaikai, ieškovė viena mokėjo kredito įmokas už bendrą šalių butą, kai atsakovas išsikraustė, santuokos metu iš šeimos lėšų buvo mokamas kreditas už atsakovui asmenine nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą.

127. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodyti motyvai, jog ieškovė viena mokėjo kredito įmokas už bendrą šalių butą, kai atsakovas išsikraustė, kad santuokos metu iš šeimos lėšų buvo mokamas kreditas už atsakovui asmenine nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą, yra pagrindas reikalauti priteisti kompensaciją CK 3.98 straipsnio 3 dalies bei 3.117 straipsnio 1 d. pagrindu, o ne reikalauti nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių principo.

128. Atsakovas teismo prašo nustatyti tuo atveju, jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tuomet dalintinas butas turėtų būti priteistas ieškovei, o atsakovui išmokėta atitinkama kompensacija. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, tuomet atsakovas prašo, kad butas butų priteistas jam, o jis per 36 mėnesių laikotarpį išmokės ieškovei kompensaciją

129. Taigi poreikis nukrypti nuo lygių dalių principo iš esmės abiejų šalių yra grindžiamas tik faktine aplinkybe, kad su ieškove/atsakovu lieka gyventi vaikai. Nors kaip jau kasacinis teismas yra pažymėjęs vien tik faktas, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Įstatymų leidėjas vaikų interesus, kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatė atsižvelgdamas į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, jog vaiko gerovė paprastai užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Šiuo atveju byloje yra susidariusi tokia situacija, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ieškovė su vaikais gyvena šalims bendros jungtinės nuosavybės priklausančiame bute. Atsakovas nuo gyvenimo skyriumi periodiškai teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, iš tėvo priteistas periodinis išlaikymas vaikams, kuris užtikrins vaikų poreikius. Svarbu ir tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neturi jokių galimybių išmokėti atsakovui kompensaciją, o atsakovas sutiktų mokėti kompensaciją ieškovei tačiau dalimis, per 36 mėnesius. Teismas pažymi, kad vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 3 dalimi, pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams (24 mėnesiams). Taigi, nė viena iš šalių neturi finansinių galimybių sumokėti ženklios kompensacijos kitam sutuoktiniui, kad šalių butas galėtų būti atidalintas ir atitektų visas vienam sutuoktiniui, o kitam būtų išmokėta tam tikra kompensacija. Tokiu būdu šiuo atveju ieškovė ieškiniu prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių principo, o šioje situacijoje pagerėtų tik ieškovės turtinė padėtis atsakovo sąskaita (gavus apie 2/3 dalis buto). Tai neatitiktų nukrypimo nuo lygių dalių principo esmės. Pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, kuris yra šalių asmeninė nuosavybė (dėl to ginčo tarp šalių nėra). Šalys faktiškai net neieško kitų būdų ir galimybių kaip būtų galima mokėti bent kokią kompensaciją viena kitai už jo/jos turto dalies praradimą (pvz., pardavus asmeninį priklausantį turtą ir kompensuojant), o tiesiog prašo pagal faktą (jog vaikai lieka/liktų su vienu iš jų) nukrypti nuo lygių dalių principo, kad vienai iš šalių priklausytų po santuokos nutraukimo daugiau turto ar visas turtas nei kitai šaliai, nors faktiškai ir likusios dalies buto kompensacijos negalėtų išmokėti. Neišmokėjus kompensacijos, akivaizdžiai būtų pažeistos vieno iš sutuoktinio teisės ir interesai, būtų nukrypta nuo lygiateisiškumo šio asmens sąskaita, tokia situacija nebūtų teisinga.

130. Todėl teismas, atsižvelgęs į visas nurodytas ir nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, į tai, kad Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises vertina, kad šiuo atveju iš esmės nėra galimybių padalinti buto kitaip negu po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Nesant bendro sutarimo dėl turto padalijimo būdo, nesant finansinių galimybių mokėti kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-83-777/2019), teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog turto padalijimas natūra, nustatant, jog abiem šalims atitenka po 1/2 dalį ginčo buto, geriausiai užtikrins šalių teises pagal esamą situaciją. Taigi butas (esantis, (duomenys neskelbtini) dalijamas natūra, priteisiant kiekvienam po ½ dalį buto, nes nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Šiuo atveju toks nukrypimas tik pagerintų vieno iš šalių turtinę padėtį kitos šalies turto dalies sąskaita jam to nekompensuojant, o ne įgyvendintas siekis užtikrinti vaikų interesus.

131. Teismas pažymi, kad atsakovui neprisidėjus ir ateityje prie mokesčių mokėjimo ar bendros paskolos dengimo bankui, ieškovė atitinkamai galės reikšti atitinkamus materialinius reikalavimus atsakovui. Atsakovui nustojus mokėti periodinį išlaikymą vaikams, ar susidarius ženkliam įsiskolinimui, ateityje ieškovė gali svarstyti teikti reikalavimus dėl išlaikymo formos pakeitimo, bet šiai dienai tokių aplinkybių nėra, atsakovas ir pats nurodo, kad ir toliau teiks vaikams reikalingą išlaikymą, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo sąžiningumu. Ieškovei ar atsakovui, radus ateityje finansinių galimybių kompensuoti už kito bendraturčio dalį (pvz., ieškovei/atskaovui pardavus asmeninį turtą), šie galės teikti vienas kitam pasiūlymus, o neradus bendrų sprendimų, spręsti ir šio turto pardavimo klausimą.

Dėl turto padalijimo

132. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovei po santuokos nutraukimo priteistina: ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (199 000 Eur buto vertė - 80 863,34 Eur prievolę bankui / 2 = 59 068,33 Eur); transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (3000 Eur vertės); (duomenys neskelbtini) esančios lėšos (1621,50 Eur). Iš viso turto už 63 689,83 Eur.

133. Atsakovui po santuokos nutraukimo priteistina: : ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) ((199 000 Eur buto vertė - 80 863,34 Eur prievolę bankui / 2 = 59 068,33 Eur); transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gyvybės draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) esančios lėšos (6983,27 Eur). Iš viso turto už 69 051,60 Eur.

134. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistina 5361,77 Eur dydžio kompensacija už santuokos nutraukimo metu atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį (69 051.60 Eur – 63 689,83).

Dėl reikalavimo leisti ieškovei naudotis visu butu

135. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad visu turtu – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nepažeidžiant kreditoriaus AB SEB bankas interesų, iki kol dukra D. G. baigs vidurinę mokyklą (gimnaziją), naudosis ieškovė. Mano, kad tai niekaip nepažeis atsakovo teisių, kadangi jis turi kitą gyvenamąją vietą, butą bei tokiu būdu atsakovas užtikrins šalių nepilnamečiams vaikas teisę į genamąjį būstą.

136. Atsakovas nesutinka su tokiu ieškovės reikalavimu nes tai pažeistų jo, kaip savininko teises, nes ieškovas iki dukters pilnametystės negalės naudotis jam prikalsiančia turto dalim, taip bus ribojamos jo turtinės teisės, o paskolą, kredito įmokas privalės mokėti karti su ieškove.

137. Trečiasis asmuo AB SEB bankas taip pat prieštarauja tokiam ieškovės reikalavimui. Nurodo, kad nepriklausomai nuo to, kaip pavadinta tokiu reikalavimu norima įgyti teisė (teisė naudotis ar uzufrukto teisė, kas iš esmės yra tas pats), tokios teisės nustatymas hipoteka suvaržytam turtui reiškia kreditoriaus interesų pažeidimą bei prieštarauja draudimui apsunkinti hipoteka užtikrintą turtą be pirminio hipotekos kreditoriaus sutikimo. Tokios teisės nustatymas apsunkina išieškojimą iš įkeisto turto (jeigu kredito sutartis nebūtų tinkamai vykdoma). Be to, šio reikalavimo dalis „nepažeidžiant kreditoriaus SEB banko interesų“ yra neaiški ir nekonkreti, nes pats toks reikalavimas, jei jis būtų patenkintas ne ieškovei priteisiamo turto atžvilgiu, pažeis Banko interesus.

138. Teismas sutinka su trečiojo asmens AB SEB bankas pozicija, kad ieškovės reikalavimas nustatyti teisę jai naudotis dalimi kitai šaliai priklausančio turto (buto) dalimi, yra tas pats, kaip reikalavimas nustatyti uzufruktą. Kaip jau konstatuota ankščiau, dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Vaiko gerovė paprastai užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad ieškovė turi jai priklausančio nekilnojamojo turto, ir nors jis yra ne Vilniaus mieste, tačiau ieškovė gali priimti atitinkamus sprendimus turto atžvilgiu (pvz. jį parduoti), ir taip įgyvendinti savo siekį užtikrinti geriausius nepilnamečių vaikų interesus. Taigi, yra galimi variantai - radus ateityje finansinių galimybių kompensuoti už kito bendraturčio dalį (pvz., ieškovei/atsakovui pardavus asmeninį turtą), šie galės teikti vienas kitam pasiūlymus, o neradus bendrų sprendimų, spręsti ir šio turto pardavimo klausimą. Patenkinus ieškovės reikalavimą – teisę naudotis atsakovui priklausančio buto dalimi, būtų pažeistos tiek atsakovo teisės, tiek kreditoriaus AB SEB bankas teisės, todėl šis ieškovės reikalavimas netenkintinas.

Dėl kompensacijos

139. CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Nustačius, kad santuokos metu dalis ieškovo/ atsakovo asmeninės prievolės, skirtos ieškovui/atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusiam butui įgyti, kreditoriui buvo mokama iš bendrų sutuoktinių lėšų ir taip buvo sumažintos bendrąja jungtine šalių nuosavybe esančios lėšos, ieškovui/atsakovui tenka pareiga atsakovui/ieškovui kompensuoti lėšas, kurios buvo panaudotos kuriant jo/jos asmeninę nuosavybę, t. y. ieškovui/atsakovui tenkančią 1/2 dalį per santuokos laikotarpį sumokėtų kredito įmokų (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).

140. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų buvo sumokėta kredito įmokų už atsakovo butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš viso 39 709,60 Eur, vienam sutuoktiniui tenkanti dalis 19 854, 80 Eur.

141. Atsakovas nurodo, kad santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų buvo sumokėta kredito įmokų už ieškovei priklaususį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis ieškovės pateikta AB SEB banko pažyma apie už jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) sumokėtas kredito įmokas santuokos metu, iš viso buvo sumokėta kredito į mokų - 22 160,27 Eur, t. y. vienam sutuoktiniui tenkanti dalis 11 080,13 Eur.

142. Teismas pažymi, kad ginčo tarp šalių, jog santuokos metu iš šeimos lėšų buvo mokamos kredito įmokos, už abiem šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, byloje nėra. Tačiau teismas pažymi, kad remiantis į bylą pateikta AB SEB bankas pažyma (DOK- (duomenys neskelbtini) ieškovė nuo santuokos sudarymo sumokėjo 22 160,27 Eur pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o ne 23 457,36 Eur, kaip teigia atsakovas.

143. Teismas vadovaudamasis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, 3.117 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų buvo mokėtos kredito įmokos už ieškovės ir atsakovo butus, priklausančius jiems asmeninės nuosavybės teises, todėl šalims yra pareiga - ieškovei ir atsakovui kompensuoti lėšas, kurios buvo panaudotos kuriant jo/jos asmeninę nuosavybę, t. y. ieškovei/atsakovui tenkančią 1/2 dalį per santuokos laikotarpį sumokėtų kredito įmokų.

144. Byloje taip pat nėra ginčo, kad nuo to momento, kai atsakovas išsikraustė iš šeimos buto, kredito įmokas bankui mokėjo tik ieškovė, per visą laiką sumokėto kredito įmokų suma - 6984,60 Eur. Atsižvelgiant, kad šalys turi bendrą (solidarią) prievolę bankui, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina ½ sumokėtų kredito įmokų, kai šalys nebegyveno kartu, t. y. 3492,30 Eur.

145. Bylos metu taip pat nustatyta, kad ieškovė, buvo išnuomojusi šalims priklausančio buto dalį ir už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 9 d., iki 2023 m. liepos 21 d. gavo 1000 Eur pajamų iš nuomos. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos nuomos sutartys, ieškovės paaiškinimai. Todėl atsakovui priteistina pusę už nuomą gautų pajamų, t. y. 500 Eur.

146. Atsakovo atstovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžiuose pažymėjo, kad ieškovės nusipirktos sodybos pagerinimui buvo išleista – 28 144,65 Eur. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėta sodyba buvo ieškovės įsigyta pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad skatino ieškovę nusipirkti sodybą, kuri būtų registruota kaip jos asmeninis turtas, tam neprieštaravo. Tad pagrindo spręsti sodybos pagerinimui naudotų lėšų paskirstymą nėra pagrindo, kadangi minėtas pagerinimas buvo atliekamas iš ieškovei priklausiusio nekilnojamo turto pardavimo metu gautų lėšų.

147. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistina 19854,80 Eur dydžio kompensacija už santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų mokėtas kredito įmokas už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (39 709,60 Eur / 2). Ieškovei iš atsakovo priteistina 3492,30 Eur dydžio kompensacija už nuo šalių gyvenimo skyriumi ieškovės vienos mokėtas kredito įmokas už šalių bendrą butą (6984,60 Eur / 2). Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina – 23 347,10 Eur dydžio kompensacija.

148. Atsakovui iš ieškovės priteistina 11 080,14 Eur kompensacija už santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų mokėtas kredito įmokas už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (22 160,27 Eur / 2). Atsakovui iš ieškovės priteistina 500 Eur kompensacija už ieškovės, nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios, gautas pajamas už abiem šalims priklausančio buto dalies nuomą (1000 Eur / 2). Iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina – 11 580,14 Eur dydžio kompensacija.

Dėl prievolių padalijimo

101. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

102. Nagrinėjamu atveju šalys nurodė teismui, kad turi tris kreditorius - AB SEB bankas, AB Swedbank, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

103. Teismas pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka ir prašo teismo nustatyti, kad atsakovo asmeninį kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB „Swedbank“, pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atsakovas vykdys asmeniškai, o asmeninį ieškovės įsipareigojimą VMI, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo ieškovė vykdys asmeniškai. Ginčo dėl to tarp šalių nėra.

104. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodo, jog VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) (duomenys neskelbtini) duomenimis E. V.-G. ir A. G. mokestinės nepriemokos neturi (DOK- (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad priešieškiniui dėl santuokos nutraukimo neprieštarauja ir prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. AB Swedbank prieštaravimų taip pat nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

105. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga Nr. AC-40-1).

106. Įvertinus įsipareigojimų pobūdį kreditoriams AB Swedbank, yra pagrindas konstatuoti, kad kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui AB „Swedbank“, pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninis atsakovo įsipareigojimas, todėl po santuokos nutraukimo pripažintina atsakovo asmenine prievole.

Žemesnės instancijos teismas

107. Kaip matyti iš VMI pateikto atsiliepimo, ieškovės kreditorinis įsipareigojimas VMI, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra įvykdytas, nes kaip nurodo VMI ieškovė neturi jokios mokestinės nepriemokos, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti kreditorinį įsipareigojimą VMI, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jos asmenine prievole netenkintinas, nes tokios prievolės nėra, ji yra įvykdyta.

108. Ieškovė dėl bendros prievolės AB SEB bankui prašo teismo nustatyti, kad kredito sutartis su AB SEB bankas, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nebus modifikuojama, prievolę kreditoriui šalys vykdys solidariai. Atsakovas prašo teismo nustatyti, kad kredito sutartis su AB SEB bankas nebus modifikuojama, tačiau įmokas kreditoriui mokės atsakovas kreditavimo sutarties terminais (tuo atveju, jei vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su juo ir butas priteistas jam asmeninės nuosavybės teise). Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad ieškovė ir atsakovas turi solidarią prievolę Bankui pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo reiškiamas reikalavimas nemodifikuojant prievolės nustatyti, kad įmokas mokės atsakovas, stokoja aiškumo ir yra dviprasmiškas. Turėtų būti nurodyta, kad prievolė yra nemodifikuojama, tačiau tarpusavio ieškovės ir atsakovo santykiuose nustatoma, kad įmokas mokės atsakovas, ir jeigu ieškovė sumokės įmokas, ji įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Taip suformuluotas reikalavimas nepažeistų Banko teisių ir interesų. Bankas nesutiktų su šios kredito sutarties modifikavimu, jei toks reikalavimas būtų pareikštas. Su sąlyga, kad lieka galioti hipoteka turtui, kuriuo buvo užtikrintas šios būsto kredito sutarties vykdymas, Bankas neprieštarauja dėl šio turto priteisimo vienam iš sutuoktinių.

109. Atsižvelgiant į tai, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo kiekvienai šaliai atiteks po 1/2, teismas sprendžia, kad nepažeidžiant kreditoriaus AB SEB bankas interesų, kredito sutartis su AB SEB bankas, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nebus modifikuojama, prievolę kreditoriui šalys vykdys toliau solidariai.

110. Kitų šalių kreditorių nenustatyta ir šalys teismui neatskleidė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

111. 2022 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

112. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

113. Teismas tenkino 70 proc. ieškinio reikalavimų (iš 16 reikalavimų, 11 patenkinti).

114. Teismas tenkino 40 proc. priešieškinio reikalavimų (iš 11 reikalavimų, 4 patenkinti).

Žemesnės instancijos teismas

115. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos advokato patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo atidėtas 1618 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas.

116. Atsakovas patyrė 6000 Eur išlaidų advokato pagalbai ( 375 Eur (2022 m. spalio 7 d. Sąskaita už teisines paslaugas DU Nr. (duomenys neskelbtini) + 4500 Eur (2022 m. rugsėjo 29 d. Sąskaita už teisines paslaugas DU Nr. 29/09/2022) + 375 Eur (2022 m. spalio 12 d. Sąskaita už teisines paslaugas DU Nr. (duomenys neskelbtini) + 750 Eur (2023 m. kovo 11 d. Sąskaita už teisines paslaugas DU Nr. (duomenys neskelbtini). Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.

117. Taip pat atsakovas patyrė 1547 Eur dydžio išlaidas už žyminį mokestį už priešieškinio pateikimą. Taip 400 Eur už nekilnojamo turto vertinimo atlikimą (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 30 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

118. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, į tai, kad ieškovei buvo atidėtas visas žyminio mokesčio sumokėjimas, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 1132,60 Eur (1618 Eur mokėtinas žyminis mokestis, o patenkintų ieškovės reikalavimų 70 proc.) žyminio mokesčio už patikslinto ieškinio reikalavimus.

119. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, į tai, kad ieškovei buvo atidėtas visas žyminio mokesčio sumokėjimas, valstybės naudai iš ieškovės 485,40 Eur (1618 Eur mokėtinas žyminis mokestis, o patenkintų ieškovės reikalavimų 70 proc.) žyminio mokesčio už patikslinto ieškinio reikalavimus.

120. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo priešieškinys patenkintas iš dalies, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovui iš ieškovės priteisti 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (60 procentų atmesta reikalavimų) (CPK 79, 98 straipsniai).

121. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo priešieškinys patenkintas iš dalies, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovui iš ieškovės priteisti 160 Eur už nekilnojamo turto vertinimo atlikimą bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (60 procentų atmesta reikalavimų) (CPK 79, 98 straipsniai).

122. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistina 618,80 Eur (1547 Eur mokėtinas žyminis mokestis, o patenkintų atsakovo reikalavimų 40 proc.) žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimus.

123. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 8 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 95 Eur ((353 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dukrai priteisimo.

124. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 8 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 95 Eur ((353 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis sūnui priteisimo.

125. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 96 Eur ((4266 Eur x 3 proc.) x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

126. Taigi, atsakovui iš ieškovės iš viso priteistina – 3178,80 Eur (618,80 Eur + 160 Eur + 2400 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

127. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 4,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinys patenkintas iš dalies, abiem šalims tektų pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), todėl iš šalių valstybės naudai nepriteisiamos.

128. Išaiškintina, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentų įteikimu, nurodomas įmokos kodas – 5662.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės E. V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. G., a. k (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. V.-G. palikti pavardę „V.-G.“, atsakovui A. G. – „G.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. V.-G., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikams D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), po 353 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Paskirti ieškovę E. V.-G., a. k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas iki jų pilnametystės.

Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskonimą 4266 Eur (keturis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt šešis eurus).

Nustatyti atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1. Tėvas su vaikais praleidžia lyginius mėnesio savaitgalius, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima penktadienį tarp 18 val.- 19 val. ir į namus parveža sekmadienį tarp 18 val. – 19 val.

2. Po savaitgalio su mama, tėvas su vaikais bendrauja pirmadienį ir antradienį - vaikus pasiima iš ugdymo įstaigų ir į gyvenamąją vietą parveža tarp 19:30 val. iki 20 val.

3. Po savaitgalio su tėvu, tėvas su vaikais bendrauja trečiadienį ir ketvirtadienį - vaikus pasiima iš ugdymo įstaigų ir į gyvenamąją vietą parveža tarp 19:30 val. iki 20 val.

4. Vaikų rudens ir pavasario atostogas lyginiais metais vaikai praleidžia su mama, nelyginiais su tėvu. Tėvas vaikus pasiima sekmadienį (dieną prieš prasidedant atostogoms) iš vaikų gyvenamosios vietos tarp 17 val.- 18 val. ir į namus parveža atostogų savaitės sekmadienį tarp 17 val. – 18 val.

5. Vaikų žiemos (vasario mėn.) atostogas nelyginiais metais vaikai praleidžia su mama, lyginiais su tėvu. Tėvas vaikus pasiima sekmadienį (dieną prieš prasidedant atostogoms) iš vaikų gyvenamosios vietos tarp 17 val.- 18 val. ir į namus parveža atostogų savaitės sekmadienį tarp 17 val. – 18 val.

6. Lyginiais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėnesį vaikai atostogauja su tėčiu, rugpjūčio mėnesį su mama, nelyginiais metais liepos mėnesį vaikai atostogauja su mama, rugpjūčio mėnesį su tėčiu.

7. Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu, Motinos dieną su mama.

8. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną lyginiais metais vaikai praleidžia su tėčiu, nelyginiais su mama. Tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima Šv. Kūčių rytą tarp 10 val. – 11 val. ir į gyvenamąją vietą parveža Šv. Kalėdų pirmąją dieną tarp 19 val. - 20 val.

9. Šv. Kalėdų antrąją dieną ir gruodžio 31 d.-sausio 1 d. nelyginiais metais vaikai praleidžia su tėčiu, lyginiais metais su mama. Tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 26 d. tarp 10 val. 11 val., į gyvenamąją vietą parveža tą pačią dieną tarp 19 val. - 20 val., gruodžio 30 d. (iš vakaro) pasiima vaikus tarp 19 val. 20 val. ir gyvenamąją vietą parveža sausio 1 d. tarp 19 val. - 20 val.

10. Švenčių ir atostogų grafikas turi pirmumo teisę prieš nuolatinį savaitgalių ir darbo dienų grafiką.

11. Apie planuojamus kitus susitikimus su vaikais, atsakovas praneša ieškovei ne vėliau nei prieš dvi dienas, nurodydamas, vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikus.

Ieškovei E. V.-G., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti:

a) ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

b) transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vin. kodas - (duomenys neskelbtini).

c) (duomenys neskelbtini) esančias lėšas - 1621,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt vieną eurą ir 50 ct).

Atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti:

a) ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

b) transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vin. kodas - (duomenys neskelbtini).

c) gyvybės draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) esančias lėšas - 6983,27 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 27 ct).

Priteisti ieškovei E. V.-G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 5361,77 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 77 ct) dydžio kompensaciją už po santuokos nutraukimo tenkantį didesnės vertės turtą.

Priteisti ieškovei E. V.-G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 19 854,80 Eur (devyniolika tūkstančių aštuoni šimtai penkiasdešimt keturi eurai ir 80 ct) dydžio kompensacija už santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų mokėtas kredito įmokas už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei E. V.-G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 3492,30 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 30 ct.) dydžio kompensacija už nuo šalių gyvenimo skyriumi ieškovės vienos mokėtas kredito įmokas už šalių bendrą butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės E. V. Gaidės, a. k. (duomenys neskelbtini), 11 080,14 Eur (vienuolika tūkstančių aštuoniasdešimt eurų ir 14 ct.) kompensaciją už santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų mokėtas kredito įmokas už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės E. V.-G., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) kompensaciją už ieškovės, nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios, gautas pajamas už abiem šalims priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomą.

Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), iš viso ieškovei E. V.-G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistina – 17 128,73 Eur (septyniolika tūkstančių šimtas dvidešimt aštuoni eurai ir 73 ct.) dydžio kompensacija (28708,87 Eur – 11580,14 Eur).

Ieškovės E. V.-G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), kredito sutartis su AB SEB banku, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nėra modifikuojama, prievolę po santuokos nutraukimo kreditoriui ieškovė E. V.-G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), vykdo solidariai.

Atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninį kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB „Swedbank“, pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atsakovas A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), vykdys asmeniškai.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Nuo sprendimo priėmimo panaikinti 2022 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės E. V.-G., a. k. (duomenys neskelbtini), 3178,80 Eur (tris tūkstančius šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus ir 80 ct.) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės E. V.-G., a. k. (duomenys neskelbtini), 618,80 Eur (šešis šimtus aštuoniolika eurų ir 80 ct.) žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimus.

Priteisti iš ieškovės E. V.-G., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 485,40 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 40 ct.) žyminio mokesčio už patikslinto ieškinio dalies reikalavimų (ne)patenkinimą.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 1132,60 Eur (vieną tūkstantį šimtą trisdešimt du eurus ir 60 ct.) žyminio mokesčio už patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinimą.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dukrai priteisimo.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteistina 96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Priteista suma Valstybei, turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justė Kliučinskienė