- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-1309-852/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20388-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- L. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei M. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo arba priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. P., kurį vėliau patikslino, ir prašė teismo: 1) pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-931-131/2011, nustatytą šalių nepilnamečio vaiko M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu L. Z.; 2) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą po 174,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; 3) nustatyti ieškovo siūlomą vaiko ir motinos bendravimo tvarką; 4) teismui netenkinus anksčiau nurodytų ieškinio reikalavimų, ieškovas reiškia alternatyvų ieškinio reikalavimą – sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014, priteisto sūnui M. Z. išlaikymo dydį iki 0,00 Eur per mėnesį dydžio nuo privalomosios mediacijos pradžios; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, nepilnamečio sūnaus M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, tuo pačiu iš ieškovo buvo priteistas 144,81 Eur (500,00 Lt) dydžio vaiko išlaikymas. Teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu išlaikymo vaikui dydis buvo padidintas iki 173,77 Eur sumos per mėnesį. Be to, teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu – nustatyta ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka, kuri pakeista teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu. Ieškovas teigia, jog atsakovė galimai piktnaudžiauja alkoholiu ir tai daro gana dažnai, išgėrusi skambinėja ieškovui ir jo žmonai, įžeidinėja, rėkauja, rašo įžeidžiančias žinutes, skambina kaimynams. 2021 m. gegužės 21 d. pas ją į namus buvo atvykusi policija, atsakovei buvo nustatytas 2,04 promilės neblaivumas, o vaikas buvo nuvežtas pas senelius. Be to, ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumente yra nurodyta, jog vaiko motina galimai turi priklausomybę nuo alkoholio, nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. Ieškovo žiniomis, sūnus visą laiką gyvena pas senelius, atsakovės tėvus, o pas mamą būna tik kas antrą savaitgalį, taigi, motina yra atidavusi vaiką auginti ir gyventi kitiems asmenims, pati vaiku nesirūpina, todėl ieškovas nori pasiimti vaiką gyventi pas save. Ieškovo teigimu, jis visada siekė, kad vaikas gyventų su juo, tarp ieškovo ir vaiko ryšys nėra nutrūkęs, ieškovas nori ir gali auginti vaiką. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu), iš atsakovės priteistinas 174,00 Eur dydžio išlaikymas vaikui, t. y. toks pat kaip buvo priteistas iš jo, ir nustatytina atsakovės bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią: 1) motina su vaiku bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindama atgal vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 15.00 val.; 2) vasaros atostogų metu vaikas pas mamą praleidžia nuo liepos 1 dienos iki liepos 31 dienos. Mama vaiką pasiima pas save liepos 1 dieną iš ryto 09.00 val. ir grąžina liepos 31 dieną 12.00 val.; 3) taip pat mama su vaiku bendrauja pusę kiekvienų mokyklinių atostogų laiko nuo pirmos atostogų dienos 10.00 val., pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžindama vidurinę atostogų dieną 19.00 val. Teismui atmetus minėtus ieškovo ieškinio reikalavimus, ieškovas reiškia alternatyvų ieškinio reikalavimą, kuriuo prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 0,00 Eur sumos. Ieškovas šį (alternatyvųjį) ieškinio reikalavimą, visų pirma, grindžia tuo, jog iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, t. y. (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė kitą santuoką ir susilaukė dviejų vaikų ((duomenys neskelbtini) gimė dukra I. Z. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. Z., kuriems išlaikyti reikia nemažai lėšų, ir ieškovas negali jiems skirti tokios pat sumos, kokią skirią M. Z.. Ieškovo sutuoktinė nedirba, todėl jis vienas išlaiko šeimą, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 300,00 Eur, šiek tiek pinigų gauna iš ūkininkavimo. Be to, ieškovas turi būsto paskolą, kurios dengimui kas mėnesį moka 230,00 Eur sumą, šeimos išlaidos komunalinėms paslaugoms per mėnesį siekia apie 170,00 Eur, telefonas/internetas – 88,00 Eur per mėn., ieškovui vienam maistas kainuoja apie 350,00 Eur per mėnesį, vaikų išlaikymui reikia 600,00 Eur. Ieškovas alternatyvųjį reikalavimą taip pat grindžia ta aplinkybe, jog su šalių sūnumi faktiškai bendrauja daugiau, nei dvi savaites per mėnesį, sūnus didžiąją dalį laiko leidžia pas ieškovą, dėl ko sūnui ieškovas įrengė atskirą kambarį savo namuose, pirko reikiamus baldus, mokėjo už vaiko dantų gydymą, pirko vaistus, kompiuterį, ausines, dviratį, klaviatūrą, telefoną, smulkią kanceliariją, vežėsi į kelionę į Egiptą per atostogas ir t. t. Taip pat ieškovas duoda sūnui kišenpinigių, moka už karatė būrelį, pirko tam skirtą aprangą (kimono), apmokėjo egzaminą, negana to, perka visus rūbus, batus, sportinį inventorių mokyklai, kuprines, moka už sūnaus gyvybės draudimą. Anot ieškovo, pinigai, kuriuos jis perveda atsakovei kaip išlaikymą sūnui, vaiko nepasiekia. Teigia, jog atsakovė nuolat nedirba, nors yra visiškai darbinga ir gali dirbti, iki šiol nėra ieškovui grąžinusi skolos. Taigi, ieškovas iš savo pusės visiškai išlaiko sūnų, todėl priteistas išlaikymas turi būti sumažintas nuo 173,77 Eur per mėnesį iki 0,00 Eur (2 t., e. b. l. 35–38).
Atsiliepimas
3. Atsakovė M. P. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog ieškovas šią bylą teisme iškėlė norėdamas kerštauti atsakovei, o ne iš rūpinimosi sūnumi paskatų. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teigia, jog byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių prielaidą apie galimą atsakovės priklausomybę nuo alkoholio ar smurto prieš vaiką naudojimą, tokie ieškovo teiginiai grindžiami vien nepasitvirtinusiomis prielaidomis, o vienas atvejis, kurį atsakovė pripažįsta, nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos, nustatant ją su ieškovu. Be to, pats ieškovas yra linkęs į piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, smurtavimą, agresiją, todėl šalių santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, taigi, atsakovė mano, kad dėl ieškovo būdo savybių vaikui gyvenant su tėvu nebūtų užtikrinta vaikui saugi aplinka. Atsakovė neginčija, jog vaikas nemažai laiko praleidžia pas senelius, ypač mokslo metų laikotarpiu žiemos metu, nes mokykla yra netoli senelių gyvenamosios vietos, ir pats sūnus nori nakvoti pas senelius. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovė vaiku nesirūpina, vaikui būnant pas senelius, atsakovė dažnai užvažiuoja, telefonu su vaiku bendrauju kasdien, be to, analogiškai elgiasi ir ieškovas, kai vaiko atostogų metu išveža vaiką ir palieka jį savo motinai. Taip pat, atsakovės žiniomis, būdamas pas ieškovą, sūnus neturi atskiros privačios erdvės. Taigi, atsakovė nemano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau atitiktų vaiko interesams, kad yra pagrindas keisti nusistovėjusią ir vaikui įprastą vaiko gyvenamąją vietą, dėl to ieškovo reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu yra atmestinas. Dėl ieškovo prašymo nustatyti motinos bendravimo su vaiku tvarką teigia, jog ieškovas prašo nustatyti minimalią motinos bendravimo su vaiku trukmę, išskyrus bendravimą vaiko atostogų metu, tačiau nenurodo jokių tokio minimalaus bendravimo nustatymo motyvų, neatsižvelgia į susiklosčiusią tėvų bendravimo su vaiku tvarką, į susiklosčiusią atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku trukmę. Dėl ieškovo alternatyvaus ieškinio reikalavimo – priteisto išlaikymo vaikui dydžio sumažinimo atsakovė nurodo, jog nėra jokio teisinio pagrindo keisti vaiko išlaikymo dydį. Ieškovas nepateikia jokių duomenų, kad jis deda pastangas gauti didesnes pajamas, kad yra išnaudojęs visas galimybes ir negali gauti didesnių pajamų, o ieškovo pateikto išlaidų sąrašo suma nesiekia jo nurodytų gaunamų pajamų dydžio, taigi jo pajamos pakankamos, kad galėtų mokėti 173,77 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Pasak atsakovės, aplinkybės, kad ieškovas nurodo patyręs daug papildomų išlaidų sūnui, kad pastaraisiais metais intensyviai vykdė namo statybos darbus, kurie reikalauja solidžių piniginių išlaidų, kelia abejonių dėl ieškovo nurodomų jo gaunamų pajamų dydžio. Be to, gimus dviem ieškovo vaikams, jis šešerius metus nesiskundė, kad padidėjus išlaikytinių skaičiui, jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, todėl abejotina, kad šios ieškovo nurodytos aplinkybės pablogino jo turtinę padėtį. Kita vertus, nuo 2016 m. iš esmės padidėjo ir išlaidų sūnaus poreikiams tenkinti dydis, vaikui augant padidėjo ir vaiko poreikiai, žymiai padidėjo kainos, į ką būtina atsižvelgti sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo sumažinti priteisto vaiko išlaikymo dydį pagrįstumo. Taip pat atsakovė pažymi, jog, apskritai, ieškovo prašymas iš viso jį atleisti nuo vaiko išlaikymo mokėjimo pareigos prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje įtvirtintai tėvų pareigai materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, dėl to negali būti tenkinamas. Prašo ieškovo ieškinį atmesti ir iš ieškovo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 71–76).
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadas byloje, kuriose nurodė, kad apsilankius ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovas su sutuoktine ir nepilnamečiais vaikai gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovo teigimu, nepilnametis M. Z. turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikalingi baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Ieškovo šeimos pajamos yra apie 2 000,00 Eur per mėn. Pasak ieškovo, su atsakove M. P. atskirai gyvena nuo 2012 m., ieškovas teikia išlaikymą sūnui po 173,80 Eur per mėn. Ieškovas pažymėjo, kad sūnus būna pas jį antradieniais ir ketvirtadieniais, kas antrą savaitgalį, tėvas prisideda papildomai prie vaiko išlaikymo, t. y. moka už būrelius, perka rūbus, apmoka odontologo paslaugas, perka pratybas. Jis teigė, kad sūnus pusę laiko praleidžia su juo, darbo dienomis būna pas senelius, su atsakove būna kartais savaitgaliais. Tarnybos specialistei su atsakove susisiekti nepavyko. Nepilnametis M. Z. lanko 6 klasę (duomenys neskelbtini), papildomai kol kas nieko nelanko, didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Vaikas apsilankymo metu pasakojo, jog su abiem tėvais sutaria gerai, anksčiau su mama gyveno pas senelius, kol mama dirbo, pastaruoju metu darbo dienomis būna pas senelius, nes taip jam patogiau važiuoti į mokyklą, tačiau kas antrą savaitgalį važiuoja pas mamą. Mamą jis apibūdino kaip gerą, padedančią, rūpestingą, būdamas su ja jaučiasi gerai, ramiai, tėtį apibūdino kaip griežtą, gerą ir protingą, būdamas su juo jaučiasi taip pat gerai, ramiai. Tarnyba nurodo, jog šeima jai yra žinoma, šeimai nuo 2021 m. gegužės 25 d. buvo taikoma atvejo vadyba. Dėl pradinio ieškinio reikalavimų Tarnyba laikosi pozicijos, jog berniukas auga ir jo poreikiai nuolat keičiasi, todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) reikia atsižvelgti, kad būtų užtikrinti geriausi paauglio interesai, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečio geriausių interesų naudai, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius. Pažymėjo, jog, tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį, nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų Tarnyba nurodė, jog nepilnamečio gyvenamoji vieta su motina buvo nustatyta 2011 m. teismo sprendimu ir iki 2021 m. gegužės 22 d. jokių vaiko teisės pažeidimų tiek iš motinos, tiek iš tėvo pusės vaiko atžvilgiu nebuvo nustatyta. Be to, tarp tėvo ir sūnaus 2016 m. teismo sprendimu nustatyta gan plati bendravimo tvarka, todėl galima daryti išvadą, kad vaikas turi ryšį su abiem tėvais, ir tiek ieškovas, tiek atsakovė geba pasirūpinti vaiku ir sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas vaiko augimui ir vystymuisi. Taigi, esminių aplinkybių, dėl kurių reikėtų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, šiai dienai Tarnyba nemato. Susipažinus su ieškovo pateiktomis bendravimo tvarkos sąlygomis, Tarnyba mano, jog bendravimo tvarkos sąlygas reikia praplėsti, sukonkretinti ir papildyti naujais punktais, kadangi ieškovas siūlo nustatyti gana siaurą bendravimo tvarką tarp motinos ir sūnaus, tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškinio reikalavimas dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Taigi, Tarnyba nemato pagrindo nustatyti siaurą bendravimo tvarką tarp vaiko ir motinos, pažymėdama, jog turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri atitiktų nepilnamečio geriausius interesus, būtų atsižvelgta į berniuko dienos režimą, amžių, jo užimtumą, teisę į poilsį, veiktų išimtinai nepilnamečio interesais ir nesudarytų konfliktinių situacijų. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, iš kito turi būti priteistas išlaikymas, todėl ieškovo reikalavimas dėl teikiamo išlaikymo vaikui priteisimo pareikštas vaiko interesais. Tarnybos vertinimu, nurodyta išlaikymo suma galimai patenkintų vaiko poreikius ir atitiktų jo interesus, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos berniuko geriausių interesų naudai (1 t., e. b. l. 71–78; 2 t., e. b. l. 61–62).
Šalies argumentai
5. Ieškovas L. Z. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog nuo 2014 m. vaikas gyvena pas abu tėvus po lygiai, todėl mano, jog nėra teisingas jo mokamo išlaikymo dydis. Ieškovas nežino, kam vaikui mokami pinigai skiriami, atsakovė nepagrindžia vaikui patiriamų išlaidų, visos būtinos išlaidos, rūbai, higienos priemonės, telefonai, mokymosi priemones ir t. t. apmokamos ieškovo. Atsakovė atsisako pagrįsti, kur leidžia vaikui mokamą išlaikymą, to nepadarė ir teisminių procesų metu. Taigi, kadangi atsakovė negeba pati pasirūpinti vaiku, jis nori auginti vaiką savo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas gyvena 3 kambarių bute, turi sodybą kaime, vaikas namuose turi atskirą kambarį su savo daiktais, be to, ketina keisti būstą į didesnį. Taigi, gyvenimo sąlygas vaikui ieškovas gali pilnai užtikrinti ir mano, jog vaikui iš esmės niekas nepasikeistų. Neginčijo, jog vaikas kartais būna paliekamas pas jo motiną. Paaiškino, jog jo siūloma atsakovės bendravimo su vaiku tvarka grindžiama tuo, jog vaikas gyvena pas senelius, mama su vaiku faktiškai būna tik kas antrą savaitgalį, todėl siūloma tokią faktinę situaciją atitinkanti bendravimo tvarka, tačiau ieškovas sutiktų, kad liktų tokia pati bendravimo tvarka arba kad vaikas gyventų su abiem tėvais kas savaitę. Pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų dėl jo netinkamo elgesio su vaiku, taip pat, kad visada moka nustatyto dydžio išlaikymą. Taip pat, atsižvelgiant į jo mokamą išlaikymą, mano, jog atsakovė, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, turėtų mokėti tokio paties dydžio išlaikymą vaikui.
6. Ieškovo atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Teigė, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, kadangi vaiką faktiškai augina ne mama, o seneliai, todėl motina nevykdo savo pareigų. Be to, kartu su seneliais gyvena ir pilnametis šalių sūnus S. Z., kuris piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis, nedirba, kas neigiamai veikia šalių nepilnametį vaiką, todėl vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Taip pat ieškovas palaiko likusius ieškinio reikalavimus ir, be kita ko, prašo sumažinti išlaikymą iki 0,00 Eur, jeigu nebūtų patenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas, todėl kad tėvas apmoka visas vaiko patiriamas išlaidas, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovė M. P. teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog su ieškovu išsituokė, nes šeimoje buvo naudojamas fizinis smurtas prieš atsakovę ir prieš vyriausią sūnų, dėl ko sūnus buvo privestas prie netinkamo elgesio. Taigi, dėl ieškovo asmenybės, polinkio į smurtą, taip pat dėl ieškovo gyvenamosios aplinkos, t. y. namuose auga du mažamečiai vaikai, kurie dažnai serga, ir jo nedirbanti sutuoktinė, atsakovė prieštarauja sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu. Teigė, jog, be kita ko, vaikas dažnai išvežamas pas ieškovo tėvus į Rokiškio rajoną, per atostogas. Tvirtino, jog vaiką prižiūri daugiau ji ir vaikas daugiau laiko praleidžia su ja, darbo dienomis vaikas būna įvairiai, iš jos gyvenamosios vietos vaikui vykti į mokyklą tolimas kelias. Pasak atsakovės, ji neturi priklausomybės alkoholiui, tai buvo vienas atvejis ir visos aplinkybės yra nurodytos Tarnybos dokumentuose. Pažymėjo, jog ieškovas visada bendravimą derina tik su vaiku, bendradarbiavimo nebuvo ir niekada nebuvo griežtai laikomasi nustatytos bendravimo tvarkos, ieškovo matymasis su vaiku priklauso nuo jo darbo, tačiau ji dėl to priekaištų nereiškia. Patvirtino, jog ieškovas moka išlaikymą vaikui, nors vasaros atostogų metu išlaikymo ieškovas nemoka ir atsakovė jo nereikalauja. Anot atsakovės, ji sutinka sumažinti išlaikymo dydį kaip nori ieškovas, taip pat sutiktų, kad bendravimas su vaiku vyktų kas savaitę, tačiau atsakovė nemano, kad jiems pavyktų susitarti dėl nekasdienių vaiko išlaidų ir jų dalijimosi pusiau, tai tik sąlygotų tolesnius teisminius ginčus. Pažymėjo, jog iš ieškovo pateiktų čekių neaišku, kuriems vaikams buvo patirtos išlaidos, bet pripažino, jog sąskaitos už odontologo paslaugas yra susijusios su šalių sūnumi. Be to, ieškovas nederina su ja rūbų pirkimo vaikui, apskritai, ieškovas niekada nesitaria dėl jo skiriamų išlaidų vaikui su atsakove. Šiuo metu vaikas būrelių nelanko, stovyklose nebūna, kartais važiuoja su klase į ekskursijas. Pažymėjo, jog ji taip pat perka vaikui drabužius, avalynę, pirko kompiuterį, kitus daiktus, apmoka vaiko komunikacines išlaidas (internetą, televiziją) po 140,00 Eur per mėnesį, kainuoja ir komunalinės išlaidos, bendrai jos išlaidos dėl ieškovo iniciatyva patiriamų išlaidų nesumažėja.
Atsiliepimas
8. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė netenkinti ieškinio reikalavimų, nurodė, jog pagal teismų praktiką vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui turi iš esmės pasikeisti aplinkybės, kurios sudarytų būtinybę keisti vaiko gyvenamąją vietą. Šiuo atveju, išklausius vaiko nuomonę, kuris jau yra pakankamai didelio amžiaus, berniukas nurodė, jog nenorėtų, kad būtų keičiama jo gyvenamoji vieta, todėl atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos. Pažymėjo, jog vaiko teisių pažeidimo atvejis yra pavienis ir tiesiogiai nesusijęs su vaiko interesais, Tarnyba taip pat patvirtino, jog tai vienas atvejis. Atsakovė dirba, yra atsakinga, turi savo sodybą, šiuo metu gyvena kartu su vaiku ir su savo tėvais Vilniuje. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į liudytojo J. P. parodymus, į tai, kad šalių santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, į tai, kad 2016 m. buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, į 2016 m. atliktą psichologinę vaiko ekspertizę, kurią atliekant vaikas taip pat laikėsi nuomonės, jog nori gyventi su mama. Dėl S. Z. pažymėjo, jog šiuo metu nėra duomenų, kad jis vartoja psichotropines medžiagas, jokių pažeidimų nefiksuota, todėl nėra pagrindo prielaidoms, kad vaiko teisės šiuo metu gali būti pažeidžiamos. Pažymėjo, jog atsakovė sutiktų su Tarnybos siūlymu, kad vaikas bendrautų su tėvais po dvi dienas. Dėl išlaikymo dydžio pažymėjo, jog jo dydis ir taip minimalus ir tokia suma neturėtų būti keičiama, be to, kai vaikas būna pas tėvą, nėra teikiamas išlaikymas.
9. Tarnybos atstovė teismo posėdyje pateikė galutinę išvadą byloje, nurodydama, kad, atsižvelgiant į tai, jog šeimoje fiksuotas tik vienas vaiko teisių pažeidimas, 2022 m. birželio mėn. atvejo vadybos procesas atsakovės šeimai buvo užbaigtas ir šiai dienai jokių pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimo negauta, taip pat į teismo posėdyje išsakytą į vaiko nuomonę, Tarnyba mano, jog nėra tikslinga keisti vaiko gyvenamosios vietos ir reiktų palikti ją nustatytą su vaiko motina. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nurodė, jog šiai dienai ji yra nustatyta ir vaikas teigė, jog ji jam yra tinkama, todėl Tarnyba tik siūlo nustatyti, kad po dvi darbo dienas vaikas bendrauja su tėvais, paliekant savaitgalio, atostogų ir kt. laikotarpius nepakeistus, bei įtraukiant tėvų gimtadienius ir kitas progas. Pažymėjo, jog tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti ir išlaikymas yra būtinas iš abiejų tėvų, todėl abu tėvai privalo ją vykdyti, o šiuo atveju iš tėvo priteisto išlaikymo suma yra ženkliai mažesnė, nei pusė minimalios mėnesinės algos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškovo L. Z. ieškinį patenkino iš dalies: 1) pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014, priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. Z. dydį ir priteisė iš ieškovo L. Z. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. Z. mokamą po 80,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisto vaikui išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) paskyrė atsakovę M. P. nepilnamečiui vaikui M. Z. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 3) pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121-862/2016, nustatytos ieškovo L. Z. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. Z. tvarkos 1 punktą, išdėstydamas jį tokia tvarka: „1. Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieną savaitę nuo antradienio iki ketvirtadienio su nakvynėmis ieškovo gyvenamojoje vietoje, paimant nepilnametį sūnų antradieniais iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir ketvirtadienio rytą nuvedant sūnų į ugdymo įstaigą“; 4) priteisė iš atsakovės M. P. ieškovo L. Z. naudai 1151,28 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisė iš ieškovo L. Z. į valstybės biudžetą 154,10 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 26,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo L. Z. ir atsakovės M. P. sūnus ir šiuo metu yra nepilnametis. Iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenų nustatė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-931-131/2011, buvo nutraukta L. Z. ir M. P. (buvusi – Z.) santuoka, nepilnamečio sūnaus M. Z. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina M. P., o iš tėvo sūnaus išlaikymui buvo priteistas 144,81 Eur (500,00 Lt) dydžio išlaikymas mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014, M. Z. išlaikymo dydis padidintas iki 173,77 Eur per mėnesį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7712-96/2013, buvo nustatyta tėvo L. Z. ir sūnaus M. Z. bendravimo tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121-862/2016, buvo pakeista teismo sprendimu nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka.
10.2. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-931-131/2011, šalių nepilnamečio sūnaus M. Z. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina M. P. (atsakove). Ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu nustatytą šalių sūnaus M. Z. gyvenamąją vietą ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo (tėvu). Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir žodiniuose paaiškinimuose įrodinėjo šį reikalavimą šiomis aplinkybėmis: 1) atsakovė (vaiko motina) galimai piktnaudžiauja alkoholiu ir galimai turi priklausomybę alkoholiui, taip pat atsakovė netinkamai (nepakankamai) rūpinasi vaiku ir jo interesų užtikrinimu; 2) atsakovė galimai atidavė vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, t. y. vaiko seneliais. Ieškovas šias nurodytas aplinkybes įrodinėja Tarnybos 2021 m. gegužės 25 d. užfiksuotu įvykiu bei savo žodiniais paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad 2021 m. gegužės 21 d. apie 23.15 val. policija informavo Tarnybą, jog atsakovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kur gyveno nepilnametis M. Z., buvo neblaivi motina. Iš Tarnybos 2021 m. gegužės 22 d. informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-1788 nustatyta, kad Tarnybos specialistai 2021 m. gegužės 21 d., gavę minėtą policijos pranešimą, tą pačią dieną apie 23.50 val. apsilankė atsakovės gyvenamojoje vietoje, kur gyveno vaikas, ir nustatė, kad šeimos namuose tą vakarą lankėsi svečiai su kuriais atsakovė vartojo alkoholį; vėliau atsakovė sukonfliktavo su nepilnamečiu sūnumi dėl vyresnio sūnaus (M. Z. brolio), kurio metu atsakovė pakeltu tonu bendravo su sūnumi; nepilnamečiui išsigandus, jis apie tai telefoninio pokalbio metu pranešė savo tetai (atsakovės seseriai), kuri iškvietė policiją; atvykus policijai atsakovei buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas; Tarnyba fizinio smurto veiksmų vaiko atžvilgiu nenustatė, tačiau nustatė galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus; Tarnyba rizikos veiksnių, susijusių su gyvenamosios aplinkos nesaugumu, nenustatė; vaiko prašymu, vaikas tą dieną buvo perkeltas pas savo senelius (atsakovės tėvus); Tarnybos specialistai nustatė poreikį vertinti vaiko situaciją, kadangi vaiko motina galimai turi priklausomybę nuo alkoholio (1 t., e. b. l. 79–86). Iš Tarnybos 2021 m. gegužės 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-1174 nustatyta, kad Tarnybos specialistai vertindami vaiko situaciją nenustatė apsaugos vaikui poreikį, tačiau nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, abu tėvai sutiko su pagalbos teikimu šeimai (1 t., e. b. l. 80–97). Taip pat nustatyta, kad 2021 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje buvo nuspręsta taikyti šeimai atvejo vadybos procesą ir teikti šeimai socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas (1 t., e. b. l. 98–102). 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje vyko pagalbos plano šeimai peržiūra, kurio metu buvo nuspręsta tęsti atvejo vadybos procesą ir teikti šeimai socialines paslaugas (2 t., e. b. l. 63–69). 2022 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje vykusioje pagalbos plano peržiūroje buvo nuspręsta atvejo vadybą šalių šeimai užbaigti, kadangi šeimoje buvę rizikos veiksniai išnyko (2 t., e. b. l. 149–155). Tarnybos atstovė, ištyrus byloje esančius įrodymus, 2023 m. vasario 20 d. vykusiame teismo posėdyje teikdama galutinę išvadą nurodė, kad 2021 m. gegužės 21 d. atsakovės šeimoje buvo nustatyti galimi nesmurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimai, šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, kuri pasibaigė 2022 m. birželio 28 d., išnykus buvusiems rizikos veiksniams, tačiau daugiau jokių vaiko teisių pažeidimų iš ieškovo ar atsakovės pusės nustatyta nebuvo. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad Tarnyba bylos nagrinėjimo metu lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 74–75; 2 t., e. b. l. 81–82). Apsilankymo šalių gyvenamosiose vietose metu Tarnyba nustatė, kad abiejų tėvų būstuose yra sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos nepilnamečio vaiko gyvenimui. Teismas siekdamas išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat išklausyti nepilnamečio M. Z. nuomonę, kuriam tuo metu buvo beveik 14 metų, 2023 m. sausio 17 d. vykusiame teismo posėdyje išklausė M. Z. nuomonę dėl byloje kilusio ginčo, jo santykių su tėvais, taip pat išklausė vaiko nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo. Nepilnametis M. Z. teismo posėdyje nurodė, jog su abiem tėvais sutaria gerai ir su abiem tėvais jaučiasi saugiai, taip pat nurodė, jog abu tėvai juo rūpinasi tinkamai, todėl šiuo metu esamos situacijos keisti nenorėtų. Atsakovė, siekdama paneigti ieškovo teiginius apie neatsakingą atsakovės elgesį bei galimą priklausomybę alkoholiui, pateikė į bylą darbdavio (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 8 d. charakteristiką, kurioje atsakovė apibūdinama teigiamai (2 t., e. b. l. 122). Taip pat byloje liudytojos procesiniu statusu buvo apklausta atsakovės bendradarbė H. P., kuri teismo posėdyje parodė, jog lankydamasi atsakovės gyvenamojoje vietoje niekada nebuvo pastebėjusi vaiko nepriežiūros požymių, ar kad atsakovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas.
10.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagrįstumą, pažymėjo, kad ieškovas jokių kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio, ar kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, taip pat kad atsakovė smurtauja vaiko atžvilgiu, ar kitaip pažeidinėja vaiko interesus, t. y., jog dabartinė aplinka, kurioje vaikas gyvena, tapo jam nesaugi, į bylą nepateikė. Nagrinėjamu atveju vien ieškovo žodinių paaiškinimų, kuriuose jis teigia, jog atsakovė netinkamai vykdo savo motinos pareigas, dėl ko vaikui tapo nesaugu gyventi su ja, nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti šias aplinkybes įrodytomis. Teismas sprendė, jog vien 2021 m. gegužės 21 d. įvykusio įvykio, kuomet buvo nustatyti galimi nesmurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimai atsakovės šeimoje, faktas, kuris buvo vienkartinio pobūdžio ir kurio pasekmėje šeimai buvo taikoma atvejo vadyba ir šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, kuri pasibaigė konstatavus, jog šeimoje buvę rizikos veiksniai yra išnykę, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti esminį aplinkybių, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymu, pasikeitimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog dabartinė aplinka, kurioje vaikas gyvena, tapo jam nesaugi, kas savo ruožtu sudarytų pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą. Taip pat ieškovas, kaip pagrindą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, įrodinėjo aplinkybe, jog atsakovė yra atidavusi vaiką auginti ir gyventi kartu su vaiko seneliais (atsakovės tėvais). Nagrinėjamu atveju teismas šį ieškovo teiginį pripažino pagrįstu tik iš dalies. Iš bylos medžiagos, t. y. iš Tarnybos į bylą pateikto 2022 m. spalio 6 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto, kuris buvo surašytas apsilankius atsakovės tėvų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), turinio, ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, liudytojo J. P. (atsakovės tėvo ir vaiko senelio) parodymų bei nepilnamečio M. Z. paaiškinimų, buvo nustatyta, kad šalių sūnus iš tiesų daug laiko praleisdavo pas atsakovės tėvus (senelius), tiek su nakvyne, tiek be nakvynės, ypač darbo dienomis. Pavyzdžiui, iš Tarnybos 2022 m. spalio 6 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, jog lankantis pas atsakovės tėvus (vaiko senelius), pastarieji Tarnybos specialistei paaiškino, jog vaikas pas juos praleidžia dvi dienas per savaitę – pirmadienį ir trečiadienį, pas motiną – tris dienas, pas tėvą – dvi dienas (2 t., e. b. l. 193–195). Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad tol kol atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), vaikas darbo (mokslo) dienomis gyvendavo arba pas senelius, arba pas tėvą, o savaitgaliais, tačiau ne visada, ir per atostogas gyvendavo su atsakove jos gyvenamojoje vietoje. Liudytojas J. P. teismo posėdyje taip pat parodė, jog darbo dienomis paprastai būna pas juos (senelius) jų gyvenamojoje vietoje, kadangi greta jų randasi anūko mokykla, taip pat čia pat gyvena ir tėvas, pas kurį bendravimo tvarkoje nustatyta tvarka lankosi vaikas. Vis dėlto atsakovei pakeitus darbovietę (atsakovė nuo 2022 m. rugsėjo mėn. dirba (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 57), tiek atsakovė savo paaiškinimuose, tiek liudytojas J. P. savo parodymuose nurodė, jog atsakovė paprastai ir darbo dienomis apsigyvena pas savo tėvus kartu su savo sūnumi. Minėtą aplinkybę patvirtino ir šalių nepilnametis sūnus M. Z. 2023 m. sausio 17 d. vykusiame teismo posėdyje. Teismas vertino, jog atidavimas vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, kaip pagrindas keisti įprastinę vaiko gyvenamąją vietą, gali būti konstatuojamas tik tais atvejais, kai vaikas atiduodamas auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis ir tuo pačiu tas tėvas (motina) su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta iš esmės nusišalina nuo vaiko auginimo ir priežiūros, t. y. nusišalina nuo savo tėviškųjų teisių ir pareigų vykdymo. Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia tėvams, vykdant savo tiesiogines pareigas auginti, auklėti ir rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, pasitelkti trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, samdant vaiko auklę, atiduodant vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, mokyklą, savaitines ar ilgesnes stovyklas ir pan., kurie padėtų vaiku rūpintis, kai tėvai yra užsiėmę arba, arba padėtų ugdyti vaiką, vystyti jo gebėjimus ir talentus, savarankiškumą ir pan. Taigi, ne bet koks vaiko perdavimas tretiesiems asmenims gali būti laikomas tėvo (motinos) nusišalinimu nuo savo tėviškųjų teisių ir pareigų vykdymo. Nagrinėjamu atveju įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, vaiko paaiškinimus (nuomonę), Tarnybos išvadas, teismas darė išvadą, jog nors byloje iš dalies pasitvirtino aplinkybė, jog atsakovė dalį savo pareigų buvo delegavusi savo tėvams (vaiko seneliams), su kuriais motinai dirbant ir gyvenant miesto pakraštyje darbo dienomis vaikas iš esmės gyvendavo ir tuo metu vaiko seneliai juo rūpindavosi, tačiau byloje neįrodyta aplinkybė, kad motina tuo pat metu būtų nusišalinusi nuo savo tėviškųjų teisių ir pareigų vykdymo vaiko atžvilgiu – atsakovė palaikė nuolatinį ryšį su sūnumi, juo domėjosi ir rūpinosi, o savaitgaliais ir per sūnaus atostogas vaikas paprastai gyvendavo motinos gyvenamojoje vietoje. Kita vertus, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) klausimai turi būti sprendžiami pagal bylos nagrinėjimo ar teismo sprendimo priėmimo metu esančią faktinę situaciją. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad maždaug nuo 2022 m. spalio mėn., t. y. pakeitus darbovietę, atsakovė darbo dienomis paprastai gyvena pas savo tėvus, t. y. kartu su sūnumi, o savaitgaliais kartu su sūnumi, išskyrus atvejus, kai vaikas pats pareiškia norą pabūti pas senelius, gyvena savo gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, jog senelių gyvenamoji aplinka vaikui būtų nesaugi. Taip pat byloje nėra įrodyta, jog šalių pilnametis sūnus S. Z., kuris gyvena pas senelius, keltų grėsmę šalių nepilnamečio sūnaus M. Z. interesams. Paminėtina ir tai, jog pats nepilnametis teismo posėdyje ne kartą pažymėjo, kad nenorėtų keisti nusistovėjusios tvarkos (situacijos), t. y. norėtų palaikyti vienodą ryšį su abiem tėvais, tačiau nenorėtų, jog būtų pakeista jo gyvenamoji vieta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė CK 3.174 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurie esamoje situacijoje sudarytų pagrindą pakeisti šalių nepilnamečio sūnaus M. Z. gyvenamąją vietą. Byloje nenustačius, kad esanti aplinka nepilnamečiui M. Z. tapo nesaugi bei nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, t. y. keltų vaikui grėsmę, ieškovo ieškinys šioje dalyje buvo atmestas kaip neįrodytas. Atmetus ieškovo ieškinį dalyje dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, buvo atmesti ir išvestiniai ieškovo ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo sūnui iš skyrium gyvenančios motinos priteisimo bei skyrium gyvenančios motinos bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo.
10.4. Spręsdamas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, teismas nustatė, kad skyrium gyvenančio tėvo L. Z. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. Z. tvarka nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121-862/2016. Ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos 1 punkte numatyta, kad „ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais su nakvynėmis ieškovo gyvenamojoje vietoje, nepilnametį sūnų antradieniais ir ketvirtadieniais paimat iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir kitos dienos rytą (atitinkamai trečiadieniais ir penktadieniais) nuvedant į ugdymo įstaigą. <...>“. Pagal minėtą tvarką ieškovas su sūnumi bendrauja kas antrą darbo dieną su nakvynėmis pradedant nuo antradienio kiekvieną savaitę. Taigi pagal esamą situaciją vaikas darbo dienomis su abiem tėvais bendrauja tokia tvarka: vaikas pirmadienį, pasibaigus ugdymo procesui, ir naktį iš pirmadienio į antradienį praleidžia su motina; antradienį, pasibaigus ugdymo procesui, ir naktį iš antradienio į trečiadienį praleidžia su tėvu; trečiadienį, pasibaigus ugdymo procesui, ir naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį praleidžia su motina; ketvirtadienį, pasibaigus ugdymo procesui, ir naktį iš ketvirtadienio į penktadienį praleidžia su tėvu; penktadienį, pasibaigus ugdymo procesui, šeštadienį, sekmadienį ir naktį iš sekmadienio į pirmadienį praleidžia atitinkamai su motina arba su tėvu (poriniais savaitgaliais). Tai reiškia, jog vaikas darbo dienomis kiekvieną dieną, pasibaigus ugdymo procesui, grįžta pas vieną arba kitą iš tėvų. Pats nepilnametis M. Z. teismo posėdyje išreikšdamas savo nuomonę, kaip minėta, išsakė poziciją, kad jis nenorėtų keisti nustatytos tvarkos ir gyvenamosios vietos, tačiau išsakė pageidavimą, kad bendravimas su tėvais darbo dienomis vyktų ne kas antrą dieną, bet po dvi dienas, nes šiuo metu esanti tvarka neužtikrina jam aplinkos stabilumo. Teismas atkreipė dėmesį, jog Tarnybos atstovė teismo posėdyje duodama galutinę išvadą dėl ginčo išreiškė poziciją, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimas pagal vaiko išsakytą norą bendrauti po dvi darbo dienas, labiau atitiktų vaiko teisėtus interesus nei šiuo metu galiojanti tvarka. Paminėtina ir tai, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdyje pareiškė, kad neprieštarautų, jeigu tėvo bendravimo su sūnumi darbo dienomis tvarka būtų pakeista pagal sūnaus išreikštą pageidavimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus byloje išreikštą nuomonę (norą), kad bendravimas su tėvu darbo dienomis vyktų po dvi dienas, ir Tarnybos pateiktą išvadą dėl tokio vaiko noro, nenustatęs aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, jog toks vaiko noras neatitinka vaiko teisėtų interesų, nesant šalių prieštaravimų dėl tokio vaiko noro, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsniu teismo iniciatyva pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121-862/2016, nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos 1 punktą, išdėstant ji tokia tvarka: 1. ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieną savaitę nuo antradienio iki ketvirtadienio su nakvynėmis ieškovo gyvenamojoje vietoje, paimant nepilnametį sūnų antradieniais iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir ketvirtadienio rytą nuvedant sūnų į ugdymo įstaigą. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.
10.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas, teismui atmetus ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo sūnui iš skyrium gyvenančios motinos priteisimo bei skyrium gyvenančios motinos bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, prašė taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą, t. y. reiškė alternatyvų ieškinio reikalavimą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014, iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui (173,77 Eur) dydį, sumažinant šį dydį iki 0,00 Eur dydžio. Taigi, šiuo ieškinio reikalavimu ieškovas iš esmės siekė panaikinti jo prievolę teikti (mokėti) sūnaus išlaikymą atsakovei (vaiko motinai), kuri paskirta vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufruktore. Ieškovas šį ieškinio reikalavimą grindė iš esmės dviem argumentais: 1) po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis – ieškovas naujoje santuokoje yra susilaukęs dar dviejų vaikų (išlaikytinių), kuriems išlaikyti taip pat reikia nemažai lėšų ir ieškovas negali jiems skirti tokios pat sumos, kokią skirią sūnui M. Z., kadangi ieškovo sutuoktinė nedirba, todėl visa našta išlaikyti šeimą tenka vienam ieškovui; 2) ieškovas pagal galiojančią bendravimo tvarką su sūnumi faktiškai bendrauja daugiau, nei dvi savaites per mėnesį, sūnus didžiąją dalį laiko leidžia pas ieškovą, bendravimo metu ieškovas išlaiko savo sūnų, perka jam maistą, drabužius ir avalynę, mokymosi priemones, vaistus, duoda kišenpinigius, taip pat prisideda prie nekasdienių sūnaus poreikių, pavyzdžiui, pirko sūnui kompiuterį, ausines, dviratį, klaviatūrą, telefoną, todėl ieškovo nuomone, pinigai, kuriuos jis perveda atsakovei kaip sūnaus išlaikymo uzufruktorei, vaiko nepasiekia. Taigi, ieškovas ieškinio reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) grindžia (1) pablogėjusia savo turtine padėtimi, taip pat (2) pasikeitusiomis aplinkybėmis pasiskirstant tėvų naštai išlaikant sūnų.
10.6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014, iš dalies pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N2-931-131/2011, kuriuo buvo nustatytas šalių nepilnamečiui sūnui M. Z. išlaikymas ir priteisė iš L. Z. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. Z., mokamą po 173,77 Eur (600,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą, t. y. dirba savarankiškai (1 t., e. b. l. 119–129). Iš ieškovo pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 m. matyti, jog ieškovo pajamos 2019 m. viso sudarė 42 091,88 Eur, taip pat ieškovui buvo išmokėta 4214,74 Eur kompensacinių ir tiesioginių išmokų (1 t., e. b. l. 31–32). Taip pat 2021 m. spalio 21 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 16 (šešiolika) nekilnojamojo turto objektų (dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise), tarp jų butas adresu (duomenys neskelbtini), 3 (tris) nekilnojamojo turto objektus ieškovas valdo valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu (1 t., e. b. l. 142–143, 147–190), taip pat ieškovui nuosavybės teise priklauso 2 (dvi) transporto priemones (1 t., e. b. l. 130–133). Nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su D. Z. (1 t., e. b. l. 34), su kuria yra susilaukę dviejų vaikų – (duomenys neskelbtini) gimusios dukros I. Z. ir (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus P. Z. (1 t., e. b. l. 36–37). Taip pat ieškovas pateikė duomenis, jog jis kas mėnesį turi mokėti kredito įmokas pagal kredito sutartį, kredito grąžinimo data – 2028 m. balandžio 26 d. (1 t., e. b. l. 106), bei pateikė duomenis (mokėjimo dokumentus) apie savo šeimos patiriamas išlaidas (2 t., e. b. l. 3–34). Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė nuo 2021 m. birželio 6 d. iki 2022 m. rugsėjo mėn. dirbo viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini), kur jos pajamos vidutiniškai sudarė apie 320,00 Eur per mėn. (1 t., e. b. l. 45, 111, 134–139). Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), kur jos pajamos vidutiniškai sudaro apie 560,00 Eur per mėn. (3 t., e. b. l. 57–58). Atsakovė transporto priemonių neturi (1 t., e. b. l. 140), 2021 m. spalio 21 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso vienas žemės sklypas su statiniais (1 t., e. b. l. 141, 144–146). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turi įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių sumažėjimą. Minėta, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovui nustatyta pareiga įrodyti ieškinio faktinį pagrindą (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėdamas savo turtinės padėties pablogėjimą, ieškovas iš esmės nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matomas esminis ieškovo turtinės padėties pokytis nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo). Vienintelė objektyvi aplinkybė galimai lemianti menkesnes ieškovo galimybes teikti išlaikymą savo sūnui M. Z. yra dviejų papildomų išlaikytinių (nepilnamečių vaikų) gimimas minėtu laikotarpiu. Kita vertus, kaip nustatyta byloje, ieškovas dviejų nepilnamečių vaikų susilaukė (duomenys neskelbtini), tačiau į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) kreipėsi tik 2021 m. liepos 21 d., t. y. praėjus beveik (duomenys neskelbtini) metams nuo antrojo vaiko gimimo. Pastebėtina ir tai, jog ieškovas nepilnamečius vaikus augina kartu su sutuoktine. Ir nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jo sutuoktinė šiuo metu nedirba, t. y. šeimą išlaiko vienintelis ieškovas, tačiau iš esmės neįrodinėjo aplinkybių, trukdančių ieškovo sutuoktinei dirbti ir tokiu būdu finansiškai prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovas užsiima žemės ūkio veikla, t. y. ieškovas yra ūkininkas (verslininkas), ieškovui nuosavybės arba nuomos teise priklauso eilė nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypai, statiniai, transporto priemonės), kurių dalis įgyta ir po teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo priėmimo. Paminėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas priėjo išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, sudarančių faktinį pagrindą pripažinti, kad ieškovo turtinė padėtis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo (2014 m. gruodžio 29 d.) iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (2021 m. liepos 21 d.), pasikeitė, t. y. iš esmės pablogėjo, taip pat ieškovas iš esmės neįrodinėjo, kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė (sumažėjo) šalių sūnaus poreikiai arba iš esmės pasikeitė (pagerėjo) atsakovės turtinė padėtis. Be to, teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014, priėmimo metu MMA dydis sudarė 289,62 Eur (1000,00 Lt), tuo tarpu šio sprendimo priėmimo metu MMA dydis sudaro apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius. Taigi, šalių sūnaus poreikiai per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo dėl objektyvių aplinkybių tik padidėjo, o ne sumažėjo. Minėtos išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, jog šalių sūnus šiuo metu nebelanko jokių papildomo ugdymo užsiėmimų, nors anksčiau lankė. Minėta, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius.
10.7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pažymėjo, kad ieškovas, kaip išlaikymo dydžio sumažinimo faktinį pagrindą nurodo aplinkybę, jog pagal šiuo metu nustatytą jo bendravimo su sūnumi M. Z. tvarką, jis faktiškai su sūnumi praleidžia apie dvi savaites per mėnesį. Tokiu būdu jis iš esmės išlaiko vaiką, kai pastarasis gyvena pas jį plius dar moka išlaikymą vaikui, pervesdamas šias lėšas atsakovei, kaip vaikui mokamo išlaikymo uzufruktorei. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, jog jis laikotarpiu nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo pirko vaikui drabužius, mokėjo už sveikatos priežiūros paslaugas, mokėjo už vaiko papildomo ugdymo užsiėmimus, pirko kompiuterį, telefoną ir pan. (1 t., e. b. l. 16–29; 2 t., e. b. l. 79, 116–119, 183–185). Pažymėtina, jog atsakovė byloje nenuginčijo minėtų ieškovo įrodymų, patvirtinančių, jog be atsakovei mokėtino sūnaus išlaikymo jis papildomai prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, tiesiogiai pirkdamas vaikui daiktus ir apmokėdamas už sūnui teikiamas paslaugas. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121-862/2016, nustatytą ieškovo bendravimo su sūnumi M. Z. tvarką, kuri patikslinta šiuo teismo sprendimu iš esmės nekeičiant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku apimties, ieškovas ne švenčių ir (ar) atostogų dienomis su sūnumi bendrauja 7 dienas per dvi savaites, t. y. apie pusę viso laiko. Per valstybines šventes ir vaiko atostogų metu ieškovas per du metus (padalinant laiką poriniais ir neporiniais metais) praleidžia su sūnumi taip pat apie pusę viso laiko. Iš to darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121-862/2016, kuris patikslintas šiuo sprendimu, nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka iš esmės atitinka arba yra labai artima taip vadinamam bendravimo su vaiku modeliui „50:50 procentų laiko“. Taigi nors pagal nustatytą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką paprastai nėra skirstomas išlaikymo dydis, pavyzdžiui, jei vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) bendrauja kas antrą savaitgalį, tai neturėtų turėti lemiamos reikšmės nustatant išlaikymo vaikui dydį, tais atvejais, kai nustatoma bendravimo tvarka pagal vadinamąjį 50:50 procentų laiko modelį, ji gali turėti įtakos ir nustatant išlaikymo dydį bei paskirstant tėvams išlaikymo prievoles. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog tuo laikotarpiu, kai vaikas būna su kiekvienu iš tėvų, abu tėvai tenkina kasdienius vaiko poreikius, todėl ši aplinkybė laikytina įrodyta (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, jog tuo metu, kai vaikas būna su savo seneliais, prie vaiko kasdienių poreikių prisideda ir jo seneliai, niekaip nepaneigia minėtos konstatuotos aplinkybės. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad tarp šalių būtų (rašytinis ar žodinis) sutarimas dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo. Atsakovė pateikė į bylą nepilnamečio vaiko M. Z. išlaikymui reikalingų išlaidų apskaičiavimo lentelę (2 t., e. b. l. 123). Iš minėtų lentelėje pateiktų skaičiavimų matyti, kad atsakovės vertinimu vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 620,00 Eur suma per mėnesį. Atsakovė, apskaičiuodama vaiko poreikius, nurodo, jog vaiko sveikatos priežiūrai, mokymosi priemonėms, interneto ir televizijos paslaugoms, kompiuterinei įrangai, taip pat būreliams bei papildomam ugdymui per mėnesį reikalinga 160,00 Eur suma. Teismo vertinimu, kitos atsakovės lentelėje nurodytos išlaidos priskirtinos prie kasdienių vaiko poreikių, kuriuos labiau tikėtina, kad patiria kiekvienas iš tėvų tuo metu, kada vaikas būna su juo. Atsakovė grįsdama kitus vaikui svarbius poreikius nurodo, jog vaikui yra reikalinga tam tikrų dalykų korepetitorių pagalba, periodiškai reikia pirkti kompiuterinę įrangą, mokėti už mobilaus ryšio ir interneto paslaugas. Atsakovė įrodinėdama minėtas aplinkybes pateikė į bylą rašytinius įrodymus (2 t., e. b. l. 45–47; 3 t., e. b. l. 48–49, 50–56, 106–109). Teismo vertinimu, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, taip pat ir galimai atsirasiančiais ateityje, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Iš bylos medžiagos matyti, jog abi šalys (tėvai) be kasdienių vaiko poreikių nesant susitarimo iš dalies tenkina ir kitus vaikui svarbius poreikius, pavyzdžiui, perka drabužius, telefonus, kompiuterius, moka už sveikatos priežiūros paslaugas ir pan. Tačiau, teismo vertinimu, tokie tarpusavyje nederinami kiti vaikui svarbūs poreikiai yra tenkinami neatsižvelgiant į bendrą tokių poreikių tenkinimo kontekstą, o labiau atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų galimybes patenkinti tokius poreikius. Tokiu būdu tokie vaiko poreikiai tenkinami nenuosekliai, galbūt net labiau tėvams tarpusavyje konkuruojant ir (ar) galimai rodant tarpusavio pranašumą. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kadangi, kaip minėta, tarp tėvų nėra bendro susitarimo dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo, atsižvelgdamas į tai, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014, vaiko išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise paskirta disponuoti būtent atsakovė, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra nuginčyta prezumpcija, jog šias išlaidas patiria būtent atsakovė, kaip vaiko piniginių lėšų uzufruktorė. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad išlaikymas vaikui iš ieškovo priteistas 2014 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Tuo tarpu ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, kuri iš esmės atitinka bendravimo su vaiku modelį „50:50 procentų laiko“, nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2016 m. spalio 28 d. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog priėmus minėtą teismo sprendimą ir nustačius žymiai intensyvesnę ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką (artimą arba atitinkančią bendravimo su vaiku modelį „50:50 procentų laiko“), iš esmės pasikeitė aplinkybė, turinti lemiamos reikšmės nustatant išlaikymo vaikui dydį bei paskirstant tėvams išlaikymo prievoles. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, vadovaudamasis teismų praktika, bei atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121-862/2016, kuris patikslintas šiuo sprendimu, nustatyto ieškovo bendravimo su sūnumi intensyvumą, įvertinęs ieškovo bendravimo su sūnumi faktinę padėtį retrospektyviai pagal šalių pateiktus ieškovo bendravimo su sūnumi grafikus (2 t., e. b. l. 133–134; 3 t., e. b. l. 110–111), pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu nustatytą išlaikymo vaikui dydį jį sumažinant.
10.8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors atsakovė išsamiais įrodymais nepagrindė kitus vaikui svarbius poreikius, tačiau nurodyta kitiems vaikui svarbiems poreikiams tenkinti reikalinga suma (160,00 Eur) yra realaus ir protingo dydžio, galimai atitinkanti realius vaiko ne kasdienius poreikius. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai. Teismo vertinimu, atsakovės bylos nagrinėjimo metu nurodyti argumentai, jog ateityje vaiko poreikiai gali didėti, pavyzdžiui, kita vertus, išlaikymo teikimo nepilnamečiams vaikams prievolė yra tęstinio pobūdžio, todėl vaiko poreikiai gali kisti nepriklausomai nuo tėvų valios. Dėl to įstatymas ir numato, jog teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, kadangi iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo bendravimas su vaiku iš esmės atitinka modelį „50:50 procentų laiko“, teismas darė išvadą, jog tėvų išlaikymo prievolės tenkinant kasdienius vaiko poreikius pasiskirsto tarp tėvų lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, ši teismo išvada byloje esančiais įrodymais nėra paneigta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertino kad šioje dalyje, t. y. kasdienių vaiko poreikių tenkinimo dalyje, yra pagrindas sumažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo sumą. Tačiau nesant tarp tėvų susitarimo dėl išlaidų, susijusių su kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimu, ir nenuginčijus prezumpcijos, jog tokias išlaidas patiria arba turėtų patirti tas iš tėvų su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, t. y. atsakovė, taip pat nenustačius pagrindų nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo teikiant išlaikymą vaikui, teismas sprendžia, kad šioje dalyje nėra pagrindo sumažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo sumą. Remdamasis išdėstytu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir suformuota kasacinio teismo praktika, prioritetiškai ginamais vaikų interesais, teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014, priteistą iš ieškovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį, priteisiant iš ieškovo L. Z. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. Z., mokamą po 80,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo prašymą priteistą išlaikymo dydį sumažinti nuo privalomos mediacijos pradžios, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus 2013 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, bei nenustatęs išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo kasacinio teismo suformuluotos taisyklės, sprendė, kad nagrinėjamu yra pagrindas sumažinti iš ieškovo priteistą nepilnamečiui sūnui išlaikymą ne nuo kreipimosi dėl privalomos mediacijos taikymo, tačiau nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
10.9. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 132,00 Eur žyminio mokesčio (1 t., e. b. l. 38; 2 t., e. b. l. 51–52), taip pat ieškovas patyrė 2 000,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (1 t., e. b. l. 109–110; 2 t., e. b. l. 98–99). Duomenų apie kitas bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas ieškovas nepateikė. Taigi, viso bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 2 132,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-6231 (3 t., e. b. l. 42–43) nuo 2022 m. lapkričio 17 d. buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gruodžio 20 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2022-14110 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog valstybės išlaidos teikiant atsakovei M. P. antrinę teisinę pagalbą sudaro 335,00 Eur (3 t., e. b. l. 126–129). Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys (vienas iš alternatyvių reikalavimų) patenkintas iš dalies – 54 procentų patenkintų turtinių reikalavimų dėl išlaikymo sumažinimo (93,77 x 100) / 173,77). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 bei 98 straipsniais, ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės buvo priteista 1 151,28 Eur (2 132,00 Eur x 0,54) bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo buvo priteista 154,10 Eur (335,00 Eur x 0,46) išlaidų, teikiant atsakovei antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas patyrė 58,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o atsakovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai buvo priteista 26,75 Eur (58,16 Eur x 0,46) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantė (atsakovė) M. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškovo alternatyvus reikalavimas bei sumažintas nepilnamečiui vaikui teikiamas išlaikymas iki 80,00 Eur dydžio kas mėnesį, atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio vaikui sumažinimo nuo buvusios 173,77 Eur sumos iki 80,00 Eur kas mėnesį yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis nepilnamečio vaiko interesams, kadangi, visų pirma, teismo sprendime nebuvo atsižvelgta į tai, kad daugiau laiko vaikas praleidžia su atsakove ir atsakovės tėvais (vaiko seneliais), o ne su ieškovu. Be to, vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta ne su ieškovu, o su atsakove (šios aplinkybės yra užfiksuotos byloje iš liudytojo, atsakovės tėvo paaiškinimų, šalių pateiktų bendravimo su vaiku grafikų). Netinkamai įvertintos ir kitos byloje esančios aplinkybės, kad ieškovo papildomas laiko praleidimas su vaiku ir jo patiriamos papildomos išlaidos vaikui, yra tinkamas pagrindas peržiūrėti ir iš esmės sumažinti ieškovo vaikui teikiamo išlaikymo dydį, nors tai nėra teisinis pagrindas iš naujo spręsti vaiko išlaikymo pakeitimo klausimą (išlaikymo dydžio pakeitimas galimas tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai arba iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams, tuo tarpu aplinkybė, kad vaiko tėvas bendrauja pakankamai daug laiko su vaiku (šio aplinkybės taip pat buvo ir 2014 m., kai vaikui buvo priteista 173,77 Eur suma), nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį ir iš esmės neatitinka vaiko interesų.
11.2. Tinkamai neįvertinta aplinkybė, kad išlaikymas vaikui priteistas 2014 m., ieškovo bendravimo tvarka su vaiku nustatyta dar 2016 m., tuo tarpu alternatyvus reikalavimas mažinti išlaikymą vaikui pareikštas praėjus šešeriems metams nuo ieškovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir taip pat praėjus aštuoneriems metams nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo. Šiuo atveju neatsižvelgta į atsakovės nurodytus argumentus, kad vaiko poreikiai nuo 2014 m. iki 2023 m. yra ženkliai išaugę, vaikui reikalingos papildomos lėšos, ekonominė situacija valstybėje nuo 2014 m. iš esmės yra pasikeitusi, todėl net tik, kad nebuvo pagrindo mažinti išlaikymo dydį vaikui, tačiau turėjo būti svarstoma dėl išlaikymo vaikui dydžio padidinimo (atsakovė bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir padidinimo neinicijavo atsižvelgdama į tas pačias aplinkybes, kad vaikas nemažai laiko praleidžia pas tėvą). Pats teismas byloje yra pagrįstai konstatavęs, kad nėra pagrindo spręsti apie iš esmės pasikeitusią ieškovo turtinę padėtį. Taip pat byloje nenustatyta apie vaiko poreikių sumažėjimą. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nebuvo nustatyta faktų apie esminį ieškovo (vaiko tėvo) turtinės padėties pasikeitimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis) bei nesant nustatyta nepilnamečio vaiko poreikių sumažimo aplinkybių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), nebuvo pagrindo mažinti išlaikymo vaikui dydį.
11.3. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove (vaiko mama). Atsakovei pavesta uzufrukto teise disponuoti vaiko poreikiams tenkinti skirtomis lėšomis, o tai reiškia, kad esant nustatytam uzufrukto institutui, atsakovė, būdama uzufruktore, privalo pasirūpinti visų vaiko būtiniausių poreikių tenkinimu. Savo ruožtu atsakovės skundžiamu teismo sprendimu nustatyto 80,00 Eur dydžio išlaikymo (sumažinto dydžio) nepakanka vaikui išlaikyti. Remiantis teismo priimtu sprendimu, ieškovas savo nuožiūra vaiku rūpintis pareigos neturi, jam yra priskiriama vienintelė pareiga vaikui skirti 80,00 Eur dydžio išlaikymą, tuo tarpu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Atsakovas pagal teismo sprendimą neturi pareigos teikti daugiau negu 80,00 Eur dydžio išlaikymą ir nėra apibrėžta aiškiai kiek vaikui skirti lėšų išlaikymui. Remiantis tokia teismo sprendimo logika, ieškovas aplamai, to norėdamas, gali vaikui neskirti daugiau negu 80,00 Eur kas mėnesį išlaikymo (pavyzdžiui, ieškovas teismo priteistus alimentus sūnui nuo 2017 m. nei karto neindeksavo, nors teismo sprendime tai buvo nurodyta). Taip pat kadangi tarp tėvų iš esmės yra nesutarimas klausimais dėl vaiko priežiūros, jo materialinio aprūpinimo, dėl to tarp tėvų kyla nuolatiniai konfliktai. Taigi manytina, kad tokia teismo sprendimu įtvirtinta rūpinimosi vaiku bei vaiko materialinės gerovės užtikrinimo tvarka, kai abu tėvai savarankiškai (autonomiškai) teikia vaikui išlaikymą (kai ieškovas skiria tik 80,00 Eur minimalią dalį vaikui skirtos sumos, kuria disponuoja uzufruktorė), nėra racionali (pagal tokią tvarką, pavyzdžiui abu tėvai gali vaikui nupirkti tas pačias mokymosi priemones, dubliuoti įvairius kitus pirkinius ir kt., kas yra neracionalu). Taigi, iš ieškovo vaikui priteista 80,00 Eur išlaikymo suma yra neadekvati lyginant su minimaliu pragyvenimo lygiu Lietuvoje, taip pat nesuderinama su vaikų poreikių minimaliu lygiu, kuris siejamas su minimalios algos dydžiu.
11.4. Teismas neteisingai įvertino ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokatui, skaičiuodamas jas maksimaliu dydžiu bei priteisė iš atsakovės, jos vertinimu, per didelę sumą (1151,28 Eur), kurios ji nėra pajėgi iškarto sumokėti ieškovui. Be to, atsakovės interesus pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas V. Griežė, su kuriuo atsakovė dėl objektyvių aplinkybių nutraukė teisinių paslaugų teikimo sutartį (dėl advokato sveikatos būklės). Atsakovė advokatui už teisines paslaugas yra sumokėjusi 600,00 Eur sumą, tačiau įrodymai apie išlaidas nebuvo pateikti dėl tos pačios priežasties (advokato sveikatos būklės). Įrodymus apie atsakovės bylinėjimosi išlaidas atsakovė prašys teismo prijungti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ir priteisti šią sumą iš ieškovo.
Atsiliepimas
12. Ieškovas L. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliantės (atsakovės) M. P. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:
12.1. Nepilnametis sūnus M. Z. iš esmės visą laiką, skirtą būti su mama, gyvena pas senelius, atsakovės tėvus, o pas mamą važiuoja tik kas antrą savaitgalį, nors teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Kitaip tariant, motina yra atidavusi vaiką auginti ir gyventi kitiems asmenims. Pati vaiku nesirūpina ir, ieškovo įsitikinimu, vaiko neišlaiko. Vaiką išlaiko seneliai. Byloje yra bankiniai mokėjimo pavedimai, kur matyti, kad rūbus perka J. P. - atsakovės tėvas. Atsakovė pati nesirūpina būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu, nors ji uzufrukto teise disponuoja vaikui skirtomis lėšomis. (duomenys neskelbtini) dieną ieškovas sudarė santuoką su D. J. – P. (dabar – Z.). Gimė du vaikai – (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. Z., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. Z.. Ieškovo sutuoktinė dirbti negali, nes vaikai maži ir dažnai serga. Jokių pajamų negauna, todėl turi išlaikyti ir ją. Ieškovo pajamos nėra didelės. Jis užsiima individualia veikla, atlieka gerbūvio darbus. Tai sezoniniai darbai. Per mėnesį grynų pajamų atmetus visas veiklos sąnaudas gaunasi 1300,00 Eur. Taip pat šiek tiek pinigų gauna iš ūkininkavimo. Pernai iš žemės ūkio veiklos gavo 4157,00 Eur. Turi būsto paskolą. Per mėnesį moka 230,00 Eur. Kredito likutis 25 000,00 Eur. Paskolą pasiėmė 2014 m., kai išsiskyrė su atsakove, tam, kad nusipirkti sau gyvenamąjį būstą, nes jų bendrą turėtą būstą paliko atsakovei, atsisakęs bet kokios kompensacijos. Už gautą paskolą ieškovas pirko butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur dabar gyvena. Visos šeimos komunalinės išlaidos per mėnesį siekia apie 170,00 Eur, telefonas/internetas 88,00 Eur per mėn., ieškovui vienam maistas kainuoja apie 350,00 Eur per mėn., drabužiai/avalynė. Kuro per metus sunaudoja apie 2 tonas, nes naudoja jį ir savo individualiai ir žemės ūkio veiklai. Abiejų vaikų iš antros santuokos išlaikymas kainuoja virš 600,00 Eur. Ieškovas nepilnamečiui sūnui M. Z. yra įrengęs atskirą kambarį pas save namuose, nupirko jam lovą už 350,00 Eur, stalą už 150,00 Eur, kėdę už 75,00 Eur, įrengė spintą. Mokėjo už jo dantis 250,00 Eur, perka vaistus, nes jis alergiškas katėms. Pirko jam kompiuterį už 800,00 Eur, ausines, dviratį, klaviatūrą, telefoną už 200,00 Eur, vežasi į keliones ir kt. Todėl teismas pagrįstai darė išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121- 862/2016, kuris patikslintas skundžiamu sprendimu, nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka iš esmės atitinka arba yra labai artima taip vadinamam bendravimo su vaiku modeliui „50:50 procentų laiko“ ir pagrįstai sumažino išlaikymo dydį iki 80,00 Eur per mėn.
12.2. Apeliantė ginčija ir teismo priteistas ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nesutinka su šia atsakovės pozicija, nes ieškovui priteistos ne visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą. Priteista suma nėra didelė, adekvati, neviršija rekomendacijų ir yra teisinga.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
14. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. – pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2 – 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo iš dalies patenkinti ieškovo reikalavimai ir sumažintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu iš ieškovo priteistas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis nuo 173,77 Eur iki 80,00 Eur bei taip pat priteista 1151,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-931-131/2011 patenkino ieškovės M. Z. (dabar – P.) ieškinį ir nutraukė santuoką, įregistruotą 1993 m. birželio 11 d. Vilniaus m. CMS (įrašo 1332) dėl atsakovo L. Z. kaltės. Taip pat teismas, be kita ko, nustatė nepilnamečių vaikų S. Z. ir M. Z. gyvenamąją vietą su motina (ieškove) M. Z. (P.), jos gyvenamojoje vietoje bei priteisė iš atsakovo L. Z. išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. Z. ir M. Z. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2010 m. lapkričio 22 d., iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o ieškovę M. Z. (P.) nustatė nepilnamečių vaikų S. Z. ir M. Z. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja.
17. Iš LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7712-96/2013 patenkino ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei M. P. ir nustatė tėvo (ieškovo) L. Z. bendravimo su sūnumi M. Z. tvarką, pagal kurią: 1) kas antrą porinį penktadienį tėvas turi teisę paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos 19 val. ir turi grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; 2) poriniais metais tėvas praleidžia su sūnumi antrą Šv. Velykų ir antrą Šv. Kalėdų dieną. Sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Apie sūnaus paėmimą šventėms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 1 dieną; 3) neporiniais metais tėvas praleidžia su sūnumi pirmą Šv. Velykų ir pirmą Šv. Kalėdų dieną. Sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą kitą dieną 10 val. Apie sūnaus paėmimą šventėms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 1 dieną; 4) sūnaus gimimo dieną, tėvo gimimo dieną, tėvo motinos gimimo dieną įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti sūnų iš darželio (po mokyklos) ar iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti jį tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19 val.; 5) sūnaus mokslo atostogų metu sūnus nepertraukiamai bendrauja su tėvu pusę atostogų laiko. Apie sūnaus paėmimą atostogoms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų; 6) vasaros metu nuo liepos 1 dienos iki liepos 31 dienos sūnus būna pas tėvą. Sūnus liepos mėnesio 1 dieną paimamas iš jo gyvenamosios vietos 19 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą liepos 31 d. iki 19 val. Apie sūnaus paėmimą liepos mėnesiui privaloma pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų; 7) sūnaus tėvui nepaėmus sūnaus pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, gimtadienių proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais gali tik sūnaus motinai sutikus. Tėvų susitarimu tėvas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku.
18. Taip pat iš LITEKO esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eN2-21059-131/2014 patenkino ieškovės M. P. ieškinį atsakovui L. Z. ir iš dalies pakeitė 2011 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-931-131/2011, kuriuo buvo nustatytas M. Z. išlaikymas ir priteisė iš atsakovo L. Z. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. Z. po 600 Lt (173,77 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o ieškovę M. P. nustatė nepilnamečio vaiko M. Z. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja.
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1121-862/2016 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7712-96/2013 nustatytą tėvo (ieškovo) L. Z. bendravimo su sūnumi M. Z. tvarką ir nustatė tėvo (ieškovo) L. Z. bendravimo su sūnumi M. Z. tvarką, pagal kurią: 1) ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais su nakvynėmis ieškovo gyvenamojoje vietoje, nepilnametį sūnų antradieniais ir ketvirtadieniais paimant iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir kitos dienos rytą (atitinkamai trečiadieniais ir penktadieniais) nuvedant į ugdymo įstaigą; 2) ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kas antrą (porinį) savaitgalį, penktadienį (porinį) paimant nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant jį į ugdymo įstaigą pirmadienio ryte; 3) ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja poriniais metais šalių sūnaus mokyklinių žiemos atostogų metu nuo gruodžio 26 dienos iki paskutinės atostogų dienos, nepilnametį sūnų gruodžio 26 dieną 10 valandą paimant iš vaiko gyvenamosios vietos ir pirmąją mokslo metų dieną grąžinant į ugdymo įstaigą. Neporiniais metais tėvas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja nuo pirmosios žiemos atostogų dienos, paskutinę prieš atostogos darbo dieną paimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos ir gruodžio 24 dieną 10 valandą grąžindamas nepilnametį sūnų į gyvenamąją vietą; 4) ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja poriniais metais šalių sūnaus pavasario mokyklinių atostogų metu nuo antrosios Šv. Velykų dienos iki paskutinės atostogų dienos, nepilnametį sūnų antrąją Šv. Velykų dieną 10 valandą paimant iš vaiko gyvenamosios vietos ir pirmąją mokslo metų dieną grąžinant į ugdymo įstaigą. Neporiniais metais tėvas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja nuo pirmosios pavasario atostogų dienos, paskutinę prieš atostogos darbo dieną paimdamas iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą priešvelykinį šeštadienį 20 valandą; 5) ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja poriniais metais per visas papildomas mokyklines atostogas, paskutinę darbo dieną prieš šias atostogas paimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos, o pirmąją mokslo metų dieną nuvedamas jį į ugdymo įstaigą; 6) ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja neporiniais metais per visas mokyklines rudens atostogas, paskutinę darbo dieną prieš šias atostogas paimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos, o pirmąją mokslo metų dieną nuvedamas jį į ugdymo įstaigą; 7) ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja pusę nepilnamečio sūnaus vasaros atostogų laiko. Dėl laikotarpių, kurių metu šalių nepilnametis vaikas praleis vasaros atostogas šalys L. Z. ir M. P. turi susitarti iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Iki šio momento šalims L. Z. ir M. P. nesuderinus vasaros atostogų laiko, poriniais metais liepos mėnesį šalių nepilnametis sūnus praleidžia su ieškovu L. Z., rugpjūčio mėnesį - su atsakove M. P., neporiniais metais liepos mėnesį šalių nepilnametis sūnus praleidžia su atsakove, rugpjūčio mėnesį - su ieškovu; 8) šios tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi šalių nepilnamečio sūnaus visų mokyklinių atostogų laiku, nurodytu tvarkos 3-7 punktuose; 9) šalys L. Z. ir M. P. nedelsiant (ne vėliau kaip per valandą) turi informuoti skyrium esantį tėvą ar motiną apie vaiko ligą ir suteikti visą reikalingą informaciją (apie ligą, jos eigą, gydymo įstaigą į kurią buvo kreiptasi ir pan.); 10) nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik bendru šalių L. Z. ir M. P. sutarimu.
20. Šioje nagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas L. Z. pareikštu patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-931-131/2011 nustatytą šalių nepilnamečio vaiko M. Z. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu L. Z.; 2) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą po 174,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; 3) nustatyti ieškovo siūlomą vaiko ir motinos bendravimo tvarką; 4) teismui netenkinus anksčiau nurodytų ieškinio reikalavimų, sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014 priteisto sūnui M. Z. išlaikymo dydį iki 0,00 Eur per mėnesį dydžio nuo privalomosios mediacijos pradžios. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškovo L. Z. patikslintą ieškinį patenkino iš dalies ir pakeitė iš ieškovo L. Z. priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. Z. dydį, sumažindamas jį iki 80,00 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas pakeitė nustatytos ieškovo L. Z. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. Z. tvarkos 1 punktą, išdėstydamas jį tokia tvarka: „1. Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieną savaitę nuo antradienio iki ketvirtadienio su nakvynėmis ieškovo gyvenamojoje vietoje, paimant nepilnametį sūnų antradieniais iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir ketvirtadienio rytą nuvedant sūnų į ugdymo įstaigą“.
Dėl apeliantės argumentų
21. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).
22. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, jog ši materialiosios teisės norma tiesiogiai reglamentuoja tik teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms atvejus, tačiau, pagal kasacinio teismo praktiką, pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį egzistuoja ne tik nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo, bet ir sumažėjimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
23. Taigi CK 3.201 straipsnio 1 – 2 dalių nuostatų taikymui būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
24. Pažymėtina, kad spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pokytį, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo – tėvų turtinė padėtis, vaikų poreikių pasikeitimas turi būti įvertinti atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
25. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
26. Tuo tarpu tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
27. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-596/2009). Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((CPK) 178 straipsnis)). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
29. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką bylose dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros principus, bei į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas sumažinti šalių nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydžio sumą iki 80,00 Eur.
30. Kaip jau buvo minėta, CK 3.201 straipsnio 1 – 2 dalių nuostatų taikymui būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovas L. Z. neįrodė aplinkybių, sudarančių faktinį pagrindą pripažinti, kad ieškovo turtinė padėtis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo (2014 m. gruodžio 29 d.) iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (2021 m. liepos 21 d.), pasikeitė, t. y. iš esmės pablogėjo. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovas iš esmės neįrodinėjo ir kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti (pakeisti) teikiamo išlaikymo dydį, t. y. kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė (sumažėjo) šalių sūnaus poreikiai arba iš esmės pasikeitė (pagerėjo) atsakovės turtinė padėtis. Ieškovas šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų neginčijo, apeliacinio skundo neteikė, todėl laikytina, kad teismo padarytos minėtos išvados dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių yra pagrįstos, paremtos išsamiu bylos aplinkybių ir įrodymų išnagrinėjimu bei vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, pripažintini kaip teisiškai pagrįsti apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentai, kad išlaikymo dydžio vaikui sumažinimas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir nebuvo nustatyta pagrindų ir būtinybės jį iš esmės keisti (sumažinti).
31. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tiek skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek apeliacinio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2023 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 840,00 Eur, t. y. apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius. Paskirsčius minėtą pinigų sumą tėvams lygiomis dalimis, tai sudarytų maždaug po 317,00 Eur kiekvienai šaliai (840,00 Eur/2). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eN2-21059-131/2014, kuriuo iš ieškovo L. Z. buvo priteistas 173,77 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ir teikiamą išlaikymą sumažino iki 80,00 Eur per mėnesį, kas sudarytų 160,00 Eur per mėnesį abiem tėvams. Paminėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo priėmimo metu minimaliąją mėnesinę algą sudarė 1035 Lt (apytiksliai 299,76 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl minimaliojo darbo užmokesčio Nr. 972). Taigi iš ieškovo pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteista suma (80,00 Eur) yra 4 (keturis) kartus mažesnė nei numatytas orientacinis kriterijus, tenkantis kiekvienam iš tėvų (317,00 Eur), kuris tuo pačiu metu yra didesnis nei 2014 m. galiojęs minimalus mėnesinis atlyginimas (299,76 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas, tačiau negali būti priteisiamas mažesnis nei būtinas bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, nes priešingu atveju nepilnamečio vaiko turtinės teisės ir interesai nebūtų pakankamai apsaugoti. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Šiuo atveju teigtina, kad pirmosios instancijos teismas, reikšmingai sumažindamas nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydį, neatsižvelgė į tai, kad nustačius 173,77 Eur dydžio išlaikymą, nepilnamečiui vaikui buvo 5 (penkeri) metai, jog nuo išlaikymo priteisimo praėjo 9 (devyneri) metai per kuriuos esmingai pasikeitė tiek ekonominė situacija, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą, tiek nepilnamečio vaiko poreikiai, jam natūraliai augant ir vystantis, tačiau išlaikymo dydis nebuvo peržiūrimas (keičiamas) nuo 2015 m., todėl tikėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu priteisto išlaikymo objektyviai negalėjo užtekti visų nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui bei papildomam ugdymui ir vystymuisi, o pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu priteistą išlaikymą sumažinus perpus, t. y. iki 80,00 Eur, yra sudaromas pagrindas būtinuosius ir svarbius nepilnamečio vaiko poreikius tenkinti tik minimaliai ir formaliai, tokiu būdu neužtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas.
32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį, todėl negali būti vadovaujamasi. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo), t. y. civilinės bylos nagrinėjimas vyko pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, kuriais, be kita ko, buvo siekiama sumažinti iš ieškovo nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymo sumą. Paminėtina, jog remiantis bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), todėl būtent ieškovas turėjo įrodyti, jog egzistuoja CK 3.201 straipsnio 1 – 2 dalyse įtvirtintos sąlygos, sudarančios pagrindą pakeisti (sumažinti) teikiamo išlaikymo dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad apeliantė (atsakovė) neteiktų ar teiktų nepakankamą išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Išlaikymo dydis, kurį ieškovas prašė peržiūrėti (pakeisti), buvo įvertintas ir nustatytas 2014 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, todėl apeliantei (atsakovei) nepagrįstai buvo perkelta pareiga įrodinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotas aplinkybes. Be to, tiek 2014 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas 173,77 Eur dydžio išlaikymas (bendrai sudaro 347,54 Eur per mėn. iš abiejų tėvų), tiek pirmosios instancijos teisme pateikti išlaikymui reikalingų išlaidų skaičiavimai (2 t., e. b. l. 123), pagal kuriuos nepilnamečiui vaikui bendrai reikia 620,00 Eur per mėn., patvirtina, kad išlaikymo sumos neviršija minimaliosios mėnesinės algos. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo faktinė bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku yra artima arba atitinka bendravimo su vaiku modelį „50:50 procentų laiko“, o apeliantė (atsakovė) minėtos išvados neginčijo ir patvirtino, kad nepilnametis vaikas nemažai laiko praleidžia pas ieškovą, tačiau tokia aplinkybė nesudaro pagrindo atleisti ieškovą nuo imperatyvios tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą, kuris šiuo atveju buvo pakankamai nedidelio dydžio (173,77 Eur). Kaip jau buvo minėta, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su apeliante (atsakove). Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, jog nepilnametis vaikas taip pat didžiąją dalį laiko gyvena pas savo senelius, atsižvelgiant į tai, jog yra arti mokymosi įstaiga, dėl ko apeliantė (atsakovė) taip pat gyvena pas savo tėvus (nepilnamečio vaiko senelius), tačiau tai nepaneigia to fakto, kad būtent apeliantei (atsakovei), kaip nepilnamečio vaiko motinai, su kuria nuo 2011 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta gyvenamoji vieta, yra geriau žinomi sūnaus poreikiai bei išlaidos jiems tenkinti. Be to, nors pirmosios instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovas reikšmingai prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo ne tik kiekvieną mėnesį mokėdamas išlaikymą, bet ir papildomai, pvz., nupirkdamas vaikui drabužius, kompiuterį, telefoną, mokėdamas už sveikatos priežiūros paslaugas, už vaiko papildomo ugdymo užsiėmimus ir kt., o toks ieškovo elgesys vertintinas teigiamai, tačiau ieškovo skiriamos papildomos lėšos nepilnamečiui vaikui nesudaro absoliutaus pagrindo pakeisti (sumažinti) teismo nustatyto ir priteisto išlaikymo, kadangi nėra garantijos, jog toks papildomas išlaikymas ir toliau bus teikiamas, bei nėra aiškus jo dydis. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui. Net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2014 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas 173,77 Eur išlaikymo dydis laikytinas būtinu šalių nepilnamečio vaiko teisėtiems interesams ir poreikiams užtikrinti ir negalėjo būti mažinamas, kadangi mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl teikiamo išlaikymo sumažinimo iki 80,00 Eur ir ieškovo reikalavimą dėl priteisto išlaikymo sumažinimo atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
34. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
35. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
36. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė (atsakovė) M. P. pirmosios instancijos teisme asmeniškai patyrė iš viso 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – 200,00 Eur pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. AB „SEB“ bankas mokėjimo nurodymą Nr. 1203, mokėjimo paskirtis – „Už teisinių paslaugų teikimą“, 200,00 Eur pagal 2022 m. vasario 27 d. AB „SEB“ bankas mokėjimo nurodymą Nr. 1262, mokėjimo paskirtis – „Už teisinių paslaugų teikimą M. P.“, ir 200,00 Eur pagal 2022 m. balandžio 24 d. AB „SEB“ bankas mokėjimo nurodymą Nr. 1283, mokėjimo paskirtis – „Už teisinių paslaugų teikimą M. P.“.
37. Taip pat nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsakovei M. P. teikė antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1Mr)TP-21-T-6231 ir patyrė iš viso 335,00 Eur išlaidų.
38. Ieškovas pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 2132,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – 132,00 Eur žyminio mokesčio, 1300,00 Eur pagal 2021 m. balandžio 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2021 m. gegužės 12 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1014563, ir 700,00 Eur pagal 2021 m. lapkričio 30 d. Luminor Bank AS mokėjimo nurodymą Nr. 0213341117987427.
39. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai buvo atmesti visa apimtimi, o bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka buvo pakeista teismo iniciatyva, atsižvelgiant į ginčo šalių, nepilnamečio vaiko ir išvados teikiančios institucijos nuomones, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo sprendimas šiuo atveju yra palankus atsakovei, todėl atsakovė turi teisę gauti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 335,00 Eur išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).
40. Vertinant apeliantės (atsakovės) apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl pirmosios instancijos teisme patirtų 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato atstovavimą, kurios nebuvo pateiktos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra pasisakyta, kad tokį reglamentavimą galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas netaikyti CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyto ribojimo ir priteisti iš ieškovo atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad atsakovės ir ją atstovavusio pirminio atstovo teisinių paslaugų sutartis buvo nutraukta, o pranešimas dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2022 m. lapkričio 17 d. Byloje nėra duomenų, kad iki teisinių paslaugų sutarties nutraukimo atsakovę atstovavęs atstovas būtų pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl tikėtina, kad ir atsakovė apie tai, jog atstovas nėra pateikęs tokio prašymo, nebuvo informuota, ir objektyviai tai negalėjo padaryti savarankiškai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti apeliantės paaiškinimais, jog prašymas nebuvo pateiktas laiku dėl atstovo sveikatos būklės, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovas buvo teikęs prašymus atidėti bylos nagrinėjimą teismo posėdyje dėl sveikatos (ligos). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bei į tai, jog byloje nėra duomenų apie atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktas laiku dėl objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, o atsakovės patirtos išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu ir pagrįsto dydžio, spręstina, kad atsakovė pagrįstai prašo priteisti minėto dydžio išlaidas, todėl 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai.
41. Taip pat apeliacinės instancijos teismas perskirsto pirmosios instancijos teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Pirmosios instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), todėl pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (58,16 Eur) priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
43. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
44. Apeliantei (atsakovei) pagal 2023 m. kovo 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1Mr)TP-23-T-02797, buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-07484, valstybės teiktos apeliantei (atsakovei) antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudarė 190,00 Eur advokato užmokestis už apeliacinio skundo parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 190,00 Eur išlaidų už apeliantei (atsakovei) suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės (atsakovės) M. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121-862/2016, nustatytos ieškovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkos 1 punktą išdėstant jį tokia tvarka:
„1. Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieną savaitę nuo antradienio iki ketvirtadienio su nakvynėmis ieškovo gyvenamojoje vietoje, paimant nepilnametį sūnų antradieniais iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir ketvirtadienio rytą nuvedant sūnų į ugdymo įstaigą.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš ieškovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600,00 Eur (šešių šimtų eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 335,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt penkių eurų ir 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 58,16 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų ir 16 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui“.
Priteisti iš ieškovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 190,00 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt eurų ir 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.