Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-305-1090/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-20
Bylos Nr.: e2-305-1090/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20388-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jan Maciejevski
Ieškovas: L. Z.
Atsakovas: M. P.
Advokatai: Aušra Saulėnienė

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2-305-1090/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20388-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.4.1.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,dalyvaujant ieškovui L. Z., ieškovo atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei,atsakovei M. P., atsakovės atstovui advokatui E. Š.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Matonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei M. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo arba priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas L. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei M. P., kurį patikslinęs prašo:

1.1. pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-931-131/2011, nustatytą šalių nepilnamečio vaiko M. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu L. Z.;

1.2. priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą po 174,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės;

1.3. nustatyti ieškovo siūlomą vaiko ir motinos bendravimo tvarką;

1.4. teismui netenkinus šio sprendimo 1.1–1.3. papunkčiuose nurodytų ieškinio reikalavimų, ieškovas reiškia alternatyvų ieškinio reikalavimą – sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014, priteisto sūnui M. Z. išlaikymo dydį iki 0,00 Eur per mėnesį dydžio nuo privalomosios mediacijos pradžios;

1.5. priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, nepilnamečio sūnaus M. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, tuo pačiu iš ieškovo buvo priteistas 144,81 Eur (500,00 Lt) dydžio vaiko išlaikymas. Teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu išlaikymo vaikui dydis buvo padidintas iki 173,77 Eur sumos per mėnesį. Be to, teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu – nustatyta ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka, kuri pakeista teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu.

3. Ieškovas teigia, jog atsakovė galimai piktnaudžiauja alkoholiu ir tai daro gana dažnai, išgėrusi skambinėja ieškovui ir jo žmonai, įžeidinėja, rėkauja, rašo įžeidžiančias žinutes, skambina kaimynams. 2021 m. gegužės 21 d. pas ją į namus buvo atvykusi policija, atsakovei buvo nustatytas 2,04 promilės neblaivumas, o vaikas buvo nuvežtas pas senelius. Be to, ir Tarnybos dokumente yra nurodyta, jog vaiko motina galimai turi priklausomybę nuo alkoholio, nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. Ieškovo žiniomis, sūnus visą laiką gyvena pas senelius, atsakovės tėvus, o pas mamą būna tik kas antrą savaitgalį, taigi, motina yra atidavusi vaiką auginti ir gyventi kitiems asmenims, pati vaiku nesirūpina, todėl ieškovas nori pasiimti vaiką gyventi pas save. Ieškovo teigimu, jis visada siekė, kad vaikas gyventų su juo, tarp ieškovo ir vaiko ryšys nėra nutrūkęs, ieškovas nori ir gali auginti vaiką. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu), iš atsakovės priteistinas 174,00 Eur dydžio išlaikymas vaikui, t. y. toks pat kaip buvo priteistas iš jo, ir nustatytina atsakovės bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią:

3.1. motina su vaiku bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindama atgal vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 15.00 val.;

3.2. vasaros atostogų metu vaikas pas mamą praleidžia nuo liepos 1 dienos iki liepos 31 dienos. Mama vaiką pasiima pas save liepos 1 dieną iš ryto 09.00 val. ir grąžina liepos 31 dieną 12.00 val.;

3.3. taip pat mama su vaiku bendrauja pusę kiekvienų mokyklinių atostogų laiko nuo pirmos atostogų dienos 10.00 val., pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžindama vidurinę atostogų dieną 19.00 val.

4. Teismui atmetus šio sprendimo 3 punkte nurodytus ieškovo ieškinio reikalavimus, ieškovas reiškia alternatyvų ieškinio reikalavimą, kuriuo prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 0,00 Eur sumos. Ieškovas šį (alternatyvųjį) ieškinio reikalavimą, visų pirma, grindžia tuo, jog iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, t. y. 2015 m. spalio 10 d. ieškovas sudarė kitą santuoką ir susilaukė dviejų vaikų (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. Z. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. Z.), kuriems išlaikyti reikia nemažai lėšų, ir ieškovas negali jiems skirti tokios pat sumos, kokią skirią M. Z. Ieškovo sutuoktinė nedirba, todėl jis vienas išlaiko šeimą, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 300,00 Eur, šiek tiek pinigų gauna iš ūkininkavimo. Be to, ieškovas turi būsto paskolą, kurios dengimui kas mėnesį moka 230,00 Eur sumą, šeimos išlaidos komunalinėms paslaugoms per mėnesį siekia apie 170,00 Eur, telefonas/ internetas – 88,00 Eur per mėn., ieškovui vienam maistas kainuoja apie 350,00 Eur per mėnesį, vaikų išlaikymui reikia 600,00 Eur.

5. Ieškovas alternatyvųjį reikalavimą taip pat grindžia ta aplinkybe, jog su šalių sūnumi faktiškai bendrauja daugiau, nei dvi savaites per mėnesį, sūnus didžiąją dalį laiko leidžia pas ieškovą, dėl ko sūnui ieškovas įrengė atskirą kambarį savo namuose, pirko reikiamus baldus, mokėjo už vaiko dantų gydymą, pirko vaistus, kompiuterį, ausines, dviratį, klaviatūrą, telefoną, smulkią kanceliariją, vežėsi į kelionę į Egiptą per atostogas ir t. t. Taip pat ieškovas duoda sūnui kišenpinigių, moka už karatė būrelį, pirko tam skirtą aprangą (kimono), apmokėjo egzaminą, negana to, perka visus rūbus, batus, sportinį inventorių mokyklai, kuprines, moka už sūnaus gyvybės draudimą. Anot ieškovo, pinigai, kuriuos jis perveda atsakovei kaip išlaikymą sūnui, vaiko nepasiekia. Teigia, jog atsakovė nuolat nedirba, nors yra visiškai darbinga ir gali dirbti, iki šiol nėra ieškovui grąžinusi skolos. Taigi, ieškovas iš savo pusės visiškai išlaiko sūnų, todėl priteistas išlaikymas turi būti sumažintas nuo 173,77 Eur per mėnesį iki 0,00 Eur (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 35–38).

Atsiliepimas

6. Atsakovė M. P. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, jog ieškovas šią bylą teisme iškėlė norėdamas kerštauti atsakovei, o ne iš rūpinimosi sūnumi paskatų. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teigia, jog byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių prielaidą apie galimą atsakovės priklausomybę nuo alkoholio ar smurto prieš vaiką naudojimą, tokie ieškovo teiginiai grindžiami vien nepasitvirtinusiomis prielaidomis, o vienas atvejis, kurį atsakovė pripažįsta, nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos, nustatant ją su ieškovu. Be to, pats ieškovas yra linkęs į piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, smurtavimą, agresiją, todėl šalių santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, taigi, atsakovė mano, kad dėl ieškovo būdo savybių vaikui gyvenant su tėvu nebūtų užtikrinta vaikui saugi aplinka. Atsakovė neginčija, jog vaikas nemažai laiko praleidžia pas senelius, ypač mokslo metų laikotarpiu žiemos metu, nes mokykla yra netoli senelių gyvenamosios vietos, ir pats sūnus nori nakvoti pas senelius. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovė vaiku nesirūpina, vaikui būnant pas senelius, atsakovė dažnai užvažiuoja, telefonu su vaiku bendrauju kasdien, be to, analogiškai elgiasi ir ieškovas, kai vaiko atostogų metu išveža vaiką ir palieka jį savo motinai. Taip pat, atsakovės žiniomis, būdamas pas ieškovą, sūnus neturi atskiros privačios erdvės. Taigi, atsakovė nemano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau atitiktų vaiko interesams, kad yra pagrindas keisti nusistovėjusią ir vaikui įprastą vaiko gyvenamąją vietą, dėl to ieškovo reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu yra atmestinas. Dėl ieškovo prašymo nustatyti motinos bendravimo su vaiku tvarką teigia, jog ieškovas prašo nustatyti minimalią motinos bendravimo su vaiku trukmę, išskyrus bendravimą vaiko atostogų metu, tačiau nenurodo jokių tokio minimalaus bendravimo nustatymo motyvų, neatsižvelgia į susiklosčiusią tėvų bendravimo su vaiku tvarką, į susiklosčiusią atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku trukmę.

7. Dėl ieškovo alternatyvaus ieškinio reikalavimo – priteisto išlaikymo vaikui dydžio sumažinimo atsakovė nurodo, jog nėra jokio teisinio pagrindo keisti vaiko išlaikymo dydį. Ieškovas nepateikia jokių duomenų, kad jis deda pastangas gauti didesnes pajamas, kad yra išnaudojęs visas galimybes ir negali gauti didesnių pajamų, o ieškovo pateikto išlaidų sąrašo suma nesiekia jo nurodytų gaunamų pajamų dydžio, taigi jo pajamos pakankamos, kad galėtų mokėti 173,77 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Pasak atsakovės, aplinkybės, kad ieškovas nurodo patyręs daug papildomų išlaidų sūnui, kad pastaraisiais metais intensyviai vykdė namo statybos darbus, kurie reikalauja solidžių piniginių išlaidų, kelia abejonių dėl ieškovo nurodomų jo gaunamų pajamų dydžio. Be to, gimus dviem ieškovo vaikams, jis šešerius metus nesiskundė, kad padidėjus išlaikytinių skaičiui, jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, todėl abejotina, kad šios ieškovo nurodytos aplinkybės pablogino jo turtinę padėtį. Kita vertus, nuo 2016 m. iš esmės padidėjo ir išlaidų sūnaus poreikiams tenkinti dydis, vaikui augant padidėjo ir vaiko poreikiai, žymiai padidėjo kainos, į ką būtina atsižvelgti sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo sumažinti priteisto vaiko išlaikymo dydį pagrįstumo. Taip pat atsakovė pažymi, jog, apskritai, ieškovo prašymas iš viso jį atleisti nuo vaiko išlaikymo mokėjimo pareigos prieštarauja CK 3.192 straipsnyje įtvirtintai tėvų pareigai materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, dėl to negali būti tenkinamas. Prašo ieškovo ieškinį atmesti ir iš ieškovo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 71–76).

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadas byloje, kuriose nurodė, kad apsilankius ieškovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovas su sutuoktine ir nepilnamečiais vaikai gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso jam. Ieškovo teigimu, nepilnametis M. Z. turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikalingi baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Ieškovo šeimos pajamos yra apie 2 000,00 Eur per mėn. Pasak ieškovo, su atsakove M. P. atskirai gyvena nuo 2012 metų, ieškovas teikia išlaikymą sūnui po 173,80 Eur per mėn. Ieškovas pažymėjo, kad sūnus būna pas jį antradieniais ir ketvirtadieniais, kas antrą savaitgalį, tėvas prisideda papildomai prie vaiko išlaikymo, t. y. moka už būrelius, perka rūbus, apmoka odontologo paslaugas, perka pratybas. Jis teigė, kad sūnus pusę laiko praleidžia su juo, darbo dienomis būna pas senelius, su atsakove būna kartais savaitgaliais. Tarnybos specialistei su atsakove susisiekti nepavyko. Nepilnametis M. Z. lanko (duomenys neskelbtini), papildomai kol kas nieko nelanko, didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Vaikas apsilankymo metu pasakojo, jog su abiem tėvais sutaria gerai, anksčiau su mama gyveno pas senelius, kol mama dirbo, pastaruoju metu darbo dienomis būna pas senelius, nes taip jam patogiau važiuoti į mokyklą, tačiau kas antrą savaitgalį važiuoja pas mamą. Mamą jis apibūdino kaip gerą, padedančią, rūpestingą, būdamas su ja jaučiasi gerai, ramiai, tėtį apibūdino kaip griežtą, gerą ir protingą, būdamas su juo jaučiasi taip pat gerai, ramiai. Tarnyba nurodo, jog šeima jai yra žinoma, šeimai nuo 2021 m. gegužės 25 d. buvo taikoma atvejo vadyba. Dėl pradinio ieškinio reikalavimų Tarnyba laikosi pozicijos, jog berniukas auga ir jo poreikiai nuolat keičiasi, todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) reikia atsižvelgti, kad būtų užtikrinti geriausi paauglio interesai, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečio geriausių interesų naudai, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius. Pažymėjo, jog, tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį, nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų Tarnyba nurodė, jog nepilnamečio gyvenamoji vieta su motina buvo nustatyta 2011 metų teismo sprendimu ir iki 2021 m. gegužės 22 d. jokių vaiko teisės pažeidimų tiek iš motinos, tiek iš tėvo pusės vaiko atžvilgiu nebuvo nustatyta. Be to, tarp tėvo ir sūnaus 2016 metų teismo sprendimu nustatyta gan plati bendravimo tvarka, todėl galimai galima daryti išvadą, kad vaikas turi ryšį su abiem tėvais, ir tiek ieškovas, tiek atsakovė geba pasirūpinti vaiku ir sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas vaiko augimui ir vystymuisi. Taigi, esminių aplinkybių, dėl kurių reikėtų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, šiai dienai Tarnyba nemato. Susipažinus su ieškovo pateiktomis bendravimo tvarkos sąlygomis, Tarnyba mano, jog bendravimo tvarkos sąlygas reikia praplėsti, sukonkretinti ir papildyti naujais punktais, kadangi ieškovas siūlo nustatyti gana siaurą bendravimo tvarką tarp motinos ir sūnaus, tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškinio reikalavimas dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Taigi, Tarnyba nemato pagrindo nustatyti siaurą bendravimo tvarką tarp vaiko ir motinos, pažymėdama, jog turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri atitiktų nepilnamečio geriausius interesus, būtų atsižvelgta į berniuko dienos režimą, amžių, jo užimtumą, teisę į poilsį, veiktų išimtinai nepilnamečio interesais ir nesudarytų konfliktinių situacijų. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, iš kito turi būti priteistas išlaikymas, todėl ieškovo reikalavimas dėl teikiamo išlaikymo vaikui priteisimo pareikštas vaiko interesais. Tarnybos vertinimu, nurodyta išlaikymo suma galimai patenkintų vaiko poreikius ir atitiktų jo interesus, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos berniuko geriausių interesų naudai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 71–78; 2 t., b. l. 61–62).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

9. Ieškovas L. Z. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog nuo 2014 m. vaikas gyvena pas abu tėvus po lygiai, todėl mano, jog nėra teisingas jo mokamo išlaikymo dydis. Ieškovas nežino, kam vaikui mokami pinigai skiriami, atsakovė nepagrindžia vaikui patiriamų išlaidų, visos būtinos išlaidos, rūbai, higienos priemonės, telefonai, mokymosi priemones ir t. t. apmokamos ieškovo. Atsakovė atsisako pagrįsti, kur leidžia vaikui mokamą išlaikymą, to nepadarė ir teisminių procesų metu. Taigi, kadangi atsakovė negeba pati pasirūpinti vaiku, jis nori auginti vaiką savo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas gyvena 3 kambarių bute, turi sodybą kaime, vaikas namuose turi atskirą kambarį su savo daiktais, be to, ketina keisti būstą į didesnį. Taigi, gyvenimo sąlygas vaikui ieškovas gali pilnai užtikrinti ir mano, jog vaikui iš esmės niekas nepasikeistų. Neginčijo, jog vaikas kartais būna paliekamas pas jo motiną. Paaiškino, jog jo siūloma atsakovės bendravimo su vaiku tvarka grindžiama tuo, jog vaikas gyvena pas senelius, mama su vaiku faktiškai būna tik kas antrą savaitgalį, todėl siūloma tokia faktinę situaciją atitinkanti bendravimo tvarka, tačiau ieškovas sutiktų, kad liktų tokia pati bendravimo tvarka arba kad vaikas gyventų su abiem tėvais kas savaitę. Pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų dėl jo netinkamo elgesio su vaiku, taip pat, kad visada moka nustatyto dydžio išlaikymą. Taip pat, atsižvelgiant į jo mokamą išlaikymą, mano, jog atsakovė, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, turėtų mokėti tokio paties dydžio išlaikymą vaikui.

10. Ieškovo atstovė advokatė Aušra Saulėnienė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Teigė, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, kadangi vaiką faktiškai augina ne mama, o seneliai, todėl motina nevykdo savo pareigų. Be to, kartu su seneliais gyvena ir pilnametis šalių sūnus S. Z., kuris piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis, nedirba, kas neigiamai veikia šalių nepilnametį vaiką, todėl vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Taip pat ieškovas palaiko likusius ieškinio reikalavimus ir, be kita ko, prašo sumažinti išlaikymą iki 0,00 Eur, jeigu nebūtų patenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas, todėl kad tėvas apmoka visas vaiko patiriamas išlaidas, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

11. Atsakovė M. P. teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog su ieškovu išsituokė, nes šeimoje buvo naudojamas fizinis smurtas prieš atsakovę ir prieš vyriausią sūnų, dėl ko sūnus buvo privestas prie netinkamo elgesio. Taigi, dėl ieškovo asmenybės, polinkio į smurtą, taip pat dėl ieškovo gyvenamosios aplinkos, t. y. namuose auga du mažamečiai vaikai, kurie dažnai serga, ir jo nedirbanti sutuoktinė, atsakovė prieštarauja sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu. Teigė, jog, be kita ko, vaikas dažnai išvežamas pas ieškovo tėvus į Rokiškio rajoną, per atostogas. Tvirtino, jog vaiką prižiūri daugiau ji ir vaikas daugiau laiko praleidžia su ja, darbo dienomis vaikas būna įvairiai, iš jos gyvenamosios vietos vaikui vykti į mokyklą tolimas kelias. Pasak atsakovės, ji neturi priklausomybės alkoholiui, tai buvo vienas atvejis ir visos aplinkybės yra nurodytos Tarnybos dokumentuose. Pažymėjo, jog ieškovas visada bendravimą derina tik su vaiku, bendradarbiavimo nebuvo ir niekada nebuvo griežtai laikomasi nustatytos bendravimo tvarkos, ieškovo matymasis su vaiku priklauso nuo jo darbo, tačiau ji dėl to priekaištų nereiškia. Patvirtino, jog ieškovas moka išlaikymą vaikui, nors vasaros atostogų metu išlaikymo ieškovas nemoka ir atsakovė jo nereikalauja. Anot atsakovės, ji sutinka sumažinti išlaikymo dydį kaip nori ieškovas, taip pat sutiktų, kad bendravimas su vaiku vyktų kas savaitę, tačiau atsakovė nemano, kad jiems pavyktų susitarti dėl nekasdienių vaiko išlaidų ir jų dalijimosi pusiau, tai tik sąlygotų tolesnius teisminius ginčus. Pažymėjo, jog iš ieškovo pateiktų čekių neaišku, kuriems vaikams buvo patirtos išlaidos, bet pripažino, jog sąskaitos už odontologo paslaugas yra susijusios su šalių sūnumi. Be to, ieškovas nederina su ja rūbų pirkimo vaikui, apskritai, ieškovas niekada nesitaria dėl jo skiriamų išlaidų vaikui su atsakove. Šiuo metu vaikas būrelių nelanko, stovyklose nebūna, kartais važiuoja su klase į ekskursijas. Pažymėjo, jog ji taip pat perka vaikui drabužius, avalynę, pirko kompiuterį, kitus daiktus, apmoka vaiko komunikacines išlaidas (internetą, televiziją) po 140,00 Eur per mėnesį, kainuoja ir komunalinės išlaidos, bendrai jos išlaidos dėl ieškovo iniciatyva patiriamų išlaidų nesumažėja.

Atsiliepimas

12. Atsakovės atstovas advokatas E. Š. teismo posėdžio metu prašė netenkinti ieškinio reikalavimų, nurodė, jog pagal teismų praktiką vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui turi iš esmės pasikeisti aplinkybės, kurios sudarytų būtinybę keisti vaiko gyvenamąją vietą. Šiuo atveju, išklausius vaiko nuomonę, kuris jau yra pakankamai didelio amžiaus, berniukas nurodė, jog nenorėtų, kad būtų keičiama jo gyvenamoji vieta, todėl atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos. Pažymėjo, jog vaiko teisių pažeidimo atvejis yra pavienis ir tiesiogiai nesusijęs su vaiko interesais, Tarnyba taip pat patvirtino, jog tai vienas atvejis. Atsakovė dirba, yra atsakinga, turi savo sodybą, šiuo metu gyvena kartu su vaiku ir su savo tėvais Vilniuje. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į liudytojo J. P. parodymus, į tai, kad šalių santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, į tai, kad 2016 m. buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, į 2016 m. atliktą psichologinę vaiko ekspertizę, kurią atliekant vaikas taip pat laikėsi nuomonės, jog nori gyventi su mama. Dėl S. Z. pažymėjo, jog šiuo metu nėra duomenų, kad jis vartoja psichotropines medžiagas, jokių pažeidimų nefiksuota, todėl nėra pagrindo prielaidoms, kad vaiko teisės šiuo metu gali būti pažeidžiamos. Pažymėjo, jog atsakovė sutiktų su Tarnybos siūlymu, kad vaikas bendrautų su tėvais po dvi dienas. Dėl išlaikymo dydžio pažymėjo, jog jo dydis ir taip minimalus ir tokia suma neturėtų būti keičiama, be to, kai vaikas būna pas tėvą, nėra teikiamas išlaikymas.

13. Tarnybos atstovė teismo posėdyje pateikė galutinę išvadą byloje, nurodydama, kad, atsižvelgiant į tai, jog šeimoje fiksuotas tik vienas vaiko teisių pažeidimas, 2022 m. birželio mėn. atvejo vadybos procesas atsakovės šeimai buvo užbaigtas ir šiai dienai jokių pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimo negauta, taip pat į teismo posėdyje išsakytą į vaiko nuomonę, Tarnyba mano, jog nėra tikslinga keisti vaiko gyvenamosios vietos ir reiktų palikti ją nustatytą su vaiko motina. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nurodė, jog šiai dienai ji yra nustatyta ir vaikas teigė, jog ji jam yra tinkama, todėl Tarnyba tik siūlo nustatyti, kad po dvi darbo dienas vaikas bendrauja su tėvais, paliekant savaitgalio, atostogų ir kt. laikotarpius nepakeistus, bei įtraukiant tėvų gimtadienius ir kitas progas. Pažymėjo, jog tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti ir išlaikymas yra būtinas iš abiejų tėvų, todėl abu tėvai privalo ją vykdyti, o šiuo atveju iš tėvo priteisto išlaikymo suma yra ženkliai mažesnė, nei pusė minimalios mėnesinės algos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

14. Byloje nustatyta, kad M. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo L. Z. ir atsakovės M. P. sūnus ir šiuo metu yra nepilnametis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 25).

15. Iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos tesimų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-931-131/2011, buvo nutraukta L. Z. ir M. P. (buvusi – Z.) santuoka, nepilnamečio sūnaus M. Z. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina M. P., o iš tėvo sūnaus išlaikymui buvo priteistas 144,81 Eur (500,00 Lt) dydžio išlaikymas mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 4–7). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014, M. Z. išlaikymo dydis padidintas iki 173,77 Eur per mėnesį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7712-96/2013, buvo nustatyta tėvo L. Z. ir sūnaus M. Z. bendravimo tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121-862/2016, buvo pakeista teismo sprendimu nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 8–15).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagrindų.

16. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 4 dalis nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

17. Toks ginčas sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą, 2) tėvas (motina) su kuriuo teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė auginti ir gyventi kitiems asmenims. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomos ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui vaiko norų pasikeitimas, tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir pan. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003).

18. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-611/2020, 60–61 punktai).

19. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-611/2020, 62–63 punktai).

20. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

21. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, kuris įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi, pagal minėtą įrodinėjimo paskirstymo taisyklę ieškovui tenka pareiga įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-931-131/2011, šalių nepilnamečio sūnaus M. Z. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina M. P. (atsakove).

23. Ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą šalių sūnaus M. Z. gyvenamąją vietą ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo (tėvu). Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir žodiniuose paaiškinimuose įrodinėjo šį reikalavimą šiomis aplinkybėmis: 1) atsakovė (vaiko motina) galimai piktnaudžiauja alkoholiu ir galimai turi priklausomybę alkoholiui, taip pat atsakovė netinkamai (nepakankamai) rūpinasi vaiku ir jo interesų užtikrinimu; 2) atsakovė galimai atidavė vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, t. y. vaiko seneliais.

24. Ieškovas šio sprendimo 22 punkte nurodytas aplinkybes įrodinėja Tarnybos 2021 m. gegužės 25 d. užfiksuotu įvykiu bei savo žodiniais paaiškinimais.

25. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. gegužės 21 d. apie 23.15 val. policija informavo Tarnybą, jog atsakovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno nepilnametis M. Z., buvo neblaivi motina. Iš Tarnybos 2021 m. gegužės 22 d. Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-1788 nustatyta, kad Tarnybos specialistai 2021 m. gegužės 21 d., gavę minėtą policijos pranešimą, tą pačią dieną apie 23.50 val. apsilankė atsakovės gyvenamojoje vietoje, kur gyveno vaikas, ir nustatė, kad šeimos namuose tą vakarą lankėsi svečiai su kuriais atsakovė vartojo alkoholį; vėliau atsakovė sukonfliktavo su nepilnamečiu sūnumi dėl vyresnio sūnaus (M. Z. brolio), kurio metu atsakovė pakeltu tonu bendravo su sūnumi; nepilnamečiui išsigandus, jis apie tai telefoninio pokalbio metu pranešė savo tetai (atsakovės seseriai), kuri iškvietė policiją; atvykus policijai atsakovei buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas; Tarnyba fizinio smurto veiksmų vaiko atžvilgiu nenustatė, tačiau nustatė galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus; Tarnyba rizikos veiksnių, susijusių su gyvenamosios aplinkos nesaugumu, nenustatė; vaiko prašymu, vaikas tą dieną buvo perkeltas pas savo senelius (atsakovės tėvus); Tarnybos specialistai nustatė poreikį vertinti vaiko situaciją, kadangi vaiko motina galimai turi priklausomybę nuo alkoholio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 79–86). Iš Tarnybos 2021 m. gegužės 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-1174 nustatyta, kad Tarnybos specialistai vertindami vaiko situaciją nenustatė apsaugos vaikui poreikį, tačiau nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, abu tėvai sutiko su pagalbos teikimu šeimai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 80–97). Nustatyta, kad 2021 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje buvo nuspręsta taikyti šeimai atvejo vadybos procesą ir teikti šeimai socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 98–102). 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje vyko pagalbos plano šeimai peržiūra, kurio metu buvo nuspręsta tęsto atvejo vadybos procesą ir teikti šeimai socialines paslaugas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 63–69). 2022 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje vykusioje pagalbos plano peržiūroje buvo nuspręsta atvejo vadybą šalių šeimai užbaigti, kadangi šeimoje buvę rizikos veiksniai išnyko (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 149–155).

26. Tarnybos atstovė, ištyrus byloje esančius įrodymus, 2023 m. vasario 20 d. vykusiame teismo posėdyje teikdama galutinę išvadą nurodė, kad 2021 m. gegužės 21 d. atsakovės šeimoje buvo nustatyti galimi nesmurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimai, šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, kuri pasibaigė 2022 m. birželio 28 d., išnykus buvusiems rizikos veiksniams, tačiau daugiau jokių vaiko teisių pažeidimų iš ieškovo ar atsakovės pusės nustatyta nebuvo.

27. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad Tarnyba bylos nagrinėjimo metu lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 74–75; 2 t., b. l. 81–82). Apsilankymo šalių gyvenamosiose vietose metu Tarnyba nustatė, kad abiejų tėvų būstuose yra sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos nepilnamečio vaiko gyvenimui.

28. CK 3.177 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Teismas siekdamas išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat išklausyti nepilnamečio M. Z. nuomonę, kuriam tuo metu buvo beveik 14 metų, 2023 m. sausio 17 d. vykusiame teismo posėdyje išklausė M. Z. nuomonę dėl byloje kilusio ginčo, jo santykių su tėvais, taip pat išklausė vaiko nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo. Pažymėtina, jog nepilnametis M. Z. teismo posėdyje nurodė, jog su abiem tėvais sutaria gerai ir su abiem tėvais jaučiasi saugiai, taip pat nurodė, jog abu tėvai juo rūpinasi tinkamai, todėl šiuo metu esamos situacijos keisti nenorėtų.

29. Atsakovė, siekdama paneigti ieškovo teiginius apie neatsakingą atsakovės elgesį bei galimą priklausomybę alkoholiui, pateikė į bylą darbdavio (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 8 d. charakteristiką, kurioje atsakovė apibūdinama teigiamai (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 122). Taip pat byloje liudytojos procesiniu statusu buvo apklausta atsakovės bendradarbė H. P., kuri teismo posėdyje parodė, jog lankydamasi atsakovės gyvenamojoje vietoje niekada nebuvo pastebėjusi vaiko nepriežiūros požymių, ar kad atsakovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas.

30. Pažymėtina, kad ieškovas jokių kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio, ar kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, taip pat kad atsakovė smurtauja vaiko atžvilgiu, ar kitaip pažeidinėja vaiko interesus, t. y., jog dabartinė aplinka, kurioje vaikas gyvena, tapo jam nesaugi, į bylą nepateikė. Nagrinėjamu atveju vien ieškovo žodinių paaiškinimų, kuriuose jis teigia, jog atsakovė netinkamai vykdo savo motinos pareigas, dėl ko vaikui tapo nesaugu gyventi su ja, nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti šias aplinkybes įrodytomis.

31. Teismas sprendžia, jog vien 2021 m. gegužės 21 d. įvykusio įvykio, kuomet buvo nustatyti galimi nesmurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimai atsakovės šeimoje, faktas, kuris buvo vienkartinio pobūdžio ir kurio pasekmėje šeimai buvo taikoma atvejo vadyba ir šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, kuri pasibaigė konstatavus, jog šeimoje buvę rizikos veiksniai yra išnykę, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti esminį aplinkybių, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymu, pasikeitimą.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog dabartinė aplinka, kurioje vaikas gyvena, tapo jam nesaugi, kas savo ruožtu sudarytų pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą.

33. Ieškovas, kaip pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą, įrodinėja aplinkybę, jog atsakovė yra atidavusi vaiką auginti ir gyventi kartu su vaiko seneliais (atsakovės tėvais). Nagrinėjamu atveju teismas šį ieškovo teiginį pripažįsta pagrįstu tik iš dalies.

34. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos, t. y. iš Tarnybos į bylą pateikto 2022 m. spalio 6 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto, kuris buvo surašytas apsilankius atsakovės tėvų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), turinio, ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, liudytojo J. P. (atsakovės tėvo ir vaiko senelio) parodymų bei nepilnamečio M. Z. paaiškinimų, nustatyta, kad šalių sūnus iš tiesų daug laiko praleisdavo pas atsakovės tėvus (senelius), tiek su nakvyne, tiek be nakvynės, ypač darbo dienomis. Pavyzdžiui, iš Tarnybos 2022 m. spalio 6 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, jog lankantis pas atsakovės tėvus (vaiko senelius), pastarieji Tarnybos specialistei paaiškino, jog vaikas pas juos praleidžia dvi dienas per savaitę – pirmadienį ir trečiadienį, pas motiną – tris dienas, pas tėvą – dvi dienas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 193–195). Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad tol kol atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), vaikas darbo (mokslo) dienomis gyvendavo arba pas senelius, arba pas tėvą, o savaitgaliais, tačiau ne visada, ir per atostogas gyvendavo su atsakove jos gyvenamojoje vietoje. Liudytojas J. P. teismo posėdyje taip pat parodė, jog darbo dienomis paprastai būna pas juos (senelius) jų gyvenamojoje vietoje, kadangi greta jų randasi anūko mokykla, taip pat čia pat gyvena ir tėvas, pas kurį bendravimo tvarkoje nustatyta tvarka lankosi vaikas. Vis dėl to atsakovei pakeitus darbovietę (atsakovė nuo 2022 m. rugsėjo mėn. dirba (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 57), tiek atsakovė savo paaiškinimuose, tiek liudytojas J. P. savo parodymuose nurodė, jog atsakovė paprastai ir darbo dienomis apsigyvena pas savo tėvus kartu su savo sūnumi. Minėtą aplinkybę patvirtino ir šalių nepilnametis sūnus M. Z. 2023 m. sausio 17 d. vykusiame teismo posėdyje.

35. Teismo vertinimu, atidavimas vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, kaip pagrindas keisti įprastinę vaiko gyvenamąją vietą, gali būti konstatuojamas tik tais atvejais, kai vaikas atiduodamas auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis ir tuo pačiu tas tėvas (motina) su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta iš esmės nusišalina nuo vaiko auginimo ir priežiūros, t. y. nusišalina nuo savo tėviškųjų teisių ir pareigų vykdymo. Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia tėvams, vykdant savo tiesiogines pareigas auginti, auklėti ir rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, pasitelkti trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, samdant vaiko auklę, atiduodant vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, mokyklą, savaitines ar ilgesnes stovyklas ir pan., kurie padėtų vaiku rūpintis, kai tėvai yra užsiėmę arba, arba padėtų ugdyti vaiką, vystyti jo gebėjimus ir talentus, savarankiškumą ir pan. Taigi, ne bet koks vaiko perdavimas tretiesiems asmenims gali būti laikomas tėvo (motinos) nusišalinimu nuo savo tėviškųjų teisių ir pareigų vykdymo.

36. Nagrinėjamu atveju įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, vaiko paaiškinimus (nuomonę), Tarnybos išvadas, darytina išvada, jog nors byloje iš dalies pasitvirtino aplinkybė, jog atsakovė dalį savo pareigų buvo delegavusi savo tėvams (vaiko seneliams), su kuriais motinai dirbant ir gyvenant miesto pakraštyje darbo dienomis vaikas iš esmės gyvendavo ir tuo metu vaiko seneliai juo rūpindavosi, tačiau byloje neįrodyta aplinkybė, kad motina tuo pat metu būtų nusišalinusi nuo savo tėviškųjų teisių ir pareigų vykdymo vaiko atžvilgiu – atsakovė palaikė nuolatinį ryšį su sūnumi, juo domėjosi ir rūpinosi, o savaitgaliais ir per sūnaus atostogas vaikas paprastai gyvendavo motinos gyvenamojoje vietoje. Kita vertus, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) klausimai turi būti sprendžiami pagal bylos nagrinėjimo ar teismo sprendimo priėmimo metu esančią faktinę situaciją. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad maždaug nuo 2022 m. spalio mėn., t. y. pakeitus darbovietę, atsakovė darbo dienomis paprastai gyvena pas savo tėvus, t. y. kartu su sūnumi, o savaitgaliais kartu su sūnumi, išskyrus atvejus, kai vaikas pats pareiškia norą pabūti pas senelius, gyvena savo gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, jog senelių gyvenamoji aplinka vaikui būtų nesaugi. Taip pat byloje nėra įrodyta, jog šalių pilnametis sūnus S. Z., kuris gyvena pas senelius, keltų grėsmę šalių nepilnamečio sūnaus M. Z. interesams. Paminėtina ir tai, jog pats nepilnametis teismo posėdyje ne kartą pažymėjo, kad nenorėtų keisti nusistovėjusios tvarkos (situacijos), t. y. norėtų palaikyti vienodą ryšį su abiem tėvais, tačiau nenorėtų, jog būtų pakeista jo gyvenamoji vieta.

37. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė CK 3.174 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurie esamoje situacijoje sudarytų pagrindą pakeisti šalių nepilnamečio sūnaus M. Z. gyvenamąją vietą. Byloje nenustačius, kad esanti aplinka nepilnamečiui M. Z. tapo nesaugi bei nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, t. y. keltų vaikui grėsmę, ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

38. Atmetus ieškovo ieškinį dalyje dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, atmestini ir išvestiniai ieškovo ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo sūnui iš skyrium gyvenančios motinos priteisimo bei skyrium gyvenančios motinos bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo teismo iniciatyva.

39. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; kt.).

40. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

41. Nagrinėjamu atveju skyrium gyvenančio tėvo L. Z. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. Z. tvarka nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121-862/2016. Ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos 1 punkte numatyta, kad „(i)eškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais su nakvynėmis ieškovo gyvenamojoje vietoje, nepilnametį sūnų antradieniais ir ketvirtadieniais paimat iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir kitos dienos rytą (atitinkamai trečiadieniais ir penktadieniais) nuvedant į ugdymo įstaigą. <...>“. Pagal minėtą tvarką ieškovas su sūnumi bendrauja kas antrą darbo dieną su nakvynėmis pradedant nuo antradienio kiekvieną savaitę. Taigi pagal esamą situaciją vaikas darbo dienomis su abiem tėvais bendrauja tokia tvarka: vaikas pirmadienį, pasibaigus ugdymo procesui, ir naktį iš pirmadienio į antradienį praleidžia su motina; antradienį, pasibaigus ugdymo procesui, ir naktį iš antradienio į trečiadienį praleidžia su tėvu; trečiadienį, pasibaigus ugdymo procesui, ir naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį praleidžia su motina; ketvirtadienį, pasibaigus ugdymo procesui, ir naktį iš ketvirtadienio į penktadienį praleidžia su tėvu; penktadienį, pasibaigus ugdymo procesui, šeštadienį, sekmadienį ir naktį iš sekmadienio į pirmadienį praleidžia atitinkamai su motina arba su tėvu (poriniais savaitgaliais). Tai reiškia, jog vaikas darbo dienomis kiekvieną dieną, pasibaigus ugdymo procesui, grįžta pas vieną arba kitą iš tėvų.

42. Pažymėtina, jog pats nepilnametis M. Z. teismo posėdyje išreikšdamas savo nuomonę, kaip minėta, išsakė poziciją, kad jis nenorėtų keisti nustatytos tvarkos ir gyvenamosios vietos, tačiau išsakė pageidavimą, kad bendravimas su tėvais darbo dienomis vyktų ne kas antrą dieną, bet po dvi dienas, nes šiuo metu esanti tvarka neužtikrina jam aplinkos stabilumo. Atkreiptinas dėmesys, jog Tarnybos atstovė teismo posėdyje duodama galutinę išvadą dėl ginčo iš reiškė poziciją, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimas pagal vaiko išsakytą norą bendrauti po dvi darbo dienas, labiau atitiktų vaiko teisėtus interesu nei šiuo metu galiojanti tvarka. Paminėtina ir tai, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdyje pareiškė, kad neprieštarautų, jeigu tėvo bendravimo su sūnumi darbo dienomis tvarka būtų pakeista pagal sūnaus išreikštą pageidavimą.

43. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus byloje išreikštą nuomonę (norą), kad bendravimas su tėvu darbo dienomis vyktų po dvi dienas, ir Tarnybos pateiktą išvadą dėl tokio vaiko noro, nenustatęs aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, jog toks vaiko noras neatitinka vaiko teisėtų interesų, nesant šalių prieštaravimų dėl tokio vaiko noro, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis CPK 376 straipsniu teismo iniciatyva pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121-862/2016, nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos 1 punktą, išdėstant ji tokia tvarka: 1. ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieną savaitę nuo antradienio iki ketvirtadienio su nakvynėmis ieškovo gyvenamojoje vietoje, paimant nepilnametį sūnų antradieniais iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir ketvirtadienio rytą nuvedant sūnų į ugdymo įstaigą.

44. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo).

45. Nagrinėjamu atveju ieškovas, teismui atmetus ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo sūnui iš skyrium gyvenančios motinos priteisimo bei skyrium gyvenančios motinos bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, prašo taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą, t. y. reiškia alternatyvų ieškinio reikalavimą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014, iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui (173,77 Eur) dydį, sumažinant šį dydį iki 0,00 Eur dydžio. Taigi, šiuo ieškinio reikalavimu ieškovas iš esmės siekia panaikinti jo prievolę teikti (mokėti) sūnaus išlaikymą atsakovei (vaiko motinai), kuri paskirta vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufruktore.

46. Ieškovas šį ieškinio reikalavimą grindžia iš esmės dviem argumentais: 1) po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis – ieškovas naujoje santuokoje yra susilaukęs dar dviejų vaikų (išlaikytinių), kuriems išlaikyti taip pat reikia nemažai lėšų ir ieškovas negali jiems skirti tokios pat sumos, kokią skirią sūnui M. Z., kadangi ieškovo sutuoktinė nedirba, todėl visa našta išlaikyti šeimą tenka vienam ieškovui; 2) ieškovas pagal galiojančią bendravimo tvarką su sūnumi faktiškai bendrauja daugiau, nei dvi savaites per mėnesį, sūnus didžiąją dalį laiko leidžia pas ieškovą, bendravimo metu ieškovas išlaiko savo sūnų, perka jam maistą, drabužius ir avalynę, mokymosi priemones, vaistus, duoda kišenpinigius, taip pat prisideda prie nekasdienių sūnaus poreikių, pavyzdžiui, pirko sūnui kompiuterį, ausines, dviratį, klaviatūrą, telefoną, todėl ieškovo nuomone, pinigai, kuriuos jis perveda atsakovei kaip sūnaus išlaikymo uzufruktorei, vaiko nepasiekia.

47. CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

48. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 straipsnis). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir (ar) pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalis).

49. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

50. Kasacinio teismo pažymėta tai, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pokytį, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo – tėvų turtinė padėtis, vaikų poreikių pasikeitimas turi būti įvertinti atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

51. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) grindžia (1) pablogėjusia savo turtine padėtimi, taip pat (2) pasikeitusiomis aplinkybėmis pasiskirstant tėvų naštai išlaikant sūnų.

52. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014, iš dalies pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N2-931-131/2011, kuriuo buvo nustatytas šalių nepilnamečiui sūnui M. Z. išlaikymas ir priteisė iš L. Z. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. Z., mokamą po 173,77 Eur (600,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės.

53. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą, t. y. dirba savarankiškai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 119–129); iš ieškovo pateiktos Pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 m. matyti, jog ieškovo pajamos 2019 m. viso sudarė 42 091,88 Eur, taip pat ieškovui buvo išmokėta 4 214,74 Eur kompensacinių ir tiesioginių išmokų (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 31–32). Taip pat 2021 m. spalio 21 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 16 (šešiolika) nekilnojamojo turto objektų (dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise), tarp jų butas adresu (duomenys neskelbtini), 3 (tris) nekilnojamojo turto objektus ieškovas valdo valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 142–143, 147–190), taip pat ieškovui nuosavybės teise priklauso 2 (dvi) transporto priemones (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 130–133). Nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su D. Z. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 34), su kuria yra susilaukę dviejų vaikų – (duomenys neskelbtini) gimusios dukros I. Z. ir (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus P. Z. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 36–37). Taip pat ieškovas pateikė duomenis, jog jis kas mėnesį turi mokėti kredito įmokas pagal kredito sutartį, kredito grąžinimo data – 2028 m. balandžio 26 d. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 106), bei pateikė duomenis (mokėjimo dokumentus) apie savo šeimos patiriamas išlaidas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 3–34).

54. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė nuo 2021 m. birželio 6 d. iki 2022 m. rugsėjo mėn. dirbo (duomenys neskelbtini), kurs jos pajamos vidutiniškai sudarė apie 320,00 Eur per mėn. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 45, 111, 134–139). Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), kur jos pajamos vidutiniškai sudaro apie 560,00 Eur per mėn. (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 57–58). Atsakovė transporto priemonių neturi (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 140), 2021 m. spalio 21 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso vienas žemės sklypas su statiniais (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 141, 144–146).

55. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turi įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių sumažėjimą. Minėta, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovui nustatyta pareiga įrodyti ieškinio faktinį pagrindą (CPK 12, 178 straipsniai).

56. Pažymėtina, kad įrodinėdamas savo turtinės padėties pablogėjimą, ieškovas iš esmės nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matomas esminis ieškovo turtinės padėties pokytis nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo). Vienintelė objektyvi aplinkybė galimai lemianti menkesnes ieškovo galimybes teikti išlaikymą savo sūnui M. Z. yra dviejų papildomų išlaikytinių (nepilnamečių vaikų) gimimas minėtu laikotarpiu. Kita vertus, kaip nustatyta byloje, ieškovas dviejų nepilnamečių vaikų susilaukė (duomenys neskelbtini), tačiau į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) kreipėsi tik 2021 m. liepos 21 d., t. y. praėjus beveik 5 metams nuo antrojo vaiko gimimo. Pastebėtina ir tai, jog ieškovas nepilnamečius vaikus augina kartu su sutuoktine. Ir nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jo sutuoktinė šiuo metu nedirba, t. y. šeimą išlaiko vienintelis ieškovas, tačiau iš esmės neįrodinėjo aplinkybių, trukdančių ieškovo sutuoktinei dirbti ir tokiu būdu finansiškai prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo.

57. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovas užsiima žemės ūkio veikla, t. y. ieškovas yra ūkininkas (verslininkas), ieškovui nuosavybės arba nuomos teise priklauso eilė nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypai, statiniai, transporto priemonės), kurių dalis įgyta ir po teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo priėmimo. Paminėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

58. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, sudarančių faktinį pagrindą pripažinti, kad ieškovo turtinė padėtis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo (2014 m. gruodžio 29 d.) iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (2021 m. liepos 21 d.), pasikeitė, t. y. iš esmės pablogėjo, taip pat ieškovas iš esmės neįrodinėjo, kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė (sumažėjo) šalių sūnaus poreikiai arba iš esmės pasikeitė (pagerėjo) atsakovės turtinė padėtis.

59. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

60. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014, priėmimo metu MMA dydis sudarė 289,62 Eur (1 000,00 Lt), tuo tarpu šio sprendimo priėmimo metu MMA dydis sudaro apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog šalių sūnaus poreikiai per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo dėl objektyvių aplinkybių tik padidėjo, o ne sumažėjo. Minėtos išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, jog šalių sūnus šiuo metu nebelanko jokių papildomo ugdymo užsiėmimų, nors anksčiau lankė. Minėta, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius.

61. Ieškovas, kaip išlaikymo dydžio sumažinimo faktinį pagrindą nurodo aplinkybę, jog pagal šiuo metu nustatytą jo bendravimo su sūnumi M. Z. tvarką, jis faktiškai su sūnumi praleidžia apie dvi savaites per mėnesį. Tokiu būdu jis iš esmės išlaiko vaiką, kai pastarasis gyvena pas jį plius dar moka išlaikymą vaikui, pervesdamas šias lėšas atsakovei, kaip vaikui mokamo išlaikymo uzufruktorei. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, jog jis laikotarpiu nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo pirko vaikui drabužius, mokėjo už sveikatos priežiūros paslaugas, mokėjo už vaiko papildomo ugdymo užsiėmimus, pirko kompiuterį, telefoną ir pan. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 16–29; 2 t., b. l. 79, 116–119, 183–185). Pažymėtina, jog atsakovė byloje nenuginčijo minėtų ieškovo įrodymų, patvirtinančių, jog be atsakovei mokėtino sūnaus išlaikymo jis papildomai prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, tiesiogiai pirkdamas vaikui daiktus ir apmokėdamas už sūnui teikiamas paslaugas.

62. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121-862/2016, nustatytą ieškovo bendravimo su sūnumi M. Z. tvarką, kuri patikslinta šiuo teismo sprendimu iš esmės nekeičiant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku apimties (šio sprendimo 43 punktas), ieškovas ne švenčių ir (ar) atostogų dienomis su sūnumi bendrauja 7 dienas per dvi savaites, t. y. apie pusę viso laiko. Per valstybines šventes ir vaiko atostogų metu ieškovas per du metus (padalinant laiką poriniais ir neporiniais metais) praleidžia su sūnumi taip pat apie pusę viso laiko. Iš to darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121-862/2016, kuris patikslintas šiuo sprendimu, nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka iš esmės atitinka arba yra labai artima taip vadinamam bendravimo su vaiku modeliui „50:50 procentų laiko“.

63. Pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymas vaikui priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo, kol nėra paneigta prezumpcija, kad tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tinkamai atlieka savo išlaikymo pareigą. Taigi išlaikymo priteisimą lemia tai, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tačiau kartais priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo, turi būti atsižvelgta į laiką, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas praleidžia su juo, tačiau priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų. Būtų neracionalu priteisti išlaikymą iš kiekvieno iš tėvų, abu iš jų paskiriant priteistų sumų tvarkytojais uzufrukto teise, nes iš esmės toks pat rezultatas pasiekiamas priteisiant išlaikymą tik iš skyrium gyvenančio tėvo, atsižvelgus į laiką, kurį vaikas praleidžia su šiuo iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

64. Taigi nors pagal nustatytą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką paprastai nėra skirstomas išlaikymo dydis, pavyzdžiui, jei vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) bendrauja kas antrą savaitgalį, tai neturėtų turėti lemiamos reikšmės nustatant išlaikymo vaikui dydį, tais atvejais, kai nustatoma bendravimo tvarka pagal vadinamąjį 50:50 procentų laiko modelį, ji gali turėti įtakos ir nustatant išlaikymo dydį bei paskirstant tėvams išlaikymo prievoles.

65. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu). Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 77–79 punktai).

66. Kasacinis teismas, apibendrindamas minėtą kasacinio teismo praktiką, 2020 m. apžvalgos „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ 2.2 papunktyje išaiškino, jog tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

67. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog tuo laikotarpiu, kai vaikas būna su kiekvienu iš tėvų, abu tėvai tenkina kasdienius vaiko poreikius, todėl ši aplinkybė laikytina įrodyta (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, jog tuo metu, kai vaikas būna su savo seneliais, prie vaiko kasdienių poreikių prisideda ir jo seneliai, niekaip nepaneigia minėtos konstatuotos aplinkybės. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad tarp šalių būtų (rašytinis ar žodinis) sutarimas dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo.

68. Atsakovė pateikė į bylą nepilnamečio M. Z. išlaikymui reikalingų išlaidų apskaičiavimo lentelę (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 123). Iš minėtų lentelėje pateiktų skaičiavimų matyti, kad atsakovės vertinimu vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 620,00 Eur suma per mėnesį. Atsakovė, apskaičiuodama vaiko poreikius, nurodo, jog vaiko sveikatos priežiūrai, mokymosi priemonėms, interneto ir televizijos paslaugoms, kompiuterinei įrangai, taip pat būreliams bei papildomam ugdymui per mėnesį reikalinga 160,00 Eur suma. Teismo vertinimu, kitos atsakovės lentelėje nurodytos išlaidos priskirtinos prie kasdienių vaiko poreikių, kuriuos labiau tikėtina, kad patiria kiekvienas iš tėvų tuo metu, kada vaikas būna su juo.

69. Atsakovė grįsdama kitus vaikui svarbius poreikius nurodo, jog vaikui yra reikalinga tam tikrų dalykų korepetitorių pagalba, periodiškai reikia pirkti kompiuterinę įrangą, mokėti už mobilaus ryšio ir interneto paslaugas. Atsakovė įrodinėdama minėtas aplinkybes pateikė į bylą rašytinius įrodymus (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 45–47; 3 t., b. l. 48–49, 50–56, 106–109). Teismo vertinimu, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, taip pat ir galimai atsirasiančiais ateityje, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį.

70. Iš bylos medžiagos matyti, jog abi šalys (tėvai) be kasdienių vaiko poreikių nesant susitarimo iš dalies tenkina ir kitus vaikui svarbius poreikius, pavyzdžiui, perka drabužius, telefonus, kompiuterius, moka už sveikatos priežiūros paslaugas ir pan. Tačiau, teismo vertinimu, tokie tarpusavyje nederinami kiti vaikui svarbūs poreikiai yra tenkinami neatsižvelgiant į bendrą tokių poreikių tenkinimo kontekstą, o labiau atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų galimybes patenkinti tokius poreikius. Tokiu būdu tokie vaiko poreikiai tenkinami nenuosekliai, galbūt net labiau tėvams tarpusavyje konkuruojant ir (ar) galimai rodant tarpusavio pranašumą.

71. Minėta, jog kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (šio sprendimo 65 punktas). Kadangi, kaip minėta, tarp tėvų nėra bendro susitarimo dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo, atsižvelgdamas į tai, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014, vaiko išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise paskirta disponuoti būtent atsakovė, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nuginčyta prezumpcija, jog šias išlaidas patiria būtent atsakovė, kaip vaiko piniginių lėšų uzufruktorė.

72. Byloje nustatyta, kad išlaikymas vaikui iš ieškovo priteistas 2014 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Tuo tarpu ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, kuri iš esmės atitinka bendravimo su vaiku modelį „50:50 procentų laiko“, nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2016 m. spalio 28 d. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog priėmus minėtą teismo sprendimą ir nustačius žymiai intensyvesnę ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką (artimą arba atitinkančią bendravimo su vaiku modelį „50:50 procentų laiko“), iš esmės pasikeitė aplinkybė, turinti lemiamos reikšmės nustatant išlaikymo vaikui dydį bei paskirstant tėvams išlaikymo prievoles.

Žemesnės instancijos teismas

73. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, vadovaudamasis aukščiau nurodyta teismų praktika, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121-862/2016, kuris patikslintas šiuo sprendimu, nustatyto ieškovo bendravimo su sūnumi intensyvumą, įvertinęs ieškovo bendravimo su sūnumi faktinę padėtį retrospektyviai pagal šalių pateiktus ieškovo bendravimo su sūnumi grafikus (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 133–134; 3 t., b. l. 110–111), teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu nustatytą išlaikymo vaikui dydį jį sumažinant.

74. Pažymėtina, kad nors atsakovė išsamiais įrodymais nepagrindė kitus vaikui svarbius poreikius, tačiau vadovaudamasis šio sprendimo 20 punkte suformuluota įrodymų vertinimo taisykle, teismas sprendžia, kad šio sprendimo 68 punkte teismo nurodyta kitiems vaikui svarbiems poreikiams tenkinti reikalinga suma (160,00 Eur) yra realaus ir protingo dydžio, galimai atitinkanti realius vaiko ne kasdienius poreikius. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai. Teismo vertinimu, atsakovės bylos nagrinėjimo metu nurodyti argumentai, jog ateityje vaiko poreikiai gali didėti, pavyzdžiui, kita vertus, išlaikymo teikimo nepilnamečiams vaikams prievolė yra tęstinio pobūdžio, todėl vaiko poreikiai gali kisti nepriklausomai nuo tėvų valios. Dėl to įstatymas ir numato, jog teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, kadangi iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

75. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo bendravimas su vaiku iš esmės atitinka modelį „50:50 procentų laiko“, teismas daro išvadą, jog tėvų išlaikymo prievolės tenkinant kasdienius vaiko poreikius pasiskirsto tarp tėvų lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, ši teismo išvada byloje esančiais įrodymais nėra paneigta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šioje dalyje, t. y. kasdienių vaiko poreikių tenkinimo dalyje, yra pagrindas sumažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo sumą.

76. Tačiau nesant tarp tėvų susitarimo dėl išlaidų, susijusių su kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimu, ir nenuginčijus prezumpcijos, jog tokias išlaidas patiria arba turėtų patirti tas iš tėvų su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, t. y. atsakovė, taip pat nenustačius pagrindų nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo teikiant išlaikymą vaikui, teismas sprendžia, kad šioje dalyje nėra pagrindo sumažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo sumą.

77. Remdamasis išdėstytu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir suformuota kasacinio teismo praktika, prioritetiškai ginamais vaikų interesais, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014, priteistą iš ieškovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį, priteisiant iš ieškovo L. Z. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. Z., mokamą po 80,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

78. Ieškovas prašo priteistą išlaikymo dydį sumažinti nuo privalomos mediacijos pradžios.

79. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sumažinto išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymo, yra išaiškinęs, jog kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, jog teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) nebūtų paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo. Vaiko interesų gynimo požiūriu netoleruotina tokia situacija, jeigu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, būtų retroaktyviai paneigiama iki šio sprendimo įsiteisėjimo egzistavusi vaiko teisė į didesnio dydžio išlaikymą. Dėl to įsiteisėjusio sprendimo pagrindu egzistuojančios vaiko turtinės teisės į išlaikymą sumažinimo momentui neturi teisinės reikšmės aplinkybės, siejamos su išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų turtinės padėties pablogėjimu ar jo kreipimusi į teismą. Kasacinis teismas konstatavo, kad, sprendžiant išlaikymo prievolės subjektų priešpriešinių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, t. y. siekiant nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės gauti didesnį išlaikymą ir išlaikymą mokančio tėvo ar motinos teisės, pablogėjus turtinei padėčiai, teikti mažesnį išlaikymą, prioritetas teiktinas vaiko interesams. Šis argumentas kartu su pirmiau išdėstytais proceso teisės normų taikymo argumentais leidžia daryti išvadą, kad bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

80. Remdamasis šio sprendimo 79 punkte nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ir nenustatęs išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo minėtos kasacinio teismo suformuluotos taisyklės, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu yra pagrindas sumažinti iš ieškovo priteistą nepilnamečiui sūnui išlaikymą ne nuo kreipimosi dėl privalomos mediacijos taikymo, tačiau nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

81. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

82. Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 132,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 38; 2 t., b. l. 51–52), taip pat ieškovas patyrė 2 000,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 109–110; 2 t., b. l. 98–99). Duomenų apie kitas bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas ieškovas nepateikė. Taigi, viso bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 2 132,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

83. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalūs užmokesčio, už advokato arba advokato padėjėjo pagalbą, dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija)-(toliau – Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 8 punkte nurodytų maksimalių dydžių.

84. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-6231 (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 42–43) nuo 2022 m. lapkričio 17 d. yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo.

85. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gruodžio 20 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2022-14110 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog valstybės išlaidos teikiant atsakovei M. P. antrinę teisinę pagalbą sudaro 335,00 Eur (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 126–129).

86. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys (vienas iš alternatyvių reikalavimų) patenkintas iš dalies – 54 proc. patenkintų turtinių reikalavimų dėl išlaikymo sumažinimo (93,77 x 100) / 173,77).

87. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 bei 98 straipsniais, ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 1 151,28 Eur (2 132,00 Eur x 0,54) bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 154,10 Eur (335,00 Eur x 0,46) išlaidų, teikiant atsakovei antrinę teisinę pagalbą.

88. Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 58,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 26,75 Eur (58,16 x 0,46) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014, priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš ieškovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų ir 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisto vaikui išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovę M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121-862/2016, nustatytos ieškovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarkos 1 punktą išdėstant jį tokia tvarka:

„1. Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieną savaitę nuo antradienio iki ketvirtadienio su nakvynėmis ieškovo gyvenamojoje vietoje, paimant nepilnametį sūnų antradieniais iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir ketvirtadienio rytą nuvedant sūnų į ugdymo įstaigą.“

Priteisti iš atsakovės M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 151,28 Eur (tūkstantį šimtą penkiasdešimt vieną eurą ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidų

Priteisti iš ieškovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 154,10 Eur (šimtą penkiasdešimt keturis eurus 10 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 26,75 Eur (dvidešimt šešių eurų ir 75 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski