- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- e2-1121-862/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- L. Z.
- Atsakovas
- M. P.
- Advokatai
- Girdutis Vainius, Odeta Dominaitytė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant vertėjai S. M., ieškovui L. Z., ieškovo atstovei advokatei Odetai Dominaitytei, atsakovei M. P., atsakovės atstovui advokatui Girdučiui Vainiui, išvadą duodančios institucijos atstovei Silvai Sandienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. Z. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, pareikštą atsakovei M. P., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2015-07-03 pateikė ieškinį, kurį 2015-07-21 patikslinęs, prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-04-29 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.N2-931-131/2011, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-29 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N2-21059-131/2014 ir nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu, pavedant ieškovui jo faktinę globą ir teisę uzufrukto teise tvarkyti jo turtą bei pajamas; priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui periodinį 126 EUR dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės.
Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-29 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka. Tuo pačiu sprendimu šalių nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina - atsakove, o iš ieškovo priteistas išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-29 sprendimu išlaikymo dydis pakeistas, jį padidinat iki 173,77 EUR per mėnesį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-21 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7712-96/2013 buvo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi (duomenys neskelbtini)tvarka.
Paaiškino, kad sprendžiant šalių nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo klausimą buvo atsižvelgta į vieną vienintelę aplinkybę, kad tuo metu (duomenys neskelbtini)buvo dar labai mažas ir tuo metu jo ir motinos ryšys itin reikšmingas mažamečiui. Ieškovas procese dėl santuokos nutraukimo nedalyvavo, nes iš esmės, net ir nutraukus santuoką, toliau gyveno su atsakove, vedė bendrą ūkį ir kartu prižiūrėjo judviejų nepilnamečius vaikus, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su motina tuo metu neteikė reikšmės. Ieškovo vertinimu, atsakovė nesugeba užtikrinti visų reikalingų sąlygų vaiko normaliam vystymuisi, vaikui nėra sudaryta saugi gyvenamoji aplinka. Aplinkybė, jog motinos gyvenamoji aplinka nėra saugi paaiškėjo iš šalių pilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini)2015 metų pavasarį, kuris nurodė, kad jis ranką susižalojo kilus konfliktui tarp jo ir atsakovės. Ieškovui 2015 metų kovo mėnesio viduryje paskambino buvusios gyvenamosios vietos, daugiabučio bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė ir nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), lankosi didelės kompanijos, vartojančios narkotines medžiagas, teršiančios laiptinę ir keliančios pavojų gyventojams. Susisiekus su sūnumi (duomenys neskelbtini), kuris pirmininkės informaciją neigė, ieškovas sužinojo, kad nepilnametis (duomenys neskelbtini)jau trys dienos, kaip paliktas (duomenys neskelbtini)priežiūrai, nes motina išvykusi. Gavęs iš sūnaus (duomenys neskelbtini)nerišlias žinutes, ieškovas nuvyko į atsakovės gyvenamąją vietą, kur nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) nerado, tačiau jame buvo (duomenys neskelbtini)akivaizdžiai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Kartu bute buvo ir dar keletas panašios būklės asmenų, nesiorientuojančių erdvėje. Į butą iškviesti policijos pareigūnai, įvertinę (duomenys neskelbtini)būklę, kaip keliančią pavojų jam ir aplinkiniams, nusprendė jį išvežti į Respublikinę psichiatrinę ligoninę (Parko 5, Vilnius), kur jis buvo nedelsiant hospitalizuotas. Atsakovė kartu su ja gyvenančio šalių sūnaus (duomenys neskelbtini)pasigedo tik po kelių dienų, nuvykusi į ligoninę sukėlė konfliktą, bandė Saulių išsivesti iš ligoninės. Po šių įvykių nepilnametis (duomenys neskelbtini)prašė ieškovo paleisti brolį, nurodė, kad jam mama yra sakiusi, kad būtent ieškovas uždarė brolį ir jo nepaleidžia. Atsakovė, ieškovo manymu, nesugeba užtikrinti būtinų nepilnamečio (duomenys neskelbtini) poreikių, nes gauna mažas pajamas, dirba sezoninį darbą ir nededa pastangų, kad padėtis pasikeistų; nuo faktinio gyvenimo skyriaus pradžios ieškovas nepastebėjo, kad atsakovė nepilnamečiui (duomenys neskelbtini)būtų nupirkusi drabužių; ieškovas teikdamas išlaikymą nepilnamečiui nuolat perka drabužius, avalynę; ieškovui tapo žinoma, kad ieškovė parduoda butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes ji jame nebegyvena. Atsakovas taip pat nurodė, kad ne kartą kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių, dėl šalių nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) interesų pažeidimo, tačiau sulaukdavo tik formalaus, pavėluoto reagavimo. Atkreipė dėmesį, kad nors atsakovė nuo 2015-04-07 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebegyvena, tiriant ieškovo pareiškimą buvo lankytasi būtent šiame bute, o ne realioje atsakovės gyvenamojoje pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė nepagrįstai riboja ieškovo teisę bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. Teismo sprendimu yra nustatyta bendravimo tvarka, kada ieškovas gali pasiimti sūnų su savimi, tačiau šia tvarka ieškovui nėra uždrausta su nepilnamečiu sūnumi bendrauti naudojant ryšio priemones, gauti informaciją apie lankomą ugdymo įstaigą. Ieškovas sūnui yra nupirkęs asmeninį telefoną, tačiau atsakovė, sužinojusi, kad nepilnametis skambina tėvui, telefoną atėmė tuo ribodama ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimą. Iš nepilnamečio vaiko elgesio taip pat galima suprasti, kad jis yra atsakovės nuteikinėjamas prieš tėvą. Ieškovas ne kartą yra girdėjęs iš nepilnamečio sūnaus, jog jis nori gyventi su ieškovu. Ieškovas yra pastebėjęs, kad atsakovė buvo apsvaigusi nuo alkoholio.
Atsiliepimas
Atsakovė 2015-08-21 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovo teiginiai nemotyvuoti ir išgalvoti. Atsakovė nurodė, kad nėra pagrįsti ieškovo argumentai, kad šalių pilnametis sūnus, gyvendamas su atsakove pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Paaiškino, kad šalių vyresnysis sūnus (duomenys neskelbtini), sulaukęs pilnametystės, išsikėlė gyventi pas ieškovą. Šalių sūnui gyvenant su atsakove jokių problemų su narkotikais jis neturėjo. Priešingai, atsakovė, sūnui (duomenys neskelbtini)ir ieškovui lankantis pas ją, pastebėjo neadekvatų pilnamečio sūnaus elgesį, šiek tiek pasikeitusią išvaizdą ir matė, kad jis yra pavartojęs psichotropinių medžiagų. Atsakovė neigia ieškovo nurodytas situacijas šalių pilnamečiui sūnui patekus į ligoninę. Nurodė, kad ieškovas savaitgalius su nepilnamečiu sūnumi leidžia kartu būnant pilnamečiui sūnui Sauliui. Atsakovė neigia ieškovo argumentus, jog atsakovė nesugeba užtikrinti būtinų sūnaus (duomenys neskelbtini) poreikių. Paaiškino, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė, nes vietoj jo nusipirko kitą, esantį kitame rajone, toliau nuo buvusio sutuoktinio ir vyresniojo sūnaus draugų, kurie galimai galėjo prisidėti prie jo įsitraukimo į narkotines medžiagas. Paaiškino, kad atsiliepimo teikimo metu šalių sūnus (duomenys neskelbtini)grįžo gyventi pas atsakovę. Atsakovė neigia draudžianti nepilnamečiui šalių sūnui bendrauti su ieškovu, paaiškindama, kad ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, vaikas pamiršta pakrauti ryšio priemonę, ieškovas visada gali ryšio priemonėmis susisiekti su atsakove. Atsakovės nuomone, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta negali būti pakeista ir dėl to, kad ieškovui gims dar vienas vaikas, o naujagimio būvimas sumažins ieškovo galimybes skirti pakankamai dėmesio šalių nepilnamečiui sūnui Mariui.
Išvadą duodančios institucijos atstovė pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo ir atsakovės gyvenamosiose vietose nepilnamečiui šalių sūnui yra sudarytos tinkamos buities sąlygos. Nepilnametis yra išsakęs nuomonę, jog nori gyventi su mama, o su tėvu nori daugiau bendrauti. Vaiko teisų apsaugos skyrius nėra gavęs objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdytų savo pareigas. Abu tėvai gali sudaryti tinkamas sąlygas nepilnamečiui augti ir vystytis, tačiau vaikui yra svarbu būti stabilioje aplinkoje. Teismo sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ieškovas neįrodė, jog būtina teismo sprendimu nustatytąją nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą keisti.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo metu buvo išklausyti liudytojų D. Z., A. Z., S. A., S. P., J. P. parodymai, dalyvaujanti vertėjui išklausyti liudytojo V. K. parodymai.
Byloje atlikta nepilnamečio vaiko M. Z. teismo psichologijos ekspertizė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai nuo to, ar jie susituokę, ar nesusituokę, ar gyvena kartu, ar gyvena skyrium. CK 3.159 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai.
Šios nuostatos reiškia, kad tiek tėvas, tiek motina, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų nepilnametis vaikas gyvena, turi tokias pačias teisės ir pareigas nepilnamečiams vaikams dalyvaujant jų auklėjime, rūpinantis sveikata, sudarant sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tiek tėvas, tiek motina turi tokias pačias teises sprendžiant, kur vaikai turi gyventi, kur mokytis, kokius būrelius lankyti. Gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, nesuteikia pranašumo, sprendžiant klausimus susijusius su vaiko globa, ugdymu ir aklėjimu. Vaiko globa apima ne tik vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, bet ir teises dalyvauti vaiko gyvenime, bendrauti su juo, jį auklėti, juo rūpintis, dalyvauti jo ugdymo bei lavinimo procese. Tuo atveju, jeigu tėvai negeba rasti bendro abiem priimtino ir labiausiai vaiko interesus atitinkančio sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku klausimų jų ginčą gali išspręsti teismas (CK 3.168, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175 straipsniai).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-29 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. N2-932-131/2011, patvirtina, kad M. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), yra šalių nepilnametis sūnus.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-932-131/2011, šalių santuoka nutraukta, nepilnamečio vaiko M. Z. gyvenamoji vieta nustatyta su motina – atsakove nagrinėjamoje byloje.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-21 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7712-96/2013, nustatyta nepilnamečio šalių sūnaus ir tėvo – ieškovo nagrinėjamoje byloje bendravimo tvarka:
1. Kas antrą porinį penktadienį tėvas turi teisę paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos 19 val. ir turi grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.
Žemesnės instancijos teismas
2. Poriniais metais tėvas praleidžia su sūnumi antrą Šv. Velykų ir antrą Šv. Kalėdų dieną. Sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Apie sūnaus paėmimą šventėms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 1 dieną.
3. Neporiniais metais tėvas praleidžia su sūnumi pirmą Šv. Velykų ir pirmą Šv. Kalėdų dieną. Sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą kitą dieną 10 val. Apie sūnaus paėmimą šventėms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 1 dieną.
4. Sūnaus gimimo dieną, tėvo gimimo dieną, tėvo motinos gimimo dieną įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti sūnų iš darželio (po mokyklos) ar iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti jį tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19 val.
5. Sūnaus mokslo atostogų metu sūnus nepertraukiamai bendrauja su tėvu pusę atostogų laiko. Apie sūnaus paėmimą atostogoms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų.
6. Vasaros metu nuo liepos 1 dienos iki liepos 31 dienos sūnus būna pas tėvą. Sūnus liepos mėnesio 1 dieną paimamas iš jo gyvenamosios vietos 19 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą liepos 31 d. iki 19 val. Apie sūnaus paėmimą liepos mėnesiui privaloma pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų.
7. Sūnaus tėvui nepaėmus sūnaus pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, gimtadienių proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais gali tik sūnaus motinai sutikus. Tėvų susitarimu tėvas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku.
Teismui pateikti administracinių teisės pažeidimų registro duomenys patvirtina, kad ieškovas 2008 – 2013 metais buvo baustas administracine tvarka. Paskutinė nuobauda ieškovui buvo skirta už 2013-10-05 padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šio registro duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovei taip pat buvo skirtos administracinės nuobaudos 2010-2012 metais. Paskutinė nuobauda paskirta už tai, jog ji 2012-12-13 rūkė neleistinoje vietoje. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, kad vienas tėvų, ar abu būtų netinkamai įgyvendinę savo valdžią nepilnamečiui vaikui ir už tai būtų bausti administracine tvarka.
Minėto registro duomenys patvirtina aplinkybę, jog šalių pilnametis sūnus S. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), 2014-2015 metais buvo baustas administracine tvarka dėl to, kad 2014-10-22 ir 2015-03-29 vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo.
Vyresniojo šalių sūnaus galima priklausomybė narkotinėms medžiagoms yra viena iš aplinkybių, dėl kurios ieškovas prašo pakeisti nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą. Byloje nėra vėlesnių nei 2015-03-29 duomenų, jog šalių pilnametis sūnus galimai vartoja narkotines medžiagas po jam VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje suteikto gydymo (DOK 36282). Šalių paaiškinimai neleidžia daryti išvados, kad šalių pilnametis sūnus (duomenys neskelbtini)gyvena išimtinai tik su motina. Šiuo asmeniu iki jo pilnametystės rūpinosi abu tėvai, todėl jiems abiem tenka vienoda atsakomybė dėl vyresniojo, šiuo metu pilnamečio, jų sūnaus gyvenimo būdo. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovės elgesys, sprendžiant klausimus susijusius su kitu šalių sūnumi, sudaro pagrindą keisti teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą.
Kitos priežastys, ieškovo nuomone, sudarančios pagrindą pakeisti nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą: ieškovės mažos pajamos, atsakovės sprendimas parduoti butą, kuris buvo jai priteistas nutraukiant santuoką, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovei nuosavybės teise nebepriklauso butas, esantis L(duomenys neskelbtini). Atsakovė paaiškino, jog butą pardavė, nes norėjo gyventi ne mieste, o gamtoje „ekologiškai švarioje vietoje“. Byloje esantys nekilnojamojo turto registro 2015-07-21 išrašas, pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo 0,0950 ha žemės sklypą su sodo namu, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateiktas 2016-01-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-16-16 patvirtina, kad atsakovės įsigytame name yra įvestas vanduo, name įrengta veikianti šildymo sistema, antrajame namo aukšte vykdomi įrengimo darbai. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad namo remonto darbus ketina baigti per dvejus metus. Taigi, atsakovė pardavusi butą, kuriame gyveno su nepilnamečiu šalių sūnumi, įsigijo kitą gyvenamąjį būstą ir tokiu būdu užtikrino vaiko teisę į gyvenamąją vietą. Tarp šalių nėra ginčo, kad šiuo metu šalių nepilnametis sūnus gyvena su atsakove atsakovės tėvams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktame 2015-08-18 buities tyrimo akte Nr. A715-4337/15-(2.13.2.26-AD15) nurodyta, kad tai trijų kambarių butas, kuriame šalių nepilnamečiui sūnui yra skirtas atskiras vaikui gyventi pritaikytas kambarys. Aplinkybė, kad atsakovė pakeitė gyvenamąjį būstą nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė pažeidė nepilnamečio vaiko teisę turėti gyvenamąją vietą, nes vaikui yra sudarytos tinkamos buities sąlygos atsakovės tėvų manuose. Atsakovė įrenginėja įgytą sodo namą, tam, kad jame galėtų gyventi su nepilnamečiu sūnumi, o kaip minėta, iki būsto sutvarkymo šalių sūnui sudarytos sąlygos gyventi jo senelių bute, todėl nėra pagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė pakeisdama vaiko gyvenamąją vietą pažeidė šalių sūnaus interesus ar teises.
Aukščiau minėtame buities tyrimo akte taip pat nurodyta, kad šalių nepilnametis vaikas lanko ugdymo įstaigą bei papildomo ugdymo užsiėmimus. Vaikas yra sveikas. Teismui skirtame Vilniaus lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2016-03-14 rašte Nr. 18, nurodyta, kad nuo 2012 metų berniuką į darželį atveda ir pasiima atsakovė, 2014- 2015 metais berniuką keletą kartų per savaitę atvesdavo seneliai, 2016 metais vaiką atveda ir pasiima mama. Šios ugdymo įstaigos 2016-03-14 rašte Nr. 19, adresuotame atsakovei, nurodyta, kad už vaikui teiktas ugdymo paslaugas skolų nėra. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalių sūnus nuo 2016 metų rudens lanko S. Stanevičiaus mokyklą. Šie duomenys taip pat neleidžia daryti išvados, kad atsakovė nesirūpina vaiko interesais ar kitaip netinkamai įgyvendina motinos valdžią.
Byloje esančiais Sodros duomenimis atsakovė nuo 2011-02-04 iki 2015-10-15 dirbo (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino atsakovė, šioje įstaigoje ji dirba šiltuoju sezonu, keletą valandų per dieną, o jos pajamas sudaro minimali mėnesinė alga. Šaltuoju metų laikotarpiu atsakovo gauna socialines išmokas. Svarbu nagrinėjamu atveju ir tai, kad atsakovė ir iki šalių santuokos nutraukimo dirbo (duomenys neskelbtini) ir ši aplinkybė teismo nebuvo įvertinta, kaip sudaranti pagrindą su atsakove nenustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji nuo 2016-10-03 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-09-30 laikinojo darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o tai paneigia ieškovo argumentus, kad atsakovė nesiekia pakeisti padėties. Atsižvelgiant į išdėstytą aplinkybė, jog atsakovė gauna mažas pajamas, ieškovo nuomone, nededa pastangų tam, kad situacija pasikeistų, nėra pakankama tam, kad pakeisti teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą.
Bylos nagrinėjimo metu šalys teikė prieštaringus paaiškinimus apie tai, kas perka šalių sūnui reikalingus daiktus, drabužius ir avalynę. Ieškovas teikdamas, kad nėra pastebėjęs, kad atsakovė pirktų vaikui daiktui, nurodė, kad patiria papildomas išlaidas sūnaus drabužiams, avalynei pirkti ir pateikė 2013-2014 metų mokėjimo kvitus: „Batų kalno“ 2014-11-09, 2014-09-11, 2013-10-28 kvitus, kur nurodyta, kad pirkta vaikiška avalynė, H&M 2014-05-31 kvitą, kuriame nurodyta, kad pikta avalynė berniukui, Maxima Lt 2014-08-14, 2014-09-22 ir 2014-10-23 kvitus, kur nurodyta, kad pirktos vaikiškos kojinės ir berniukų golfas, boksinukės, pižama, 2014-10-10 Rimi kvitą, kur nurodyta, kad pirktas berniukų džemperis, „Senukai“, Maxima, UAB „Sanifinas“ 2014-2015 metų kvitus, kur nurodyta, jog pirkti žaislai bei kanceliarinės prekės. Kiti ieškovo pateikti kvitai, neleidžia nustatyti, kokie daiktai buvo perkami. Ieškovo pateikti kvitai leidžia sutikti su ieškovo argumentais, jog jis šalių sūnui 2013 – 2014 metais yra nupirkęs drabužius, avalynę, o 2014 – 2015 metais žaislus, tam tikrą kiekį kanceliarinių prekių, tačiau pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad vaikui reikalingų daiktų neperka atsakovė. Byloje esantys nekilnojamojo turto registro 2015-07-22 išrašo duomenys patvirtina, kad ieškovo vardu yra registruota visa eilė nekilnojamojo turto – žemės sklypų ir statinių, VĮ Regitra duomenimis ieškovo vardu taip pat registruotos transporto priemonės. Sodros duomenų bazėje nėra duomenų apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį, tačiau 2015-08-18 buities tyrimo akte Nr. A715-4338/15 (2.13.2.26-AD15), iš ieškovo paaiškinimų nurodyta, jog jo pajamos per mėnesį yra 1300 EUR. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis leidžia nepilnamečiui sūnui kiekvieną mėnesį teikti 173,77 EUR dydžio periodinį išlaikymą bei papildomai pirkti vaikui, ieškovo manymu, reikalingus daiktus, todėl ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis papildomai nuperka sūnui drabužių ar žaislų, nėra pagrindas keisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-08-18 buities tyrimo akte Nr. A715-4337/15 yra išdėstyta nepilnamečio šalių sūnaus nuomonė, jog jis gyvena ir nori gyventi su atsakove - mama, tačiau nori dažniau susitikti ir bendrauti su tėvu.
Teismo psichologijos ekspertizės 2016 m. 07-14 – 10-05 d. akto Nr. 103MS-108/216 išvados patvirtina, kad nėra būtina keisti teismo sprendimu nustatytos gyvenamosios vietos, nes, vaiko gyvenamoji vieta pačiam vaikui nėra tiek svarbi, kiek svarbu šalių sūnui bendrauti su abiem savo tėvais.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad gyvendamas su atsakove šalių sūnus jaučiasi saugiai, yra emociškai prisirišęs prie abiejų tėvų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo pakeisti teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, todėl ieškovo ieškinys, kuriuo buvo prašoma nustatyti šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, o iš atsakovės šalių nepilnamečiui sūnui periodinį išlaikymą atmetamas.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, atsakovė sudaro sąlygas nepilnamečiui šalių sūnui su tėvu bendrauti tiek ir taip, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-21 sprendime.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalių santykiai nuo 2012-12-20 yra įtempti. Kaip rodo byloje esantys teismų sprendimai, 2011 – 2014 metais teismuose buvo nagrinėjamas ne vienas šalių ginčas: 2012 ir 2013 metais atsakovė kreipėsi į teismą, reikšdama reikalavimą iškeldinti ieškovą iš buto, 2013 metais atsakovas pareiškė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, 2014 metais atsakovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė padidinti iš ieškovo nepilnamečiui sūnui teismo 2011-04-29 sprendimu priteistą išlaikymą.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus medžiagos, pateiktos teismui 2015-09-15 (DOK 99738), matyti, kad ieškovas į šį skyrių dėl galimai pažeidžiamų nepilnamečio vaiko interesų kreipėsi po 2015 metų kovo įvykių, jam paaiškėjus, kad atsakovė nebegyvena bute, kuris nutraukus šalių santuoką buvo priteistas atsakovei, o taip pat paaiškėjus, kad šalių pilnametis sūnus vartoja narkotines medžiagas. Gavusi ieškovo skundą, institucija atsakinga už nepilnamečių vaikų interesų apsaugą, nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad vaiko motina netinkamai vykdo savo pareigas nepilnamečiui šalių sūnui ir tai patvirtina 2015-04-13 šeimos aplankymo aktas Nr. A715-2100/15 (2.13.2.12-AD15). Kaip matyti iš minėto šeimos aplankymo akto su šalimis bendravo socialinis darbuotojas, šalims buvo rekomenduota neįtraukti vaiko į tarpusavio konfliktus. Tačiau 2015-04-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui atsakovė 2015-04-21 pateikė prašymą, kuris buvo persiųstas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariatui, ir, kaip matyti, iš šio komisariato 2015-04-27 rašto Nr. 10-S-112056, atsakovės pareiškime nurodyta informacija nepasitvirtino.
Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad šalių tarpusavio santykiai nutraukus šalių santuoką galimai blogėjo, šalys į savo tarpusavio nesutarimus ėmė įtraukinėti nepilnametį vaiką, negeba bendrauti tarpusavyje taip, jog nekelti vaikui neigiamų emocijų.
Atsakovės paaiškinimai duoti teismo posėdžiuose leidžia daryti išvadą, kad jos požiūris į ieškovą nėra pozityvus. Ieškovė, žinodama, kad šalių sūnus nori bendrauti su tėvu, nededa protingų pastangų tam, kad vaiko lūkesčiai būtų įgyvendinti ir sūnus su tėvu bendrautų dažniau nei kas antrą savaitgalį kaip nustatyta teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje. Aukščiau nurodytame teismo ekspertizės akto išvadoje taip pat nurodyta, kad atsakovės elgesys, pasireiškiantis neigiamos nuomonės apie nepilnamečio tėvą išsakymu vaiko akivaizdoje, vertinamas kaip poveikis nepilnamečiui, kad tėvų tarpusavio santykių kokybė neigiamai veikia vaiką, kad abiejų tėvų bendravimas su vaiku ji veikia teigiamai, abiejų tėvų poelgiai sukelia neigiamus išgyvenimus vaikui. Ekspertizės 11 punkte nurodyta, kad vaikui pati jo gyvenamoji vieta nėra svarbi tiek, kiek jam yra svarbu maksimaliai (lygiaverčiai) bendrauti su abiem tėvais.
Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, žinodama vaiko norą daugiau bendrauti su tėvu, negeba racionaliai įvertinti ne tik vaiko noro, bet ir tėvo ir sūnaus bendravimo svarbos vaikui, o tai sudaro pagrindą vadovaujantis išimtinai vaiko interesais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalimi, viršyti pareikštus reikalavimus ir keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-21 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7712-96/2013, nustatytą ieškovo ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką.
Ekspertizės išvados 13 punkte nurodyta, kad šalių sūnaus interesus labiausiai atitinka galimybė nuolat bendrauti tiek su tėvu, tiek su motina, todėl nagrinėjamu atveju siūloma nustatyti pasaulyje pripažįstamą ir taikomą bendravimo tvarką, kai vaikas su tėvais gyvena pakaitomis (gyvenamąją vietą keičiant kas savaitę arba kitomis galimomis proporcijomis).
Nei ieškovas, nei atsakovė teismo posėdyje neišdėstė savo nuomonės, ar galėtų su sūnumi bendrauti kas savaitę, todėl dėl tokio tvarkos varianto teismas nepasisako. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad jis pageidautų, jog jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka būtų išplėsta, nustatant, jog jis su vaiku gali praleisti ir dvi darbo dienas, vaiką paimdamas iš ugdymo įstaigos, ugdymo procesui pasibaigus, o kitą dieną vaiką nuvesdamas į ugdymo įstaigą. Esant aukščiau nurodytai situacijai, nėra pagrindo netenkinti ieškovo prašymo, todėl teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka keistina, suteikiant ieškovui teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu sūnumi antradieniais ir ketvirtadieniais.
Kadangi šalių santykiai konfliktiški, jų tarpusavio bendravimas neigimai veikia nepilnametį sūnų, siekiant to išvengti, nustatytina, kad ieškovas nepilnametį sūnų antradieniais ir ketvirtadieniais paima iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir kitos dienos rytą (atitinkamai trečiadieniais ir penktadieniais) nuveda į ugdymo įstaigą. Atsakovė nepilnametį vaiką į ugdymo įstaigą veda kas antrą pirmadienį, antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiima pirmadieniais, trečiadieniais ir kas antrą penktadienį (neporinį penktadienį).
Kadangi ieškovas turi teisę su šalių nepilnamečiu vaiku praleisti kas antrą savaitgalį, keistinas ir tvarkos 1 punktas nustatant, kad ieškovas kas antrą (porinį) savaitgalį turi teisę bendrauti su sūnumi, penktadienį (porinį) paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas jį į ugdymo įstaigą pirmadienio ryte.
Teismo sprendimu nustatytos tvarkos 2 ir 3 punktuose nurodyta, kaip šalys bendrauja su sūnumi per Kalėdų ir Velykų šventes, o 5 punkte nustatyta, kaip vaikas su tėvais turės bendrauti mokyklinių atostogų metu. Šie punktai keistini, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę po lygiai bendrauti su kiekvienu iš tėvų kiekvienų mokyklinių atostogų metu, žiemos ir pavasario atostogas, praleidžiamas su kiekvienu tėvu, priderinant prie bylos nagrinėjimo metu galiojančios tvarkos 2 ir 3 punktų ir nustatant, kad poriniais metais žiemos atostogas nuo gruodžio 26 dienos iki paskutinės atostogų dienos šalių sūnus praleidžia su tėvu, vaiką gruodžio 26 dieną 10 valandą paimant iš vaiko gyvenamosios vietos ir pirmąją mokslo metų dieną grąžinant į ugdymo įstaigą. Neporiniais metais tėvas su vaiku bendrauja nuo pirmosios žiemos atostogų dienos, paskutinę prieš atostogos darbo dieną paimdamas iš ugdymo įstaigos ir gruodžio 24 dieną 10 valandą grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą. Poriniais metais pavasario atostogas nuo antrosios Šv. Velykų dienos iki paskutinės atostogų dienos šalių sūnus praleidžia su tėvu, vaiką antrąją Šv. Velykų dieną 10 valandą paimant iš jo gyvenamosios vietos ir pirmąją mokslo metų dieną grąžinant į ugdymo įstaigą. Neporiniais metais tėvas su vaiku bendrauja nuo pirmosios pavasario atostogų dienos, paskutinę prieš atostogos darbo dieną paimdamas iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą priešvelykinį šeštadienį 20 valandą į vaiko gyvenamąją vietą. Poriniais metais tėvas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia visas papildomas mokyklines atostogas, paskutinę darbo dieną prieš šias atostogas paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, o pirmąją mokslo metų dieną nuvedamas jį į ugdymo įstaigą. Neporiniais metais tėvas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia visas mokyklines rudens atostogas, paskutinę darbo dieną prieš šias atostogas paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, o pirmąją mokslo metų dieną nuvedamas jį į ugdymo įstaigą.
Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tarp šalių kyla ginčas dėl bendravimo su vaiku vasaros laikotarpiu. Siekiant išvengti konfliktų, nustatytina, jog kiekviena šalis turi teisę ir pareigą su vaiku praleisti pusę nepilnamečio vaiko vasaros atostogų laiko. Dėl laikotarpių, kurių metu šalių nepilnametis vaikas praleis vasaros atostogas su tėvais turi būti susitarta iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Iki šio momento šalims nesuderinus atostogų laiko, nustatytina, kad poriniais metais liepos mėnesį šalių sūnus praleidžia su ieškovu, rugpjūčio mėnesį - su atsakove, neporiniais metais – liepos mėnesį šalių sūnus praleidžia su atsakove, rugpjūčio mėnesį - su ieškovu.
Pagal aukščiau nurodytą tvarką šalių sūnus vienodai laiko prakeis su motina ir tėvu, todėl turės galimybę nors ir ne kiekvienais metais savo ir tėvų gimtadienius praleisti tiek su vienu, tiek su kitu iš tėvų, todėl nėra tikslinga tvarkoje nustatyti kaip vaikas bendrauja su kiekvienu iš tėvų per savo ir jų gimtadienius. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo 2013-05-21 sprendimu nustatytos tvarkos 4 punktas šalinamas iš bendravimo tvarkos kaip perteklinis, o šalims išaiškinama, kad vaikui didžiausia šventė yra tada, kai jo gimtadienis švenčiamas dalyvaujant abiem nekonfliktuojantiems tėvams.
Ieškovui išaiškintina, kad nustačius skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, tėvas įgyja ne teisę, o pareigą nustatytuoju laiku bendrauti su vaiku, todėl pažeidus pareigą pagal nustatytą bendravimo tvarką bendrauti su vaiku (vaiko nustatytu laiku ir tvarka nepasiėmus ar negrąžinus) skyriumi gyvenantis tėvas netenka teisės kitu laiku nei nurodyta tvarkoje bendrauti su vaiku. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra tikslinga palikti galioti teismo 2013-05-21 sprendimu nustatytos tvarkos 7 punktą.
Siekiant išvengti bendravimo tvarkos vykdymo nesklandumų, tuo atveju, jeigu vaikas suserga, bendravimo tvarkoje abiem tėvams nustatytina pareiga, nedelsiant (t.y. ne vėlaiu kaip per valandą) informuoti kitą tėvą apie tai, kad vaikas susirgo.
Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių argumentų, liudytojų parodymų, įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant šalių ginčą.
Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, nėra pagrindo iš atsakovės ieškovui priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Bylos nagrinėjimo metu patirtos 2,08 EUR pašto išlaidos, kurios yra mažesnės nei minimali valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo L. Z. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, pareikštą atsakovei M. P., atmesti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-21 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7712-96/2013, nustatytą tėvo L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su sūnumi M. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti, kad ieškovas L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau - ieškovas), su nepilnamečiu sūnumi M. Z., gimusiu 2006-02-02 (toliau - nepilnametis sūnus), bendrauja tokia tvarka:
Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais su nakvynėmis ieškovo gyvenamojoje vietoje, nepilnametį sūnų antradieniais ir ketvirtadieniais paimat iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir kitos dienos rytą (atitinkamai trečiadieniais ir penktadieniais) nuvedant į ugdymo įstaigą. Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kas antrą (porinį) savaitgalį, penktadienį (porinį) paimant nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant jį į ugdymo įstaigą pirmadienio ryte.Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja poriniais metais šalių sūnaus mokyklinių žiemos atostogų metu nuo gruodžio 26 dienos iki paskutinės atostogų dienos, nepilnametį sūnų gruodžio 26 dieną 10 valandą paimant iš vaiko gyvenamosios vietos ir pirmąją mokslo metų dieną grąžinant į ugdymo įstaigą. Neporiniais metais tėvas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja nuo pirmosios žiemos atostogų dienos, paskutinę prieš atostogos darbo dieną paimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos ir gruodžio 24 dieną 10 valandą grąžindamas nepilnametį sūnų į gyvenamąją vietą. Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja poriniais metais šalių sūnaus pavasario mokyklinių atostogų metu nuo antrosios Šv. Velykų dienos iki paskutinės atostogų dienos, nepilnametį sūnų antrąją Šv. Velykų dieną 10 valandą paimant iš vaiko gyvenamosios vietos ir pirmąją mokslo metų dieną grąžinant į ugdymo įstaigą. Neporiniais metais tėvas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja nuo pirmosios pavasario atostogų dienos, paskutinę prieš atostogos darbo dieną paimdamas iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą priešvelykinį šeštadienį 20 valandą.Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja poriniais metais per visas papildomas mokyklines atostogas, paskutinę darbo dieną prieš šias atostogas paimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos, o pirmąją mokslo metų dieną nuvedamas jį į ugdymo įstaigą. Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja neporiniais metais per visas mokyklines rudens atostogas, paskutinę darbo dieną prieš šias atostogas paimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos, o pirmąją mokslo metų dieną nuvedamas jį į ugdymo įstaigą. Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja pusę nepilnamečio sūnaus vasaros atostogų laiko. Dėl laikotarpių, kurių metu šalių nepilnametis vaikas praleis vasaros atostogas šalys L. Z. ir M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) turi susitarti iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Iki šio momento šalims L. Z. ir M. P. nesuderinus vasaros atostogų laiko, poriniais metais liepos mėnesį šalių nepilnametis sūnus praleidžia su ieškovu L. Z., rugpjūčio mėnesį - su atsakove M. P., neporiniais metais liepos mėnesį šalių nepilnametis sūnus praleidžia su atsakove, rugpjūčio mėnesį - su ieškovu.Šios sutarties 1 ir 2 punktai netaikomi šalių nepilnamečio sūnaus visų mokyklinių atostogų laiku, nurodytu tvarkos 3-7 punktuose.Šalys L. Z. ir M. P. nedelsiant (ne vėliau kaip per valandą) turi informuoti skyrium esantį tėvą ar motiną apie vaiko ligą ir suteikti visą reikalingą informaciją (apie ligą, jos eigą, gydymo įstaigą į kurią buvo kreiptasi ir pan.).Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik bendru šalių L. Z. ir M. P. sutarimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.