- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-1114-524/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06323-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Erika Misiūnienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- G. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei G. S., išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-5039-838/2018, dalį dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio ir priteisti iš atsakovo vaikų A. S. (A. S.), gim. (duomenys neskelbtini), ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, iki kol vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas taip pat prašo nustatyti pateiktą jo ir vaikų bendravimo tvarką.
2. Ieškovas nurodė, kad nors nuo Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, praėjo nedaug laiko, tačiau pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, t. y. jo pajamos, dėl to jis nebegali mokėti tokio dydžio išlaikymo savo vaikams A. S. ir P. S.. Be to, atsakovė nesilaiko pasekmių sutarties sąlygos dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, draudžia tėvui matytis su jais ir praleisti kartu laisvalaikį. Ieškovas siūlė atsakovei bendru susitarimu pakeisti išlaikymo dydį ir nustatyti bendravimo tvarką, taip patiriant kuo mažiau nereikalingų išlaidų, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė. Dėl šios priežasties ieškovas neturi kito pasirinkimo, kaip su ieškiniu kreiptis į teismą ir šiuos klausimus išspręsti ginčo teisenos tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė į atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
4. Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovė nurodė, kad 250 Eur per mėnesį išlaikymas vaikui neprieštarauja vaikų interesams, sprendimą priims teismas, įvertinęs bylos aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5039-838/2018 priteisto iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisė nepilnamečiams vaikams A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
1) A. S. esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaikus penktadienį 17 val. iš ugdymo įstaigos arba jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą.
2) A. S. esant Lietuvoje, jis turi teisę praleisti su sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini), paimdamas vaikus švenčių dienų išvakarėse 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 19 val., lyginiais metais šias šventes: sausio 1 d. – Naujieji metai; kovo 11 d. – Nepriklausomybės diena; birželio 24 d. – Joninių (Rasų) diena; rugpjūčio 15 dieną – Žolinė; gruodžio 24–26 d. (šv. Kūčios ir šv. Kalėdos), o nelyginiais metais šias šventes: vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena; gegužės 1 d. – Tarptautinė darbo diena; liepos 6 d. – Valstybės diena; lapkričio 1 d. – Visų šventųjų diena.
3) A. S. esant Lietuvoje, jis turi teisę kiekvienais metais praleisti su sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini), birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena) paimdamas vaikus šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val.
4) A. S. esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini), per vasaros atostogas nepertraukiamai iki 21 kalendorinės dienos, pasiimdamas vaikus iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikams saugią ir pagal jų amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Nepertraukiamo iki 21 kalendorinės dienos vaikų pasiėmimo iš nuolatines jų gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į vaikų interesus, vaikų ir savo atostogų grafikus.
5) A. S. esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini), per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba kitos jų buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūrą pasirinktą vaikams saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, šalys tarpusavio susitarimu atsižvelgia į vaikų interesus, vaikų ir savo atostogų grafikus.
6) A. S. organizuoja ir kompensuoja sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros P. S., gim. (duomenys neskelbtini), kelionę ir jų išlaidas iš jų gyvenamosios vietos pas A. S. ir išlaidas, susijusias su vaikų kelione atgal į jų gyvenamąją vietą.
7) Jeigu sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros P. S., gim. (duomenys neskelbtini), susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su A. S. bendravimo su vaikų dienomis, A. S. bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.
8) A. S. esant Lietuvoje, jis turi teisę kas antrą sūnaus A. S. gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), ir dukros P. S. gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), praleisti su sūnumi / dukra, paimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jį gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną, jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas.
9) A. S. įsipareigoja raštu pranešti (SMS, „Skype“, „Viber“, „WhatsApp“, „Messenger“) atsakovei G. S. apie vaikų pasiėmimą prieš 6 dienas.
10) Šalys įpareigojamos nedelsiant informuoti viena kitą apie vaikų susirgimo atvejus.
11) G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigojama netrukdyti vaikų išvykai pas A. S. ir sudaryti visas reikalingas sąlygas (surinkti vaikų drabužius, pasirūpinti reikalingais dokumentais ir pan.).
12) G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigojama, laikinai išveždama vaikus į užsienio valstybę, įspėti A. S. apie išvykimą prieš 7 kalendorines dienas.
13) A. S., atsižvelgiant į vaikų užimtumą, gali kiekvieną dieną bendrauti su vaikais telefonu ir (ar) internetu programine įranga „Skype“ ar „Viber“, „WhatsApp“, „Messenger“.
14) Šalių susitarimu A. S. gali bendrauti su vaikais ir kitu laiku.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių sūnaus A. S. pagrindinis ugdymas, maitinimas mokymo įstaigoje bei plaukimo būrelis kas mėnesį kainuoja apie 270 Eur, o dukters P. S. pradinis ugdymas, maitinimas mokymo įstaigoje bei muzikos, šokių būreliai kas mėnesį kainuoja apie 307 Eur. Minėtos išlaidos yra realios, kasdieninės nepilnamečių vaikų gyvenime ir atitinka protingumo principą. Mokamą ugdymo įstaigą vaikai lanko ilgą laiką, t. y. P. nuo 2015 m., o (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m.
7. Teismas sprendė, kad šalių sūnaus A. S. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga minimali 707 Eur išlaikymo suma (437 + 180 + 40 + 50), o dukters P. S. išlaikymui yra reikalinga minimali 744 Eur suma (437 + 192 + 40 + 30 + 45). Pažymėjo tai, kad ieškovas ieškinyje, prašydamas nustatyti jo ir vaikų bendravimo tvarką, reiškia reikalavimą dėl vaikų vykimo į jo gyvenamąją vietą, kuri yra (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad vaikų kelionei į (duomenys neskelbtini) yra reikalingos papildomos ne tik kelionės, bet ir papildomų rūbų, daiktų ir pan. įsigijimo išlaidos, kurios nepatenka į teismo nustatytas kiekvienam vaikui minimalias išlaikymo sumas.
8. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) turi nekilnojamąjį turtą – kotedžą, automobilį, jam taip pat priklauso 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini), ieškovas neturi paskolų, daugiau neturi nepilnamečių vaikų, padarė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis netapo daug blogesnė ir yra gera.
9. Įvertinęs atsakovės turtinę padėtį po 2018 m. teismo sprendimo priėmimo, teismas padarė išvadą, kad ji iš esmės nepablogėjo, ieškovės turtinė padėtis taip pat yra gera.
10. Teismas nusprendė, kad 250 Eur išlaikymo suma yra akivaizdžiai per maža, nepatenkinanti šalių vaikų net minimalių poreikių. Įvertinęs nepilnamečių vaikų poreikius, įrodymus apie šalių turtinę padėtį, teismas nusprendė, kad yra faktinis pagrindas mažinti šalių sutartą išlaikymo vaikams sumą, iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės priteisiant po 500 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
11. Teismas nustatė, kad dėl ieškinio reikalavimų dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos punktų Nr. 1, 3, 5, 7, 8 ir 14 ginčo tarp šalių nėra. Teismas nusprendė, kad minėti ieškinio reikalavimai yra pagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuos ieškinio reikalavimus tenkino.
12. Teismas nusprendė, kad ieškovo informavimas atsakovės apie vaikų paėmimą prieš 6 dienas labiausiai atitiks šalių lygiateisiškumo principą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje nebūna nuolat, o atsakovei yra reikia žinoti iš anksto, kada ieškovas bendraus su vaikais.
13. Teismas nustatė, kad ieškovas turi teisę praleisti su sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini), paimdamas vaikus švenčių dienų išvakarėse 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 19 val., šias šventes lyginiais metais: sausio 1 d. – Naujieji metai; kovo 11 d. – Nepriklausomybės diena; birželio 24 d. – Joninių (Rasų) diena; rugpjūčio 15 d. – Žolinė; gruodžio 24–26 d. (šv. Kūčios ir šv. Kalėdos), o nelyginiais metais šias šventes: vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena; gegužės 1 d. – Tarptautinė darbo diena; liepos 6 d. – Valstybės diena; lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena.
14. Atsižvelgęs į tai, jog gali būti patiriamos dvigubos kelionės išlaidos, be to, gali būti apsunkintas kelionės laiko parinkimas, nes šalių vaikai lanko mokyklą, o mokslas joje gali trukti ir iki birželio mėn. vidurio, teismas nusprendė, kad labiausiai vaikų ir šalių interesus atitiktų 21 kalendorinės dienos ieškovo nepertraukiamas bendravimas su vaikais vasaros atostogų metu.
15. Teismo manymu, atsakovė negali būti atsakinga už ieškovo išvykimą gyventi į kitą šalį ir dėl to patirti papildomų išlaidų vaikų kelionių dalies apmokėjimui. Nustatė, kad ieškovas turi organizuoti ir kompensuoti sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros P. S., gim. (duomenys neskelbtini), kelionę ir jų išlaidas iš jų gyvenamosios vietos pas ieškovą bei išlaidas, susijusias vaikų kelione atgal į jų gyvenamąją vietą.
16. Teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimas netrukdyti vaikų išvykai pas A. S. ir sudaryti visas reikalingas sąlygas yra pagrįstas, kadangi yra nustatomas vaikų bendravimas su ieškovu su galimybe vaikams vykti į ieškovo gyvenamąją vietą, kuri yra užsienyje, todėl yra būtina užtikrinti, jog vaikų kelionė būtų sklandi, kad vaikai turėtų ne tik reikiamus daiktus, bet ir dokumentus.
17. Dėl ieškovo rašytinio sutikimo vaikus išvežant ieškovei laikinai į užsienį teismas nusprendė, kad šis reikalavimas nepagrįstas. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba jūroje, nebūna krante mažiausiai 28 dienas, todėl ieškovo rašytinio sutikimo gavimas atsakovei gali būti labai sunkus, dėl to tarp šalių gali kilti naujų konfliktų.
18. Teismas nusprendė, kad reikalavimas, kad šalys įsipareigojamos informuoti viena kitą apie vaiko aprūpinimą (maistą, drabužius, knygas, žaislus ir panašiai) bei lavinimą (darželį / mokyklą, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir panašiai), esminius sūnaus gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes kitai šaliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose yra perteklinis, jį priverstinai įvykdyti nėra galimybės, reikalavimas yra deklaratyvus ir atitinkantis tėvo ir motinos tarpusavio bendradarbiavimo ir tinkamos tėvų valdžios įgyvendinimo principus. Dėl šios priežasties jis atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniame skunde ieškovas A. S. prašo panaikinti iš dalies 2020-06-12 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-06-26 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2YT-5039-838/2018, dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019-08-13) ir iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai P. S., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 250 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Ieškovas sutinka iš dalies su teismo padaryta išvada, kad yra pagrindas pakeisti 2018-06-26 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu priteistą iš ieškovo išlaikymo sumą, tačiau ieškovas nesutinka, kad priteisto išlaikymo suma turėtų būti sumažinta nuo 600 Eur iki 500 Eur kiekvienam vaikui, kadangi jis neturi jokių galimybių teikti šiuo metu pakeistą ir priteistą po 500 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą.
19.2. Šiuo metu ieškovo sąskaitoje yra didesnis kaip 9000 eurų išlaikymo įsiskolinimas, kuris vis didėja, kadangi ieškovas neturi galimybių kiekvienam vaikui teikti po 600 Eur išlaikymo. Žiūrint į atsakovės G. S. turtinę padėtį, akivaizdu, kad ji pagerėjo, atsakovė įsigijo dar keletą nekilnojamojo turto objektų – 3 butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuos nuomoja paromis ir gauna nuolatines pajamas už nuomą.
19.3. Ieškovas sutinka geranoriškai teikti kiekvienam nepilnamečiam vaikui išlaikymą kas mėnesį po 250 Eur, tiek pat turi prisidėti ir atsakovė, taigi kiekvienam vaikui būtų skirtas 500 Eur išlaikymas kas mėnesį. Tiek apelianto įsitikinimu, tiek remiantis suformuota teismų praktika, tai būtų pakankamas išlaikymas vienam nepilnamečiam vaikui. Apelianto vaikai nėra išskirtiniai ir jie neturi specialiųjų poreikių, kad būtų reikalingas didesnis išlaikymas, negu numatytas analogiškose bylose. Taip pat ieškovas visiškai nesupranta, kam reikia vesti vaikus į mokamas mokyklas, kai puikiausiai žinias suteikia ir išmoko valdiškos mokyklos, kurių mokslas yra nemokamas.
Šalies argumentai
19.4. Ieškovas nesutinka su teismo nurodytais argumentais, kad neva ieškovas nepateikė savo Lietuvos ir užsienio banko sąskaitų išklotines, neva jam tai buvo nenaudinga. Ieškovas pateikė teismui Lietuvos banko sąskaitos išklotinę, iš kurios matyti sąskaitos likutis bei visos piniginės operacijos. Ieškovas nurodė teismui, kad užsienio bankuose sąskaitų neturi ir atlyginimas buvo mokamas grynaisiais, o ne pavedimu.
19.5. Teismas priteisė iš ieškovo kiekvienam vaikui po 500 Eur kas mėnesį išlaikymą, vadinasi, tiek pat proporcingai turėtų prisidėti ir atsakovė, tai reikštų, kad vienam vaikui išlaikymui būtų skirta po 1000 Eur. Akivaizdu, kad vieno vaiko išlaikymui tokia suma nereikalinga ir per didelė.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė G. S. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
20.1. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra pakankamai motyvuotas teisės taikymo aktas, teismo sprendimo teiginiai yra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu, teismas išanalizavo byloje esančią medžiagą bei pakankamai tinkamai interpretavo nustatytus faktus, nulėmusius šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, pateikė nuoseklią bylos aplinkybių analizę, ir nors ne visi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teiginiai yra teisiškai pagrįsti, tačiau tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio teisinio pagrindo.
20.2. Pažymi, jog ieškovas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pats geranoriškai prisiėmė išlaikymo prievolę, susidedančią iš išlaikymo teikimo periodinėmis išmokomis konkrečia pinigų suma, kuri turi būti teikiama, iki vaikai sulauks numatyto amžiaus. Akivaizdu, jog, prieš prisiimdamas nurodytus įsipareigojimus, ieškovas turėjo įvertinti, ar jis bus pajėgus sudaryti būtinas sąlygas vaikams augti ir vystytis, teikdamas periodines išmokas. Ieškovas minėtą susitarimą pasirašė laisva valia, todėl savaime suprantama, jog ieškovas atsakingai įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio pobūdžio išlaikymo prievolei vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, jog santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu iš esmės yra taikus ginčo išsprendimo būdas, kuriame šalys abipusių nuolaidų būdu susitaria dėl santuokos nutraukimo sąlygų.
20.3. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas nei su ieškiniu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikia jokių duomenų, įrodančių, jog atsirado aplinkybių, susijusių su jo turtinės padėties esminiu pasikeitimu.
Šalies argumentai
20.4. Ieškovas mėgino suklaidinti pirmosios instancijos teismą nurodydamas, jog neteko darbo ir negauna pajamų, nors iš byloje esančių dokumentų buvo nustatyta, jog tiek ieškinio pateikimo momentu, tiek po jo ieškovas dirbo ir gavo pajamų. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog net ir tuo atveju, jei darbo užmokestis sumažėjo, tai yra tik laikino pobūdžio aplinkybė, kuri negali būti laikoma esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą spręsti, jog yra būtinybė pakeisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį jį sumažinant. Kartu paminėtina, jog nesuprantama, kuo remdamasis ieškovas daro išvadą, kad darbo užmokesčiai po pandemijos bus mažesni. Jokių duomenų, patvirtinančių minėtą teiginį, ieškovas nepateikia, tai yra tik visiškai nepagrįstos hipotetinės prielaidos, abstraktūs pamąstymai.
20.5. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas neturi sąskaitų užsienio bankuose, todėl jų ir nepateikė pirmosios instancijos teismui. Neįtikima yra minėta aplinkybė, kadangi ieškovas ilgą laiką gyvena užsienyje, ten turi nekilnojamojo turto, atsakovei, gyvendamas užsienyje, pervesdavo priteistą išlaikymo sumą, 2020-02-20 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) už 286 000 Eur. Akivaizdu, jog ieškovas slepia tikrąją savo turtinę padėtį ir, net teismui pareikalavus, nepateikia duomenų, įrodančių realią turtinę / finansinę padėtį.
20.6. VšĮ dienos centras „Kelias kartu“ nusprendė nutraukti savo veiklą, todėl pateikė pasiūlymą G. S. nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2020-08-31. Minėtos aplinkybės įrodo, jog vienintelis atsakovės pajamų šaltinis yra / bus pajamos, gaunamos iš nuomos teisinių santykių.
Atsiliepimas
20.7. Atsakovė iš esmės nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau, siekdama nedidinti bylinėjimosi išlaidų bei taupyti teismo ir šalių laiką, neteikė skundo dėl minėtos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pakeitimo. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek nagrinėjant bylą teisme atsakovė nurodė, jog niekada tarp šalių nebuvo kilę ginčo dėl bendravimo tvarkos. Atsakovės nuomone, ieškovas teikdamas ieškinį su minėtu reikalavimu siekė ne optimalios ir labiausiai vaikų interesus atitinkančios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, tokiu būdu sprendė / siekė išspręsti asmeninio pobūdžio nesutarimus su atsakove. Atsakovė, atsižvelgdama į šalių vaikų interesus, pateikė teismui savo nuomonę dėl ieškinyje išdėstytų reikalavimų, susijusių su prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Teismas konstatavo, jog labiausiai vaikų interesus atitinka kitokia bendravimo tvarka, negu buvo nurodyta ieškinyje bei atsiliepime, laikė, jog ieškinio reikalavimai tenkinti 50 proc. Pažymėtina, jog atsakovė savo nuomonę dėl bendravimo tvarkos pateikė tik teismo įpareigota, nes ginčo, kaip minėta, nebuvo. Be to, dėl savo minėtos nuomonės, kuria buvo siekiama apginti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, pateikimo atsakovė patyrė išlaidų. Įvertindama minėtas aplinkybes, mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei priteisė tik dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų
23. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia naujus įrodymus – šalių susirašinėjimą, pažymą ir ieškinį, tačiau neprašo šių įrodymų priimti, nenurodo aplinkybių dėl jų pridėjimo apeliacinės instancijos teisme.
24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
25. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos šalys turi du vaikus – sūnų, gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą, gim. (duomenys neskelbtini). Šių vaikų išlaikymui ieškovas 2018 m. birželio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu buvo įsipareigojęs mokėti po 600 Eur išlaikymo iki vaikų pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas šį išlaikymą sumažino iki 500 eurų. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sumažinti išlaikymą iki 250 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.
26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, nes ji savo nuomonę dėl bendravimo tvarkos pateikė tik teismo įpareigota, nes ginčo dėl bendravimo tvarkos tarp šalių nebuvo. Įvertinusi minėtas aplinkybes, mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei priteisė tik dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl šalių vaikų poreikių dydžio, dėl didesnės išlaikymo vaikams sumos nustatymo iš ieškovo ir jo turtinės padėties pablogėjimo, tėvų valdžios lygybės principo taikymo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.
Dėl šalių vaikų poreikių dydžio
27. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
28. Teisėjų kolegija nurodo, kad kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, jog ši materialiosios teisės norma tiesiogiai reglamentuoja tik teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms atvejus, tačiau, pagal kasacinio teismo praktiką, pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį egzistuoja ne tik nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo, bet ir sumažėjimo atvejais (žr., pvz., pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
29. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K3-3-395-313/2018).
30. Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
31. Ieškovas ieškinyje aplinkybių dėl vaikų poreikių sumažėjimo nenurodė. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo motyvą, jog atsakovė nepagrįstai vaikus leidžia mokytis mokamose mokyklose, tačiau šios bylos medžiaga įrodo, jog 2018 m. birželio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu ši aplinkybė jau egzistavo, t. y. nustatyta, jog šalių vaikų poreikiai nesumažėjo įvertinus tai, jog didžiausia jų išlaikymo suma yra skiriama jų ugdymui privačiose mokymosi įstaigose ir būreliuose.
32. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių vaikai lanko (duomenys neskelbtini) tarptautinę mokyklą, kurioje mokslas yra mokamas: už sūnų – 180 Eur, o už dukrą – 192 Eur kas mėnesį. Maitinimas mokykloje vidutiniškai vaikams kainuoja kiekvienam vaikui apie 40 Eur (t. 1, 176 b. l., DOK-19052, „Zip“ laikmenos priedas). Šalių sūnus lanko (duomenys neskelbtini) plaukimo pratybas, kurios kas mėnesį kainuoja 50 Eur. Šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini), kurioje užsiėmimai kainuoja kas mėnesį 45 Eur, mokėjimai už kiekvieną užsiėmimą atskirai – 13 Eur, stojamasis mokestis – 10 Eur; (duomenys neskelbtini) lanko šokių užsiėmimus, kurie kas mėnesį kainuoja po 30 Eur (t. 1, 176 b.l., DOK-19052, „Zip“ laikmenos priedas). Taigi, šalių sūnaus pagrindinis ugdymas, maitinimas mokymo įstaigoje bei plaukimo būrelis kas mėnesį kainuoja apie 270 Eur, o dukters P. S. pradinis ugdymas, maitinimas mokymo įstaigoje bei muzikos, šokių būreliai kas mėnesį kainuoja apie 307 Eur.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas apeliaciniame skunde nekelia klausimo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų vaikų poreikių dydžių – 707 Eur ir 744 Eur, išskyrus lėšas, skiriamas privačiam vaikų ugdymui, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalys sutinka su tokia teismo nustatyta vaiko poreikių suma ir dėl to nepasisako.
34. Minėtos išlaidos yra realios, kasdieninės, įprastos, nusistovėjusios šios bylos šalių vaikų gyvenime. Mokamą ugdymo įstaigą vaikai lanko ilgą laiką, t. y. (duomenys neskelbtini) – nuo 2015 m., o (duomenys neskelbtini) – nuo 2018 m., todėl neparemtas vaikų interesais apeliacinio skundo motyvas, jog šalių vaikams turėtų būti pakeistos jų ugdymo įstaigos.
Dėl didesnės išlaikymo vaikams sumos nustatymo iš ieškovo ir jo turtinės padėties pablogėjimo, tėvų valdžios lygybės principo taikymo teikiant išlaikymą
35. Esminį turtinės padėties pasikeitimą ieškovas grindė aplinkybe dėl gaunamų pajamų sumažėjimo dėl darbo netekimo pandemijos metu. Ieškovas teigia, kad būtent toks ieškovo turtinės padėties pasikeitimas lemia teiktino išlaikymo dydžio sumažinimą. Byloje nustatyta, kad iš jo į bylą pateiktos darbo sutarties matyti, jog ieškovas nuo 2019-07-10 sudarė susitarimą dėl darbo Malaizijoje (t. 1, 149–151 b. l.). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad nuo 2019-07-23 iki 2020-02-29 ieškovo darbo užmokestis sudarė 8 685,28 JAV dolerio (neto), kas sudaro 7635,41 Eur (t. 1, 156 b. l.). Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog šio gauto darbo užmokesčio jis nebegauna, o jeigu ir gautų, tai nepajėgtų teikti išlaikymo, nes jis turi mokėti komunalinius mokesčius, kurie (duomenys neskelbtini) siekia 500 Eur, ir išlaikyti save. Šis apeliacinio skundo motyvas leidžia padaryti išvadą, jog ieškovas turi pajamų, tačiau jų dydžio nenurodo. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2020 m. pradžioje įsigijo vilą (duomenys neskelbtini), apeliaciniame skunde nurodo, jog ją išlaiko, todėl nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog ieškovas turi pajamų, nors byloje įrodyta, jog jo darbo užmokestis sumažėjo.
36. Ieškovas teikė tik SEB banko išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-06-01 iki 2020-03-21, jis įrodo, kad ieškovas minėto banko sąskaita nuolat nesinaudoja (t. 1, 152 b. l.).
37. Byloje nustatyta bendravimo tvarka su šalių vaikais įrodo, kad ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur turi nekilnojamojo turto, ieškovas turi 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas įrodo, jog ieškovo turtinė padėtis nėra bloga, nes ieškovas neįrodinėja byloje, kad turi paskolų. Šiam turtui išlaikyti yra reikalingos pajamos, kurioms įrodyti ieškovas neteikia savo nuolatinės gyvenamosios vietos banko sąskaitų.
38. Paminėtais motyvais įrodyta, kad ieškovas savo pajamų nenurodo, neteikia jokių įrodymų apie savo darbo vietą, pajamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant abejonių dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004), todėl tenkinti ieškovo apeliacinio skundo visa apimtimi nėra teisinio pagrindo.
39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė esminio pajamų sumažėjimo, tačiau šioje byloje sumažindamas išlaikymą pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo turtinės padėties pablogėjimą, o atsakovė apeliacinio skundo dėl šio nustatyto fakto nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas išlaikymą, priteistą iš ieškovo, neatsižvelgė į byloje nustatytus šalių vaikų poreikiams skiriamų sumų dydžius ir tėvų valdžios lygybės principus.
40. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šalių sūnaus A. S. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga minimali 707 Eur išlaikymo suma (437 + 180 + 40 + 50), o dukters P. S. išlaikymui yra reikalinga minimali 744 Eur suma (437 + 192 + 40 + 30 + 45), t. y. pirmosios instancijos teismas prie minimaliosios mėnesinės algos, mokamos atskaičius mokesčius, dydžio pridėjo šalių vaikų ugdymui skirtas išlaidas ir iš ieškovo priteisė po 500 Eur kiekvieną mėnesį, t. y. sumažino išlaikymą iki 500 Eur, tačiau tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra teisinga įvertinus šioje byloje ir atsakovės gerą turtinę padėtį bei apeliacinio skundo motyvus, jog ir atsakovei prisidėjus prie vaikų išlaikymo po 500 Eur, būtų viršyti pirmosios instancijos teismo nustatyti vaikų poreikiai.
41. Neišeinant iš apeliacinio skundo ribų, šioje byloje spręstinas klausimas, ar ieškovas turi prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo, t. y. daug daugiau nei atsakovė.
42. Byloje nustatyta, kad atsakovė verčiasi byloje nustatyto turimo nekilnojamojo turto nuoma, iš kurios pajamas per mėnesį vidutiniškai nurodo: 2019 m. – 767 Eur, o 2020 m. – 658 Eur. Teismo sprendimo priėmimo metu atsakovės darbo užmokestis buvo 220 Eur, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, jog ji nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio nedirbs buvusioje darbo vietoje. Įvertinus atsakovės turimus 3 nekilnojamojo turto objektus, automobilį, jos gaunamą darbo užmokestį, pajamas ir vaikų bei savęs išlaikymo faktą, darytina išvada, jog ji taip pat nenurodo visų savo pajamų šaltinių ir jų dydžio, todėl byloje neįrodyta, jog ji gali prie vaikų išlaikymo prisidėti tik po 207 Eur ir 250 Eur.
43. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas iš ieškovo priteistą išlaikymą vaikams, konstatavo jo turtinės padėties pablogėjimą, atsakovė šio sprendimo apeliaciniu skundu neskundė, todėl šioje byloje nustatyta, kad šalių turtinė padėtis pablogėjo, tikėtina, dėl pandemijos vienodai – ieškovas nurodo nesant pajamų iš jo darbo jūroje, o atsakovė – iš darbo viešojoje įstaigoje, tačiau abi šalys pajamų gauna iš kitų šaltinių, todėl šioje byloje pagrįstas apelianto motyvas, jog byloje neįrodyta, jog jis iš esmės didžiausia dalimi turi prisidėti prie vaikų išlaikymo.
44. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik 100 eurų sumažino iš ieškovo priteistą išlaikymą, nes ieškovas, turėdamas pareigą mokėti vaikams po 500 Eur, dengia didžiausią dalį jų išlaikymo išlaidų, kai vaikų poreikiai buvo nustatyti 707 Eur ir 744 Eur.
45. Atkreiptinas dėmesys, jog šalių nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos 6 p. ieškovas įsipareigojo padengti vaikų kelionės išlaidas iš jų gyvenamosios vietos pas ieškovą ir atgal, todėl atsakovė papildomų išlaidų dėl šios vaikų kelionės nepatirs.
46. Teisėjų kolegija įvertina atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvą, jog šalių vaikams gyvenant su atsakove jai tenka didesnė finansinė našta, kuri įprastai yra sunkiai įrodoma, todėl šioje byloje atsižvelgiant į ieškovo turinės padėties dėl darbo netekimo pablogėjimą, vaikų poreikius yra pagrindas sumažinti iš ieškovo priteistą išlaikymą iki 400 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Remiantis bylos įrodymais darytina išvada, kad atsakovės turtinė padėtis leidžia prisidėti prie vaikų išlaikymo po 307 Eur ir 350 Eur, t. y. 100 Eur mažiau nei prisideda ieškovas, atsižvelgiant į tai, kad vaikai gyvena kartu su atsakove ir ji jiems skiria lėšų nenumatytiems poreikiams.
47. Teisėjų kolegija privalo įvertinti ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas, kurio 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, todėl, įvertinus šias išmokas, atsakovės turtinė padėtis nepablogės dėl neplanuotų išlaidų vaikams.
48. Kasacinio teismo pažymėta tai, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti išlaikymo dydį, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Tokį pokytį dėl darbo užmokesčio sumažėjimo ieškovas įrodė, o atsakovė šios sprendimo dalies neskundė. Tėvų turtinė padėtis, vaikų poreikių pasikeitimas turi būti įvertinti atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
49. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.
50. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio sumą sudaro bendra išmokų už vienerius metus suma (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimo išlaidas, neteisingai nustatė proporcijas tarp šalių, nurodydamas, jog šios išlaidos turi būti atlyginamos lygiomis dalimis, t. y. neteisingai priteisė ieškovui iš atsakovės sumokėtą žyminį mokestį.
51. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu buvo suformulavęs 2 reikalavimus (nustatyti bendravimo tvarką ir sumažinti priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad buvo tenkinta 100 procentų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo, konstatuoja, jog iš atsakovės ieškovui priteistina 100 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nustatyta, kad ieškovas prašė sumažinti periodines išmokas nuo 600 eurų iki 250 eurų, tačiau sumažinta apeliacinės instancijos teisme iki 400 Eur kas mėnesį mokamų išmokų, todėl ieškovas pirmosios instancijos teisme laimėjo 150 Eur periodinių išmokų, sumokamų kas mėnesį, dydžio, todėl už šį reikalavimą iš atsakovės ieškovui priteistina 54 Eur žyminio mokesčio suma (150 Eur × 12 mėnesių × 3 procentai) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl iš atsakovės ieškovui turi būti priteista 154 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Byloje ieškovas sumokėjo 264 Eur žyminį mokestį.
52. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
53. Byloje ieškovas patyrė 1000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, 109 b. l.). Atsakovė patyrė 1500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, 171–173 b. l.). Šios išlaidos paskirstytinos pagal CPK 93 straipsnyje nustatytas taisykles.
54. Ieškovas prašė sumažinti priteistą išlaikymą nuo 600 EUR iki 250 Eur, t. y. 350 Eur (600-250) mažiau, kas būtų lygu 100 proc. jo reikalavimų. Tačiau teismas sumažino iki 400 Eur, t. y. 200 Eur mažiau. Tai pagal proporciją (350 Eur = 100 proc., 200 Eur = x proc., x=200x100/350) būtų 57,14 proc. tenkintų ieškovo turtinių reikalavimų.
55. Aukščiausiojo Teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu suformuluoti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti: 1) kuri iš bylos šalių kalta dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006); 2) jeigu pareikšti keli reikalavimai ar patenkintas pagrindinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2005); 3) esant keliems reikalavimams, kurio iš šių reikalavimų nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai daugiau sąnaudų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo patenkintų ieškinio reikalavimų yra 57,14 proc., nes tarp šalių esminis ginčas kilo dėl išlaikymo sumažinimo, ne dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.
56. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra nuspręsta dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje. Spręsdamas materialinį ieškovo reikalavimą atsakovei sumažinti priteisto išlaikymo dydį ir patenkindamas ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas taikydamas CPK 93 straipsnį turėjo vadovautis jo 2 dalimi ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas nustatydamas proporciją po 1/2 dalį, nes šioje byloje tenkintas ieškovo turtinis reikalavimas 57,14 proc., todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, o iš ieškovo atsakovei – 642, 90 Eur.
57. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
58. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Išnagrinėjus civilinę bylą apeliacinės instancijos tvarka, nustatyta, kad apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 135 Eur žyminio mokesčio.
59. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė sumažinti priteisto išlaikymo dydį nuo 500 Eur iki 250 Eur. Kadangi buvo tenkinta 40 procentų ieškinio reikalavimų (priteisto išlaikymo dydis sumažintas iki 400 Eur), todėl iš atsakovės ieškovui už šį reikalavimą priteistina 54 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, ir 200 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atsižvelgiant į paminėtas proporcingumo taisykles.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) priteista nepilnamečiams vaikams A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir priteistą išlaikymą sumažinti iki 400 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteistus iš ieškovo A. S. (A. S.) 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų) advokato pagalbai apmokėti atsakovei G. S. sumažinti iki 642,90 Eur.
Priteistus iš atsakovės G. S. 500 Eur (penki šimtai eurų) advokato pagalbai apmokėti ir 132 Eur (vienas šimtas trisdešimt du eurai) žyminį mokestį ieškovui A. S. (A. S.) padidinti iki 571,40 Eur advokato pagalbai apmokėti bei iki 154 Eur žyminio mokesčio.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Atsisakyti priimti įrodymus, pateiktus su atsiliepimu į apeliacinį skundą, ir juos grąžinti pateikusiam asmeniui.
Priteisti iš G. S. A. S. 254 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.