Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovei G. S., išvadą teikiančiai byloje institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo bei bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-5039-838/2018, dalį dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio ir priteisti iš atsakovo vaikų A. S. (A. S.), gim. (duomenys neskelbtini), ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, iki kol vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai A. S. (A. S.), gim. (duomenys neskelbtini), ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo A. S. (A. S.) ir atsakovės G. S. vaikai (t. 1, 11-12 b.l.). 2018 m. birželio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5039-838/2018 nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bendru sutuoktiniu sutikimu. Teismas sprendimu patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria šalys susitarė, kad vaikų A. S. ir P. S. gyvenamoji vieta yra kartu su atsakovė G. S., ieškovas A. S. moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 600 Eur kiekvienam kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (t.. 1, 13-16 b.l.).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas pažymi, kad pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms.

10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių vaikai lanko VĮ Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinę mokyklą, kurioje mokslas yra mokamas: už A. S. – 180 Eur, o už P. S. – 192 Eur kas mėnesį. Maitinimas mokykloje vidutiniškai P. S. 2019 m. rugsėjo – spalio mėn. kainavo nuo 34,90 Eur iki 47,20 Eur, o A. S. – nuo 37,80 Eur iki 41 Eur, kas sudaro kiekvienam vaikui apie 40 Eur (t. 1, 176 b.l., DOK-19052, „Zip“ laikmenos priedas). A. S. lanko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ plaukimo pratybas, kurios kas mėnesį kainuoja po 50 Eur. P. S. lanko „(duomenys neskelbtini)“ studiją, kurioje užsiėmimai kainuoja kas mėnesį po 45 Eur, mokėjimai už kiekvieną užsiėmimą atskirai – 13 Eur, stojamasis mokestis – 10 Eur bei Klaipėdos šokių ir laisvalaikio centre „(duomenys neskelbtini)“ šokių užsiėmimus, kurie kas mėnesį kainuoja po 30 Eur (t. 1, 176 b.l., DOK-19052, „Zip“ laikmenos priedas). Taigi, šalių sūnaus A. S. pagrindinis ugdymas, maitinimas mokymo įstaigoje bei plaukimo būrelis kas mėnesį sudaro apie 270 Eur, o dukters P. S. pradinis ugdymas, maitinimas mokymo įstaigoje bei muzikos, šokių būreliai kas mėnesį kainuoja apie 307 Eur. Minėtos išlaidos yra realios, kasdieninės nepilnamečių vaikų gyvenime bei atitinka protingumo principą. Paminėtina, kad mokamą ugdymo įstaigą vaikai lanko ilgą laiką, t.y. Patricija nuo 2015 m., o Alanas nuo 2018 m. (t. 1, 176 b.l., DOK-19052, „Zip“ laikmenos priedas).

11. Pripažintina, kad be nurodytų sprendimo 10 punkte išlaidų, šalių vaikų išlaikymui yra reikalingos papildomos kasdienės išlaidos vaikų maitinimui namuose, rūbams, mokymosi reikmėms, laisvalaikiui, drabužiams ir avalynei, higienos priemonėms, kirpyklai, būsto išlaikymo išlaidoms padengti, pramogoms, transporto išlaidoms, vaikų gydymui, ligų profilaktikai, vitaminams, maisto papildams ir kt. Ieškovė nenurodė vaikų paminėtų išlaidų konkrečios detalizacijos.

12. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad visuotinai yra žinoma, kad vienam vaikui išlaikyti reikia 1 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) (t. 1, 2 b.l.). Daroma išvada, kad ieškovas sutinka, jog nagrinėjamu atveju vienam vaikui minimaliai išlaikyti yra reikalinga 1 MMA dydžio suma. Nuo 2020-01-01 MMA dydis yra 607 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 437 Eur sumą. Laikytina, kad standartinė vaiko išlaikymo, tenkinant jo įprastinius kasdieninius poreikius, nurodytus 11 punkte, suma yra reikalinga apie 1 MMA suma. Pažymėtina, kad ši minėtų vaiko kasdieninių poreikių patenkinimo suma yra akivaizdi, savaime suprantama ir neturi būti dar atskirai kaip nors įrodinėjama.

13. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalių vaikai lanko mokyklą, kurioje mokslas ir maitinimas yra mokamas. Dėl šios priežasties šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikiai yra didesni nei, pavyzdžiui, vaiko, kuris lanko nemokamą ugdymo įstaigą. Paminėtina, kad šalių vaikai mokamą ugdymo įstaigą lanko ilgą laiką, t.y. Patricija nuo 2015 m., o Alanas nuo 2018 m., todėl jie yra pripratę prie lankomos mokyklos bei klasės vaikų, yra susiformavę socialiniai ryšiai. Teismas sprendžia, kad šalių sūnaus A. S. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga minimali 707 Eur išlaikymo suma (437 + 180+40+50), o dukters P. S. išlaikymui yra reikalinga minimali 744 Eur suma (437+192+40+30+45). Pažymėtina tai, kad ieškovas ieškinyje, prašydamas nustatyti jo ir vaikų bendravimo tvarką, reiškia reikalavimą dėl vaikų vykimo į jo gyvenamąją vietą, kuri yra Ispanijoje. Akivaizdu, kad vaikų kelionei į Ispaniją yra reikalingos papildomos išlaidos, lemiančios ne tik kelionės išlaidas, bet ir papildomų rūbų, daiktų ir pan. įsigijimą, kurios nepatenka į teismo nustatytas kiekvienam vaikui minimalias išlaikymo sumas.

14. Nagrinėjamu atveju yra svarbu byloje nustatyti, ar ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė po 2018 m. birželio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-5039-838/2018 priėmimo. Byloje nustatyta, kad šalys nutraukdamos santuoką bendru sutarimu susitarė dėl ieškovo teikiamo vaikams išlaikymo dydžio, t.y. po 600 Eur per mėnesį. Iš atsakovės banko sąskaitų išrašo matyti, kad ieškovas teikė vaikams išlaikymą po 600 Eur. Palyginus ieškovo turtinę padėtį, kuri buvo jo santuokos nutraukimo momentu bei teikiant ieškinį nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis netapo ženkliai blogesnė. Vertinant ieškovo turtinę padėtį, atsižvelgiama į tai, kad jis Ispanijoje turi nekilnojamąjį turtą – kotedžą, automobilį, jam taip pat priklauso ½ buto dalis (duomenys neskelbtini). Ieškovas neturi paskolų, daugiau neturi nepilnamečių vaikų. Pripažintina, kad ieškovo turtinė padėtis yra gera.

15. Tai, kad ieškovas teigia, kad šiuo metu jis dėl pandemijos nedirba, negauna pajamų, teismo vertinimu, negali būti vertinama kaip svarbi aplinkybė, įtakojanti ieškovo esminę turtinę padėtį. Pažymėtina, kad pandemijos metu daug žmonių nedirbo (nedirba), negavo (negauna) pajamų, tačiau tai nevyksta ypatingai ilgą laiko tarpą. Todėl negalima padaryti vienareikšmiškos išvados apie ieškovo turtinės padėties ženklų pablogėjimą. Pažymėtina ir tai, kad šie ieškovo teiginiai apie jo nedarbą nėra pagrįsti byloje rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.). Be to, ieškinyje, kurį teismui pateikė 2019-08-22 ieškovas nurodė, kad „šiai dienai situacija pasikeitė, kadangi ieškovas neteko darbo ir šiuo metu nebegauna pajamų“ (ieškinio 2 lapas, 5 pastraipa), tačiau priešingai, iš jo į bylą pateiktos darbo sutarties matyti, kad jis nuo 2019-07-10 sudarė susitarimą dėl darbo Malaizijoje, t.y. prieš teikdamas teismui ieškinį (t. 1, 149-151 b.l.). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad nuo 2019-07-23 iki 2020-02-29 ieškovo darbo užmokestis sudaro 8 685,28 JAV dolerių (neto), kas sudaro 7635,41 Eur (t. 1, 156 b.l.). Pažymėtina, kad ieškovo darbas yra jūroje, trunkantis po 28 dienas, todėl manytina, kad dirbdamas jūroje, jis nepatiria didelių išlaidų pragyvenimui.

16. Ieškovas nepateikė į bylą detalaus banko sąskaitų išrašo, iš kurio matytųsi, kada ir kokias konkrečiai sumas jis gavo iš minėtų darbo teisinių santykių. Pažymėtina, kad byloje to prašė atsakovė, o teismas 2020-01-30 teismo posėdžio metu buvo įpareigojęs ieškovą pateikti Lietuvos ir užsienio bankų išrašus nuo 2018 m. birželio mėn.. Ieškovas į bylą pateikė tik SEB banko išrašą nuo 2018-06-01 iki 2020-03-21, kurį sudaro 1 lapas ir jį įvertinus yra akivaizdu, kad ieškovas minėto banko sąskaita nuolat nesinaudoja (t. 1, 152 b.l.). Pripažintina, kad ieškovui nepateikus į bylą detalių duomenų apie jo gaunamas darbo pajamas ir neįvykdžius tinkamai teismo įpareigojimo pateikti ir užsienio valstybių bankų išrašus, ieškovui teikti minėtus duomenis yra nenaudinga, nes tai nepatvirtintų jo ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su nedarbu ar darbo pajamų sumažėjimu.

17. Vertinant atsakovės turtinę padėtį po 2018 m. teismo sprendimo priėmimo, teismas daro išvadą, kad ji iš esmės nepablogėjo, ieškovės turtinė padėtis taip pat yra gera. Ieškovė nuosavybės teise turi 2 butus – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat sodo namelį su pastatais ir žemės sklypu, esančius Rugiagėlių g. 86, Vaitelių k., Klaipėdos r. sav. Atsakovė turi automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė neturi paskolų, daugiau nepilnamečių vaikų. Atsakovė darbo pajamos sudaro apie 220 Eur (neto). Atsakovė užsiima butų nuoma, jos gaunamos pajamos 2019 m. vasario - gegužės – po 400 Eur, 2019 m. birželio mėn. – 450 Eur, 2019 m. liepos mėn. – 1575,64 Eur, 2019 m. rugpjūčio mėn. - 2289,76 Eur, rugsėjo mėn. – 1502,86 Eur; spalio - 1356,84 Eur ; lapkričio - 0 Eur ; gruodžio - 434,25 Eur; 2020 m. sausio mėn. - 510,07 Eur, vasario mėn. - 806,74 Eur (t. 1, 128 b.l., DOK-8402, „Zip“ laikmenos priedas). Taigi vidutiniškai 2019 m. atsakovės šios gautos pajamos kas mėnesį sudarė apie 767,45 Eur, o 2020 m. – 658,41 Eur. Vertinant tai, kad atsakovės darbo užmokestis yra apie 220 Eur, bendros jos pajamos vidutiniškai sudarė apie 1000 Eur per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, nuomodama butus, patiria ir jų išlaikymo išlaidas už teikiamas komunalines paslaugas.

18. Ieškovas prašo priteisti iš jo kiekvienam vaikui po 250 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį (t. 1, 1-7 b.l.). Teismas sprendžia, kad šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Teismas sprendžia, kad minėta 250 Er išlaikymo suma yra akivaizdžiai per maža, nepatenkinanti šalių vaikų net minimalių poreikių. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai.

19. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

20. Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus apie šalių turimą turtą, gaunamas pajamas, bei tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018-06-26 sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti 2018-06-26 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu priteistą iš ieškovo išlaikymo sumą, kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių dėl ieškovo nepilnamečiams vaikams A. S. ir P. S. teikiamo išlaikymo po 600 Eur per mėnesį. Įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius, įrodymus apie šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad yra faktinis pagrindas mažinti šalių sutartą išlaikymo vaikams sumą, iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės priteisiant po 500 Eur sumą kas mėnesį kiekvienam vaikui (CK 3.201 str.). Šios sumos laikomos pagrįstomis ir protingomis, atitinkančios įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 2 dalis), šalių turtinę padėtį bei realiai įvykdomos.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

21. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

22. Iš byloje esančių įrodymų – šalių atstovų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos, teismas daro išvadą, kad byloje įrodymų, jog ieškovo bendravimas su vaikais darytų jiems žalingą, neigiamą poveikį, prieštarautų vaikų interesams, nėra. Todėl teismas sprendžia, kad vaikams turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su jų tėvu. Nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką teismas atsižvelgia ir į tai, kad prioritetas bendrauti su vaiku turi būti teikiamas vaiko tėvams vienodai, nes tai yra jų prigimtinė teisė ir pareiga auginti ir auklėti savo vaiką.

23. Ieškovas prašo nustatyti, kad jam esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaikus penktadienį 17 val. iš ugdymo įstaigos arba jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą (ieškovo ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos 1 punktas). A. S. esant Lietuvoje, jis turi teisę kiekvienais metais praleisti su sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini), birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena) paimant vaikus šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val. (ieškovo ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos 3 punktas). A. S. esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini) per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba kitos jų buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūrą pasirinktą vaikams saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaikų interesus, vaikų ir savo atostogų grafikus (ieškovo ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos 5 punktas). Jeigu sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros P. S., gim. (duomenys neskelbtini), susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su A. S. bendravimo su vaikų dienomis, A. S. bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės (ieškovo ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos 7 punktas). A. S. esant Lietuvoje, jis turi teisę kas antrą sūnaus Alano gimtadienį, t.y. sausio 12 d., ir dukros Patricijos gimtadienį, t.y. birželio 20 d., praleisti su sūnumi/dukra, paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, su jo pabendrauti, perduoti dovanas (ieškovo ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos 8 punktas). A. S. atsižvelgiant į vaikų užimtumą, gali kiekvieną dieną bendrauti su vaikais telefonu ir/ar internetu programinės „SKYPE“ ar „VIBER“, „WhatsAPP“, „Messenger“ įrangos pagalba (ieškovo ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos 14 punktas). Šalių susitarimu, A. S. gali bendrauti su vaikais ir kitu laiku (ieškovo ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos 15 punktas). Nustatyta, kad dėl minėtų ieškinio reikalavimų dėl ieškovo bendravimo tvarkos su vaikais ginčo tarp šalių nėra. Teismas sprendžia, kad minėti ieškinio reikalavimai yra pagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuos ieškinio reikalavimus tenkina.

24. Ieškovas A. S. prašo nustatyti, kad jis yra įsipareigojamas raštu pranešti (SMS, „SKYPE“ ar „VIBER“, „WhatsAPP“, „Messenger“) žinute atsakovei G. S. apie vaikų pasiėmimą prieš 5 dienas (ieškovo ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos 9 punktas). Atsakovė nurodo, kad sutinka, tačiau prašo nustatyti 7 dienų terminą. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovo informavimas atsakovės apie vaikų paėmimą prieš 6 dienas labiausiai atitiks šalių lygiateisiškumo principą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gyvena Ispanijoje ir Lietuvoje nebūna nuolat, o atsakovei yra reikalinga žinoti iš anksto kada ieškovas bendraus su vaikais.

25. Ieškovas prašo nustatyti, kad jam esant Lietuvoje, jis turi teisę praleisti su sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini), paimant vaikus švenčių dienų išvakarėse 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val., lyginiais metais šias šventes: sausio 1 d. - Naujieji metai; vasario 16 d. - Lietuvos valstybės atkūrimo diena; kovo 11 d. -Nepriklausomybės diena; gegužės 1 d. - Tarptautinė darbo diena; birželio 24 dieną - Joninių (Rasų) diena; liepos 6 - Valstybės dieną; rugpjūčio 15 dieną - Žolinė; lapkričio 1 d. - Visų Šventųjų diena; gruodžio 24-26 d. (šv. Kūčios ir šv. Kalėdos) (ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos 2 punktas). Atsakovė nurodo, kad nesutinka su šia tvarka ir mano, kad anksčiau nebuvo tradicijos, kad tėvas prakleidžia šventes su vaikais. Mano, kad ši tvarka ydinga, nes vaikai visas metų šventes praleistų tik su vienu iš tėvų. Teismas sutinka su atsakovės minėtu argumentu, jog tokiu atveju ieškovas galėtų praleisti lyginiais metais visas šventes. Pažymėtina, kad pagal prašomą nustatyti tvarką nelyginiais metais ieškovas to daryti negalėtų. Teismas sprendžia, kad abi šalys per metus turi turėti galimybę praleisti bent dalį švenčių, o ne išskirtinai viena šalis. Nustatyta, kad dėl šalių nėra ginčo dėl ieškovo siūlomo vaikų paėmimo laiko. Dėl šių priežasčių teismas nustato, kad ieškovas turi teisę praleisti su sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini), paimant vaikus švenčių dienų išvakarėse 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val., per šias šventes lyginiais metais: sausio 1 d. - Naujieji metai; kovo 11 d. - Nepriklausomybės diena; birželio 24 dieną - Joninių (Rasų) diena; rugpjūčio 15 dieną - Žolinė; gruodžio 24-26 d. (šv. Kūčios ir šv. Kalėdos), o nelyginiais metais per šias šventes: vasario 16 d. - Lietuvos valstybės atkūrimo diena; gegužės 1 d. - Tarptautinė darbo diena; liepos 6 - Valstybės dieną; lapkričio 1 d. - Visų Šventųjų dieną.

26. Ieškovas prašo nustatyti, kad jam esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini), per vasaros atostogas nepertraukiamai iki 30 kalendorinių dienų, pasiimdamas vaikus iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikams saugią ir pagal jų amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Nepertraukiamo iki 30 dienų vaikų pasiėmimo iš nuolatines jų gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus, vaikų ir savo atostogų grafikus ((ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos 4 punktas). Atsakovė nurodo, kad nesutinka, nes tai sutrikdo nustatytą vaikų režimą ir gyvenimo ritmą. Mano, kad vaikų ir šalių interesus labiausiai atitiktų po 15 dienų nepertraukiamas ieškovo bendravimas su vaikais vasaros atostogų metu, tarp bendravimo nustatant ne mažesnį kaip 1 mėnesio laikotarpį. Byloje nustatyta, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra Ispanijoje, todėl pagal ieškovo siūlomą minėtą bendravimo tvarką, darytina išvada, kad, tikėtina, šalių vaikai vyktų pas ieškovą į Ispaniją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nurodytu atveju būtų patiriamos dvigubos kelionės išlaidos, be to, gali būti apsunkintas kelionės laiko parinkimas, nes šalių vaikai lanko mokyklą, o mokslas joje gali trukti ir iki birželio mėn. vidurio, teismas mano, kad labiausiai vaikų ir šalių interesus atitiktų 21 kalendorinės dienos ieškovo nepertraukiamas ieškovo bendravimas su vaikais vasaros atostogų metu.

27. Ieškovas prašo nustatyti, kad jis organizuoja ir kompensuoja sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros P. S., gim. (duomenys neskelbtini), kelionę ir jų išlaidas iš jų gyvenamosios vietos pas A. S., o G. S. organizuoja ir kompensuoja sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros P. S., gim. (duomenys neskelbtini), kelionę ir jų išlaidas atgal į vaikų gyvenamąją vietą (ieškovo ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos 6 punktas). Atsakovė nurodo, kad nesutinka, nes ieškovas išvyko iš Lietuvos, todėl turi prisiimti pasekmes ir apmokėti vaikų kelionės išlaidas. Teismas visiškai sutinka su šiuo atsakovės argumentu, mano, kad atsakovė negali būti atsakinga už ieškovo išvykimą gyventi į kitą šalį ir dėl to patirti papildomas išlaidas vaikų kelionių dalies apmokėjimui. Nustatytina, kad ieškovas turi organizuoti ir kompensuoti sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros P. S., gim. (duomenys neskelbtini), kelionę ir jų išlaidas iš jų gyvenamosios vietos pas ieškovą bei išlaidas, susijusias vaikų kelione atgal į jų gyvenamąją vietą.

28. Ieškovas prašo įpareigoti G. S. nedelsiant informuoti A. S. apie vaikų susirgimo atvejus (ieškovo ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos 10 punktas). Atsakovė nurodo, kad reikalavimas yra perteklinis, tačiau iš esmės jam neprieštarauja ir pažymi, kad ieškovas taip pat privalo informuoti atsakovę apie vaikų susirgimą jiems būnant pas ieškovą. Teismas sutinka su atsakovės argumentais ir mano, kad teisinga, sąžininga ir protinga būtų, jeigu abi šalys turėtų nustatytą pareigą nedelsiant informuoti viena kitą apie vaikų susirgimo atvejus tam, kad būtų užtikrinta vaikų teisė gauti laiku ir tinkamą medicininę pagalbą bei, kad šalis, žinodama šią aplinkybę, galėtų planuoti savo ateitį bei tolimesnio bendravimo su vaikais laikotarpius.

29. Ieškovas prašo įpareigoti G. S. netrukdyti vaikų išvykai pas A. S. ir sudaryti visas reikalingas sąlygas (surinkti vaiko drabužius, pasirūpinti reikalingais dokumentais ir pan.) (ieškovo ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos 11 punktas). Atsakovė nurodo, kad reikalavimas perteklinis, be to, nekorektiškas. Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, kadangi yra nustatomas vaikų bendravimas su ieškovu, su galimybe vaikams vykti į ieškovo gyvenamąją vietą, kuri yra užsienyje, todėl yra būtina užtikrinti, jog vaikų kelionė būtų sklandi, kad vaikai turėtų ne tik reikiamus daiktus, bet ir dokumentus. Kadangi šalys bylinėjasi teisme, taikaus susitarimo tarp jų nėra, laikytina, jog yra būtina minėtą klausimą nustatyti teismo sprendimu, kad šalys turėtų pareigą jį vykdyti. Dėl šių priežasčių minėtas ieškovo reikalavimas yra tenkinamas.

30. Ieškovas prašo įpareigoti G. S. laikinai išvežant vaikus į užsienio valstybę, įspėti A. S. apie išvykimą prieš 7 kalendorines dienas, bei gauti rašytinį ieškovo A. S. sutikimą (ieškovo ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos 12 punktas). Atsakovė nesutinka ir nurodo, kad tai pažeidžia vaikų interesus. Kadangi abu vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas, teismas mano, kad ieškovas turi teisę žinoti apie ieškovės laikiną vaikų išvežimą į užsienio valstybę. Paminėtina, kad vaikų kelionė į užsienį gali turėti įtakos ir ieškovo buvimo Lietuvoje laikotarpiui bei ieškovo bendravimo su vaikais tvarkai. Todėl teismas mano, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti G. S. laikinai išvežant vaikus į užsienio valstybę, įspėti A. S. apie išvykimą prieš 7 kalendorines dienas yra pagrįstas. Dėl ieškovo rašytinio sutikimo vaikus išvežant ieškovei laikinai į užsienį teismas sprendžia, kad šis reikalavimas nepagrįstas. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ieškovas gyvena Ispanijoje, o dirba jūroje, nebūdamas krante mažiausiai 28 dienas, todėl ieškovo rašytinio sutikimo gavimas atsakovei gali būti labai apsunkintas, dėl ko tarp šalių gali kilti naujų konfliktų. Dėl šių priežasčių teismas nustato, kad atsakovė yra įpareigojama laikinai išvežant vaikus į užsienio valstybę, įspėti A. S. apie išvykimą prieš 7 kalendorines dienas.

31. Ieškovas prašo uždrausti G. S. be rašytinio A. S. sutikimo dėl vaikų gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei 20 kalendorinių dienų, ir nepakeitus šioje byloje būsimu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę (ieškovo ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos 13 punktas). Atsakovė nesutinka ir teigia, kad teisė pasirinkti gyvenamąją vietą yra asmens konstitucinė teisė ir negali būti ribojama kitų asmenų „sutikimu“, „nesutikimu“ ir pan.. Teismas visiškai pritaria atsakovės argumentui ir mano, kad tuo atveju, jeigu ir įvyktų ieškovės ir jos vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimas, ieškovas turėtų teisę kreiptis į kompetentingą teismą dėl jo bendravimo su vaikais tvarkos keitimo. Pažymėtina ir tai, kad draudimas išvežti vaikus nuolat gyventi į užsienį, nepakeitus šioje byloje būsimu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, yra neproporcingas ir ženkliai suvaržantis asmens teises, nes akivaizdu, kad šios kategorijos bylų nagrinėjimas ne retai užtrunka ir gana ilgą laiko tarpą kol įsiteisėja galutinis teismo sprendimas. Dėl šių priežasčių minėtas ieškovo reikalavimas atmetamas.

33. Teismas pažymi, kad šiuo atveju teismas priimant sprendimą nėra saistomas šalių pareikštų reikalavimų ir norų ir priima sprendimą labiau atitinkantį vaiko interesus (CPK 376 str.). Pažymėtina, kad bendrauti su vienu iš tėvų, negyvenančiu kartu su vaiku, yra vaiko teisė, kurią užtikrinti turi vaiko motina ar tėvas (CK 3.170 str.). Tėvas ar motina, pas kurį vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.).

34. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Byloje ieškovas sumokėjo 264 Eur žyminį mokestį (t. 1, 9, 20 b.l.) bei patyrė 1000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, 109 b.l.). Atsakovė patyrė 1500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, 171-173 b.l.).

36. Ieškinys tenkinamas iš dalies, tiek dėl reikalavimo dėl vaikų išlaikymo dydžio sumažinimo, tiek dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas sprendžia, kad šalys turi pareigą atlyginti viena kitai po ½ dalį bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Iš ieškovo atsakovei yra priteisiama 750 Eur advokato pagalbai apmokėti, o iš atsakovės ieškovui yra priteisiama 500 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 132 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5039-838/2018 priteistą iš ieškovo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams A. S. (A. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir iš ieškovo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečiams vaikams A. S. (A. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. S. (A. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tokią bendravimo tvarką:

1) A. S. esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaikus penktadienį 17 val. iš ugdymo įstaigos arba jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą.

2) A. S. esant Lietuvoje, jis turi teisę praleisti su sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini), paimant vaikus švenčių dienų išvakarėse 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val., lyginiais metais šias šventes: sausio 1 d. - Naujieji metai; kovo 11 d. - Nepriklausomybės diena; birželio 24 dieną - Joninių (Rasų) diena; rugpjūčio 15 dieną - Žolinė; gruodžio 24-26 d. (šv. Kūčios ir šv. Kalėdos), o nelyginiais metais per šias šventes: vasario 16 d. - Lietuvos valstybės atkūrimo diena; gegužės 1 d. - Tarptautinė darbo diena; liepos 6 - Valstybės dieną; lapkričio 1 d. - Visų Šventųjų dieną.

3) A. S. esant Lietuvoje, jis turi teisę kiekvienais metais praleisti su sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini), birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena) paimant vaikus šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val..

4) A. S. esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini), per vasaros atostogas nepertraukiamai iki 21 kalendorinės dienos, pasiimdamas vaikus iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikams saugią ir pagal jų amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Nepertraukiamo iki 21 kalendorinės dienos vaikų pasiėmimo iš nuolatines jų gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus, vaikų ir savo atostogų grafikus.

5) A. S. esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra P. S., gim. (duomenys neskelbtini) per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba kitos jų buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūrą pasirinktą vaikams saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, tarpusavio susitarimu atsižvelgdami j vaikų interesus, vaikų ir savo atostogų grafikus.

6) A. S. organizuoja ir kompensuoja sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros P. S., gim. (duomenys neskelbtini), kelionę ir jų išlaidas iš jų gyvenamosios vietos pas A. S. bei išlaidas, susijusias su vaikų kelione atgal į jų gyvenamąją vietą.

7) Jeigu sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros P. S., gim. (duomenys neskelbtini), susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su A. S. bendravimo su vaikų dienomis, A. S. bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.

8) A. S. esant Lietuvoje, jis turi teisę kas antrą sūnaus A. S. gimtadienį, t.y. sausio 12 d., ir dukros P. S. gimtadienį, t.y. birželio 20 d., praleisti su sūnumi/dukra, paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jį gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, su jo pabendrauti, perduoti dovanas.

9) A. S. įsipareigoja raštu pranešti (SMS, „SKYPE“, „VIBER“, „WhatsAPP“, „Messenger“) žinute atsakovei G. S. apie vaikų pasiėmimą prieš 6 dienas.

10) Įpareigoti šalis nedelsiant informuoti vieną kitą apie vaikų susirgimo atvejus.

11) Įpareigoti G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) netrukdyti vaikų išvykai pas A. S. ir sudaryti visas reikalingas sąlygas (surinkti vaiko drabužius, pasirūpinti reikalingais dokumentais ir pan.).

12) Įpareigoti G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) laikinai išvežant vaikus į užsienio valstybę, įspėti A. S. apie išvykimą prieš 7 kalendorines dienas.

13) A. S. atsižvelgiant į vaikų užimtumą, gali kiekvieną dieną bendrauti su vaikais telefonu ir/ar internetu programinės „SKYPE“ ar „VIBER“, „WhatsAPP“, „Messenger“ įrangos pagalba.

14) Šalių susitarimu, A. S. gali bendrauti su vaikais ir kitu laiku.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų) advokato pagalbai apmokėti atsakovės G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti atsakovės G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penki šimtai eurų) advokato pagalbai apmokėti ir 132 Eur (vienas šimtas trisdešimt du eurai) žyminį mokestį ieškovo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.