Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-545-580/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-01-12
Bylos Nr.: 2A-545-580/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: I. P.
Atsakovas: V. U.

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. 2A-545-580/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31560-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.4.; 2.3.5.1.; 3.1.4.1.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. P. ir atsakovo V. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui V. U. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo V. U. priešieškinį ieškovei I. P. dėl vaiko gyvenamosios vienos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. P. prašė nustatyti U. U. gyvenamąją vietą su motina I. P.; priteisti iš atsakovo V. U. išlaikymą dukrai po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gimė dukra, kurį laiką šalys gyveno kartu, tačiau nuo 2015 m. pavasario gyvena skyrium. Atsakovas dukrai skiria 150 Eur, kurių nepakanka. Ieškovė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, darbo pajamos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Dukrai samdoma auklė, kuriai mokama 450 Eur, nuo Naujųjų metų mergaitė lankys vaikų darželį. Vidutiniškai dukters išlaikymui ieškovė skiria 800 Eur. Šalys turi vieną vaiką, vaikas specialių poreikių neturi, privatus darželis per mėnesį kainuoja 330 Eur, maistas 150 Eur, plius kitos išlaidos. Vaiką leisti į privatų darželį nusprendė nesitardama su atsakovu. Privatų darželį pasirinko todėl, kad valstybinis darželis neužtikrina vaiko interesų. Dukra būrelių nelanko. Ieškovė nurodė, jog atsakovas Senamiestyje nuomoja brangų butą, todėl gali dukters išlaikymui skirti daugiau pinigų.

Ieškovė prašė priešieškinį tenkinti iš dalies, koreguojant bendravimo tvarką. Papildomai nurodė, jog išlaikymas vaikui turi būti mokamas pagal patiriamas išlaidas.

Atsakovas V. U. priešieškiniu prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su tėvu; priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai po 160 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės; nustatyti tėvo ir dukters bendravimo tvarką, jei vaiko gyvenamoji vieta nustatoma ne su V. U..

Nurodė, jog ieškovė nesudaro tinkamų sąlygų dukros vystymuisi, neužtikrina dukros teisių į saugią nuo emocinio ir fizinio smurto aplinką, pažeidžia dukros teises bendrauti su atsakovu. Ieškovė netinkamai augina ir auklėja vaiką, savo bendravimu daro jam žalą, galimai naudoja fizines bausmes. Atsakovo žiniomis, ieškovė turi psichikos sveikatos problemų, ne kartą lankėsi pas psichiatrus, jai nustatytas bipolinis afektinis sutrikimas (nuotaikos sutrikimas), ieškovė vartoja alkoholį. Atsakovas teigė, kad ieškovė samdo galimai nelegaliai dirbančią auklę, kuri nesugeba pasirūpinti dukra. Ieškovė dažnai dukrą ilgam laikui palieka tėvams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuo 2015-11-20 neteko darbo, svarsto galimybę vykti dirbti į Moldovą kartu išsiveždama dukrą.

Vaikas prisirišęs tiek prie motinos, tiek prie tėvo, noriai būna su tėvu, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu. Nurodė, jog jis dirba iki 18.00 val. Turi būti nustatyta galimybė bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis, nes ieškovė dažnai išvažiuoja į (duomenys neskelbtini). Atsakovas gauna 1 250 Eur, turi du aukštuosius išsilavinimus. Vaikas buvo patekęs į valstybinį darželį, todėl nebuvo būtinybės leisti vaiką į privatų darželį. Kitų išlaikytinių neturi, nedarbingumas jam nėra nustatytas, darbas susijęs su komandiruotėmis, gyvena 2 kambarių nuomojamame bute, moka 608 Eur nuomą. Nustačius dukters gyvenamąją vietą su tėvu, iš ieškovės turi būti priteistinas išlaikymas dukrai po 160 Eur kas mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-13 išvadoje Nr. A104-3412/15(2.13.2.6-AD15) nurodoma, jog nepilnametės U. U. gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove), labiau atitiktų nepilnamečio interesus. Išlaikymas vaikui turi būti priteistas atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nustatė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su motina; 2) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2015-09-11 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) išlaikymui priteistą sumą uzufrukto teise pavedė disponuoti vaiko motinai; 4) nustatė bendravimo tvarką:

1. tėvas turi teisę su dukra bendrauti pirmą ir trečią mėnesio savaitę, paimant dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžinant vaiką sekmadienį iki 20.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

2. tėvas turi teisę su dukra bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos (vaikų lopšelio-darželio) 17.30 val. ar iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 20.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

3. iki vaikas pradės lankyti mokyklą, tėvas turi teisę su dukra praleisti pusę, t. y. 14 kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų vasaros laikotarpiu. Dukrai pradėjus lankyti mokyklą, tėvas turi teisę praleisti su dukra pusę vaiko pavasario, rudens ir žiemos atostogų bei 14 kalendorinių dienų vaiko vasaros atostogų laiko;

4. tėvas turi teisę su dukra bendrauti kiekvienais poriniais metais per šv. Kūčias / šv. Kalėdas, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 16.00 val. ir grąžindamas gruodžio 26 d. iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

5. tėvas turi teisę su dukra bendrauti kiekvienais poriniais metais per šv. Velykas, dukrą paimdamas šeštadienį 16.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas antrąją šv. Velykų dieną iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

6. tėvas turi teisę su dukra bendrauti dukters gimimo dieną (gruodžio 6 d.) kiekvienais neporiniais metais, dukrą paimdamas iš vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.30 val. ar iš vaiko gyvenamosios vietos arba 10.00 val., jei nedarbo diena, ir grąžindamas tą pačią dieną iki 20.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

7. tėvas turi teisę su dukra bendrauti tėvo gimimo dieną (vasario 15 d.) kiekvienais metais, dukrą paimdamas iš vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.30 val. ar iš vaiko gyvenamosios vietos arba 10.00 val., jei nedarbo diena, ir grąžindamas tą pačią dieną iki 20.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

8. tėvas turi teisę su dukra bendrauti telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, skambinant dukrai laikotarpiu nuo 19.00 iki 20.00 val. Ieškovė privalo sudaryti sąlygas vaikui pabendrauti su tėvu;

9. tuo atveju, jei dėl nenumatytų priežasčių nustatytu laiku atsakovas negali paimti dukters (komandiruotė, liga, atostogos ir kt.) ar dukra negali išvykti bendrauti su tėvu, apie tai šalys vienas kitą įspėja ne vėliau kaip prieš 12 valandų telefonu, SMS žinute ar kitomis abiem šalims priimtinomis elektroninio ryšio priemonėmis.

Teismas nustatė, kad U. U., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo dukra, santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta. Dukra gyvena kartu su motina ieškovės tėvams priklausančiame 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute kartu gyvena ieškovės brolis. Nepilnametei sudarytos geros sąlygos augti ir vystytis, mergaitė su mama gyvena atskirame kambaryje, kuriame yra žaislų, knygučių, lavinamųjų, ugdomųjų žaidimų. Atsakovas gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas tvarkingas, švarus. Nakvynių metu duktė Unė miega atskiroje vaikiškoje lovelėje, namuose sudarytos puikios sąlygos vaiko gyvenimui ir poilsiui.

Šalys apie vienas kitą nurodo, jog turi psichikos sveikatos sutikimų. VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro duomenimis šalys Psichikos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė. Teismas atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, jog motinos gyvenamojoje vietoje dukrai sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis, leisti laisvalaikį, nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo motinos pareigą rūpintis dukra, todėl nepilnametės gyvenamąją vietą nustatė su motina.

VĮ „Regitra“ bei VĮ „Registrų centras“ pažymomis nustatyta, kad šalių vardu transporto priemonių neįregistruota, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė dirba Vyriausybės kanceliarijoje, gauna apie 1 500 Eur darbo užmokestį, atsakovas dirba UAB „FCR Media Lietuva“, gauna apie 3 700 Eur darbo užmokestį. Atsakovas už nuomą moka po 637 Eur. Šalys išlaikytinių neturi, darbingumas neapribotas. Tėvai turi galimybę sukurti vaiko gyvenimo sąlygas, tenkinant ne vien vaiko minimalius poreikius. Teismas, įvertinęs, jog nepilnametė yra 3 metų amžiaus, lanko darželį, sveikatos problemų ir specialiųjų poreikių neturi, sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra per didelė. Ieškovės vienasmenišką sprendimą leisti vaiką į privatų darželį, teismas vertino kaip nepagrįstą, nes dėl vaiko lankomų ugdymo įstaigų privalo spręsti abu tėvai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs šalių pateiktas bendravimo tvarkas, atsižvelgęs į vaikui būtiną kasdienį miego ir maitinimosi režimą, nustatė bendravimo tvarką, taip pat ir elektroninėmis ryšio priemonėmis. Nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius ne kartą ragino tėvus ieškoti kompromiso dėl vaiko priežiūros, auklėjimo, bendravimo tvarkos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė sutiko, jog dukra nakvotų atsakovo namuose, todėl tėvo ir dukters bendravimo tvarką nustato su nakvynėmis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė I. P. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti iš atsakovo V. U. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur, pradedant mokėti nuo 2015-09-11 iki dukros pilnametystės; išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimu. Sąvokos „protingi vaiko poreikiai“ ir „būtinos vaikui vystytis sąlygos“ nėra tapačios. „Protingi vaiko poreikiai“ siejami tik su bendraisiais teisės principais, o sąvoka „būtinos vaikui vystytis sąlygos“ siejama su tokiu išlaikymu, kuri maksimaliai užtikrintų vaiko apsaugą. Jeigu tėvų finansinės galimybės yra geros, jie privalo teikti tokį išlaikymą, kuris maksimaliai užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vaiko darželio išlaidas turi apmokėti viena ieškovė ir dar 200 Eur prisidėti prie kitų išlaidų. Ieškovė dukros išlaikymui turi skirti 600 Eur, o atsakovas 200 Eur. Tuo pažeidžiamas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas. Teismas nustatė, kad ieškovė gauna apie 1 500 Eur darbo užmokestį, o atsakovas apie 3 700 Eur darbo užmokestį; atsakovas neturi skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, neturi neįprastų išlaidų, kitų išlaikomų asmenų bei sveikatos problemų, turi du aukštuosius išsilavinimus. Iš atsakovo 3 700 Eur darbo užmokesčio atėmus 400 Eur nepilnametės dukros išlaikymui, jo turtinė padėtis nepablogėtų.

Vieno nepilnamečio vaiko minimalių poreikių patenkinimui kiekvienas iš tėvų privalo skirti ne mažiau kaip po 175 Eur, 200 Eur išlaikymo dydis vos apima minimalių dukros poreikių patenkinimą. Įvertinus, kad atsakovo pajamos yra pakankamos teikti savo nepilnametei dukrai didesnį materialinį išlaikymą, yra pagrindas iš atsakovo priteisti po 400 Eur. 400 Eur išlaikymo dydis yra proporcingas tiek nepilnamečio vaiko tėvų turtinei padėčiai, tiek vaiko poreikiams.

Vaikas gyvena su ieškove, todėl ieškovei tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tėvai negali leisti į privačią ugdymo įstaigą, kurioje užtikrinamas kokybiškesnis vaiko ugdymas. Ieškovė, žinodama, kad jos ir atsakovo finansinė padėtis leidžia pasirinkti tokią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, pasirinko privatų darželį. Ieškovė geriausiai pažįsta savo dukrą. Ieškovės pasirinkimo negali kaip nors įtakoti ar nulemti atsakovo nepagrįstas nenoras prisidėti prie dukros išlaikymo ir auklėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškovės I. P. apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 400 Eur sumą per mėnesį yra aiškiai per didelė, nes būtiniausiems vaiko poreikiams užtenka 250 Eur sumos. Atsakovas ieškovės sprendimui leisti dukrą į privatų darželį ne tik nepritarė, bet ir nežinojo. Vaikas gali būti auklėjamas ir prižiūrimas savivaldybei priklausančiuose darželiuose, kur kaina kelis kartus mažesnė. Atsakovas dirba pagal terminuotą sutartį ir mokėti daugiau nei 160 Eur per mėnesį negali. Atsakovas kiekvieną mėnesį dukrai išlaikyti perveda 160 Eur dydžio sumą, kuri yra pakankama, užtikrina būtiniausius dukters poreikius. Iš gaunamų pajamų turi pragyventi ne tik pats, teikti išlaikymą dukrai, bet ir išlaikyti būstą. Būsto išlaikymas (nuoma) atsakovui kas mėnesį kainuoja 700 Eur. Maistas, drabužiai ir kitos būtinosios išlaidos sudaro 700 Eur, transportas 100 Eur, skolų grąžinimas 100-500 Eur. Atsakovas ilgą laiką buvo bedarbis, dirba tik nuo 2015 m. vidurio. Ieškovė turi darbą, gauna pakankamas pajamas. Abiejų tėvų pajamos beveik vienodos, todėl abu tėvai po lygiai turi išlaikyti vaiką. Atsakovo privaloma mokėti suma yra du kartus didesnė, nei ieškovės skiriama suma. Ieškovė dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, ji turi visas garantijas darbe. Tai, kad ieškovė mokosi Filosofijos fakultete ir moka už mokslą, nesudaro pagrindo priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą.

Šalies argumentai

Atsakovas V. U. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą, nustatant dukters gyvenamąją vietą su atsakovu, taip pat dukters išlaikymui priteisti 160 Eur dydžio sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pakeisti nustatytą teismo sprendime bendravimo tvarką 2-ame, 6-ame ir 7-ame punkte, juos išdėstant taip:

„2. Tėvas turi teisę su dukra bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos (vaikų lopšelio-darželio) 18.00 val. ar iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 20.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

6. Tėvas turi teisę su dukra bendrauti dukters gimimo dieną (gruodžio 6 d.) kiekvienais neporiniais metais, dukrą paimdamas iš vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 18.00 val. ar iš vaiko gyvenamosios vietos arba 10.00 val., jei nedarbo diena, ir grąžindamas tą pačią dieną iki 20.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

7. Tėvas turi teisę su dukra bendrauti tėvo gimimo dieną (vasario 15 d.) kiekvienais metais, dukrą paimdamas iš vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 18.00 val. ar iš vaiko gyvenamosios vietos arba 10.00 val., jei tai nedarbo diena, ir grąžindamas tą pačią dieną iki 20.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą“.

Nurodė, kad su ieškove kartu negyvena nuo 2015 m. pradžios, todėl dukra prie šalių pripratusi vienodai. Ieškovė netinkamai auklėja vaiką: rėkia ant dukters, naudoja keiksmažodžius, grąsina sukelti fizinį ar emocinį skausmą, naudoja fizines bausmes. Ieškovė turi psichikos sveikatos problemų, ne kartą lankėsi pas psichiatrus, vartoja alkoholį. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme reiškė prašymą išreikalauti duomenis iš gydytojų psichiatrų ir psichikos gydymo įstaigų apie ieškovės sveikatos būklę, tačiau teismas prašymą atmetė, nors Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė prašymą palaikė. Byloje liko neištirtos ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės: ieškovės charakterio savybės, gyvenimo ir buities sąlygos. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad ieškovė gyvenamuoju plotu dalinasi su broliu, ten nuolat lankosi jo draugai ir draugės, triukšmaujama. Priimdamas sprendimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, teismas vadovavosi tik Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada. Tokią išvadą Vaiko teisių apsaugos skyrius padarė apsilankęs motinos gyvenamojoje vietoje, išklausęs ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu ir savo išvadą motyvavo abstrakčiais pasvarstymais apie „motinišką meilę“. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada paviršutiniška, joje nevertintos ieškovės charakterio savybės, ieškovės psichikos sveikatos sutrikimai, nebuvo analizuojamos gyvenimo ir auklėjimo sąlygos.

Teisminio proceso metu ieškovei atstovavo jos tėvas advokatas A. P.. Nurodytas asmuo negalėjo būti teisėtu ieškovės atstovu dėl interesų konflikto: ieškovės tėvai išlaiko dukrą jos psichologinių krizių metu. Kai neturi darbo, ieškovė gyvena šeimos nariams priklausančiame bute Vilniuje, ieškovė dažnai lankosi (ir kartais gyvena) tėvams priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Ieškovės tėvas yra tiesiogiai suinteresuotas paveikti teismo sprendimą taip, kad maksimaliai padidėtų išlaikymo dydis. Ieškovės tėvas, gyvendamas (duomenys neskelbtini), aktyviai siekia kuo dažniau matyti anūkę. Ieškovės atstovas vežė vaiką savo automobiliu iš Vilniaus į Biržus, kai turėjo vykti atsakovo bendravimas su dukra. Atstovas grąsino neigiamomis pasekmėmis atsakovui ir šį savo grasinimą iš dalies įvykdė, nes teismui pateikė žinomai melagingą informaciją apie neva netinkamą mano elgesį su dukra. Šalims gyvenant kartu ieškovė sakė, kad jei šalys išsiskirtų, jos tėvas pasirūpins, kad atsakovas dukros nematys ir turės brangiai sumokėti. Ieškovė leido suprasti, kad skyrybų atveju atsakovas turi nerimauti dėl savo fizinio saugumo.

Atsakovas dirba pagal terminuotą sutartį, kuri baigiasi 2016-06-31. Kiekvieną mėnesį dukrai išlaikyti perveda 160 Eur. Suma yra pakankama, užtikrina būtiniausius dukters poreikius. Atsakovas darbą baigia 17.00 val., iki gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos turi važiuoti visą valandą, todėl jo interesus atitiktų dukters paėmimas 18.00 val. Darželis veikia iki 18.00 val.

Atsiliepimas

Ieškovė I. P. atsiliepime prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pateiktame skunde atsakovas nenurodė apeliacinio skundo pagrindų, todėl atsiliepti į apeliacinį skundą – neįmanoma. Apeliantas pateikė savo byloje esančių faktinių aplinkybių vertinimą, kuris nesutampa su teismo išvadomis, tačiau apelianto nesutikimas su teismo išvadomis nereiškia teismo sprendimo neteisėtumo. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė tuos pačius argumentus, kuriais grindė savo reikalavimus pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, tačiau tokių teiginių nepagrindžia.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina, priteistas 200 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei teismo nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.

Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik dėl išlaikymo dydžio, o atsakovas apeliacinį skundą pateikė ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto išlaikymo dydžio bei bendravimo tvarkos.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pirmiausia pasisakytina dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliantas V. U. teigia, kad teismas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove nustatė vadovaudamasis tik Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kuri yra paviršutiniška, joje neatsižvelgta į ieškovės charakterio ypatybes, vaiko auklėjimo metodus. Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovė netinkamai elgiasi su vaiku, nebuvo tirtos gyvenimo ir buities sąlygos, netenkintas atsakovo prašymas išreikalauti duomenis apie ieškovės psichikos sveikatos sutrikimus.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams. Negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nesant galimybės išklausyti vaiko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo teiginiais, jog išvadą teikiančios institucijos išvada yra paviršutiniška. CK 3.178 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Įvertinus byloje esančias Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-13 ir 2015-12-31 išvadas (t. 1, b. l. 25, 112) matyti, kad į esminius klausimus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadose atsakyta. Minėtose išvadose nurodyti duomenys apie vaiko tėvus, jų gyvenamąją vietą ir su jais gyvenančius asmenis, buities sąlygas, darbovietes ir finansus, pateikta nuomonė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, pridėti buities tyrimo aktai (t. 1, b. l. 26-29). Pažymėtina, kad pagal CK 3.178 straipsnio 2 dalį teismas, spręsdamas ginčą, įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus pateiktus įrodymus. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai, tai – bet kokie faktiniai duomenys, kurie turi reikšmės bylai. Dėl šios priežasties, atsakovas norėdamas teismui pabrėžti individualias ieškovės charakterio ypatybes bei vaiko auklėjimo metodus, šias aplinkybes turėjo įrodinėti pagal CPK 177 straipsnio reikalavimus teikdamas teismui tiek paaiškinimus žodžiu, tiek rašytinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove grindė byloje esančiais rašytiniais įrodymais (išsireikalautomis medicinos įstaigų pažymomis), šalių paaiškinimais, aplinkybe, jog šalių dukra gyvena kartu su motina. Atsakovas 2016-05-04 teismo posėdžio metu patvirtino, jog pagal darbo pobūdį tenka išvykti į komandiruotes, kurių ilgiausiai trukmė 2 savaitės, tačiau paprastai jos būna 3-4 dienų. Pastaroji aplinkybė taip pat turi reikšmę nustatant vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi atsakovas nepaaiškino bei nenurodė kaip prižiūrėtų vaiką komandiruočių metu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį su dukra, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas aplinkybes vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimui išspręsti, pagrįstai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Apeliantas skunde nepateikė kitų įrodymų bei aplinkybių, kurių pagrindu vaiko gyvenamąją vietą reikėtų nustatyti su atsakovu.

Atsakovas 2016-01-19 parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš psichoterapeuto R. P. bei gydytojo psichiatro M. Š. apie ieškovės psichikos sveikatą (t. 1, b. l. 169-173). Pirmosios instancijos teismas, išklausęs atsakovo ir ieškovės, taip pat Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės poziciją dėl pateikto prašymo išsireikalauti duomenis apie ieškovės psichikos sveikatą pažymėjo, kad atsižvelgia į abiejų šalių lygybės civiliniame procese principą, taip pat į tai, jog byloje reikšmę psichikos sutrikimo klausimais turi oficialių valstybės gydymo įstaigų duomenys, prašymą tenkino iš dalies ir iš Vilniaus psichikos sveikatos centro išsireikalavo duomenis apie abiejų šalių (ieškovės ir atsakovo) psichikos sveikatos būklę. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-26 rašto „Dėl duomenų pateikimo“ matyti, jog papildomai buvo užklaustos ir VšĮ „Respublikinė Vilniaus Psichiatrijos ligoninė“ bei BĮ „Vilniaus priklausomybės ligų centras“ (t. 1, b. l. 191). Tiek VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“, tiek BĮ „Vilniaus priklausomybės ligų centras“, tiek VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ pateikė duomenis, jog informacijos apie šalių turimus psichikos sutrikimus ar priklausomybes neturi (t. 1, b. l. 194-201).

Iš byloje pateiktų šalių procesinių dokumentų bei įrodymų matyti, jog abi šalys viena kitos negalėjimą rūpintis vaiku sieja su netinkama viena kitos psichine sveikata. Tiek pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas, tiek aprašomi tarpusavio santykiai, atsakovo kaltinimai asmenims ir tarnyboms, dėstomi eilėje skundų duoda pagrindo Vaiko teisių apsaugos tarnyboms atkreipti dėmesį į nepilnamečio vaiko priežiūrą ateityje. Šiuo metu nėra surinkta duomenų, jog vienas ar kitas tėvas dėl savo būsenų ar netinkamo elgesio būtų padaręs vaiko teisių pažeidimą. Abu tėvai turi atsakingą darbą, uždirba pakankamas pajamas, kas rodo, jog jie yra socialiai integravęsi, gali tinkamai pasirūpinti savimi bei nepilnamečiu vaiku. Tam tikrą nerimą keliantys duomenys apie galimas problemas įpareigoja tėvus susitelkti, atsiriboti nuo tarpusavio nesutarimų ir siekti savo vaiko interesų užtikrinimo. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas gali sudaryti priežastį atskirti vaiką nuo tėvų.

Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pateiktus įrodymus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei galimos grėsmės dėl tėvų neadekvataus elgesio ir padarė teisingą išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vaiko gyvenamoji vieta gali būti pakeista, jei būtų nustatytas vieno iš tėvų netinkamas, neadekvatus, vaiko teises pažeidžiantis elgesys.

Dėl bendravimo tvarkos

Atsakovas nesutinka su skundžiamame sprendime nustatyta bendravimo tvarka toje dalyje, kurioje nustatyta, kad vaiką atsakovas iš ugdymo įstaigos turi paimti 17.30 val. Teigė, kad toks laikas neatitinka atsakovo darbo grafiko.

Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis, 3.175 straipsnis).

Nors atsakovas teigia, jog 17.30 val. jam sudėtinga paimti vaiką dėl darbo grafiko, tačiau nepateikė duomenų apie darbovietėje nustatytą darbo grafiką. Iš byloje esančios atsakovo 2015-03-31 darbo sutarties Nr. 1694 2 punkto matyti, kad atsakovui nustatyta 40 darbo valdų savaitė, tačiau nei darbo pradžios, nei darbo pabaigos laikas nėra nurodyta. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, jog darbovietė negali sudaryti galimybių atsakovui darbo laiką priderinti prie individualių aplinkybių. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vaikas pradėjo lankyti kitą ugdymo įstaigą, tačiau nenurodė nei naujos ugdymo įstaigos darbo laiko grafiko, nei to, ar po ugdymo įstaigos pakeitimo nepasikeitė aplinkybės, kurios buvo susijusios su vaiko paėmimo iš ankstesnės ugdymo įstaigos (kelionės laikas iki ugdymo įstaigos, ugdymo įstaigos lokacija ir pan.).

Teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, dėl kurių reikėtų keisti sprendime nustatytą bendravimo tvarką. Bendravimo su vaiku tvarka nustatoma pakankamai ilgam laikotarpiui, bendravimo tvarka įprastai nekeičiama, kai vaikas pradeda lankyti kitą ugdymo įstaigą ar tėvas pakeičia darbovietę. Vien tai, kad atsakovui bendravimo tvarkoje nustatytas laikas sukelia tam tikrų techninio pobūdžio nepatogumų (kelionės laikas iki ugdymo įstaigos, ugdymo įstaigos darbo grafikas, lokacija mieste) nereiškia, kad skundžiamoje tvarkoje nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia atsakovo ar nepilnamečio vaiko interesus. Tam tikri nesklandumai gali būti sureguliuojami tėvų tarpusavio susitarimu.

Dėl išlaikymo dydžio

Ieškovė ir atsakovas apeliaciniais skundais nesutinka su priteista 200 Eur išlaikymo suma. Ieškovė teigia, jog turėjo būti priteistas 400 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o atsakovas nurodė 160 Eur sumą.

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 3.192 straipsnio 2 dalį, t. y. tai, kad nepagrįstai sutapatinto „protingų vaiko poreikių“ ir „būtinų vaikui vystytis sąlygų“ sąvokas. Kasacinis teismas yra pateikęs CK 3.192 straipsnio analizę, kurioje išaiškinta, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant dėl konkretaus išlaikymo dydžio atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, numatytus tiek įstatymuose, pavyzdžiui, CK 1.5, 3.3 straipsniai, bei suformuluotus teismų praktikoje, kurių vienas – protingų vaiko poreikių kriterijus. Protingi vaiko poreikiai suprantami kaip vaiko poreikiai, kuriuos lemia nepilnamečio individualūs gabumai, polinkiai, taip pat amžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015, bei nutartyje nurodyta papildoma kasacinė praktika). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti, pirma, protingus vaiko poreikius ir, antra, tėvų turtinę padėtį, t. y. nurodė reikšmingą analizuoti įstatyme įtvirtintą tėvų turtinės padėties kriterijų (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys) bei vieną iš teismų praktikoje suformuluotų aplinkybių – protingus vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose, atsižvelgęs į esamus kasacinio teismo išaiškinimus dėl CK 3.192 straipsnio, apibrėžė tiek turtinės padėties, tiek protingų vaiko poreikių kriterijus, juos taikė bei analizavo pagal individualias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino CK 3.192 straipsnį, šios teisės normos turinį atskleidė nenukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuluotos praktikos.

Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su 200 Eur priteistu išlaikymo dydžiu, nes laiko, kad, atsakovo turtinė padėtis gera, todėl atsakovas gali teikti ir didesnį, nei minimalų, išlaikymą.

Vertindamas šalių turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais nustatė, kad ieškovė dirba Vyriausybės kanceliarijoje, darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 1 098,11-1 260,25 Eur (t. 1, b. l. 8, 152-158). Atsakovas dirba UAB „FCR Media Lietuva“, darbo užmokestis, atskaičius mokesčius siekia apie 990 Eur (t. 148-151, 163-165; t. 2, b. l. 110-111). Šalys nekilnojamojo turto bei registruotų transporto priemonių neturi (t. 1, b. l. 144-147). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė gyvena jos tėvams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovas nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovo buto vidutinė metinė nuomos kaina per mėnesį, pagal 2013-10-11 nuomos sutarties 4.1. punktą yra 622,68 Eur (2 150 Lt), iš bankinių pavedimų už 2015-01 – 2015-10 laikotarpį matyti, kad atsakovas mokėjo 711,06-868,85 Eur įmokas už butą su komunaliniais mokesčiais (t. 1, b. l. 35-40). Byloje duomenų apie tai, kad šalys turėtų ilgalaikių turtinių prievolių tretiesiems asmenims (paskola, išlaikytiniai, žalos atlyginimas ir pan.) nenustatyta (t. 1, b. l. 34). Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ilgą laiką nedirbo ir turi grąžinti 100–500 Eur skolas, tačiau duomenų apie turtinius įsipareigojimus nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog ieškovei ir atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis. Iš minėtų duomenų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darytina išvada, jog šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, nors ieškovė ir gauna kiek didesnį atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pagal 2015-03-31 sudarytos darbo sutarties Nr. 1694 nuostatas, atsakovui 3 700 Eur darbo užmokestis buvo mokėtas iki 2016-01-01 (darbo sutarties 5, 15 punktai) (b. t. 1, b. l. 163-164). Nuo 2016-01-01, pagal byloje esančius duomenis, t. y. pagal darbo sutarties Nr. 1694 15 punktą (t. 1, b. l. 164) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą (laikotarpis nuo 2016-07-01 iki 2016-10-31), atsakovui buvo mokėtas 1 650 Eur atlyginimas (už 2016-08 mėn. – 1 858,89 Eur), neatskaičius mokesčių. Todėl atmestini apeliantės teiginiai, jog atsakovas gauna itin didelį atlyginimą ir jo (atsakovo) turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei ieškovės.

Iš apeliacinių skundų turinio nustatyta, kad šalys ginčijasi dėl sumos, reikalingos vaiko išlaikymui per mėnesį, dydžio. Ieškovė nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui 800 Eur per mėnesį suma yra per didelė, o atsakovas teigia, kad vaiko išlaikymui per mėnesį pakanka 250 Eur. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga skirti 150 Eur maistui, 20 Eur higienos priemonėms, 15 Eur žaislams, 50 Eur pramogoms, 50 Eur drabužiams, 50 Eur nenumatytoms išlaidos (150 Eur + 20 Eur + 15 Eur + 50 Eur + 50 Eur + 50 Eur = 335 Eur), kita dalis išlaikymo – 450 Eur, mokestis už darželį arba auklę. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį užtenka 320 Eur, apeliaciniame skunde – 250 Eur, tačiau nepateikė šių sumų paskaičiavimų detalizacijos. Iš šių duomenų matyti, jog ginčo objektu yra 450 Eur suma, skirta vaiko auklei arba darželiui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalių vaikas turėtų specialių poreikių, lankytų būrelius, taip pat byloje nėra duomenų apie šalims nustatytą nedarbingumą, abu tėvai yra darbingo amžiaus, turintys aukštuosius išsilavinimus, galintys darbo rinkoje konkuruoti dėl geresnių darbo sąlygų bei atlyginimų. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nesant išimtinių aplinkybių, susijusių su vaiko raida, lavinimu ar asmenybe, 800 Eur suma per mėnesį vaiko išlaikymui yra per didelė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į ieškovės nurodytą vaiko poreikių detalizaciją (maisto produktai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, užsiėmimai ir kt.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji vienašališkai gali nuspręsti dėl privačios ugdymo įstaigos parinkimo. Dėl vaiko lankomų privačių ugdymo įstaigų (darželio, mokyklos), privalo spręsti abu vaiko tėvai, atsižvelgiant į abiejų finansines galimybes bei vaiko poreikius. Byloje nėra aplinkybių, kurios patvirtintų, kad vaikui būtinos privačios ugdymo įstaigos paslaugos, o tokių paslaugų negali teikti savivaldybės ugdymo įstaigos. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys liudija, jog nuo 2016 m. rugsėjo vaikas lanko Vilniaus miesto savivaldybės ugdymo įstaigą (darželį), taigi ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, susiję su privačia ugdymo įstaiga, nebeteko prasmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į vaiko poreikį lankyti ugdymo įstaigą, į apeliacinės instancijos teismui pateiktą informaciją apie tai, kad ugdymo įstaigos kaina yra apie 70 Eur, vaiko būtinus poreikius užtikrina 400 Eur suma per mėnesį. Tai reiškia, kad kiekvienas iš vaiko tėvų turėtų skirti po 200 Eur išlaikymą kas mėnesį.

Atsakovo darbo užmokestis yra visiškai pakankamas tokiam išlaikymui mokėti. Jo buto nuomos kaina yra per didelė jo šiuo metu nurodytoms 1 000 Eur nesiekiančioms pajamoms, todėl pagrįstomis išlaidomis pilnai negali būti pripažįstama.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės ir atsakovo skundus, susijusius su netinkamu išlaikymo dydžio nustatymu.

Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo teiginių

Atsakovas teigė, kad ieškovei atstovavęs tėvas, kuris yra advokatas, dėl interesų konflikto negalėjo būti ieškovės atstovu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai bei asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams. CK 3.135 straipsnyje nurodyta, kad artimais giminaičiais pripažįstami tėvai ir vaikai. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad ieškovės atstovas byloje galėjo dalyvauti ne tik kaip advokatas, bet ir kaip artimas giminaitis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą. Natūralu, jog ieškovės atstovas, būdamas jos tėvu, turėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau tai niekaip negalėjo įtakoti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezultato. Atsakovui teisme taip pat atstovavo advokatė, kas sudarė galimybę lygiaverčiai apsiginti nuo ieškovės atstovo argumentų. Nei CPK 60 straipsnyje, nei Advokatūros įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra draudimo advokatui atstovauti savo giminaičių interesus. Skundžiamo sprendimu ne visi ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, ne su visais ieškovės atstovo motyvais pirmosios instancijos teismas sutiko. Duomenų apie tai, kad ieškovės atstovas darytų spaudimą ar įtaką teismui, vaiko teisių apsaugos specialistei, atsakovo atstovei – nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliaciniai skundai atmetami.

Atmestus ieškovės ir atsakovo apeliacinius, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą nėra atlyginamos. Už atsiliepimus į apeliacinius skundus šalys bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, šios išlaidos nėra išskirtos, todėl nėra atlyginamos (CPK 98 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Ieškovės I. P. ir atsakovo A. U. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasJūra Marija StrumskienėAlma Urbanavičienė