Teisora
Registruotis

Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-03-07 · Civilinė byla Nr. 2S-328-613/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-04Klaipėdos apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-31Klaipėdos apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-12Klaipėdos apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-14Klaipėdos apygardos teismas
  6. KasacijaNutartis · 2019-12-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  7. ApeliacijaNutartis · 2020-02-14Klaipėdos apygardos teismas
  8. KasacijaNutartis · 2020-03-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  9. KasacijaNutartis · 2020-04-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  10. KasacijaNutartis · 2020-05-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  11. ApeliacijaNutartis · 2020-08-12Klaipėdos apylinkės teismas
  12. KasacijaNutartis · 2021-01-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-21Klaipėdos apygardos teismas
  14. KasacijaNutartis · 2021-03-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  15. KasacijaNutartis · 2021-04-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2024-03-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-07
Bylos Nr.
2S-328-613/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13553-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Suinteresuotas asmuo
A. B., G. B., V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-328-613/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05999-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. B. ir G. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-9779-901/2023 pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo, taip pat pagal A. B. ir G. B. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys A. B., V. B., A. B. ir G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. B. ir V. B. ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-13553-2014-5) teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovus A. B. ir G. B. per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas), ventiliacinio kanalo, išeinančio iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, į kaminą, kamštį, įrengtą iš statybinių medžiagų, įpareigojant atsakovus informuoti ieškovus apie atliekamus darbus prieš vieną dieną ir sudarant galimybę ieškovų pasitelktam ekspertui tikrinti atliekamų darbų kokybę; 2) jei atsakovai per nustatytą terminą neįvykdys kamščio pašalinimo darbų, priteisti iš atsakovų 28,96 Eur (100 Lt) baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną; 3) priteisti iš atsakovų ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-13553-2014-5) ieškovų prašymą tenkino.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2023 m. spalio 4 d. teisme gautas antstolio A. S. pareiškimas, kuriuo prašoma teismo spręsti klausimą dėl teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo nevykdymo (jo įvykdymo tinkamumo). Antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/20/01000, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-23-1030/2019.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys A. B. ir G. B. (skolininkai) atsiliepime nurodė, kad antstolis A. S. Sprendimo neįvykdymo aktą priėmė vadovaudamasis išimtinai tik išieškotojų nuomone. Siekdamas tinkamai įvertinti aplinkybes apie teismo sprendimo įvykdymą antstolis galėjo susisiekti su skolininkais dėl papildomų duomenų pateikimo, nuvykti į teismo sprendimo vykdymo vietą ir patikrinti, ar minėtas teismo sprendimas buvo įvykdytas, bendradarbiauti su teismo sprendimo vykdymą fiksavusia antstole V. D., tačiau antstolis šių veiksmų nesiėmė. Skolininkai, vykdydami bendradarbiavimo vykdymo procese pareigą, 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė antstoliui pranešimą apie teismo sprendimo įvykdymą ir paprašė užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0010/20/01000. Civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 pateiktose teismo ekspertizėse, kitose specialistų išvadose, nustatyta, kad skolininkų bute (trečiame aukšte) esančią virtuvę ventiliuoja vėdinimo kanalas, pažymėtas indeksu V1, o išieškotojų bute (pirmas aukštas) bei antro aukšto bute esančias tualeto patalpas – vėdinimo kanalas, pažymėtas indeksu V2. Tokia išvada padaryta teismo ekspertizės metu 2018 m. spalio 29 d. teismo ekspertės R. U. parengtame ekspertizės akte, kuriame išaiškinta, kad „2018 m. spalio 15 d. apžiūros metu atvėrus V3 šachtos suodžių valymo angą, išaiškinta, kad V3 šachta yra dūmtraukis, V1 ir V2 šachtos skirtos vėdinimui. V1 šachta ventiliuoja 3-io buto virtuvės patalpą. V2 ventiliuoja 1-o ir 2-o butų WC patalpas“. Išvada, jog išieškotojų buto tualeto patalpoje esanti vėdinimo anga atsiveria ir yra ventiliuojama per V2 vėdinimo kanalą, o ne V1, buvo padaryta ir konstrukcijų specialisto V. L. 2013 m. gruodžio 15 d. specialisto išvadoje, kurioje taip pat pažymėta, kad „1 ir 2 butai savo WC privalo naudoti techniškai jiems pritaikytą ir priskirtą vieną bendrą (kamino viršuje vidurinę) antrą nuo lango ventiliacinę šachtą.“ Identiška išvada padaryta ir teismo eksperto D. K. 2022 m. ekspertizės akte.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas įpareigojo skolininkus pašalinti kliūtį ginčo name, trečiojo aukšto lygyje. Būtent šioje vietoje 2023 m. rugsėjo 25 d. ir buvo atliekami kliūties pašalinimo darbai, kuriuos atlikus kliūties pašalinimas užfiksuotas 2023 m. rugsėjo 25 d. Gyvenamosios paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kliūties pašalinimo pagal teismo sprendimą akte (toliau – 2023 m. rugsėjo 25 d. aktas). Analogiška išvada padaryta ir 2023 m. rugsėjo 25 d. antstolės V. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Minėtame Faktinių aplinkybių protokole užfiksuota, kad kliūtis buvo pašalinta, o vykdomasis raštas Nr. 2-23-1030/2019 įvykdytas. Išieškotojų pateiktoje vaizdinėje medžiagoje filmuojamas ne V2 ventiliacinis kanalas, kuris visų teismo ekspertizių metu buvo priskirtas išieškotojams, o visai kitas kanalas V1. Iš pateikto 2023 m. lapkričio 10 d. M. M. protokolo nuotraukų ir vaizdo įrašo matyti, kad atliekant endoskopinės kameros vaizdo įrašą visą laiką buvo fiksuojamas statmenai išieškotojų buto tualeto patalpos angai esančio vėdinimo kanalo vaizdas, t. y. vėdinimo kanalas V1, kuris ventiliuoja skolininkams priklausančias patalpas. Šis kaminas teisminės ekspertizės akte nebuvo priskirtas išieškotojams, o priešingai – visose ekspertizėse vieningai teigiama, kad V1 vėdinimo kanalas yra priskirtas ventiliuoti skolininkų buto patalpas, o V2 – išieškotojų ir antrame aukšte esančio butų patalpas.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjai A. B. ir G. B. (skolininkai) pateikė skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio Aktą ir teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 įvykdymo klausimą spręsti iš naujo, nušalinti antstolį nuo vykdomosios bylos Nr. 0010/20/01000, priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas.

6. Antstolis pašė pareiškėjų skundo netenkinti. Įstatymai numato, jog antstolis, nustatęs teismo sprendimo nevykdymo faktą ar kilus ginčui dėl to ar sprendimas įvykdytas ar vykdytas tinkamai surašo atitinkamą aktą ir jį perduoda spręsti teismui. Jeigu pareiškėjai (skolininkai) nori įrodyti, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, jie turi pateikti savo motyvuotą nuomonę teismui, nagrinėjančiam antstolio pateiktą nevykdymo aktą, apie teismo sprendimo tinkamą įvykdymą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į skundą dėl antstolio veiksmų ieškovai teismo prašė atmesti, kaip nepagrįstą skolininkų skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjų (skolininkų) skundžiamas antstolio aktas pagal savo procesinį pobūdį savaime nesukuria skolininkams teisinių pasekmių, tokio akto surašymas tiesiogiai neįpareigoja skolininkų, o faktiškai yra pagrindas pradėti teisminį procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Toks skundas dėl akto panaikinimo nenagrinėtinas CPK, todėl pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas turi nutraukti tokio skundo nagrinėjimą.

8. Pareiškėjai (skolininkai) dėl skundo nagrinėjimo nutraukimo nesutiko, skundą palaikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-9779-901/2023 taikė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – nuo nutarties įsiteisėjimo dienos toliau taikyti skolininkams 28,96 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną iki bus įvykdytas teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas išieškotojų naudai; nutraukė civilinę bylą dalyje dėl skolininkų skundo dėl antstolio veiksmų (prijungtoji civilinė byla Nr. 2YT-10736-328/2023); priteisė iš suinteresuotų asmenų (skolininkų) lygiomis dalimis 750,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens A. B. naudai.

10. Susipažinęs su išieškotojų ir skolininkų paaiškinimais bei jų papildomai pateikta rašytine, foto ir vaizdine medžiaga, teismas nesutiko su skolininkų teiginiais, kad jie teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą pilnai ir tinkamai įvykdė. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. skolininkų užsakymu gyvenamajame ginčo name, siaurajame kamine esančio ventiliaciniame kanale V1 kliūtis faktiškai tik pradėta šalinti. Tai parodo ir pačių skolininkų pateikta vaizdo medžiaga (2023 m. lapkričio 28 d. pateikto prašymo priedas Nr.2 (filmuotas V1 kanalas)), kur iš viršaus leidžiant endoskopinę kamerą pirmo aukšto nepasiekiama, o atsiremiama į pilkos spalvos betono ar panašios medžiagos kliūtį, kurios tik kraštai pradėti gramdyti, o iš dešinės matosi ventiliacijos grotelės, koks tikslus atstumas nuo kamino viršaus iki kliūties tiksliai negalima pasakyti. Ankstesni specialistų ir ekspertų tyrimai dėl to, kurioje vietoje yra kliūtis, atlikti nuo ventiliacijos angos apačios iki dirbtinai įrengto kamščio (nustatyta, kad kliūtis V1 kanale yra 494 cm. aukštyje, kas atitinka kamščio apačios lygį trečiame aukšte). Nei 2023 m. rugsėjo 25 d. akte nei antstolės V. D. protokole nėra fiksuota koks tūris, kiekis šių dokumentų fotonuotraukose matomų ištrauktų medžiagų (molio spalvos plytų nuolaužų ir mūro skiedinio nuotrupų), kokio litražo yra darbus atlikusio darbuotojo juodos spalvos kibirėlis, į kurį buvo dedamos nuolaužos. Vizualiai galima spręsti, kad ištraukta daugiau nei penki litrai nuolaužų. Iš 2023 m. rugsėjo 25 d. akto 11 fotonuotraukos, kuri tariamai turėtų patvirtinti atidengtą kanalą, niekaip negalima to nustatyti, o ir antstolė V. D. protokole konstatavo sprendimo įvykdymą tik remdamasi uždarosios akcinės bedrovės (toliau – UAB) „Pastatų diagnostika ir statyba“ kitos kartu dalyvavusios ekspertės A. Š. patikinimu, kad sprendimas įvykdytas (į bylą nėra pateikti įrodymai kokios srities ji ekspertė). Tai, kad ventiliacija galimai vyksta iš V1 per V2 kanalą dar nerodo, kad kliūtis yra pašalinta.

11. Kad sprendimas iki šiol neįvykdytas priešingai patvirtina tiek iš karto po 2023 m. gruodžio 25 d. darbų (2023 m. spalio 3 d.) endoskopine kamera iš pirmo aukšto išieškotojų buto WC ventiliacinės angos darytos fotonuotraukos, tiek išieškotojų prašymu 2023 m. lapkričio 10 d. antstolio M. M. atliktas faktinių aplinkybių patikrinimas, aprašytas protokole su fotonuotraukomis ir filmuota medžiaga, kuriose ventiliaciniame kanale V1 tebesimato pilkos spalvos kliūtis (kamštis). Antstolis M. M. protokole nurodė, kad „kylant kamera aukštyn, panaudojus 3,8 metrus kameros kabelio (naudojamo kabelio ilgį fiksuoja endoskopas) matomas ventiliacinio kanalo perskyrimas (Foto Nr. 4), kylant aukštyn matoma kanale atskilusi plytos dalis padengta pilka medžiaga (Foto Nr. 5), fiksuojant vaizdą aukščiau matomos ventiliacinio kanalo sienos plytos padengtos tamsiomis apnašomis (Foto Nr. 6). Pakilus į ventiliacinio kanalo viršų ir panaudojus 6,2 metrus kameros kabelio ventiliaciniame kanale matoma pilkos spalvos perdanga, kuri ventiliacinį kanalą aklinai uždariusi, toliau kilti neleidžianti perdanga yra kitokios medžiagos nei pats ventiliacinio kanalo vidus, ant jos nesimato apnašų (Foto Nr. 7, 8). Perdangoje ir jos kraštuose nesimato jokių tarpų ir šviesos galinčios patekti į ventiliacinį kanalą iš lauko pro ventiliacinio kanalo kaminą (Foto Nr. 9).“ Taigi 2023 m. rugsėjo 25 d. kliūtis nebuvo pilnai pašalinta.

12. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo įpareigojimas per jame nurodytą terminą įvykdytas nebuvo, kurio pagrindu išduotas 2020 m. balandžio 7 d. vykdomasis raštas. Atsižvelgęs į tai, kad sprendžiant dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo vykdymo procese, turi būti vadovaujamasi įsiteisėjusiu 2019 m. birželio 12 d. sprendimu ir jame nurodytomis sprendimo neįvykdymo pasekmėmis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad skolininkų naudojimasis procesinėmis teisėmis negali paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo galios, vadovaudamasis CPK 18 straipsnyje įtvirtintu įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo imperatyvu, teismas nusprendė, kad yra pagrindas toliau taikyti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendime nurodytas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes ir nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo skolininkams toliau skaičiuoti 28,96 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įpareigojimą dieną išieškotojų naudai iki visiško sprendimo įvykdymo.

13. Pasisakydamas dėl antstolio veiksmų teismas nurodė, kad antstolis tiek akte nurodė, tiek teismo posėdžio metu patikslino, kad jis akte nėra konkrečiai konstatavęs teismo sprendimo neįvykdymo, o tik skolininkams teigiant, kad teismo sprendimą įvykdė, o išieškotojams teigiant priešingai, kad sprendimas neįvykdytas, kilus ginčui, surašęs aktą sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo klausimą perdavė spręsti teismui. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0010/20/01000 medžiagos nustatė, kad gavęs darbo dienos pabaigoje skolininkės pranešimą apie būsimą teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo vykdymą sekančios darbo dienos ryte, gavęs skolininkų atstovų pranešimą apie sprendimo vykdymą, užklausęs išieškotojus, ar sprendimas įvykdytas, jiems su tuo nesutinkant, antstolis, nevertindamas sprendimo vykdymo faktų, šiuos perdavė spręsti teismui. Nieko neteisėto antstolis neatliko. Todėl teismas pritarė išieškotojų atsiliepime į pareiškėjų (skolininkų) skundą dėl antstolio veiksmų dėstomiems argumentams, atsižvelgęs į teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-814-796/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-929-775/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-521-513/2023 ir kita) pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su tuo, ar skolininkai tinkamai vykdė / įvykdė sprendimą, dėl kurio nevykdymo / neįvykdymo antstolis surašė Sprendimo nevykdymo aktą, pareiškėjų pateikiami paaiškinimai, kuriais siekiama paneigti akte nurodytas aplinkybes, iš esmės sudaro civilinės bylos, kuri inicijuojama, kai antstolis minėtą aktą perduoda savo kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, nagrinėjimo dalyką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atskiruoju skundu pareiškėjai (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-9779-901/2023 ir priimti naują nutartį – panaikinti 2023 m. spalio 4 d. antstolio A. S. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1h-35616 ir įpareigoti antstolį Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 įvykdymo klausimą spręsti iš naujo; pripažinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-23-1030/2019 tinkamai įvykdytu nuo 2023 m. rugsėjo 25 d.; priimti papildomus įrodymus; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Skundžiama nutartimi, paneigiant teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo privalomumą ir CPK normas, buvo modifikuota minėtu teismo sprendimu nustatyta prievolė. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad turėjo būti ardomos konstrukcijos. Tačiau Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-13553-2014-5) ardyti ginčo namo vėdinimo kanalų konstrukcijų skolininkų neįpareigojo. Minėtu teismo sprendimu iš esmės buvo nustatytas įpareigojimas skolininkams pašalinti kliūtį iš vėdinimo kanalo, minėtame sprendime nenustatyti įpareigojimai griauti, ardyti ar keisti namo konstrukcijas. Patenkinant išieškotojų ieškinį buvo nustatytas įpareigojimas atkurti namo vėdinimo kanalo būklę iki pažeidimo momento. Tai reiškia tik namo konstrukcijoms nepriklausančios kliūties pašalinimą iš vėdinimo kanalo, kas ir buvo padaryta 2023 m. rugsėjo 25 d. Teisminių ekspertizių metu nebuvo nustatyta, kokia pašalinė medžiaga yra vėdinimo kanale (t. y. nėra duomenų apie tai, ar medžiaga yra kieta į cementą panaši medžiaga ar ne).

14.2. Teismui sprendžiant, ar teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas įvykdytas, buvo svarbu atsakyti į klausimą, ar vėdinimo kanale pašalintos vėdinimo kanalui nepriklausiusios pašalinės medžiagos ir kanale visos kitos likusios medžiagos yra konstrukciškai reikalingos. Į šį klausimą atsakyta teismo sprendimą vykdžiusio rangovo akte. Darbus atlikęs rangovas tokias išvadas padarė įvertinęs jam pateiktus dokumentus (Nekilnojamojo turto registro išrašus, pastato techninės apskaitos bylą, pastato aukštų planus, visų civilinėje byloje atliktų teisminių ekspertizių aktus (Rangovo akto 3 lapas) ir atlikęs esamos kamino būklės vertinimą. Ieškovai nėra pateikę priešingų duomenų, todėl rangovo akte nustatytų faktinių aplinkybių jie nepaneigė. Išieškotojų subjektyvi nuomonė apie tai, kad iš vėdinimo kanalo buvo ištrauktos tariamai smulkios birios medžiagos ir šiukšlės, nėra pagrįsta. Darbus atlikusių asmenų užfiksuotas pašalintos pašalinės kliūties kiekis, kuris vizualiai neatrodo, kaip smulkios birios medžiagos ar šiukšlės. Priimant skundžiamą nutartį apsiribota pasvarstymu, kad niekas negali garantuoti, kad iš vėdinimo kanalo pašalintos plytų nuolaužos ventiliacinėje angoje nebuvo padėtos. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad skolininkams tenka nepagrįsta našta paneigti jokiais duomenimis nepagrįstas teismo abejones ir hipotezes. Be to, bylos nagrinėjimo metu nei pirmosios instancijos teismas, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys nekėlė tokio pobūdžio abejonių. Todėl skundžiamoje nutartyje tokie niekuo nepagrįsti samprotavimai yra siurpriziniai. Siurpriziniai teismo sprendimo argumentai yra savarankiškas pagrindas naikinti neteisėtą pirmosios instancijos skundžiamą nutartį. Nagrinėjamu atveju tik priėmus skundžiamą nutartį paaiškėjo teismo abejonės. Tokiu būdu skolininkų teisės į veiksmingą teisinę gynybą (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis) ir teisingą bylos nagrinėjimą ir jos sudėtine dalimi esanti teisė rungtis (CPK 12 straipsnis) buvo pažeista.

14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi išieškotojų į bylą pateiktu M. M. Faktinių aplinkybių protokolu, taip suteikdamas pranašumą ieškovams ir jų pateiktiems įrodymams. Nors atsakovai yra pateikę antstolės V. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo 2023 m. rugsėjo 25 d. protokolą, kuriame yra UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ kartu dalyvavusios ekspertės A. Š. patikinimas, kad teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas įvykdytas. Taip pat kyla pagrįstų abejonių, kaip prieita prie išvados, kad tariamoji perdanga yra kitos medžiagos nei pats ventiliacinio kanalo vidus, nes tokios išvados nėra akivaizdžios neturint atitinkamų specialių žinių statybos srityje. Nėra aišku, kaip antstolis M. M. priėjo prie išvados, kad endoskopine kamera filmuojama tariama perdanga 6,2 metrų aukštyje yra ta pati kliūtis, kurią skolininkai buvo įpareigoti pašalinti minėtu teismo sprendimu. Tariamos perdangos aukštis nuolat keičiasi – antstolio M. M. protokole nurodomas tariamos kliūties aukštis 6,2 m., nors prieš tai su 2023 m. lapkričio 3 d. atsiliepimu į skundą teiktame apžiūros akte „vaikštančios“ kliūties aukštis nurodomas jau 2,10 m., o 2019 m. birželio 12 d. teismo sprendime nurodomas 4,94 m. aukštis. Nesuprantama, kaip medžiaga, kuri ieškotojų teigimu yra tokia kieta ir neišdaužoma gali taip intensyviai keisti savo vietą vėdinimo kanale. Klausimas yra teisiškai reikšmingas, nes skolininkai teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo pagrindu buvo įpareigoti šalinti kliūtį esančią namo trečiojo aukšto lygyje, o ne per visą vėdinimo kanalą. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsakė į šį teisiškai reikšmingą klausimą ir neatskleidė bylos esmės – jei padaryta išvada, kad minėtas sprendimas neįvykdytas, tai tas turėjo būti aiškiai įvardinta konstatuojant, kad kliūtis tebėra trečiajame namo aukšte.

14.4. Antstolio M. M. atlikto Faktinių aplinkybių konstatavimo metu endoskopine kamera buvo užfiksuota ventiliacinio kanalo sienelė pristatoma neva kaip kliūtis. Dar paties antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėta, kad kylant kamera aukštyn, panaudojus 3,8 metrus kameros kabelio matomas ventiliacijos kanalo perskyrimas. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad kamera netrukdoma jokių kliūčių nuo stogo pasiekia pirmąjį aukštą. Išieškotojai neginčija, kad vaizdo kamera buvo užfiksuotas jų aukšte esančio vėdinimo kanalo pradžia (2023 m. lapkričio 27 d. prašymo dėl įrodymų prijungimo priedas Nr. 5). Šis įrodymas patvirtino, kad išieškotojų vėdinimo kanalas yra atlaisvintas nuo visų pašalinių kliūčių. Be to, nustatyta išieškotojų vėdinimo kanale esanti oro trauka.

14.5. Antstolis jokių veiksmų patikrinant ar skolininkai įvykdė sprendimą neatliko. Byloje yra neginčijamai nustatyta, ko neneigia ir pats antstolis, kad jis nesiaiškino aplinkybių, ar teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas įvykdytas. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai negali būti motyvuojami vadovaujantis išimtinai tik kitos suinteresuotos šalies nuomone, nes antstolis prieš surašydamas sprendimo neįvykdymo aktą turėtų vertinti reikšmingas faktines aplinkybes. Antstolis buvo informuotas apie planuojamus sprendimo vykdymo veiksmus. Skolininkai, įvykdę teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą, apie tai operatyviai informavo antstolį. Skolininkai nei prieš vykdymo darbų pradžią, nei po šių darbų atlikimo negavo iš antstolio jokių pranešimų ar pretenzijų. Pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvai nutraukti bylą dalyje dėl skolininkų skundo dėl antstolio 2023 m. spalio 4 d. akto yra prieštaringi. Iš vienos pusės pirmosios instancijos teismas teigia, kad antstolis turi aiškintis reikšmingas faktines aplinkybes ir nustatęs sprendimo neįvykdymo faktą – surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Iš kitos pusės, skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad antstolis nėra konkrečiai konstatavęs teismo sprendimo neįvykdymo, o tik skolininkams teigiant, kad teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą įvykdė, o išieškotojams teigiant priešingai, kad minėtas sprendimas neįvykdytas, kilus ginčui surašė aktą. Tokiu atveju skundžiama nutartis prieštaringa ir prieštaraujanti nuosekliai teismų praktikai, pagal kurią antstoliai sprendimų neįvykdymo aktą surašo tik konstatavę neįvykdymo faktą (o ne faktą, jog skolininko ir išieškotojo nuomonės išsiskyrė).

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis A. S. nurodo, kad jo suinteresuotumo šios bylos baigtimi nėra, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo, pareiškėjų atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. CPK 771 straipsnyje nurodyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo įpareigojimas atitinka CPK 771 straipsnio prasmę, t. y. neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. Minėtas straipsnis nustato konkrečią elgesio taisyklę, kurios antstolis turi laikytis nustatęs teismo sprendimo nevykdymo faktą. Antstolis nustatęs, kad dėl teismo sprendimo įvykdymo ir / ar neįvykdymo fakto tarp proceso šalių kilo ginčas, neturi kito pasirinkimo kaip tik surašyti aktą ir jį perduoti spręsti teismui. Antstolis nevertina teismo sprendimo nevykdymo aplinkybių, t. y. ar už teismo sprendimo nevykdymą skirti baudą ar ne, ši teisė CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka yra teismo kompetencijoje, ir tik teismas teismo posėdyje išnagrinėjęs visas aplinkybes nusprendžia ar už teismo sprendimo nevykdymą skirti kaltam asmeniui baudą ar ne. Taip pat CPK 771 straipsnis nenustato jokių išimčių antstolio elgesio taisyklėje, t. y. kaip antstoliui elgtis jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl tinkamo ar netinkamo teismo sprendimo įvykdymo. Antstolis nėra įgaliotas nagrinėti ginčų kylančių tarp proceso šalių vykdymo procese, tokius ginčus nagrinėja teismas. Todėl jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl tinkamo ar netinkamo teismo sprendimo įvykdymo, antstolis neturi pasirinkimo kaip tik sudaryti CPK 771 straipsnyje nurodytą aktą ir jo nagrinėjimą perduoti teismui.

16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai teismo prašo, skolininkų atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-9779-901/2023 palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Skolininkai visos bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad kliūtis V1 ventiliaciniame kanale – tai autentiška konstrukcija ir jos neįmanoma pašalinti. Tačiau skolininkai konstrukcijos autentiškumo neįrodė ir įsiteisėjusiu teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimu buvo įpareigoti pašalinti kliūtį. Skolininkai privalo vykdyti minėta sprendimą, nepateikdami tų pačių argumentų dėl neva esančios kažkokios konstrukcijos, tuo labiau, kad šis skolininkų argumentas buvo nagrinėtas ne kartą ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažintas nepagrįstu. Skolininkai savo pateiktais įrodymais ne patvirtina, kad minėtą sprendimą įvykdė, o priešingai – kad jo neįvykdė. Pateiktas antstolio M. M. 2023 m. lapkričio 10 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FP-180-23-73, patvirtina, kad kliūtis tebėra. Skolininkai 4 metus po teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo įsiteisėjimo nuolat teikė skundus ir įrodymus, kad jų manymu kliūties neįmanoma pašalinti, reikalingas statybos leidimas. Antstolio aktas pagal savo procesinį pobūdį savaime nesukuria skolininkams teisinių pasekmių, tokio akto surašymas tiesiogiai neįpareigoja skolininkų, o faktiškai yra pagrindas pradėti teisminį procesą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

18. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

19. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

20. Apeliantai, kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, t. y. 2024 m. sausio 5 d. išrašą iš statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registro. Šiuo įrodymu, pareiškėjai grindžia atskirojo skundo argumentus, dėl to, kad specialistė A. Š. turėjo reikiamą kvalifikaciją ir pasirašė rangovo aktą.

21. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą būtų atsisakęs priimti pareiškėjų teikiamą į šią apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą minėtą papildomą įrodymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai teikiamą papildomą įrodymą galėjo pateikti teismui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė, o šiuo nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad minėto papildomo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo. Todėl teismas, atsisako pareiškėjų teikiamą 2024 m. sausio 5 d. išrašą iš statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registro priimti ir vertinti į šią apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/20/01000, kuri pradėtą vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-23-1030/2019.

Žemesnės instancijos teismas

23. 2020 m. balandžio 23 d. patvarkymu antstolis įpareigojo skolininkus nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos įvykdyti teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-13553-2014-5) nurodytus reikalavimus. 2020 m. birželio 19 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojų įgalioto asmens V. B. (jų sūnaus) 2020 m. birželio 19 d. prašymas dėl papildomos informacijos, kuriame prašoma suteikti informaciją dėl 2020 m. birželio 19 d. priskaičiuotos baudos skolininkams už teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo nevykdymą, nes kliūtis (užtvara) vėdinimo kanale yra dar nepašalinta.

24. 2020 m. birželio 22 d. antstolis surašė teismo sprendimo, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kurio nagrinėjimas buvo perduotas teismui. Teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7513-637/2020 nenustatęs skolininkų nesąžiningumo ir, kad teismo sprendimo įvykdymui tikėtina reikalingas statinio projekto parengimas, statybos leidimas, nusprendė šioje teismo sprendimo vykdymo proceso stadijoje netaikyti teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendime nurodytų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių.

25. 2021 m. vasario 18 d. patvarkymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus antstoliui pakartotinai įpareigojus skolininkus įvykdyti teismo sprendimą, 2021 m. kovo 2 d. antstolio kontoroje buvo gautas skolininkų atstovo advokato raštas, kuriuo jis antstolio prašė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/01000 organizuoti atsižvelgiant į Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties išvadas. 2021 m. kovo 31 d. patvarkymu antstolis įpareigojo skolininkus nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui informaciją, kokių veiksmų šie ėmėsi po teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-7513-637/2020 įsiteisėjimo, tam, kad vykdomojo rašto Nr. 2-23-1030/2019 reikalavimai būtų įvykdyti. 2021 m. balandžio 15 d. skolininkų atstovas raštu nurodė, jog atsižvelgiant į faktines ir procesines bylos aplinkybes, išdėstytus argumentus bei vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi, šiuo atveju atsakovai neturi pareigos iš vėdinimo kanalo pašalinti autentišką pastato konstrukciją, o teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo įvykdymas yra neįmanomas. 2021 m. balandžio 16 d. buvo surašytas dar vienas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktas, kuris buvo perduotas teismui. Teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5139-998/2021 nusprendė netaikyti teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 nurodytų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-756-1092/2021 minėtą teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Teismas iš naujo išnagrinėjęs antstolio 2021 m. balandžio 16 d. surašytą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą, 2022 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-447-1149/2022 nustačius, kad 2020 m. balandžio 7 d. vykdomasis raštas Nr. 2-23-1030/2019 nėra įvykdytas, nusprendė taikyti teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi Nr. 2S-1140-538/2022 minėtą nutarties dalį dėl baudos skyrimo paliko nepakeistą, panaikindamas tik dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-447-1149/2022 įsiteisėjo. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad skolininkai skundė Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį kasacine tvarka, tačiau 2022 m. kovo 27 d. atsakovų kasacinį skundą atsisakyta priimti. Po to skolininkai teikė prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-23-1030/2019 procesą, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-7448-328/2020 prašymą atnaujinti procesą atmetė, ši nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1178-460/2020 buvo palikta nepakeista.

27. Po teismo 2022 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-447-1149/2022 įsiteisėjimo 2023 m. balandžio 21 d. antstolio kontoroje buvo gautas skolininkės atstovo prašymas dėl laikino vykdomosios bylos Nr. 0010/20/01000 sustabdymo ir baudų už teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo nevykdymą skolininkės laikino nedarbingumo laikotarpiu (nuo 2022-11-21 iki 2022-12-02; nuo 2022-12-13 iki 2022-12-28; nuo 2022-12-29 iki 2023-01-06; nuo 2023-04-03 iki 2023-05-18) netaikymo. Antstoliui prašymo netenkinus, teismas išnagrinėjęs skolininkės skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, 2023 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5497-1048/2023 skundo netenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-873-889/2023 šią nutartį paliko nepakeistą. 2023 m. rugsėjo 22 d. antstolis gavo pranešimą iš skolininkų, kuriame nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. (pirmadienį) 9.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), bus vykdomas teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019. Išieškotojai 2023 m. rugsėjo 25 d. informavo antstolį, kad minėtas teismo sprendimas nėra tinkamai įvykdytas. 2023 m. rugsėjo 28 d. antstolio kontoroje buvo gautas skolininkų atstovo pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. buvo įvykdytas teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas. 2023 m. rugsėjo 29 d. antstolis išieškotojų paprašė pateikti savo nuomonę ir informuoti antstolį, ar vykdomojo dokumento reikalavimai yra įvykdyti, tačiau 2023 m. spalio 3 d. antstolis gavo informaciją iš išieškotojo, kad minėtas teismo sprendimas nėra tinkamai įvykdytas. Kilus ginčui tarp šalių ar 2023 m. rugsėjo 25 d. minėtas teismo sprendimas buvo įvykdytas tinkamai, 2023 m. spalio 4 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1h-35616 ir perdavė teismui spręsti klausimą dėl vykdomojo rašto Nr. 2-23-1030/2019 nevykdymo.

28. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl tinkamo teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-13553-2014-5) vykdymo. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas minėtą klausimą nustatė, kad atsakovai name adresu (duomenys neskelbtini), siaurajame kamine esančio ventiliaciniame kanale V1 kliūtį faktiškai tik pradėjo šalinti, todėl padarė išvadą, jog teismo įpareigojimas per minėtame sprendime nurodytą terminą įvykdytas nebuvo. Apeliantai nesutikdami su šia teismo išvada atskirajame skunde argumentuoja, kad teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas yra įvykdytas.

Dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumo

29. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi atskirajame skunde argumentuoja, jog šiuo atveju teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad turėjo būti ardomos vėdinimo kanalų konstrukcijos, tačiau teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-13553-2014-5) ardyti ginčo namo vėdinimo kanalų konstrukcijų skolininkų neįpareigojo. Minėtu teismo sprendimu buvo nustatytas įpareigojimas skolininkams pašalinti kliūtį iš vėdinimo kanalo, sprendime nenustatyti įpareigojimai griauti, ardyti ar keisti namo konstrukcijas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovų atskirajame skunde dėstomais argumentais nesutinka, todėl juos atmeta, kaip iš esmės nepagrįstus. Visų pirma pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą ar skolininkai tinkami įvykdė teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą jų neįpareigojo ardyti ginčo namo siaurajame kamine esančių vėdinimo kanalų konstrukcijų, o skundžiama nutartimi konstatavo, jog teismo įpareigojimas per minėtame sprendime nurodytą terminą įvykdytas nebuvo ir skundžiama nutartimi nurodė, jog turi būti vadovaujamasi įsiteisėjusiu 2019 m. birželio 12 d. sprendimu ir jame nurodytomis sprendimo neįvykdymo pasekmėmis. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko galioti tai, ką teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 ir įpareigojo atlikti skolininkus, t. y. pašalinti kliūtį iš ginčo name esančio siaurojo kamino vėdinimo kanalo. Pažymėtina, kad minėto teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir vykdytina (teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019, kuria buvo nuspręsta atsisakyti aiškinti teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą).

31. Atmetami ir apeliantų atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad ne va tai teisminių ekspertizių metu, nebuvo nustatyta, kokia pašalinė medžiaga yra vėdinimo kanale (t. y. nėra byloje duomenų apie tai, ar medžiaga yra kieta į cementą panaši medžiaga ar ne). Šiuo atveju būtina pažymėti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).

Žemesnės instancijos teismas

33. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2VP-447-1149/2022 iš 2019 m. birželio 28 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/19/F-1113 nustatė, kad 2019 m. birželio 28 d. adresu (duomenys neskelbtini), ventiliaciniame kanale V1 atlikus 17 cm gylio gręžimą įgręžtoje vietoje yra vientisas, pilnaviduris, kamino vidaus iš raudono molio plytų išmūrijimas; iš angos ištrauktas statybinio laužo turinys, kuris kartu su iš kamino išgręžtu mūro mėginiu sudedamas į transportavimo konteinerį bei dėžę, kurie bus perduoti laboratorinių tyrimų atlikimui. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro 2019 m. liepos 5 d. rašte Nr. 0941-936 „Dėl keraminių plytų nuolaužų ir iš kamino konstrukcijos išgręžtų plytų mėginių galimo vienodumo (ar skirtingumo) nustatymo“ nurodyta, kad atlikus keraminių plytų šukių rentgeno spindulių difrakcijos tyrimus, pagal gautas ypatingai panašias rentgenogramas, akivaizdu, kad iš skirtingų namo vietų atrinktos keraminės šukės yra vienodos, t. y. jos buvo gamintos naudojant tas pačias žaliavas ir identišką gamybos technologiją.

34. UAB „Kad nebūtų šalta“ 2020 m. kovo 12 d. pateiktoje Kamino ventiliacinių kanalų esamo stovio įvertinimo pažymoje Nr. 1 nurodyta, jog apžiūrėjus siaurąjį kaminą nuo stogo viršaus ir iš 3-io buto, namo trečiojo aukšto lygyje, nustatyta, kad vertinant nuo kamino viršaus kryptimi žemyn trečiojo aukšto lygyje ventiliacinio kanalo V1 viduje šiais laikais gaminamų pašalinių medžiagų nėra; ties trečiojo aukšto viduriu, apie 50 cm žemiau stogo konstrukcijos ventiliacinis kanalas V1 yra užvertas kliūtimi (užtvara) iš ištisai ir vientisai su kamino sienomis sumūryto pilnavidurio mūrijimo. Kliūtis (užtvara) su kaminu yra vientisai išmūryta iš tokių pačių raudono molio plytų ir tokio pačio mūro skiedinio.

35. Konstruktorius M. V. 2020 m. gegužės 4 d. parengė Specialistų vertinimo aktą, kuriame nurodyta, jog trečiojo aukšto kamine kanale V1 vienintelė esanti kliūtis/užtvara sumontuota kamino statybos metu (išmūryta iš identiškų plytų vientisai su visa kamino konstrukcija), šiuolaikiškos statybos medžiagų kanale nenustatyta ir nėra.

36. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas dar kartą peržiūrėjęs civilinės bylos Nr. 2VP-447-1149/2022 medžiagą akcentuoja, kad klausimas apie tai, ar medžiaga esanti ginčo namo siaurajame kamine yra kieta į cementą panaši medžiaga ar ne jau yra išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-447-1149/2022 įsiteisėjusiu teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimu. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių ginčas šioje dalyje yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Pareiškėjai konkrečiu atveju nepagrįstai kvestionuoja klausimą dėl medžiagos sudėties, kuria ginčo name siaurajame kamine yra užkišta vėdinimo kanale esanti anga, todėl pirmiau paminėti skolininku argumentai yra nepagrįsti.

37. Pareiškėjai atskirajame skunde taip pat argumentuoja, kad teismui sprendžiant, ar teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas įvykdytas, buvo svarbu atsakyti į klausimą, ar vėdinimo kanale pašalintos vėdinimo kanalui nepriklausiusios pašalinės medžiagos ir kanale visos kitos likusios medžiagos yra konstrukciškai reikalingos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų teiginiais iš esmės nesutinka. Visų pirma šie apeliantų argumentai nepagrindžia fakto, kad iš byloje esamų naujų duomenų, t. y. tiek ieškovų, tiek atsakovų naujai pateiktų įrodymų būtų galima spręsti, kad tai, kas liko po ne va tai vėdinimo kanale pašalintos vėdinimo kanalui nepriklausiusios pašalinės medžiagos, jame liko medžiagos, kurios gal būt yra konstrukciškai reikalingos. Konkrečiu atveju vertinant byloje esančius pačių skolininkų pateiktus įrodymus, t. y. vaizdo medžiagą (2023 m. lapkričio 28 d. pateikto prašymo priedas Nr.2), kurioje užfiksuota, kad iš viršaus leidžiant endoskopinę kamerą pirmo aukšto nepasiekiama, o atsiremiama į pilkos spalvos betono ar panašios medžiagos kliūtį, kurios kraštai pradėti ardyti (Priedas Nr. 3 V2 vėdinimo kanalas), negalima teigti, kad tai, kas buvo užfiksuota vaizdo kamera tikėtina yra medžiagos, kurios gal būt sudaro siaurojo kamino vėdinimo kanale esančias jo konstrukcijas. Šiuo atveju spręsti, kad tai nėra teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendime nustatyta vėdinimo kanale esanti kliūtis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Apeliantai nepaneigė ankstesnių specialistų ir ekspertų atliktų tyrimų. Pirmosios instancijos teismas vertindamas skolininkų pateiktą 2023 m. rugsėjo 25 d. aktą ir antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nenustatė koks tūris, kiekis šių dokumentų fotonuotraukose matomų ištrauktų medžiagų (molio spalvos plytų nuolaužų ir mūro skiedinio nuotrupų), kokio litražo yra darbus atlikusio darbuotojo juodos spalvos kibirėlis, į kurį buvo dedamos nuolaužos buvo fiksuotas minėtuose dokumentuose, t. y. konkrečiu atveju nėra nustatyta, koks kiekis vėdinimo kanale pašalintos vėdinimo kanalui nepriklausiusios pašalinės medžiagos šiuo atveju gal būt buvo pašalintas. Vertinant 2023 m. lapkričio 10 d. antstolio M. M. Faktinių aplinkybių protokole užfiksuotą informaciją, nustatyta, kad kylant kamera aukštyn, panaudojus 3,8 metrus kameros kabelio (naudojamo kabelio ilgį fiksuoja endoskopas) matomas ventiliacinio kanalo perskyrimas (foto nuotrauka Nr. 4), kylant aukštyn matoma kanale atskilusi plytos dalis padengta pilka medžiaga (foto nuotrauka Nr. 5), fiksuojant vaizdą aukščiau matomos ventiliacinio kanalo sienos plytos padengtos tamsiomis apnašomis (foto nuotrauka Nr. 6). Pakilus į ventiliacinio kanalo viršų ir panaudojus 6,2 metrus kameros kabelio ventiliaciniame kanale matoma pilkos spalvos perdanga, kuri ventiliacinį kanalą aklinai uždariusi, toliau kilti neleidžianti perdanga yra kitokios medžiagos nei pats ventiliacinio kanalo vidus, ant jos nesimato apnašų (foto nuotraukos Nr. 7, 8). Perdangoje ir jos kraštuose nesimato jokių tarpų ir šviesos galinčios patekti į ventiliacinį kanalą iš lauko pro ventiliacinio kanalo kaminą (foto nuotrauka Nr. 9). Konkrečiu atveju pastebėtina, kad antstolio M. M. Faktinių aplinkybių protokole užfiksuota informacija, t. y. vaizdo medžiaga užfiksuota endoskopine kamera buvo fiksuojama ją leidžiant nuo ventiliacijos angos apačios iki dirbtinai įrengto kamščio, o išieškotojų pateikta vaizdo medžiaga užfiksuota endoskopine kamera buvo fiksuojama ją leidžiant nuo siaurojo kamino viršaus. Iš skolininkų pateikto vaizdo medžiagos negalima tiksliai įvertinti ar teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendime nurodyta kliūtis iš vėdinimo kanalo tikrai buvo pašalinta, dėl pirmiau paminėtų veiksmų, t. y. kamino vaizdą filmuojat ne iš apačios, o iš jo viršaus. Įvertinęs aptartą apeliacinės instancijos teismas, negali padaryti priešingos išvados, todėl teismo vertinimu iš pateiktų duomenų galima spręsti, tik dėl to, kad teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas pradėtas vykdyti, tačiau neįvykdytas. Apeliantai pateiktais į bylą įrodymais nepaneigė 2023 m. lapkričio 10 d. antstolio M. M. Faktinių aplinkybių protokole užfiksuotos informacijos. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovai name adresu (duomenys neskelbtini), siaurajame kamine esančią ventiliaciniame kanale V1 kliūtį faktiškai tik pradėjo šalinti, o teismo įpareigojimas per minėtame sprendime nurodytą terminą įvykdytas nebuvo, pagrįstos.

38. Apeliantų teigimu priimant skundžiamą nutartį apsiribota pasvarstymu, jog niekas negali garantuoti, kad iš vėdinimo kanalo pašalintos plytų nuolaužos ventiliacinėje angoje nebuvo padėtos, apeliantų vertinimu, šiuo atveju siurpriziniai teismo sprendimo argumentai yra savarankiškas pagrindas naikinti neteisėtą pirmosios instancijos skundžiamą nutartį.

39. Taigi sprendžiant klausimą, ar teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas siurpriziniu, esminę reikšmę turi aplinkybė, ar byloje dalyvaujantis asmuo buvo tinkamai informuotas apie argumentus ir įrodymus, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, ir turėjo galimybę į šiuos argumentus ir (ar) įrodymus atsikirsti, pateikdamas dėl jų savo poziciją. Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais (taip pat ir surinktais teismo iniciatyva), apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-823/2021; 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022), taip pat jei byloje dalyvaujantys asmenys pagal konkrečios bylos procesines aplinkybes negalėjo pagrįstai tikėtis, kad bylą nagrinėjęs teismas imsis spręsti tam tikrą klausimą ir dėl to jų galimybė teikti teismui savo paaiškinimus šiuo klausimu buvo suvaržyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020). Kita vertus, vien tai, kad teismo procesinis sprendimas priimtas byloje dalyvaujančiam asmeniui nepareiškus savo pozicijos tam tikru bylos klausimu, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog proceso teisės normos buvo pažeistos, o teismo priimtas procesinis sprendimas yra siurprizinis. Siurprizinio sprendimo sąvoka siejama su tam tikru procesinio netikėtumo aspektu, todėl tais atvejais, kai argumentai ar įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, bylos šaliai buvo (ar turėjo būti) žinomi, teismo sprendimą pripažinti siurpriziniu nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad rungimosi principas ir byloje dalyvaujančių asmenų teisė būti išklausytiems neatsiejami nuo CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos jų pareigos domėtis ir rūpintis bylos eiga, t. y. rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančio asmens teisė teikti paaiškinimus tam tikrais bylos klausimais nebuvo nepagrįstai suvaržyta, turi būti atsižvelgta ir į tai, ar šis asmuo tinkamai vykdė jam proceso įstatymais nustatytas pareigas.

40. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors siurpriziniu teismo sprendimu pažeidžiamos proceso teisės normos, tokia situacija pagal CPK 329 straipsnį nėra laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ir pati savaime nesudaro pagrindo panaikinti tokį teismo sprendimą. Tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nepatenka į absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą, šį pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 44 punktas).

41. Nagrinėjamu atveju atsakant į pirmiau paminėtus skolininkų atskirajame skunde dėstomus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad skolininkų teisės į veiksmingą teisinę gynybą (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis) ir teisingą bylos nagrinėjimą ir jos sudėtine dalimi esanti teisė rungtis (CPK 12 straipsnis) būtų buvus pažeista. Kadangi šiuo atveju įvertinęs skundžiamos nutarties turinį apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. posėdžio metu išieškotoja A. B. duodama paaiškinimus teismui, pateikė savo asmeninę nuomonę, jog „niekas negali garantuoti, kad tos nuolaužos ventiliacinėje angoje nebuvo padėtos“, šie išieškotojos argumentai nurodomi ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, tačiau jie konkrečiu atveju negali būti vertintini, kaip pirmosios instancijos teismo pasvarstymai ar juo labiau išvados. Todėl atsižvelgęs į paminėtą kasacinio teismo praktiką, kurioje apibrėžiama siurprizinio teismo sprendimo samprata ir atvejai, kada teismo sprendimas yra laikomas siurpriziniu, apeliacinės instancijos teismas atmeta pirmiau paminėtus apeliantų argumentus, kaip iš esmės nepagrįstus.

42. Apeliantai atskirajame skunde kvestionuoja įrodymų vertinimą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi išieškotojų į bylą pateiktu M. M. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, taip suteikdamas pranašumą ieškovams ir jų pateiktiems įrodymams.

43. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

44. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl tinkamo teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo vykdymo šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje įvertino atsakovų į bylą pateikto UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2023 m. rugsėjo 25 d. aktą Nr. PDS 23/09/25-1, kuriame nurodoma, kad gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), siaurajame kamine per trečiojo aukšto lygyje esantį vėdinimo kanalą, į kurį atsiveria buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, vėdinimo anga, minėta įmonė šalino kliūtį (užtvarą), buvusią minėto namo buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos indeksu 3-3, vėdinimo kanale. Minėtame akte aprašytas prieš atliekant ir vėliau atlikus kliūties (užtvaro) pašalinimą atliekamas minėto statinio techninės būklės įvertinimas. Teismas taip pat įvertino ir skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl V. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame užfiksuota, kad kliūtis buvo pašalinta, o vykdomasis raštas Nr. 2-23-1030/2019 – įvykdytas, taip pat teismas įvertino skolininkų papildomai bylos nagrinėjimo metu 2023 m. lapkričio 28 d. kartu su prašymu pateiktą vaizdo medžiagą. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir ieškovų į šią civilinę bylą pateiktus įrodymus, kurie tiek pirmosios instancijos teismo vertinimu, tiek ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigė aplinkybės, kad kliūtis esanti kamine iš vėdinimo kanalo tikrai buvo pašalinta. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

45. Atsižvelgęs į aptartą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas atlikdamas įrodymų vertinimą būtų pažeidęs įrodymų vertinimo proceso teisės normas, kitokia apeliantų nuomonė vertinant tuos pačius įrodymus, apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, ar visomis nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, kaip nepagrįstus.

46. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas įgyvendinamas, be kita ko, antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020).

47. Remiantis nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, 2023 m. spalio 4 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1h-35616 ir perdavė teismui spręsti klausimą dėl vykdomojo rašto Nr. 2-23-1030/2019 nevykdymo. Su antstolio aktu Nr. S1h-35616 apeliantai nesutinka, atskirajame skunde argumentuoja, kad skundžiama nutartis prieštaringa ir prieštaraujanti nuosekliai teismų praktikai, pagal kurią antstoliai sprendimų neįvykdymo aktą surašo tik konstatavę neįvykdymo faktą (o ne faktą, jog skolininko ir išieškotojo nuomonės išsiskyrė). Antstolis nesutikdamas su minėtais apeliantų argumentais atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad CPK 771 straipsnis nenustato jokių išimčių antstolio elgesio taisyklėje, t. y. kaip antstoliui elgtis jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl tinkamo ar netinkamo teismo sprendimo įvykdymo, jis nėra įgaliotas nagrinėti ginčų kylančių tarp proceso šalių vykdymo procese, tokius ginčus nagrinėja teismas, todėl jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl tinkamo ar netinkamo teismo sprendimo įvykdymo, antstolis neturi pasirinkimo kaip tik sudaryti CPK 771 straipsnyje nurodytą aktą ir jo nagrinėjimą perduoti teismui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėtais antstolio argumentais.

48. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų skundžiamoje nutartyje nurodė, kad antstolio skundžiamas aktas surašytas laikantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimo vykdymo instrukcijos reikalavimų. Teismas nustatė, kad antstolis tiek akte Nr. S1h-35616 nurodė, tiek teismo posėdžio metu patikslino, kad jis akte nėra konkrečiai konstatavęs teismo sprendimo neįvykdymo, o tik skolininkams teigiant, kad teismo sprendimą įvykdė, o išieškotojams teigiant priešingai, kad sprendimas neįvykdytas, kilus ginčui, surašęs aktą ir sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo klausimą perdavęs spręsti teismui, todėl teismas padarė išvadą, kad antstolis nieko neteisėto neatliko.

49. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs vykdomosios bylos Nr. 0010/20/01000 medžiagą ir remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, dar kartą pažymi, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. antstolis gavo pranešimą iš skolininkų, kuriame nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. (pirmadienį) 9.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), bus vykdomas teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019. Išieškotojai 2023 m. rugsėjo 25 d. informavo antstolį, kad minėtas teismo sprendimas nėra tinkamai įvykdytas. 2023 m. rugsėjo 28 d. antstolio kontoroje buvo gautas skolininkų atstovo pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. buvo įvykdytas teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas. 2023 m. rugsėjo 29 d. antstolis išieškotojų paprašė pateikti savo nuomonę ir informuoti antstolį, ar vykdomojo dokumento reikalavimai yra įvykdyti, tačiau 2023 m. spalio 3 d. antstolis gavo informaciją iš išieškotojo, kad minėtas teismo sprendimas nėra tinkamai įvykdytas. Kilus ginčui tarp šalių ar 2023 m. rugsėjo 25 d. minėtas teismo sprendimas buvo įvykdytas tinkamai, 2023 m. spalio 4 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1h-35616 ir perdavė teismui spręsti klausimą dėl vykdomojo rašto Nr. 2-23-1030/2019 nevykdymo.

50. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surašydamas aktą dėl sprendimo nevykdymo, antstolis tik fiksuoja tam tikras faktines aplinkybes. Akto surašymas, tiesiogiai neįpareigoja skolininko, o yra pagrindas pradėti teisminį procesą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Aptartu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmiau paminėta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju antstolis nieko neteisėto neatliko ir laiko, kad ši teismo išvada yra pagrįsta. Kadangi akto surašymas yra tik procedūrinis veiksmas, kuris yra pagrindas teisminiam procesui, tačiau tiesioginių pasekmių skolininkui nesukelia ir negali būti savarankišku ginčo dalyku. Apeliantai pirmiau paminėtais atskirojo skundo argumentais nepaneigė minėtų įstatymo imperatyvių teisės nuostatų, todėl teismas atmeta jų dėstomus argumentus, kaip nepagrįstus ir pažymi, kad šiuo atveju teismas nenustatė, skundžiamos nutarties prieštaringumo. Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos sprendžiant tokio pobūdžio klausimus ir tinkamai ja vadovavosi bei akcentavo tai skundžiamoje nutartyje, todėl pagrįstai nutraukė civilinė bylą šioje dalyje dėl antstolio veiksmų.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

51. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, mano, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1dalis). Atmetus atskirąjį skundą skolininkų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

54. Suinteresuotas asmuo V. B. 2024 m. vasario 27 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir nurodė, kad bylos nagrinėjimo apeliacinio proceso metu iš viso patyrė 2057,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Su prašymu pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus – PVM sąskaitą faktūrą L-BARTK-019 ir mokėjimo nurodymą, kad minėta patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra apmokėta.

55. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. II ketvirčio bruto – 2 000,10 Eur. Už atskirąjį skundą taikomas 0,4 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atskirąjį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 800,04 Eur (0,4 × 2000,10 Eur).

56. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs PVM sąskaitos faktūros L-BARTK-019 turinį nustatė, kad minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta, jog suinteresuoti asmenys patyrė ir atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimo civilinėje byloje e2YT-10463-328/2023 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tačiau konkrečiu atveju teismas pažymi, kad šios apeliacijos objektas yra Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-9779-901/2023 ir būtent dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas šią apeliacinę bylą pasisakė. Nagrinėjamu atveju jokie klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje e2YT-10463-328/2023 nebuvo sprendžiami, todėl teismas atmeta suinteresuotų asmenų prašymą dėl 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

57. Konkrečiu atveju sprendžiama, ar PVM sąskaitoje faktūroje L-BARTK-019 prašomos priteisti 1 100, 00 Eur bylinėjimosi išlaidos už atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-9779-901/2023 parengimo neviršija Rekomendacijų 8.15 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, t. y. 800,04 Eur.

58. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atsiliepimo į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, nusprendžia, kad suinteresuotų asmenų prašymas dėl 1 100, 00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme yra nepagrįstas ir neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimų, viršija Rekomendacijų 8.15 punkte nurodytą rekomenduojamą maksimalų priteistiną dydį, todėl teismas nusprendžia, kad konkrečiu atveju yra pagrindas suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas mažinti iki Rekomendacijų 8.15 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, t. y. iki 800,04 Eur. Atsižvelgęs į tai, kas aptarta teismas nusprendžia, iš suinteresuotų asmenų A. B. ir G. B. lygiomis dalimis suinteresuotiems asmenims A. B., V. B. priteisti 800,04 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, kurią šie patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų A. B. ir G. B. lygiomis dalimis suinteresuotiems asmenims A. B., V. B. 800,04 Eur (aštuonis šimtus eurų 04 centus) bylinėjimosi išlaidų sumą, kurią šie patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Giedrė Seselskytė