Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys G. B., A. B., V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.6. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui A. B. atlyginimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Pareiškėja su atskiruoju skundu ir 2023 m. rugsėjo 11 d. pateiktu prašymu dėl naujų įrodymų pateikimo pateikė apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų – duomenis apie jai išduotus nedarbingumo pažymėjimus ir diagnozes. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priima su atskiruoju skundu ir prašymu naujai pateiktus įrodymus. Teismo nuomone, šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, pagrindžia svarbias bylai aplinkybes, taigi iš esmės įrodyta naujų įrodymų pateikimo būtinybė ir pagrindas taikyti išimtį dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 2023 m. rugsėjo 11 d. pateiktas prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo pagal savo turinį vertintinas kaip rašytiniai paaiškinimai, kurie taip pat priimtini (CPK 42 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas nepatenkino jos skundo dėl antstolio veiksmų, pareiškėja prašė panaikinti antstolio 2023 m. balandžio 25 patvarkymą Nr. SI h-14616 ir įpareigoti antstolį iš naujo išnagrinėti laikino vykdomosios bylos Nr. 0010/20/01000 sustabdymo ir baudų už teismo sprendimo nevykdymą pareiškėjo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu netaikymo klausimą. Pabrėžtina, jog atskirajame skunde dėl nutarties pareiškėja nebeprašo sustabdyti vykdomosios bylosi, papildomuose paaiškinimuose pateikia poziciją, jog spręsti vykdomosios bylos laikino sustabdymo klausimą nebėra tikslinga, tačiau prašo netaikyti jai baudų už teismo sprendimo nevykdymą jos laikino nedarbingumo laikotarpiais nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d.; nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d.; nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. sausio 6 d.; nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.

10. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/20/01000, pradėtą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 7 d. vykdomojo rašto Nr. 2-23-1030/2019 pagrindu, jame A. B. ir G. B. įpareigoti per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), siaurajame kamine esančiame vėdinimo kanale, į kurį atsiveria buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, vėdinimo anga, kliūtį (užtvarą), esančią minėto namo trečiojo aukšto lygyje, įpareigojant atsakovus A. B. ir G. B. informuoti ieškovus A. B. ir V. B. apie atliekamus darbus prieš vieną dieną ir sudarant galimybę ieškovų A. B. ir V. B. pasitelktam ekspertui patikrinti atliekamų darbų kokybę; jei atsakovai A. B. ir G. B. per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų kliūties (užtvaros) pašalinimo darbų, iš atsakovų ieškovams A. B. ir V. B. priteista 28,96 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

11. 2023 m. balandžio 25 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S1h-14616, jame netenkino pareiškėjos A. B. prašymo laikinai sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0010/20/01000 ir netaikyti baudų už teismo sprendimo nevykdymą pareiškėjos (skolininkės) laikino nedarbingumo laikotarpiais: nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d.; nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d.; nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. sausio 6 d.; nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. gegužės 18 d.; antstolis nurodė, jog 2003 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-177 patvirtintame sunkių ligų sąraše pareiškėjos prašyme nurodytų ligų nėra, todėl nėra pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus.

12. Pareiškėja pateikė išrašus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenų bazės apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, iš kurių matyti, jog nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d., nuo 2022 lapkričio 26 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d., nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d., 2022 m. gruodžio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d., nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. sausio 6 d., nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. balandžio 21 d., nuo 2023 m. balandžio 22 d. iki 2023 m. gegužės 18 d. sveikatos priežiūros įstaiga UAB „Affidea Lietuva“ išdavė pareiškėjai nedarbingumo pažymėjimus dėl ligos. Iš ambulatorinio apsilankymo išrašų matyti, jog 2022 m. lapkričio 21 d. pareiškėjai diagnozuotas (duomenys neskelbtini); 2022 m. gruodžio 28 d. – (duomenys neskelbtini); 2023 m. sausio 6 d. – konsultavimas, nepatikslintas; 2023 m. balandžio 3 d. – (duomenys neskelbtini); 2023 m. balandžio 12 d. pareiškėjai išduotas siuntimas atlikti (duomenys neskelbtini); 2023 m. balandžio 13 d. – 2023 m. balandžio 21 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini); 2023 m. balandžio 28 d. pareiškėjai atliktas radiologinis tyrimas, kurio išvadoje nurodyta – (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėja pateikė papildomus rašytinius įrodymus (duomenis iš Sodros), patvirtinančius, jog pareiškėjai nuo 2023 m. balandžio 22 d. iki 2023 m. liepos 21 d. išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Iš papildomai pateiktų pareiškėjos šeimos gydytojos įrašų matyti, kad pareiškėjai apsilankymų metu (nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. birželio 23 d.) diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje pareiškėja pateikė papildomus įrodymus, jog nedarbingumo pažymėjimai jai išduoti nuo 2023 m. liepos 22 d. iki 2023 m. liepos 24 d. nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.; šių laikotarpių diagnozės – (duomenys neskelbtini).

14. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

15. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjai nedarbingumo pažymėjimai 12 nutarties punkte nurodytais laikotarpiais buvo išduoti dėl tokių diagnozių: (duomenys neskelbtini).

16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomosios bylos sustabdymo pareiškėjos laikino nedarbingumo laikotarpiais ir baudų už teismo sprendimo nevykdymo šiais laikotarpiais netaikymo, pabrėžė, jog sveikatos sutrikimo atveju įstatymas suteikia antstoliui teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus tik skolininkui susirgus sunkia, ne chroniška liga, gavus dokumentą iš gydymo įstaigos (CPK 627 straipsnio 2 punktas).

17. CPK 625 straipsnio 1 dalyje numatyta vykdymo veiksmų atidėjimo ar vykdomosios bylos sustabdymo tvarka. Antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu, priimdamas patvarkymą. Šia norma antstoliui suteikta diskrecijos teisė nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo ar atidėjimo būtinumo. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui nuspręsti dėl vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumo skirstomas į dvi rūšis – privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Nustačius CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje numatyti bylos sustabdymo pagrindai yra ne imperatyvaus pobūdžio, bet suteikiantys teisę antstoliui pačiam nuspręsti dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo reikalingumo. Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Akcentuotina, kad CPK 627 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo skolininko ligos atveju jokiais būdais negali būti aiškinama kaip absoliuti antstolio laisvė rinktis dėl vykdomosios bylos stabdymo. Ši antstoliui suteikta teisė kartu suponuoja jo pareigą rūpestingai įvertinti, ar asmuo dėl ligos yra pajėgus ginti savo teises ir, atsižvelgiant būtent į tai, nuspręsti, ar vykdomąją bylą stabdyti, ar ne.

18. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja buvo pateikusi antstoliui duomenis apie jai išduotus nedarbingumo pažymėjimus ir diagnozes. Antstolis įvertino šiuos duomenis ir padarė išvadą, jog nėra pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą, nes pareiškėjos ligos nėra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintą Sunkių ligų sąrašą, todėl pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą nėra.

19. Pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintu Sunkių ligų sąrašu ir nurodė, jog nei (duomenys neskelbtini) nepatenka į sunkių ligų sąrašą. Pareiškėja pabrėžia, jog šis sąrašas paskutinį kartą buvo atnaujintas 2005 m. balandžio 3 d. – iki (duomenys neskelbtini) atsiradimo ir (duomenys neskelbtini) pradžios, todėl akivaizdu, kad šis susirgimas tuo metu negalėjo būti įtrauktas į sąrašą; kadangi sąrašas yra galbūt nebeaktualus, teismas turėjo ne tik formaliai išanalizuoti sąraše numatytas ligas, bet ir atsižvelgti į realią pareiškėjos sveikatos būklę ir priimti ją atitinkantį sprendimą. Pasisakydamas dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog, jo vertinimu, CPK 627 straipsnio 2 dalis suformuluota taip, kad antstoliui iš esmės suteikiama diskrecijos teisė įvertinti, ar susirgimas, atsižvelgiant į faktines situacijos aplinkybes, yra toks sunkus, jog skolininkas negali ginti ir įgyvendinti savo teisių ir pareigų, o tai sudaro pagrindą sustabdyti vykdomąją bylą; iš esmės šioje normoje sąvoka „sunkus susirgimas“ yra įtvirtinta kaip vertinamoji. Nagrinėjamu atveju tiek antstolis, tiek teismas, įvertindami susirgimų sunkumą, rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintu Sunkių ligų sąrašu. Pabrėžtina, jog šis sąrašas yra patvirtintas įgyvendinant Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą, taigi skirtas konkretaus įstatymo įgyvendinimui, tačiau vis dėlto manytina, jog gali būti taikomas šioje situacijoje kaip analoginis pavyzdys, ką įstatymo leidėjas laiko sunkiomis ligomis. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas ne tik formaliai konstatavo tai, kad pareiškėjos nurodytos ligos nepatenka į aptariamą sąrašą, tačiau taip pat įvertino, ar dėl šių susirgimų, atsižvelgiant į jų pobūdį, pareiškėja realiai negali vykdyti teismo sprendimo, negali įgyvendinti teisių ir pareigų ir dėl to būtina sustabdyti vykdomąją bylą.

20. Iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tiek (duomenys neskelbtini) yra trumpalaikio pobūdžio, todėl pagal savo pobūdį nepripažintinos sunkiomis ligomis, smarkiai apribojančiomis galimybes vykdyti teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) apeliantei nustatyta 2023 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. V-352 „Dėl Asmenų, sergančių (duomenys neskelbtini), ir asmenų, įtariamų, kad serga (duomenys neskelbtini), izoliavimo taisyklių patvirtinimo“ neteko galios nuo 2022 m. gegužės 1 d. Taigi šiam susirgimui nebėra netaikomi izoliacijos reikalavimai. Skolininkė ligą gydėsi namie, todėl darytina tikėtina išvada, kad susirgimas nebuvo itin sunkus.

21. Skolininkė pabrėžia, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653/A1-356 patvirtintų elektroninių nedarbingumo pažymėjimų ir elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 50 punktą asmuo laikinojo nedarbingumo metu privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir laikytis elgesio taisyklių. Jų pažeidimais yra laikomi atvejai, kai asmuo nesilaiko gydytojo nustatyto režimo, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose ar elgiasi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti (užtęsė) laikinojo nedarbingumo trukmę (Taisyklių 51 punktas). Taigi laikinąjį nedarbingumą turintis asmuo privalo imtis tinkamų priemonių, jog būtų užtikrintas ne tik jo paties tinkamas gydymas, bet ir apsaugoti aplinkinius nuo ligų plitimo. Pareiškėja siekdama įvykdyti teismo sprendimą turi imtis aktyvių veiksmų – rasti rangovus, kurie atliks numatytus darbus pareiškėjos gyvenamajame pastate. Siekiant įvykdyti teismo sprendimą pareiškėja būtų priversta neišvengiamai kontaktuoti su trečiaisiais asmenimis (rangovais). Kadangi pareiškėjai nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. ir nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. sausio 6 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl (duomenys neskelbtini), o 2023 m. balandžio 13 d. jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl (duomenys neskelbtini), ji per šiuos laikotarpius negalėjo kontaktuoti su trečiaisiais asmenimis, jų įsileisti į gyvenamąsias patalpas. Taigi, siekdama tinkamai laikytis Taisyklėse nustatytų reikalavimų ir norėdama apsaugoti aplinkinius nuo lengvai užkrečiamų ligų, pareiškėja neturėjo galimybių įvykdyti teismo sprendimą. Pasisakydamas dėl šių pareiškėjos argumentų teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, atsižvelgiant į susirgimų pobūdį, pareiškėja turėjo galimybę imtis paruošiamųjų sprendimo vykdymo veiksmų pasinaudodama šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis ar per trečiąjį asmenį; tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, jos tiesioginis dalyvavimas nebuvo ir nėra būtinas, nes tokio pobūdžio įpareigojimo, koks numatytas vykdytiname teismo sprendime, įvykdymui pareiškėjai teks pasitelkti trečiuosius asmenis (susirasti rangovus), tai ji turėjo galimybę padaryti telefonu, internetu ar per trečiąjį asmenį; siekdama apsaugoti trečiuosius asmenis nuo ligų plitimo, pareiškėja galėjo naudotis virusų plitimą mažinančiomis priemonėmis, tačiau jokių paruošiamųjų sprendimo vykdymo veiksmų pareiškėja nesiėmė (tik papildomuose paaiškinimuose prie atskirojo skundo nurodo, jog jau susirado rangovus). Taip pat pabrėžtina, jog nesiimdama sprendimo vykdymo veiksmų ir nevykdydama įsiteisėjusio teismo sprendimo, tačiau akcentuodama svarbą laikytis Nedarbingumo pažymėjimo išdavimo taisyklių pareiškėja iš esmės subjektyviai selektyviai renkasi, kokių teisės aktų reikalavimų laikytis, nors iš bylos duomenų negalima daryti išvados, jog Nedarbingumo pažymėjimo išdavimo taisyklių laikymasis ir sprendimo vykdymo procesas šiuo atveju nesuderinami ir trukdo vienas kitam.

22. Pateikti medicininiai dokumentai pagrindžia, jog pareiškėjai taip pat diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja skunde akcentavo, jog dėl (duomenys neskelbtini) ji laikinai negali dirbti, kenčia nuolatinį skausmą, dėl šios ligos pareiškėjai turės būti atlikta operacija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši diagnozė pagal savo pobūdį iš esmės neapriboja pareiškėjos galimybių įvykdyti teismo sprendimo: kaip jau minėta, ji tai gali padaryti ryšio priemonėmis pasitelkdama trečiuosius asmenis, taip pat įgalioti kitą asmenį atstovauti jai atliekant sprendimo įvykdymui būtinus veiksmus. Taip pat įvertintina tai, jog fiziniai sprendimo vykdymo veiksmai turi būti atlikti name, kuriame pareiškėja gyvena, taigi tikėtinas ribotas pareiškėjos mobilumas, susijęs su (duomenys neskelbtini) diagnoze, atsižvelgiant į sprendimo vykdymo zoną, neeliminuoja galimybės vykdyti sprendimą. Iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog (duomenys neskelbtini) nesudaro kliūčių skolininkei teikti procesinius dokumentus antstoliui, teismui, taigi rūpintis tinkamu atstovavimu savo teisėms ir jų gynimu. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėja, nors ir turėjo nedarbingumo pažymėjimus nutartyje nurodytais laikotarpiais, tačiau buvo pajėgi ginti savo teises.

23. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog pareiškėjos susirgimai pagal savo pobūdį nebuvo tokie, kokie trukdytų jai naudotis savo teisėmis, taigi ir įgyvendinti pareigas – imtis visų įmanomų priemonių sprendimui įvykdyti. Todėl konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo sustabdyti laikinąją bylą, taip pat nėra pagrindo netaikyti pareiškėjai baudų už sprendimo nevykdymą laikino nedarbingumo laikotarpiais.

24. Kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimas, už kurio nevykdymą pareiškėjai paskirta bauda, įsiteisėjo 2020 m. vasario 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-447-1149/2022 (įsiteisėjusia 2022 m. gruodžio 1 d.), pritaikytos Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019, nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės – skolininkams A. B. ir G. B. išieškotojų A. B. ir V. B. naudai paskirta 28,96 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, iki bus įvykdytas teismo sprendimas. Taigi pareiškėja ir jos sutuoktinis turėjo pakankamai laiko įvykdyti teismo sprendimą, tačiau geranoriškai teismo sprendimo nevykdė ir nevykdo iki šiol (duomenų, kad sprendimas būtų vykdomas, teismui nepateikta), taip pažeidžiamos išieškotojų teisės ir teisėti interesai.

25. Pareiškėja nurodo, jog, kadangi baudos už sprendimo nevykdymą yra paskirtos dviem asmenims (nes du asmenys įpareigoti įvykdyti sprendimą), o pareiškėja nedarbingumo laikotarpiais neturėjo galimybės tinkamai įvykdyti sprendimą, teismas turėjo bent jau proporcingai sumažinti šiuo laikotarpiu pareiškėjai paskirtas baudas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pareiškėja ir suinteresuotas asmuo G. B. kaip solidarūs skolininkai įpareigoti pašalinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), siaurajame kamine esančiame vėdinimo kanale įrengtą kliūtį. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 6 dalis). Skolininkai iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kodėl sprendimo nevykdo ir negali įvykdyti bendraskolis G. B.. Šiuo atveju suinteresuoto asmens G. B. atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog darbo dienomis jis dirba, dažnai vyksta į komandiruotes, be to, jis taip pat turi rūpintis sutuoktine (pareiškėja) ir dėl šių priežasčių neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas įvertino kaip netrukdančias vykdyti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Be to, kaip jau minėta, skolininkai yra vienodai atsakingi už tinkamą teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad, subjektyviu skolininkės vertinimu, kitas skolininkas turi didesnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą, neatleidžia jos nuo pareigos vykdyti sprendimą ir, nenustačius svarbių tam priežasčių, nesudaro pagrindo netaikyti teismo nutartimi paskirtos baudos.

26. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė suinteresuotam asmeniui A. B. 363 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teigia, jog teismas nukrypo nuo CPK 593 straipsnio 5 dalyje numatytos specialiosios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019. Pabrėžtina, jog nurodytoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl antstolio piktnaudžiavimo ir bylinėjimosi išlaidų antstoliui priteisimo, tuo tarpu šioje civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš pareiškėjos buvo priteistas suinteresuotam asmeniui A. B.. Taigi nurodytoje byloje ir šioje byloje išspręsto klausimo ratio decidendi nesutampa.

27. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Pagal bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo A. B. iš esmės laikėsi priešingos pozicijos byloje, prašė atmesti pareiškėjos skundą, suinteresuoto asmens ir pareiškėjos interesai nagrinėjamoje byloje buvo priešingi, pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjos skundą, pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas byloje ir priteisė suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

28. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos skundo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

29. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 363 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, prašo jas priteisti iš pareiškėjos. Remiantis nutarties 27 punkte nurodytais argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatingosios teisenos bylose ir priešingo šalių suinteresuotumo bylos baigtimi, pareiškėjos atskirąjį skundą atmetus, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistinas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

30. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi dydis, įvertinus atliktus procesinius veiksmus, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistinas visos bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimas, o pareiškėjos argumentai išlaidų dydžio klausimu atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos A. B. suinteresuotam asmeniui A. B. 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.