Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmių taikymo, suinteresuoti asmenys A. B., V. B., A. B., G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkai A. B. ir G. B. įpareigoti per 14 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), siaurajame kamine esančiame vėdinimo kanale, į kurį atsiveria buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), vėdinimo anga, kliūtį (užtvarą), esančią minėto namo (duomenys neskelbtini) lygyje, įpareigojant skolininkus A. B. ir G. B. informuoti išieškotojus A. B. ir V. B. apie atliekamus darbus prieš vieną dieną ir sudarant galimybę išieškotojų A. B. ir V. B. pasitelktam ekspertui tikrinti atliekamų darbų kokybę. Jei skolininkai A. B. ir G. B. per nustatytą terminą neįvykdys šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų kliūties (užtvaros) pašalinimo darbų, priteisti iš skolininkų 28,96 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną išieškotojų A. B. ir V. B. naudai. 2020 m. balandžio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomasis raštas priimtas vykdyti, o 2020 m. balandžio 23 d. patvarkymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkai A. B. ir G. B. įpareigoti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos įvykdyti 2020 m. balandžio 7 d. vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus. Antstolis, patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininkus atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus ir nustatęs, jog 2020 m. balandžio 7 d. vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimai nėra įvykdyti, 2020 m. birželio 22 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymo už vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymą. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta šioje vykdymo proceso stadijoje netaikyti teismo sprendime nurodytų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių. 2020 m. lapkričio 25 d. patvarkymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkai A. B. ir G. B. pakartotinai įpareigoti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos įvykdyti 2020 m. balandžio 7 d. vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus. 2020 m. gruodžio 9 d. antstolio kontoroje gautas skolininkų prašymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kol bus išnagrinėtas skolininkų atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo išaiškinimo. 2020 m. gruodžio 11 d. patvarkymu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje iki teismas išspręs klausimą dėl teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškinimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi netenkino skolininkų prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį paliko nepakeistą. 2021 m. vasario 18 d. patvarkymu dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 18 d. patvarkymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkai A. B. ir G. B. pakartotinai įpareigoti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos įvykdyti 2020 m. balandžio 7 d. vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus ir ne vėliau kaip per 3 dienas nuo reikalavimų įvykdymo informuoti antstolį. 2021 m. kovo 2 d. antstolio kontoroje gauti skolininkų atstovo advokato L. D. 2021 m. kovo 1 d. paaiškinimai, kuriais prašoma vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) organizuoti atsižvelgiant į Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties išvadas, t. y. susilaikyti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmų kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nepaneigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. V. išvadų ir neįrodžius, kad kliūties šalinimas iš vėdinimo kanalo neprieštarauja teisės aktams ir pastato stabilumui. 2021 m. kovo 31 d. patvarkymu dėl teismo sprendimo vykdymo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis įpareigojo skolininkus A. B. ir G. B. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui informaciją, kokių veiksmų ėmėsi po Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo, tam, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimai būtų įvykdyti. 2021 m. balandžio 15 d. antstolio kontoroje gauti skolininkų atstovo advokato L. D. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog atsižvelgiant į faktines ir procesines bylos aplinkybes, išdėstytus argumentus bei vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi skolininkai neturi pareigos iš vėdinimo kanalo pašalinti autentiškos pastato konstrukcijos, o teismo sprendimo įvykdymas yra neįmanomas. 2021 m. balandžio 16 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė teismui spręsti klausimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo.

10. CPK 273 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik jis pats, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

11. CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.

12. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismas gavęs antstolio surašytą aktą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, be kita ko, turi patikrinti: 1) ar teismo sprendimas (ne)įvykdytas; 2) ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021).

13. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimai yra neįvykdyti, t. y. skolininkai nėra pašalinę gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), siaurajame kamine esančiame vėdinimo kanale, į kurį atsiveria buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), vėdinimo anga, minėto namo (duomenys neskelbtini) lygyje esančios kliūties (užtvaros). Skolininkai laikosi pozicijos, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti yra neįmanoma, kadangi pašalinių medžiagų (dirbtinai įrengtos kliūties/užtvaros) vėdinimo kanale nėra, o vienintelė užtvara ginčo vėdinimo kanale namo (duomenys neskelbtini) lygyje yra autentiška pastato konstrukcija, kurios pašalinti skolininkai nėra įpareigoti ir kurios pašalinimas būtų nesuderinamas su keliamais higienos ir kitais statinio reikalavimais, keltų grėsmę pastato stabilumui. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismui grąžindamas iš naujo spręsti klausimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių skolininkams taikymo, nurodė aiškintis dėl skolininkų nurodomų aplinkybių ir pateiktų duomenų dėl užtvaros prigimties, t. y. ar ginčo vėdinimo kanale yra pašalinė medžiaga (dirbtinai įrengta kliūtis), ar tik autentiška pastato konstrukcija, bei dėl teismo sprendimo vykdymo apimties, t. y. ar teismo sprendimu skolininkai įpareigoti pašalinti tik pašalines medžiagas (dirbtinai įrengtą kliūtį/užtvarą), ar ir autentišką pastato konstrukciją.

14. Šioje byloje, siekiant išsiaiškinti dėl ginčo vėdinimo kanale esančios užtvaros prigimties, 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi paskirta gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statinio konstrukcijų, namo vėdinimo sistemos ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui D. K.. Teismo ekspertas D. K. pateiktame teismo ekspertizės akte pateikė išvadą, kad siaurajame kamine esančiame vėdinimo kanale (duomenys neskelbtini), į kurį atsiveria buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), vėdinimo anga, minėto namo (duomenys neskelbtini) lygyje nėra jokių pašalinių kliūčių, kurios nėra pastato, adresu (duomenys neskelbtini), sudėtinė konstrukcinė dalis. Išieškotojai su tokia teismo eksperto D. K. išvada nesutinka, nurodo, kad ji yra nepatikima, pati ekspertizė atlikta neprofesionaliai, todėl ja negali būti vadovaujamasi.

15. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

16. Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2022).

17. Teismo ekspertas D. K. teismo ekspertizės akte pateiktą išvadą dėl ginčo užtvaros prigimties, pirmiausia, grindžia siaurojo kamino vėdinimo kanalų naudojimo tvarka, kurią įvardijo ekspertas V. L. 2013 m. gruodžio 15 d. Statinio dalinės ekspertizės akte „Dėl kamino, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų“, bei M. K. 2018 m. rugpjūčio 30 d. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kad išieškotojams priklausančio buto ventiliacinė anga iš patalpos, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto palubėje atsiveria į kanalą (duomenys neskelbtini), o antrame aukšte ventiliacinis takas krypties posūkiu nukreipiamas iš kanalo (duomenys neskelbtini) į kanalą (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) lygyje išieškotojų buto patalpą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), ventiliuoja kanalas (duomenys neskelbtini), kuris nuo buto, adresu (duomenys neskelbtini), iki pat kamino viršaus yra atviras, švarus; kitaip tariant, ginčo kanalas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) lygyje nėra skirtas ventiliuoti žemiau esančias patalpas, todėl ir atsiveria aukščiau (palubėje). Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad skolininkai ginčo nagrinėjimo iš esmės metu, atsikirsdami į jiems pareikštą reikalavimą dėl užtvaros pašalinimo, įrodinėjo aplinkybę, kad vėdinimo kanalas (duomenys neskelbtini) nuo namo pastatymo yra funkciškai priskirtas butui, adresu (duomenys neskelbtini), o išieškotojų buto patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), gali būti vėdinama tarpšachtiniu perėjimu tarp vėdinimo kanalų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau teismas šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus, kartu įvertindamas ir V. L. 2013 m. gruodžio 15 d. Statinio dalinės ekspertizės akte „Dėl kamino, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų“, bei M. K. 2018 m. rugpjūčio 30 d. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas dėl vėdinimo kanalų naudojimosi tvarkos, kaip neįrodančias, jog kanale (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) lygyje esanti užtvara yra autentiška pastato konstrukcija. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę galią, kuri reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su vėdinimo kanalų naudojimo tvarka ir jos įtaka nustatant užtvaros prigimtį, yra išsamiai išanalizuotos ir įvertinta jų teisinė reikšmė teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad V. L. ir M. K. paminėtuose ekspertizės aktuose fiksuotų duomenų ir padarytų išvadų reikšmė jau yra įvertinta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendime, tų pačių duomenų pakartotinis vertinimas negali sukelti kitokių teisinių pasekmių, negu jau yra sukurtos įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, t. y. paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotą šalintinos užtvaros dirbtinę prigimtį.

18. Be to, teismo ekspertas D. K. teismo ekspertizės akte pateiktą išvadą dėl ginčo užtvaros prigimties grindžia aplinkybe, jog 2019 m. birželio 28 d. siaurojo kamino (duomenys neskelbtini) kanalo vietoje išgręžta 17 cm gylio kiaurymė neatvėrė (duomenys neskelbtini) kanalo ertmės ar kliūties jame. Teismo ekspertas D. K. padarė išvadą, kad jeigu kanalas arba kamštis (duomenys neskelbtini) kanale egzistuotų, tuomet išgręžus 17 cm gylio kiaurymę būtų prasigręžta iki tuštumos arba kitokios sandaros kamščio. Pažymėtina, kad ekspertas ekspertizės akte nepateikė paaiškinimų bei skaičiavimų, kurie pagrįstų padarytą išvadą, jog 17 cm gylio gręžimas yra pakankamas tam, kad padaryti išvadą apie užtvaros prigimtį. Iš D. K. parengto teismo ekspertizės akto ir jame pateiktų fotofiksacijų matyti, kad siaurojo kamino plotis, įskaitant apdailą, yra 57 cm, kamino plotis, neįskaitant apdailos, - 46 cm (2.3, 2.4 pav.). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie atsiliepimo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad kanalo (duomenys neskelbtini) kraštas nuo sienos siekia apie 20 cm. Tai reiškia, kad išgręžus 17 cm ilgio kerną liko nepragręžta 29 cm siaurojo kamino (46 cm - 17 cm), bei 9 cm iki kanalo (duomenys neskelbtini) (46 cm - 17 cm - 20 cm). Taigi, šie duomenys rodo, kad išgręžus 17 cm gylio kiaurymę liko neprasigręžta iki kanalo (duomenys neskelbtini), todėl eksperto nurodoma tuštuma, kuri turėtų prasiverti egzistuojant kamščiui, neatlikus pakankamo gylio gręžimo objektyviai ir negalėjo prasiverti.

19. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi skirdamas ekspertizę, jos skyrimo būtinumą motyvavo tuo, kad tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo iš esmės metu objektyviai ginčo vėdinimo kanale esančios kliūties prigimtis nebuvo nustatyta, dėl ko būtina atlikti naują tyrimą dėl vėdinimo kanale esančios kliūties (užtvaro) prigimties (nutarties 14, 16 punktai). Tačiau iš pateikto eksperto D. K. teismo ekspertizės akto matyti, kad ekspertas jokių naujų tyrimo veiksmų neatliko, iš esmės vadovavosi pateiktoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiais duomenimis, juos pasirinkdamas selektyviai, nemotyvuodamas, kodėl darydamas išvadas remiasi vienais duomenimis, o kitus atmeta. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu įpareigodamas skolininkus pašalinti kliūtį iš byloje buvusių duomenų darė labiausiai tikėtiną išvadą, kad tai dirbtinai įrengtas kamštis, o ekspertas, remdamasis iš esmės tais pačiais byloje buvusiais duomenimis, pats neatlikęs objektyvaus tyrimo, daro kategorišką išvadą dėl užtvaros autentiškos prigimties.

20. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu, byloje pateikta eksperto D. K. išvada nelaikytina patikimu ir pakankamu įrodymu, patvirtinančiu autentišką ginčo užtvaros prigimtį, todėl teismas eksperto D. K. išvada nesivadovauja.

21. Skolininkai taip pat nurodo, kad autentišką užtvaros prigimtį patvirtina aplinkybė, kad iš kanale (duomenys neskelbtini) išgręžtos kiaurymės ištrauktas statybinio laužo turinys yra tų pačių raudonų plytų kaip ir namas. Iš 2019 m. birželio 28 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. birželio 28 d. adresu (duomenys neskelbtini), ventiliaciniame kanale (duomenys neskelbtini) atlikus 17 cm gylio gręžimą įgręžtoje vietoje yra vientisas, pilnaviduris, kamino vidaus iš raudono molio plytų išmūrijimas; iš angos ištrauktas statybinio laužo turinys, kuris kartu su iš kamino išgręžtu mūro mėginiu sudedamas į transportavimo konteinerį bei dėžę, kurie bus perduoti laboratorinių tyrimų atlikimui. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro 2019 m. liepos 5 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl keraminių plytų nuolaužų ir iš kamino konstrukcijos išgręžtų plytų mėginių galimo vienodumo (ar skirtingumo) nustatymo“ nurodyta, kad atlikus keraminių plytų šukių rentgeno spindulių difrakcijos tyrimus, pagal gautas ypatingai panašias rentgenogramas, akivaizdu, kad iš skirtingų namo vietų atrinktos keraminės šukės yra vienodos, t. y. jos buvo gamintos naudojant tas pačias žaliavas ir identišką gamybos technologiją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 12 d. pateiktoje Kamino ventiliacinių kanalų esamo stovio įvertinimo pažymoje Nr. 1 nurodyta, jog apžiūrėjus siaurąjį kaminą nuo stogo viršaus ir iš (duomenys neskelbtini) buto, namo (duomenys neskelbtini) lygyje, nustatyta, kad vertinant nuo kamino viršaus kryptimi žemyn (duomenys neskelbtini) lygyje ventiliacinio kanalo (duomenys neskelbtini) viduje šiais laikais gaminamų pašalinių medžiagų nėra; ties (duomenys neskelbtini) viduriu, apie 50 cm žemiau stogo konstrukcijos ventiliacinis kanalas (duomenys neskelbtini) yra užvertas kliūtimi (užtvara) iš ištisai ir vientisai su kamino sienomis sumūryto pilnavidurio mūrijimo. Kliūtis (užtvara) su kaminu yra vientisai išmūryta iš tokių pačių raudono molio plytų ir tokio pačio mūro skiedinio. Konstruktorius M. V. 2020 m. gegužės 4 d. parengė Specialistų vertinimo aktą, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) kamine kanale (duomenys neskelbtini) vienintelė esanti kliūtis/užtvara sumontuota kamino statybos metu (išmūryta iš identiškų plytų vientisai su visa kamino konstrukcija), šiuolaikiškos statybos medžiagų kanale nenustatyta ir nėra. Tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, kad ginčo užtvara galimai yra ne iš šiuolaikiškos medžiagos, o iš raudonų plytų mūro, kaip ir pastatas, nesudaro pagrindo vertinti, kad užtvara yra autentiška pastato konstrukcija. Rinkoje yra galimybė įsigyti senovinių plytų, užtvara taip pat galėjo būti įrengta iš seno statybinio laužo.

22. Skolininkai taip pat nurodo, kad teismo sprendimo įvykdyti nėra galimybės, kadangi mechaninis užtvaros pašalinimas gali įtakoti pastato konstrukcijos silpnėjimą, sukelti grėsmę pastato stabilumui. Nagrinėjamu atveju ekspertas D. K., į pirmąjį ekspertizės klausimą atsakęs neigiamai, t. y. kad ginčo vėdinimo kanale nėra pašalinių kliūčių, o ginčo užtvara yra sudėtinė konstrukcinė pastato dalis, į antrąjį ekspertizės klausimą dėl galimos grėsmės pastato stabilumui atsakymo neteikė. Pažymėtina, kad CPK nėra uždrausta pačioms šalims pasitelkti specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių turinčius asmenis ekspertiniam tyrimui atlikti, su siekiu atsakyti į byloje kylančius klausimus. Savo ruožtu išieškotojai pasitelkė į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytą asmenį S. M., kurio kvalifikacija - statybos techninės veiklos ekspertizė (statinio ekspertizė, statinio projekto ekspertizė), statybos ekspertizė, prašydami jo pateikti išvadą dėl byloje kylančių klausimų. Iš byloje pateiktos 2022 m. rugsėjo 9 d. Konsultacinės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakant į klausimą dėl galimos grėsmės pastato stabilumui iš vėdinimo kanalo šalinant pašalines kliūtis nurodyta, kad „pastato konstrukcijos stabilumą apsprendžia jo silpniausia skerspjūvio vieta. Pašalinus kliūtis iš vėdinimo kanalo trečiajame pastato aukšte, pastato konstrukcijos (sienos) mažiausias skerspjūvis nesumažėtų - mažiausias skerspjūvis kaip buvo taip ir liktų pirmajame aukšte. Todėl daroma išvada, kad pašalinus iš vėdinimo kanalo (duomenys neskelbtini) kliūtis, grėsmės pastato stabilumui nekiltų.“ Konsultacinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), priešingai nei teigia skolininkai, taip pat nurodoma, kad „pašalinant iš vėdinimo kanalo kliūtis, kurios nėra pastato konstrukciniai elementai, pertvarkyti autentiškų pastato konstrukcijų nėra būtinumo. Siekiant pašalinti kliūtį iš vėdinimo kanalo gali tekti praardyti kanalo sieneles, vėliau jas atstatant į pirminę padėtį.“ Kaip minėta S. M. yra įrašytas į teismo ekspertų, galinčių atsakyti į tokio tipo klausimą, sąrašą, todėl jo kvalifikacija teismui abejonių nekelia. Juo labiau šios S. M. padarytos išvados negali paneigti kaminų valymu užsiimančios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 12 d. Kamino ventiliacinių kanalų esamo stovio įvertinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei konstruktoriaus M. V. 2020 m. gegužės 4 d. Specialistų vertinimo aktas, kadangi šių subjektų kvalifikacija akivaizdžiai yra žemesnė. Jokių kitų objektyvių ir patikimų duomenų, kurie paneigtų asmens, turinčio teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašyto į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, pateiktą išvadą, jog kliūties iš vėdinimo kanalo (duomenys neskelbtini) pašalinimas nekeltų grėsmės pastato stabilumui, byloje nėra.

23. Skolininkai nurodo ir tai, kad iš vėdinimo kanalo (duomenys neskelbtini) pašalinus ginčo užtvarą, pastatas nebeatitiks higienos normų reikalavimų, nes tuo pačiu vėdinimo kanalu bus vėdinamos skirtingų paskirčių patalpos, t. y. buto, adresu (duomenys neskelbtini), tualeto patalpos oras, kuris yra labiau užterštas, patektų į buto, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpą. Pažymėtina, kad šį argumentą skolininkai kėlė ginčo nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau jis nebuvo pagrindas atmesti pareikštą reikalavimą dėl užtvaros pašalinimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendime konstatuota, kad skolininkų buto virtuvės ventiliacija buvo atverta į ginčo vėdinimo kanalą (duomenys neskelbtini) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, skolininkams priklausančio buto virtuvės patalpoje esanti ventiliacijos anga turi būti užsandarinta, ir patalpa turi būti ventiliuojama per naujai suprojektuotą kanalą ar oro pašalinimo angą su vožtuvu. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo persvarstyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra įvertintos priimant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, – atnaujinus civilinės bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Šiuo atveju teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, galiojantis ir nepanaikintas, todėl skolininkų siekis teismo sprendimo nevykdymą pateisinti higienos normų keliamų reikalavimų išlaikymu, kai galimybė nustatyti įpareigojimą dėl užtvaros pašalinimo šiuo aspektu jau įvertinta teismo, nagrinėjant ginčą iš esmės, yra nepagrįstas.

24. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, taigi vykdytinas, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis).

25. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo 2020 m. vasario 14 d., todėl jame nustatytas įpareigojimas pašalinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), siaurajame kamine esančiame vėdinimo kanale, į kurį atsiveria buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), vėdinimo anga, kliūtį (užtvarą), esančią minėto namo (duomenys neskelbtini) lygyje privalėjo būti įvykdytas iki 2020 m. vasario 28 d. imtinai. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendime nurodyta, kad nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo skaičiuojama 28,96 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Taigi teismo spendime yra numatytos CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės. Antstolis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu konstatavo, kad teismo sprendimas skolininkų neįvykdytas. Aplinkybės, kad teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas, minėta, neginčija ir vykdymo proceso šalys, t. y. skolininkai ir išieškotojai. Remiantis anksčiau šioje nutartyje išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu darytina išvada, kad šios bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kurios patikimai patvirtintų, kad ginčo užtvara vėdinimo kanale yra autentiška pastato konstrukcija, o teismo sprendimo įvykdyti neįmanoma.

26. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog teismo įpareigojimas per sprendime nurodytą terminą įvykdytas nebuvo, Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendime, kurio pagrindu išduotas 2020 m. balandžio 7 d. vykdomasis raštas, nurodė sprendimo neįvykdymo pasekmes, numatytas CPK 273 straipsnio 3 dalyje, t. y. skiriamos baudos dydį ir jos skaičiavimo laikotarpį, į tai, kad sprendžiant dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo vykdymo procese, turi būti vadovaujamasi įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimu ir jame nurodytomis sprendimo neįvykdymo pasekmėmis, į tai, kad skolininkų naudojimasis procesinėmis teisėmis negali paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo galios, vadovaujantis CPK 18 straipsnyje įtvirtintu įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo imperatyvu, teismas sprendžia esant pagrindą taikyti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendime nurodytas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes – skirti skolininkams 28,96 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įpareigojimą dieną išieškotojų naudai (CPK 771 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

28. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotojų ir skolininkų suinteresuotumas šios bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai yra priešingi, teismas sprendžia, kad, tenkinus pareiškimą dėl teismo sprendime nurodytų jo neįvykdymo pasekmių taikymo, yra pagrindas paskirstyti suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

29. Suinteresuoti asmenys (išieškotojai) pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 420 Eur už specialisto S. M. atliktą objekto apžiūrą ir parengtą išvadą, 605 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

30. Suinteresuoti asmenys (skolininkai) pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 800 Eur išlaidos už paskirtą teismo ekspertizę, 181,50 Eur už antstolės V. D. 2022 m. birželio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 4 114 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

32. Įvertinus suinteresuotų asmenų (išieškotojų) atstovės parengtus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką (605 Eur išlaidos paskaičiuotos už atsiliepimą į pareiškimą, atskirąjį skundą dėl 2021 m. gegužės 25 d. nutarties, kuri panaikinta, atstovavimą), tai, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 7, 8.15, 8.16, 8.19 punktuose įtvirtintų maksimalių dydžių, taip pat įvertinus tai, kad 2 420 Eur išlaidos už specialisto S. M. atliktą objekto apžiūrą ir parengtą išvadą buvo būtinos, yra realios ir pagrįsto dydžio, teismas sprendžia esant faktinį ir teisinį pagrindą nurodytas 3 025 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas priteisti iš suinteresuotų asmenų (skolininkų).

33. Atsižvelgiant į tai, kad buvo netenkintas suinteresuotų asmenų (išieškotojų) atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties dėl ekspertizės skyrimo ir bylos sustabdymo, į tai, kad skolininkų patirtos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 7, 8.16 punktuose nustatytus dydžius (pagal 2021 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą sudaro 726 Eur), iš suinteresuotų asmenų (išieškotojų) suinteresuotų asmenų (skolininkų) naudai priteistina 626,56 Eur (1 566,40 Eur x 0,4 = 626,56 Eur) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties parengimą.

34. Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, suinteresuotiems asmenims (išieškotojams) iš suinteresuotų asmenų (skolininkų) lygiomis dalimis priteistina 2 398,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno skolininko po 1 199,22 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Taikyti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – skirti skolininkams A. B. ir G. B. 28,96 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną iki bus įvykdytas teismo sprendimas išieškotojų A. B. ir V. B. naudai.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. B. 599,61 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui A. B..

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. B. 599,61 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui V. B..

Priteisti iš suinteresuoto asmens G. B. 599,61 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui A. B..

Priteisti iš suinteresuoto asmens G. B. 599,61 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui V. B..

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui A. S. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.