- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-190-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02795-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., V. B., G. B.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmių taikymo, suinteresuoti asmenys A. B., V. B., A. B., G. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su aktu dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, prašydamas spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. vykdomojo rašto Nr. 2-23-1030/2019 nevykdymo ir suinteresuotiems asmenims A. B. bei G. B. už Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. vykdomojo rašto Nr. 2-23-1030/2019 reikalavimų nevykdymą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 2 dalyje numatytas poveikio priemones.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarta šioje vykdymo proceso stadijoje netaikyti teismo sprendime nurodytų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
4. Suinteresuoti asmenys A. B. ir G. B. 2021 m. spalio 13 d. teismui pateikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo, kuriuo prašoma byloje paskirti ekspertizę, ją pavesti atlikti teismo ekspertui D. K., pateikti ekspertui prašyme nurodytus klausimus. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir nurodė išsiaiškinti faktinę aplinkybę, ar ginčo vėdinimo kanale yra pašalinė medžiaga (kliūtis), ar tik autentiška pastato konstrukcija, o turint šią informaciją būtų galima spręsti, ar sprendimo nevykdymas yra objektyviai pateisinamas – nesant kliūties kanale, reikalavimas pašalinti šią kliūtį yra neįmanomas įvykdyti. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi iškėlė specialių žinių reikalaujančius klausimus, pirma, nustatyti aplinkybes, ar vėdinimo kanale yra pašalinių medžiagų, antra, skolininkai kelia klausimus, ar esant pašalinėms medžiagoms, tas pašalines medžiagas galima pašalinti nesukeliant grėsmės pastato stabilumui bei dėl tariamų pašalinių kliūčių pašalinimo darbų rezultato – ar po šių darbų pastatas atitiks higienos ir kitus statinio reikalavimus (ar bus užtikrinamos higienos normos vėdinant išieškotojų tualeto patalpas per skolininkų virtuvę), byloje yra būtina paskirti ekspertizę. Siūlo ekspertu skirti D. K., kuris sutinka atlikti ekspertizę šioje byloje. Teigia, kad D. K. yra tinkamos kvalifikacijos, į teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas, galintis atsakyti į ekspertizės klausimus. Pažymėjo, kad pateikti klausimai yra pakankami tam, kad būtų galima atsakyti į esminius bylos klausimus dėl to, ką vykdydami teismo sprendimą turi padaryti skolininkai bei kaip įvykdyti teismo sprendimą, nepažeidus įstatymų reikalavimų.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoti asmenys A. B. ir V. B. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl ekspertizės skyrimo, kuriuo prašo prašymo dėl ekspertizės skyrimo netenkinti bei apklausti teismo posėdyje teismo ekspertą A. S.. Nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalą nuo pašalinių medžiagų buvo atliktos dvi ekspertizės, tai yra specialių žinių turintys asmenys apžiūrėjo ginčo vietą. Sprendimas, dėl kurio vykdymo sprendžiamas klausimas, buvo priimtas įvertinant šių ekspertų išvadas ir kitus įrodymus. Teigia, kad teismo sprendimo vykdymo stadijoje negali būti iš naujo sprendžiama civilinė byla ir iš naujo nagrinėjamos aplinkybės, kurios buvo iš esmės išnagrinėtos civilinės bylos dalykas. Skolininkai nevykdo teismo sprendimo, motyvuodami uždarosios akcinės bendrovės „Kad nebūtų šalta“ ir M. V. išvadomis, tačiau šios išvados surašytos nedalyvaujant išieškotojams, nepradėjus vykdyti teismo sprendimo numatyta tvarka. Pažymėjo, kad klausimas dėl negalėjimo įvykdyti sprendimą negali būti nagrinėjamas vėl iš naujo, skiriant teismo ekspertizę ir užduodant tuos pačius klausimus, kuriais skolininkai A. B. ir G. B. vėl iš naujo siekia tirti vėdinimo kanalą, siekdami pasitelkti kitą galimai jiems palankų ekspertą D. K., kurį jie jau siekė pasitelkti nagrinėjant civilinę bylą, tačiau vėliau šio prašymo atsisakė. Skolininkai nenurodė, kad sąlygos yra pasikeitusios, kad sprendimo negalima įvykdyti dėl pasikeitusių sąlygų. Todėl naujos ekspertizės paskyrimas, kurioje vėl iš naujo siekiama ekspertui užduoti civilinėje byloje keltus ir išnagrinėtus klausimus, iš esmės pažeistų išieškotojų teises. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje nėra nurodyta, kad būtina atlikti ekspertizę, bet būtina išsiaiškinti priežastis. Todėl situacijai nepasikeitus ir siekiant ne iš naujo nagrinėti bylą, o išsiaiškinti dėl sprendimo įvykdymo galimumo, turi būti ne skiriama ekspertizė, o kviečiamas civilinėje byloje ekspertizę atlikęs teismo ekspertas A. S., kuris paaiškintų nustatytas aplinkybes bei pasisakytų dėl sprendimo įvykdymo galimumo.
6. Suinteresuoti asmenys A. B. ir G. B. pateikė atsiliepimą į suinteresuotų asmenų A. B. ir V. B. prašymą dėl teismo eksperto apklausos, kuriuo prašo tenkinti skolininkų A. B. ir G. B. prašymą dėl ekspertizės skyrimo, eksperto kandidatūros ir klausimų ekspertui bei atmesti išieškotojų A. B. ir V. B. prašymą apklausti teismo posėdyje teismo ekspertą A. S.. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas grąžino bylą pirmosios instancijos teismui ir nurodė išsiaiškinti faktinę aplinkybę, ar ginčo vėdinimo kanale yra pašalinė medžiaga (kliūtis), ar tik autentiška pastato konstrukcija. Pažymėjo, kad skolininkai vykdo įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kad galutinai išsiaiškinti, ar vis dėlto pašalinė kliūtis yra vėdinimo kanale, ar tokios kliūties nėra. Išsiaiškinus šias aplinkybes būtų pašalinta viena iš tebesitęsiančių išieškotojų ir skolininkų ginčų priežasčių. Paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi iškėlė specialių žinių reikalaujančius klausimus nustatyti aplinkybes, ar vėdinimo kanale yra pašalinių medžiagų. Pažymėjo, kad teismo ekspertas A. S. į klausimus dėl pašalinės medžiagos ekspertizės akte neatsakė, su tuo jokio tyrimo (tyrimo pašalinei medžiagai nustatyti) neatliko.
7. Pareiškėjas antstolis A. S. nuomonės dėl suinteresuotų asmenų (skolininkų) pareikšto prašymo skirti byloje ekspertizę, pasiūlyti kompetentingas ekspertizės įstaigas ar ekspertus, nurodyti galimą ekspertizės vertę, trukmę, suformuluoti ekspertui užduotinus klausimus nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi suinteresuotų asmenų A. B. ir G. B. prašymą dėl ekspertizės skyrimo tenkino, paskyrė gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statinio konstrukcijų, namo vėdinimo sistemos ekspertizę, ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertui D. K., pavedant ekspertui atsakyti į teismo pateiktus klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad pareiškėjas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkai A. B. ir G. B. įpareigoti per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), siaurajame kamine esančiame vėdinimo kanale, į kurį atsiveria buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, vėdinimo anga, kliūtį (užtvarą). Skolininkai kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Kad nebūtų šalta“, kuri pateikė pažymą, patvirtinančią, kad užtvaros pašalinimas yra techniškai neįvykdomas ir neįmanomas. Skolininkai 2020 m. balandžio 8 d. kreipėsi į konstruktorių M. V., kuris specialisto vertinimo akte nurodė, kad pertvarkos mechaninis pašalinimas įtakoja konstrukcijos silpnėjimą. Skolininkai įrodinėja, kad vėdinimo kanale esanti kliūtis/užtvaras yra ne dirbtinai suformuotas kamštis, o autentiška statinio konstrukcija, todėl jie sprendimu įpareigoti pašalinti tik medžiagas iš vėdinimo kanalo.
10. Dėl ekspertizės skyrimo pagrindų teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, jog teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą, turi išspręsti klausimą dėl vykdomo teismo sprendimo apimties, tai yra ar teismo sprendimu skolininkai įpareigoti pašalinti tik pašalines medžiagas (dirbtinai įrengtą kliūtį/užtvarą) ar ir autentišką pastato konstrukciją, bei rinkti duomenis, patvirtinančius/paneigiančius, jog vienintelė kliūtis (užtvaras) ginčo vėdinimo kanale yra autentiška pastato konstrukcija. Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 atmesta skolininkų pozicija dėl kliūties autentiškumo, atsisakius skolininkams atlikti ekspertizę, o iš 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo ekspertizės akto Nr. 17-08/01 matyti, kad teismo ekspertas, atsakydamas į antrąjį klausimą, nurodė, kad atsakyti į klausimą, kokiomis medžiagomis užkimšta pirmoji ventiliacinė šachta, be konstrukcijų ardymo ir medžiagų ištyrimo laboratorijoje, neturi galimybės. Taigi bylos nagrinėjimo metu objektyviai ginčo vėdinimo kanale esančios kliūties prigimtis nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje būtinos specialios žinios, atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d., teismas nutarė skirti ekspertizę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu apeliantai prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės - suinteresuotų asmenų A. B. ir G. B. prašymą dėl ekspertizės skyrimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nurodo, kad skundžiama nutartimi iš naujo sprendžiamas ginčas, kuris jau buvo išsamiai nagrinėtas net kelerius metus ir išspręstas net keliais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Tokiu būdu faktiškai nesilaikant įstatyme numatytos galimo įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo tvarkos (proceso atnaujinimo institutas) per neskundžiamą nutartį dėl ekspertizės paskyrimo yra atnaujinamas ginčas tarp bylos šalių ir jau teismų išspręstas ginčas vėl sprendžiamas iš naujo. Mano, kad tokiu būdu kvestionuojami įsiteisėję teismo sprendimai, pažeidžiamas teismo sprendimo privalomumo, res judicata principai, todėl nutartis turi būti peržiūrėta apeliacine tvarka.
11.2. Nurodo, kad skolininkai mėgina įrodyti, kad vėdinimo kanalo kliūtis yra autentiška, kai šešiose teismų nutartyse konstatuota, kad vėdinimo kanalo kliūtis nėra autentiška, t. y. mėgina, kad šioje civilinėje byloje, kurioje reiškiamas reikalavimas pritaikyti poveikio priemones skolininkams, nevykdantiems įsiteisėjusio teismo sprendimo, būtų peržiūrėtas kliūties autentiškumo klausimas. Tuo tarpu teismas, spręsdamas antstolio prašymą dėl poveikio priemonių taikymo, iš esmės atnaujino įrodymų tyrimą civilinėje byloje, kurioje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.
11.3. Nurodo, kad teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovų, kurių piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis jau buvo konstatuotas teismo sprendimu, pateiktomis jų užsakymu parengtomis pažymomis. Teigia, kad pažymoje pateikta išvada prieštarauja jau atliktoms teismo paskirtoms ekspertizėms, kurias atliko kvalifikuoti ekspertai, byloje esantiems kitiems rašytiniams įrodymams ir teismų įsiteisėjusiais sprendimais konstatuotoms aplinkybėms. Pažymi, kad apeliantai dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi dar 2014 m. lapkričio 14 d., teismų įsiteisėjusiais sprendimais konstatuoti neteisėti skolininkų veiksmai, todėl sustabdžius įsiteisėjusio sprendimo vykdymą, apeliantų teisės ir toliau liks neapibrėžtą laiką pažeidinėjamos, o ilgas procesas ir įsiteisėjusio sprendimo nevykdymas grubiai pažeidžia Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę į teisingą teismą, greitą bylos išnagrinėjimą, teisinio tikrumo principą, todėl teismo nutartis turi būti panaikinta.
12. Suinteresuoti asmenys A. B. ir G. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliantų atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties dalies dėl ekspertizės paskyrimo, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
12.1. Nurodo, kad atskirasis skundas iš esmės yra teikiamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties paskirti ekspertizę, tačiau toks veiksmas prieštarauja CPK nuostatoms ir teismų praktikai, nes nutartis dėl ekspertizės paskyrimo negali būti apeliacijos objektu. Pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nutardamas skirti ekspertizę vykdo apeliacinės instancijos teismo nutartį, o apeliantai atskiruoju skundu siekia, kad Klaipėdos apygardos teismas įvertintų savo paties įsiteisėjusį sprendimą, kuriame nurodė išsiaiškinti faktinę aplinkybę, ar ginčo vėdinimo kanale yra pašalinė medžiaga (kliūtis), ar tik autentiška pastato konstrukcija.
Atsiliepimas
12.2. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 metų rugpjūčio 26 d. nutartimi iškėlė specialių žinių statybos srityje reikalaujančius klausimus nustatyti aplinkybes, ar vėdinimo kanale yra pašalinių medžiagų, todėl vienintelis realus sprendimas yra paskirti teisminę ekspertizę ir pavesti atlikti tyrimą specialių žinių turinčiam asmeniui. Teismo sprendimas paskirti ekspertizę yra visiškai logiškas ir pagrįstas. Teigia, kad nesutinka su argumentais, jog bus pažeistos proceso teisės normos, kadangi šioje byloje sprendžiamas vykdymo klausimas ir nėra jokios apeliantų deklaruojamos kolizijos su įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-231030/2019, kadangi vykdymo procese gali paaiškėti, kad nėra ką vykdyti.
12.3. Nurodo, kad atskiruoju skundu yra kėsinamasi paneigti įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo rugpjūčio 26 d. nutarties privalomumo principą. Išieškotojai nepasinaudojo kasacijos teise ir neskundė Klaipėdos apygardos teismo rugpjūčio 26 d. nutarties, o atskiruoju skundu iš esmės siekia, kad Klaipėdos apygardos teismas pakartotinai nagrinėtų tą patį vykdymo proceso klausimą ir įsivertintų iš naujo savo paties įsiteisėjusį sprendimą - Klaipėdos apygardos teismo rugpjūčio 26 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Apeliantai pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutartimi, kuria nutarta skirti byloje ekspertizę ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, dėl ko prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti visa apimtimi. Apeliantai teigia, kad šiuo atveju skyrus byloje ekspertizę yra atnaujinamas ginčas tarp bylos šalių ir dėl kurių yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai. Pažymi, kad apeliantai dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi 2014 m. lapkričio 14 d., todėl sustabdžius įsiteisėjusio sprendimo vykdymą, apeliantų teisės ir toliau liks neapibrėžtą laiką pažeidinėjamos, o ilgas procesas ir įsiteisėjusio sprendimo nevykdymas grubiai pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę į teisingą teismą, greitą bylos išnagrinėjimą, teisinio tikrumo principą.
16. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 15 punktas) daroma išvada, kad byloje keliami klausimai ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas pirmiausia skirdamas ekspertizę ir antra - sustabdydamas bylos nagrinėjimą.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-756-1092/2021 panaikindamas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį, kurią išspręstas klausimas dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmių taikymo ir perduodamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nurodė, kad skolininkai tiek antstoliui teiktame atsakyme, tiek atsiliepime į antstolio aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek ir ankstesnėje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-7513-637/2020 iš esmės argumentavo, kad jie teismo sprendimo įvykdyti negali, nes jie minėtu teismo sprendimu nebuvo įpareigoti pašalinti autentišką statinio konstrukciją ir todėl jiems nėra aišku, kaip jie turėtų įvykdyti teismo sprendimą. Klaipėdos apygardos teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, jog šis klausimas byloje yra pagrindinis (esminis) (nutarties 17 punktas). Pažymėta, kad pasitvirtinus skolininkų nurodomoms aplinkybėms, kad pagal teismo sprendimą jie neturi pašalinti autentiškos pastato konstrukcijos, ir nesant duomenų, paneigiančių, kad vienintelė kliūtis (užtvaras) ginčo vėdinimo kanale yra autentiška pastato konstrukcija, nebūtų prasmės toliau vertinti kitas bylos aplinkybes (pvz., ar sankcijų netaikymas skolininkams gali būti pateisinamas tuo, kad skolininkai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, siekdami pašalinti jiems kilusius neaiškumus), nes būtų akivaizdu, kad teismo sprendimo nevykdymas yra pateisinamas.
18. Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, suinteresuoti asmenys A. B. ir G. B. 2021 m. spalio 13 d. pateikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nurodydami, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 metų rugpjūčio 26 d. nutartimi iškėlė specialių žinių reikalaujančius klausimus. Priėmus šį prašymą, 2021 m. spalio 13 d. teismo posėdyje pareiškėjui ir apeliantams sudaryta galimybė pateikti nuomonę dėl suinteresuotų asmenų (skolininkų) pareikšto prašymo skirti byloje ekspertizę. Apeliantai su ekspertize nesutiko, nurodydami, kad naujos ekspertizės paskyrimas, kurioje vėl iš siekiama ekspertui užduoti civilinėje byloje keltus ir išnagrinėtus klausimus, iš esmės pažeistų ieškovų A. B. ir V. B. teises, prieštarautų įsiteisėjusiems teismo sprendimams.
19. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi tenkino suinteresuotų asmenų A. B. ir G. B. prašymą dėl ekspertizės skyrimo, civilinėje byloje Nr. 2VP-9316-1149/2021 paskiriant gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statinio konstrukcijų, namo vėdinimo sistemos ekspertizę ir pavedant ją atlikti teismo ekspertui D. K..
20. CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK nenumato šalies teisės apskųsti nutartį paskirti ekspertizę, taip pat ir nutartį paskirti ekspertą ar ekspertinę įstaigą, išskyrus nutartį, įpareigojančią šalį sumokėti avansą (užstatą) už ekspertizės atlikimą (CPK 90 straipsnio 3 dalis, 102 straipsnio 3 ir 4 dalys).
21. Teisinė pozicija, kad nutartys dėl ekspertizės paskyrimo negali būti apeliacijos objektu, yra išreikšta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1797-464/2018; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-743-196/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo veiksmus, susijusius su teismo įgyvendinamu įrodinėjimo procesu (nutarties dėl įrodymų rinkimo), taigi ir dėl ekspertizės paskyrimo, o taip pat ir su tuo tiesiogiai susijusių klausimų, tokių kaip ekspertizės objekto, ekspertų kandidatūros parinkimas, klausimų formulavimo ir pan. Teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, tai yra dėl jos priėmimo bylos procesas neužsibaigia, todėl negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235-330/2015; 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-247-196/2015; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1436-943/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-727-798/2018).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad apeliantai laiko, jog ekspertizė skirta nepagrįstai, teigia, kad jos paskyrimu atnaujinamas ginčas tarp šalių, o galimai ginčo nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, sudarys pagrindą kvestionuoti įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl vėdinimo kanale esančios kliūties (užtvaros). Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju yra skundžiamas pats ekspertizės paskyrimas, jos paskyrimo motyvai ir apeliantai siekia būtent pirmosios instancijos teismo pozicijos dėl ekspertizės paskyrimo peržiūrėjimo, pakartotinai įvertinant bylos faktines aplinkybes, tačiau kaip jau buvo minėta (nutarties 20-21 punktai), nutartis dėl ekspertizės paskyrimo atskiruoju skundu negali būti skundžiama, tai yra negali būti apeliacijos objektas.
23. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą pagal apeliantų atskirąjį skundą dalyje dėl ekspertizės skyrimo, kadangi atskirasis skundas paduotas dėl tos nutarties dalies, kuri yra neskundžiama, o apeliacinis procesas tokiu atveju yra negalimas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
24. Antra, apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad dėl pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi 2014 m. lapkričio 14 d. ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuoti neteisėti skolininkų veiksmai. Teigia, kad teismo sprendimas nevykdomas, o ilgas procesas ir įsiteisėjusio sprendimo nevykdymas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 staipsnsyje įtvirtintą asmens teisę į teisingą teismą, greitą bylos išnagrinėjimą, teisinio tikrumo principą, todėl nutartis stabdyti bylos nagrinėjimą naikintina.
25. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinę bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, tai yra teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir tik teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.
26. CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Kaip nurodyta pirmiau, bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymų leidėjo yra paliktas teismo diskrecijai, todėl teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą.
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ekspertizę paskyrė, siekdamas nustatyti aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai (nutarties 18 punktas). Tokių klausimų ar procesinių veiksmų, kuriuos teismas privalėjo atlikti iki bylos sustabdymo ar privalėtų atlikti nelaukdamas paskirtos ekspertizės rezultatų, apeliantai atskirajame skunde nenurodė. Be to, sustabdyta byla, esant poreikiui, gali būti atnaujinta ir atlikti reikiami procesiniai veiksmai. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuoti asmenys teikdami prašymą dėl ekspertizės skyrimo pateikė ir eksperto sutikimą, kuriame apibrėžtas ekspertizės atlikimo terminas - 5 mėnesiai nuo dokumentų perdavimo (Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl šiuo aspektu nesutiktina su apeliantų argumentais, jog byla yra sustabdyta neapibrėžtam laikotarpiui.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta (nutarties 24-27 punktai), taip pat aplinkybę, kad nutartis dėl ekspertizės skyrimo yra neskundžiama apeliacine tvarka (nutarties 19-23 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skyręs byloje ekspertizę pagrįstai sustabdė civilinę bylą, siekdamas sulaukti paskirtos ekspertizės, kuri gali turėti reikšmės bylos baigčiai, rezultatų, todėl nutariama apeliantų atskirojo skundo dalį dėl bylos sustabdymo atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį šioje dalyje palikti nepakeistą (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties.
29. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, nutraukiant apeliacinį procesą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties dalies, kuria buvo paskirta teismo ekspertizė (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
30. Apeliantai atskiruoju skundu taip pat prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, tai yra kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas turi būti sprendžiamas išnagrinėjus ginčą iš esmės, priklausomai nuo bylos procesinės baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo išsprendimo rezultato, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315, 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal apeliantų A. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties dalies, kuria buvo paskirta teismo ekspertizė.
Palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo.