Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pateiktą aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo. Suinteresuoti asmenys A. B., G. B., A. B., V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į teismą pateikdamas 2020 m. birželio 22 d. aktą Nr. S1e-58332, prašydamas spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 7 d. vykdomojo rašto Nr. 2-23-1030/2019 nevykdymo ir už Klaipėdos apylinkės teismo vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymą taikyti skolininkams A. B. ir G. B. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 2 dalyje numatytas poveikio priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. B. ir G. B. 2020 m. birželio 19 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019. Tuo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. eA2-7448-328/2020. Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad minėtoje byloje 2020 m. birželio 29 d. teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio12 d. sprendimo vykdymas sustabdytas iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Nutartį nurodyta vykdyti skubiai.

10. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 1 d. Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus A. B. ir G. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties.

12. Nustačius, jog A. B. ir G. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtas, priimtas procesinis sprendimas įsiteisėjęs, spręstinas klausimas dėl CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytų pasekmių taikymo. Civilinio proceso kodekse nustatytų privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų nenustatyta (CPK 162³ straipsnis -163 straipsnis).

15. Tais atvejais, kai skolininkas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Priverstinis tokių sprendimų vykdymas pasireiškia tuo, kad antstolis tikrina sprendimo įvykdymą ir konstatuoja, ar skolininkas įvykdė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą įpareigojimą. Jei skolininkas per protingą laiką antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė, ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje.

16. CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 straipsnio nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

17. Pažymėtina, kad minėtas 2019 m. birželio 12 d. teismo sprendimas, įpareigojantis A. B. ir G. B. nustatytu sprendime terminu pašalinti kliūti ventiliaciniame kanale, yra įsiteisėjęs (2020 m. vasario 14 d.) ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Vykdomojoje byloje esantys duomenys, taip pat 2020 m. birželio 22 d. antstolio Sprendimų, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas Nr. S1e-58332 pagrindžia, kad 2019 m. birželio 12 d. teismo sprendimo reikalavimai nebuvo įvykdyti. Vykdomojoje byloje duomenų (priežasčių), pateisinančių įpareigojimo nevykdymą, nėra.

18. Pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).

19. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Svarbus kriterijus yra ir tai, kad teismo sprendimo, kaip valstybės teisminės valdžios akto, nevykdymas tam tikru mastu lemia ir viešojo intereso pažeidimą. Sprendžiant dėl konkretaus baudos dydžio bei termino, taip pat vertintinos tokios aplinkybės kaip pažeidimo pobūdis, pasekmės, pažeidimo laikotarpis.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti ne tik skiriamos baudos dydį, bet ir privalėjimą vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

21. Sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

22. Teismui pateikti atsakovų rašytiniai paaiškinimai. Atsakovai A. B. ir G. B. teigia, jog įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui ir siekiant jį įvykdyti, paaiškėjo, kad šio teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą įvykdyti neįmanoma, kadangi kliūties šalinimas gali nulemti statinio griūtį, kliūties pašalinimui yra reikalingas statybos leidimas bei statybos darbų projekto parengimas, tai reikalauja ne tik laiko, bet ir finansinių sąnaudų, o taip pat reikalingas bendraturčių sutikimas. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovai pateikė įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 13 d. kamino ventiliacinių kanalų esamo stovio įvertinimo pažymą, M. V. 2020 m. gegužės 4 d. specialistų vertinimo aktą. Kaip matyti, kartu su paaiškinimais teismui pateikti įrodymai pagrindžiantys, jog A. B. ir G. B. kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo (2020 m. spalio 6 d. prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo), atsakovų prašymas priimtas ir bus nagrinėjamas 2020 m. lapkričio 18 d.

23. Susipažinęs su pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir kartu pateiktais įrodymais, teismas sutinka su atsakovų pozicija, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, jie ėmėsi aktyvių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, t. y. per 10 dienų surado kaminų valymo ir renovavimo paslaugas teikiančią bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikė rašytinę užklausą dėl teismo sprendimo vykdymo. Šiai bendrovei atsisakius šalinti kliūtį, atsakovai ieškojo konstruktoriaus, kuris galėtų įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiginių pagrįstumą. Specialisto M. V. vertinimo aktas buvo pateiktas 2020 m. gegužės 4 d. Konstruktorius M. V. pateikė išvadą, kad kliūtis yra autentiška pastato konstrukcija, kuri gali būti demontuota „tik tuo atveju, jeigu bus parengtas konstrukcinės dalies projektas, gautas statybą leidžiantis dokumentas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir norminius dokumentus, <...> namo gyventojai turi organizuoti balsavimą, kur turi vieningai sutarti ir pasirašyti sutikimą dėl statinio kapitalinio remonto“. M. V. išvadoje yra užfiksuoti pavojingi trūkiai, yra rekomenduojama kaminą sustiprinti, o ne griauti pastato autentiškas konstrukcijas. Gavę šią išvadą atsakovai kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Teismui netenkinus prašymo atnaujinti procesą, atsakovai kreipėsi į teismą dėl sprendimo išaiškinimo.

24. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas negali daryti išvados, kad iki antstolio kreipimosi dėl CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymo A. B. ir G. B. elgėsi nesąžiningai ar delsė vykdyti teismo sprendimą. Kaip jau nurodyta aukščiau, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir atsakovų pareiga yra jį įvykdyti. Tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nepaneigus A. B. ir G. B. nurodytų aplinkybių dėl to, kad teismo sprendimo įvykdymui reikalingas projekto parengimas, statybos leidimas, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti A. B. ir G. B. teismo sprendimo nevykdymo pasekmes, numatytas CPK 771 straipsnio 2 dalyje.

25. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime nurodė, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris neleistų teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko), jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų. Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, o aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

26. CPK 2 straipsnyje nurodyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

27. Atsakovams (vykdomojoje byloje skolininkams) siūlytina visų pirma bendradarbiauti tiek su išieškotojais, tiek su antstoliu dėl teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad baudos neskyrimas šioje teismo sprendimo vykdymo stadijoje, neužkerta kelio teikti teismui prašymą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių, numatytų CPK 771 straipsnio 2 dalyje, taikymo pakartotinai.

Dėl A. B. ir G. B. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

28. Suinteresuoti asmenys A. B. ir G. B. pateikė prašymą priteisti iš suinteresuotų asmenų A. B. ir V. B. bei antstolio Aleksandro Selezniovo patirtas 968 Eur advokato suteiktos teisinės pagalbos išlaidas.

29. Visų pirma pažymėtina, jog pagal teismui pateiktą PVM sąskaitą faktūrą dalies suteiktų teisinių paslaugų negalima nustatyti, nes tekstas uždengtas juodu fonu. Teismas negali įsitikinti, kad visos nurodytos teisinės paslaugos buvo suteiktos šioje byloje.

30. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus (t. y. pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso) vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

31. Kasacinio teismo išaiškinta, jog CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Nurodytais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

32. Byla teisme pradėta ne pagal suinteresuotų asmenų A. B. ir V. B., tačiau antstoliui pateikus aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo. Patikrinti, ar įvykdytas teismo sprendimas buvo antstolio pareiga ir prerogatyva. Teismas konstatavo, kad skolininkai sprendimo nėra įvykdę. Baudos neskyrimas šioje vykdymo proceso stadijoje nereiškia, kad yra patenkinti tam tikri skolininkų reikalavimai.

33. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui suinteresuotų asmenų A. B. ir G. B. prašymas priteisti iš A. B. ir V. B., taip pat antstolio Aleksandro Selezniovo bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 290-291, 771 straipsniu,

Teismas nutaria:

šioje vykdymo proceso stadijoje netaikyti teismo sprendime nurodytų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių.

Atmesti suinteresuotų asmenų A. B. ir G. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/20/01000 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.