Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, eA2-7448-328/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-08-12
Bylos Nr.: eA2-7448-328/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-13553-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Žukauskienė
Suinteresuotas asmuo: A. B., V. B., uždarajai akcinei bendrovei ,,Paslaugos būstui“, R. G.
Ieškovas: A. B., V. B., R. G., G. B.
Atsakovas: A. B., G. B., uždarajai akcinei bendrovei ,,Paslaugos būstui“
Trečiasis asmuo: A. B., V. B., R. G., akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. eA2-7448-328/2020Proceso Nr. 2-06-3-13553-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3; 3.3.4.6 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (atsakovų) A. B. ir G. B. prašymą suinteresuotiems asmenims A. B., V. B., uždarajai akcinei bendrovei ,,Paslaugos būstui“, R. G. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019, išnagrinėtoje pagal ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį atsakovams A. B., G. B., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Paslaugos būstui“, R. G., dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalą nuo pašalinių medžiagų, bei atsakovų A. B., G. B. patikslintą priešieškinį ieškovams A. B., V. B., R. G., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Paslaugos būstui“ dėl naudojimosi vėdinimo kanalais tvarkos nustatymo, taip pat pagal ieškovų A. B., G. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. B., V. B., R. G., akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“, išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2020 m. birželio 22 d. gautas pareiškėjų (atsakovų) A. B. ir G. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo pareiškėjai prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-23-1030-2019 ir panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, atsakovų priešieškinį ir ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymą grindžia Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 9 punkte nurodytais pagrindais.

Šalies argumentai

Prašyme pareiškėjai nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas neteisingai nustatė, kad trečiojo aukšto lygyje esančiame kanale V1 yra dirbtinai įrengta kliūtis (užtvara) ir neįvertino, kad įvardinta kliūtis (užtvara) yra būtent autentiška, namo statymo metu suformuota kanale V1 konstrukcija, kurios neišardžius atverti kanalo V1 neįmanoma. Nurodė, jog naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir negalėjo būti pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusia aplinkybe vertina tai, kad gavus 2020 m. gegužės 4 d. atestuoto statybos konstruktoriaus išvadą dėl teismo sprendime nurodytų darbų vykdymo, paaiškėjo aplinkybė, kad teismo sprendime nurodytas atkimšimo objektas yra ne iš akustinio pakloto, įrengiamo po parketlentėmis, Lietuvoje pradėta naudoti tik XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje, pašalinė medžiaga, užkimšusi kanalą V1, o autentiška statybinė pastato konstrukcija, kurios pašalinimas galimas tik teisės aktų nustatyta tvarka įvykdžius pastato kapitalinį remontą. Tai esminė aplinkybė, kuri parodo, kad ginčas tinkamai iš esmės neišspręstas, o byloje priimto sprendimo įvykdymas nėra galimas. Aplinkybė pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nes paaiškėjo tik sprendimo vykdymo stadijoje. Pastabėjo, jog byloje nebuvo atlikta konstrukcijų teismo ekspertizė, byloje nebuvo sprendžiama dėl konstrukcijų šalinimo. Tačiau ieškovai būtent to ir siekė negatoriniu ieškiniu – pašalinti šiuolaikinės kilmės kliūtį (užtvarą), esančią kanale V1, kurios faktiškai nebuvo. Nurodė, jog paaiškėjus naujai aplinkybei, tapo aišku, kad šalių ginčo negali išspręsti taikant negatorinio ieškinio institutą. Be to, tapo aišku, jog administratoriaus darbuotojai nuo stogo metaliniu strypu daužė ne tariamai pašalinėmis šiuolaikinėmis medžiagomis užsikišusį kamštį, o pastato konstrukcijų dalį. Nurodė, jog teismai, nežinodami naujai paaiškėjus aplinkybės, netinkamai taikė teisės normas, nenustatė reikšmingų aplinkybių, sprendė teisės aktams prieštaraujantį ieškovų reikalavimą, netinkamai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais tvarkos nustatymą. Teismo argumentai ginant išimtinai tik ieškovų interesą nėra ir negali būti objektyvūs, nešališki, kadangi akivaizdžiai pažeidžiami rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principai. Pareiškėjai taip pat nurodė, jog teismai pareiškėjų reikalavimus dėl žalos atlyginimo atmetė konstatuodami, kad atsakovai patys kalti dėl pasekmių, nes neįsileido uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Paslaugos būstui“ darbuotojų į butą. Mano, jog netinkamą teisės taikymą lėmė byloje suklydus dėl atkimšimo objekto. Nurodė, jog sprendžiant ginčą nebuvo apskritai nagrinėjamas rangos darbus vykdžiusio trečiojo asmens kaltės laipsnis, nors tai yra būtina padaryti sprendžiant dėl jo visiško atleidimo nuo atsakomybės. Teismams nežinant, kad ginčo objektu yra ne paprastas ventiliacinio kanalo užsikimšimas pašalinėmis šiuolaikinėmis medžiagomis, o pastato laikanti konstrukcija, kurios šalinimo (modifikavimo) iš esmės siekia ieškovai, teismai suklysdami dėl ginčo objekto netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, kas sukliudė teismams teisingai ir iš esmės išspręsti tarp šalių iškilusį ir net tebesitęsiantį ginčą dėl naudojimosi ventiliacinėmis šachtomis tvarkos nustatymo, todėl procesas atnaujintinas ir ginčas spręstinas iš esmės. Pareiškėjai nurodė, jog nuo 2020 m. gegužės 4 d. statybos konstruktoriaus išvados gavimo trijų mėnesių terminas pareiškimo pateikimo metu nepraėjo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. G. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo nurodė, jog su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis sutinka ir jas pilnai palaiko. Vadovaujantis naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis sutinka, kad procesas šioje civilinėje byloje būtų atnaujintas.

Suinteresuotas asmuo UAB ,,Paslaugos būstui“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė prašymą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nurodė, jog pareiškėjai yra neteisūs, nes jų įvardinamą naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad vėdinimo kanalas V1 nėra užkimštas ir kad toje vietoje yra autentiška konstrukcija, pareiškėjai (atsakovai) minėjo savo atsiliepime į ieškinį, nurodydami, kad ieškovai nepagrįstai sau priskiria niekada ankstesnių (duomenys neskelbtini) buto savininkų nenaudotą ventiliacinę šachtą. Atsakovai (pareiškėjai) viso bylos nagrinėjimo metu teisme bet kokiais būdais įrodinėjo, jog (duomenys neskelbtini) buto vėdinimas vyko per V2 kanalą, nes, jų teigimu, V1 šachtoje, kuri prasideda pirmame aukšte, yra perėjimas į antrąją ventiliacinę šachtą antrojo aukšto dalyje 40-50 cm nuo grindų, todėl pirmojo buto vėdinimas visada vyko per V2 kanalą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas dėl vėdinimo kanale V1 esančios kliūties identifikavimo ir kitų klausimų skyrė teismo ekspertizę, teismo ekspertizės akte ekspertas patvirtino, kad siaurojo kamino pirmoji ventiliacinė šachta autentiška ir kad ši šachta užkimšta mansardinio aukšto lygyje, tačiau pasakyti, kokiomis medžiagomis tai padaryta, be konstrukcijų ardymo ir medžiagų ištyrimo jis neturėjo galimybės, nes atsakovai nesutiko, kad atliekamos ekspertizės metu jų bute iš ventiliacinio kanalo V1 būtų išimtos statybinės medžiagos ir ištirtos. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai ieškinį dėl pažeistos jų teisės naudotis ventiliacijos kanalu V1 WC patalpai ventiliuoti gynimo teismui pateikė 2014 m. lapkričio 11 d. Per beveik šešerius metus trukusį civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį teismai tikrai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos medžiagą ir vadovaudamiesi pateiktais įrodymais, liudytojų parodymais bei ekspertizių išvadomis, pagrįstai sprendė, jog vėdinimo kanale V1 esančios kliūties autentiškumas nebuvo ištirtas dėl atsakovų nebendradarbiavimo ir 2020 m. vasario 14 d. teismo nutartyje pagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepagrįstai teigė, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Mano, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino atsakovų priešieškinio reikalavimo nustatyti naudojimosi vėdinimo kanalais tvarką, nes tokia naudojimosi tvarka kyla iš neteisėtų veiksmų suformuojant naują tarpšachtinį perėjimą, kas iš esmės pažeidžia ieškovų teises į tinkamą tualeto su prausykla ir dušu natūralų vėdinimą. Nesutiko su pareiškėjų teiginiais dėl UAB ,,Paslaugos būstui“ civilinės atsakomybės, nurodė, jog jokių neteisėtų veiksmų bendrovė neatliko. Mano, jog teismai, įvertinę visus civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 surinktus įrodymus padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

Suinteresuoti asmenys (ieškovai) A. B. ir V. B. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo su prašymu nesutiko, prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti atsakovams 5 000 Eur baudą 50 proc. baudos priteisiant ieškovų naudai. Nurodė, jog prašymas atnaujinti procesą yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, o atsakovams paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Mano, jog tokiu prašymu atsakovai siekia užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Pažymėjo, jog atsakovai minėtą naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodė jau atsiliepime į ieškinį ir ši aplinkybė buvo paneigta teismo paskirtos ekspertizės ir papildomos ekspertizės metu, tirta ir nagrinėta pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų ir atmesta, kaip nepagrįsta abiejų instancijų teismų. Nurodė, jog atsakovų nurodyta aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe ir atitinkamai negali būti pagrindu proceso atnaujinimui. Atkreipė dėmesį, jog atsakovų pasitelktas specialistas nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašus, jis nėra davęs priesaikos, todėl jam už išvados parengimą negresia jokia atsakomybė; jis nėra susipažinęs su bylos medžiaga, neaišku, kokia informacija jam buvo pateikta atsakovų. Tokiu būdu specialisto išvada galėjo būti įtakota pačių atsakovų, kaip užsakovų, norų ir reikalavimų. Papildomai nurodė, jog proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nėra tenkinama privaloma sąlyga, kad sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pastebėjo, jog pareiškėjai aiškiai nenurodė, kokia teisės normos klaida buvo padaryta. Taip pat nurodė, jog proceso atnaujinimui dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos yra suėjęs senaties terminas, todėl ir šiuo atžvilgiu prašymas atmestinas. Mano, jog atsakovai, reikšdami prašymą dėl proceso atnaujinimo, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdami užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo įgyvendinimą, atsakovai siekia neteisėtų tikslų, tuo tarpu ieškovai dėl neteisėtų veiksmų patiria žalą, nes negali tinkamai naudotis jiems priklausančia nuosavybe, sudaromos kenksmingos gyvenimo sąlygos, yra priversti pakartotinai dalyvauti teisminiuose procesuose, kas ne tik reikalauja didelių bylinėjimosi išlaidų, bet užima itin daug laiko ir kelia neigiamus išgyvenimus, stresą, pateiktas atsakovų prašymas dėl proceso atnaujinimo sukėlė itin didelį pakartotinį stresą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovams turi būti paskirta maksimali bauda už akivaizdžiai nepagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo, pusę šios sumos priteisiant ieškovų naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams A. B. ir V. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (pirmajame aukšte), atsakovams A. B. ir G. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (mansardiniame namo aukšte). Trečiajam asmeniui (atsakovei pagal priešieškinį) R. G. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (antrame namo aukšte). Gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas turto administravimas ir administratoriumi paskirta UAB ,,Paslaugos būstui“. Ieškovai A. B. ir V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalą nuo pašalinių medžiagų. Atsakovai A. B. ir G. B. pateikė priešieškinį ieškovams A. B. ir V. B., trečiajam asmeniui (atsakovei) R. G., dėl naudojimosi vėdinimo kanalais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Paslaugos būstui“. Be to, pagal atsakovų A. B. ir G. B. ieškinį atsakovei UAB ,,Paslaugos būstui“ dėl 12 168,97 Eur žalos, 5 procentų palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-16767-1032/2017, kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi sujungta su civiline byla Nr. 2-23-1030/2019 (ankstesnis Nr. 2-12-1030/2017).

Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto rūmai) 2019 m. birželio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019, ieškovų A. B. ir V. B. ieškinys atsakovams A. B. ir G. B. dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalą nuo pašalinių medžiagų tenkintas ir atsakovai A. B. ir G. B. įpareigoti per 14 (keturiolika) dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), siaurajame kamine esančiame vėdinimo kanale, į kurį atsiveria buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, vėdinimo anga, kliūtį (užtvarą), esančią minėto namo trečiojo aukšto lygyje, įpareigojant atsakovus A. B. ir G. B. informuoti ieškovus A. B. ir V. B. apie atliekamus darbus prieš vieną dieną ir sudarant galimybę ieškovų A. B. ir V. B. pasitelktam ekspertui tikrinti atliekamų darbų kokybę; Jei atsakovai A. B. ir G. B. per nustatytą terminą neįvykdys šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų kliūties (užtvaros) pašalinimo darbų, nuspręsta priteisti iš atsakovų 28,96 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną ieškovų A. B. ir V. B. naudai. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 16 d. sprendimu atsakovų A. B. ir G. B. patikslintas priešieškinis ieškovams A. B., V. B., R. G. dėl naudojimosi vėdinimo kanalais tvarkos nustatymo atmestas, kaip ir atmestas ieškovų A. B. ir G. B. ieškinys atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo (teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis dėl klaidos ištaisymo). Teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimu netvirtinta atsakovų A. B. ir G. B. bei trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) R. G. įgalioto asmens sudaryta taikos sutarties, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo atsakovei prijungtoje byloje UAB ,,Paslaugos būstui“ iš ieškovų A. B. ir G. B. priteisė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomas sprendimas palikti nepakeisti, iš atsakovų A. B. ir G. B. trečiajam asmeniui UAB ,,Paslaugos būstui“ priteista po 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei iš atsakovų A. B. ir G. B. priteista po 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjai pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019.

Dėl proceso atnaujinimo

CPK III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.).

Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios EŽTT jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018). Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009 ir kt.).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjai įvardija tai, kad vykdant teismo sprendimą paaiškėjo, jog teismo sprendime nurodytas atkimšimo objektas yra ne iš akustinio pakloto, įrengiamo po parketlentėmis, pašalinė medžiaga, užkimšusi kanalą V1, o autentiška statybinė pastato konstrukcija, kurios pašalinimas galimas tik teisės aktų nustatyta tvarka įvykdžius pastato kapitalinį remontą.

Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktą ir kt.). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; kt.).

Pareiškėjai nurodo, jog apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo 2020 m. gegužės 4 d. gavę atestuoto statybos konstruktoriaus išvadą dėl teismo sprendime nurodytų darbų vykdymo. Pareiškėjai byloje pateikė duomenis, jog 2020 m. balandžio 8 d. prašymu kreipėsi į konstruktorių M. V. prašydami atsakyti į klausimą, įvertinus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), siaurojo kamino ir jame esančio ventiliacinio kanalo V1 konstrukcijas ir įvardintus kokius turi atlikti veiksmus iš jiems priklausančio buto Nr. 3, namo trečiojo aukšto lygyje, kad per paskirtą laiką pašalintų nurodytą teismo kliūtį siaurajame kamine nepažieisdami šio aukšto lygyje kamino esamo patvarkumo ir išsaugodami jo stabilumą. Pareiškėjai pateikė 2020 m. gegužės 4 d. Specialistų vertinimo aktą, parengą M. V. (tyrimo objektas – (duomenys neskelbtini), kamino laikanti konstrukcija pastato trečiame aukšte), kuriame teikiama išvada, jog atlikus kamino būklės tyrimą nustatyta, kad 3-io aukšto kamine jo statymo metu išmūryta kanale V1 jo konstrukcinė dalis kliūtis/užtvara/ dugnas negali būti šalinama neparengus projekto ir negavus statybą leidžiančio dokumento; trečio aukšto kamino kanale V1 vienintelė kliūtis/užtvara sumontuota kamino statybos metu, šiuolaikiškos statybos medžiagų kanale nenustatyta ir nėra.

Atsikirsdami į pareiškimą trečiasis asmuo UAB ,,Paslaugos būstui“, ieškovai nurodė, jog atsakovų įvardijama aplinkybė negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi, atsakovai šią aplinkybę nurodė jau atsiliepime į ieškinį ir ši aplinkybė buvo paneigta teismo paskirtos ekspertizės ir papildomos ekspertizės metu, tirta ir nagrinėta pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų ir atmesta, kaip nepagrįsta abiejų instancijų teismų. Ieškovai atsiliepime taip pat abejojo pateiktos išvados objektyvumu.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, civilinės bylos Nr. 2-23-1030/2019 medžiagą, darytina išvada, jog byloje pateikti duomenys negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straispnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011). Iš civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 esančių duomenų pamatyti, jog atsakovai A. B. ir G. B. 2015 m. sausio 15 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ventiliacijos kanalo kamščiu nepagrįstai įvardijama autentiška šachtos Nr. 1 detalė (c. b. Nr. 2-23-1030/2019 tomas I, b. l. 98-106). Iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo turinio matyti, jog byloje buvo analizuojami šie atsakovų argumentai, byloje paskirtai ekspertizei buvo užduotas klausimas dėl aptariamos kliūties, esančios vėdinimo kanale V1 prigimties, tačiau šios aplinkybės nustatyti nebuvo galimybės dėl pačių atsakovų nebendradarbiavimo; teismo procesiniame sprendime prieita išvados, jog atsakovai neįrodė vėdinimo kanale V1 namo trečio aukšto lygyje esančios užtvaros (kliūties) autentiškumo (sprendimo 7-8 puslapiai). Apeliacinės instancijos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, Klaipėdos apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu (nutarties 40-42 punktai). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjų prašyme nurodyta aplinkybė jiems nebuvo ar negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu (CPK 183 straispsnis, 185 straisnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog priešingai nei prašyme nurodo pareiškėjai, civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 buvo skirta statinio konstrukcijų ekspertizė – tai patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gurodžio 15 d. nutartis, kuria nutarta ekspertui atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio konstrukcijų, namo vėdinimo sistemos ekspertizę, o taip pat 2018 m. rupgjūčio 14 d. nutartis, kuria nutarta civilinėje byloje skirti papildomą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio konstrukcijų, namo vėdinimo sistemos ekspertizę.

Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar nauji, įrodymai, kurių pagrindu prašoma atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Nagrinėjamu atveju, pripažinti, jog šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Minėta, jog pareiškėjai dar atsiliepime į ieškinį teigė, kad užblokavimu nepagrįstai įvardijama autentiška ventiliacinės šachtos Nr. 1 mūrinės konstrukcijos pradžia, byloje teikė įrodymus, kuriais savo atsikirtimus grindė. Šie duomenys bylos nagrinėjimo metu buvo tirti ir vertinti visumos byloje esančių įrodymų kontekste. Jokių objektyvių duomenų, sudariusių pareiškėjams kliūtis rinkti įrodymus (papildomus įrodymus) bylos nagrinėjimo procese pareiškėjai nepateikė (CPK 178 straipsnis). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjų pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau (CPK 185 straipsnis). Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog pačių atsakovų veiksmais buvo sudaromos kliūtis civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyti civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, ką procesiniuose sprendimuose nurodė pirmosios instancijos teismas (teismo sprendimo 7-8 puslapiai) bei Klaipėdos apygardos teismas, bylą nagrinėjęs apeliacine tvarka (nutarties 40 punktas). Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

Pažymėtina, jog bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šiuo atveju įvertinus bylos duomenis, pripažinti, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti priimtų teismo spendimų teisėtumu ir pagrįstumu, nėra pagrindo.

Minėta, proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007). Todėl šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011). Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjų pateiktus duomenis, pripažinti, jog šių įrodymų pareiškėjai negalėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, nėra pagrindo, pareiškėjų pateikti duomenys negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios pareiškėjams A. B. ir G. B. negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, jog nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (CPK 185 straipsnis).

Pareiškėjai vienu iš pagrindų proceso atnaujinimui nurodo ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą - jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Iš CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog šiuo pagrindu procesą atnaujinti galima tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomas sprendimas buvo peržiūrėti apeliacine tvarka pagal atsakovų A. B. ir G. B. apeliacinius skundus, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartis, kuria Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas ir papildomas sprendimas palikti nepakeisti. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi, 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi, 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi ir 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakyti priimti atsakovų A. B. ir G. B. pateiktus kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties nenustačius kasacijos pagrindų. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjai patenka į imperatyvaus pobūdžio įstatymo leidėjo numatytą apribojimą teikti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (CPK 185 straipsnis).

Be to, pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011 ir joje nurodyta ksacinio teismo praktika). Šiuo atveju civilinė byla apeliacine rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta 2020 m. sausio 23 d., Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi nutarė procesinį sprendimą priimti ir paskelbti 2020 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas palikti nepakeisti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog apie apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą pareiškėjams turėjo būti žinoma nuo 2020 m. vasario 14 d., tačiau prašymą dėl dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai Klaipėdos apylinkės teismui pateikė 2020 m. birželio 22 d., taigi praleidę įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu paduoti (CPK 185 straipsnis). Įstatymo nustatyto termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 368 straipsnis).

Teismui nustačius, jog pareiškėjai neturi teisės teikti prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pareiškėjų argumentai dėl nurodomų aiškių teisės normų taikymo klaidų nevertinti. Tačiau pastebėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir kt.) ar padaryta aiškių teisės normų taikymo klaidų (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinės baigties

Įvertinus visas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes, darytina išvada, kad tenkinti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 nėra pagrindo, nes nenustatyti proceso atnaujinimo pagrindai ir būtinosios sąlygos (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, CPK 366 straipsnio 1 dalis, 368 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, prašymas netenkintinas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjų A. B. ir G. B. reikalavimų įvykdymui užtikrinti nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo, įsiteisėjusio 2020 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties pagrindu, vykdymą iki bus išnagrinėtas pareiškėjų A. B. ir G. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas.

Teismui netenkinus prašymo dėl proceso atnaujinimo, teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nutarčiai įsiteisėjus (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuotas asmuo (trečiasis asmuo, atsakovė pagal pareiškėjų ieškinį) UAB ,,Paslaugos būstui“ pateikė teismui duomenis, jog byloje patyrė 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į prašymą parengimą.

Suinteresuoti asmenys (ieškovai) A. B. ir V. B. pateikė duomenis, jog byloje patyrė 726 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į prašymą parengimą ir pateikimą teismui. Iš byloje pateikto 2020 m. liepos 31 d. apmokėjimo dokumento matyti, jog advokato išlaidas padengė A. B..

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų (atsakovų) prašymas netenkintas, remiantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančiosmis teisės aktų nuostatomis, suinteresuotam asmeniui UAB ,,Paslaugos būstui“ iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 500 Eur sumai, t. y. iš kiekvieno pareiškėjo po 250 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Tais pačiais pagrindais ieškovei A. B. iš pareiškėjų (atsakovų) priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįsto bylinėjimosi išlaidos 726 Eur sumai, iš kiekvieno pareiškėjo po 363 Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo

Suinteresuoti asmenys (ieškovai) A. B. ir V. B. prašo pareiškėjams skirti maksimalią 5 000 Eur baudą pusę šios baudos priteisiant ieškovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Šioje byloje įvertinus esančius duomenis, šalių procesinį elgesį, konstatuoti pareiškėjų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nėra pagrindo. Įstatymas numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis). Pareiškėjai šia teise pasinaudojo, manydami esant pagrindą proceso atnaujinimui išnagrinėtoje civilinėje byloje, pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kurio pagrįstumą įvertino teismas. Aplinkybė, jog dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nebuvo tenkintas, pati savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškovų atsiliepime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitokiai išvadai (CPK 185 straipsnis). Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovų prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370, 290, 291 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjų (atsakovų) A. B. ir G. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo civiliėje byloje Nr. 2-23-1030/2019.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019.

Priteisti iš pareiškėjos (atsakovės) A. B. 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. B..

Priteisti iš pareiškėjo (atsakovo) G. B. 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. B..

Priteisti iš pareiškėjos (atsakovės) A. B. 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimos išlaidas trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Paslaugos būstui.

Priteisti iš pareiškėjo (atsakovo) G. B. 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimos išlaidas trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Paslaugos būstui.

Netenkinti ieškovų A. B. ir V. B. prašymo dėl baudos skyrimo.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė